LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL SUSKYSTINTŲJŲ NAFTOS DUJŲ ĮRENGINIŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2002 m. gruodžio 2 d. Nr. 428

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224) 6 straipsnio 3 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1439 „Dėl poįstatyminių norminių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo pratęsimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 108-3153) 1.5 punktu:

1. Tvirtinu Suskystintųjų naftos dujų įrenginių eksploatavimo taisykles (pridedama).

2. Nustatau, kad:

2.1. šio įsakymo 1 punkte nurodytos taisyklės įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.;

2.2. nuo 2003 m. sausio 1 d., eksploatuojat suskystintųjų naftos dujų įrenginius, nebetaikomi šie teisės aktai:

2.2.1. Dujų ūkio saugumo laikinosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 1994 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 70;

2.2.2. sritinis norminis dokumentas „Dujų sistema. Skirstomieji ir vidaus dujotiekiai. Naudojimas, techninis aptarnavimas ir remontas. Taisyklės“, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1998 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 20 (Žin., 1998, Nr. 8-187).

3. Pripažįstu nuo 2003 m. sausio 1 d. netekusia galios Suskystintų dujų balionų transportavimo, laikymo, keitimo ir individualių balioninių įrenginių techninio aptarnavimo instrukciją, patvirtintą 1992 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos.

4. Išbraukiu iš Ūkio ministerijos reguliavimo srityje taikomų poįstatyminių norminių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d. ir kurių galiojimas laikinai pratęsiamas, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 445 (Žin., 2000, Nr. 1-19), Suskystintų dujų pilstymo stočių techninio eksploatavimo ir saugaus darbo reikalavimų taisykles, patvirtintas LTSR valstybinio dujofikacijos komiteto 1986 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 66.

 

 

 

ŪKIO MINISTRAS                                                                                                  PETRAS ČĖSNA


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 428

 

SUSKYSTINTŲJŲ NAFTOS DUJŲ ĮRENGINIŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLĖS

 

I. TAIKYMO SRITIS

 

1. Šiose taisyklėse (toliau – taisyklės) yra išdėstyti pagrindiniai techniniai, organizaciniai ir techninės saugos suskystintųjų naftos dujų įrenginių eksploatavimo reikalavimai.

2. Šios taisyklės taikomos eksploatuojant suskystintųjų naftos dujų (toliau – dujų) įrenginius, kai dujų slėgis ne didesnis kaip 16 bar.

3. Taisyklės privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, eksploatuojantiems dujų įrenginius.

4. Taisyklės taikomos:

4.1. dujų pilstymo stotims;

4.2. dujų pilstymo postams;

4.3. suskystintųjų dujų degalinėms;

4.4. dujų rezervuarų, balionų įrenginiams;

4.5. dujų sandėliams;

4.6. skirstomiesiems dujotiekiams, dujotiekių įvadams, vidaus dujotiekiams, dujų slėgio redukavimo įrenginiams;

4.7. dujas deginantiems įrenginiams.

5. Šios taisyklės netaikomos projektuojant, montuojant ir eksploatuojant moksliškai tiriamus ir bandomus dujų įrenginius, chemijos ir naftos perdirbimo pramonės įmonių technologinius vamzdynus bei įrenginius, dujų ir oro mišinio sprogimo energiją vartojančius įrenginius, kitos rūšies degiąsias dujas naudojančius įrenginius, kelių transporto priemonių dujų įrangą.

6. Taisyklės taikomos suskystintųjų naftos dujų vežimui keliais ir geležinkeliais tik tiek, kiek to nereglamentuoja Lietuvos Respublikos pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymas (Žin., 2001, Nr. 111-4022).

 

II. NUORODOS

 

7. Taisyklėse pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:

7.1. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą (Žin., 2002, Nr. 56-2224);

7.2. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);

7.3. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymą (Žin., 1996, Nr. 46-1116; 2000, Nr. 89-2742);

7.4. Avarijų likvidavimo planų sudarymo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 783 (Žin., 1999, Nr. 56-1812);

7.5. Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43);

7.6. Avarijų likvidavimo plano sudėtį ir struktūrą, patvirtintą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 706 (Žin., 1999, Nr. 56-1814);

7.7. Lietuvoje vartojamų naftos produktų privalomuosius kokybės rodiklius, patvirtintus Lietuvos Respublikos ūkio ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 135/221/137 (Žin., 2001, Nr. 35-1206);

7.8. statybos techninių reikalavimų reglamentą STR 2.08.01:2000 „Dujų sistemos pastatuose“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 110 (Žin., 2000, Nr. 28-786);

7.9. LST ISO 3864:2001 „Saugos spalvos ir saugos ženklai“;

7.10. Energetikos (elektros, šilumos, dujų) įrenginių eksploatavimo verslui leidimų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1998 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 237 (Žin., 1998, Nr. 77-2185);

7.11. Saugos taisykles eksploatuojant elektros įrenginius DT 11-02, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 40 (Žin., 2002, Nr. 27-974);

7.12. Suskystintų angliavandenilinių dujų tiekimo vartotojams taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1998 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 426 (Žin., 1998, Nr. 115-3263);

7.13. Bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles BPST 01-97, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1997 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 59 (Žin., 1997, Nr. 16-358);

7.14. sritinį norminį dokumentą „Dujų sistema. Skirstomųjų dujotiekių ir įvadų elektrocheminės saugos nuo korozijos įrenginiai. Techninė priežiūra, matavimai ir bandymai. Taisyklės“, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 307 (Žin., 1999, Nr. 78-2329);

7.15. sritinį norminį dokumentą „Dujų sistema. Suskystintų dujų talpyklos ir cisternos. Techninis patikrinimas. Taisyklės“, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1998 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 388 (Žin., 1998, Nr. 100-2794);

