LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VAIKŲ IR JAUNIMO SOCIALIZACIJOS PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2004 m. vasario 23 d. Nr. 209
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. Nr. 86-3015; 2002, Nr. 114-5100), 51 punktą ir siekdama plėtoti vaikų ir jaunimo užimtumą ir socializaciją, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Nustatyti, kad atsakingi vykdytojai Vaikų ir jaunimo socializacijos programos įgyvendinimo priemones vykdo iš atitinkamiems metams jiems skirtų bendrųjų asignavimų.
3. Rekomenduoti savivaldybėms dalyvauti vykdant šiuo nutarimu patvirtintos Vaikų ir jaunimo socializacijos programos įgyvendinimo priemones.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 209
VAIKŲ IR JAUNIMO SOCIALIZACIJOS PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vaikų ir jaunimo socializacijos programa (toliau vadinama – ši Programa) parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015; 2002, Nr. 114-5100), 51 punktą, Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos nacionalinę programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 197 (Žin., 1997, Nr. 21-510), Vaikų vasaros poilsio organizavimo ir finansavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 560 (Žin., 1996, Nr. 46-1123), ir Socialinių pedagogų etatų steigimo švietimo įstaigose 2001-2005 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 471 (Žin., 2001, Nr. 36-1220).
2. Vaikų ir jaunimo teisės, taip pat pagrindiniai jų užimtumo ir socialinių įgūdžių formavimo principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (Žin., 1992, Nr. 31-953), Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (Žin., 1996, Nr. 33-807), Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 115-3228), Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatyme (Žin., 1996, Nr. 9-215), Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (Žin., 2000, Nr. 74-2262), Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, ratifikuotoje Lietuvos Respublikos 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983 „Dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ratifikavimo“ (Žin., 1995, Nr. 60-1501), ir Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme (Žin., 2003, Nr. 119-5406).
4. Šios Programos paskirtis – užtikrinti vaikų ir jaunimo iki 18 metų gerovę, socialinės partnerystės pagrindu kuriant ir įgyvendinant kryptingas užimtumo, prevencijos ir edukacines programas (strategijas), sąlygojančias sėkmingą vaikų ir jaunimo socializaciją, ugdančias jų kultūrinę brandą, pilietiškumą, socialinius įgūdžius, saviraišką, gebėjimus ir polinkius, padedančias sudaryti geresnes socialines ir edukacines ugdymosi sąlygas.
5. Šios Programos vykdytojai – Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija, Susisiekimo ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Valstybinė jaunimo reikalų taryba, apskričių viršininkai, savivaldybės, švietimo įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
6. Šioje Programoje vartojamos sąvokos:
Adaptacija – tarp individo ir jo aplinkos vykstantis dvipusis procesas, pakeičiantis aplinką arba skatinantis keistis jį patį.
Jaunimas (jauni žmonės) – asmenys nuo 14 iki 29 metų.
Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas.
Prevencija – priemonės ir būdai, kuriais siekiama užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams atsirasti ir plėtotis.
Resocializacija – socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis ugdytiniui, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą.
Saviraiška – asmenybės prigimties ir patirties realizavimas veikloje, kurios metu atsiskleidžia asmenybės talentas, gebėjimai ir išgyvenimai.
Socializacija – žmogaus vystymasis visą jo gyvenimą sąveikaujant su aplinka, socialinių normų ir kultūros vertybių perėmimo procesas, tobulinimasis ir savęs realizavimas toje visuomenėje, kuriai jis priklauso.
Socialinė aplinka – aplinkinis socialinis pasaulis: materialinės ir dvasinės žmogaus gyvenimo visuomenėje, vystymosi ir veiklos sąlygos.
Socialinė atskirtis – nesavanoriškas nutolimas nuo visuomenės vertybių.
Socialinė rizika – įvairios visuomeninio gyvenimo aplinkybės, sudarančios sąlygas vaikų ir jaunimo socialinei atskirčiai atsirasti.
Socialinis pedagogas – asmuo, įgijęs socialinio pedagogo profesinę kvalifikaciją aukštojoje mokykloje arba turintis socialinio darbuotojo kvalifikaciją ir įgijęs pedagogo profesinę kvalifikaciją.
Socialinė partnerystė – subjektų, dalyvaujančių socializacijos procese, bendradarbiavimas.
