LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS KONVERGENCIJOS PROGRAMOS

2005 m. sausio 21 d. Nr. 54

Vilnius

Vadovaudamasi 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo 7 straipsnyje nustatyta daugiašalės Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros procedūra, kurios pagrindinės priemonės yra stabilumo ir konvergencijos programos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti Lietuvos konvergencijos programai (pridedama).

2. Pavesti Finansų ministerijai šiuo nutarimu patvirtintą Lietuvos konvergencijos programą pateikti Europos Komisijai.

3. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. 568 „Dėl Lietuvos konvergencijos 2004 metų programos“ (Žin., 2004, Nr. 79-2793).

Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas

Finansų ministras                                                                      Algirdas Butkevičius

Pritarta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 54

lietuvos konvergencijos programa

ĮŽANGA

Sparti realioji Lietuvos konvergencija, suartėjimas su aukštu Ekonominės ir pinigų sąjungos valstybių produktyvumo ir gyvenimo lygiu yra ekonominės politikos paskirtis, pagrindžianti pagrindinį tikslą – visateisę narystę Ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Lietuva siekia 2007 m. sausio 1 d. įsivesti eurą. Lietuvos konvergencijos programa (toliau vadinama – ši Programa; Programa) išreiškia Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekonominės politikos įsipareigojimus, siekiančius tvarios Lietuvos ūkio rodiklių atitikties konvergencijos kriterijams.

Visa reformų programa orientuota į šio tikslo įgyvendinimo priemonių kūrimą vidutinės trukmės laikotarpiu. Tai būtų:

spartūs bei tolygūs realios konvergencijos tempai ir stabili makroekonominė aplinka;

palankios verslo plėtros sąlygos ir sėkmingai įgyvendintos struktūrinės reformos;

skaidrus valstybės valdymas ir politinis sutarimas dėl vykdytinų reformų;

stabili ir prognozuojama teisinė aplinka;

gilesnė ekonominė integracija su Europos Sąjunga (toliau vadinama – ES).

Nors esama laikinų sunkumų, susijusių su papildoma našta biudžetui, šioje Programoje Lietuva įsipareigojo siekti vykdyti monetarinę ir fiskalinę politiką, užtikrinančią kainų ir valdžios sektoriaus finansų stabilumą, kad išliktų tvirtas pasitikėjimas Valiutų valdybos principų tęstinumu Lietuvoje ir būtų sėkmingai dalyvaujama valiutų kursų mechanizme II (toliau vadinama – VKM II).

Programą sudaro 7 dalys, kuriose apžvelgiami pastarųjų metų ekonominiai pokyčiai Lietuvoje, planuojama monetarinė ir fiskalinė politika vidutinės trukmės laikotarpiu, įvertinami rizikos veiksniai, valdžios sektoriaus finansų kokybė ir Lietuvos pasirengimas įveikti visuomenės senėjimo pasekmes, taip pat apžvelgiamos pagrindinės planuojamos struktūrinės reformos.

Programoje išnagrinėtos ir įvertintos aplinkos prielaidos pasiekti deklaruojamus ekonominės politikos tikslus. Lietuvos ūkio plėtros prognozės grįstos prielaida, kad nagrinėjamu laikotarpiu išorinė ekonominė Lietuvos aplinka iš esmės išliks stabili. Buvo naudotasi prielaidomis, artimomis ES Komisijos naudotoms prielaidoms. Kritinė ekonominių rodiklių ir fiskalinio deficito projekcijų prielaida yra ta, kad parlamentinės partijos pasirašys principinių susitarimų sutartį, užtikrinančią šioje Programoje pasiūlytų priemonių įgyvendinimą, būtiną Stabilumo ir augimo pakto įsipareigojimams vykdyti ir euro įvedimui 2007 metais užtikrinti.

Pagal Valiutų valdybos principus nacionalinę valiutą susiejus su euru, infliacija išliko maža – 0,3 procento 2002 metais, o 2003 metais dėl euro kurso kilimo JAV dolerio atžvilgiu ir aštrėjančios konkurencijos telekomunikacijų rinkoje vidutinis kainų lygis laikinai krito 1,2 procento. Lietuvos narystė VKM II žymi Lietuvos ir ES glaudaus ekonominio bendradarbiavimo etapą, paremtą ekonominės politikos derinimu, kuris yra neatsiejama sąlyga užtikrinti tvarų ir gilesnį Lietuvos integravimąsi į ES bendrąją rinką.

Lietuvoje sukurta lanksti rinkos ekonomika. Kylant nominaliam valiutos kursui, ūkio konkurencingumas buvo išlaikytas, nes nuosaikiai didėjo nominalus darbo užmokestis ir buvo stabilios kainos. Sparti Lietuvos eksporto ir investicijų plėtra didino bendrąjį vidaus produktą (toliau vadinama – BVP) ir mažino nedarbą sparčiausiai tarp ES valstybių. Lietuvos fiskalinės politikos orientavimas pagal Stabilumo ir augimo pakto tikslus gerino rinkos dalyvių lūkesčius dėl artėjančios narystės Ekonominėje ir pinigų sąjungoje, mažino investicijų Lietuvoje rizikingumą. Sparčiai didėjančios investicijos užtikrins ilgalaikį Lietuvos konkurencingumą, o trumpuoju laikotarpiu padidins investicinių prekių importą, einamosios sąskaitos deficitą.

Nuo 2000 metų vykdyta griežta fiskalinė politika ir nuo 2002 metų apdairiai su euru susietas lito kursas sąlygojo rinkos dalyvių lūkesčius dėl ankstyvos Lietuvos narystės Ekonominėje ir pinigų sąjungoje, todėl mažėjo atotrūkis tarp palūkanų už paskolas litais ir eurais (1 pav.), vis dažniau buvo pasirenkamos paskolos eurais. Sumažėjus palūkanoms, sparčiai plečiamo finansinio tarpininkavimo sektoriaus finansuojama privati paklausa leido didinti naujus gamybinius pajėgumus ir geriau panaudoti esamus.

1 pav. Metinių Vilibor ir Euribor skirtumas atitinkamais ketvirčiais

Šaltinis – Lietuvos bankas.

Kintanti dėl narystės ES Lietuvos aplinka sukels tam tikrų ekonominių rūpesčių, kuriuos siekiama laiku sušvelninti. Vidaus paklausa bus rekordiškai skatinama šių 3 veiksnių: palankių skolinimosi sąlygų; iki 4,4 procentinio punkto BVP padidėsiančių grynųjų įplaukų iš ES; valdžios sektoriaus papildomų išlaidų iki 2005 metų. Valdžios sektorius turi numatyti papildomas išlaidas didėjančioms įmokoms į ES biudžetą, ES struktūrinės politikos bendrajam finansavimui, pensijų reformos išlaidoms, dėl spartaus gyvenamojo būsto kreditavimo didinamoms gyventojų pajamų mokesčio lengvatoms, nacionalinėms išlaidoms, priartinančioms paramą žemdirbiams iki ES vidurkio.

Fiskalinės politikos uždavinys – valdyti paklausos pokyčių poveikį ūkiui. Kainų lygio sektoriuose, susijusiuose su statybomis, stabilizavimas leistų išvengti potencialų BVP mažinančio netvaraus nekilnojamojo turto kainų šuolio. Padidėjus kainoms už žemės ūkio produkciją po stojimo į ES ir smarkiai pašokus naftos kainoms, būtina pateisinti vartotojų lūkesčius dėl kainų stabilumo ir tvaraus kainų konvergencijos kriterijaus tenkinimo. Vartotojų kainų ir gyvenamojo būsto kainų stabilizavimas leistų išvengti neigiamų socialinių pasekmių, didintų pasitikėjimą ilgalaikio taupymo institucijomis.

Spartus paklausos didėjimas fiksuoto lito kurso sąlygomis sparčiai didina importą ir Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitą. Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas buvo finansuojamas pirmiausia iš tiesioginių užsienio investicijų. Todėl siekiant užtikrinti užsienio kapitalo įplaukų nenutrūkstamumą kyla uždavinys toliau gerinti verslo ir investavimo sąlygas, maksimaliai remti investicijas, skatinamas įstatymų nustatytais būdais, ir sukurti ypač geras sąlygas „plynojo lauko“ investicijoms, išsaugoti rinkos dalyvių pasitikėjimą ankstyvu Lietuvos įstojimu į euro zoną.

Siekiant išvengti neigiamų socialinių ekonominių pasekmių ir susilpninti ciklinius ūkio svyravimus, šioje Programoje numatomos priemonės paklausos didėjimui kontroliuoti. Numatoma įgyvendinti valdžios sektoriaus pajamų didinimo priemones, kurios leistų išvengti išlaidų mažinimo. Nekilnojamojo turto mokesčio bazės išplėtimas, kapitalo ir gyventojų pajamų mokesčių tarifų subalansavimas, „šešėlinės“ ekonomikos mažinimas sudarys sąlygas vykdyti fiskalinio deficito planus, išvengti netvaraus nekilnojamojo turto kainų didėjimo, suteiks pagrindą tikėtis stabilių vartotojų kainų ir palūkanų normų, padės išsaugoti pasitikėjimą makroekonominiu stabilumu.

Numatomas mokesčių sistemos tobulinimas sąlygos geresnį darbo ir kapitalo apmokestinimo subalansavimą. Vidutiniu laikotarpiu bus siekiama išlaikyti tendenciją perorientuoti dalį darbo apmokestinimo naštos į kapitalo apmokestinimą.

ES Bendrosios ekonominės politikos gairės įpareigoja Lietuvą viršplanines valdžios sektoriaus pajamas, galinčias atsirasti dėl verslo ciklo ar geresnio mokesčių surinkimo, skirti papildomam fiskalinio deficito mažinimui ir vengti prociklinės politikos. Šia Programa įpareigojama viršplanines biudžeto pajamas ir nepanaudotas ES paramos bendrojo finansavimo lėšas skirti fiskaliniam deficitui mažinti. Griežtos fiskalinės politikos priemonės užtikrins tvarų privačių asmenų investavimą ir vartojimą, kurių reikia realiai konvergencijai paspartinti.

1. EKONOMINIŲ POKYČIŲ APŽVALGA

1.1. Realusis sektorius

Lietuvos ekonomika pastaraisiais metais augo spartėjančiais tempais. 2003 metais Lietuvos ekonomika buvo viena iš sparčiausiai augančių pasaulyje: BVP padidėjo 9,7 procento. Tai liudija sėkmingai vykdomas struktūrines reformas, efektyvias investicijas, konkurencingą eksportą.

2 pav. Realusis BVP didėjimas 2000–2004 metais (procentais)

Šaltinis – Statistikos departamentas.

Per 2004 metų tris ketvirčius, išankstiniu Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) vertinimu, BVP didėjo 6,7 procento. Ūkio augimą skatino sparčiau nei BVP didėjanti vidaus paklausa ir buvę nepanaudoti ekonomikos pajėgumai.

3 pav. Pramonės gamybinių pajėgumų panaudojimas (procentais)

Šaltinis – Statistikos departamentas.

Palankios skolinimosi sąlygos buvo vienas svarbiausių veiksnių, nulėmusių investicijų, namų ūkių vartojimo, kartu ir bendrojo vidaus produkto augimą.

4 pav. Paskolų, suteiktų gyventojams ir įmonėms, prieaugis per ketvirtį (BVP procentais)

Šaltinis – Lietuvos bankas.

Lietuvos banko duomenimis, per 2003 metus bankai suteikė 52,4 procento daugiau paskolų. Tokia tendencija tęsėsi ir 2004 metais. 2004 metais iki spalio 1 d., palyginti su tuo pačiu 2003 metų laikotarpiu, bankų suteiktų paskolų suma padidėjo 50,1 procento, arba 5,1 mlrd. litų. Gyventojams suteiktos paskolos, tarp kurių dominuoja būsto kreditavimo paskolos, ir toliau išlieka vienas dinamiškiausių bankų turto straipsnių. Per metus, palyginti su 2003 metų laikotarpiu iki spalio 1 d., bankai gyventojams suteikė beveik dvigubai daugiau paskolų: jos padidėjo 1913 mln. litų, iš tos sumos vien tik būsto kreditavimo paskolos per tą patį laikotarpį padidėjo 1417 mln. litų, arba 91 procentu. Spartų būsto kreditavimo paskolų didinimą skatino sumažėjusios palūkanos ir 2003 metais įsigaliojusi gyventojų pajamų mokesčio lengvata, numatanti galimybę atimti iš apmokestinamųjų pajamų palūkanas už paskolas gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti. Nors būsto kainos šoktelėjo perspektyviose vietovėse, plečiama statyba prisidėjo prie BVP didėjimo (5 pav.).

5 pav. Atitinkamų metų ketvirčio statybos apimtis 2000 metų kainomis (tūkst. litų)

Šaltinis – Statistikos departamentas.

2003-2004 metais dėl sparčiai didėjančios paklausos ir gamybinių pajėgumų stokos pradėjo didėti netransportuojamų prekių (būsto, žemės) kainos, transportuojamų prekių ir paslaugų importas.

ES struktūrinė parama, Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos statant ar įsigyjant gyvenamąjį būstą, ES ir nacionalinės tiesioginės išmokos žemės ūkiui padidino žemės, statybinių pajėgumų paklausą ir esamo turto vertę. Lietuvos įstojimas į NATO ir ES perskirstė turtą: žemės, nekilnojamojo turto savininkai gavo progą gauti papildomų pajamų dėl šio turto vertės padidėjimo. Kadangi turto vertės didėjimo tendencijas skatina įžvalgių investuotojų lūkesčiai, Vyriausybė, siūlydama išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę, sieks užtikrinti nekilnojamojo turto rinkos plėtros tvarumą ir tolygesnį turto perskirstymą.

Struktūrinės reformos nulėmė spartų darbo produktyvumo didėjimą. Statistikos departamento skaičiavimais, atliktais remiantis atskirų ekonominės veiklos rūšių bendrosios pridėtinės vertės ir faktiškai dirbtų valandų įvertinimu, šalies ūkio darbo našumas 2003 metais, palyginti su 2000 metais, padidėjo 22 procentais, o 2003 metais, palyginti su 2002 metais, – 4,9 procento. Sparčiausiai darbo našumas ir pridėtinė vertė didėjo su gamyba ir vartojimu susijusiose veiklos srityse. Pramonės, statybos ir gamybinių paslaugų veiklos srityse darbo našumas didėjo sparčiau negu visame šalies ūkyje. Darbo našumo didėjimas per 3 metus pralenkė darbo užmokesčio didėjimą ir leido išlaikyti konkurencingumą kylančio nominalaus lito kurso sąlygomis: darbo užmokestis 2001-2003 metais padidėjo 11,5 procento, o darbo našumas – daugiau kaip 20 procentų.

Pastaraisiais metais mažėja nedarbas. Gyventojų užimtumo tyrimo duomenys rodo, kad vidutinis metinis nedarbo lygis krito nuo 13,8 procento 2002 metais iki 12,4 procento 2003 metais. 2004 metų II ketvirtį nedarbo lygis šalyje siekė 11,3 procento. Ypač sparčiai gausėjo užimtų žmonių statybos sektoriuje.

6 pav. Užimtumas statybos sektoriuje (tūkst. žmonių)

Šaltinis – Statistikos departamentas.

1.2. Infliacija

Po defliacijos, trukusios beveik 2 metus, infliacija, apskaičiuota taikant suderintą vartotojų kainų indeksą (toliau vadinama – SVKI), 2004 metų gegužę tapo teigiama (1 procentas) ir toliau didėjo - rugpjūtį ir rugsėjį atitinkamai pasiekė 2,2 ir 3,1 procento. Pagrindinės tokio infliacijos tendencijų pasikeitimo priežastys buvo 2004 metų balandį pradėjusios sparčiai didėti pasaulinė naftos kaina (litais), maisto produktų kainos, taip pat su stojimu į ES susiję administruojamų kainų ir netiesioginių mokesčių pokyčiai. Maisto produktų kainų didėjimas 2004 metų rugpjūtį lėmė 1,7 procentinio punkto metinės infliacijos, palyginti su 0,8 procentinio punkto tų pačių metų gegužę ir -0,1 procentinio punkto sausį. Spartėjantis kainų didėjimas sutapo tiek su griežtesnių prekybos reikalavimų įvedimu įstojus į ES, tiek su užsitęsusio naftos kainos šuolio sukeltu degalų kainos didėjimu. Abu šie veiksniai didina sąnaudas, tačiau sunku nurodyti individualų šių veiksnių poveikį. Savo ruožtu numatoma, kad administruojamų kainų ir netiesioginių mokesčių pokyčiai per 2004 metus lems 0,33 procentinio punkto metinės infliacijos.

1 lentelė. Pagrindiniai SVKI kaitos veiksniai (procentiniais punktais)

Metai ir mėnesiai	2001	2002	2003	2004 01	2004 02	2004 03	2004 04	2004 05	2004 06	2004 07	2004 08
SVKI*	1,3	0,4	-1	-1,2	-1,2	-0,9	-0,7	1	1	1,8	2,2
Skystasis kuras, degalai ir tepalai	0,2	-0,1	0,2	-0,1	-0,2	-0,2	0	0,5	0,7	0,6	0,6
Maisto produktai ir alkoholiniai gėrimai	1,2	-0,1	-0,9	-0,1	-0,1	0,1	0,1	0,8	0,6	1,5	1,7

*Pokytis per metus (procentais).

Šaltiniai: Eurostatas, Lietuvos banko skaičiavimai.

7 pav. SVKI (pokytis per metus, procentais) ir pagrindiniai SVKI kaitos veiksniai (procentiniais punktais)

Šaltiniai: Eurostatas, Lietuvos banko skaičiavimai.

Per pastaruosius 3 metus importo kainos mažėjo daugiausia dėl brangstančio lito. Tačiau 2004 metų II ketvirtį dėl naftos kainos šuolio ir stabilesnio JAV dolerio kurso euro atžvilgiu ši tendencija pasikeitė, ir importo kainų metinis didėjimas tapo teigiamas (0,4 procento). Importuojamų mineralinių produktų kainų didėjimas lėmė 2 procentinius punktus metinio importo kainų didėjimo. Didelę įtaką importo kainų kitimui turėjo ir importuojamų mašinų bei mechaninių įrenginių kainų mažėjimas, kuris 2004 metų II ketvirtį importo kainų metinę didėjimo spartą sulėtino 1,3 procentinio punkto.

2 lentelė. Importo vieneto vertės indeksai ir valiutos kursai, pokytis per metus (procentais)

	2001	2002	2003	2004 I	2004 II
Importo vieneto vertės indeksas (toliau vadinama – IVVI)	-3,3	-4,9	-2,9	-5	0,4
IVVI be mineralinių produktų	-0,9	-3,9	-2,7	-2,2	-1,9
JAV dolerio kursas euro atžvilgiu	-3,1	5,3	19,8	16,7	6,3

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Lietuvos bankas, Lietuvos banko skaičiavimai.

8 pav. Importo kainos ir valiutos kursai, pokytis per metus (procentais)

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Lietuvos bankas, Lietuvos banko skaičiavimai.

Kalbant apie pasiūlos tendencijas, galima teigti, kad 2004 metų paskutinių ketvirčių vienetinių darbo sąnaudų raida rodo panašią darbo sąnaudų (kompensacijos vienam darbuotojui) ir darbo našumo didėjimo spartą. Metinis kompensacijos didėjimas vienam darbuotojui pastaruoju laikotarpiu sudarė vidutiniškai 7,7 procento, o darbo našumo didėjimas - 8,3 procento. Tai lėmė nedidelį vienetinių darbo sąnaudų metinį sumažėjimą (1,4 procento).

