LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TARNAUTOJŲ ELGESIO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-3124 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-3125
2012 m. vasario 7 d. Nr. 166
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. SV-S-1418 2 punkto 1 ir 2 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
1. Pritarti Lietuvos Respublikos tarnautojų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto Nr. XIP-3124 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
1.1. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 41-991) 10 straipsnio 1 dalį teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūlomo patvirtinti Lietuvos Respublikos tarnautojų elgesio kodekso (toliau – Kodeksas) 1 straipsnyje apibrėžiant Kodekso paskirtį kaip perteklinė išbrauktina nuostata, kad Kodeksas nustato standartizuotus tarnautojų elgesio reikalavimus, nes Kodekso II skyriuje nustatomi ir apibrėžiami tarnautojų elgesio principai apima ir tarnautojų elgesio reikalavimus, tačiau Kodekse nėra atskirų nuostatų dėl tarnautojų elgesio reikalavimų.
1.2. Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Kodeksas taikomas Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, valdybos nariams ir kitiems Lietuvos banko darbuotojams, turintiems viešojo administravimo įgaliojimus (toliau – Lietuvos banko tarnautojai). Pažymėtina, kad Lietuvos banko valdyba yra patvirtinusi Lietuvos banko valdybos etikos kodeksą ir Lietuvos banko tarnautojų etikos kodeksą. Šie etikos kodeksai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija (Žin., 1992, Nr. 33-1014), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975), Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (Žin., 2002, Nr. 64-2569), Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu (Žin., 1997, Nr. 67-1659; 2000, Nr. 18-431), Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890), taip pat Europos centrinio banko elgesio kodeksu, užsienio valstybių centrinių bankų praktika. Lietuvos bankas priklauso Europos centrinių bankų sistemai ir savo veikloje vadovaujasi Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo protokolu dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto bei kitais Europos Sąjungos teisės aktais (Lietuvos banko įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Kadangi Lietuvos banko tarnautojų elgesio reikalavimai jau nustatyti ir suderinti su Europos centrinio banko elgesio kodeksu, siūlytina Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą išbraukti ir Kodekso 3 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad Kodeksas netaikomas Lietuvos banko tarnautojams.
1.3. Kodekso 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodant, kam Kodekso nuostatos netaikomos, vardijami tam tikrų teismų pavadinimai, o punktas baigiamas žodžiais „ir kitų teismų teisėjams“. Darytina išvada, kad Kodekso nuostatos netaikytinos visų teismų teisėjams, todėl Kodekso 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūlytina nevardyti teismų pavadinimų, o nustatyti, kad Kodeksas netaikomas teisėjams.
1.4. Kodekso 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatoma, kad tarnautojas laikomas neatitinkančiu minimalių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jeigu piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Iš šios nuostatos neaišku, kokia tvarka vadovaujantis būtų konstatuotas piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis faktas, kokios aplinkybės ar jas pagrindžiantys dokumentai šį faktą patvirtintų, todėl siūloma nuostata tobulintina teisinio reglamentavimo aspektu.
1.5. Kodekso 11 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „viešasis gyvenimas“, tačiau jos turinys Kodekse nepaaiškintas. Siūlytina Kodekse vartojamas sąvokas, kurios neapibrėžtos kituose teisės aktuose arba kurios Kodekse turėtų būti interpretuojamos kitaip, nei apibrėžta kituose teisės aktuose, išaiškinti Kodekso 2 straipsnyje; šiame straipsnyje, be kita ko, taip pat tikslinga nustatyti, kad kitos Kodekse vartojamos sąvokos apibrėžtos atitinkamuose teisės aktuose, ir nurodyti šiuos teisės aktus.