Socialinė pagalba – formali ir neformali veikla, kuria siekiama tenkinti individualius žmogaus poreikius, būtinus visaverčiam gyvenimui visuomenėje.
Vaikas – asmuo, neturintis 18 metų, jeigu pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau.
III. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
7. Sudėtinga šalies socialinė ir ekonominė būklė sąlygoja ne tik visuomenės kultūrinių, dvasinių ir ypač dorovinių vertybių nuosmukį. Nuo jos labai priklauso ir kriminogeninė bei socialinė vaikų ir jaunimo situacija.
8. Nepilnamečiai sudaro 14,3 procento bendro nusikaltimus padariusių asmenų skaičiaus. Antai 2002 metais iš visų nusikaltimų padarymu kaltinamų asmenų 13,7 procento buvo nepilnamečiai.
9. Tai, kad vaikai ir jaunimas vis dažniau vartoja priklausomybę sukeliančias medžiagas, tampa jau grėsmingu socialiniu reiškiniu. Per pastaruosius 4 metus narkotikų šalyje imta vartoti 5 kartus daugiau, jie nelegaliai pardavinėjami mokyklose, gatvėse, diskotekose, kitose pramogų vietose. Intraveniniai narkotikai tampa pagrindiniu žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) plitimo keliu, infekuotų ŽIV asmenų amžius nuolat jaunėja. Jauniausiam infekuotam ŽIV asmeniui – 15 metų.
10. Alkoholį gana dažnai vartoja 10-31 procentas mokinių. Europos mokyklos alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo tyrimo projekto (ESPAD 99) duomenys rodo, kad tabaką rūko 5-10 procentų pradinių klasių mokinių, nuo 38 iki 77 procentų – vyresnių klasių mokinių.
11. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, bendrojo lavinimo mokyklų mokinių sveikatos rodikliai kasmet blogėja, vis mažėja I sveikatos grupės (sveikiausių) mokinių. Antai 1992 metais jų buvo 56,9 procento, 2000 metais – 46,3 procento, 2002 metais – 42,2 procento. Gausėja II sveikatos grupės (rizikos grupės) mokinių (atitinkamas metais – 36,9, 46,5 ir 49,2 procento), regos, laikysenos sutrikimų ir stuburo iškrypimų turinčių mokinių.
12. Kasmet gausėja socialinės atskirties šeimų, kartu – socialiai bei pedagogiškai apleistų vaikų. Savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų duomenimis, 2001 metais, palyginti su 1995 metais, tokių šeimų pagausėjo 1,9 karto. 2001 metais jose augo 40276 vaikai. Daugelis minėtų šeimų tėvų menkai išsilavinę, prasta šių šeimų socialinė būklė, todėl vaikai dar pačioje gyvenimo pradžioje atsiduria tokioje aplinkoje, kurioje palanki socializacija vargu ar įmanoma.
13. Vis dažnesni fizinės ir psichologinės prievartos, smurto prieš vaikus atvejai mokyklose ir jų prieigose. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2000 metais įvykdyti 55 nusikaltimai mokyklose ir 31 nusikaltimas – mokyklų prieigose. Vaikai, nukentėję nuo smurto mokyklose, dažnai negauna kvalifikuotos pedagoginės ir psichologinės pagalbos, nežino, kur jos ieškoti. Socialinės ir psichologinės problemos, intensyvūs ekonominių, kultūrinių ir socialinių permainų procesai, pagalbos ir paramos stoka lemia paauglių savižudybių didėjimo tendenciją. 2000 metais nusižudė penki 10-14 metų vaikai ir 57 jaunuoliai, sukakę 15-19 metų.
14. Mokiniams kylančias įvairias socialines problemas padeda spręsti socialiniai pedagogai, kurių etatus mokyklose pradėta steigti nuo 2001 metų. Šalies mokyklose 2002 metais dirbo per 600 socialinių pedagogų. Iki 2005 metų numatyta įsteigti per 800 socialinių pedagogų etatų.
15. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2001 metais mokyklos nelankė 5256 vaikai. Tai sudaro 1,1 procento visų vaikų. Savivaldybių duomenimis, 1998 metais mokyklos nelankė (ją metė) 1500, 1999 metais – 824, 2000 metais – 789, 2001 metais – 684 vaikai, 2003 metais – 572 vaikai iki 16 metų.
