LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL PAJŪRIO REGIONINIO PARKO DALIES GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

 

2007 m. lapkričio 9 d. Nr. D1-598

Vilnius

 

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

1. Tvirtinu Pajūrio regioninio parko dalies gamtotvarkos planą (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti lėšų, reikalingų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Pajūrio regioninio parko direkcija, planavimą.

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                 ARŪNAS KUNDROTAS

 

_________________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. D1-598

 

PAJŪRIO REGIONINIO PARKO DALIES GAMTOTVARKOS PLANAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Pajūrio regioninio parko dalies gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus – Pajūrio kopos, ir paukščių apsaugai svarbiai teritorijai -Nemirsetos smiltpievės, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė Vilniaus universiteto Ekologijos institutas, vykdydamas LIFE Nature projektą „Natura 2000 teritorijų tvarkymas ir apsauga Lietuvos pajūryje“ (LIFE05NAT/LT/000095), išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti.

 

II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

 

2. Teritorija, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, – Pajūrio regioninio parko dalis – yra Klaipėdos apskrityje, Klaipėdos rajono ir Palangos miesto savivaldybėse. Ji apima vietovę, atitinkančią gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2003, Nr. 108-4848; 2006, Nr. 88-3497; 2007, Nr. 31-1138) – Pajūrio kopos ir paukščių apsaugai svarbią teritoriją – Nemirsetos smiltpievės. Teritorijos, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, plotas – 432,6 ha.

Pajūrio kopos apima Pajūrio regioninio parko Plazės gamtinį rezervatą, dalį Nemirsetos ir Šaipių kraštovaizdžio draustinių. Ši Pajūrio regioninio parko dalis įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-302 (Žin., 2005, Nr. 105-3908).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1899) Nemirsetos smiltpievėms, užimančioms Pajūrio regioninio parko Plazės gamtinį rezervatą, dalį Nemirsetos kraštovaizdžio ir Karklininkų etnokultūrinio draustinių, suteiktas paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusas. Ši Pajūrio regioninio parko dalis skirta dirvoninio kalviuko (Anthus campestris) apsaugai.

Teritorijoje nustatyta 10 Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipų, įtrauktų į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros I priedą, aštuoni iš jų aptinkami tik Lietuvos pajūryje:

2110 Užuomazginės pustomos kopos. Tai natūraliai susidarę eoliniai dariniai paplūdimio paviršiuje. Augalai bendrijų nesudaro;

2120 Baltosios kopos. Šio tipo buveinės labai dinamiškos, jautriai reaguoja į mechaninius pažeidimus. Jos išsidėsčiusios lygiagrečiai jūros krantui, teritorijoje užima visą pajūrio apsauginį kopagūbrį, erozines ir defliacines formas už apsauginio kopagūbrio. Šio tipo buveinės susijusios su kitomis pajūrio smėlynų buveinėmis. Vakarinėje teritorijos dalyje jos pereina į 2110 Užuomazgines pustomas kopas, o rytinėje dalyje į 2130 *Pilkąsias kopas. Baltųjų kopų buveinėse yra pagrindinės pajūrinės linažolės (Linaria loeselii) populiacijos;

2130 *Pilkosios kopos. Šiose buveinėse smėlis nepustomas, sutvirtintas augalų. Šio tipo buveinės dominuoja Pajūrio regioniniame parke. Buveinių užimami plotai labai skiriasi pagal jų ankstesnį ir dabartinį naudojimą. Tai buvę kariniai poligonai, šaudyklos, žvejų reikmėms naudojami ir rekreaciniai plotai. Šiuo metu didžiausi kompleksai yra saugomi Plazės gamtiniame rezervate. Gana dideli plotai yra ties Nemirseta ir Šaipiais. Teritorijoje šios buveinės sudaro kompleksus su 2140 *Kopų varnauogynais ir 2170 Kopų gluosnynais, rečiau į jas įsiterpia nedideli 2120 Baltųjų kopų buveinių plotai. Pastaruoju metu stebimas gana intensyvus šių buveinių nykimas. Jose daugėja pušų (Pinus sylvestris), keičiasi bendrijų dominantai, todėl netaikant jokių priemonių šių buveinių išlikimo galimybės ribotos;