3 lentelė. Darbo sąnaudos, vienetinės darbo sąnaudos ir darbo našumas, pokytis per metus (procentais)

	2001	2002	2003	2004 I	2004 II
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis	1,2	3,2	4,1	-5,1	6,6
Kompensacija vienam darbuotojui	4,8	1,7	7,3	4,9	8,5
Darbo našumas	9,9	0,2	6,9	5,4	10,1
Vienetinės darbo sąnaudos	-4,6	1,4	0,3	-0,5	-1,4

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Lietuvos banko skaičiavimai.

9 pav. Darbo sąnaudos, vienetinės darbo sąnaudos ir darbo našumas (su neigiamu ženklu), pokytis per metus (procentais)

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Lietuvos banko skaičiavimai.

1.3. Pinigų ir valiutos kurso politika

Fiksuoto valiutos kurso sistemos įgyvendinimas pagal Valiutų valdybos principus buvo svarbus veiksnys neinfliacinei ir stabiliai makroekonominei plėtrai pasiekti. Tai stabilizavo infliacinius lūkesčius, mažino šalies ir valiutos rizikos premijas, didino pasitikėjimą šalies ekonomine politika.

Pastaba. Lito kursas nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 2002 m. vasario 2 d. buvo fiksuotas JAV dolerio atžvilgiu. Nuo 2002 m. vasario 2 d. lito bazinė valiuta yra euras, o oficialus lito kursas (apskaičiuotas bazinės valiutos keitimo dieną pagal Europos centrinio banko 2002 m. vasario 1 d. paskelbtą JAV dolerio ir euro santykį (0,8632 JAV dolerio už eurą), padauginus iš 4, – buvusio oficialaus lito ir JAV dolerio kurso) – 3,4528 lito už 1 eurą, kuris išliko toks pat, Lietuvai 2004 m. birželio 28 d. tapus VKM-II nare.

Lietuva, tapdama ES nare, įsipareigojo nustatytąja tvarka ateityje litą pakeisti euru. Viena iš sąlygų yra ne mažiau kaip 2 metus dalyvauti VKM-II, išlaikant stabilų nacionalinės valiutos ir euro kursą. Greičiau įvesti eurą Lietuvoje skatina ir ekonominiai motyvai:

sukaupta sėkminga istorinė griežto fiksuoto kurso taikymo patirtis;

Lietuva susiejo savo valiutą su euru vienašališkai, tačiau naudojasi ne visais vienos valiutos privalumais - ūkio subjektai turi valiutos keitimo į eurą ir atgal išlaidų, daugiau rizikuoja, stabdoma gilesnė prekybos ir finansų integracija su ES;

euro įvedimas spartins Lietuvos ekonomikos konvergenciją su kitomis ES valstybėmis.

Lietuva sėkmingai dalyvauja VKM II su vienašališku įsipareigojimu išlaikyti galiojusį fiksuoto valiutos kurso režimą ir euro atžvilgiu stabilų nacionalinės valiutos kursą iki euro įvedimo. Atitinkamai Lietuvos banko įsipareigojimai litais turi būti visiškai padengti užsienio atsargomis (2004 m. rugsėjo 30 d. buvo padengta daugiau kaip 150 procentų).

Lietuva, laikydamasi drausmingos fiskalinės politikos, pašalinusi ES Komisijos ir Europos centrinio banko konvergencijų ataskaitose nustatytus teisinius neatitikimus, siekia būti pasirengusi įvesti eurą 2007 metų pradžioje.

4 lentelė. Palūkanų normos 1996-2003 metais (procentais)

	1996	1997	1998	1999	2000	2001	2002	2003	2004 metų I pusmetis
Bankų paskolų litais vidutinės palūkanos	21,3	13,9	12	13	11,9	9,3	6,6	5,8	5,7
Indėlių bankuose litais vidutinės palūkanos*	13,8	8,2	6,7	7,7	7,3	5,3	3,2	2,5	2,3

*Vidutinės priimtų indėlių, kurių terminas viršija 1 mėnesį, palūkanų normos.

Šaltinis – Lietuvos bankas.

5 lentelė. Lietuvos Respublikos euroobligacijų eurais interpoliuotas pelningumas, jo ir bazinio euro pelningumo skirtumas* (laikotarpio pabaigoje)

	Terminas iki išpirkimo
	1 metai		2 metai		3 metai		5 metai		10 metų
	pelningumas	skirtumas	pelningumas	skirtumas	pelningumas	skirtumas	pelningumas	skirtumas	pelningumas	skirtumas
2001-12	–	–	5	+1,3	5,3	+1,4	5,6	+1,2	–	–
2002-12	2,9	+0,3	3,2	+0,5	3,5	+0,6	4,2	+0,8	5,1	+0,9
2003-12	2,5	+0,3	2,9	+0,3	3,2	+0,4	3,9	+0,3	4,8	+0,5
2004-06	2,4	+0,2	2,8	+0,1	3,2	+0,1	3,8	+0,2	4,6	+0,3
2004-09	2,4	+0,1	2,7	+0,2	3	+0,2	3,5	+0,1	4,4	+0,3

*Pelningumas (procentais) išreikštas antrinėje rinkoje skelbiamų pirkimo ir pardavimo kainų vidurkiu, pelningumo skirtumai – procentiniais punktais. Lietuvos Respublikos euroobligacijų pelningumas apskaičiuotas pagal faktines pelningumo kreives.

Šaltiniai: Lietuvos bankas, Bloomberg.

6 lentelė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau vadinama – VVP) pelningumas, jo ir Lietuvos Respublikos euroobligacijų eurais interpoliuoto pelningumo skirtumas* (laikotarpio pabaigoje)

	Terminas iki išpirkimo
	1 metai		2 metai		3 metai		5 metai		10 metų
	pelningumas	skirtumas	pelningumas	skirtumas	pelningumas	skirtumas	pelningumas	skirtumas	pelningumas	skirtumas
2001-12	4,8	–	5,4	+0,4	5,7	+0,4	6	+0,3	–	–
2002-12	3,2	+0,2	3,8	+0,6	4	+0,5	4,7	+0,5	5,2	+0,1
2003-12	2,3	-0,2	3,4	+0,5	3,7	+0,5	4,1	+0,3	4,9	+0,1
2004-06	2,2	-0,2	2,9	+0,1	3,3	+0,1	3,6	-0,2	4,7	+0
2004-09	2,3	-0,2	2,8	+0,1	3,3	+0,3	3,8	+0,3	4,6	+0,2

*Pelningumas (procentais) išreikštas antrinėje rinkoje skelbiamų pirkimo ir pardavimo kainų vidurkiu, pelningumo skirtumai – procentiniais punktais. Lietuvos Respublikos euroobligacijų pelningumas apskaičiuotas pagal faktines pelningumo kreives.

Šaltiniai: Lietuvos bankas, Bloomberg.

1.4. Išorinis sektorius

2004 metų I pusmetį einamosios sąskaitos deficitas toliau didėjo ir siekė 9,9 procento, palyginti su BVP, tuo tarpu atitinkamu 2003 metų laikotarpiu einamosios sąskaitos deficitas, palyginti su BVP, sudarė 6,2 procento. Didžiausią įtaką einamosios sąskaitos deficito kaitai turėjo iki 10,3 procento, palyginti su BVP, padidėjęs užsienio prekybos deficitas.

7 lentelė. Einamosios sąskaitos balanso sudedamosios dalys, palyginti su BVP (procentais)

	2001	2002	2003	2004 metų I pusmetis
Einamosios sąskaitos balansas	-4,7	-5,2	-6,9	-9,9
Prekės	-9,2	-9,4	-9,2	-10,3
Paslaugos	3,8	3,8	3,4	3,2
Pajamos	-1,5	-1,2	-2,7	-3,9
Einamieji pervedimai	2,1	1,6	1,6	1

Šaltinis – Lietuvos bankas.

10 pav. Einamosios sąskaitos balanso (ESB) sudedamosios dalys,

palyginti su BVP (procentais)

Šaltinis – Lietuvos bankas.

2004 metų I pusmetį bendras Lietuvos prekių eksportas, palyginti su atitinkamu 2003 metų laikotarpiu, padidėjo 16,2 procento, o prekių importas – 15,6 procento. Lietuvos užsienio prekyba ir toliau buvo orientuota į ES valstybes (įskaitant naująsias ES nares). 2004 metų I pusmetį, palyginti su atitinkamu 2003 metų laikotarpiu, prekių eksportas į ES 25 valstybes (toliau vadinama – ES-25) padidėjo 15,1 procento, o prekių importas – 13,6 procento. Lietuvos prekių eksportas į ES valstybes sudarė 62,4 procento viso eksporto (2003 metais – 61,3 procento), o prekių importas – 64,5 procento viso importo (2003 metais – 56,3 procento). Lietuvos prekių eksportas į Nepriklausomų valstybių sandraugos (toliau vadinama – NVS) šalis per 2004 metų I pusmetį sumažėjo nuo 17 procentų iki 15,7 procento viso eksporto; prekių importo (pagal kilmės šalį) dalis beveik nepakito ir sudarė 25,3 procento viso importo.

8 lentelė. Pagrindinių prekių grupių eksporto ir importo pokyčiai ir juos lėmę veiksniai 2004 metų I pusmetį, palyginti su 2003 metų I pusmečiu (procentais)

	Eksportas		Importas
	pokytis	veiksnių įtaka	pokytis	veiksnių įtaka
Visos prekės	16,2	16,2	15,6	15,6
Investicinės prekės	-18,6	-2,3	13,6	2,6
Tarpinio vartojimo prekės	21,6	10,7	17,2	9,7
Vartojimo prekės	16	4,4	24,2	4
Benzinas	83,7	4,5	28,9	0
Lengvieji automobiliai	-22,2	-1,1	-0,6	0,1
Kitos prekės	30	0	-45,9	-0,8

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Lietuvos banko skaičiavimai.

Per nagrinėjamą laikotarpį labiausiai padidėjo mašinų ir mechaninių įrenginių eksportas (43,7 procento). Stabilus žalios naftos tiekimas, darnus akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ darbas ir tarptautinėse rinkose didėjanti naftos kaina sudarė sąlygas sparčiai plėsti mineralinių produktų eksportą (per ataskaitinį laikotarpį – 41,1 procento), o šių produktų dalis padidėjo nuo 19,2 iki 23,3 procento viso eksporto. Tekstilės ir tekstilės dirbinių eksportas sumažėjo labai nedaug, nors šių produktų eksporto dalis sumažėjo nuo 14,8 iki 12,7 procento viso eksporto.

Prekių importo didėjimą skatino didėjanti vidaus paklausa. 2004 metų I pusmetį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, sparčiausiai didėjo vartojimo prekių importas (24,2 procento), o ilgalaikio vartojimo prekių (buitinės technikos, televizorių, šaldytuvų ir kt.) importas per ataskaitinį laikotarpį padidėjo net 51 procentu. Pagerėjus skolinimosi sąlygoms, daugiau importuoti šių prekių skatino sparčiai plintantis skolinimasis. Tai rodo beveik trigubai padidėjusi bankų fiziniams asmenims išduotų paskolų vartojimo prekėms įsigyti suma. Iš ES įvežamų maisto produktų ir alkoholinių gėrimų muitų panaikinimas gerokai sumažino šių produktų kainas ir padidino jų vartojimą 2004 metų II ketvirtį. Suaktyvėję statybos darbai taip pat skatino atitinkamų prekių (dažų, kitų apdailos medžiagų ir santechnikos įrenginių) importą.

Padidėjusi vidaus paklausa turėjo įtakos ir paslaugų balanso rezultatams. 2004 metų I pusmetį, palyginti su 2003 metų I pusmečiu, paslaugų eksportas padidėjo 11,9 procento, o paslaugų importas – 25,5 procento. Bendras teigiamas paslaugų balansas sudarė 910,1 mln. litų (2003 metų I pusmetį buvo 1 mlrd. litų). Visų paslaugų eksporto ir importo pokyčius lėmė transporto ir kelionių paslaugų raida.

Palyginti su visu paslaugų eksportu, eksportas į ES-25 sudarė 48,3 procento, į NVS šalis – 43,3 procento. Palyginti su visu transporto paslaugų eksportu, šių paslaugų eksportas į ES sudarė 50,5 procento, NVS šalis – 42,7 procento. Kelionių paslaugų eksportas į ES sudarė 44,1 procento, kitų paslaugų eksportas – 62,3 procento.

Kalbant apie einamosios sąskaitos deficito finansavimą, pažymėtina, kad tiesioginės užsienio investicijos toliau išliko pagrindinis einamosios sąskaitos deficito finansavimo šaltinis: 2004 metų I pusmetį jos, palyginti su einamosios sąskaitos deficitu, sudarė 42,1 procento (arba 4,2 procento, palyginti su BVP). Be to, įplaukos už privatizuojamus objektus, klasifikuojamos kaip tiesioginės užsienio investicijos, sudaro mažiau nei 10 procentų visų tiesioginių investicijų srauto Lietuvoje. Tai rodo, jog tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje nelabai priklauso nuo privatizavimo proceso, todėl galima tik maža grėsmė, kad baigiantis privatizavimo procesui sumažės tiesioginių investicijų.

9 lentelė. Einamosios sąskaitos deficito finansavimo šaltiniai, palyginti su BVP (procentais)

	2001	2002	2003	2004 metų I pusmetis
Tiesioginės užsienio investicijos	3,6	5	0,8	4,2
Kitos investicijos	2,5	1,8	7,8	4,4
Kapitalo sąskaita	0	0,4	0,4	0,1
Oficialiosios tarptautinės atsargos	-2,7	-3,1	-2,9	0,8
Klaidos ir praleidimai	1,3	1,1	0,9	0,4

Šaltinis – Lietuvos bankas.

11 pav. Einamosios sąskaitos deficito finansavimo šaltiniai, palyginti su BVP (procentais)

Šaltinis – Lietuvos bankas.

Analizuojant einamosios sąskaitos veiksnius pagal santaupų ir investicijų balansą, pastebima, kad didžiausią įtaką ESD didėjimui turėjo mažėjantis santaupų santykis, kuris 2004 metų I pusmetį, palyginti su BVP, sudarė 11,6 procento, o 2000-2003 metų santaupų santykis vidutiniškai buvo 14,7 procento, palyginti su BVP.

10 lentelė. Bendrosios santaupos ir bendrosios vidaus investicijos, palyginti su BVP (procentais)

	2002 I	2002 II	2002 III	2002 IV	2003 I	2003 II	2003 III	2003 IV	2004 I	2004 II
Bendrosios santaupos	16	14,2	15,4	15,5	15,4	14,4	14,1	14,3	12,2	11,1
Bendrosios vidaus investicijos	20,9	19,9	19,9	20,8	19,7	22,3	22,4	21	21,3	21,9

Duomenys tikslinti pagal sezonus.

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Lietuvos banko skaičiavimai.

12 pav. Bendrosios santaupos ir bendrosios vidaus investicijos, palyginti su BVP (procentais)*

*Duomenys tikslinti pagal sezonus.

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Lietuvos banko skaičiavimai.

Kalbant apie vidutinio ir ilgo laikotarpio išorinio sektoriaus raidą ir tvarumą, svarbu analizuoti bendrosios užsienio skolos lygį ir jos dinamiką. 2004 m. birželio 30 d. bendroji Lietuvos skola užsieniui sudarė 43 procentus BVP. Jos didėjimo sparta irgi nekelia susirūpinimo (2001 metų pabaigoje bendroji šalies skola užsieniui sudarė 43,6 procento BVP, 2003 metų pabaigoje – 41 procentą BVP).

2. VIDUTINĖS TRUKMĖS MAKROEKONOMINIS SCENARIJUS

2.1. Prognozės prielaidos

Lietuvos ūkio plėtros prognozė (11 lentelė) grindžiama pastaruoju metu susiformavusiomis ūkio raidos tendencijomis ir ekonominės plėtros prielaidomis, iš kurių svarbiausios – tvari monetarinė ir fiskalinė politika, aktyvi darbo rinkos politika, siekianti padidinti užimtumą ir darbo rinkos lankstumą, ekonominei plėtrai palanki investicijų ir verslo skatinimo politika.

11 lentelė. BVP didėjimas ir jo veiksniai

	2003	2004	2005	2006	2007
BVP didėjimas palyginamosiomis kainomis (procentais)	9,7	6,5	6,5	6,2	6
BVP galiojusiomis kainomis (mln. litų)	56179	61027	66526	72424	78686
BVP defliatorius (pokytis procentais)	-0,83	2,02	2,31	2,51	2,5
Vidutinis metinis VKI (pokytis procentais)	-1,2	1,2	2,9	2,5	2,9
Užimtų asmenų gausėjimas (procentais)	2,2	1,5	0,5	0,5	0,6
Produktyvumo didėjimas (procentais)	9,8	6,1	6,1	6,3	6
Didėjimo šaltiniai: pokytis procentais (palyginamosios kainos)
1. Namų ūkių vartojimo išlaidos	12,4	8,5	6,9	6,6		6,7
2. Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos	4	9,4	3,7	3		2,5
3. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas	14	10,5	16,7	13,2		6,5
4. Atsargų pokyčiai ir vertybių įsigijimas, atėmus netekimą (BVP procentais)	2,2	1,8	2	1,9		1,5
5. Prekių ir paslaugų eksportas	6,9	9,8	8,8	8,6		7,5
6. Prekių ir paslaugų importas	10,2	13,2	11,6	10		6,7
Indėlis į realų BVP didėjimą
7. Vidaus paklausa (1+2+3)	11,5	9,5	9	8,2		6,6
8. Atsargų pokyčiai ir vertybių įsigijimas, atėmus netekimą (BVP procentais)	0,6	-0,2	0,3	0		-0,3
9. Prekių ir paslaugų balansas	-2,4	-2,79	-2,69	-1,97		-0,3
Prielaidos
Trumpalaikės palūkanų normos	2,4	2,3	2,5	3,2		3,6
Ilgalaikės palūkanų normos	5,3	4,6	5,1	5,7		6
JAV dolerio ir euro keitimo kursas	1,13	1,23	1,24	1,24		1,24
ES-25 BVP didėjimas (procentais)	1	2,5	2,3	2,4		2,4
Pasaulio (išskyrus ES-25) importas (pokytis procentais)	4,2	5,7	4,8	4,6		4,6
Naftos kainos (JAV dolerių už barelį brent naftos)	28,5	39,3	45,1	40,1		40,1

Svarbi 2004–2006 metų prognozės prielaida susijusi su naryste ES, jos struktūrinių fondų ir kitos ES finansinės paramos lėšų panaudojimu. Prielaida dėl ES finansinės paramos panaudojimo atitinka istorinį vidutinį tokių lėšų panaudojimo ES lygį.

13 pav. Grynoji ES parama (BVP procentais)

14 pav. Kasmetinis grynosios ES paramos spartėjimas, palyginti su ankstesniais metais (BVP procentais)

Pagrindinės išorinės ekonominės aplinkos prielaidos, vykdant ES fiskalinės priežiūros procedūrą ir siekiant užtikrinti galimybę palyginti ūkio prognozes, atitinka Europos Komisijos paskelbtas (EK 2004 metų rudens prognozė) išorinės aplinkos prielaidas. Tikimasi, kad pagerėjusi geopolitinė padėtis, palankios finansinės sąlygos, lanksti makroekonominė politika, vykdomos struktūrinės reformos lems spartesnę ES plėtrą artimiausiais metais: numatoma, kad 2004 metais ES-25 ekonomika išaugs 2,5 procento, 2005 metais – 2,3 procento, 2006 metais – 2,4 procento. Numatoma, kad pasaulio ekonomika (išskyrus ES-25) 2004 metais augs 5,7 procento, 2005 metais – 4,8 procento, 2006 metais – 4,6 procento. Euro zonos ekonomika 2004 metais vidutiniškai išaugs 2,1 procento, 2005 metais – 2 procentais, 2006 metais – 2,2 procento. Svarbi 2004–2007 metų ūkio plėtros prognozės prielaida – valiutų kurso ir naftos kainų stabilumas.