2003 metų pradžioje visiems vaikams įvesti asmens kodai. Tai suteiks galimybę tvarkyti tikslią į ugdymo įstaigas ateinančių, jas paliekančių ar keičiančių vaikų apskaitą.
Viena iš mokyklos nelankymo priežasčių yra antramečiavimas. Daugiausia vaikų kurso kartoti paliekama pirmojoje klasėje (24 procentai), taip pat aštuntojoje klasėje (15 procentų). Kartojančių kursą mokinių tolydžio mažėja (nuo 8,1 tūkstančio 1995-1996 iki 3,7 tūkstančio 2000-2001 mokslo metais).
16. Mokyklos nelankantiems, mokymosi motyvaciją praradusiems jaunuoliams socializuotis, grįžti prie nuoseklaus švietimo (-si) padeda jaunimo mokyklos. 1998–1999 mokslo metais 77 procentai jaunimo mokyklas baigusių mokinių grįžo mokytis į bendrojo lavinimo mokyklas arba įstojo į profesines. Dabar Lietuvoje yra 26 jaunimo mokyklos, kurios netenkina visų norinčiųjų ugdytis šio tipo įstaigose poreikio.
17. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 197 pritarė Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos nacionalinei programai, ir kasmet organizuojamas jos įgyvendinimo konkursas. Programa labiau orientuota į postvenciją (t. y. vaikas jau yra rizikos grupėje, ir jam reikia pagalbos), o ne į prevenciją (t. y. užkirsti kelią perimti neigiamą socialinę patirtį ir netinkamas socialines normas). Šiai programai ir su ja susijusioms programoms įgyvendinti 1998 metais buvo skirta 5,85 mln. litų, 2002 metais – 1 mln. litų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1996 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 560 patvirtinus Vaikų vasaros poilsio organizavimo ir finansavimo tvarką, kasmet rengiami vaikų vasaros poilsio programų konkursai. Pagal šią tvarką rengiami konkursai orientuoti į socialiai remtinus vaikus, neužtikrina visiems vaikams lygių galimybių ilsėtis. Vaikų vasaros poilsiui organizuoti 1998 metais buvo skirta 5,29 mln. litų, 2003 metais – 2,9 mln. litų.
Pastaraisiais metais vis sunkiau įgyvendinti minėtąsias programas, nes mažėja jų finansavimas. Programoms įgyvendinti reikėtų beveik dešimteriopai daugiau lėšų, negu skiriama.
18. Susiformavusi vaikų ir jaunimo užimtumo sistema ir išlikusi bazė – svarbūs veiksniai, įgalinantys organizuoti vaikų ir jaunimo užimtumą, jų saviraišką. Šias funkcijas atlieka valstybės ir savivaldybių mokyklos. 2002 metais savivaldybėse veikė 233 papildomojo ugdymo (vaikų neformaliojo švietimo) įstaigos (2001 metais – 274), kuriose buvo užimta per 90 tūkstančių vaikų. Kuriasi nevalstybinės vaikų ir jaunimo organizacijos.
Daugelis buvusių vaikų laisvalaikio leidimo vietų (vaikų ir jaunimo klubai, sporto klubai ir panašiai) yra apleistos ir veikia vangiai, užsiėmimai ten yra mokami. Tai nesuteikia galimybės ugdytis visų socialinių sluoksnių vaikams, ypač tiems, kurie po pamokų patenka į ugdymuisi nepalankią aplinką.
19. Ne visuomet tinkamai ugdomi ir užimami mokymosi motyvaciją turintys vaikai ir jaunimas. Plėtoti gabumus trukdo ne tik gabių vaikų poreikių ir norų neatitinkančios ugdymo programos, nepakankama pedagogų kompetencija, bet ir socialinio dėmesio, finansinės paramos stoka gabiems ir talentingiems vaikams. Tai didina psichologines problemas, mažina mokymosi motyvaciją.
IV. PROGRAMOS TIKSLAI, PRIORITETAI IR UŽDAVINIAI
20. Strateginis šios Programos tikslas – plėtoti vaikų ir jaunimo socializacijos galimybes, skatinti kultūrinės ir pilietinės brandos ugdymą.
