LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL JŪROS VANDENŲ, KURIUOSE VEISIASI VĖŽIAGYVIAI, KOKYBĖS UŽTIKRINIMO TVARKOS PATVIRTINIMO

 

2004 m. sausio 30 d. Nr. D1-52

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin.,1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 2002, Nr. 2-49; 2003, Nr. 61-2763) 6 straipsnio 5 dalies 4 punktu, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė AQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2003 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 25-1019) patvirtintą priemonę „Dėl vandens apsaugos sektoriaus“ (3.22.4-T30) bei atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Tarybos 1979 m. spalio 30 d. direktyvos 79/923/EEB „Dėl vandenų, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, kokybės reikalavimų“ nuostatas,

1. Tvirtinu Jūros vandenų, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, kokybės užtikrinimo tvarką (pridedama).

2.Pavedu:

2.1. Jūrinių tyrimų centrui, vadovaujantis Jūros vandenų, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, kokybės užtikrinimo tvarka (toliau – Tvarka):

2.1.1. pagal turimus jūros tyrimų duomenis iki 2004 m. gegužės 1 d. įvertinti, ar Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje yra teritorijos, kurios atitinka Tvarkoje pateiktą vandenų, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, apibrėžimą;

2.1.2. šio įsakymo 2.1.1 punktu nustatytose teritorijose užtikrinti vandens būklės kontrolę ir apsaugą pagal Tvarkoje nustatytus reikalavimus;

2.1.3. vykdant jūros rajono aplinkos būklės tyrimus (monitoringą), tikslinti šio įsakymo 2.1.1 punktu nustatytas teritorijas.

2.2. Aplinkos ministerijos sekretoriui Aleksandrui Spruogiui įsakymo vykdymo kontrolę.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2004 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. D1-52

 

JŪROS VANDENŲ, KURIUOSE VEISIASI VĖŽIAGYVIAI, KOKYBĖS UŽTIKRINIMO TVARKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Jūros vandenų, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, kokybės užtikrinimo tvarka (toliau – Tvarka) taikoma tiems Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų ir išskirtinės ekonominės zonos (jūros ir jūros priekrančių) vandenims (teritorijoms), kuriems reikalinga apsauga ir kokybės pagerinimas, tam, kad būtų užtikrinamos tinkamos vėžiagyvių ir moliuskų (dvigeldžių ir pilvakojų), vartojamų maisto produktams gaminti, gyvavimo sąlygos.

2. Tvarkos tikslas – vandenų, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, kokybės kontrolės ir geros būklės užtikrinimas.

3. Tvarka parengta atsižvelgiant į Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 79/923/EEB „Dėl vandenų, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, kokybės reikalavimų“ nuostatas.

4. Šiame dokumente vartojamos sąvokos:

4.1. vėžiagyviai – tai vėžiagyviai ir moliuskai (dvigeldžiai ir pilvakojai);

4.2. vandenys, kuriuose veisiasi vėžiagyviai – tai jūros ir jūros priekrančių teritorijos (zonos), kuriose veisiasi maisto produktams gaminti vartojami vėžiagyviai.

 

II. VANDENŲ, KURIUOSE VEISIASI VĖŽIAGYVIAI, KOKYBĖS KONTROLĖ IR GEROS BŪKLĖS UŽTIKRINIMAS

 

5. Norint užtikrinti tinkamas vėžiagyvių gyvavimo sąlygas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliota institucija (toliau – Įgaliota institucija) turi identifikuoti vandenis, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, vykdyti jų būklės (kokybės) kontrolę, bei, esant reikalui, imtis priemonių jų būklei pagerinti.

6. Vandenų, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, kokybei kontroliuoti Įgaliota institucija ima vandens mėginius tokiu metodu ir dažnumu, kaip nurodyta šios Tvarkos priede. Tiksli mėginių ėmimo vieta ir gylis nustatomas remiantis vietos aplinkos sąlygomis.