Išorinės aplinkos prielaidos ir Statistikos departamento paskelbti duomenys pagrindžia prognozes, kad Lietuva vidutinės trukmės laikotarpiu gali išlaikyti tvarų apie 6 procentus siekiantį metinį ekonomikos augimą. 2004 metais BVP didėja 6,5 procento, 2005 metais didėjimas turėtų siekti 6,5 procento, 2006 metais – 6,2 procento, o 2007 metais – 6 procentus.

Ekonominių rodiklių ir fiskalinio deficito projekcijos pagrįstos prielaida, kad parlamentinės partijos pasirašys principinių susitarimų sutartį ir užtikrins šioje Programoje pasiūlytų priemonių įgyvendinimą, būtiną Stabilumo ir augimo pakto įsipareigojimams įvykdyti ir eurui įvesti 2007 metais.

2.2. Ekonominės raidos rizikos aspektai

Įstojusi į NATO ir ES, Lietuva turi daugiau pagrindo tikėtis, kad tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui pasieks kitų ES valstybių naujokių lygį, o BVP didės sparčiau, nors einamosios sąskaitos deficitas atitinkamai bus didesnis.

Didžiausia grėsmė trumpalaikiam augimui būtų disponuojamų nacionalinių pajamų ir mokios paklausos sumažėjimas dėl nemąžtančių naftos kainų. ES Komisijos skaičiavimais, naftos kainų pabrangimas 10 dolerių išsivysčiusios ekonomikos BVP didėjimą sulėtintų 0,4 procentinio punkto. Naftos kainų pabrangimas 50 procentų sumažintų euro zonos BVP pirmaisiais metais 0,6 procentinio punkto, antraisiais metais – 0,2 procentinio punkto, trečiaisiais metais – 0,1 procentinio punkto. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos ūkis BVP sukurti suvartoja bent šešeriopai daugiau energijos nei išsivysčiusių šalių ūkis, Lietuvai šis poveikis būtų stipresnis. Tačiau dėl JAV dolerio kurso smukimo ir tebesitęsiančios vartotojų kreditavimo plėtros 2004 metais naftos kainų poveikis yra iš dalies kompensuotas ir BVP didėja vis dar sparčiai.

Priklausomybei nuo importuojamos energijos šaltinių sumažinti skirtos struktūrinės reformos: 2004 metais priimti teisės aktai paskatins būsto renovaciją ir leis namų ūkio išlaidas šildymui sumažinti 25-70 procentų. Vidutinės trukmės laikotarpio pabaigoje energijos produktų kainos mažiau veiks ekonominius rodiklius.

2004–2005 metais spartesnis nei prognozuotas vartotojų kredito ir darbo užmokesčio didėjimas paskatintų vartojimą, tarpinio ir galutinio vartojimo prekių importą, atitinkamai paveikdamas BVP didėjimą, Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitą ir vartotojų kainų indeksą. Užsitęsęs naftos kainų didėjimas sulėtintų realiojo BVP didėjimą, o nepagrįstas vartotojų nuogąstavimas didelio kainų šuolio galėtų pakeisti jų elgseną ir procikliškai paveikti ūkį, paspartinti nominaliojo BVP didėjimą. Tikėtina, kad automatiniai stabilizatoriai sureaguos į padidėjusią paskolų paklausą ir spartėjančią infliaciją: palūkanų normos didės, realiojo BVP didėjimas priartės prie potencialiojo BVP didėjimo, o einamosios sąskaitos deficitas stabilizuosis. Šioje Programoje numatytas fiskalinio deficito mažinimo planas yra skirtas pasitikėjimui makroekonominiu šalies stabilumu išlaikyti.

Sustabdžius valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmąjį bloką, 2005 metais beveik trečdaliu sumažės jos gaminamos elektros kiekis, todėl apie 1 procentinį punktą mažės eksportas ir apie 0,3 procentinio punkto – BVP didėjimas.

Sėkmingas ES paramos panaudojimas yra pakankama priemonė, kompensuojanti BVP didėjimą lėtinančius veiksnius: didesnes išlaidas už naftą, pajamų netekimą dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko uždarymo, ūkio ciklinį svyravimą po rekordinės kreditų plėtros. 2004-2007 metais dėl ES paramos stimuliuojamos paklausos BVP padidės daugiau nei 3 procentiniais punktais. Papildomai BVP gali didėti dėl pagerėjusios ūkio infrastruktūros, geresnio gamybinių pajėgumų panaudojimo. Vidutinis nagrinėjamo laikotarpio BVP didėjimas išliks spartus - viršys 6 procentus.

Spartaus BVP didėjimo prognozės pagrįstos prielaida, kad Lietuva pakeis nacionalinę valiutą į eurą 2007 metais. Šiai prielaidai užtikrinti ir suformuluoti fiskalinės politikos uždaviniai.

2.3. Prekių ir paslaugų rinkos

2005–2007 metais sparčiai didės investicijos vartojimas, o teigiamos Lietuvos eksporto tendencijos bus išlaikytos. 2003–2004 metais pasikeitusios tendencijos rodo, kad išliks stipri vidaus paklausos įtaka ekonomikos augimui.

Kreditinių išteklių paklausą prognozuojamo laikotarpio pradžioje didins palankios palūkanų normos ir spartaus pajamų didėjimo tikimybė, atsiradusi dėl Lietuvos narystės ES, racionalaus skiriamų ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo, ankstyvo dalyvavimo VKM II ir įsiliejimo į euro zoną.

Naujos vidaus kreditavimo galimybės ir struktūrinė ES parama investicijų projektams sudarys sąlygas aktyviam investiciniam procesui. Investicijas skatins ir stiprėjantis investuotojų pasitikėjimas ūkio stabilumu. Prognozuojama, kad investicijų gausės sparčiau, nei didės BVP, jos sudarys vis didesnę BVP dalį. Didžiausias ES finansinės paramos poveikis investicijoms numatomas 2005 metais, kai bendrasis kapitalo formavimas didės 16,5 procento. Prognozuojamo laikotarpio pabaigoje bendrojo kapitalo formavimo dalis sieks 26,1 procento BVP.

2004–2006 metais ekonomikos sektorių plėtrą skatins ES struktūriniai fondai. Pirminis struktūrinių fondų poveikis labiausiai pagyvins statybos sektorių, šiek tiek – pramonę ir švietimą. Naujos darbo vietos padidins tarpinių produktų vartojimą, dėl kurio kils antrinis poveikis, labiausiai paveiksiantis tris paslaugų sektorius (prekybos, transportavimo ir sandėliavimo, ryšių) ir iš dalies – pramonę. Apie 80 procentų prieaugio beveik lygiomis dalimis pasiskirstys šiuose sektoriuose: verslą aptarnaujančių paslaugų (prekybos, transportavimo ir sandėliavimo, ryšių) sektoriuje, statybos sektoriuje ir pramonės sektoriuje. Kita prieaugio dalis atiteks švietimo ir kitiems sektoriams. Prieaugio struktūra beveik nesikeis visą 2004–2006 metų laikotarpį. Jo struktūrą gali pakoreguoti kurio nors sektoriaus nepasirengimas panaudoti struktūrinius fondus.

Teigiamą impulsą vartojimui prognozuojamu laikotarpiu turės bendras ekonomikos pakilimas, mažėjantis nedarbas, atsiveriančios ES darbo rinkos, didėjančios pajamos ir teigiami vartotojų lūkesčiai, susiję su ekonomikos plėtra. Vidutiniai galutinio vartojimo tempai 2004–2007 metais sudarys 6,6 procento. Vidaus paklausos sparta bus paremta saikingai didinamomis valdžios sektoriaus vartojimo išlaidomis. Saikingą valdžios sektoriaus išlaidų didėjimą prognozuojamu laikotarpiu lemia išlaidos, susijusios su stojimu į ES ir poreikiu subalansuoti valdžios finansus.

Pramonė, gaminanti eksportuojamą produkciją, išliks ilgalaikio ekonominio augimo pagrindas. Bendrą ekonomikos plėtrą parems statybų sektorius. Suaktyvėjęs vartojimas sudarys sąlygas plėtoti didmeninę ir mažmeninę prekybą.

2.4. Kainų stabilumas

2004 metų infliacijos makroekonominį poveikį parodys vidutinės metinės infliacijos rodiklis: 2004 metų pradžioje dėl konkurencijos ryšių sektoriuje sumažėjusios kainos beveik kompensavo gegužės ir birželio mėnesiais brangusius maisto produktus, transporto ir sveikatos priežiūros paslaugas, todėl 2004 metais bendras kainų lygis kilo vidutiniškai apie 1,2 procento. Tuo tarpu 2004 metų gruodžio mėnesio 2,9 procento infliacija parodė tendencijas, kurios dominuos 2005 metais: vidutinė metinė infliacija sudarys apie 2,9 procento. Manoma, kad 2005 metais išblės kainų padidėjimo po stojimo į ES efektas ir 2006 metais kainos didės lėčiau.

Yra rizika, kad kainų pokyčiai statybos, maisto produktų eksporto sektoriuose gali iškreipti rinkos dalyvių lūkesčius dėl vartotojų kainų indekso (toliau vadinama – VKI) infliacijos 2005-2006 metais. Nuo 2003 metų sparčiau didėjo nekilnojamojo turto kainos (15 pav.). 2004 metų II ir III ketvirčiais pradėjo sparčiai didėti eksporto defliatorius, statybų kainų indeksas, vartotojų kainų indeksas (16-18 pav.). Vartojimo ir statybų kainų bumas, naftos brangimas ir rinkos dalyvių nuogąstavimas, kad stojimas į ES yra susijęs su neapibrėžtu infliacijos didėjimu, gali tapti netikėto infliacijos paūmėjimo ateityje priežastimi.

15 pav. Nekilnojamojo turto kainų metiniai pokyčiai Vilniuje (procentais)

Šaltinis –“Ober Haus“ nekilnojamasis turtas.

16 pav. Statybos kainų pokytis per metus (procentais)

Šaltinis – Statistikos departamentas.

17 pav. VKI infliacija

Šaltinis – Statistikos departamentas.

Maisto produktų prekybos liberalizavimas su ES sudarė sąlygas padidinti mėsos ir pieno produktų eksporto kainas ir importuoti kai kurias prekes pigiau, be muito.

18 pav. Eksporto ir paslaugų defliatoriaus bei eksportuojamų prekių vieneto vertės infliacija

Šaltinis – Statistikos departamentas.

Daugiametis lito kurso kilimas, konkurencijos telekomunikacijų sektoriuje didėjimas ir užsitęsęs maisto produktų, drabužių ir avalynės kainų mažėjimas suformavo atitinkamus lūkesčius, jog kainos bus stabilios. Tikėtina, kad šių veiksnių poveikis bus svarbus ir vidutinės trukmės laikotarpiu. Konkurencija Lietuvos rinkos ekonomikoje ir vartotojų informuotumas užtikrintų infliacijos lygį, tenkinantį Mastrichto kriterijus.

Infliacija labiausiai tikėtina tose vartojimo prekių ir paslaugų grupėse, kur didesnę santykinę dalį sudaro paslaugos. 2006 metais vidutinės metinės infliacijos lygis gali būti 2,5 procento, 2007 metais – 2,9 procento. Efektyvesnis ekonominio potencialo panaudojimas ir produktyvumo didėjimas, iš dalies kompensuojantys spartesnį vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio didėjimą, pristabdys kainų šuolį.

2.5. Darbo rinka

2004–2007 metais situacija darbo rinkoje toliau gerės. 2002 ir 2003 metais padidėjo užimtųjų skaičius. Tai rodo, kad įmonės išnaudojo turimus darbo jėgos išteklius ir toliau didinti gamybos apimtį bus galima samdant papildomų darbuotojų. Užimtumo didėjimą skatins ES finansinė parama. Užimtųjų gausės visą prognozuojamą laikotarpį, jie prisidės prie gamybos plėtimo.

Spartėjančios tiesioginės užsienio investicijos didins produktyvumą ir sušvelnins darbo užmokesčio didėjimo poveikį apmokėjimui už darbą. Pastaraisiais metais įmonės dirba pelningiau, o tai taip pat sudaro prielaidas didinti darbo užmokestį neprarandant konkurencingumo. Saikingas darbo užmokesčio didinimas (nuo palyginti mažo) padės pasiekti einamosios sąskaitos tvarumo.

2.6. Lietuvos mokėjimų balanso einamoji sąskaita

Numatoma, kad 2004 metų II pusmetį einamosios sąskaitos deficitas mažės. Tam įtakos turės keletas veiksnių. Visų pirma dėl avansinių ES pervedimų iždui padidės teigiamas einamųjų pervedimų balansas. 2004 metų II ketvirtį einamųjų pervedimų balansą blogino tai, kad Lietuva pervedė ES Europos Bendrijoms (toliau vadinama – EB) nuosavus išteklius, o ES parama dar negalėjo būti avansuota. 2004 metų I ketvirtį, iki ES muitų įsigaliojimo, buvo pasinaudota proga importuoti žaliavas pigiau (ypač tai išryškėjo balandį), todėl 2004 metų II pusmetį šių žaliavų bus importuojama mažiau. 2004 metų I pusmečio deficitą pablogino ir nepagrįstas vartotojų nuogąstavimas, kad kainos sparčiai didės, paankstinęs pirkimą ir padidinęs vartojimo prekių importą. Muitų panaikinimas už importuojamus iš ES maisto produktus ir alkoholinius gėrimus neįprastai sumažino jų kainas ir padidino jų vartojimą 2004 metų II ketvirtį. Ilgainiui susidomėjimas staiga atpigusiomis importinėmis prekėmis atslūgs, normalizuosis. Todėl prekių importas turėtų sulėtėti. Kadangi ne rezidentų investicijų pajamos (išmokamos dividendų forma) paprastai būna didesnės metų I pusmetį, 2004 metų II pusmetį sumažės ir neigiamas pajamų balansas. Įvertinus minėtus veiksnius, tikimasi, kad 2004 metais einamosios sąskaitos deficitas sudarys 8,4 procento BVP.

Stabilus realusis efektyvusis lito kursas ir atsigaunanti ES vidaus paklausa turėtų užtikrinti teigiamas Lietuvos eksporto rodiklių tendencijas. Eksportas plečiasi sparčiai, patvirtindamas, kad Lietuvos ūkis išlieka konkurencingas. Ilgalaikė produktyvumo ir eksporto plėtros perspektyva garantuoja Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos tvarumą: artimiausiais metais bus importuojamos mašinos ir įrenginiai, būtini sparčiam eksporto ir produktyvumo didinimui vėlesniais metais.

Tačiau ES parama ir 2004 metų I pusmetį paspartėjusios užsienio investicijos taip pat palaikys didelį vartojimo ir investavimo lygį, pareikalaus importinių prekių ir paslaugų, bloginančių einamosios sąskaitos deficitą. Didesnė vidaus paklausa didins importą, atidės prekybos ir einamosios sąskaitos deficito gerėjimą vėlesniems laikotarpiams. Kita vertus, vidutiniu laikotarpiu vidaus paklausos plėtrą gali stabdyti skolinimosi sąlygų blogėjimas ir fiskalinės politikos priemonės siekiant subalansuoto struktūrinio biudžeto vykdymo. Taigi numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu šios tendencijos stabilizuos einamosios sąskaitos deficitą.

Aiškios integracijos į euro zoną perspektyvos skatina vartotojus dalį savo ateities pajamų vartoti dabar. Sparčiai plečiamos finansų rinkos sudaro palankias sąlygas skolintis ir vartoti anksčiau, nei pajamos uždirbamos. Griežta fiskalinė politika dera prie rinkos dalyvių lūkesčių ir einamosios sąskaitos tvarumo išlaikymo.

Atsižvelgiant į fiskalinio deficito mažinimo politiką, vidutinės trukmės laikotarpiu einamosios sąskaitos deficitas bus tvarus. Teigiamą impulsą einamajai sąskaitai turės numatomi ES einamieji pervedimai ir didėjantis vidaus taupymas. Didžioji einamosios sąskaitos deficito dalis būtų finansuojama iš skolos nedidinančių šaltinių – tiesioginių užsienio investicijų ir ES pervedamo kapitalo. Prognozuojama, kad galutinio vartojimo išlaidų dalis sumažės nuo 83,4 procento BVP 2003 metais iki 82,2 procento BVP – 2007 metais, todėl atitinkamai didės taupymo norma, daugiau investicijų bus finansuojama iš vidaus išteklių.

Struktūrinės reformos, leisiančios taupiau naudoti energijos išteklius, sumažins Lietuvos poreikį importuoti vidiniam vartojimui naftą ir jos produktus.

Padidėsiančios užsienyje dirbančių Lietuvos piliečių pervedamos lėšos taip pat gali pagerinti Lietuvos mokėjimų balanso einamąją sąskaitą labiau, nei prognozuojama šiuo metu.

Stabilus pastarųjų metų tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje, palanki išorės ir vidaus aplinka leidžia tikėtis, kad tiesioginių investicijų srautas Lietuvoje 2005–2007 metais nesumažės ir šių investicijų dėka bus finansuojama iki 50 procentų einamosios sąskaitos deficito. Kitas stabilus Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficito finansavimo šaltinis – ES parama. Sėkmingas ES lėšų naudojimas ūkyje palengvins Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos finansavimą ir taps toks pat svarbus kaip ir tiesioginės užsienio investicijos: numatoma, kad 2007 metais ES pervedamas kapitalas sudarys 3,6 procento BVP.

3. VALSTYBĖS FINANSAI

3.1. Politikos strategija

3.1.1. TIKSLAS

Pagrindinis fiskalinės politikos tikslas vidutiniu laikotarpiu – užtikrinant ekonominės politikos tikslų įgyvendinimą, siekti cikliškai subalansuoto valdžios sektoriaus biudžeto. Bus siekiama, kad valdžios sektoriaus biudžeto deficitas 2004–2007 metais neviršytų 3 procentų BVP ir artėtų prie subalansuoto.

Vidutinio laikotarpio fiskalinė politika sieks įgyvendinti šiuos makroekonominės politikos prioritetus:

užtikrinti makroekonominį stabilumą vykdant anticiklinę fiskalinę politiką: siekti išlaikyti mažus rizikos priedus virš bazinių palūkanų ir mažą infliaciją;

sudaryti palankias sąlygas didinti darbo našumą, gerinti ekonomikos konkurencingumą: pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų, sėkmingai įgyvendinti ES struktūrinę politiką;

toliau skatinti tęsti pradėtas energetikos, žemės ūkio, biudžeto valdymo reformas;

tęsti ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą užtikrinančią pensijų sistemos reformą;

vykdomą fiskalinę politiką derinti su socialinės politikos prioritetais.