7.16. sritinį norminį dokumentą „Dujų sistema. Pavojingi darbai su dujomis. Funkciniai ir saugos reikalavimai. Taisyklės“, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1999, Nr. 60-1965);

7.17. Nefasuotų naftos produktų importo, eksporto, didmeninės ir mažmeninės prekybos jais licencijavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1492 (Žin., 2000, Nr. 113-3623);

7.18. Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 170 (Žin., 2002, Nr. 50-1927);

7.19. respublikines statybos normas RSN 133-91 „Priešgaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 25;

7.20. respublikines statybos normas RSN 148-92 „Gamybinių ir visuomeninių statinių priežiūros ir techninio eksploatavimo taisyklės“, patvirtintas Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 36;

7.21. Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1998 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 269 (Žin., 1998, Nr. 68-1999);

7.22. Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 110 (Žin., 2001, Nr. 1-16);

7.23. Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 95 (Žin., 1999, Nr. 104-3014);

7.24. Periodinės patikros matavimo priemonių sąrašą, parengtą Lietuvos standartizacijos departamento 1997 m. sausio 1 d. (Žin., 1997, Nr. 80).

 

III. TERMINAI, APIBRĖŽIMAI IR SUTRUMPINIMAI

 

8. Taisyklėse vartojami pagrindiniai terminai ir apibrėžimai:

Avarijų likvidavimas – darbai, atliekami lokalizavus avarijas ir sutrikimus dujų įrenginiuose, siekiant iš dalies arba visiškai atkurti dujų įrenginių arba jų sudedamųjų dalių būklę, techninius parametrus, darbo režimus, kad juos būtų galima saugiai ir patikimai eksploatuoti.

Avarijų lokalizavimas – darbai, atliekami esant dujų įrenginių ar jų sudedamųjų dalių avarijoms, sutrikimams, kad būtų apsaugoti žmonės, gyvūnai ir aplinka, maksimaliai išsaugoti dujų įrenginiai ar jų sudedamosios dalys bei materialinės vertybės.

Balionas – slėginis indas, turintis vieną žiotį ventiliui įsukti, skirtas dujoms transportuoti, laikyti, naudoti.

Baliono pasas – pritvirtintoje prie dujų baliono metalinėje plokštelėje arba gamyklos gamintojos nustatytu kitu būdu ant dujų baliono pažymėti techniniai duomenys.

Buitiniai dujiniai prietaisai – dujinės viryklės, vandens šildytuvai, dujofikuotos šildymo krosnys, šildymo katilai, konvektoriai ir kiti dujas deginantys prietaisai, kurių galingumas ne didesnis kaip 120 kW, ir jų dujų degimo produktų šalinimo bei oro padavimo įrenginiai.

Cisterna – kilnojamasis slėginis indas, sumontuotas ant geležinkelio vagono rėmo, automobilio (priekabos ar puspriekabės) važiuoklės arba ant kitų kelių transporto priemonių ir skirtas dujoms transportuoti.

Darbų vadovas – asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją ir įgaliojimus vadovauti pavojingiems darbams su dujomis.

Dujas deginantys įrenginiai – įvairios paskirties įrenginiai, prietaisai dujoms deginti su degimui reikalingo oro padavimo ir degimo produktų šalinimo įrenginiais.

Dujas deginantys technologiniai įrenginiai – įvairios paskirties technologiniai prietaisai, kuriuose yra deginamos dujos, su degimui reikalingo oro padavimo ir degimo produktų šalinimo įranga bei jų instaliacija.

Dujotiekio įvadas (toliau – įvadas) – dujotiekis nuo jungties su skirstomuoju dujotiekiu iki uždaromojo įtaiso ant įvado į pastatą.

Dujų įrenginiai – įrenginiai, kuriais dujos tiekiamos, transportuojamos, laikomos, pilstomos, vartojamos.

Dujų pilstymo stotis – įrenginių ir statinių kompleksas, kurio paskirtis – priimti, laikyti ir tiekti dujas vartotojams.

Dujų pilstymo postas – įrenginių kompleksas, skirtas dujoms priimti, laikyti ir buitiniams dujų balionams pildyti.

Eksploatavimas – dujų įrenginių arba jų sudėtinių dalių technologinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai.

Grupinis balionų įrenginys – dujų tiekimo įrenginys, susidedantis iš daugiau kaip dviejų balionų ir kurio bendra balionų talpa didesnė negu 55 litrai.

Individualus balionų įrenginys – dujų tiekimo įrenginys, susidedantis iš ne daugiau kaip dviejų balionų ir kurio bendra balionų talpa ne didesnė negu 55 litrai.

Kvalifikuotas darbuotojas – asmuo, išlaikęs kvalifikacinį egzaminą pagal nustatyta tvarka patvirtintą mokymo programą ir įgijęs reikiamų žinių bei įgūdžių darbui su dujų įrenginiais.

Kvalifikuota tarnyba – įmonė ar jos padalinys, turintis kvalifikuotų darbuotojų, aprūpintas technine ir technologine įranga, normine, metodine, technologine dokumentacija, būtina dujų įrenginiams saugiai, patikimai ir efektyviai eksploatuoti, pavestiems ar prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti.

Remontas – veikla, iš dalies arba visiškai atnaujinanti dujų įrenginio būklę pagal galiojančių norminių aktų reikalavimus arba gerinanti eksploatavimo savybes.

Rezervuarų įrenginys – antžeminis ar požeminis rezervuaras (rezervuarai) kartu su jungiančiais vamzdynais, uždaromaisiais įtaisais, dujų slėgio reguliatoriais, apsauginiais vožtuvais, skirtas dujoms laikyti ir nenutrūkstamai tiekti.

