LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL PREKYBOS ANTKAINIŲ IR PALŪKANŲ NORMŲ

1992 m. vasario 21 d. Nr. 119

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Remiantis Lietuvos Respublikos kainų įstatymu ir atsižvelgiant į tai, kad dėl nepatenkinamos pinigų ir kreditų apyvartos sutriko prekyba, dirbtinai didinamos prekių kainos ir visų pirma prekybos antkainiai, nustatyti laikinai, nuo 1992 m. vasario 25 d. iki 1992 m. kovo 10 d., visų nuosavybės formų prekybos įmonėms šiuos maksimalius prekių įsigijimo kainos prekybos antkainius:

1.1. didmeninės prekybos įmonėms – 8 procentai ir mažmeninės prekybos įmonėms – 17 procentų;

1.2. mažmeninės prekybos įmonėms, įsigyjančioms prekes ne per didmeninės prekybos įmones, – 25 procentai.

Ekonomikos ministerija privalo kontroliuoti, kad būtų laikomasi nustatytųjų prekybos antkainių, ir prireikus taikyti ekonomines sankcijas už kainų pažeidimus.

2. Lietuvos bankas turi iki 1992 m. kovo 1 d. parengti prekybos, tiekimo, perdirbimo pramonės ir paruošų organizacijų trumpalaikio kreditavimo iš paprastųjų paskolinių sąskaitų tvarką, atsisakant specialiųjų paskolinių sąskaitų.

3. Nustatyti nuo 1992 m. kovo 1 d. šias palūkanų normas:

3.1. visiems ūkiniams subjektams už depozitus, laikomus valstybiniuose, valstybiniuose akciniuose ir komerciniuose bankuose:

iki pareikalavimo – 0,5 procento;

terminuotai:

iki 6 mėnesių – ne mažiau kaip 2 procentai;

nuo 6 mėnesių iki 1 metų – ne mažiau kaip 3 procentai;

nuo 1 metų iki 3 metų – ne mažiau kaip 5 procentai;

ilgiau kaip 3 metus – ne mažiau kaip 6 procentai;

3.2. už gyventojų indėlius valstybiniuose akciniuose bankuose priklausomai nuo jų laikymo terminų:

einamosiose sąskaitose – ne mažiau kaip 0,5 procento;

nuo 1 metų iki 3 metų – 6 procentai;

ilgiau kaip 3 metus – 7 procentai.

4. Nustatyti, kad palūkanos už centralizuotus kreditavimo išteklius (biudžeto, draudimo lėšos, gyventojų indėliai Lietuvos taupomajame banke), skolinamus vienų bankų kitiems, turi neviršyti palūkanų, mokamų ūkiniams subjektams už terminuotus depozitus, dydžio.

5. Dėl infliacijos padidinti nuo 1992 m. kovo 1 d. palūkanų normas:

5.1. nurodytas 3.1 punkte – 2O punktų;

5.2. visiems gyventojų indėliams, priimtiems iki 1991 m. vasario 26 d., – 5 punktais;

5.3. nuo 1991 m. vasario 27 d. iki 1992 m. vasario 29 d. priimtiems indėliams: iki pareikalavimo – 7 punktais, terminuotiems – 15 punktų;

5.4. nuo 1992 m. kovo 1 d. priimtiems indėliams, nurodytiems 3.2 punkte: į einamąsias sąskaitas – 8,5 punkto, terminuotiems – 15 punktų;

5.5. nurodytas 4 punkte – 20 punktų, pridedant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą bankų maržą (skirtumą tarp vidutinių palūkanų normų už kreditavimo išteklius ir banko trumpalaikius kreditus).

6. Nustatyti iki atskiro Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo maksimalią maržą Lietuvos taupomajam bankui – 8 procentus, kitiems valstybiniams bankams – 3 procentus.

Lietuvos taupomasis bankas dalį pajamų (5 procentus maržos) turi pervesti į specialiąją sąskaitą palūkanoms mokėti už nekapitalizuotus gyventojų indėlius.

7. Nustatyti, kad palūkanų normas už trumpalaikius kreditus, suteiktus visiems ūkiniams subjektams ir fiziniams asmenims, sąlygoja vidutinė bankų kreditavimo išteklių kaina ir marža. Ilgalaikio kredito normą nustato bankai savo nuožiūra, įvertindami ilgalaikių depozitų pasiūlą ir šio kredito paklausą.

Žemės ūkio įmonių trumpalaikiams kreditams, taip pat ilgalaikiams kreditams, paimtiems iki 1990 m. sausio 1 d., palūkanų norma, apskaičiuota šiame nutarime nustatyta tvarka, mažinama 50 procentų, ir tai kompensuojama bankui iš palūkanų, priskaičiuotų už biudžeto einamuosius depozitus, prireikus ir iš Respublikos centralizuotų finansinių fondų.

Už laiku negrąžintus kreditus, taip pat pažeidus sutartyje numatytus įsipareigojimus arba esant didelei rizikai (kreditai be garantijų, laidavimo), bankai gali padidinti palūkanų normą 30 procentų. Laiku nesumokėjus priskaičiuotų palūkanų, bankai ir ūkiniai subjektai bei fiziniai asmenys moka netesybas – po 0,5 procento už kiekvieną pradelstą dieną.

8. Nustatyti, kad už valstybės vidaus skolą (1,1 milijardo rublių nepadengto kainų skirtumo) bankams, kurių balansuose ji apskaitoma, kompensuojama vidutinė bankų kreditavimo išteklių kaina ir 1,5 procento marža.

9. Pavesti Lietuvos žemės ūkio bankui iki atskiro Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo mokėti Lietuvos taupomajam bankui priskaičiuojamas pagal galiojusią 1991 metų sutartį su TSRS valstybinio banko buvusiu Lietuvos respublikiniu banku palūkanas už Lietuvos žemės ūkio banko korespondentinės sąskaitos debetinį likutį (1,34 milijardo rublių): už 1992 metų sausio ir vasario mėnesius – 8 procentus, o nuo kovo 1 d. – 20 procentų palūkanų.

10. Lengvatinius kreditus iš specialiųjų fondų teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka.

11. Pavesti Finansų ministerijai iki 1992 m. kovo 5 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl bankų mokamo bendrojo akcizo pakeitimų.

12. Pavesti Finansų ministerijai kartu su Lietuvos banku, Lietuvos žemės ūkio banku ir Lietuvos taupomuoju banku parengti tvarką, kuria banko įstaigos apskaito ir panaudoja palūkanas už biudžeto lėšas, taip pat sudaryti sutartis dėl biudžeto kasinio vykdymo.

Lietuvos Respublikos

Ministras Pirmininkas                                                                                 G. Vagnorius