Lietuva, siekdama būti tarp pirmųjų įstojusių į euro zoną, fiskalinės politikos srityje gerins institucines ilgalaikio taupymo sąlygas, sudarys palankias sąlygas didinti darbo našumą, užtikrins sėkmingą struktūrinių reformų baigtį, gerins mokesčių administravimą, skatins investavimą, sukurs palankią aplinką verslui, privačioms investicijoms, užtikrins racionalų valstybės lėšų, skirtų investicijoms, panaudojimą. Panaudodama ir mokesčių priemones, ji sieks subalansuoti pernelyg spartų paklausos didėjimą, finansuojamą iš bankų paskolų ir gausėjančios ES paramos. Papildomos valdžios sektoriaus pajamos ir nepanaudotos planinės išlaidos bus skirtos fiskalinio deficito planams įgyvendinti arba deficitui toliau mažinti. Naujais mokesčiais bus siekiama apriboti spekuliacines investicijas ir užtikrinti einamosios sąskaitos tvarumą.

3.1.2. 2005–2007 METAIS NUMATOMOS PRIEMONĖS

Dėl naujų mokesčių įstatymų įgyvendinimo dalis mokesčių naštos perkelta iš darbo į kapitalo apmokestinimą. Vidutiniu laikotarpiu bus siekiama išlaikyti tendenciją perorientuoti dalį darbo apmokestinimo naštos į kapitalo apmokestinimą. Bus siekiama įvesti nekilnojamojo turto mokestį gyventojams apsaugant socialiai pažeidžiamas grupes nuo papildomų mokesčių mokėjimo, pristabdant būsto ir žemės kainų didėjimą, taip pat siūloma kapitalo apmokestinimą didinti netiesiogiai – padidinti žemės ir turto mokesčius įmonėms. Jeigu būsto kainos stabilizuotųsi dėl pasikeitusių ūkio aplinkybių ir fiskalinio deficito užduočių vykdymas būtų užtikrintas kitais būdais, nekilnojamojo turto mokestis gyventojams būtų įvedamas vėliau. Būtina skatinti ekonomišką turto ir ypač žemės naudojimą, neskatinant spekuliacinių investicijų ir sustabdant netvarų nekilnojamojo turto ir žemės kainų didėjimą. Bus siūloma įgyvendinti mokestines priemones, kompensuosiančias dalį pajamų, prarandamų panaikinus apyvartos mokestį už naudojimąsi keliais: svarstomi keli papildomo mokesčio už transporto priemones variantai.

Vidutinės trukmės laikotarpiu bus siekiama geresnio kapitalo ir darbo pajamų apmokestinimo balanso: mažinama gyventojų pajamų mokesčio našta ir racionalizuojamas kapitalo apmokestinimas, skatinama daug darbo reikalaujančių šakų plėtra ir darbo vietų steigimas. Bus siekiama, kad darbo ir kapitalo apmokestinimo subalansavimas nedidintų fiskalinio deficito, skatintų tvarią ūkio plėtrą, sudarytų sąlygas didinti verslo konkurencingumą ir pelningumą.

Valdžios sektoriaus viršplanines pajamas, galinčias atsirasti dėl verslo ciklo ar geresnio mokesčių surinkimo, numatoma siūlyti skirti fiskaliniam deficitui mažinti.

Valdžios sektoriaus nepanaudotas planines išlaidas, galinčias atsirasti dėl vėluojančio ES paramos bendrojo finansavimo ar kitų priežasčių, taip pat numatoma siūlyti skirti fiskaliniam deficitui mažinti.

2005 metų II pusmetį, paaiškėjus, kad bendrajam finansavimui bus panaudota daugiau lėšų, nei numatyta Lietuvos Respublikos valstybės biudžete, Vyriausybė numato siūlyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimą, užtikrinantį fiskalinio deficito užduoties įgyvendinimą sumažinant išlaidas.

Toliau bus tobulinamas valstybės finansų valdymas, gerinama valdžios sektoriaus finansų kokybė.

3.2. Faktiniai balansai ir formuojamo biudžeto įtaka vidutinės trukmės tikslams

3.2.1. ESAMOS BŪKLĖS APŽVALGA

Sparti Lietuvos ūkio raida įrodo, kad pastaraisiais metais vykdyta tvari fiskalinė politika, užtikrinusi valstybės finansų stabilumą, pelniusi vidaus ir užsienio investuotojų pasitikėjimą, yra pragmatiška.

Siekiant fiskalinio konsolidavimo, 2000 metais buvo iš esmės pakeista fiskalinės politikos orientacija. 2000 metais valdžios sektoriaus deficitas sudarė 2,5 procento BVP, 2001 metais jis sumažėjo iki 2 procentų BVP. 2003 metais valdžios sektoriaus fiskalinis deficitas sudarė 1,9 procento BVP. Kadangi skolos aptarnavimo išlaidos sudarė 1,3 procento BVP, 2003 metais buvo fiksuotas 0,6 procento BVP dydžio pirminis deficitas. Valdžios sektoriaus fiskalinio deficito padidėjimą 2003 metais lėmė planuotą 0,4 procentinio punkto BVP lygį viršijusios išlaidos nuvertėjusiems indėliams atkurti.

Dėl perkeliamų į 2005 metus nepanaudotų 2004 metais ES paramos bendrojo finansavimo lėšų ir spartesnio nominaliojo BVP didėjimo tikimasi, kad 2004 metais valdžios sektoriaus deficitas sudarys apie 2,5 procento BVP ir bus mažesnis už planuotąjį (2,7 procento BVP).

Siekiant užtikrinti, kad nebus peržengta 3 procentų riba, vidutiniu laikotarpiu sušvelnėjus ES narystės sukeltai biudžeto naštai, valdžios sektoriaus deficitas turėtų mažėti nuo 2,5 procento BVP 2004 metais iki 1,5 procento BVP – 2007 metais. Valdžios sektoriaus finansų struktūra 2004–2007 metų laikotarpiu, palyginti su 2003 metais, pasikeis dėl EB mokėtinų nuosavų išteklių ir ES struktūrinių fondų bendrojo finansavimo, sėkmingai vykdomos pensijų reformos sąnaudų ir mokesčių suderinimo su ES. 2004–2007 metų laikotarpiui projektuojami šie biudžeto rodikliai:

12 lentelė. Valdžios sektoriaus biudžeto (S 13) projekcijos 2004–2007 metais (BVP procentais)

BVP %	ESS* kodas	2003	2004	2005	2006	2007
Grynasis skolinimasis (B9)
1. Valdžios sektorius*	S13	-1,9	-2,5	-2,5	-1,8	-1,5
2. Centrinės valdžios biudžetas	S1311	-2,38	-2,69	-2,55	-1,82	-1,51
3. Valstijų biudžetas	S1312
4. Savivaldybių biudžetas	S1313	0,03	0,05	0,02	0,02	0,02
5. Socialinio draudimo fondų biudžetai	S1314	0,5	0,11	0,03	0	0
Valdžios sektoriaus biudžetas (S13)
6. Visos pajamos	ESS	32,3	32,9	34,4	34,8	34,5
7. Visos išlaidos	ESS	34,1	35,5	36,9	36,6	36
8. Biudžeto balansas	B9	-1,9	-2,5	-2,5	-1,8	-1,5
9. Grynosios palūkanos	D41	0,4	0,5	0,6	0,6	0,6
10. Pirminis balansas		-0,6	-1,5	-1,4	-0,8	-0,5
Pajamos
11. Pajamos iš mokesčių	D2+D5	19,9	19,8	20,4	20,4	20,5
12. Socialinio draudimo įmokos	D61	8,7	8,7	8,6	8,5	8,4
13. Pajamos iš turto	D41	0,9	0,6	0,5	0,4	0,4
14. Kitos		2,8	3,8	4,9	5,4	5,2
15. Visos pajamos	ESS	32,3	32,9	34,4	34,7	34,5
Išlaidos
16. Kolektyvinio vartojimo išlaidos	P32	7,9	7,1	7,1	6,6	6,3
17. Socialiniai pervedimai natūra	D63	10,8	10,8	10,8	10,3	9,9
18. Socialinės išmokos, išskyrus socialinius pervedimus natūra	D62	9,2	9,3	9,2	9,2	9
19. Palūkanos	D41	1,3	1,1	1,1	1	1
20. Subsidijos	D3	0,8	0,9	0,9	0,9	0,8
21. Bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimas**	P51	3	3,4	4,9	5,2	5
22. Kitos		1,1	2,9	2,9	3,4	3,8
23. Visos išlaidos	ESS	34,1	35,5	36,9	36,5	36

*ESS – Europos sąskaitų sistema.

**Pažymėti skaičiai mažėtų, jeigu ES parama būtų panaudojama lėčiau, nei numatyta prielaidose.

Dėl perkeliamų į 2005 metus nepanaudotų 2004 metais ES paramos bendrojo finansavimo lėšų 2004 metų fiskalinis deficitas gali būti apie 0,3 procentinio punkto mažesnis, nei nurodoma 12 lentelėje.

Šioje Programoje valdžios sektoriaus finansų projekcijos iš esmės keičiasi dėl 5 veiksnių: gausesnių lėšų, skirtų pagrindiniam kapitalui formuoti; bendrų Eurostato rekomendacijų parodant ES paramą; spartesnio nominaliojo BVP didėjimo, sukėlusio „bazės efektą“; prielaidų, patikslinančių ES paramos bendrąjį finansavimą; mokestinių priemonių ekonomikos cikliniam pakilimui valdyti.

Vidutiniu laikotarpiu valdžios sektoriaus pajamų dalis (BVP procentais) didės: 2003 metais jos sudarė 32,3 procento BVP, 2004 metais – 32,9 procento BVP, 2005 metais – 34,4 procento BVP, 2006 metais – 34,7 procento BVP. 2007 metais visiškai pasibaigs parama, skirta iki stojimo į ES, todėl sumažėję einamieji ir kapitalo pervedimai sumažins valdžios sektoriaus pajamas 2007 metais iki 34,5 procento BVP. Atsižvelgiant į Eurostato rekomendacijas, šioje Programoje valdžios sektoriui nepriskiriama privačiam sektoriui skirta ES pagalba.

Mokestinių pajamų dalies BVP didėjimo tendencija išliks per visą vidutinės trukmės laikotarpį. Nors 2005 metų viduryje, panaikinus kelių mokestį, bus prarasta apie 0,4 procento BVP pajamų, papildomomis mokestinėmis priemonėmis bus siekiama padidinti mokestinę pajamų dalį apie 0,6 procentinio punkto BVP (iki 20,4–20,5 procento BVP).

Patikslintos prielaidos dėl ES paramos bendrojo finansavimo leidžia tikėtis, kad ES įsipareigojimai nuolat didins einamuosius ir kapitalo pervedimus iki 2006 metų; šios įplaukos 12 lentelėje parodomos eilutėje „Kitos“. Išmokos Lietuvai iš ES įtrauktos į skaičiavimus vadovaujantis ne Kopenhagos Viršūnių Taryboje patvirtintais pinigų srautais, o vidutiniais istoriniais ES narėms naujokėms skiriamos ES paramos panaudojimo rodikliais.

Visų valdžios sektoriaus išlaidų dalis dėl fiskalinio deficito strategijos mažėjo iki 34,1 procento BVP 2003 metais. Dėl ES paramos panaudojimo 2004 metais išlaidų dalis didėjo iki 35,5 procento BVP, 2005 metais padidės iki 36,9 procento BVP. Siekiant įgyvendinti su ekonomikos ciklu suderintus fiskalinės politikos uždavinius, valdžios sektoriaus išlaidos 2006 metais turėtų sumažėti iki 36,5 procento BVP. Dėl valdžios vartojimo efektyvumo ir 2007 metais pasibaigsiančios paramos, skirtos iki stojimo į ES, valdžios sektoriaus išlaidos 2007 metais sumažės iki 36 procentų BVP. Valdžios sektoriaus išlaidų mažėjimas iš esmės nesumažintų šioje Programoje beveik 2 procentiniais punktais BVP padidėjusių išlaidų investicijoms. Stabilumo ir augimo pakto įsipareigojimo siekti subalansuoto biudžeto vykdymas turėtų gerinti valdžios finansų kokybę.

Į valdžios sektoriaus išlaidas įtrauktos ir įmokos į ES biudžetą: 2004 metais – 0,7 procento BVP, 2005 metais – 1,2 procento BVP, 2006–2007 metais – 1,1 procento BVP.

Įmokos į ES biudžetą, ES paramos bendrojo finansavimo poreikis, paramos žemdirbiams padidinimas iki 55 procentų ES lygio 2004 metais (iki 60 procentų – 2005 metais), kompensacijos už nekilnojamąjį turtą ir atkurtas gyventojų santaupas pareikalaus papildomų lėšų. Fiskalinio deficito išlaikymas žemiau 3 procentų BVP ribos būtų užtikrintas mažinant kolektyvinio vartojimo išlaidas nuo 7,9 procento BVP 2003 metais iki 6,3 procento BVP – 2007 metais. Iš nacionalinių šaltinių nuo 40 procentų iki 55 procentų ES vidutinio lygio didinama parama žemdirbiams 2004 metais viršijo 0,3 procento BVP, 2005 metais sudarys daugiau kaip 0,5 procento BVP. Šioje Programoje subsidijoms skiriama suma yra 0,6 procentinio punkto BVP mažesnė, nes pagal diegiamą naująją Eurostato metodiką ES tiesioginės išmokos žemdirbiams priskiriamos privačiam sektoriui, o ne valdžios sektoriui. Sprendimas naudojant nacionalines lėšas priartinti tiesiogines išmokas žemdirbiams iki ES lygio buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1391 „Dėl tiesioginių išmokų Lietuvos žemės ūkio veiklos subjektams teikimo 2005 metais“ (Žin., 2004, Nr. 164-5982), kuriame nurodyta, kad 2005 metais tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenas priartinamos iki 60 procentų ES vidurkio.

Dėl sėkmingai vykdomos skolinimosi politikos palūkanų dalis mažės nuo 1,3 procento BVP 2003 metais iki 1 procento BVP – 2007 metais.

Dėl pensijų reformos įtakos 2004–2007 metais dalis socialinio draudimo įmokų pervedama į privačius pensijų kaupimo fondus. Kapitalo pervedimai į privačius pensijų kaupimo fondus kasmet didės: nuo 0,3 procento BVP 2004 metais iki 0,7 procento BVP – 2007 metais. Dėl nagrinėjamu laikotarpiu palankios demografinės dirbančių žmonių struktūros ir pensinio amžiaus ilginimo socialinio draudimo išmokos sudarys vis mažesnę BVP dalį, bet 2004 metais padidintos socialinės pašalpos leis išlaikyti šių išlaidų dalį artimą 2003 metų lygiui.

Bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimas dėl ES paramos panaudojimo prognozuojamu periodu turėtų padidėti nuo 3 procentų BVP 2003 metais iki 5,2 procento BVP – 2006 metais. Dėl 2007 metais pasibaigsiančios paramos, skirtos iki stojimo į ES, pagrindinio kapitalo kaupimo dalis sumažės iki 5 procentų BVP. Spartus investicijų didėjimas pagerins valstybės finansų kokybę.

Valdžios sektoriaus išlaidos gyventojų atkurtoms santaupoms grąžinti ir kompensacijoms už grąžintiną nekilnojamąjį turtą išmokėti 2003–2007 metais sudarytų atitinkamai apie 0,6 procento, 1,1 procento, 0,4 procento, 0,8 procento, 1,2 procento BVP. Šios sumos gali būti pakeistos paaiškėjus, kad ūkio ciklas reikalauja ryžtingiau mažinti fiskalinį deficitą.

3.3. Struktūrinis deficitas ir fiskalinės politikos tęstinumas

Pagal šią Programą struktūrinis deficitas vertinamas vadovaujantis griežtesnėmis einamųjų išlaidų cikliškumo prielaidomis: daroma prielaida, kad einamosios išlaidos yra neelastingos vykstant cikliniams svyravimams. 19 pav. rodo, kad maksimalus 2000–2003 metų laikotarpio valdžios sektoriaus deficito ciklinis svyravimas buvo 1 procentas BVP. Prognozuojamuoju laikotarpiu valdžios sektoriaus deficito ciklinis svyravimas gali viršyti 0,6 procento BVP. Ryžtingai toliau vykdant išlaidų mažinimo ir pajamų didinimo politiką, bus siekiama, kad valdžios sektoriaus pakoreguotas pagal ciklą deficitas 2004-2007 metais sumažėtų 1 procentiniu punktu ir prognozuojamojo laikotarpio pabaigoje sudarytų 2,1 procento BVP. Pakoreguoto pagal ciklą deficito mažinimas sudarys sąlygas per ekonominį ciklą nevaržomai pradėti veikti automatiniams stabilizatoriams.

19 pav. BVP ciklo poveikis valdžios sektoriaus cikliniam fiskaliniam deficitui, procentais

Gamybos apimties atotrūkio skaičiavimas. Gavęs papildomus statistikos duomenis, Statistikos departamentas perskaičiavo 2002 metų ir patikslino 2003 metų BVP įverčius. Perskaičiavus nacionalinių sąskaitų faktinius duomenis ir patikslinus vidutinio laikotarpio prognozes, perskaičiuotas BVP ciklas.

Apskaičiuojant BVP ciklą, taikytas Hodrick Prescot (HP) filtro metodas. Gauti rezultatai rodo, kad šiuo metu Lietuvos ekonomika kyla.

Nuo 2003 metų realus ekonomikos augimas viršija potencialaus BVP augimą. Gamybos atotrūkis 2004 metais sudarys 1,86 procento, 2005 metais – 1,94 procento, 2006 metais – 1,94 procento, 2007 metais – 2 procentus.

13 lentelė. Ekonomikos ciklai (BVP procentais)

	ESS kodas	2003 metais	2004 metais	2005 metais	2006 metais	2007 metais
1. BVP augimas palyginamosiomis kainomis	B1g	9,7	6,5	6,5	6,2	6
2. Faktinis balansas	B9	-1,9	-2,5	-2,5	-1,8	-1,5
3. Palūkanų mokėjimas	D41	1,3	1,1	1,1	1	1
4. Potencialaus BVP augimas		6,3	6,4	6,4	6,2	6
5. Gamybos apimties atotrūkis, HP filtras		1,75	1,86	1,94	1,94	2
6. Ciklinė biudžeto komponentė		0,51	0,55	0,59	0,59	0,61
7. Balansas, pakoreguotas pagal ciklą (2–6)		-2,36	-3,09	-3,09	-2,39	-2,11
8. Pirminis balansas, pakoreguotas pagal ciklą (7–3)		-1,06	-1,99	-1,99	-1,39	-1,11

Tačiau dėl trumpų duomenų eilučių taikant Hodrick Prescot filtro metodą ar gamybos funkcijos (pagrįstą NAIRU koncepcija) metodą, Lietuvos gamybos atotrūkis įvertinamas netiksliai. Pagal gamybos funkcijos metodą (pagrįstą NAIRU koncepcija) gautos išvados dėl trumpų duomenų eilučių, patikimų duomenų stokos ir struktūrinių lūžių gausos laikinai nepriimtinos. Hodrick Prescot filtro metodo trūkumas tas, kad struktūriniai pokyčiai išlyginami net ir tuo atveju, jeigu jie rodo aiškų gamybos poslinkį. Be to, šis metodas turi vadinamojo galutinio taško problemą. Taigi taikant abu metodus struktūriniam deficitui skaičiuoti turėtų būti atsižvelgiama į jų trūkumus.