Skirstomieji dujotiekiai – vamzdžių sistema nuo dujų talpyklų (rezervuarų, grupinių balionų įrenginių) ir dujotiekio įvadų.

Suskystintosios naftos dujos – sočiųjų ir nesočiųjų angliavandenilių mišinys, išgautas perdirbant naftos produktus, kuris normaliomis sąlygomis yra dujinio, o suslėgtas – skysto būvio.

Taisymas – dujų įrenginių gedimų bei smulkių defektų šalinimas.

Techninė priežiūra – dujų įrenginių būklės įvertinimas, techninis patikrinimas, reguliavimas, taisymas, atliekamas tam, kad šie įrenginiai arba jų sudėtinės dalys būtų tvarkingos, patikimai, efektyviai bei saugiai veiktų.

Įrenginio techniniai dokumentai (toliau – techniniai dokumentai) – įrenginio atitikties deklaracija, įrenginio sertifikatas, įrenginio pasas, brėžiniai, įrenginio priežiūros dokumentai (įrenginio montavimo ir bandymo prieš pradedant jį naudoti, priežiūros, remonto, demontavimo taisyklės, instrukcijos) ir kiti kartu su įrenginiu gamintojo pateikiami dokumentai, kuriuose nurodoma įrenginio paskirtis, konstrukcija, parametrai, privalomi saugos reikalavimai bei naudojimo tvarka.

Techninis patikrinimas – priežiūros norminių aktų ir dujų įrenginių techninių dokumentų nustatyta tvarka bei periodais atliekami patikrinimai, apžiūros, bandymai, tyrimai tam, kad būtų palaikomi ir atkuriami dujų įrenginių techniniai parametrai, darbo režimai ir eksploatavimas būtų patikimas bei saugus.

Tiekimas – suskystintųjų dujų laikymas, pristatymas ir/arba pardavimas vartotojams.

Vartojimas – dujų naudojimas gamybinėms, buitinėms ir kitoms reikmėms.

Vartotojas – fizinis ar juridinis asmuo, perkantis ir naudojantis dujas gamybinei veiklai, buitinėms reikmėms ir kitiems vartojimo tikslams.

Vidaus dujotiekis – dujotiekio dalis nuo dujotiekio įvado uždaromojo įtaiso iki dujas deginančio įrenginio.

9. Taisyklėse vartojami sutrumpinimai:

DPS – dujų pilstymo stotis;

DPP – dujų pilstymo postas;

SDD – suskystintųjų dujų degalinė.

 

IV. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

10. Eksploatuojant dujų įrenginius, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, standartais, šiomis taisyklėmis, techniniais dokumentais ir kitais galiojančiais norminiais teisės aktais.

11. Už patikimą, efektyvų ir saugų dujų įrenginių eksploatavimą atsako įrenginių savininkas, jei sudarytos sutartys dėl dujų įrenginių eksploatavimo nenustato kitaip.

12. Dujų įrenginius technologiškai valdyti, techniškai prižiūrėti, remontuoti, atlikti matavimus, bandymus, paleidimo ir derinimo darbus gali savininko ar pagal sutartį kito juridinio asmens kvalifikuotos tarnybos. Sutartyje turi būti apibrėžtos atliekamų darbų apimtys, suinteresuotųjų šalių įsipareigojimai, atsakomybės ribos.

13. Kvalifikuotos tarnybos, pagal sutartis eksploatuojančios kitų įmonių ar fizinių asmenų dujų įrenginius, privalo turėti šiai veiklai [7.10] nustatyta tvarka Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą leidimą.

14. Įmonėse, eksploatuojančiose dujų įrenginius, įmonės vadovo įsakymu turi būti paskirtas kvalifikuotas darbuotojas, atsakingas už dujų įrenginių eksploatavimą.

15. Jei įmonės dujų įrenginiai turi sukomplektuotus gamykloje saugos ir reguliavimo prietaisus, kaip reikalauja [7.8], kurie užtikrina įrenginių darbą be nuolatinės prižiūrinčio personalo kontrolės, ir yra sudaryta sutartis su kitos įmonės kvalifikuota tarnyba dėl šių įrenginių eksploatavimo, tai tokiems įrenginiams eksploatuoti gali būti neskiriamas atsakingas už dujų įrenginių eksploatavimą kvalifikuotas darbuotojas. Tokiu atveju su kvalifikuota tarnyba sudarytoje sutartyje turi būti nustatyta, kad už patikimą, efektyvų ir saugų dujų įrenginių eksploatavimą atsako ši kvalifikuota tarnyba.

16. Kvalifikuotos tarnybos uždaviniai, struktūra, sudėtis, jos materialinės ir techninės priemonės turi būti apibrėžtos šios tarnybos (dujų tarnybos, grupės) nuostatuose, patvirtintuose įmonės vadovo. Kvalifikuotos tarnybos turi būti aprūpintos reikiamais įrenginiais, įrankiais, prietaisais, transporto priemonėmis, asmeninėmis apsauginėmis ir kitomis priemonėmis, reikalingomis užtikrinti patikimą, efektyvų ir saugų dujų įrenginių eksploatavimą.

17. Buitiniais dujų prietaisais namų ūkyje besinaudojantys asmenys privalo mokėti jais saugiai naudotis. Dujas tiekiančios įmonės, paleidimo ir derinimo įmonės privalo visus besikreipiančius instruktuoti. Instruktavimas turi būti įforminamas įmonės vadovo nustatytos formos žurnale, kuriame pasirašo instruktavęs įmonės darbuotojas (įgaliotas įmonės vadovo) ir asmuo, išklausęs instruktažą.

