LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
R E Z O L I U C I J A
DĖL DISKUSIJOS DĖL EUROPOS ATEITIES
2002 m. liepos 4 d.
Vilnius
išklausęs:
– Lietuvos Respublikos Seimo atstovų Konvente dėl Europos ateities informaciją apie Konvento dėl Europos ateities veiklą;
– informaciją apie pilietinės visuomenės diskusijas dėl Europos ateities;
– Lietuvos Respublikos Seimo frakcijų nuomones Konvento dėl Europos ateities svarstomais klausimais;
remdamasis Seimo 2001 m. gruodžio 19 d. rezoliucija „Dėl Lietuvos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje“;
susipažinęs:
– su Seimo valdybos sprendimu sudarytų ekspertų darbo grupių pirminiais pasiūlymais;
– su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų dėl Europos Sąjungos ateities metmenimis,
pažymi ypatingą Konvento dėl Europos ateities nagrinėjamų klausimų reikšmę Lietuvos ateičiai ir būsimai jos narystei Europos Sąjungoje;
atkreipia Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį į būtinumą aktyviau informuoti visuomenę apie Konvento dėl Europos ateities veiklą;
skatina politines partijas, interesų grupes, nevyriausybines organizacijas ir visą pilietinę visuomenę aktyviau dalyvauti diskusijoje dėl Europos ateities;
rekomenduoja:
– Lietuvos Respublikos Seimo atstovams Konvente dėl Europos ateities atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimu sudarytų ekspertų darbo grupių pirminius pasiūlymus (pridedami);
– pavesti Lietuvos Respublikos Seimo komitetams ir frakcijoms iki 2002 m. rugsėjo 3 d. pateikti komitetų ir frakcijų pozicijas dėl Lakeno deklaracijoje suformuluotų klausimų dėl Europos ateities;
– pavesti Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komitetui, remiantis Seimo komitetų, frakcijų ir ekspertų darbo grupių pasiūlymais, iki 2002 m. rugsėjo 17 d. pateikti Seimui apibendrintą poziciją dėl Lakeno deklaracijoje suformuluotų klausimų dėl Europos ateities.
Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m.
liepos 4 d. rezoliucijos
priedėlis
EKSPERTŲ DARBO GRUPIŲ PIRMINIŲ PASIŪLYMŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO ATSTOVAMS KONVENTE DĖL EUROPOS ATEITIES SVARBIAUSIOS NUOSTATOS
Svarstant Europos Sąjungos Konstitucijos ar Konstitucinės sutarties tekstą, laikytis nuostatos, jog šiuo metu galiojančios Europos Sąjungos steigiamosios sutartys yra vertinamos daugiau nei paprasti tarptautiniai susitarimai, ir Europos Sąjungos Konstitucija ar Konstitucinė sutartis turi būti rengiama remiantis esamų sutarčių struktūra ir turiniu, bet nekuriant visiškai naujos Europos Sąjungos Konstitucijos, galinčios tapti Europos Sąjungos, kaip supervalstybės, pagrindu;
– svarstant Europos Sąjungos Konstitucijos ar Konstitucinės sutarties klausimą, turėtų būti siekiama, kad Europos Sąjunga veiktų tik srityse, kuriose jai veikti suteikia teisę ši sutartis, o Europos Sąjungos valstybių narių išimtinė kompetencija neturėtų būti aiškiai įvardyta, kad tai neapribotų valstybių narių suvereniteto bei jų veikimo laisvės nacionalinių konstitucijų autonomijos požiūriu;
– siekiant tiksliau apibrėžti Europos Sąjungos statusą, Europos Sąjungos Konstitucijoje ar Konstitucinėje sutartyje turėtų būti aiškiai nurodoma, kad Europos Sąjunga turi savarankišką teisinį statusą, bei aiškiau išdėstyti Europos Sąjungos valstybių narių bendradarbiavimo pagrindai;
– siekiant supaprastinti Europos Sąjungos sutartis, būtina jas padaryti aiškesnes, tačiau nepakeičiant jų teisinės prigimties ir prasmės;