3.4. Biudžeto jautrumas BVP pokyčiams

1995–2003 metais tik viena trečioji BVP ciklinio svyravimo virsdavo valdžios sektoriaus deficitu. Šią valdžios sektoriaus finansų savybę paaiškina mažas pajamų elastingumas esant BVP svyravimams ir istoriškai labai mažos išlaidos, susijusios su nedarbu Lietuvoje.

Pagal 1995–2002 metų (stebėjimų periodas – 7 metai) faktinius ketvirčių duomenis apie valdžios sektoriaus biudžeto pajamas įvertintas muito, pridėtinės vertės mokesčio, akcizų, pajamų, pelno mokesčių ir einamųjų išlaidų elastingumas.

14 lentelė. Lietuvos valdžios sektoriaus biudžeto pajamų elastingumo įverčiai

ESS ‘95 kodas		Ciklinio elastingumo įverčiai
D.212	Muitai	0,84
D.211	PVM	0,97
D.214	Akcizai	1,36
	Iš jų:
	už alkoholį	1,09
	už tabaką	0
	už degalus	1,57
D5	Pajamų ir pelno mokesčiai	1,03
D61	Socialinės įmokos	0,98
	Einamosios išlaidos	0

Duomenys, pateikti 14 lentelėje, rodo, kad visiškai neelastingos yra pajamos iš tabako. Nustatyta, kad elastingiausios pajamos iš degalų, t. y. degalai yra prekė, kurios vartojimas labai reaguoja į pajamų svyravimus. Elastingumo įverčiai būtų tikslesni, jeigu duomenų kokybės nebūtų pakeitę gausūs mokesčių įstatymų pakeitimai. Pagal šią Programą deficitas vertinamas vadovaujantis griežtesnėmis einamųjų išlaidų ciklinio svyravimo prielaidomis: elastingumas sumažintas nuo 0,97 iki 0. Jeigu istorinis ryšys tarp einamųjų valdžios sektoriaus išlaidų ir BVP augimo sulėtėjimo išliktų, ciklinė deficito dalis vidutinės trukmės laikotarpiu sudarytų tik vieną dešimtąją gamybos atotrūkio nuo potencialo.

20 pav. Struktūrinio ir ciklinio valdžios sektoriaus biudžeto deficito raida
2004–2007 metais

Valdžios sektoriaus deficitas, atsižvelgiant į ekonomikos ciklą, apskaičiuotas remiantis šioje Programoje pateiktomis makroekonominėmis ir biudžeto rodiklių prognozėmis. Rezultatai pateikiami 13 lentelėje.

15 lentelė rodo, kad į struktūrinį deficitą neįtraukus su eurointegracija ir struktūrinėmis reformomis susijusių išlaidų struktūrinis deficitas 2004 metais mažėtų iki 0,9 procento BVP, o 2005 metais - iki 0,3 procento BVP. Struktūrinis biudžeto deficitas rodo, koks būtų valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų skirtumas, jeigu faktinis BVP būtų lygus potencialiam. Šis deficitas apskaičiuojamas eliminavus verslo ciklo efektą.

15 lentelės 9 punktas rodo, kad 2004-2007 metais Lietuva įgyvendina struktūrines priemones, sumažinančias valdžios sektoriaus deficitą 3 procentiniais punktais BVP, arba 0,8 procentinio punkto BVP vidutiniškai kasmet.

15 lentelė. Valdžios sektoriaus struktūrinio ir ciklinio fiskalinio deficito projekcijos ir papildomų lėšų poreikis dėl struktūrinių pokyčių (BVP procentais)

	2003 metais	2004 metais	2005 metais	2006 metais	2007 metais
1. Valdžios sektoriaus fiskalinio deficito užduotis	-1,9	-2,5	-2,5	-1,8	-1,5
2. Ciklinis fiskalinis deficitas (-)	0,51	0,55	0,59	0,59	0,61
3. Struktūrinis fiskalinis deficitas	-2,36	-3,09	-3,09	-2,39	-2,11
4. EB nuosavi ištekliai	0	0,72	1,15	1,1	1,1
5. ES paramos bendrojo finansavimo poreikis	0,24	0,33	0,5	0,79	0,76
6. Pensijų reformos išlaidos	0	0,29	0,45	0,53	0,65
7. Vienkartiniai efektai: įplaukos, kurios nebus gautos dėl PVM už importuojamas prekes iš ES mokėjimo tvarkos pasikeitimo 2004 metais (bet vėl gaunamos nuo 2005 metų), 2003 metų gyventojų pajamų mokesčių nepriemokos didėjimas, 2003-2004 metų pelno mokesčio permokų grąžinimas. Tęstinis efektas: kelių mokesčio panaikinimas 2005–2006 metais	0,17	0,45	0,35	0,66	0,61
8. Struktūrinis deficitas atėmus EB nuosavų išteklių įmokas, bendrojo finansavimo poreikį ir pajamas, kurios nebus gautos	-2	-1,3	-0,6	0,7	1
9. Kasmetinės struktūrinės valdžios sektoriaus priemonės, skirtos Stabilumo ir augimo pakto įpareigojimams vykdyti		-0,7	-0,7	-1,3	-0,3

3.5. Skolos dydis ir kitimas

Preliminariais duomenimis, valdžios sektoriaus skola pagal perteklinio deficito procedūros (PDP) reikalavimus 2003 metų pabaigoje sudarė 21,4 procento BVP, esant 60 procentų leistinai ribai pagal Mastrichto kriterijus, ir buvo viena mažiausių tarp ES valstybių narių.

16 lentelė. Valdžios sektoriaus skola pagal PDP

	1999 metais	2000 metais	2001 metais	2002 metais	2003 metais
Valdžios sektoriaus skola metų pabaigoje (mln. litų)	9963,3	10841,63	11100,54	11591,08	12032,51
BVP procentais	23	23,8	22,9	22,4	21,4

Valstybės skolinimosi apimtį griežtai reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, kuriuo tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kiekvienų metų grynojo skolinimosi ir pasirašomų naujų valstybės garantijų limitas. Nustatytasis 2005 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynojo skolinimosi limitas – 1700 mln. litų, o naujų valstybės garantijų iš viso nenumatyta suteikti, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės garantijos teikiamos suteiktoms paskoloms su valstybės garantija grąžinti.

3.5.1. TIKSLAS

Svarbiausiasis uždavinys valdant valstybės skolą – užtikrinti visišką valstybės išlaidų finansavimą laiku ir visų skolinių įsipareigojimų vykdymą kuo mažesnėmis išlaidomis ir priimtinesne rizika, neviršijant nustatytųjų valstybės skolos ir skolinimosi limitų, taip pat laikantis reikalavimų, keliamų ES valstybėms narėms, siekiančioms tapti Ekonominės ir pinigų sąjungos narėmis.

3.5.2. NUMATOMOS PRIEMONĖS

Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikio finansavimo strategija, palyginti su praeitais metais, išliko nepakitusi.

Didžiausia dalis Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikio artimiausiais metais susidarys dėl užsienio ir vidaus paskolų grąžinimo ir biudžeto deficito finansavimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė Stabilizavimo fonde yra sukaupusi per 1 mlrd. litų. Esant nepalankiai situacijai finansų rinkose, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali panaudoti šias lėšas skoliniams įsipareigojimams padengti.

Vidutinės trukmės laikotarpiu Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra numačiusi įgyvendinti šias skolinimosi politikos priemones:

finansuoti didžiąją dalį Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikio išleidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius vidaus ir užsienio rinkose;

skolintis litais ir eurais arba kita valiuta, kuri būtų keičiama į litus ar eurus, naudojant išvestines finansines priemones;

palaipsniui mažinti valstybės skolinius įsipareigojimus užsienio valiutomis, kurių kurso kitimas lito ir euro atžvilgiu galėtų padidinti skolos aptarnavimo išlaidas;

siekti, kad užsienio valiuta denominuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai sudarytų vis didesnę dalį užsienio skolos.

3.5.3. VALDŽIOS SEKTORIAUS SKOLOS PROGNOZĖS

Prognozuojama, kad 2004 metais dėl gerai surenkamų valstybės mokestinių pajamų ir sparčiai augančio BVP valdžios sektoriaus skola (pagal PDP reikalavimus) (S.13) sumažės daugiau nei 1 procentiniu prognozuojamo BVP punktu. Vidutinės trukmės laikotarpiu valdžios sektoriaus skola turėtų stabilizuotis ir sudaryti apie 20 procentų BVP.

17 lentelė. Valdžios sektoriaus skolos projekcijos

BVP procentais	ESS kodas	2003 metais	2004 metais	2005 metais	2006 metais	2007 metais
Valdžios sektoriaus skola metų pabaigoje		21,4	20,1	20,9	20,3	20,1
Valdžios sektoriaus skolos pokytis		-1	-1,3	0,8	-0,6	-0,2
Valstybės skolos pokyčius lemiantys veiksniai
Palūkanos	D41	1,3	1,1	1,1	1	1
Pirminis balansas	B9	0,6	1,5	1,4	0,8	0,5
Nominalaus BVP augimas	B1g	-1,9	-1,9	-2	-1,9	-1,8
Kiti veiksniai, veikiantys valstybės skolą		-1	-2	0,3	-0,5	0,1
iš jų: privatizavimo įplaukos: (–) teigiamos įplaukos, (+) neigiamos įplaukos		-1,5	-0,7	-0,8	-0,2	-0,2
p. m. valstybės skolos numanoma palūkanų norma (procentais)		5,5	5,4	5,2	5,1	5,1

3.5.4. EKONOMINIS POVEIKIS

2003 metų pabaigoje–2004 metais, atsižvelgdamos į palankius Lietuvos makroekonominius rodiklius ir iki 2002 metų vykdytą griežtą valstybės fiskalinio deficito mažinimo politiką, trys didžiausios tarptautinės reitingų agentūros padidino Lietuvos kredito reitingus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tikisi, kad vidutinės trukmės laikotarpiu valstybės kredito reitingai bus dar pagerinti. Tai leistų sumažinti ne tik valdžios sektoriaus skolinimosi išlaidas, bet ir teigiamai veiktų privataus sektoriaus skolinimąsi.

3.6. Valdžios finansų subsektorių balansai

Socialinio draudimo fondų biudžetai 2003 metais išliko pertekliniai – išankstiniais duomenimis, užfiksuotas 0,5 procento BVP perteklius. Socialinio draudimo fondai 2003 metais visiškai panaikino savo kreditorinį įsiskolinimą; 2004 m. sausio 1 d. duomenimis, socialinio draudimo subsektorius kreditorinio įsiskolinimo neturėjo.

Geriau administruojamas savivaldybių pajamų surinkimas ir kreditorinio įsiskolinimo mažinimas (2004 m. sausio 1 d. duomenimis, vietos valdžios subsektoriaus kreditorinis įsiskolinimas siekė 0,4 procento BVP), griežta savivaldybių skolinimosi kontrolė lėmė 2003 metais nedidelį bendrą savivaldybių biudžetų perteklių (apie 0,03 procento BVP).

Pastaraisiais metais vykdomos struktūrinės ir mokesčių reformos lėmė, kad pagrindinę deficito dalį 2003 metais sudarė centrinio šalies biudžeto deficitas – 2,4 procento BVP.

Vidutiniu laikotarpiu prognozuojamas artimas subalansuotam savivaldybių biudžetas. Dėl vis didėsiančių pensijų reformos išlaidų Socialinio draudimo fondo biudžeto perteklius didės lėtai, tačiau dirbančių asmenų skaičiaus ir darbo užmokesčio didėjimo tendencijos išlaikys socialinio subsektoriaus pertekliaus stabilią BVP dalį, t. y. apie 0,1 procento.

Iš esmės valdžios sektoriaus deficitą sudaro centrinės valdžios subsektoriaus deficitas. Taigi centrinės valdžios subsektoriaus deficito mažėjimas lems viso valdžios sektoriaus deficito mažėjimą vidutiniu laikotarpiu.

Jeigu ES paramos bendrajam finansavimui skirtos lėšos nebūtų einamaisiais metais visiškai panaudotos (dėl nepanaudotos ES paramos dalies), atitinkamai būtų sumažinta valdžios sektoriaus einamųjų metų deficito projekcija. Valdžios sektoriaus deficito artėjimo prie subalansuoto biudžeto tempą vidutiniu laikotarpiu lems ES paramos panaudojimo rodikliai, skolos ir kitų valstybės įsipareigojimų vykdymas, struktūrinių reformų sąnaudos, geriau administruojamas mokesčių surinkimas, ekonomikos augimas.

Valdžios sektoriaus deficito mažėjimo tendencijos pateiktos 12 lentelėje.

3.7. Fiskalinė rizika

Prognozuojami pagrindiniai fiskalinės rizikos šaltiniai yra: indėlių draudimas, nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimas, valstybės įmonių skolos bankams, santaupų atkūrimas, Ignalinos atominės elektrinės uždarymas.

Indėlių draudimas. Bendra draudžiamų indėlių suma 2004 m. rugsėjo 1 d. buvo 15598,9 mln. litų, arba 25,6 procento BVP.

Santaupų atkūrimas. Šie įsipareigojimai 2004 m. gruodžio 1 d. sudarė 1640 mln. litų, arba 2,7 procento BVP.

Nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimas. Lėšų poreikis kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius išmokėti 2004 m. gruodžio 1 d. sudarė 1051 mln. litų, arba 1,7 procento BVP.

Lėšų poreikis piliečių nuosavybės teisėms į išlikusius gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atkurti ir kompensacijoms už išperkamą nekilnojamąjį turtą religinėms bendrijoms išmokėti 2004 m. gruodžio 1 d. sudarė 291 mln. litų (0,5 procento BVP). Dar apie 0,63 procento BVP įsipareigojimų numatyta padengti vertybiniais popieriais.

Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (1998 m. birželio 16 d. Nr. VIII-792) 8 straipsnio 2 dalis numato, kad piliečiams neišmokėtos piniginių kompensacijų sumos indeksuojamos kiekvienais metais atsižvelgiant į praėjusių metų infliaciją.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymas. Rizika susijusi su Ignalinos atominės elektrinės veikla ir užsienio finansavimu šiai veiklai nutraukti. Ignalinos atominei elektrinei uždaryti 2004-2006 metais ES paskyrė apie 315 mln. eurų. Lietuvos skaičiavimais, 2007–2013 metais techninėms ir socialinėms-ekonominėms išlaidoms prireiks 950 mln. eurų. Pastarųjų išlaidų finansavimas priklausys nuo derybų dėl 2007–2013 metų ES finansinės perspektyvos rezultatų.

Biudžetų kreditorinis įsiskolinimas. Bendras savivaldybių kreditorinis įsiskolinimas (įskaitant gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo įmokas ir paskolas) 2004 m. spalio 1 d. sudarė 218,4 mln. litų, arba 0,4 procento BVP. Palyginti su 2004 m. sausio 1 d., kreditorinis įsiskolinimas sumažėjo 44,4 mln. litų (16,89 procento). Savivaldybių kreditinė skola pastaraisiais metais tolydžio mažinama.

Numatytos kreditorinio įsiskolinimo sumažinimo priemonės: informacija apie savivaldybių kreditorinius įsiskolinimus skelbiama spaudoje kiekvieną mėnesį, neteikiamos paskolos ir garantijos dėl imamų paskolų toms savivaldybėms, kurios nesilaiko skolos limitų ir nemažina kreditorinio įsiskolinimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 621 sudaryta komisija stebi savivaldybių finansų būklę.

Valstybės garantijos. Viena iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi politikos krypčių – mažinti suteikiamų garantijų apimtį (nuo 2003 metų naujos valstybės garantijos neteikiamos, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės garantijos teikiamos suteiktoms paskoloms su valstybės garantija grąžinti).

Paskolų portfelis su valstybės garantija 2004 m. lapkričio 1 d. sudarė apie 2 procentus BVP. Prognozuojama, kad ši suma vidutinės trukmės laikotarpiu turėtų sumažėti iki 1,2 procento BVP.

Paskolos iš valstybės vardu gautų lėšų ir suteiktos su valstybės garantija paskolos. Siekiant geriau valdyti kredito riziką, valstybės suteiktos paskolos, taip pat paskolos su valstybės garantija skirstomos į 5 rizikos grupes (remiantis komercinių bankų praktika). Rizikos grupė nustatoma atsižvelgiant į skolininko būklę, vertinamą pagal paskolos grąžinimo tvarkingumą, paskolos pertvarkymo ir refinansavimo faktus, skolininko finansinės ir ūkinės veiklos būklę, faktinį investicijų projekto vykdymą.

Lietuvos ūkio subjektų, kurių daugiau nei 51 procentas akcijų priklauso valstybei, negrąžintos valstybės jiems perskolintos paskolos 2004 m. rugsėjo 31 d. siekė 241 mln. litų, arba 0,5 procento BVP.

Penktajai rizikos grupei priskirti skolininkai 2004 m. birželio 30 d. duomenimis negrąžinę apie 586 mln. litų (0,9 procento BVP) valstybės jiems perskolintų paskolų ir kreditoriams negrąžinę apie 157 mln. litų (0,26 procento BVP) paskolų su valstybės garantija.

4. JAUTRUMO ANALIZĖ IR PALYGINIMAS SU ANKSTESNIAIS PLANAIS

Jautrumas ir rizikos įvertinimas. Valdžios sektoriaus biudžeto deficitas mažai reaguoja į BVP svyravimus. 1995–2003 metų laikotarpiu tik viena trečioji BVP ciklinio svyravimo virsdavo valdžios sektoriaus deficitu. Šią valdžios sektoriaus finansų savybę paaiškina mažas pajamų elastingumas esant BVP svyravimams ir istoriškai labai mažos išlaidos, susijusios su nedarbu Lietuvoje. Pagal šią Programą deficitas vertinamas vadovaujantis griežtesnėmis einamųjų išlaidų ciklinio svyravimo prielaidomis: elastingumas sumažintas nuo 0,97 iki 0. Jeigu istorinis ryšys tarp einamųjų valdžios sektoriaus išlaidų ir BVP augimo sulėtėjimo išliktų, ciklinė deficito dalis vidutinės trukmės laikotarpiu sudarytų tik vieną dešimtąją gamybos atotrūkio nuo potencialo.

Vidutiniu laikotarpiu rinkoje vienu procentiniu punktu padidėjus kintamosioms ir fiksuotoms palūkanų normoms, mokėtinos 2005–2007 metais palūkanos už centrinės valdžios skolą (įskaitant ir naujas skolas) atitinkamai padidėtų: 52, 56, 62 mln. litų – apie 0,1 procento BVP.

Biudžeto projekcijų jautrumas skirtingoms prielaidoms. Makroekonominiai rodikliai prognozuojami vadovaujantis prielaidomis, artimomis ES Komisijos 2004 metų rudens prognozių išorinės aplinkos prielaidoms.

Lietuvos prognozės pagrįstos prielaida, kad ES parama bus panaudota pagal vidutinius istorinius ES paramos panaudojimo rodiklius (ne pagal Kopenhagos Viršūnių Taryboje patvirtintus mokėjimus). Jeigu ES paramos būtų panaudojama mažiau, BVP augimas būtų apie 1 procentinį punktą mažesnis. Beveik šimtaprocentinis ES iki stojimo paramos panaudojimas leidžia tikėtis, kad panaudota suma viršys vidutinius rodiklius ir sudarys sąlygas BVP augti greičiau, nei prognozuojama šioje Programoje.

Palyginimas su ankstesniais planais. Atsižvelgiant į Statistikos departamento paskelbtus faktinius 2004 metų 9 mėnesių duomenis ir pasikeitus naftos kainų prognozėms, patikslintos BVP prognozės. Patikslinus 2003 metų faktinius duomenis, pakito valdžios sektoriaus deficito rodikliai.

