LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

DĖL PAREIŠKĖJO – KAUNO APYGARDOS TEISMO PRAŠYMO IŠTIRTI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1991 M. GRUODŽIO 9 D. NUTARIMAS NR. 540 „DĖL NEPRIVATIZUOTINŲ ŽEMĖS ŪKIO ĮMONIŲ IR ORGANIZACIJŲ SĄRAŠO TVIRTINIMO“, LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1992 M. VASARIO 27 D. NUTARIMAS NR. 134 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1991 M. GRUODŽIO 9 D. NUTARIMO NR. 540 IR 1992 M. SAUSIO 28 D. NUTARIMO NR. 59 DALINIO PAKEITIMO“ NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ“ (1991 M. BIRŽELIO 18 D. REDAKCIJA) 1 STRAIPSNIUI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. GEGUŽĖS 14 D. NUTARIMAS NR. 579 „DĖL ŽEMĖS SKLYPO SUTEIKIMO IR PAGRINDINĖS TIKSLINĖS ŽEMĖS NAUDOJIMO PASKIRTIES PAKEITIMO“, LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. GEGUŽĖS 14 D. NUTARIMAS NR. 584 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1991 M. GRUODŽIO 9 D. NUTARIMO NR. 540 „DĖL NEPRIVATIZUOTINŲ ŽEMĖS ŪKIO ĮMONIŲ IR ORGANIZACIJŲ SĄRAŠO TVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO“ NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO (1999 M. GEGUŽĖS 13 D. REDAKCIJA) PREAMBULEI, TAIP PAT AR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2001 M. KOVO 8 D. NUTARIMAS NR. 266 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1998 M. RUGPJŪČIO 13 D. NUTARIMO NR. 1026 „DĖL ŽEMĖS, SUTEIKTOS MOKSLO BEI MOKYMO ĮSTAIGOMS IR PERDUOTOS VALSTYBINIAMS SPECIALIZUOTIEMS SĖKLININKYSTĖS IR VEISLININKYSTĖS ŪKIAMS, SPECIALIOSIOS PASKIRTIES VEISLININKYSTĖS BENDROVĖMS, NAUDOTOJŲ IR JŲ NAUDOJAMŲ ŽEMĖS SKLYPŲ DYDŽIO NUSTATYMO“ DALINIO PAKEITIMO“ NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO (2000 M. SPALIO 10 D. REDAKCIJA) PREAMBULEI

2007 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Tomos Birmontienės, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Ramutės Ruškytės, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko, Romualdo Kęstučio Urbaičio,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo – Kauno apygardos teismo prašymą (Nr. 1B-32) ištirti:

1) ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“ ta apimtimi, kuria nustatytas neprivatizuojamų žemės ūkio naudmenų plotas, kuris, pasak pareiškėjo, „turi būti skiriamas Lietuvos veterinarijos akademijai“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatai, kad nuosavybė neliečiama, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (1991 m. birželio 18 d. redakcija) 1 straipsniui;

2) ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 27 d. nutarimas Nr. 134 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 540 ir 1992 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 59 dalinio pakeitimo“ ta apimtimi, kuria nustatytas neprivatizuojamų žemės ūkio naudmenų plotas, kuris, pasak pareiškėjo, „turi būti skiriamas Lietuvos veterinarijos akademijai“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatai, kad nuosavybė neliečiama, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (1991 m. birželio 18 d. redakcija) 1 straipsniui;

3) ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 579 „Dėl žemės sklypo suteikimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms, kad nuosavybė neliečiama ir gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1999 m. gegužės 13 d. redakcija) preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintai nuostatai, kad piliečiams nekilnojamasis turtas visų pirma turi būti grąžinamas natūra;

4) ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 584 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms, kad nuosavybė neliečiama ir gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1999 m. gegužės 13 d. redakcija) preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintai nuostatai, kad piliečiams nekilnojamasis turtas visų pirma turi būti grąžinamas natūra;

5) ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 8 d. nutarimas Nr. 266 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 „Dėl žemės, suteiktos mokslo bei mokymo įstaigoms ir perduotos valstybiniams specializuotiems sėklininkystės ir veislininkystės ūkiams, specialiosios paskirties veislininkystės bendrovėms, naudotojų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžio nustatymo“ dalinio pakeitimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms, kad nuosavybė neliečiama ir kad ji gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (2000 m. spalio 10 d. redakcija) preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintai nuostatai, kad piliečiams nekilnojamasis turtas visų pirma turi būti grąžinamas natūra.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

Pareiškėjas – Kauno apygardos teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti:

1) ar Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“ ta apimtimi, kuria nustatytas neprivatizuojamų žemės ūkio naudmenų plotas, kuris, pasak pareiškėjo, „turi būti skiriamas Lietuvos veterinarijos akademijai“, neprieštarauja Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio nuostatai, kad nuosavybė neliečiama, Konstitucijos 29 straipsnyje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (1991 m. birželio 18 d. redakcija) 1 straipsniui;

2) ar Vyriausybės 1992 m. vasario 27 d. nutarimas Nr. 134 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 540 ir 1992 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 59 dalinio pakeitimo“ ta apimtimi, kuria nustatytas neprivatizuojamų žemės ūkio naudmenų plotas, kuris, pasak pareiškėjo, „turi būti skiriamas Lietuvos veterinarijos akademijai“, neprieštarauja Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio nuostatai, kad nuosavybė neliečiama, Konstitucijos 29 straipsnyje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (1991 m. birželio 18 d. redakcija) 1 straipsniui;

3) ar Vyriausybės 1999 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 579 „Dėl žemės sklypo suteikimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ neprieštarauja Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms, kad nuosavybė neliečiama ir gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama, Konstitucijos 29 straipsnyje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1999 m. gegužės 13 d. redakcija) preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintai nuostatai, kad piliečiams nekilnojamasis turtas visų pirma turi būti grąžinamas natūra;

4) ar Vyriausybės 1999 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 584 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ neprieštarauja Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms, kad nuosavybė neliečiama ir gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama, Konstitucijos 29 straipsnyje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1999 m. gegužės 13 d. redakcija) preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintai nuostatai, kad piliečiams nekilnojamasis turtas visų pirma turi būti grąžinamas natūra;

5) ar Vyriausybės 2001 m. kovo 8 d. nutarimas Nr. 266 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 „Dėl žemės, suteiktos mokslo bei mokymo įstaigoms ir perduotos valstybiniams specializuotiems sėklininkystės ir veislininkystės ūkiams, specialiosios paskirties veislininkystės bendrovėms, naudotojų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžio nustatymo“ dalinio pakeitimo“ neprieštarauja Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms, kad nuosavybė neliečiama ir kad ji gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama, Konstitucijos 29 straipsnyje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (2000 m. spalio 10 d. redakcija) preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintai nuostatai, kad piliečiams nekilnojamasis turtas visų pirma turi būti grąžinamas natūra.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

1. Pareiškėjas – Kauno apygardos teismas inter alia prašo ištirti, ar Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“ ta apimtimi, kuria nustatytas neprivatizuojamų žemės ūkio naudmenų plotas, kuris, pasak pareiškėjo, „turi būti skiriamas Lietuvos veterinarijos akademijai“, neprieštarauja Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio nuostatai, kad nuosavybė neliečiama, Konstitucijos 29 straipsnyje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (1991 m. birželio 18 d. redakcija) 1 straipsniui.

2. Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“ buvo patvirtintas Neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašas ir leista tikslinti sudarant žemėtvarkos planus neprivatizuojamos žemės plotą.

3. Iš pareiškėjo prašymo argumentų matyti, kad jam abejonių kilo dėl to, ar Konstitucijai ir įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (1991 m. birželio 18 d. redakcija) 1 straipsniui neprieštarauja Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“ patvirtinto Neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo nuostata, kad Lietuvos veterinarijos akademijai nustatytas neprivatizuotinų žemės ūkio naudmenų plotas yra 1000 hektarų.

4. Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“ buvo priimtas iki 1992 m. spalio 25 d. įvykusiu Tautos referendumu priimtos Konstitucijos įsigaliojimo 1992 m. lapkričio 2 d.

5. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijoje nėra numatyta konstitucinių normų atgalinio galiojimo (Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 21 d. nutarimas).