7. Vandenų, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, kokybė yra gera, jei tokių vandenų mėginiai, per 12 mėnesių paimti šios Tvarkos priede nustatytais laiko intervalais ir toje pat mėginių ėmimo vietoje, rodys, kad jie atitinka šios Tvarkos priede nustatytas kokybės normas:

– 100 proc. mėginių pagal cheminių medžiagų, priklausančių „halogenų organinių junginių“ ir „metalų“ grupėms, koncentracijas;

– ne mažiau 95 proc. mėginių pagal parametrus „druskingumas“ ir „ištirpęs deguonis“;

– ne mažiau 75 proc. mėginių pagal kitus priede išvardintus parametrus.

Jeigu mėginiai imami rečiau, nei nurodyta šios Tvarkos priede, tai visi mėginiai turi atitikti Tvarkos priede nustatytas kokybės normas.

8. Naudojami analizės metodai konkrečių parametrų vertėms nustatyti yra pateikti šios Tvarkos priede. Laboratorijos, taikančios kitus metodus, turi užtikrinti, kad gautieji rezultatai bus lygiaverčiai nurodytiems šios Tvarkos priede.

9. Jei nustatoma, kad mėginių analizės vertės neatitinka nustatytų šios Tvarkos priede normų, Įgaliota institucija ištiria, ar tai atsitiktinis rezultatas, ar natūralus reiškinys, ar taršos poveikis.

10. Užregistravus, kad vandenų, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, kokybė yra pastebimai geresnė už šios Tvarkos priede nustatytas normas, Įgaliota institucija mėginių ėmimo dažnumą gali mažinti. Jeigu taršos nėra ir nėra pavojaus pakenkti vandens kokybei, mėginių imti nereikia.

11. Jei vandenų, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, kokybė neatitinka šios Tvarkos priede nustatytų normų ir nustatoma, kad neatitikimų priežastis yra taršos iš ūkinės veiklos objektų poveikis, Įgaliota institucija organizuoja priemonių programų taršai mažinti ir vandenų kokybei gerinti rengimą ir įgyvendinimą, kurios užtikrintų, jog vandenys, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, per šešerius metus nuo identifikavimo atitiks šios Tvarkos priede nustatytas kokybės normas. Šių programų įgyvendinimas neturi nei tiesiogiai, nei netiesiogiai tapti jūros ir jūros priekrančių taršos priežastimi.

______________


 

Vandenų, kuriuose veisiasi vėžiagyviai,

kokybės užtikrinimo tvarkos

priedas

 

Jūrų vandenų, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, kokybės reikalavimai

 

Eil.

Nr.

Parametras, matavimo vienetai

Rekomenduojamoji vertė

Privalomoji vertė

Pamatinis analizės metodas

Mažiausias mėginių ėmimo ir matavimo dažnumas

1.

pH, pH vienetas

 

7 – 9

- Elektrometrija

Matuojama vietoje mėginio ėmimo metu

Kas ketvirtį

2.

Temperatūra, ºC

Dėl temperatūrinės taršos vandens temperatūra neturi padidėti daugiau nei 2 ºC palyginus su nepaveiktu vandeniu

 

- Termometrija

Matuojama vietoje mėginio ėmimo metu

Kas ketvirtį

3.

Spalva (po filtravimo),

mg dalelių/l

 

Dėl taršos vandens po filtravimo spalva neturi padidėti daugiau kaip 10 mg dalelių/l, palyginus su nepaveiktais vandenimis

- Filtruojama per 0,45 mm membraną

 

Fotometrinis metodas, naudojant platinos/kobalto skalę

Kas ketvirtį

4.

Skendinčios medžiagos, mg/l

 

Dėl taršos skendinčių medžiagų koncentracija vandenyje neturi padidėti daugiau kaip 30 %, palyginus su nepaveiktais vandenimis

- Filtruojama per 0,45 mm membraną, džiovinama 105 ºC temperatūroje ir sveriama

- Centrifuguojama (ne trumpiau kaip 5 minutes vidutiniu pagreičiu nuo 2800 iki 3200 g), džiovinama 105 ºC temperatūroje ir sveriama

Kas ketvirtį

5.

Druskingumas, prom.