Prognozės atliktos pagal ESS’95 apskaitos metodologiją.

18 lentelė. Valdžios sektoriaus fiskalinio deficito ir skolos projekcijų kaita (BVP procentais)*, ESS ’95 sistema

	ESS kodas	2003 metais	2004 metais	2005 metais	2006 metais	2007 metais
Realus BVP augimas:
ankstesnė projekcija**	B1g	9	7	7,3	6,6	6,3
naujausia projekcija		9,7	6,5	6,5	6,2	6
Sumažėjimas (–)/padidėjimas (+)		0,7	-0,5	-0,8	-0,4	-0,3
Faktinis biudžeto balansas:
ankstesnė projekcija**	B9	-2,4	-2,7	-2,5	-1,8	-1,5
naujausia projekcija		-1,9	-2,5	-2,5	-1,8	-1,5
Sumažėjimas (–)/padidėjimas (+)		-0,5	-0,2	0	0	0
Valdžios sektoriaus skola:
ankstesnė projekcija**		21,5	22,4	22,2	21,4	21
naujausia projekcija		21,4	20,1	20,9	20,3	20,1
Sumažėjimas (–)/padidėjimas (+)		-0,1	-2,3	-1,3	-1,1	-0,9

*Preliminarūs faktiniai duomenys.

**2004 metų gegužės mėnesio Lietuvos konvergencijos programa.

5. VALDŽIOS SEKTORIAUS FINANSŲ KOKYBĖ

Politikos strategija. Vykdant biudžeto sandaros reformą, nebiudžetiniai fondai įtraukti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, priimti įstatymų pakeitimai, leidžiantys sukaupti lėšų Rezerviniam (Stabilizavimo) fondui, kurio paskirtis – kaupti valstybės lėšas ekonomikos funkcionavimui užtikrinti ekstremalių situacijų ir ekonominės grėsmės sąlygomis, o pagrindinis įplaukų šaltinis – Privatizavimo fondo lėšos. Šių metų spalio 1 d. Rezerviniame (Stabilizavimo) fonde buvo 1031,8 mln. litų (1,7 procento BVP).

5.1. Valdžios sektoriaus išlaidos

Valdžios sektoriaus išlaidų politika. Valdžios sektoriaus išlaidų dinamika tiesiogiai priklausė nuo šalies ekonominės būklės pokyčių ir fiskalinės politikos tikslų.

19 lentelė. Valdžios sektoriaus biudžeto išlaidos 1998–2003 metais (BVP procentais)*, ESS ‘95 sistema

Rodikliai	ESS kodas	1999 metais	2000 metais	2001 metais	2002 metais	2003 metais
Visos išlaidos		42,9	38,4	35,1	34,3	34,1
Kolektyvinio vartojimo išlaidos	P32	8,7	9,5	8	7,8	7,9
Individualaus vartojimo išlaidos	P31	13,5	12,1	11,8	11,6	10,8
Kapitalo nusidėvėjimas	K1	-2	-2	-1,8	-1,5	-1,4
Socialinės išmokos, išskyrus socialines išmokas natūra	D62	11,4	10,7	10,6	9,3	9,2
Palūkanos	D41	1,5	1,7	1,6	1,4	1,3
Subsidijos	D3	1,1	0,8	0,9	0,8	0,8
Bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimas	P51	2,6	2,4	2,2	2,8	3
Kitos		6,1	3,2	1,8	2,1	2,5
Biudžeto balansas	B9	-5,6	-2,4	-2,1	-1,5	-1,9

*Statistikos departamento duomenys.

Valdžios sektoriaus išlaidos 1999–2003 metais sudarė vis mažesnę BVP dalį: 1999 metais – 42,9 procento, o 2003 metais (preliminariais Statistikos departamento duomenimis) – 34,1 procento BVP. Šias tendencijas lėmė griežta fiskalinio deficito mažinimo politika ir vis mažesnis valdžios sektoriaus dalyvavimas prekių ir paslaugų rinkoje. Nuolat mažėjo individualaus vartojimo išlaidos (nuo 13,5 procento BVP 1999 metais iki 10,8 procento BVP 2003 metais); kolektyvinio vartojimo išlaidos ir socialinės pašalpos (nuo 11,4 procento BVP 1999 metais iki 9,2 procento BVP 2003 metais). Dėl mažėjusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normų ir palankių sąlygų tarptautinėje vertybinių popierių rinkoje mažėjo ir palūkanos, mokėtinos už valdžios sektoriaus skolą. Valdžios sektoriaus subsidijos 1999–2003 metais svyravo apie 0,9 procento BVP ir išlaikė mažėjimo tendenciją.

Nuo 1999 metų valdžios sektoriuje mažėjo bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimo išlaidos ir 2001 metais siekė 2,2 procento BVP, o 2002–2003 metais šios išlaidos vėl ėmė didėti ir 2003 metais siekė 3 procentus BVP.

Siekiant geriau valdyti valstybės finansus, 2000–2003 metais priimti teisės aktai, apibrėžiantys biudžetų viešumo, svarbiausias strateginio planavimo, daugumos nebiudžetinių fondų įtraukimo į biudžetą nuostatas.

Pertvarkyta savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių sudarymo tvarka. Savivaldybėms siekiama užtikrinti lygias ir stabilias finansines galimybes sudaryti savo biudžetus pagal įstatymu patvirtintus ilgalaikių pajamų normatyvus. Nuo 2002 metų lėšos valstybės perduotoms funkcijoms atlikti ir moksleivių krepšeliui savivaldybėms pervedamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Tai labai sustiprino savivaldybių finansus ir leido mažinti jų kreditorinius įsiskolinimus.

Siekiant gerinti savivaldybių biudžetų finansinę būklę ir skatinti savivaldybes racionaliau naudoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, priimtas Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymas, numatantis galimybę tikslinės paskirties lėšų negrąžinti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, o naudoti kaip nustatyta atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 345 patvirtintos Savivaldybių skolinimosi taisyklės, kurios atitinka Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos ESS’95 metodinius reikalavimus, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nuostatas. Šiose taisyklėse į savivaldybės skolą įskaitomi savivaldybės turtiniai įsipareigojimai pagal paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. Šios taisyklės reglamentuoja ir trumpalaikių paskolų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto teikimą savivaldybėms. Už suteiktas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto paskolas savivaldybės mokės palūkanas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė patikslino derinimo tvarką, kurios laikydamasi Finansų ministerija kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija svarsto atitinkamus rodiklius ir duomenis, reikalingus atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansiniams rodikliams parengti.

Nuo 2005 metų numatyta galimybė spręsti savivaldybių biudžetų negautų prognozuotų pajamų kompensavimo klausimą.

Vykdant biudžeto reformas, pradėtas taikyti strateginio planavimo ir programinio biudžeto sudarymo modelis, kuris sudarė galimybę derinti asignavimų valdytojų veiklą su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatomais prioritetais. Šalies biudžeto strateginis planavimas derinamas pagal ES taikomus principus.

Siekiant efektyviau naudoti ES paramos lėšas, Lietuvos Respublikos 2004 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai suteikta teisė perskirstyti ES paramos ir bendrojo finansavimo programoms ir projektams skirtas lėšas tarp asignavimų valdytojų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, ES paramos programų laikinam lėšų stygiui padengti panaudoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto apyvartos ir skolintas lėšas. Tai numatyta ir priimtame naujame Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatyme. Lietuvos Respublikos 2004 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas leidžia ES paramos bendrai finansuojamoms programoms ir projektams skirtų lėšų nepanaudotus (palyginti su planu) 2003 metų pabaigos likučius naudoti bendrai finansuojamiems projektams kaip specialiųjų programų nepanaudotas lėšas, o ES paramos 2003 metais numatytus, bet nepanaudotus lėšų likučius 2004 metais naudoti viršijant minėtuoju įstatymu patvirtintas asignavimų sumas.

Valstybės investavimo strategiją atspindi Valstybės investicijų programa (VIP), kurioje numatomos lėšos valstybės remiamų programų investicijų projektams įgyvendinti, finansavimo šaltiniai ir šių investicijų projektų įgyvendinimo terminai. Rengiant VIP, pirmenybė teikiama bendrai su ES finansuojamiems, ES reikalavimus atitinkantiems ir krašto apsaugos, kaip kolektyvinės saugumo ir gynybos sistemos dalies, plėtojimo investicijų projektams.

Įstojusi į ES, Lietuva gauna ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšų, kurių naudojimo strategija ir priemonės numatyti atitinkamai 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumente (BPD) ir Sanglaudos fondo 2004–2006 metų strategijoje. ES struktūriniai fondai ir Sanglaudos fondas yra ES struktūrinės politikos finansinės priemonės, skirtos iš dalies finansuoti valstybių narių prioritetiniams projektams. Lietuvos 2004–2006 metų BPD nustato ES struktūrinių fondų ir nacionalinio bendrojo finansavimo lėšų naudojimo strategiją, prioritetus ir priemones, o Sanglaudos fondo 2004–2006 metų strategija – Sanglaudos fondo ir nacionalinio bendrojo finansavimo lėšų naudojimo strategiją ir projektus.

Tikslai. Lietuvos Respublikos biudžeto išlaidų tikslai ir prioritetai nustatyti patvirtintuose strateginiuose dokumentuose, kurie tarpusavyje susiję ir sudaro integralią sistemą. Pagrindiniai nacionalinio biudžeto išlaidų tikslai ir prioritetai nustatyti Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje (atitinkančioje ir Lisabonos strategijos tikslus), BPD, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, regionų plėtros planuose, Stojimo į ES ir NATO dokumentuose. Sudarant vidutinės trukmės laikotarpio (iki 2007 metų) biudžetą ir rengiant atitinkamas programas, vadovaujamasi šiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 330 patvirtintais strateginiais tikslais (prioritetais):

stiprinti Lietuvos įtaką formuojant ES ekonominę politiką ir sprendimus šaliai aktualiais klausimais;

plėtoti krašto apsaugą, kaip NATO kolektyvinės saugumo ir gynybos sistemos dalį;

siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą;

mažinti nedarbą ir skurdą;

užtikrinti švietimo, mokslo, nacionalinės kultūros ir sveikatinimo plėtrą;

plėtoti informacinę ir žinių visuomenę;

užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką;

užtikrinti viešosios transporto infrastruktūros plėtrą.

Išlaidų politika stipriai veikiama integracijos į ES proceso. Nuo 2000 metų išlaidos, susijusios su integracija į ES, – prioritetinės. Siekiama maksimaliai užtikrinti projektų, susijusių su ES, įgyvendinimą. Ši kryptis dar labiau plėtojama Lietuvai tapus ES nare. Pagrindinės tokios politikos kryptys – žemės ūkis, transporto ir aplinkosaugos plėtra, verslo skatinimas, investicijos ne tik į infrastruktūrą, bet ir į žmogiškųjų išteklių plėtrą.

Numatomos priemonės. 2004–2007 metais numatoma:

galutinai pertvarkyti biudžetą į programinį;

pertvarkyti valdžios sektoriaus išlaidų struktūrą pagal finansavimo prioritetus ir ES finansinės paramos bendrojo finansavimo poreikius;

sudaryti institucines ir administracines sąlygas kuo efektyviau panaudoti ES biudžeto teikiamas lėšas;

gerinti savivaldybių finansų valdymą;

gerinti sveikatos apsaugos sistemos finansų valdymą;

plėtoti rezervo fondą, baigti privatizuoti valstybei priklausantį turtą;

efektyviau valdyti valdžios sektoriaus finansinius srautus, siekiant mažinti papildomą krūvį biudžetui, galintį atsirasti dėl išlaidų, susijusių su naryste ES ir NATO.

Toliau bus tobulinamas valstybės finansų valdymas pagal ES valstybėse narėse taikomą valstybės finansų apskaitos, finansinių rodiklių vertinimo ir prognozavimo metodologiją, gerinant techninę bazę ir keliant specialistų kvalifikaciją.

Vykdant biudžeto reformą, tobulinama biudžeto ir ES pagalbos derinimo schema. Planavimo srityje toks derinimas jungia BPD rengimą, biudžeto ciklą, investicijų planavimą.

Atnaujinta ir Strateginio planavimo metodika, siekiant derinti skirtingos trukmės strategijas ir biudžeto procesus.

2003 metų gruodį priimtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas, apibrėžiantis naujus biudžetinius aspektus, atsiradusius Lietuvai tapus ES nare. Lietuvos Respublikos pasirengimas narystei ES Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo pataisas lemia dviem aspektais. Pirma, tai Lietuvos Respublikos įsipareigojimas užtikrinti ES finansinės paramos lėšų racionalų ir operatyvų panaudojimą, taip pat įmokas į ES biudžetą. Antra, ES sąskaitų sistemos įdiegimas šalies biudžeto lėšoms ir pinigų srautams tvarkyti.

Nepanaudotas valdžios sektoriaus planines išlaidas, galinčias atsirasti dėl vėluojančio ES paramos bendrojo finansavimo ar kitų priežasčių, numatoma skirti papildomai fiskaliniam deficitui mažinti.

5.2. Valdžios sektoriaus pajamos

Valdžios sektoriaus pajamos sumažėjo nuo 37,3 procento BVP 1999 metais iki 32,3 procento BVP 2003 metais. Tai lėmė mažėjančios pajamos iš rinkliavų, turto, dividendų, palūkanų, taip pat kitos pajamos, susijusios su turimu turtu arba valstybės veikla. Nurodytosios pajamos mažėjo ir dėl vykdytos mokesčių sistemos reformos (įvairių lengvatų taikymas pajamoms iš juridinių asmenų pelno mokesčio ir fizinių asmenų pajamų mokesčio): pajamos iš mokesčių nuo 23 procentų BVP 1999 metais sumažėjo iki 19,9 procento BVP 2003 metais. Nors 2003 metais pajamų surinkta daugiau nei planuota, dėl spartaus BVP augimo valdžios sektoriaus pajamos sudarė vis mažesnę BVP dalį.

20 lentelė. Valdžios sektoriaus biudžeto pajamos 1999–2003 metais(BVP procentais)*, ESS’95 sistema

	ESS kodas	1999 metais	2000 metais	2001 metais	2002 metais	2003 metais
Visos pajamos ir dotacijos	ESS	37,3	35,8	33	32,8	32,3
Pajamos iš mokesčių	D2+D5	23	21	20,1	20	19,9
Socialinės įmokos	D61	9,3	9,4	9	8,7	8,7
Kitos pajamos ir dotacijos		5	5,4	3,9	4,1	3,7

*Statistikos departamento duomenys.

Nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007), kuriame nustatyta, kad gyventojo gautoms pajamoms taikomi 15 arba 33 procentų tarifai. Taikomas didesnis visų gyventojo gautų pajamų neapmokestinamasis dydis (nuo 2003 metų – 290 litų per mėnesį vietoj buvusių 250 litų), didesni individualūs neapmokestinamieji pajamų dydžiai taikomi invalidams, asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų, asmenims, kurie augina vaikus vieni, taip pat atitinkamiems ūkininkų ūkių ir žemės ūkio veiklos subjektų darbuotojams, o tėvai, auginantys vieną ar du vaikus, gali pasinaudoti papildomu neapmokestinamuoju dydžiu. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme taip pat numatyta galimybė iki 25 procentų mažinti gyventojo apmokestinamąsias pajamas (iš pajamų gali būti atskaitomos gyvybės draudimo įmokos; pensijų įmokos į pensijų fondus; palūkanos, sumokėtos banko arba kitoms kredito įstaigoms už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti arba įsigyti; sumokėtos sumos už studijas aukštojoje mokykloje). Po to, kai patvirtinta pirmoji Konvergencijos programa, priimtos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos, numatančios galimybę iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti išlaidas už vieną per trejus metus įsigytą asmeninio kompiuterio vienetą su programine įranga ir (arba) interneto prieigos įrengimą kartu su šiai prieigai reikalingos įrangos įsigijimo išlaidomis, neviršijančias 4000 litų.

Įstatyme taip pat įtvirtintas visuotinis pajamų ir pajamų mokesčio deklaravimas.

2004 metų balandį priimti įstatymų lydimieji teisės aktai, kuriuose numatytos atitinkamos priemonės, užtikrinančios Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatų, nustatančių mokesčių mokėtojams prievolę atlikti transakcijas tikrąja rinkos kaina, o jeigu ši prievolė nevykdoma, – suteikiančių mokesčių administratoriui teisę tikslinti kainas, įgyvendinimą pagal ES ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) rekomendacijas.

Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. balandžio 13 d. priėmė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą, aiškiau reglamentuojantį mokesčių administravimo teisinius santykius. Įstatyme nustatyti pagrindiniai apmokestinimo teisinio reglamentavimo principai, taikomi visiems mokesčių teisės aktams; pasinaudojus geriausia užsienio valstybių patirtimi, įstatyme tiksliau, nuosekliau ir išsamiau reglamentuotos mokesčių administravimo procedūros, pakeisti mokesčių administratoriaus veiklos prioritetai – pirmenybė teikiama savanoriško mokesčių mokėjimo skatinimui, visapusiškai pagalbai mokesčių mokėtojams įstatymų laikymosi srityje. Naujasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas įgyvendina Europos Tarybos direktyvą dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo.

2003 metais priimtas ir nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymas, kuris sudaro teisines sąlygas Lietuvai ir kitoms ES valstybėms narėms glaudžiau bendradarbiauti išieškant nesumokėtus mokesčius.

2004 metais priimti ir nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, naujos redakcijos Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas ir šiems įstatymams įgyvendinti būtini teisės aktai, kurie įgyvendina nuostatas, būtinas faktinei Lietuvos narystei ES, t. y. pagal ES acquis nustato skirtingose valstybėse narėse esančių ūkio subjektų sandorių apmokestinimo taisykles.

Siekiant kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojų veiklai, nuo 2004 m. sausio 1 d. dalis socialinio draudimo įmokų administravimo funkcijų perduota mokesčių inspekcijai.

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. pasienyje su ES valstybėmis narėmis nerenkamas PVM mokestis už importuotas prekes. Manoma, kad dėl to 2004 metais į biudžetą nepateko PVM įplaukų, sudarančių 0,4 procento BVP.

Mokesčių sistemos tobulinimo priemonės. Mokesčių įstatymų nuostatos ateityje bus keičiamos atsižvelgiant į ES mokestinės politikos pokyčius, Europos Teisingumo Teismo praktiką, Europos Komisijos darbo grupių veiklos rezultatus, pažangiausią pasaulinę apmokestinimo praktiką.

Kadangi nuo 2004 m. gegužės 1 d. turėjo būti įgyvendintos ES Tarybos direktyvos dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimui tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių, nuostatos, priimtas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas.

Atsižvelgiant į tai, kad šios direktyvos įgyvendinimas neigiamai paveiktų valdžios sektoriaus pajamas iš pelno mokesčio, o jos principai iš esmės priešingi tiems principams, kurių Lietuva pastaruoju metu nuosekliai laikėsi sudarydama sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, šiai direktyvai įgyvendinti Lietuvai suteiktas 6 metų pereinamasis laikotarpis, kuriuo honorarai prie šaltinio būtų apmokestinami taikant ne didesnį kaip 10 procentų pelno mokesčio tarifą, o palūkanos pirmuosius ketverius metus - ne didesnį kaip 10 procentų, paskutinius dvejus - ne didesnį kaip 5 procentų pelno mokesčio tarifą.