21. Šios Programos tikslai:
21.3. telkti vietos bendruomenes (savivaldybes) ir socialinius partnerius, didinti jų galimybes rūpintis vaikų ir jaunimo socializacija;
21.7. užtikrinti socialinę, pedagoginę, psichologinę ir kitą pagalbą socialinę atskirtį patiriantiems vaikams ir jaunimui;
22. Šios Programos prioritetai:
22.1. vaikų ir jaunimo socializacijos socialinių, ekonominių ir edukacinių galimybių sistemos sukūrimas;
23. Šios Programos uždaviniai:
23.1. didinti šeimos socialines, ekonomines, edukacines, teisines galimybes ir atsakomybę už vaikų ugdymą;
23.2. plėtoti aktyvią socialinę paramą socialinę atskirtį patiriantiems vaikams, sudaryti jiems socialinės integracijos visuomenėje galimybes;
23.3. didinti institucinio ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo (-si) prieinamumą ir gerinti kokybę;
23.5. skatinti vietos bendruomenes (savivaldybes) ir socialinius partnerius spręsti vaikų ir jaunimo socializacijos problemas;
23.6. plėtoti tautinių mažumų, užsieniečių vaikų, laikinai gyvenančių Lietuvoje, socialinę integraciją;
23.9. sudaryti vaikams ir jaunimui socialiai teisingas saviraiškos ir laisvalaikio užimtumo galimybes;
23.18. skatinti vietos bendruomenes (savivaldybes) teikti kryptingą socialinę, pedagoginę pagalbą socialinę atskirtį patiriantiems vaikams ir jaunimui;
23.19. apibrėžti subjektų, vykdančių vaikų ir jaunimo socializaciją, profesinę (socialinę, edukacinę, teisinę ar kitokią) kompetenciją;
V. ĮGYVENDINIMO ETAPAI
25. Numatomi trys šios Programos įgyvendinimo etapai:
25.1. Pirmasis, parengiamasis, etapas (2004–2006 metai): išanalizuoti ir įvertinti vaikų ir jaunimo socializacijos eigą, numatyti būtinas priemones vaikų ir jaunimo socializacijai užtikrinti, įgyvendinti kitas su šia Programa susijusias programas.
25.2. Antrasis etapas (2007–2011 metai): sukurti vaikų ir jaunimo socializacijos socialinių, ekonominių, finansinių, teisinių, organizacinių, informacinių, analitinių priemonių stebėsenos sistemą, įdiegti naujus valdymo ir veiklos principus, užtikrinti sistemos funkcionavimą.
VI. LĖŠŲ POREIKIS
26. Ši Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų, taip pat iš kitų šaltinių. Jos tikslams įgyvendinti kooperuojamos ir privačios, įvairių fondų bei investicijų lėšos.
Preliminarus lėšų poreikis 2004–2014 metais – 197180000 litų.
Šios Programos įgyvendinimo priemonėms numatomos lėšos gali būti tikslinamos rengiant kiekvienų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir valstybės investicijų programas.
Numatytas priemones savivaldybės vykdo atsižvelgdamos į vietos bendruomenės poreikius ir esamas lėšas.
VII. NUMATOMI REZULTATAI IR VERTINIMO KRITERIJAI
27. Įgyvendinus Programą, prognozuojami šie rezultatai:
27.1. padidės tėvų (globėjų, rūpintojų), kitų vaikų ir jaunimo socializacijoje dalyvaujančių subjektų atsakomybė už tinkamą vaikų ugdymą;
27.4. bus išplėtota pedagoginės ir psichologinės pagalbos šeimoms, jų švietimo ir konsultavimo sistema;
27.9. padidės vaikų ugdymo (-si) šeimose, švietimo įstaigose, vietos bendruomenėse (savivaldybėse) socialinės ir kultūrinės galimybės;
28. Šios Programos vertinimo kriterijai:
28.5. kokia socialinę atskirtį patiriančių vaikų dalis (procentais) turi galimybę gauti socialinę, pedagoginę, psichologinę ir kitą pagalbą;
28.6. kiek socialiai ir pedagogiškai apleistų vaikų dalyvauja prevencinėse programose (bendras skaičius);
VIII. ĮGYVENDINIMO KONTROLĖ
29. Už šios Programos administravimą atsako Švietimo ir mokslo ministerija. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu sudaroma Nacionalinė koordinavimo taryba iš institucijų, atsakingų už šios Programos priemonių įgyvendinimą, atstovų: Švietimo ir mokslo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Teisingumo ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Valstybinės jaunimo reikalų tarybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, nevyriausybinių organizacijų ir kitų institucijų. Nacionalinės koordinavimo tarybos nariai dirba visuomeniniais pagrindais ir atsako už Programoje numatytų priemonių įgyvendinimo koordinavimą.
