LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO, LIETUVOS APELIACINIO TEISMO, APYGARDŲ TEISMŲ ĮSTEIGIMO, APYGARDŲ IR APYLINKIŲ TEISMŲ VEIKLOS TERITORIJŲ NUSTATYMO BEI LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS REFORMAVIMO“ ĮSIGALIOJIMO

1994 m. birželio 15 d. Nr. I-498

Vilnius

1 straipsnis

Lietuvos Respublikos teismų įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.

2 straipsnis

Nuo 1995 m. sausio 1 d. netenka galios Lietuvos Respublikos teisiniai aktai pagal šio įstatymo priedėlį.

3 straipsnis

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas:

1) pirmąja instancija gautas ir nepradėtas nagrinėti, paskirtas, bet nepradėtas nagrinėti, atidėtas ir sustabdytas bylas po 1995 m. sausio 1 d. perduoda teismams pagal teismingumą;

2) nagrinėjamas pirmąja instancija bylas turi išnagrinėti tos pačios sudėties teismas (teisėjai ir teismo tarėjai). Teisėjų ir teismo tarėjų įgaliojimai išlieka tol, kol byla bus baigta nagrinėti arba jos nagrinėjimas bus atidėtas. Šiose bylose teismas vadovaujasi iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusiomis procesinėmis normomis;

3) gautus ir iki 1994 m. gruodžio 31 d. neišnagrinėtus priežiūrinius protestus dėl apylinkių teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų bylose, kurios nebuvo nagrinėtos kasacine tvarka, po 1995 m. sausio 1 d. išnagrinėja kasacine tvarka pagal nuo 1995 m. sausio 1 d. galiosiančias procesines normas. Tokiais atvejais laikoma, jog kasacinė byla jau iškelta;

4) Aukščiausiojo Teismo civilinių ir baudžiamųjų bylų kolegijų sprendimus, nuosprendžius, nutartis, nutarimus bei Aukščiausiojo Teismo prezidiumo nutarimus, dėl kurių gauti ir neišnagrinėti iki 1994 m. gruodžio 31 d. protestai priežiūros tvarka, po 1995 m. sausio 1 d. išnagrinėja kasacine tvarka Aukščiausiojo Teismo pirmininko sudaryta atitinkama penkių teisėjų kolegija pagal nuo 1995 m. sausio 1 d. galiosiančias procesines normas. Tokiais atvejais laikoma, jog kasacinė byla jau iškelta. Jeigu kolegija panaikins sprendimą, nuosprendį, nutartį, nutarimą ir nuspręs bylą perduoti nagrinėti iš naujo, byla perduodama nagrinėti pagal procesiniuose įstatymuose nustatytą teismingumą;

5) gautus ir iki 1994 m. gruodžio 31 d. neišnagrinėtus priežiūrinius skundus dėl apylinkių teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų bylose, kurios nebuvo nagrinėtos kasacine tvarka, po 1995 m. sausio 1 d. perduoda nagrinėti kasacine tvarka apygardų teismams, o bylose, kurios buvo nagrinėtos kasacine tvarka – Aukščiausiasis Teismas nagrinėja kasacine tvarka pagal nuo 1995 m. sausio 1 d. galiosiančias procesines normas;

6) nagrinėja kasacinius teikimus dėl Aukščiausiojo Teismo kaip pirmosios instancijos teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų laikantis nuo 1995 m. sausio 1 d. galiosiančių procesinių normų ir apskundimo terminų;

7) kasacine tvarka nagrinėtas ir sustabdytas bylas po 1995 m. sausio 1 d. perduoda nagrinėti apeliacine tvarka apygardų teismams;

8) sustabdytas priežiūros tvarka pradėtas nagrinėti bylas dėl apylinkių teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų po 1995 m. sausio 1 d. perduoda nagrinėti kasacine tvarka apygardų teismams. Tokiais atvejais laikoma, jog kasacinė byla jau iškelta.

4 straipsnis

Aukščiausiojo Teismo plenumo nutarimai civilinėse ir baudžiamosiose bylose negali būti skundžiami.

5 straipsnis

Asmenys, turintys teisę paduoti kasacinį arba atskirąjį skundą dėl apylinkių teismų priimtų po 1994 m. gruodžio 1 d. sprendimų, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų, šių kasacinio apskundimo terminu turi teisę kreiptis į bylą išnagrinėjusį apylinkės teismą su pareiškimu, jog paduosią apeliacinį skundą. Tokiose bylose apeliacinio skundo padavimo terminas prasideda nuo 1995 m. sausio 2 dienos.

Jeigu šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytu terminu apylinkės teisme negautas pareiškimas, kuriuo išreiškiamas noras rašyti apeliacinį skundą, teismo sprendimas, nuosprendis, nutartis, nutarimas įsiteisėja.