Kapitalo apmokestinimą 2005–2006 metais bus siekiama didinti netiesiogiai, pertvarkant žemės ir turto mokesčių tarifus įmonėms: skatinant ekonomišką turto ir ypač žemės naudojimą, mažinant paskatas daryti spekuliacines investicijas, kad būtų išvengta spartaus netvaraus nekilnojamojo turto ir žemės kainų didėjimo. Reformuojant nekilnojamojo turto juridiniams asmenims apmokestinimą, numatoma pereiti prie nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymo pagal nekilnojamojo turto rinkos vertę.

Bus siekiama įvesti nekilnojamojo turto mokestį gyventojams, kad būtų išvengta nekilnojamojo turto netvaraus kainų didėjimo ir mažėtų paskatų daryti spekuliacines investicijas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto įstatymas numatys svertus, neleisiančius didėti socialiai pažeidžiamų socialinių grupių mokestinei naštai. Jeigu būsto kainos stabilizuotųsi dėl pakitusių ūkio aplinkybių ir fiskalinio deficito užduočių vykdymas būtų užtikrintas kitais būdais, nekilnojamojo turto mokestis gyventojams būtų įvedamas vėliau.

Vidutinės trukmės laikotarpiu bus siekiama sumažinti disbalansą tarp kapitalo ir darbo pajamų apmokestinimo: mažinti ribinio darbuotojo apmokestinimą, didinti kapitalo apmokestinimą ir taip skatinti daug darbo reikalingų šakų plėtrą, darbo vietų steigimą. Bus siekiama, kad darbo ir kapitalo apmokestinimo subalansavimas nedidintų fiskalinio deficito, skatintų tvarią ūkio plėtrą ir sudarytų verslo konkurencingumo ir pelningumo sąlygas.

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvoje taikomi akcizų tarifai atitinka minimalias ES normas, išskyrus akcizų tarifus už tas prekes, kurioms Lietuva yra gavusi pereinamąjį laikotarpį (benziną, gazolius, akmens anglis, koksą, lignitą, elektros energiją, orimulsiją, cigaretes).

Ateityje numatoma palaipsniui didinti akcizų už cigaretes ir energijos produktus tarifus, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui būtų pasiektos minimalios ES normos. Akmens anglys, koksas ir lignitas bus apmokestinti tik nuo 2007 m. sausio 1 d., o elektros energija - nuo 2010 m. sausio 1 dienos.

Siekiant sušvelninti naftos kainų poveikį vartotojų kainų indeksui, akcizai už benziną ir gazolinus 2005 metais nebus didinami.

Nuo 2005 m. liepos 1 d., numačius kitus finansavimo šaltinius, planuojama panaikinti atskaitymus nuo įmonių bendrųjų pajamų, skirtų Kelių programai finansuoti.

Finansavimas. Prognozuojama, kad naujų mokesčių įstatymų nuostatų ir numatomų priemonių įgyvendinimas tiesiogiai veiks valdžios sektoriaus biudžetą:

dėl naujojo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatų, kurios įsigaliojo 2003 metais, valdžios sektoriaus biudžetas 2004 metais neteko apie 0,23 procento BVP pajamų;

suderinus Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą su ES reikalavimais, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 2004 metais, preliminariais skaičiavimais, negavo apie 0,16 procento BVP papildomų pajamų; pakeitus PVM už importuojamas prekes mokėjimo tvarką, 2004 metais netekta apie 0,31 procento BVP pajamų;

įvedus turto mokestį gyventojams, per metus tikimasi gauti apie 0,2 procento BVP pajamų;

padidinus turto mokestį įmonėms, per metus tikimasi gauti apie 0,3 procento BVP pajamų;

reformavus žemės mokestį, per metus tikimasi gauti iki 0,1 procento BVP pajamų;

kelių mokestį iš dalies kompensuos su transporto priemonėmis susijęs mokestis;

sumažinus, kaip svarstoma, gyventojų pajamų mokesčio tarifą, siekiant vidutinės trukmės laikotarpiu subalansuoti darbo ir kapitalo apmokestinimą, valdžios sektorius negautų apie 0,4 procentinio punkto BVP pajamų. Numatoma šią reformą suderinti su ekonomikos ciklu ir prarandamas pajamas kompensuoti taikant kitas mokestines priemones.

Ekonominis poveikis. Keičiant žemės ir kito nekilnojamojo turto apmokestinimą, bus mažinamos paskatos pasipelnyti iš nekilnojamojo turto ir žemės brangimo. Nors dėl sėkmingos Lietuvos užsienio politikos turto ir žemės vertė turi tendenciją kilti, nepamatuoti turto ir žemės kainų didėjimo lūkesčiai skatina netvarų kainų didėjimą, riboja turto ir žemės naudojimą produktyviais ir socialiniais tikslais, sudaro nevienodas galimybes gauti viršpelnio žemės ir turto savininkams, sukuria sąlygas rastis finansiniam nestabilumui dėl vadinamojo kainų „burbulo“. Nekilnojamojo turto apmokestinimo keitimas ekonomikai pasiekus didžiausią aktyvumą sudarytų sąlygas 2005-2006 metais išlaikyti ekonominį stabilumą, o vidutinės trukmės laikotarpiu mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą.

Įgyvendinant naujus mokesčių įstatymus, geriau paskirstyta darbo ir kapitalo mokesčių našta. Vidutiniu laikotarpiu bus siekiama išlaikyti tendenciją perkelti dalį darbo apmokestinimo naštos kapitalui.

Didesnės gyventojų neapmokestinamosios pajamos ir galimybės iš jų apmokestinamųjų pajamų atimti mokslo išlaidas, palūkanas už kreditą gyvenamajam būstui įsigyti, gyvybės draudimo ir pensijų įmokas sumažina gyventojų mokesčius iki 3 procentų, nelygu, kaip šios lengvatos taikomos. Išplėtus pelno mokesčio bazę, 2003 metais gauta papildomų pajamų – apie 1 procentinį BVP punktą.

6. VALSTYBĖS FINANSŲ TVARUMAS

Pensijų sistemos reforma. Valstybinių socialinio draudimo pensijų sistema, sukurta 1991–1995 metais, veikia pagal einamojo finansavimo principą (PAYG). Šią sistemą administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas atskirtas nuo Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

Moterų pensinis amžius iki 1995 metų buvo 55 metai, vyrų – 60 metų. Nuo 1995 metų pensinis amžius kasmet ilgintas: moterų – 4 mėnesiais, vyrų – 2 mėnesiais. Nuo 2001 m. sausio 1 d. ir vyrų, ir moterų pensinis amžius ilginamas 6 mėnesiais per metus, kol pasieks senatvės pensijos amžių: moterų – 60 metų (2006 metais), vyrų – 62 metų ir 6 mėnesių (2003 metais). Senatvės pensijos amžius 2004 metais: moterų – 59 metai, vyrų – 62 metai ir 6 mėnesiai. Pensijų draudimo įmokos tarifas sudaro 25,9 procento pensijų draudimu apdraustojo darbo užmokesčio. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidos pensijoms 2003 metais sudarė 6,3 procento BVP (3528 mln. litų)

2004 metais pradėjo veikti savanoriška pensijų kaupimo sistemos pakopa, kurios įmokos sudaromos perskirstant dalį privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų. Pensijų kaupimo sutartys pradėtos sudaryti 2003 metais ir 2004 metais jas jau buvo sudarę daugiau kaip 48 procentai asmenų, draudžiamų valstybiniu socialiniu draudimu visai senatvės pensijai.

Valstybinio socialinio draudimo įmokų perskirstymas esamai pensijų sistemai ir pensijų kaupimui mažina valstybės įsipareigojimus ateities pensininkams, bet šiuo metu socialinio draudimo sistemai reikia Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto dotacijų. Be to, šiuo metu vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis (pakeitimo norma) – 42 procentai (neto), todėl pensijos kasmet didinamos sparčiau nei didėja darbo užmokestis, taigi numatoma, kad 2010 metais pakeitimo norma sieks 60 procentų (neto).

Pensinio amžiaus ilginimas iki 65 metų palengvintų finansinę naštą dirbantiems ir socialinio draudimo įmokas mokantiems gyventojams. Neilginant pensinio amžiaus, 2025 metais dešimčiai įmokų mokėtojų tektų 8 pensininkai, 2050 metais – 11 pensininkų (žr. 21 lentelę). Prognozuojama, kad iki 2025 metų pailginus pensinį amžių iki 65 metų, dešimčiai įmokų mokėtojų tektų 7 pensininkai, 2050 metais – 9 pensininkai, o 2050 metais išlaidos senatvės pensijai neviršytų 7 procentų BVP.

21 lentelė. Pensininkų ir įmokų mokėtojų santykio prognozė

	2002 metais	2025 metais	2050 metais
Gyventojų skaičius metų pradžioje, tūkstančiais	3475	3202	2555
Gyventojų, kurių amžius 60+/18–59, skaičių santykis, procentais	34,1	46,3	74,6
Pensininkų ir įmokų mokėtojų santykis, jeigu senatvės pensijos amžius – 60/62,5 metų, procentais	86,1	81,3	113,1
Pensininkų ir įmokų mokėtojų santykis, jeigu senatvės pensijos amžius pasieks 65 metus, palaipsniui ilginant pensinį amžių	86,1	65,3	88,5

Vykdant pensijų reformą, sumažės tiesioginiai valstybės finansiniai įsipareigojimai būsimiems pensininkams. Tai sudarys sąlygas išvengti pensijų sistemos krizės dėl demografinių pokyčių ilgalaikėje perspektyvoje.

22 lentelė. Ilgo laikotarpio valstybės finansų tvarumas

BVP procentais	2000 metais	2005 metais	2010 metais	2020 metais	2030 metais	2040 metais	2050 metais
Visos išlaidos	38,4	37	37,4	37,4	37,4	37,4	37,4
Senatvės pensijos*	5,3	5,3	5,3	5,3	6	7	7
Sveikatos apsauga (įskaitant pagyvenusiųjų globą)	4,6	4,6	4,6	4,6	4,6	4,6	4,6
Palūkanos	1,7	1,1	1,1	0,9	0,7	0,6	0,5
Visos pajamos	35,8	34,5	37,4	37,4	37,4	37,4	37,4
iš jų socialinės įmokos senatvės pensijoms	5,1	5,3	6,1	6,2	5,4	5,1	4,4
Nacionalinių pensijų fondų lėšos	–	0,8	N. D.	N. D.	N. D.	N. D.	N. D.
Prielaidos
Darbo našumo augimas	7,9	6,1	5,2	5	4,8	4,1	3,7
Realus BVP augimas	3,9	6,5	5,2	4,6	3,9	3,1	2,4
Vyrų darbo jėgos aktyvumas (20–64 metų)	82,1	83,3	88,2	89	90	90,1	90,2
Moterų darbo jėgos aktyvumas (20–64 metų)	74,2	74,5	76,7	79	79,5	79,8	80
Darbo jėgos aktyvumas (20–64 metų)	77,9	78,4	82	83,9	84,6	84,8	85
Nedarbo lygis (TDO apibrėžimas)	16,4	11,4	8,6	6,9	6,9	6,9	6,9

*Jeigu pensinį amžių iki 65 metų bus pradėta ilginti 2010 metais.

2004 metais pradeda stiprėti trečioji pensijų kaupimo pakopa. Prognozuojama, kad įmokos 2005 metais viršys 0,1 procento BVP. Dalyvavimas trečiojoje pakopoje sudaro sąlygas 18 procentinių punktų sumažinti gyventojų pajamų mokestį, todėl tikėtinas aktyvus dalyvavimas joje vėlesniais metais. Šiuo metu ilgalaikės pensijų sistemos projekcijos sudaromos atsižvelgiant į dalyvių duomenis, turimus tik apie antrąją pakopą.

Reformos tikslas. Pagrindinis pensijų sistemos reformos tikslas – įsteigti ir išplėtoti pensijų kaupimo pakopą, sudarančią Lietuvos Respublikos gyventojams galimybę individualiai kaupti dalį socialinio draudimo įmokos senatvės pensijai.

Reformos priemonės. Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. gruodžio 3 d. priėmė Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymą, kuriame numatyta:

pensijų sistemos reformos pradžia – 2004 m. sausio 1 diena;

savanoriškas dalyvavimas pensijų kaupimo pakopoje;

įmokų į pensijų fondus dydis – 5,5 procento (2004 metais – 2,5 procento, 2005 metais – 3,5 procento, 2006 metais – 4,5 procento, 2007 metais – 5,5 procento) dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Ši einamojo finansavimo įmokų tarifo dalis bus pervedama į privačius pensijų fondus;

bendras valstybinio socialinio draudimo įmokos tarifas (34 procentų) nedidės;

apskaičiuojant valstybines socialinio draudimo pensijas kaupimo pakopos dalyviams už tuos metus, kurios jie kaupė pensijas, valstybinės socialinio draudimo pensijos bus mažinamos proporcingai kaupiamos pensijų įmokos dydžiui;

pensijų kaupimą atlieka gyvybės draudimo įmonės ir valdymo įmonės. Įstatymai numato papildomus jų veiklos reikalavimus (licencijavimas, kapitalo reikalavimas, nuosavo kapitalo likvidumas, pensijų kaupimo dalyvių turto atskyrimas nuo pensijų kaupimo bendrovių nuosavo turto, investiciniai reikalavimai). 2004 metais veikė 12 įmonių, teikiančių pensijų kaupimo paslaugą.

Finansavimas. Numatoma esamiems ir būsimiems pensininkams užtikrinti šiuo metu veikiančios pensijų sistemos, pagrįstos einamųjų įmokų principu, funkcionavimą. 2003 metais prie naujosios pensijų kaupimo sistemos prisijungė per 441 tūkstantį (36,6 procento), o 2004 metais – 115 tūkstančių apdraustųjų socialiniu draudimu. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, planuojama, kad 2004 metais pensijų kaupimo fondams bus pervesta apie 155 mln. litų valstybinio socialinio draudimo įmokų. Manoma, kad 2005 metais prie naujosios pensijų kaupimo sistemos papildomai prisijungs dar 10 procentų apdraustųjų, o į pensijų kaupimo fondus 2005 metais bus pervesta apie 305 mln. litų, 2006 metais – 460 mln. litų. Vykdant pensijų reformą atsiradusios Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidos bus finansuojamos iš lėšų, gautų pardavus valstybės turtą, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir kitų finansavimo šaltinių. Numatyta dalį šių Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidų finansuoti iš šio fondo biudžeto pertekliaus, susidariusio dėl trumpalaikio demografinės būklės pagerėjimo.

Ekonominis reformos poveikis. Numatoma, kad:

įgyvendinus pensijų sistemos reformą, Lietuvoje pradės veikti trijų pakopų pensijų kaupimo sistema, kurią sudarys einamojo finansavimo, pensijų kaupimo (kaupiant dalį socialinio draudimo įmokos) ir savanoriškojo kaupimo pensijų pakopos, – bus išplėsta ilgalaikio taupymo ir investavimo infrastruktūra;

pensijų sistemos reforma didins finansinių rinkų likvidumą, skatins spartesnę ekonomikos plėtrą. Nors vykdant pensijų reformą susidarys didesnis fiskalinis deficitas, lėšos, sukauptos pensijų kaupimo fonduose, sumažins tiesioginius valstybės finansinius įsipareigojimus būsimiems pensininkams.

21 pav. rodo, kokį poveikį valstybės finansiniams įsipareigojimams darys pensijų sistemos biudžeto balansas. Nors šiuo metu pensijos sudaro tik 42 procentus neto darbo užmokesčio, grafike pateikti skaičiavimai, atitinkantys tariamus valdžios sektoriaus įsipareigojimus pasiekti 60 procentų pakeičiamumo ribą. Jeigu dalyvaujančiųjų antrojoje pensijų kaupimo sistemos pakopoje iki 2020 metų tolygiai padaugės iki šimto procentų ir išėjimo į pensiją amžius pasieks 65 metus, iki 2070 metų daugiametis pensijų sistemos poveikis valdžios sektoriui nebus pernelyg didelis – nei fiskaliniam deficitui, nei skolos dydžiui. Trečiasis bazinis scenarijus rodo, koks būtų valdžios sektoriaus balansas, jeigu būtų tik didinamos pensijos ir nevykdomos jokios reformos. Skaičiavimai pagrįsti Eurostato parengta demografine Lietuvos prognoze.

21 pav. Socialinio draudimo pensijų sistemos biudžeto balansas (BVP procentais)

7. STRUKTŪRINIŲ REFORMŲ POVEIKIS VALSTYBĖS FINANSAMS

7.1. Darbo rinka

Lietuva, 2004 metais tapusi ES nare, imasi įgyvendinti Lisabonos tikslus ir 2003 metais Europos Tarybos patvirtintas Užimtumo politikos gaires. Atsižvelgiant į Europos Komisijos pateiktas rekomendacijas Lietuvai, nacionalinėmis priemonėmis siekiama užtikrinti trijų pagrindinių bendrų tikslų – visiško užimtumo, darbo kokybės ir našumo, socialinės sanglaudos ir aprėpties stiprinimo – įgyvendinimą.

Kad būtų pasiektas visiškas užimtumas, numatoma išlaikyti jau esamą minėtųjų gyventojų grupių aukštą užimtumo lygį, kartu vykdyti kitų gyventojų ekonominį aktyvumą ir užimtumą skatinančią politiką. Visapusiškai įvertinus šalies ekonominį potencialą, politinius, socialinius ir ekonominius tikslus, numatoma pasiekti 70 procentų užimtumą, sumažinti ir stabiliai išlaikyti nedidelį nedarbą – ne daugiau kaip 6-7 procentų tik per artimiausius 12-15 metų.

23 lentelė. Lisabonos užimtumo tikslai

Užimtumo lygis, procentais	2003 metais		2005 metais		2010 metais
	ES-25	Lietuva	ES-25	Lietuva*	ES-25	Lietuva*
Bendras	62,9	60,9	67	63,5	70	68
Moterų	55,1	58,4	57	59,3	60	61
55–64 metų gyventojų	40,2	44,5	–	46,2	50	48

*Prognozuojama.

Lietuvos 2004–2006 metų BPD, patvirtintame Europos Komisijos 2004 m. birželio 18 d. sprendimu C(2004) 2120 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935, numatytos prioritetinės priemonės Europos Komisijos pateiktoms rekomendacijoms įgyvendinti:

didinti darbuotojų ir įmonių galimybes prisitaikyti prie kintančių sąlygų darbo rinkoje;

daugiau gyventojų pritraukti į darbo rinką ir sudaryti jiems galimybes laisvai pasirinkti darbą;

daugiau ir efektyviau investuoti į žmogiškuosius išteklius ir mokymąsi visą gyvenimą.

24 lentelė. Konsoliduotos lėšos, 2003 metais Europos Tarybos patvirtintų Užimtumo gairių priemonėms įgyvendinti 2004–2006 metais (mln. litų)

Priemonė	Lėšos
	iš viso	ES struktūrinių fondų lėšos	valdžios sektoriaus biudžeto lėšos	privačios lėšos
Iš viso	1901,1	1024,7	821,9	54,5
1-oji gairė
Įsidarbinimo gebėjimų ugdymas	431,31	146,3	277,7	7,2
Paslaugų infrastruktūros plėtra	569,6	296	273,6	–
2-oji gairė
Savarankiško užimtumo skatinimas ir verslo aplinkos gerinimas	210,5	156,3	54,2	–
Žmogiškųjų išteklių kokybės mokslo tiriamieji darbai ir inovacijos	121,8	90,4	31,4	–
3-ioji gairė
Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti darbo rinkoje ugdymas	179,4	108,7	36,2	34,5
4-oji gairė
Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas	211,1	158,4	52,8	–
7-oji gairė
Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija	122,1	56,6	65,6	–
10-oji gairė
Vietinių užimtumo iniciatyvų rėmimas	55,3	12,1	30,54	12,8

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.