Konstatuotina, kad pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus tirti ir iki Konstitucijos įsigaliojimo priimtų teisės aktų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, inter alia Konstitucijai, tačiau tik tų, kurie nebuvo nustoję galios dar iki Konstitucijos įsigaliojimo.

6. Vyriausybė 1992 m. vasario 27 d. priėmė nutarimą Nr. 134 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 540 ir 1992 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 59 dalinio pakeitimo“, kurio 1 punktu buvo pakeistas Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“ patvirtintas Neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašas. Vyriausybės 1992 m. vasario 27 d. nutarimas Nr. 134 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 540 ir 1992 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 59 dalinio pakeitimo“, įsigaliojo (jį paskelbus „Lietuvos aide“) 1992 m. kovo 5 d.

Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“ (1992 m. vasario 27 d. redakcija) patvirtintame Neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąraše Lietuvos veterinarijos akademijai buvo nustatytas kitas neprivatizuotinų žemės ūkio naudmenų plotas – 800 hektarų.

Taigi Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“ patvirtintame Neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąraše (1991 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas buvo pakeistas ir neteko galios dar iki Konstitucijos priėmimo ir įsigaliojimo.

7. Konstatuotina, kad pareiškėjo – Kauno apygardos teismo prašymas ištirti, ar Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“ ta apimtimi, kuria šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintame Neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąraše yra įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos veterinarijos akademijai nustatytas neprivatizuotinų žemės ūkio naudmenų plotas yra 1000 hektarų, neprieštarauja Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio nuostatai, kad nuosavybė neliečiama, Konstitucijos 29 straipsnyje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (1991 m. birželio 18 d. redakcija) 1 straipsniui, yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

8. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

9. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus atsisakytina nagrinėti pareiškėjo – Kauno apygardos teismo prašymą ištirti, ar Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“ ta apimtimi, kuria šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintame Neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąraše yra įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos veterinarijos akademijai nustatytas neprivatizuotinų žemės ūkio naudmenų plotas yra 1000 hektarų, neprieštarauja Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio nuostatai, kad nuosavybė neliečiama, Konstitucijos 29 straipsnyje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (1991 m. birželio 18 d. redakcija) 1 straipsniui.

1. Pareiškėjas – Kauno apygardos teismas inter alia prašo ištirti, ar Vyriausybės 1992 m. vasario 27 d. nutarimas Nr. 134 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 540 ir 1992 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 59 dalinio pakeitimo“ ta apimtimi, kuria nustatytas neprivatizuojamų žemės ūkio naudmenų plotas, kuris, pasak pareiškėjo, „turi būti skiriamas Lietuvos veterinarijos akademijai“, neprieštarauja Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio nuostatai, kad nuosavybė neliečiama, Konstitucijos 29 straipsnyje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (1991 m. birželio 18 d. redakcija) 1 straipsniui.

2. Nors Vyriausybės 1992 m. vasario 27 d. nutarimas Nr. 134 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 540 ir 1992 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 59 dalinio pakeitimo“ įsigaliojo dar iki Konstitucijos priėmimo ir įsigaliojimo (minėta, kad šis Vyriausybės nutarimas įsigaliojo 1992 m. kovo 5 d.), iki Konstitucijos įsigaliojimo jis nebuvo pripažintas netekusiu galios (nebuvo panaikintas arba pakeistas), jo galiojimas nebuvo pasibaigęs.

2.1. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“, kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis, 2 straipsnyje nustatyta, kad įstatymai, kiti teisės aktai ir jų dalys, galioję Lietuvos Respublikos teritorijoje iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo, galioja tiek, kiek jie neprieštarauja Konstitucijai ir šiam įstatymui, ir galios tol, kol nebus pripažinti netekusiais galios ar suderinti su Konstitucijos nuostatomis.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos viršenybės principas suponuoja įstatymų leidėjo, kitų teisėkūros subjektų pareigą atlikti iki Konstitucijos įsigaliojimo išleistų teisės aktų peržiūrą atsižvelgiant į Konstitucijos normas ir principus, užtikrinti teisės aktų, reguliuojančių tuos pačius santykius, darnią hierarchinę sistemą; kad teisės aktų (ar jų dalių), kurie nebuvo suderinti su Konstitucija atitinkamam teisėkūros subjektui išleidžiant naują teisės aktą, pakeičiantį, to teisėkūros subjekto manymu, Konstitucijos neatitinkantį teisės aktą (ar jo dalį), ir kurie nebuvo pripažinti netekusiais galios, konstitucingumas gali būti tikrinamas atliekant konstitucinę kontrolę; kad dėl iki Konstitucijos įsigaliojimo išleistų inter alia Vyriausybės aktų atitikties Konstitucijai pagal Konstituciją sprendžia Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d., 2004 m. kovo 5 d. nutarimai).