18. Asmenys, namų ūkyje besinaudojantys buitiniais dujiniais prietaisais, turi vadovautis prietaisus pagaminusių įmonių techniniais dokumentais.

19. Dujų įrenginiams eksploatuoti kvalifikuotos tarnybos privalo turėti parengtas darbų saugos ir eksploatavimo instrukcijas, kuriose turi būti nurodyta: dujų įrenginių techninės saugos reikalavimai bei darbo parametrai; dujų įrenginių paruošimo paleisti, leidimo, stabdymo ir priežiūros tvarka, esant normaliam ar avariniam darbo režimui; privalomi darbo ir priešgaisrinės saugos reikalavimai; darbų kokybės tikrinimo būdai ir priemonės. Prie eksploatavimo instrukcijų turi būti sudarytos technologinės schemos, kuriose turi būti sunumeruoti technologiniai įrenginiai, uždaromieji, saugos įtaisai ir kt. Dujų įrenginiai turi būti sunumeruoti, o jų numeracija turi atitikti technologinėse schemose nurodytą numeraciją. Eksploatavimo instrukcijos parengiamos vadovaujantis šiomis taisyklėmis, įrenginių gamintojų techniniais dokumentais ir kitais norminiais teisės aktais. Eksploatavimo instrukcijos turi būti patvirtintos įmonės vadovo.

20. Vartotojams tiekiamos dujos turi atitikti privalomus kokybės reikalavimus [7.7]. Tiekiamos dujos turi būti odoruojamos jas gaminančiose įmonėse, kurios atsako už odoravimo kokybę.

21. Dujų ūkyje naudojamos medžiagos, vamzdžiai, įrenginiai, uždaromieji įtaisai, prietaisai privalo turėti sertifikatus, patvirtinančius, kad jie atitinka privalomus saugos reikalavimus pagal galiojančius techninius reglamentus ir kitus norminius teisės aktus.

22. Dujų įrenginiuose turi būti sumontuoti ir naudojami visi saugos, reguliavimo įtaisai, kontrolės bei matavimo priemonės, nustatytos įrenginių gamintojų techniniuose dokumentuose ir projektavimo dokumentuose.

23. Atlikti techninės priežiūros ir remonto bei kiti darbai įmonės vadovo nustatyta tvarka turi būti įforminti techniniuose dokumentuose.

24. Pavojingi darbai su dujomis atliekami vadovaujantis [7.16].

25. Naudojantis žeme, kuri yra dujų įrenginių apsaugos zonose, turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų [7.5].

26. Dujų įmonių statiniai eksploatuojami pagal gamybinių ir visuomeninių statinių priežiūros ir techninio eksploatavimo taisykles [7.20].

27. Energetikos įrenginių valstybinę kontrolę vykdo Valstybinė energetikos inspekcija prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos [7.1]. Potencialiai pavojingų valstybės registre registruojamų įrenginių techninę būklę tikrina įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos [7.3].

 

V. DARBUOTOJŲ KVALIFIKACIJA

 

28. Eksploatuoti dujų įrenginius, vadovauti eksploatavimo darbams gali tik kvalifikuoti darbuotojai.

29. Įmonių vadovai, kurių priimami sprendimai tiesiogiai susiję su dujų įrenginių eksploatavimu, turi būti atestuoti nustatyta tvarka iš šių taisyklių, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių dujų įrenginių įrengimą, eksploatavimą, pavojingų darbų su dujomis atlikimą.

30. Atsakingu įmonėje už dujų įrenginių eksploatavimą, naudojimą ūkinėms reikmėms turi būti skiriamas kvalifikuotas, įmonėje dirbantis darbuotojas (eksploatavimo vadovas). Atsakingo darbuotojo (eksploatavimo vadovo) pareigos eksploatuojant įmonės dujų įrenginius, naudojant dujas ūkinėms reikmėms turi būti apibrėžtos pareiginėje instrukcijoje, kurioje turi būti nustatyta, kad jis yra atsakingas už įmonės dujų įrenginių saugų, patikimą ir efektyvų eksploatavimą, saugų dujų naudojimą ūkinėms reikmėms.

31. Dirbti pavojingus darbus su dujomis ir vadovauti šiems darbams gali tik kvalifikuoti darbuotojai, turintys reikiamą dujų ūkio darbuotojo kvalifikaciją ir teisę dirbti pavojingus darbus su dujomis.

 

VI. DUJŲ PILSTYMO STOTYS, DUJŲ PILSTYMO POSTAI

 

I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

32. DPS, DPP eksploatuojančioje įmonėje turi būti parengti ir patvirtinti įmonės bei tarnybų nuostatai, nusakantys jų funkcijas, darbuotojų pareiginės, eksploatavimo, darbų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos instrukcijos. Pareiginėse instrukcijose turi būti nustatyti vadovų, inžinerijos-technikos darbuotojų pareigos, teisės, atsakomybė.

33. DPS, DPP turi turėti techninį pasą, kuriame nurodomi DPS, DPP dujų, technologiniai įrenginiai ir jų pagrindiniai techniniai duomenys (įrenginio įrengimo vieta, markė, įrenginio galia, našumas, skersmuo, tūris, darbinis slėgis, tipas, markė ir kt.). Techninio paso formą ir jo pildymo tvarką turi nustatyti DPS, DPP vadovas.

34. DPS, DPP turi būti dujų įrenginių, technologinių įrenginių, vėdinimo, šildymo, elektros, automatikos sistemų ir kt. techninė dokumentacija su šių įrenginių, sistemų techninėmis charakteristikomis, žurnalai (2 priedas). Turi būti sudaryti dujotiekių pasai, vamzdynų schemos, kuriose turi būti pažymėti visi uždaromieji, saugos įtaisai, kontrolės, matavimo priemonės, darbiniai dujų slėgiai, vamzdynų skersmenys. Vamzdynų įtaisai turi būti sunumeruoti ir atitikti numeraciją schemoje.