Kiekvienais kalendoriniais metais Švietimo ir mokslo ministerija teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ataskaitą apie šios Programos vykdymo rezultatus.
______________
Vaikų ir jaunimo socializacijos programos
priedas
VAIKŲ IR JAUNIMO SOCIALIZACIJOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
| Prioritetai |
Tikslai |
Uždaviniai |
Priemonės |
Vykdytojai |
Įvykdymo terminas (metai) |
Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) |
| 1. Vaikų ir jaunimo socializacijos socialinių, ekonominių, edukacinių, teisinių galimybių sistemos sukūrimas |
1.1. gerinti vaikų ir jaunimo ugdymą (–si) šeimoje |
1.1.1. didinti šeimos socialines, ekonomines, edukacines, teisines galimybes bei atsakomybę už vaikų ugdymą |
1.1.1.1. parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti vaikų ir jaunimo rengimo šeimai programų rengimo metodines rekomendacijas |
Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2005 |
– |
|
|
|
|
1.1.1.2. parengti tėvams skirtą informacinę medžiagą apie vaikų socialinį ugdymą šeimoje |
Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2005 |
20 |
|
|
|
|
1.1.1.3. organizuoti šeimų pedagoginio, psichologinio švietimo ir konsultavimo kursus |
savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija |
2004–2014 |
10 |
|
|
|
|
1.1.1.4. steigti neformalias tėvų mokyklas |
savivaldybės |
2004–2014 |
savivaldybių biudžetai |
|
|
|
|
1.1.1.5. rengti ilgalaikius vaikų sugrąžinimo į biologinę šeimą projektus |
savivaldybės |
2004–2014 |
savivaldybių biudžetai |
|
|
|
1.1.2. plėtoti aktyvią socialinę paramą socialinę atskirtį patiriantiems vaikams, sudaryti jiems socialinės integracijos visuomenėje galimybes |
1.1.2.1. padaryti pakeitimus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose teisės aktuose, taip pat parengti įstatymo lydimuosius teisės aktus siekiant tobulinti mokinių nemokamo maitinimo organizavimą |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Finansų ministerija |
2004 |
– |
|
|
|
|
1.1.2.2. padaryti pakeitimus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose teisės aktuose, taip pat parengti įstatymo lydimuosius teisės aktus siekiant tobulinti nepasiturinčių ir socialinės rizikos šeimų vaikų aprūpinimą būtiniausiomis ugdymo priemonėmis prasidedant naujiems mokslo metams |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Finansų ministerija |
2004 |
– |
|
|
1.2. plėtoti vaikų ir jaunimo socialinio ugdymo (–si) švietimo įstaigose kryptis ir formas |
1.2.1. didinti institucinio ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo (–si) prieinamumą ir gerinti kokybę |
parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti pedagoginių, psichologinių, socialinių paslaugų 5–6 metų vaikams, nelankantiems priešmokyklinių grupių, teikimo tvarką |
Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės |
2004 |
– |
|
|
|
1.2.2. užtikrinti išlyginamojo mokymosi ir lavinimosi galimybes |
1.2.2.1. parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti išlyginamojo mokymosi ugdymo planų ir programų sudarymo metodiką |
Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės |
2005 |
– |
|
|
|
|
1.2.2.2. tobulinti Mokinio krepšelio ir sutartinių mokinių apskaičiavimo metodiką – numatyti didesnes galimybes bendrojo lavinimosi mokyklose steigti išlyginamąsias klases |
Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės |
2005 |
– |
|
|
|
|
1.2.2.3. tobulinti Mokinio krepšelio ir sutartinių mokinių apskaičiavimo metodiką, – numatyti didesnes galimybes steigti jaunimo klases mokyklose ir jaunimo mokyklas |
Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės |
2005 |
– |
|
|
1.3. telkti vietos bendruomenes (savivaldybes) ir socialinius partnerius, didinti jų galimybes rūpintis vaikų ir jaunimo socializacija |
1.3.1. skatinti vietos bendruomenes (savivaldybes) ir socialinius partnerius spręsti vaikų ir jaunimo socializacijos problemas |