6 straipsnis

Teismų sprendimai, nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai, įsiteisėję iki 1994 m. gruodžio 31 d., nuo 1995 m. sausio 2 d. gali būti apskųsti kasacine tvarka tokiais terminais ir pagrindais, kaip ir sprendimai, nuosprendžiai, nutartys bei nutarimai, priimti po 1995 m. sausio 1 dienos.

7 straipsnis

Iki šiol išrinktų arba paskirtų apylinkių teismų teisėjų įgaliojimų laikas yra penkeri metai nuo jų išrinkimo arba paskyrimo dienos. Pasibaigus šiam laikui teisėjai gali būti skiriami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 36 straipsniu.

8 straipsnis

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 4–6 straipsnių normos, reglamentuojančios reikalavimus asmenims, galintiems būti šių teismų teisėjais, taip pat patariamąja institucija Respublikos Prezidentui, taikomos iki Lietuvos Respublikos teismų įstatymo įsigaliojimo.

9 straipsnis

Valstybinių arbitrų, paskirtų dirbti teisėjais, valstybinio arbitro stažas prilyginamas teisėjo stažui.

10 straipsnis

Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 1994 m. lapkričio 1 d. užtikrina, kad apygardų teismams, Lietuvos apeliaciniam teismui, taip pat Lietuvos Aukščiausiajam Teismui būtų skirti šių teismų darbuotojų etatai ir išspręsti darbo sąlygų ir kiti materialinio bei finansinio aprūpinimo klausimai.

11 straipsnis

Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 1994 m. rugsėjo 1 d. parengia ir pateikia Seimui įstatymų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimo procesą teismuose, projektus.

12 straipsnis

Pasiūlyti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui iki 1994 m. rugsėjo 1 d. parengti ir pateikti Seimui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto projektą.

13 straipsnis

Pavesti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui iki 1994 m. liepos 5 d. pasiūlyti Respublikos Prezidentui teisėjų skaičių Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

______________

Lietuvos Respublikos

1994 m. birželio 15 d.

įstatymo Nr. I-498

priedėlis

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINIAI AKTAI, KURIE,

ĮSIGALIOJUS LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMUI,

NETENKA GALIOS

1. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1976 m. vasario 25 d. įsakas „Dėl Lietuvos Respublikos liaudies teismų ir renkamų liaudies teisėjų skaičiaus“ (Žin., 1976, Nr. 6-53).

2. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1976 m. spalio 21 d. įsakas „Dėl Lietuvos Respublikos rajonų (miestų) liaudies teismų išrinktinų liaudies tarėjų skaičiaus“ (Žin., 1976, Nr. 29-263).

3. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1978 m. vasario 22 d. įsakas „Dalinai pakeisti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1976 metų vasario 25 dienos įsaką „Dėl Lietuvos Respublikos liaudies teismų ir renkamų liaudies teisėjų skaičiaus“ (Žin., 1978, Nr. 6-74).

4. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1979 m. balandžio 25 d. įsakas „Dėl Lietuvos Respublikos rajonų (miestų) liaudies teismų išrinktinų liaudies tarėjų skaičiaus“ (Žin., 1979, Nr. 13-162).

5. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1979 m. gegužės 18 d. įsakas „Lietuvos Respublikos rajonų (miestų) liaudies teismų liaudies tarėjų rinkimai“ (Žin., 1979, Nr. 14-185).

6. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1979 m. rugpjūčio 29 d. įsakas „Dalinai pakeisti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1976 metų vasario 25 dienos įsaką „Dėl Lietuvos Respublikos liaudies teismų ir renkamų liaudies teisėjų skaičiaus“ (Žin., 1979, Nr. 24-301).

7. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1980 m. sausio 30 d. įsakas „Dalinai pakeisti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1976 metų vasario 25 dienos įsaką „Dėl Lietuvos Respublikos liaudies teismų ir renkamų liaudies teisėjų skaičiaus“ (Žin., 1980, Nr. 3-35).

8. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1980 m. birželio 25 d. įsakas „Dalinai pakeisti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1976 metų vasario 25 dienos įsaką „Dėl Lietuvos Respublikos liaudies teismų ir renkamų liaudies teisėjų skaičiaus“ (Žin., 1980, Nr. 18-266).

9. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1982 m. vasario 24 d. įsakas „Dėl Lietuvos Respublikos rajonų (miestų) liaudies teismų sudarymo, renkamų į rajonų (miestų) liaudies teismus liaudies teisėjų ir liaudies tarėjų skaičiaus“ (Žin., 1982, Nr. 6-40).

10. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1983 m. birželio 22 d. įsakas „Dalinai pakeisti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1982 metų vasario 24 dienos įsaką „Dėl Lietuvos Respublikos rajonų (miestų) liaudies teismų sudarymo, renkamų į rajonų (miestų) liaudies teismus liaudies teisėjų ir liaudies tarėjų skaičiaus“ (Žin., 1983, Nr. 18-197).

11. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1983 m. birželio 29 d. įsakas „Dėl atlyginimo liaudies tarėjams, visuomeninių organizacijų ir darbo kolektyvų atstovams išlaidų, susijusių su jų pareigų ėjimu teisme, tvarkos ir dydžių“ (Žin., 1983, Nr. 18-199).

12. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1984 m. rugsėjo 26 d. įsakas „Dėl Lietuvos Respublikos rajonų (miestų) liaudies teismų liaudies tarėjų skaičiaus“ (Žin., 1984, Nr. 27-308).

13. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1985 m. sausio 23 d. įsakas „Padaryti pakeitimą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1982 m. vasario 24 d. įsake „Dėl Lietuvos Respublikos rajonų (miestų) liaudies teismų sudarymo, renkamų į rajonų (miestų) liaudies teismus liaudies teisėjų ir liaudies tarėjų skaičiaus“ (Žin., 1985, Nr. 3-23).

14. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1985 m. balandžio 8 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo aparato struktūros ir etatų patvirtinimo“ (Žin., 1985, Nr. 11-140).

15. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1986 m. vasario 19 d. įsakas „Dalinai pakeisti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1982 metų vasario 24 dienos įsaką „Dėl Lietuvos Respublikos rajonų (miestų) liaudies teismų sudarymo, renkamų į rajonų (miestų) liaudies teismus liaudies teisėjų ir liaudies tarėjų skaičiaus“ (Žin., 1986, Nr. 5-41).

16. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1987 m. kovo 26 d. įsakas „Dėl Lietuvos Respublikos rajonų (miestų) liaudies teismų sudarymo, renkamų į rajonų (miestų) liaudies teismus liaudies teisėjų ir liaudies tarėjų skaičiaus“ (Žin., 1987, Nr. 9-86).

17. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1989 m. gruodžio 4 d. įsakas „Padaryti pakeitimus Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1987 metų kovo 26 dienos įsake „Dėl Lietuvos Respublikos rajonų (miestų) liaudies teismų sudarymo, renkamų į rajonų (miestų) liaudies teismus liaudies teisėjų ir liaudies tarėjų skaičiaus“ (Žin., 1989, Nr. 35-500).

18. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1990 m. vasario 9 d. įsakas „Dėl Lietuvos Respublikos teismų kvalifikacinio teisėjų atestavimo ir teisėjų kvalifikacinių kolegijų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1990, Nr. 7-150).

19. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1990 m. vasario 9 d. įsakas „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų kvalifikacinių klasių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1990, Nr. 7-151).

20. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1990 m. vasario 9 d. įsaku patvirtinti Lietuvos Respublikos teismų teisėjų drausminės atsakomybės, teisėjų ir teismo tarėjų atšaukimo ir atleidimo prieš terminą nuostatai (Žin., 1990, Nr. 7-152).

21. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1990 m. vasario 9 d. įsakas „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų ir tarėjų priesaikos“ (Žin., 1990, Nr. 7-153).

22. Lietuvos Respublikos teismų santvarkos ir teisėjų statuso įstatymas (Žin., 1990, Nr. 8-185).

23. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. vasario 13 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teismų santvarkos ir teisėjų statuso įstatymo įsigaliojimo tvarkos“ (Žin., 1990, Nr. 8-186).

24. Lietuvos Respublikos 1990 m. rugsėjo 27 d. įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos teismų santvarkos ir teisėjų statuso įstatymo 19 straipsnio pakeitimo“ (Žin., 1990, Nr. 29-695).

25. Lietuvos Respublikos 1990 m. rugsėjo 27 d. įstatymas „Dėl rajonų (miestų) teismų teisėjų ir tarėjų skaičiaus“ (Žin., 1990, Nr. 29-696).

26. Lietuvos Respublikos 1990 m. spalio 31 d. įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos teismų santvarkos ir teisėjų statuso įstatymo 49 straipsnio pakeitimo“ (Žin., 1990, Nr. 32-772).

27. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 31 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo tarėjų laikinos rinkimų tvarkos“ (Žin., 1990, Nr. 32-773).

28. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. lapkričio 7 d. nutarimas „Dėl rajonų (miestų) teismų teisėjų ir tarėjų skaičiaus“ (Žin., 1991, Nr. 32-875).

29. Lietuvos Respublikos teismų įstatymas (Žin., 1992, Nr. 8-208).

30. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. vasario 6 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo įsigaliojimo“ (Žin., 1992, Nr. 8-209).

31. Lietuvos Respublikos 1992 m. spalio 29 d. įstatymas „Dėl apygardų teismų, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įsteigimo ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 15 straipsnio papildymo“ (Žin., 1992, Nr. 32-976).

32. Lietuvos Respublikos 1993 m. gegužės 4 d. įstatymas „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sudėties“ (Žin., 1993, Nr. 15-378).

______________