7.2. Smulkus ir vidutinis verslas

Lietuvoje daug dėmesio skiriama verslo, ypač smulkaus ir vidutinio (toliau vadinama – SVV), sąlygų gerinimui, teikiama tiesioginė parama įmonių plėtrai ir naujų įmonių steigimui skatinti. Įmonėms teikiama valstybės pagalba, kad ūkio subjektai galėtų dalyvauti parodose, remiamas informacinių leidinių rengimas, inovacijų projektai, iš dalies finansuojamos kitos verslą skatinančios priemonės.

Greta nacionalinių lėšų nuo 2004 metų teikiama ES struktūrinių fondų parama. Kaip tiesioginė parama verslui 2004–2006 metams skirta per 100 mln. eurų įmonių plėtros, modernizavimo, inovacijų ir kitokiems projektams remti.

ES struktūrinių fondų lėšų, skirtų verslui, panaudojimui užtikrinti 2003 metais įsteigta viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra, kurios pagrindinė funkcija – administruoti Lietuvos pramonės ir verslo plėtrai skiriamas ES lėšas ir nacionalinę paramą.

2003 metų pabaigoje-2004 metų pradžioje buvo teikiama parama smulkioms įmonėms, kad jos įstengtų parengti projektų dokumentaciją, kurios reikia ES struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros fondo) paramai gauti.

Siekdama sudaryti palankesnes SVV įmonių finansavimo sąlygas visuose regionuose, uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau vadinama – INVEGA) garantuoja bankui dalį SVV subjekto paskolos (iki 80 procentų) ir kompensuoja iki 50 procentų garantuotos paskolos palūkanų. Valstybė užtikrina INVEGA garantinius įsipareigojimus, o tai sumažina SVV įmonių kreditavimo riziką ir sudaro sąlygas SVV subjektams daugiau pasinaudoti bankų finansavimu.

Lietuva aktyviai dalyvauja Europos Komisijos įgyvendinamoje daugiametėje įmonių (ypač mažųjų ir vidutinių) ir verslininkystės programoje. Dalyvaujant šioje programoje, su Europos investicijų fondu (toliau vadinama – EIF) toliau tariamasi dėl naujų priemonių SVV finansavimo galimybėms plėsti. 2004 metų I ketvirtį pasirašyta su EIF sutartis dėl INVEGA įsipareigojimų pergarantavimo.

INVEGA paslaugų poreikis nemažas: per 2004 metų 11 mėnesių išduotos 154 garantijos už 39,4 mln. litų smulkaus verslo subjektų paskolų. Per minėtąjį laikotarpį kompensuota 1286,5 tūkst. litų smulkaus verslo subjektų bankams sumokėtų palūkanų, t. y. 67,5 procento daugiau negu atitinkamą 2003 metų laikotarpį. Įgyvendinus verslo projektus, kuriems per 2004 metų 11 mėnesių paimtos paskolos su INVEGA garantija, numatoma sukurti apie 840 naujų darbo vietų, t. y. 26 procentais daugiau negu atitinkamą 2003 metų laikotarpį.

7.3. Sveikatos apsauga

Siekiant gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, užtikrinti jiems prieinamą, geros kokybės ir efektyvią sveikatos priežiūrą, socialinio teisingumo principą, sudaryti visiems šalies gyventojams vienodas galimybes gauti reikiamą medicinos pagalbą, įgyvendinamos šios priemonės: vykdant ES politiką, stiprinama visuomenės sveikatos priežiūra – pertvarkyta visuomenės sveikatos centrų struktūra, perduodant dalį visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų apskričių viršininkų administracijoms, optimizuotas tyrimų laboratorijų tinklas, visuomenės sveikatos tyrimams akredituotos trys regioninės laboratorijos. Visuomenės sveikatos centrus apskrityse numatoma reorganizuoti į viešojo administravimo įstaigas, atskiriant viešąjį administravimą nuo paslaugų teikimo, optimizuoti specializuotų visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. Numatoma, kad visuomenės sveikatos priežiūros reformai vykdyti kelerius artimiausius metus prireiks 3,5 mln. litų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Toliau gerinama asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 335, patvirtinta Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategija, restruktūrizuojamos sveikatos priežiūros įstaigos. Patvirtinti 10 apskričių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planai. Optimizuojant asmens sveikatos priežiūros tinklo apimtį, struktūrą ir išdėstymą, pirmenybė teikiama pirminės sveikatos priežiūros ir ambulatorinių paslaugų plėtrai, medicininės slaugos, ilgalaikio ir palaikomojo gydymo paslaugų tobulinimui, stacionarinių paslaugų optimizavimui ir alternatyvių veiklos formų plėtrai, vaikų ir jaunimo sveikatos išsaugojimui ir gerinimui. Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos priemonėms įgyvendinti 2005–2008 metais iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto prireiktų 104,3 mln. litų. Tam numatoma naudoti ir ES struktūrinių fondų lėšas pagal Lietuvos 2004–2006 metų BPD, patvirtinto Europos Komisijos 2004 m. birželio 18 d. sprendimu C(2004) 2120 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935, 1.4 priemonę „Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas ir modernizavimas“. Šiai priemonei įgyvendinti skirta veikla plėtojama dviem pagrindinėmis kryptimis – bendrosios praktikos gydytojų paslaugų infrastruktūros plėtra ir modernizavimas, taip pat kardiologinės sveikatos priežiūros paslaugų stiprinimas ir plėtra modernizuojant sveikatos priežiūros įstaigas.

Toliau plėtojama sveikatos sistema – siekiama užtikrinti efektyvią sveikatos priežiūrą, tobulinti sveikatos sistemos administravimą ir finansavimą. Valstybės kapitalo investicijų lėšomis vykdomos tęstinės ir naujos sveikatos programos, valstybės, apskričių ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo projektai, kuriuose numatoma diegti naujas medicinos technologijas, atnaujinti ir restruktūrizuoti sveikatos priežiūros įstaigas, sukurti integralią, atvirą plėtrai informacinę sistemą.

Vykdoma nacionalinė vaistų politika – siekiama užtikrinti, kad Lietuvos rinkoje būtų tik geros kokybės, saugūs, efektyvūs ir įperkami vaistai, o pagal ES reikalavimus pertvarkytame farmacijos sektoriuje teikiamos geros kokybės farmacijos paslaugos. Toliau tobulinama vaistų kompensavimo sistema – taikoma mažiau apribojimų, išrašoma vis daugiau kompensuojamųjų vaistų, didėja šių vaistų pasirinkimas.

Tobulinama sveikatos draudimo sistema – siekiama gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą visiems šalies gyventojams, didinti sveikatos sistemos efektyvumą, racionaliau naudoti lėšas. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos skirstomos pagal gyventojų statistinius demografinius rodiklius, t. y. atsižvelgiama į aptarnaujamo regiono gyventojų skaičių, lytį ir amžių. Įgyvendinama paciento teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, skatinama įstaigų konkurencija, kasmet tikslinamos paslaugų kainos.

Numatoma, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už asmenis, draudžiamus valstybės lėšomis, 2005 metais sudarys 570,1 mln. litų, ir, palyginti su 2004 metais, padidės 17,3 procento (įmoka už vieną asmenį padidės nuo 221,4 lito 2004 metais iki 264,2 lito 2005 metais).

25 lentelė. Numatomos PSDF biudžeto 2004-2007 metų pajamos ir išlaidos

	2004 metais		2005 metais		2006 metais		2007 metais
	mln. litų	BVP procentais	mln. litų	BVP procentais	mln. litų	BVP procentais	mln. litų	BVP procentais
Pajamos	2043,8	3,3	2360,8	3,5	2463,1	3,4	2599,9	3,3
Išlaidos	2043,8	3,3	2360,8	3,5	2463,1	3,4	2599,9	3,3

Pagal 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento 1408/71/EEB dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, persikeliantiems Bendrijoje, ir 1972 m. kovo 21 d. reglamento 574/72, nustatančio reglamento 1408/71/EEB dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, persikeliantiems Bendrijoje, įgyvendinimo tvarką, įgyvendinimo finansinio poveikio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui vertinimą, įsigaliojus laisvam asmenų judėjimui, numatytos lėšos draudžiamiesiems privalomuoju sveikatos draudimu suteiktoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti ES valstybėse. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus ES nare, į Lietuvą atvykusiems ES valstybėse narėse privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims teikiama būtinoji medicinos pagalba ir išrašomi kompensuojamieji vaistai.

7.4. Žemės, maisto ūkis ir kaimo plėtra

Kad būtų užtikrintas ES bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimas, konkurencingo žemės ūkio ir maisto sektoriaus kūrimas ir tolygi kaimo ekonominė ir socialinė plėtra:

stiprinami institucijų administraciniai gebėjimai;

įgyvendinamos žemės ūkio veiklos subjektų pajamų palaikymo ir rinkos reguliavimo priemonės (tiesioginės išmokos pagal supaprastintą schemą, kvotų, intervencinių pirkimų ir privataus saugojimo sistemos, importo (eksporto) mechanizmai, produktų pateikimo į rinką standartai ir kita);

pradedamos diegti Kaimo plėtros plano (KPP) priemonės (ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos, mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais, žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku, agrarinė aplinkosauga, parama pusiau natūriniams ūkiams, parama įgyvendinantiesiems ES standartus), BPD priemonės (investicijos į žemės ūkio valdas, jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodaros gerinimas, kaimo vietovių pritaikymas ir plėtra, miškų ūkio plėtra, LEADER+ pobūdžio priemonė, mokymas, žvejybos laivų modernizavimas ir akvakultūra);

taikomos valstybės pagalbos priemonės (teikiama valstybės parama geros kokybės produktų gamybai plėtoti, kokybės įvertinimo sistemai kurti ir diegti, veisliniams gyvuliams, sertifikuotai augalų dauginamajai medžiagai įsigyti, žemdirbių mokymo ir konsultavimo paslaugoms gauti ir kita);

baigiamos atkurti piliečių nuosavybės teisės į žemę, mišką ir vandens telkinius, rengiamasi tolesniam žemės tvarkymo darbų etapui, susijusiam su racionaliu žemėnaudos formavimu užtikrinant ekologinį kraštovaizdžio stabilumą ir reikiamos kaimo infrastruktūros plėtrą. Sprendžiamas žemės ūkio paskirties žemės pardavimo Lietuvos juridiniams asmenims ir užsienio piliečiams klausimas;

skatinama konkurencingo maisto ūkio plėtra, jis restruktūrizuojamas, užtikrinamas saugaus maisto tiekimas į rinką, atliekama maisto kontrolė visoje grandinėje nuo lauko iki stalo.

Žemės ūkiui ir kaimo plėtrai numatoma skirti apie trečdalį visos ES paramos. Iš ES biudžeto numatoma finansuoti rinkos reguliavimo ir kaimo plėtros priemones. Sudaryta galimybė dalį kaimo plėtros priemonėms skirtų lėšų panaudoti tiesioginėms išmokoms. Be to, 2004-2006 metais numatyta struktūrinė parama kaimo plėtrai ir žuvininkystei.

Siekiant įgyvendinti žemės ūkio politikos strateginius tikslus ir būti lygiaverčiais partneriais ES rinkoje, ir toliau kasmet numatoma finansuoti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto valstybės pagalbos žemės ūkiui priemones, žemės reformos, melioracijos, rinkų plėtros, infrastruktūros, kokybės valdymo, mokslo ir švietimo, informacijos ir kitus poreikius. Bus užtikrintas struktūrinės paramos ir kaimo plėtros priemonių bendrasis finansavimas.

26 lentelė. Numatomų priemonių strateginiams žemės ūkio politikos tikslams

pasiekti įverčiai (mln. litų)

Priemonė	Lėšos
	2004 metais		2005 metais		2006 metais		2007 metais
	mln. litų	BVP procentais	mln. litų	BVP procentais	mln. litų	BVP procentais	mln. litų	BVP procentais
Pajamos	619	1	1076,2	1,6	1345,4	1,9	1061,9	1,4
Išlaidos	1422,4	2,3	1739,7	2,6	2047,5	2,8	1715,1	2,2
Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui	-803,4	1,3	-663,6	1	-702,2	1	-653,1	0,8

Baigus atkurti piliečių nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, tolesnis žemės tvarkymas Lietuvoje bus susijęs su žemės konsolidacija - žemės sklypų pertvarkymu, kai žemės savininkų pageidavimu keičiamos jų sklypų ribos ir vieta, siekiant sustambinti žemės sklypus, suformuoti racionalią ūkių žemėnaudą ir pagerinti jos struktūrą, sukurti reikiamą infrastruktūrą ir įgyvendinti kitus žemės ūkio ir kaimo plėtros, aplinkos politikos tikslus ir uždavinius. Tai bus atliekama pagal žemės konsolidacijos projektus, kuriuos numatoma finansuoti ES ir nacionalinio biudžeto lėšomis.

7.5. Kitos struktūrinės prekių ir paslaugų rinkŲ reformos

Toliau įgyvendinamos kitos struktūrinės reformos, veikiančios valstybės finansų tvarumą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu.

Aplinkos apsaugos politika. Siekiant iki 2015 metų užtikrinti gerą vandens būklę visuose Lietuvos vandens telkiniuose, pradėta vandens išteklių apsaugos valstybinio reguliavimo reforma, kurią vykdant vandens ištekliai bus pradėti valdyti pagal upių baseinų rajonus, pradėtas pertvarkyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkis. Siekiant sukurti racionalią atliekų tvarkymo sistemą, užtikrinančią gerą aplinkos kokybę ir nepažeidžiančią rinkos ekonomikos principų, Lietuvoje numatoma sukurti 10 regioninių atliekų tvarkymo sistemų. Iki 2010 metų ketinama uždaryti apie 800 esamų sąvartynų, įkurti 10–12 regioninių sąvartynų, įdiegti atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemas. Pagal Kioto protokolo nuostatas parengtas šiltnamio dujų nacionalinio paskirstymo 2005–2007 metų plano projektas.

Tobulinant ekonominio aplinkosaugos reguliavimo sistemą, taikant principą „teršėjas moka“, nuo 2003 metų įvestas mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis (2002 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-720). Šiuo mokesčiu apmokestintos visų rūšių pirminės užpildytos pakuotės ir kai kurie gaminiai (padangos, akumuliatoriai, galvaniniai elementai, gyvsidabrio lempos, vidaus degimo variklių degalų ir tepalų filtrai, oro įsiurbimo filtrai ir automobilių hidrauliniai amortizatoriai), įstatyme aiškiai nustatyta gamintojų ir importuotojų atsakomybė už gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą.

27 lentelė. Numatomos 2004–2007 metų nacionalinio biudžeto pajamos iš mokesčių už aplinkos teršimą

Mokestis	Metai
	2004	2005	2006	2007
Mokestis už vandens teršimą, mln. litų	14	11	11,5	12
Gaminių ir pakuočių mokestis, mln. litų	15	15	14	13
Mokestis už oro teršimą, mln. litų	33	20	15	15
Iš viso mln. litų BVP procentais	62 0,1	46 0,1	40,5 0,1	40 0,1

Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatyti 2005–2009 metams mokesčio už teršalus, išmetamus į atmosferą ir vandenį, tarifai visu šiuo laikotarpiu išliks tokie kaip 2004 metais, taigi minėtuoju laikotarpiu verslo išlaidos ir prekių bei paslaugų kainos neturėtų didėti.

Kadangi nusidėvi gyvenamųjų namų fondas ir brangsta energijos ištekliai, vis opesnė tampa racionalaus energijos vartojimo problema, kurios pavieniai butų savininkai negali išspręsti. Priimti 2004 metais teisės aktai sudaro galimybę naudojantis komercinių bankų, valstybės lėšomis, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriama parama mažas pajamas turinčioms šeimoms (asmenims) ir daugiabučių namų savininkų bendrijų lėšomis modernizuoti gyvenamuosius namus ir didinti energijos vartojimo efektyvumą. Sumažėjus energijos vartojimui, mažiau reikės Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų kompensacijoms už šildymą ir karštą vandenį mažas pajamas turinčioms šeimoms (asmenims), ir tai tiesiogiai veiks einamosios sąskaitos deficitą. Kadangi renovuoto būsto gyventojų namų ūkio išlaidos šildymui sumažės 25-50 procentų, baigus renovaciją vidutinės trukmės laikotarpio pabaigoje energijos produktų kainos mažiau veiks einamosios sąskaitos deficitą ir paklausos dinamiką.

Transporto sektorius. Itin svarbus Lietuvos transporto sektoriaus prioritetas – modernios šiaurės–pietų transporto ašies, formuojamos visos Europos transporto I koridoriaus (Talinas–Ryga–Kaunas–Varšuva) pagrindu ir jungiančios Baltijos valstybes su Lenkija, sukūrimas. Plečiant minėtąją transporto ašį ir įgyvendinant projektą „Rail Baltica“, vienas iš svarbiausiųjų projektų – modernios geležinkelio linijos Talinas–Varšuva nutiesimas per Kauną. 2004 metų balandį Europos Parlamentas priėmė naujas transeuropinio transporto tinklo plėtros gaires, kuriose tarp prioritetinių projektų yra ir projektas „Rail Baltica“.

Nauja Ilgalaikė Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija sudarys palankias sąlygas toliau siekti Lisabonos strategijos tikslų. Iki 2025 metų Lietuvoje numatoma sukurti modernią ir darnią multimodalinę transporto sistemą, techniniais parametrais, sauga ir teikiamų paslaugų kokybe prilygstančią ES valstybių senbuvių lygiui. Lietuvos transporto sektorius taps svarbiu Baltijos jūros pietinio regiono transporto sistemos elementu ir teikdamas geros kokybės paslaugas efektyviai tarnaus bendriems Lietuvos ir išsiplėtusios ES poreikiams ir interesams.

Žinių visuomenė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 488 patvirtinta Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategija, kurios tikslas – modernizuoti viešojo administravimo sistemą, siekiant sukurti skaidrų, į rezultatus ir geros kokybės piliečių ir kitų asmenų aptarnavimą orientuotą viešąjį administravimą, pagrįstą informacinėmis technologijomis.

Atsižvelgiant į Lisabonos strategijoje numatytus tikslus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1646 patvirtinta Ilgalaikė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategija ir ją įgyvendinanti Lietuvos mokslo ir technologijų baltosios knygos nuostatų įgyvendinimo programa. Strategijos tikslas – stiprinti šalies mokslinį ir techninį potencialą, kad jis kuo veiksmingiau būtų naudojamas šalies pažangai spartinti ir konkurencingumui didinti.

Skatinant įmonių inovacinę veiklą, privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, iš dalies finansuojami įmonių įgyvendinami inovacijų projektai, remiamas įmonių dalyvavimas Europos tyrimų, plėtros ir bendradarbiavimo programos „Eureka“ projektuose. Inovacijų projektus įgyvendinančios įmonės nustatytąja tvarka gali gauti subsidijas – iki 50 procentų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Viena iš finansinės paramos inovacijų ir technologijų plėtrai atsiveriančių naujų galimybių – ES struktūriniai fondai. Parama verslui bus teikiama tiesiogiai (teikiant subsidijas įmonėms) ir netiesiogiai (subsidijuojant paslaugas verslui ir kuriant verslui palankią aplinką) Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

______________