1.3.1.1. papildyti Seniūnijos veiklos nuostatus – įteisinti seniūnų funkciją telkti socialinius partnerius vaikų socialinėms ir edukacinėms problemoms spręsti |
savivaldybės |
2005 |
– |
|
|
|
|
1.3.1.2. skatinti seniūnijas iš gyvenamųjų vietovių bendruomenės atstovų sudaryti seniūnijų tarybas socialinei ir edukacinei veiklai organizuoti |
savivaldybės |
2004–2014 |
savivaldybių biudžetai |
|
|
|
|
1.3.1.3. organizuoti jaunimą, kad jis savanoriškai padėtų teikti socialinę, pedagoginę, psichologinę pagalbą socialinę atskirtį patiriantiems vaikams ir jaunimui |
savivaldybės, apskričių viršininkai |
2004–2014 |
savivaldybių biudžetai |
|
|
|
|
1.3.1.4. inicijuoti, kad visų tipų mokyklos, ypač kaime, būtų atveriamos ir pritaikomos įvairiems kultūros, sporto, edukaciniams, socialiniams vietos bendruomenės poreikiams |
savivaldybės, mokyklos |
2004–2014 |
– |
|
|
|
1.3.2. plėtoti tautinių mažumų, užsieniečių vaikų, laikinai gyvenančių Lietuvoje, socialinę integraciją |
1.3.2.1. organizuoti užsieniečių vaikų ugdymą ikimokyklinėse ir bendrojo lavinimo mokyklose |
Švietimo ir mokslo ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės |
2004–2014 |
savivaldybių biudžetai |
|
|
|
|
1.3.2.2. sudaryti sąlygas tautinių mažumų šeštadieninių, sekmadieninių mokyklų veiklai |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės |
2004–2014 |
– |
|
|
1.4. sukurti informacijos sklaidos sistemą vaikų ir jaunimo socializacijos klausimais |
1.4.1. informuoti visuomenę apie vaikų ir jaunimo socializacijos procesus |
1.4.1.1. reguliariai informuoti visuomenę apie vaikų ir jaunimo socializaciją |
Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės |
2004–2014 |
– |
|
|
|
|
1.4.1.2. inicijuoti kryptingos socialinės reklamos kūrimą |
Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija |
2004–2014 |
– |
|
|
|
|
1.4.1.3. inicijuoti socialines, kultūrines ir edukacines žiniasklaidos laidas, skirtas vaikams ir jaunimui |
Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Kultūros ministerija |
2004–2014 |
– |
| 2. Vaikų ir jaunimo užimtumo plėtotė, jo kokybės gerinimas |
2.1. skatinti vaikų ir jaunimo užimtumą, jo įvairovę |
2.1.1. sukurti vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo teisinę norminę bazę ir finansavimo sistemą |
2.1.1.1. parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti vaikų ir jaunimo užimtumo programų vertinimo kriterijus |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2005 |
– |
|
|
|
|
2.1.1.2. parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti neformaliojo vaikų švietimo koncepciją |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2005 |
– |
|
|
|
|
2.1.1.3. parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti neformaliojo vaikų švietimo įstaigų bendrųjų nuostatų kriterijus |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2005 |
– |
|
|
|
|
2.1.1.4. parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti neformalaus vaikų švietimo finansavimo modelį |
Švietimo ir mokslo ministerija, Finansų ministerija |
2005 |
– |
|
|
|
|
2.1.1.5. parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti vaikų neformalaus ugdymo įstaigų audito metodiką |
Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės |
2005 |
– |
|
|
|
|
2.1.1.6. atlikti vaikų neformalaus ugdymo įstaigų veiklos auditą |
Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės |
2006 |
80 |
|
|
|
|
2.1.1.7. sukurti vaikų neformalaus ugdymo duomenų bazę ir integruoti ją į bendrąją švietimo sistemos duomenų bazę |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2006 |
– |
|
|
|
2.1.2. sudaryti vaikams ir jaunimui socialiai teisingas saviraiškos ir laisvalaikio užimtumo galimybes |
2.1.2.1. organizuoti vaikų ir jaunimo neformalaus švietimo programų konkursus |
Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Valstybinė jaunimo reikalų taryba, apskričių viršininkai, savivaldybės |
2004–2014 |
500 |
|
|
|
|