35. Įrenginiai, vamzdynai, uždaromieji įtaisai turi būti sandarūs. Rezervuarai, siurbliai, kompresoriai, vamzdynai, kontrolės matavimo priemonės, uždaromieji įtaisai, sriegių, flanšų, riebokšlių sujungimai kiekvieną pamainą turi būti apžiūrimi, o dujų nutekėjimai nedelsiant šalinami. Sujungimų sandarumas tikrinamas, esant darbiniam slėgiui, muilo emulsija arba dujų nuotėkiui nustatyti skirtais prietaisais.

36. Apšvietimo įranga turi būti saugi sprogimo atžvilgiu.

37. Visoms gamybos patalpoms ir lauko įrenginiams priklausomai nuo atliekamų technologinių procesų pobūdžio turi būti nustatytos pavojingumo sprogimo ir gaisro atžvilgiu kategorijos ir zonų klasės [7.19, 7.22].

38. Dujų įrenginių techninė priežiūra ir remontas turi būti atliekamas dienos metu.

39. Lokalizuojant dujų įrenginių avarijas, perduoti darbus kitai pamainai neleidžiama.

40. Nedarbo metu, ištisą parą, DPS turi budėti instruktuotas darbuotojas.

41. Prieš darbų pradžią ir kiekvienos pamainos darbo metu turi būti apžiūrimi technologiniai įrenginiai, rezervuarai, vamzdynai, uždaromieji, saugos įtaisai, patikrinamas dujų lygis rezervuaruose.

42. Apsauginiai išmetamieji vožtuvai turi atsidaryti padidėjus slėgiui daugiau kaip 15% darbinio slėgio.

43. Gumuoto audinio žarnų, naudojamų dujoms išpilti ir pripilti į rezervuarus, metaliniai antgaliai turi būti sujungti laidininku, kurio varža ne didesnė kaip 10 omų.

44. Sugedus apsaugos vožtuvams, uždaromiesiems įtaisams, kontrolės matavimo priemonėms, eksploatuoti suskystintųjų dujų įrenginius ir vamzdynus draudžiama.

45. Jeigu atliekant dujų įrenginių, jų sudedamųjų dalių, uždaromųjų, saugos įtaisų ir kt. techninę priežiūrą aptinkama gedimų, kurių pašalinti iš karto neįmanoma, tokius įrenginius ar įtaisus būtina išjungti, vadovaujantis eksploatavimo instrukcijomis.

46. Pašalinus gedimą, įrenginys, jo sudėtinė dalis, įtaisas ir kt. vėl įjungiamas tik su už šių įrenginių eksploatavimą atsakingo darbuotojo leidimu.

47. DPS ir DPP patalpose bei gamybinės zonos teritorijoje (įskaitant apsaugos zoną) turi būti iškabinti standartiniai ženklai, draudžiantys rūkyti ir naudoti atvirą ugnį [7.9, 7.23].

48. Ugnies darbai DPS, DPP ir gamybinės zonos teritorijoje (įskaitant apsaugos zoną) gali būti atliekami tik išimtiniais atvejais pagal specialų darbo planą ir DPS, DPP vadovo patvirtintą paskyrą-leidimą.

49. DPS, DPP teritorijoje (išskyrus administracines patalpas) draudžiama būti pašaliniams asmenims.

50. Nauji, papildomi technologiniai įrenginiai gali būti montuojami, stotys plečiamos arba rekonstruojamos tik pagal projektus, atitinkančius galiojančių RSN ir STR reikalavimus.

 

II. REZERVUARAI, AUTOCISTERNOS, BALIONAI

 

51. Prieš pilant dujas į rezervuarus, autocisternas, turi būti patikrintas uždaromųjų, saugos įtaisų tvarkingumas ir liekamasis dujų slėgis. Jei liekamasis slėgis mažesnis kaip 0,5 bar ar už nurodytą techniniuose dokumentuose, turi būti atliktas kontrolinis sandarumo bandymas [7.16] nustatyta tvarka.

52. Pilant į rezervuarus, autocisternas dujas, turi būti lėtai atidaromi uždaromieji įtaisai, kad nesusidarytų hidraulinių smūgių ir statinis elektros krūvis.

53. Pilant į rezervuarus, autocisternas ir balionus dujas, draudžiama mažinti slėgį išleidžiant dujinės fazės dujas į atmosferą.

54. Draudžiama atjungti gumuoto audinio žarnų antgalius, jei juose yra perteklio slėgio.

55. Išpilant suskystintąsias dujas iš geležinkelio ir automobilinių cisternų į rezervuarus, turi būti stebimos tiek cisternos, tiek rezervuarai. Leidžiama pripildyti ne daugiau kaip 85 % cisternų, rezervuarų, balionų tūrio arba kaip nurodyta techniniuose dokumentuose.

56. Ištuštintose geležinkelio ir automobilių cisternose liekamasis dujų slėgis turi būti ne mažesnis kaip 0,5 bar, jei techniniuose dokumentuose nenustatyta kitaip.

57. Draudžiama dujas pilti į rezervuarus, jei:

57.1. juose ar jų elementuose yra įtrūkių, išsipūtimų arba dujos nuteka pro nesandarumus (virintines siūles, flanšų sujungimus, tarpines, riebokšlius ir kt.);

57.2. netvarkingi apsauginiai išmetimo vožtuvai;

57.3. netvarkingos kontrolės ir matavimo priemonės;

57.4. matomi įtrūkiai, deformacijos ar nusėdę antžeminių rezervuarų pamatai, vamzdynų atramos.