2.2. Taigi Vyriausybės 1992 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. 134 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 540 ir 1992 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 59 dalinio pakeitimo“ atitiktis Konstitucijai ir įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (1991 m. birželio 18 d. redakcija) 1 straipsniui Konstituciniame Teisme gali būti tiriama.

3. Minėta, kad Vyriausybės 1992 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. 134 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 540 ir 1992 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 59 dalinio pakeitimo“ 1 punktu buvo pakeistas Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“ patvirtintas Neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašas; Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“ (1992 m. vasario 27 d. redakcija) patvirtintame Neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąraše buvo inter alia įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos veterinarijos akademijai nustatytas neprivatizuotinų žemės ūkio naudmenų plotas yra 800 hektarų.

4. Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“ patvirtintas Neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašas (1992 m. vasario 27 d. redakcija) buvo ne kartą keičiamas, tačiau nuostata, kad Lietuvos veterinarijos akademijai nustatytas neprivatizuotinų žemės ūkio naudmenų plotas yra 800 hektarų, nebuvo keičiama iki Vyriausybei 1999 m. gegužės 14 d. priimant nutarimą Nr. 584 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“ dalinio pakeitimo“.

Vyriausybė 1999 m. gegužės 14 d. priėmė nutarimą Nr. 584 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“ dalinio pakeitimo“, kuriuo iš dalies pakeitė Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“ patvirtintą Neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašą (1995 m. spalio 11 d. redakcija) – skyriaus „Neprivatizuotini žemės ūkio mokslo institutai ir kitos mokslo įstaigos“ paskutinę pastraipą; buvo įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos veterinarijos akademijai nustatytas neprivatizuotinų žemės ūkio naudmenų plotas yra 767,5 hektaro.

Taigi nebeliko Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“ (1992 m. vasario 27 d. redakcija) patvirtintame Neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąraše buvusios nuostatos, kad Lietuvos veterinarijos akademijai nustatytas neprivatizuotinų žemės ūkio naudmenų plotas yra 800 hektarų.

5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pareiškėjo – Kauno apygardos teismo prašymas ištirti, ar Vyriausybės 1992 m. vasario 27 d. nutarimas Nr. 134 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 540 ir 1992 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 59 dalinio pakeitimo“ ta apimtimi, kuria nustatytas neprivatizuojamų žemės ūkio naudmenų plotas, kuris, pasak pareiškėjo, „turi būti skiriamas Lietuvos veterinarijos akademijai“, neprieštarauja Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio nuostatai, kad nuosavybė neliečiama, Konstitucijos 29 straipsnyje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (1991 m. birželio 18 d. redakcija) 1 straipsniui, traktuotinas kaip prašymas ištirti, ar Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, Konstitucijos 29 straipsnyje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (1991 m. birželio 18 d. redakcija) 1 straipsniui neprieštaravo Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“ patvirtinto Neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo (1992 m. vasario 27 d. redakcija) nuostata, kad Lietuvos veterinarijos akademijai nustatytas neprivatizuotinų žemės ūkio naudmenų plotas yra 800 hektarų.

6. Pareiškėjo – Kauno apygardos teismo prašymas ištirti, ar Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“ (1992 m. vasario 27 d. redakcija) patvirtinto Neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo nuostata, kad Lietuvos veterinarijos akademijai nustatytas neprivatizuotinų žemės ūkio naudmenų plotas yra 800 hektarų, neprieštaravo Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, Konstitucijos 29 straipsnyje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (1991 m. birželio 18 d. redakcija) 1 straipsniui, gali būti priimtas nagrinėti Konstituciniame Teisme.