2140 *Kopų varnauogynai. Šios buveinės yra Plazės gamtiniame rezervate, užima mažus plotus, retos, sudaro mozaiką su 2130 *Pilkųjų kopų, 2170 Kopų gluosnynų buveinėmis. Smėlynų augalijos sukcesijos požiūriu šios buveinės trumpalaikės. Vykstant natūraliai kaitai, jose daugėja miško bendrijoms būdingų augalų ir greitai keičiasi bendrijų pobūdis;

2170 Kopų gluosnynai. Žemyninėje pajūrio dalyje šios buveinės užima labai mažus plotus. Aptinkama Plazės gamtiniame rezervate ir šiaurinėje Pajūrio regioninio parko dalyje ties Nemirseta. Kopų gluosnynai, kaip ir 2140 *Kopų varnauogynai, sukcesijos požiūriu yra trumpalaikės buveinės. Vykstant natūraliai kaitai, jose daugėja miško bendrijoms būdingų augalų ir greitai keičiasi bendrijų pobūdis;

2180 Medžiais apaugusios pajūrio kopos. Šiam buveinių tipui priklauso miškai, augantys pajūrio smėliuose. Teritorijoje išskirti du masyvai: šiaurinėje Pajūrio regioninio parko dalyje Nemirsetos miškas ir miškas šiaurinėje Plazės rezervato dalyje. Maži, lokalūs fragmentai aptinkami visoje Pajūrio regioninio parko teritorijoje;

2190 Drėgnos tarpkopės. Šio tipo buveinės teritorijoje nėra charakteringos ir ryškios, užima labai nedidelius plotus. Jos sudaro fragmentus ant pajūrio moreninio skardžio Plazės gamtinio rezervato ribose ir palvėje ties Nemirseta. Sudaro kompleksus su 2120 Baltųjų kopų ir 2130 *Pilkųjų kopų buveinėmis;

2320 Pajūrio smėlynų tyruliai. Šios buveinės yra tik Plazės gamtiniame rezervate, užima labai mažą plotą. Sudaro buveinių kompleksą su 2130 *Pilkosiomis kopomis, 2140 *Kopų varnauogynais. Šių buveinių struktūra ypač greitai keičiasi, todėl čia būtinos specialios tvarkymo priemonės;

6510 Šienaujamos mezofitų pievos. Šio tipo buveinės sudaro kompleksus su smėlynų augalija. Nedideli jų fragmentai aptinkami šlapiausioje palvės dalyje ties Nemirseta. Dominuoja sausesnis floristiškai turtingų pievų variantas, vyrauja mezofitų deriniai. Kasmet šiose pievose aptinkama gausi baltijinės gegūnės (Dactylorhiza baltica) populiacija;

6210 Stepinės pievos. Teritorijoje šių buveinių struktūra atitinka šiam buveinių tipui keliamus reikalavimus, tačiau rūšių įvairovė jose skurdi. Buveinės užima nedidelius, mozaikiškai išsidėsčiusius plotus tarp Salix sp. ekotoninių krūmynų ties Nemirseta ir Šaipiais. Pastebimos perėjimo į mezofitų pievas ar ekotoninius krūmynus tendencijos. Šioje buveinėje auga gausi mažosios gegužraibės (Orchis morio) populiacija.

Pagrindinės grėsmės pajūrio buveinėms yra mechaninis jų ardymas ir užaugimas sumedėjusia augalija.