– svarstant ir tiksliau nustatant Europos Sąjungos institucijų kompetenciją, turėtų būti išskirtos ir sistemiškai išdėstytos keturios Europos Sąjungos kompetencijos rūšys, atsispindinčios Konstitucinėje sutartyje: išimtinė kompetencija, bendroji kompetencija, papildomoji kompetencija ir bendradarbiavimo koordinavimas (skatinimas) tam tikrose srityse. Taip pat turėtų būti išdėstyta ir vadinamoji „negatyvioji“ kompetencija, kai tam tikrų sprendimų negali priimti nei Europos Sąjungos institucijos, nei valstybės narės (pvz., pamatinės Europos Bendrijos steigimo sutarties normos laisvo prekių, kapitalo judėjimo, steigimosi laisvės, konkurencijos teisės srityse). Kartu turėtų būti išlaikytas bendras principas, kad Europos Sąjunga veikia tik srityse, kuriose tokia teisė jai suteikta Konstitucine sutartimi;
– apibrėžiant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos teisinį statusą, reikėtų pasisakyti už tai, kad ji turėtų privalomą teisinį pobūdį ir būtų integruota į būsimąją Europos Sąjungos Konstituciją ar Konstitucinę sutartį su minimaliais chartijos turinio ir Europos Sąjungos / Europos Bendrijų teisinės sistemos pakeitimais;
– tikslinant Europos Sąjungos institucijų kompetenciją, būtina siekti principo, kad Europos Sąjungos tolesnė raida vyktų išsaugant ir tobulinant tai, kas esama, o ne radikaliai keičiant esamas institucijas. Naujos kompetencijos Europos Sąjungai priskyrimo atveju turi būti laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų, o nauja kompetencija neturi būti prisiimama paminant valstybių narių solidarumo principą. Tik solidarumo, subsidiarumo ir proporcingumo principų išsaugojimas ir jų efektyvios kontrolės sukūrimas užtikrins Europos Sąjungos valstybių narių lygias teises ir sanglaudos politikos sėkmę;
– svarstant Europos Sąjungos institucijų struktūrą, laikytis nuostatos, jog naujų institucijų (pvz., antrųjų parlamento rūmų) kūrimas sudarytų papildomų biurokratinių kliūčių Europos Sąjungos piliečiams ir vargu ar prisidėtų prie Europos Sąjungos efektyvumo. Europos Sąjungos institucijų – Tarybos, Europos Komisijos, Europos Parlamento, Europos Teisingumo Teismo bei kitų – tarpusavio sąveika ir bendra veikla padėtų geriau įgyvendinti bendrus Europos Sąjungos tikslus. Bendrijos metodo stiprinimas, stipresnis Europos Komisijos balsas reikštų efektyvesnį bendrų Europos Sąjungos tikslų įgyvendinimą;
– svarstant nacionalinių parlamentų vaidmenį, reikėtų pasisakyti už nacionalinių parlamentų stiprinimą tiek savo vyriausybių veiklos priežiūros požiūriu, tiek ir atliekant Europos Sąjungos institucijų veiklos nuolatinį stebėjimą. Nacionaliniai parlamentai turi būti įtraukti į subsidiarumo principo įgyvendinimo kontrolę ir prieš sprendimų Europos Sąjungos institucijose priėmimą, ir po jo. Turėtų būti pasirašytas daugiašalis susitarimas tarp Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų dėl parlamentinių komitetų bendradarbiavimo, parlamentų vadovų reguliarių konferencijų, COSAC vaidmens stiprinimo bei gerai organizuotos tarpparlamentinės informacinės ryšių sistemos sukūrimo. Siektina, kad ir nacionaliniuose parlamentuose būtų svarstoma metinė Europos Komisijos darbų programa. Siektina ir Europos viršūnių tarybos, ir Ministrų Tarybos posėdžių viešumo bei skaidrumo, numatant galimybę ir nacionaliniams parlamentams susipažinti su Ministrų Tarybos posėdžių protokolais;
– svarstant Europos Sąjungos bendros rinkos kūrimo, Europos Sąjungos ekonominio augimo perspektyvas, siekti, kad prioritetą turėtų tos politikos sritys, kurios skatina Europos Sąjungos valstybių narių socialinę ir ekonominę sanglaudą bei mažina jų ekonominės ir socialinės raidos skirtumus. Naujų grėsmių ir iššūkių akivaizdoje skatintinas nuoseklesnis bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų, taip pat bendros užsienio ir saugumo politikos srityse.
______________