III

1. Pareiškėjas – Kauno apygardos teismas inter alia prašo ištirti, ar:

– Vyriausybės 1999 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 579 „Dėl žemės sklypo suteikimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ neprieštarauja Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms, kad nuosavybė neliečiama ir gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama, Konstitucijos 29 straipsnyje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1999 m. gegužės 13 d. redakcija) preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintai nuostatai, kad piliečiams nekilnojamasis turtas visų pirma turi būti grąžinamas natūra;

– Vyriausybės 1999 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 584 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ neprieštarauja Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms, kad nuosavybė neliečiama ir gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama, Konstitucijos 29 straipsnyje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1999 m. gegužės 13 d. redakcija) preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintai nuostatai, kad piliečiams nekilnojamasis turtas visų pirma turi būti grąžinamas natūra;

– Vyriausybės 2001 m. kovo 8 d. nutarimas Nr. 266 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 „Dėl žemės, suteiktos mokslo bei mokymo įstaigoms ir perduotos valstybiniams specializuotiems sėklininkystės ir veislininkystės ūkiams, specialiosios paskirties veislininkystės bendrovėms, naudotojų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžio nustatymo“ dalinio pakeitimo“ neprieštarauja Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms, kad nuosavybė neliečiama ir gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama, Konstitucijos 29 straipsnyje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (2000 m. spalio 10 d. redakcija) preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintai nuostatai, kad piliečiams nekilnojamasis turtas visų pirma turi būti grąžinamas natūra.

2. Vyriausybės 1999 m. gegužės 14 d. nutarime Nr. 579 „Dėl žemės sklypo suteikimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ inter alia nustatyta, kad Vyriausybė nutaria: „suteikti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės <...> neterminuotai naudotis šaudmenų gamybos įmonės statybai 32,4 hektaro valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą Kauno rajone, Vijūkų kaime, šiuo metu naudojamą Lietuvos veterinarijos akademijos pagal parengtąjį žemės sklypo planą“ (1 punktas); „leisti pakeisti šio nutarimo 1 punkte nurodyto žemės sklypo <...> pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties“ (2 punktas); „pavesti Kauno apskrities viršininkui skubos tvarka parengti ir sudaryti panaudos sutartį su Ginklų fondu dėl nurodytojo žemės sklypo perdavimo neatlygintinai naudotis“ (3 punktas); „leisti Kauno apskrities viršininkui nurašyti nurodytajame žemės sklype naikinamus melioracijos įrenginius, kurių likutinė vertė – 69 128 litai“ (4 punktas).

Vyriausybės 1999 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 584 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“ dalinio pakeitimo“, kaip minėta, buvo iš dalies pakeistas Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“ patvirtintas Neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašas (1995 m. spalio 11 d. redakcija) – skyriaus „Neprivatizuotini žemės ūkio mokslo institutai ir kitos mokslo įstaigos“ paskutinė pastraipa ir buvo įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos veterinarijos akademijai nustatytas neprivatizuotinų žemės ūkio naudmenų plotas yra 767,5 hektaro.

Vyriausybės 2001 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. 266 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 „Dėl žemės, suteiktos mokslo bei mokymo įstaigoms ir perduotos valstybiniams specializuotiems sėklininkystės ir veislininkystės ūkiams, specialiosios paskirties veislininkystės bendrovėms, naudotojų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžio nustatymo“ dalinio pakeitimo“ 1 punktu buvo iš dalies pakeistas Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. 1026 „Dėl žemės, suteiktos mokslo bei mokymo įstaigoms ir perduotos valstybiniams specializuotiems sėklininkystės ir veislininkystės ūkiams, specialiosios paskirties veislininkystės bendrovėms, naudotojų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžio nustatymo“ ir jo 2 priede „Mokslo bei mokymo įstaigos ir valstybiniai specializuoti sėklininkystės bei veislininkystės ūkiai ir jų naudojamų žemės sklypų dydis“ buvo nustatyta inter alia tai, kad Lietuvos veterinarijos akademijos bendras žemės sklypų dydis yra 815 hektarų, iš jų žemės ūkio naudmenos užima 767,5 hektaro, o užstatytos teritorijos užima 34,1 hektaro.