58. Visi nustatyti gedimai turi būti įrašomi į įmonės vadovo patvirtintos formos darbo žurnalą. Tais atvejais, kai dėl gedimo gali sutrikti technologiniai procesai, būtina imtis veiksmų, nustatytų eksploatavimo instrukcijose.

59. Rezervuarų techninė būklė tikrinama vadovaujantis [7.16, 7.3, 7.15].

60. Prieš tikrinant techninę būklę ir remontuojant rezervuarai turi būti atjungti nuo vamzdynų ir kitų įrenginių aklėmis.

61. Ardyti rezervuarų, balionų uždaromuosius įrenginius bei jungtis, nesumažinus slėgio iki atmosferinio, neleidžiama.

62. Rezervuarų, autocisternų, balionų valymo atliekos turi būti drėkinamos ir išvežamos iš stoties į pavojingų medžiagų tvarkymo vietas.

63. Rezervuarams, autocisternoms ir balionams plauti panaudotas vanduo į kanalizaciją išleidžiamas tik išvalius iš jo skystąsias dujas arba išvežamas į pavojingų atliekų tvarkymo vietas.

 

III. SUSKYSTINTŲJŲ DUJŲ IŠPYLIMAS IŠ GELEŽINKELIO CISTERNŲ

 

64. Suskystintosios dujos iš geležinkelio cisternų turi būti išpilamos į stacionariuosius rezervuarus arba autocisternas specialiai tam įrengtais bei nustatyta tvarka priimtais naudoti įrenginiais.

65. Prieš išpilant dujas iš geležinkelio cisternos turi būti patikrinta:

65.1. ar cisterna tvarkinga, ar dujų kiekis ir sudėtis atitinka nurodytus dokumentuose: geležinkelio važtaraščiuose, tiekėjo išduotose suskystintųjų dujų kokybės pažymėjimuose (sertifikatuose, pasuose);

65.2. ar nepažeistos angos gaubto, ventilių ir apsaugos vožtuvų plombos;

65.3. ar tvarkingas cisternos korpusas (nėra įtrūkių, įlinkių ir kt.), uždaromieji įtaisai ir kontrolės matavimo priemonės. Nustačius pažeidimą, atliekami darbai, imamasi veiksmų, nustatytų eksploatavimo instrukcijose;

65.4. ar nėra cisternoje vandens (patikrinama per vandens šalinimo ventilį);

65.5. ar nėra gumuoto audinio žarnos įtrūkių ir kitų pažeidimų.

66. Dujas išpilti iš geležinkelio cisternų nakties metu galima tik pakankamai apšvietus geležinkelio estakadas ir rezervuarų parką. Apšvietimo įranga turi būti saugi sprogimo atžvilgiu.

67. Geležinkelio cisternas su dujomis pastatyti prie išpylimo estakados, jas nustumti už DPS teritorijos ribų ir manevravimo darbus geležinkelio aklikelyje turi atlikti kvalifikuoti DPS darbuotojai.

68. Perkūnijos metu pilti dujas iš geležinkelio cisternų draudžiama. Prasidėjus perkūnijai, pylimas nutraukiamas.

69. Dujų išpylimo iš geležinkelio cisternų metu būtina užtikrinti vizualų arba telefoninį ryšį tarp išpilančių dujas ir rezervuarų parką bei siurblinę, kompresorinę prižiūrinčių darbuotojų.

70. Dujotiekio sklendės atidaromos ir ventiliai atsukami lėtai, kad pilant dujas nesusidarytų hidraulinių smūgių ir statinių elektros krūvių.

71. Nutrūkus arba plyšus išpylimo žarnai, jungiančiai geležinkelio cisterną su suskystintųjų dujų dujotiekiu, būtina nedelsiant užsukti cisternos ir išpylimo įrenginių ventilius, išjungti siurblius, kompresorius ir imtis priemonių gedimams pašalinti.

72. Jei iš cisternos nuteka dujos, ji turi būti išpilama pirmiausia ir grąžinama tiekėjui, DPS administracijai surašius cisternos defekto aktą.

73. Arčiau kaip 40 m nuo išpylimo estakados draudžiama atlikti bet kokį geležinkelio cisternos remontą.

74. Draudžiama dujų išpylimo metu palikti be priežiūros geležinkelio cisternas ir rezervuarus.

 

IV. KOMPRESORIAI IR SIURBLIAI

 

75. Siurbliai ir kompresoriai turi būti eksploatuojami vadovaujantis eksploatavimo, darbų saugos, priešgaisrinės saugos instrukcijomis.

76. Draudžiama veikiančius siurblius ir kompresorius palikti be priežiūros, jeigu nėra sumontuotos arba neveikia saugumo, blokavimo automatika.

77. Siurblių, kompresorių įsiurbimo ir slėginių linijų dujų slėgis turi būti toks, koks nurodytas techniniuose dokumentuose.

78. Kompresorių ir siurblių pleištiniai diržai, perdavimo pavaros turi būti apsaugotos nuo tepalo, vandens ir kitų veiksnių, galinčių turėti neigiamos įtakos jų stiprumui ir perdavimo jėgai, taip pat elektriniam laidumui.

79. DPS, DPP siurblių ar kompresorių patalpoje atliekant pavojingus darbus su dujomis, kompresoriai ir siurbliai turi būti sustabdyti.