Dirvoninis kalviukas – atvirų ar skurdžia žoline augalija su retai žemaūgių karklų krūmais apaugusių smėlynų paukštis, Pajūrio regioniniame parke perintis beveik išimtinai apsauginiame kopagūbryje, nors pavienės poros sutinkamos ir palvėje esančiuose skurdžiausiuose smiltpievų plotuose. Viena iš svarbiausių dirvoninio kalviuko nykimo priežasčių – veisimosi buveinių praradimas, joms užaugant sumedėjusia augalija.

Teritorijos miškai yra priskirti valstybinės reikšmės miškams. Pajūrio juostai priskirta žemė išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Visos pievos, esančios Klaipėdos rajono savivaldybėje, yra valdomos privačios nuosavybės teise; Palangos miesto savivaldybei priklausančios pievos yra valstybės nuosavybė. Privačios nuosavybės teise valdoma 53 ha šios teritorijos, t. y. apie 12 proc.

 

III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

3. Gamtotvarkos plano tikslas yra atkurti ir užtikrinti Europos Bendrijos svarbos pajūrio smėlynų buveinių (2110 Užuomazginės pustomos kopos, 2120 Baltosios kopos, 2130 *Pilkosios kopos, 2320 Pajūrio smėlynų tyruliai, 2140 *Kopų varnauogynai, 2170 Kopų gluosnynai, 2190 Drėgnos tarpkopės, 2180 Medžiais apaugusios pajūrio kopos), natūralių pievų buveinių (6210 Stepinės pievos, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos) ir dirvoninio kalviuko (ne mažiau kaip 10 perinčių porų), pajūrinės linažolės, kitų saugomų augalų ir gyvūnų populiacijų palankią apsaugos būklę.

4. Gamtotvarkos plano tikslui įgyvendinti numatomi šie uždaviniai:

4.1. sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę;

4.2. išsaugoti 2110 Užuomazginių pustomų kopų ir 2120 Baltųjų kopų būdingą struktūrą;

4.3. atkurti ir išsaugoti 2130 *Pilkųjų kopų, 2320 Pajūrio smėlynų tyrulių, 2140 *Kopų varnauogynų, 2170 Kopų gluosnynų, 2190 Drėgnų tarpkopių, 6210 Stepinių pievų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų būdingą struktūrą.

 

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

5. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas:

 

Uždavinys

Priemonės pavadinimas

Atsakingos institucijos

Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas

Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai1

1. Sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę

1.1. sudarant kontroliuojamų objektų sąrašą ir regioninio parko kontrolės programą numatyti, kad teritorija kontrolės tikslais būtų aplankoma ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę gegužės-rugsėjo mėn., skiriant ypatingą dėmesį pliažo ir pajūrio apsauginio kopagūbrio zonai

Pajūrio regioninio parko direkcija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas

2008–2017 metai

I

1.2. įrengti 4 įspėjamuosius ženklus, ribojančius eismą mechaninėmis transporto priemonėmis vietose, kur dažnai pažeidžiamas Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamentas

Pajūrio regioninio parko direkcija

2008, 2009, 2013, 2014 metai

I

2. Išsaugoti

2110 Užuomazginių pustomų kopų ir

2120 Baltųjų kopų būdingą struktūrą

organizuoti apsauginio pajūrio kopagūbrio vakarinio šlaito sutvirtinimą ir defliacinių daubų uždengimą, kasmet pateikiant Klaipėdos apskrities viršininko administracijai pasiūlymus dėl reikalingų tvarkymo darbų, lėšų poreikio ir darbų lokalizacijos

Pajūrio regioninio parko direkcija

2008–2017 metai

I

3. Atkurti ir išsaugoti

2130 *Pilkųjų kopų,

2320 Pajūrio smėlynų tyrulių,

2140 *Kopų varnauogynų,

2170 Kopų gluosnynų,

2190 Drėgnų tarpkopių,

6210 Stepinių pievų,

6510 Šienaujamų mezofitų pievų būdingą struktūrą

3.1. organizuoti sumedėjusios augalijos (menkaverčių medžių ir krūmų) iškirtimą ir išvežimą (1, 2, 3, 5 tvarkymo plotai)