2.1.2.2. parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti vaikų neformalaus ugdymo įstaigų tinklo optimizavimo gaires |
Švietimo ir mokslo ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apskričių viršininkai, savivaldybės |
2006 |
– |
|
|
|
|
2.1.2.3. parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti gabių vaikų programų rėmimo kriterijus |
Švietimo ir mokslo ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės |
2005 |
– |
|
|
|
|
2.1.2.4. sutvarkyti bendrojo lavinimo mokyklų sporto aikštynus, sales, užtikrinti reikiamas higienos sąlygas |
Švietimo ir mokslo ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nevyriausybinės organizacijos, savivaldybės |
2006 |
700 |
|
|
|
2.1.3. skatinti vaikų ir jaunimo pilietinės kultūros ugdymą |
2.1.3.1. parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti vaikų ir jaunimo organizacijų švietimo įstaigose programų rėmimo tvarką |
Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinė jaunimo reikalų taryba, savivaldybės |
2005 |
– |
|
|
|
|
2.1.3.2. atlikti mokinių savivaldos įtakos socializacijos procesams tyrimą |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2006 |
40 |
|
|
|
|
2.1.3.3. organizuoti mokyklose projektinį darbą, susijusį su pilietinės visuomenės problemų sprendimu |
Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, savivaldybės, mokyklos |
2004–2014 |
– |
|
|
|
2.1.4. plėtoti vaikų socializacijos vasarą formų įvairovę, garantuoti jų prieinamumą |
2.1.4.1. parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti vaikų vasaros poilsio programų finansavimo tvarką |
Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Finansų ministerija, savivaldybės |
2004 |
– |
|
|
|
|
2.1.4.2. organizuoti vaikų socializacijos vasarą konkursus |
Švietimo ir mokslo ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės |
2004–2014 |
15000 |
|
|
|
|
2.1.4.3. parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti vaikų vasaros poilsio stovyklų bendruosius nuostatus |
Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija |
2006 |
– |
|
|
|
2.1.5. skatinti vaikų ir jaunimo užimtumą mokinių atostogų metu |
2.1.5.1. rengti ir įgyvendinti vietos bendruomenėse (savivaldybėse) vaikų ir jaunimo užimtumo mokinių atostogų metu projektus |
savivaldybės, mokyklos |
2004–2014 |
savivaldybių biudžetai |
|
|
|
|
2.1.5.2. rengti ir įgyvendinti vaikų neformaliojo ugdymo institucijose vaikų ir jaunimo užimtumo mokinių atostogų metu projektus |
savivaldybės, mokyklos |
2004–2014 |
savivaldybių biudžetai |
| 3. Vaikų teisių apsaugos ir jų asocialaus elgesio prevencija |
3.1. kurti saugią ir sveiką ugdymo (–si) ir socializacijos aplinką |
3.1.1. ugdyti vaikų ir jaunimo sveiką gyvenseną |
3.1.1.1. atlikti mokinių sveikatos tyrimą |
Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija |
2004, 2009, 2014 |
40 |
|
|
|
|
3.1.1.2. parengti ir bendru sveikatos apsaugos ministro ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti šalies vaikų sveikatingumo programos rengimo metodines rekomendacijas |
Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės |
2005 |
– |
|
|
|
|
3.1.1.3. rengti ir įgyvendinti mokyklose ilgalaikes narkomanijos, savižudybių, seksualinio išnaudojimo prevencijos, psichikos sveikatos tausojimo ir stiprinimo priemonių planus |
savivaldybės, mokyklos |
2004–2014 |
savivaldybių biudžetai |
|
|
|
3.1.2. ugdyti vaikų ir jaunimo psichologinį atsparumą žalingiems aplinkos veiksniams |
3.1.2.1. parengti vaikų ir jaunimo konsultavimo socialinės integracijos klausimais metodiką mokykloms |
savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija |
2006 |
10 |
|
|
|
|
3.1.2.2. kurti ir įgyvendinti mokyklose vaikų ir jaunimo gyvenimo įgūdžių ugdymo priemonių planus |
savivaldybės, mokyklos |
2004–2014 |
savivaldybių biudžetai |
|
|
|
3.1.3. laiduoti saugias ugdymo (–si) ir socializacijos sąlygas |