80. Kompresoriai ir siurbliai turi būti sustabdomi šiais atvejais:

80.1. atsiradus dujų nuotėkiui arba sugedus siurblių ar kompresorių uždaromiesiems, saugos įtaisams;

80.2. atsiradus vibracijai, pašaliniam triukšmui, bildesiams;

80.3. sugedus guoliams ir riebokšliams;

80.4. tepalo ar šaldymo skysčio parametrams viršijus leistinas ribas;

80.5. sugedus elektros pavaroms, paleidimo, automatikos įtaisams, kontrolės priemonėms;

80.6. atsiradus gedimams movų jungtyse, pleištiniuose diržuose ir jų aptvaruose;

80.7. virš leistinų ribų padidėjus ar sumažėjus dujų slėgiui įsiurbimo ar slėginiame vamzdyje;

80.8. kitais atvejais, nustatytais kompresorių ar siurblių techniniuose dokumentuose.

81. Draudžiama šalinti dujų nuotėkius nesustabdytuose technologiniuose įrenginiuose.

82. Draudžiama kompresorius ir siurblius eksploatuoti išjungus arba sugedus jų saugos ar valdymo automatikai, avariniam patalpų vėdinimui, taip pat patalpų ištraukiamųjų vėdinimo sistemų blokuotei.

83. Kompresorių ir siurblių eksploatavimo režimai, dirbtų valandų skaičius ir pastebėti gedimai fiksuojami eksploatavimo žurnale (DPS-5).

84. Siurblinės, kompresorinės patalpoje negalima laikyti tepalų daugiau kaip vienos paros reikmėms. Tepalai ir valymo medžiagos turi būti laikomos uždaroje, lengvai nešiojamoje metalinėje talpykloje.

85. Panaudoti tepalai renkami į metalinę uždarą talpyklą, kuri iki utilizavimo turi būti laikoma specialiai tam skirtoje vietoje (ne kompresorinės ar siurblinės patalpoje).

86. Draudžiama dirbančius kompresorius ir siurblius palikti be nuolatinės priežiūros, jeigu nėra arba neveikia saugumo, blokavimo automatika.

87. Kompresoriai, siurbliai privalo turėti tvarkingas kontrolės ir matavimo priemones. Jei šios priemonės netvarkingos ar jų nėra, kompresorių ir siurblių darbas draudžiamas.

88. Kompresorius ar siurblys perjungiamas pagal šiems darbams sudarytas eksploatavimo instrukcijas.

89. Darbo metu oro temperatūra siurblių ar kompresorių patalpoje turi būti ne žemesnė negu nustatyta siurblinės, kompresorinės įrenginių techniniuose dokumentuose.

90. Judančios siurblių ir kompresorių dalys turi turėti gaubtus. Draudžiama eksploatuoti kompresorius ir siurblius su nuimtais nuo judančių dalių gaubtais.

91. Kiekvieną pamainą atliekant kompresorių ir siurblių techninę priežiūrą būtina:

91.1. apžiūrėti visus siurblinės ir kompresorinės dujotiekius, įrenginius ir jų sudėtines dalis, įsitikinti, ar nėra gedimų ar dujų nutekėjimo;

91.2. patikrinti, ar nėra pašalinio triukšmo, vibracijos, kokia guolių, šaldymo sistemos aušinimo skysčio, tepalo temperatūra, tepalo kokybė, lygis ir slėgis;

91.3. patikrinti, ar veikia kompresorių ir siurblių saugos ir valdymo automatika;

91.4. atlikti kitus darbus, nustatytus eksploatavimo instrukcijoje.

92. Siurblių ir kompresorių remonto terminai ir apimtys turi būti nustatomi vadovaujantis įrenginių techniniais dokumentais, techninės priežiūros metu nustatytais defektais. Remontas atliekamas pagal įmonės vadovo patvirtintą grafiką.

 

V. BALIONŲ PILDYMAS

 

93. Suskystintosios dujos į buitinius dujų balionus turi būti išpilstomos dujų pilstymo stotyse ir dujų pilstymo postuose per specialiai tam tikslui įrengtus įrenginius.

94. Pildymo operacijos atliekamos, pildymo postų įrenginiai (konvejeriai, karuselės) ir kiti mechanizmai eksploatuojami vadovaujantis įmonės vadovo patvirtintomis eksploatavimo instrukcijomis.

95. Pildymo įrenginiui prijungti leidžiama naudoti gumuoto audinio žarnas, kurios turi būti pagamintos iš atsparios suskystintųjų dujų poveikiui medžiagos ir turi išlaikyti ne mažesnį kaip 20 bar darbinį slėgį.

96. Skystosios dujų fazės slėgis dujotiekiuose, tiekiančiuose dujas balionams pildyti, neturi būti didesnis už darbinį slėgį dujų balionuose ir neviršyti slėgio, nurodyto pripildymo įrenginio techniniuose dokumentuose.

97. Pripildžius balionus dujų, būtina patikrinti pasveriant arba kitu metodu, ar balionai pripildyti pagal nustatytas normas. Leistinoji pripildymo paklaida 5 l talpos balionams turi būti ne didesnė kaip nuo minus 180 iki plius 160 g, 50 l balionams – nuo minus 780 iki plius 680 g, 27 l balionams ± 300 g. Prieš pradedant sverti (prieš darbo pamainą), būtina patikrinti kontrolines svarstykles etaloniniu svarsčiu.

98. Pripildytų balionų ventilių, jų srieginių jungčių, riebokšlių sandarumas turi būti patikrinamas muilo emulsija arba dujų nuotėkiui nustatyti skirtais prietaisais. Pripildyto baliono ventilio antgalis uždaromas akle. Ventilio riebokšlio sandarumas tikrinamas esant užsuktai ventilio aklei ir puse apsisukimo atsuktam ventiliui.