Pajūrio regioninio parko direkcija

2008–2010 metai

I

3.2. organizuoti naujai ataugusių sumedėjusios augalijos atžalų šalinimą (1, 2, 3, 4, 5 tvarkymo plotai)

Pajūrio regioninio parko direkcija

2011, 2014, 2017 metai

II

3.3. organizuoti reguliarų avių ganymą (2, 3, 4 tvarkymo plotai)

PASTABOS:

1. Ganymas 2, 3 tvarkymo plotuose turi būti pradedamas nuo liepos 1 d.

2. Likę nenuganyti plotai turi būti nušienauti iki rugsėjo 30 d.

3. Prireikus papildomai organizuoti ganymą Pagrindžiamosios informacijos 2 brėžinyje nustatytuose plotuose

Pajūrio regioninio parko direkcija

2008–2017 metai

I

3.4. pateikti prašymą savivaldybei leisti įrengti asmenų lankymąsi miškuose ribojančias priemones – laikinas automobilių eismą ribojančias užtvaras (5 tvarkymo plotas)

Pajūrio regioninio parko direkcija

2008 metai

I

3.5. įrengti laikinas automobilių eismą ribojančias užtvaras (5 tvarkymo plotas)

Pajūrio regioninio parko direkcija

2008–2009 metai

I

1 Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – mažiau svarbios.

 

V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS
ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

 

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą teritorijoje organizuoja Pajūrio regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už teritorijos palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir saugomų gamtos vertybių priežiūrą. Pajūrio regioninio parko direkcija bendradarbiauja su Klaipėdos apskrities viršininko administracija, įgyvendinant priemones pagal Pajūrio juostos tvarkymo programą, ir užtikrina, kad priemonių įgyvendinimo vietos ir būdai teritorijoje būtų tinkamai parinkti. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsakingas už teritorijos apsaugos režimo užtikrinimą, gamtos išteklių naudojimo kontrolę.

 

VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO
PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

 

7. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimui pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos LIFE Nature programos, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

 

VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO
IR STEBĖSENOS TVARKA

 

8. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari natūralių buveinių ir rūšių buveinių kokybės, dydžio ar rūšių individų gausos stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas.

9. Pajūrio smėlynų, natūralių pievų buveinių stebėsena numatyta Valstybinėje aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Vadovaujantis šia programa, buveinių stebėsena atliekama ne rečiau kaip kas 3 metai. Už stebėsenos vykdymą atsakinga Pajūrio regioninio parko direkcija. Buveinių būklė vertinama pagal šiuos rodiklius: būdingų organizmų įvairovė ir gausumas; buveinių užimamas plotas; fizinę aplinką formuojantys gamtiniai veiksniai. Vadovaujantis šia programa, dirvoninių kalviukų stebėsena vykdoma kas 3 metai. Apskaitos teritorijoje atliekamos laikantis individualaus stebėsenos plano ir atitinkamos rūšies monitoringo metodinių reikalavimų.

10. Gamtotvarkos plano peržiūra turi būti atliekama kas 5 metai, pirmą kartą – 2009 metais.

11. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Pajūrio regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino buveinių ir rūšių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir pasiūlymus. Pajūrio regioninio parko direkcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

12. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

12.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;

12.2. iškeltų uždavinių atitiktis ir aktualumas esamai situacijai;

12.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas;

12.4. pasiekti tvarkymo rezultatai, nurodant atliktų darbų rodiklius;

12.5. suinteresuotų asmenų indėlis, susitarimai ir kt.;

12.6. būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.

13. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 10 punkte, jei blogėja buveinių ir rūšių apsaugos būklė, t. y. mažėja buveinių plotas ir blogėja jų kokybė, mažėja saugomų paukščių populiacijos arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti teritorijos palankią apsaugos būklę.

PASTABA *ženklu žymimi prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai.

 

_________________