3.1.3.1. diegti bendrojo lavinimo mokyklose socialinio, specialiojo pedagogo, logopedo, psichologo, vaikų slaugytojo komandinio darbo įgūdžius |
savivaldybės, mokyklos |
2004–2014 |
– |
|
|
|
|
3.1.3.2. rengti ir įgyvendinti ugdymo įstaigose smurto prevencijos priemonių planus |
savivaldybės, mokyklos |
2004–2014 |
savivaldybių biudžetai |
|
|
|
|
3.1.3.3. rengti ir įgyvendinti priemonių planus saugiai ir sveikai ugdymosi aplinkai sukurti |
Vidaus reikalų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, mokyklos |
2004–2014 |
savivaldybių biudžetai |
|
|
|
|
3.1.3.4. tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius vaikų ir jaunimo saugą ugdymo procese |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2005 |
– |
|
|
|
|
3.1.3.5. parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti vaikų vežiojimo į neformalaus ugdymo įstaigas tvarką |
Švietimo ir mokslo ministerija, Susisiekimo ministerija |
2006 |
– |
|
|
3.2. užtikrinti socialinę, psichologinę, pedagoginę ir kitą pagalbą socialinę atskirtį patiriantiems vaikams ir jaunimui |
3.2.1. laiku nustatyti socialinės įtampos židinius ir organizuoti prevencinį darbą |
3.2.1.1. parengti ir vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtinti socialinės aplinkos duomenų rinkimo, analizės ir vertinimo metodiką, leidžiančią atskleisti ir įvertinti socialinės įtampos židinius |
Vidaus reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisingumo ministerija |
2005 |
– |
|
|
|
|
3.2.1.2. organizuoti vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programų konkursus |
Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apskričių viršininkai, savivaldybės |
2004–2014 |
4000 |
|
|
|
|
3.2.1.3. parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti vaikų sugrąžinimo į mokyklas gaires |
Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės |
2005 |
– |
|
|
|
3.2.2. didinti vaiko teisių apsaugos sistemos veiksmingumą |
rengti ir įgyvendinti vietos bendruomenėse (savivaldybėse) nepilnamečių, grįžusių iš specialiųjų auklėjimo ir globos namų, įkalinimo įstaigų, resocializacijos projektus |
apskričių viršininkai, savivaldybės |
2004–2014 |
savivaldybių biudžetai |
|
|
|
3.2.3. skatinti vietos bendruomenes (savivaldybes) teikti kryptingą socialinę, pedagoginę pagalbą socialinę atskirtį patiriantiems vaikams ir jaunimui |
3.2.3.1. steigti įvairias vaikų užimtumo ir socialinės pagalbos įstaigas (dienos centrus, laikinos globos namus, vaikų krizių centrus) |
savivaldybės, apskričių viršininkai |
2004–2014 |
savivaldybių biudžetai |
|
|
|
|
3.2.3.2. organizuoti psichologines ir pedagogines reabilitacijos stovyklas vaikams, patyrusiems smurtą, nukentėjusiems nuo narkotinių medžiagų vartojimo |
Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybės |
2004–2014 |
100 |
| 4. Vaikų ir jaunimo socializacijos specialistų rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas |
4.1. ugdyti vaikų ir jaunimo socializacijos subjektų socialinę, edukacinę ir teisinę kompetenciją |
4.1.1. apibrėžti subjektų, vykdančių vaikų ir jaunimo socializaciją, profesinę (socialinę, edukacinę, teisinę ar kitokią) kompetenciją |
4.1.1.1. parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti subjektų, vykdančių vaikų ir jaunimo socializaciją, socialinės, edukacinės ir teisinės kompetencijos aprašus |
Švietimo ir mokslo ministerija, aukštosios mokyklos |
2005 |
10 |
|
|
|
|
4.1.1.2. aprobuoti kvalifikacijos tobulinimo programas vaikų ir jaunimo socializacijos srityje |
Švietimo ir mokslo ministerija, aukštosios mokyklos |
2006 |
10 |
|
|
|
4.1.2. sudaryti subjektams, vykdantiems vaikų ir jaunimo socializaciją, galimybę ugdyti (–s) socialinę, edukacinę ir teisinę kompetenciją |
4.1.2.1. organizuoti įvairių institucijų specialistų, dirbančių su socialinės atskirties vaikais ir jaunimu, mokymą, tobulinti jų kvalifikaciją |
Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, aukštosios mokyklos |
2004–2014 |
20 |
______________