1.6. Pagal Kodekso 11 straipsnio 1 dalies nuostatas tarnautojų (taip pat ir valstybės tarnautojų, kurių sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) elgesys tarnybos ir ne tarnybos metu, neatitinkantis visuotinai priimtinų elgesio normų, kuriuo akivaizdžiai menkinama institucijos ar paties tarnautojo reputacija, griaunamas pasitikėjimas institucija arba ji kompromituojama, būtų laikomas tarnautojo vardo ir (ar) institucijos diskreditavimu. Pagal Kodekso 11 straipsnio 2 dalį tarnautojai (taip pat ir valstybės tarnautojai), diskreditavę savo ir (ar) institucijos vardą, institucijos vadovo sprendimu gali būti atleidžiami iš pareigų. Įvertinus šias Kodekso nuostatas, darytina išvada, kad tarnautojo elgesys tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu būtų vertinamas pagal tuos pačius kriterijus. Pažymėtina, kad Kodekso 11 straipsnio 1 dalyje nurodyti kriterijai, kuriais vadovaujantis tarnautojo elgesys gali būti vertinamas kaip diskredituojantis valstybės tarnautojo ir (ar) institucijos vardą, pagal požymius iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje apibrėžtą šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sąvoką. Pagal nurodytą įstatymą už šį tarnybinį nusižengimą gali būti taikoma griežčiausia tarnybinė atsakomybė – atleidimas iš pareigų. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Kodekso 4 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas valstybės tarnautojams būtų taikomas kartu su Kodeksu, Kodekso 12 straipsnio nuostatos sudarytų prielaidas valstybės tarnautojams taikyti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų ir už nusižengimus, padarytus ne tarnybos metu. Pažymėtina, kad valstybės tarnautojo veikla pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą suprantama kaip jo veikla einant pareigas valstybės tarnyboje ir tiesiogiai susijusi su jo tarnyba, jo tarnybinių pareigų ir funkcijų atlikimu, viešojo administravimo vykdymu. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama tik už tarnybinį nusižengimą, o tarnybinis nusižengimas, už kurį valstybės tarnautojas gali būti patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, turi būti susijęs su jo tarnyba. Atsižvelgiant į tai, nepritartina Kodekso 12 straipsnio nuostatoms, kuriomis reikalavimai, keliami tarnautojo elgesiui ne tarnybos metu, suvienodinami su reikalavimais, keliamais jo tarnybos metu, o padariniai už šių reikalavimų nepaisymą prilyginami padariniams, kylantiems už šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymą.
1.7. Kodekso 12 straipsnio 2 punkte nustatoma, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija kontroliuos ir prižiūrės, kaip tarnautojai laikosi Kodekso reikalavimų, tačiau pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą (Žin., 2008, Nr. 81-3176) Vyriausioji tarnybinės etikos komisija neturi įgaliojimų valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, kurie teikia viešąsias paslaugas, todėl atitinkamai keistinas ir pirmiau nurodytas įstatymas.
1.8. Kodekso 14 straipsnyje nustatoma, kad tarnautojai, kurių pasiūlymai darbo efektyvumui didinti, skaidrumui ar korupcijai nepalankioms sąlygoms institucijoje kurti buvo priimti ar kurie pavyzdingai laikosi Kodekso bei kitų teisės aktų nustatytų elgesio reikalavimų, gali būti skatinami įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad ši nuostata galėtų būti įgyvendinta tik atitinkamai pakeitus kitus įstatymus (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą, Lietuvos Respublikos darbo kodeksą) ir juose nustačius skatinimo galimybę Kodekso 14 straipsnyje nurodytais atvejais.
1.9. Pažymėtina, kad Kodekse vartojamos neaiškios ir vertinamojo pobūdžio sąvokos, pavyzdžiui, „reikalo vilkinimas“, „be saiko“, „beprasmiai“ prašymai ir kreipimaisi (Kodekso 6 straipsnio 4 punktas), „visuotinai priimtinos elgesio normos“, „akivaizdžiai menkinama reputacija“ (Kodekso 11 straipsnio 1 dalis), todėl Kodeksas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, kad teisės akto turinys turi būti aiškus, tekste neturi būti dviprasmybių. Šiuo aspektu siūlytina tikslinti Kodekse vartojamas sąvokas.
2. Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2011 m. gegužės 9 d. išvadoje Nr. XIP-3124 išdėstytoms pastaboms ir pasiūlymams.
3. Nepritarti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-3125, nes jame siūlomi reglamentuoti santykiai yra ne Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 57-2297), bet Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601 (Žin., 2002, Nr. 98-4339), reglamentavimo dalykas.
4. Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2011 m. gegužės 3 d. išvadoje Nr. XIP-3125 išdėstytoms pastaboms ir pasiūlymams.