12 – 38‰

- 40‰

- Dėl taršos ar kitokio ūkinės veiklos poveikio, vandens druskingumas neturi pasikeisti daugiau nei 10 proc. nuo nepaveikto vandens druskingumo

Laidumo matavimas

Kas mėnesį

6.

Vandens prisotinimas deguonimi, proc.

80%

- 70% (vidutinė vertė);

- jeigu atskirų matavimų metu gautoji vertė mažesnė nei 70 proc., matavimai turi būti pakartoti;

 

- nei vieno matavimo metu negali būti gaunama mažesnė nei 60% vertė

- Winkler metodas

Elektrocheminis metodas

Kas mėnesį, imant ne mažiau kaip vieną mėginį. Tačiau, jeigu įtariama, kad gali būti mažas deguonies kiekis ir dideli paros svyravimai, kartą per dieną turi būti imami ne mažiau kaip du mėginiai

7.

Naftos angliavandeniliai

 

Naftos angliavandenilių kiekis vandenyje negali būti toks, kad:

 

- ant vandens susidarytų matoma plėvelė ir (arba) jie nusėstų ant moliuskų,

 

- pakenktų moliuskams

Vizualus apžiūrėjimas

Kas ketvirtį

8.

Halogenų organiniai junginiai, mg/l:

 

 

Dujinė chromatografija, ekstrahavus atitinkamais tirpikliais ir išgryninus

Kas pusę metų

8.1

Heksachlorcikloheksanas (HCH)

 

0,00002

8.2

Terachlormetanas (CC14, Anglies tetrachloridas)

 

0,012

8.3

DDT

 

0,01

8.4

Pentachlorfenolis (PCP)

 

0,002

8.5

Heksachlorbenzenas (HCB)

 

0,00003

8.6

Heksachlorbutadienas (HCBD)

 

0,0001

8.7.

Trichlormetanas

(chloroformas)

 

0,012

8.8

1,2-dichloretanas (EDC)

 

0,01

8.9

Trichloretilenas (TRI)

 

0,01

8.10

Perchloretilenas (PER)

 

0,01

8.11

Trichlorbenzenai (TCB)

 

0,0004

8.12

C10-13-chloralkanai

 

0,00001

8.13

Metilenchloridas (Dichlormetanas)

 

0,01

8.14

Pentabrombifenilo eteriai

 

0,0001

 

 

8.15

Pentachlorbenzenas

 

0,00003

8.16

Alachloras

 

0,00001

8.17

Chlorfenvinfosas

 

0,00001

8.18

Atrazinas

 

0,001

8.19

Simazinas

 

0,001

8.20

Trifluralinas

 

0,0001

8.21

Chlorpyrifosas

 

0,0000001

8.22

Aldrinas

 

0,000005

 

 

8.23

Dieldrinas

 

0,000005

 

 

8.24

Endrinas

 

0,000005

 

 

8.25

Izodrinas

 

0,000005

 

 

8.26

Diuronas

 

0,0001

 

 

9.

Metalai, mg/l:

 

 

Atomų absorbcijos spektrometrija, atitinkamais atvejais koncentruojant ir (arba) ekstrahuojant bandinį

Kas pusę metų

9.1

Kadmis Cd

 

0,005

9.2

Chromas Cr

 

0,01

9.3

Varis Cu

 

0,01

9.4

Gyvsidabris Hg

 

0,0003

9.5

Nikelis Ni

 

0,01

9.6

Švinas Pb

 

0,005

9.7

Cinkas Zn,

 

0,1

10.

Fekalinės žarnyno lazdelės, vnt./100 ml

 300 moliuskų minkštuosiuose audiniuose ir geldutės skystyje1

 

Praskiedimas su fermentacija skystuose substratuose ne mažiau kaip trijuose mėgintuvėliuose su trimis praskiedimais. Tolesnis subkultūros auginimas patvirtinimo terpėje, jeigu yra augimas. Apskaičiuojama pagal MPN (labiausiai tikėtinas skaičius). Inkubavimo temperatūra: 44 ºC 0,5 ºC

Kas ketvirtį

______________