Be to, Vyriausybės 2001 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. 266 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 „Dėl žemės, suteiktos mokslo bei mokymo įstaigoms ir perduotos valstybiniams specializuotiems sėklininkystės ir veislininkystės ūkiams, specialiosios paskirties veislininkystės bendrovėms, naudotojų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžio nustatymo“ dalinio pakeitimo“ 2 punktu buvo pripažintas netekusiu galios Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“, taip pat jį bei juo patvirtintą Neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašą keitę Vyriausybės nutarimai, inter alia Vyriausybės 1999 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 584 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“ dalinio pakeitimo“.

3. Iš pareiškėjo prašymo argumentų matyti, kad Vyriausybės 1999 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 579 „Dėl žemės sklypo suteikimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“, Vyriausybės 1999 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 584 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“ dalinio pakeitimo“, Vyriausybės 2001 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. 266 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 „Dėl žemės, suteiktos mokslo bei mokymo įstaigoms ir perduotos valstybiniams specializuotiems sėklininkystės ir veislininkystės ūkiams, specialiosios paskirties veislininkystės bendrovėms, naudotojų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžio nustatymo“ dalinio pakeitimo“ atitiktį Konstitucijai ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo preambulei pareiškėjas – Kauno apygardos teismas ginčija ta apimtimi, kuria šiuose Vyriausybės nutarimuose Lietuvos veterinarijos akademijai arba Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės priskirta žemė, į kurią, kaip teigia pareiškėjas, buvusio žemės savininko J. Jerino įpėdiniai pretenduoja atkurti nuosavybės teises.

4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pareiškėjo – Kauno apygardos teismo prašymai ištirti, ar:

traktuotini (atitinkamai) kaip prašymai ištirti, ar:

– Vyriausybės 1999 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 579 „Dėl žemės sklypo suteikimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės priskirta žemė, į kurią, kaip teigia pareiškėjas, buvusio žemės savininko J. Jerino įpėdiniai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, neprieštarauja Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio 1, 3 dalims, Konstitucijos 29 straipsnyje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo preambulei (1997 m. liepos 1 d. redakcija);

– Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“ patvirtintas Neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašas (1999 m. gegužės 14 d. redakcija) ta apimtimi, kuria Lietuvos veterinarijos akademijai priskirta žemė, į kurią, kaip teigia pareiškėjas, buvusio žemės savininko J. Jerino įpėdiniai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, neprieštaravo Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio 1, 3 dalims, Konstitucijos 29 straipsnyje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo preambulei (1997 m. liepos 1 d. redakcija);

– Vyriausybės 2001 m. kovo 8 d. nutarimas Nr. 266 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 „Dėl žemės, suteiktos mokslo bei mokymo įstaigoms ir perduotos valstybiniams specializuotiems sėklininkystės ir veislininkystės ūkiams, specialiosios paskirties veislininkystės bendrovėms, naudotojų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžio nustatymo“ dalinio pakeitimo“ ta apimtimi, kuria Lietuvos veterinarijos akademijai priskirta žemė, į kurią, kaip teigia pareiškėjas, buvusio žemės savininko J. Jerino įpėdiniai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, neprieštarauja Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio 1, 3 dalims, Konstitucijos 29 straipsnyje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo preambulei (1997 m. liepos 1 d. redakcija).

5. Pareiškėjo – Kauno apygardos teismo prašymai ištirti, ar:

– Vyriausybės 2001 m. kovo 8 d. nutarimas Nr. 266 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 „Dėl žemės, suteiktos mokslo bei mokymo įstaigoms ir perduotos valstybiniams specializuotiems sėklininkystės ir veislininkystės ūkiams, specialiosios paskirties veislininkystės bendrovėms, naudotojų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžio nustatymo“ dalinio pakeitimo“ ta apimtimi, kuria Lietuvos veterinarijos akademijai priskirta žemė, į kurią, kaip teigia pareiškėjas, buvusio žemės savininko J. Jerino įpėdiniai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, neprieštarauja Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio 1, 3 dalims, Konstitucijos 29 straipsnyje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo preambulei (1997 m. liepos 1 d. redakcija),

gali būti priimti nagrinėti Konstituciniame Teisme.

1. Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą nagrinėdamas konstitucinės justicijos bylą, turi įgaliojimus prireikus tirti bylos sprendimui reikšmės turinčias faktines aplinkybes.

2. Tai, kad šiuo Konstitucinio Teismo sprendimu yra priimami pareiškėjo – Kauno apygardos teismo prašymai ištirti, ar:

– Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“ (1992 m. vasario 27 d. redakcija) patvirtinto Neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo nuostata, kad Lietuvos veterinarijos akademijai nustatytas neprivatizuotinų žemės ūkio naudmenų plotas yra 800 hektarų, neprieštaravo Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, Konstitucijos 29 straipsnyje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (1991 m. birželio 18 d. redakcija) 1 straipsniui;

– Vyriausybės 2001 m. kovo 8 d. nutarimas Nr. 266 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 „Dėl žemės, suteiktos mokslo bei mokymo įstaigoms ir perduotos valstybiniams specializuotiems sėklininkystės ir veislininkystės ūkiams, specialiosios paskirties veislininkystės bendrovėms, naudotojų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžio nustatymo“ dalinio pakeitimo“ ta apimtimi, kuria Lietuvos veterinarijos akademijai priskirta žemė, į kurią, kaip teigia pareiškėjas, buvusio žemės savininko J. Jerino įpėdiniai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, neprieštarauja Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio 1, 3 dalims, Konstitucijos 29 straipsnyje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo preambulei (1997 m. liepos 1 d. redakcija),

negali būti interpretuojama taip, esą Konstitucinis Teismas visas pareiškėjo – Kauno apygardos teismo prašyme (Nr. 1B-32) nurodytas aplinkybes a priori laiko nustatytomis, o visus jame išdėstytus argumentus – pagrįstais ir (arba) teisiniais.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 28, 69 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

1. Priimti nagrinėti pareiškėjo – Kauno apygardos teismo prašymus ištirti, ar:

– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“ (1992 m. vasario 27 d. redakcija) patvirtinto Neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo nuostata, kad Lietuvos veterinarijos akademijai nustatytas neprivatizuotinų žemės ūkio naudmenų plotas yra 800 hektarų, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (1991 m. birželio 18 d. redakcija) 1 straipsniui;

– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“ patvirtintas Neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašas (1999 m. gegužės 14 d. redakcija) ta apimtimi, kuria Lietuvos veterinarijos akademijai priskirta žemė, į kurią, kaip teigia pareiškėjas, buvusio žemės savininko J. Jerino įpėdiniai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 3 dalims, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo preambulei (1997 m. liepos 1 d. redakcija);

– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 579 „Dėl žemės sklypo suteikimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės priskirta žemė, į kurią, kaip teigia pareiškėjas, buvusio žemės savininko J. Jerino įpėdiniai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 3 dalims, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo preambulei (1997 m. liepos 1 d. redakcija);

– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 8 d. nutarimas Nr. 266 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 „Dėl žemės, suteiktos mokslo bei mokymo įstaigoms ir perduotos valstybiniams specializuotiems sėklininkystės ir veislininkystės ūkiams, specialiosios paskirties veislininkystės bendrovėms, naudotojų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžio nustatymo“ dalinio pakeitimo“ ta apimtimi, kuria Lietuvos veterinarijos akademijai priskirta žemė, į kurią, kaip teigia pareiškėjas, buvusio žemės savininko J. Jerino įpėdiniai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 3 dalims, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo preambulei (1997 m. liepos 1 d. redakcija).

2. Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo – Kauno apygardos teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. 540 „Dėl neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąrašo tvirtinimo“ ta apimtimi, kuria šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintame Neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių ir organizacijų sąraše yra įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos veterinarijos akademijai nustatytas neprivatizuotinų žemės ūkio naudmenų plotas yra 1000 hektarų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatai, kad nuosavybė neliečiama, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (1991 m. birželio 18 d. redakcija) 1 straipsniui.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius

Toma Birmontienė

Egidijus Kūris

Kęstutis Lapinskas

Zenonas Namavičius

Ramutė Ruškytė

Vytautas Sinkevičius

Stasys Stačiokas

Romualdas Kęstutis Urbaitis

______________