99. Pripildyto dujų baliono ventilio, jo srieginių jungčių, riebokšlių sandarumo patikrinimo metodai, esant oro temperatūrai pilstymo skyriuje (pilstymo vietoje) žemesnei kaip 10 °C, turi būti nustatyti eksploatavimo instrukcijoje.

100. Esant nesandariai baliono ventilio srieginei jungčiai, riebokšliui ar nesandariai užsisukant ventiliui, dujos iš baliono turi būti nedelsiant išpilamos į specialiai tam skirtas talpyklas.

101. Pripildyti dujų balionai turi būti registruojami balionų pripildymo registracijos žurnale, kuriame nurodoma: pildymo data, baliono numeris, pildžiusio asmens parašas.

102. Balionų skaičius DPS, DPP pilstymo skyriuje turi būti ne didesnis už tą, kurį DPS, DPP įrenginiai gali pripildyti per valandą.

103. Evakavimo perėjose statyti balionus draudžiama.

104. Jei neišgaravusių dujų liekanų masė buitinių dujų balione sudaro daugiau kaip 2% į balioną leidžiamos pildyti dujų masės, liekanos turi būti išpilamos į specialiai tam skirtas talpyklas.

105. Pildyti balionus draudžiama, jeigu:

105.1. praėjęs baliono techninės būklės patikrinimo terminas;

105.2. nėra baliono paso;

105.3. sugedęs ventilis;

105.4. pažeistas korpusas (įskilimas, korozijos požymiai, pasikeitusi baliono forma, kiti mechaniniai pažeidimai);

105.5. pažeistas padas (persikreipęs, nestabiliai stovintis);

105.6. ant baliono nėra ženklinimo užrašų „Propanas – butanas“.

106. Balionai, kuriems nustatomi defektai arba praėjęs techninės būklės patikrinimo terminas, turi būti remontuojami ir patikrinama jų techninė būklė.

107. Pakrovimo ir iškrovimo aikštelėse balionų neturi būti daugiau, nei galima realizuoti per 2 paras.

108. Pripildyti balionai DPS, DPP turi būti sandėliuojami po stogu, apsaugančiu nuo kritulių ir saulės spindulių.

109. Nustačius baliono gedimą, balionas turi būti grąžinamas į jį pripildžiusią DPS, DPP. Jei baliono gedimas toks, kad jo neįmanoma saugiai transportuoti, dujos iš baliono turi būti saugiai, pamažu išleidžiamos (laikantis saugaus 40 m atstumo nuo atviros ugnies židinių, rūsių, šulinių, duobių, vandens telkinių, kad išleidžiamos dujos nesikauptų, neužsidegtų, neužterštų aplinkos) prieš jį vežant į DPS, DPP.

 

VI. AUTOCISTERNŲ PILDYMAS

 

110. Autocisternos turi būti pildomos dujų per specialiai tam tikslui įrengtus pildymo įrenginius.

111. Pildant suskystintųjų dujų autocisternas, automobilių varikliai išjungiami. Automašinų išmetamieji vamzdžiai turi būti išvesti į mašinos priekinę dalį ir turėti kibirkščių gaudytuvus. Automašinų variklius galima įjungti tik atjungus žarnas ir uždarius pildymo antgalius aklėmis.

112. Draudžiama į autocisternas pilti dujas, jei:

112.1. praėjęs autocisternos techninės būklės patikrinimo terminas;

112.2. netvarkingi uždaromieji, saugos įtaisai ir kontroliniai matavimo prietaisai;

112.3. autocisternos ir transporto priemonės ženklai neatitinka galiojančiuose norminiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

112.4. cisterna neįžeminta;

112.5. pažeistas autocisternos korpusas (įtrūkiai, matomi formos pakitimai, kiti mechaniniai pažeidimai). Jei apžiūrėjus autocisterną nustatoma mechaninių pažeidimų ar techninių gedimų, ją pildyti dujų draudžiama. Įgaliotų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigų [7.3] specialistai nustatyta tvarka turi patikrinti tokios autocisternos techninę būklę ir pateikti išvadą apie jos tinkamumą tolesniam eksploatavimui;

112.6. vairuotojas neturi [7.15] nustatyta tvarka išduoto kvalifikacijos pažymėjimo;

112.7. nėra pirminių gaisro gesinimo priemonių.

113. Autocisternas pildo DPS kvalifikuoti darbuotojai, dalyvaujant vairuotojui.

114. Autocisternos ir žarnos, kuriomis pilstomos dujos, turi būti įžemintos, prijungiant jas prie specialiai tam įrengto įžeminimo kontūro. Atjungti cisternas nuo įžeminimo kontūro galima tik baigus dujų pylimo darbus ir užsukus akles ant cisternos atvamzdžių.

115. Pripildžius autocisterną dujų, ant jos pildymo ir tuštinimo atvamzdžių turi būti sandariai užsukamos aklės ir DPS įgaliotas kvalifikuotas darbuotojas jas užplombuoja.

116. Pildymo metu pastebėjus dujų nutekėjimą iš autocisternos, būtina pildymo darbus nutraukti, autocisterną nedelsiant pašalinti iš DPS teritorijos. Pildymą atnaujinti tik pašalinus gedimus.

117. Perkūnijos metu pilti dujas ir įvažiuoti automašinoms į DPS teritoriją draudžiama.

118. Prieš darbo pradžią ir kiekvienos darbo pamainos metu būtina apžiūrėti autocisternų pildymo įrenginį, dujotiekį, uždaromuosius, saugos įtaisus. Aptikti gedimai nedelsiant turi būti likviduoti ar, jei tai nustatyta eksploatavimo instrukcijose, gedimų šalinimas turi būti įtrauktas į remonto planus.

 

VII. VĖDINIMO SISTEMOS

 

119. Įmonės vadovo įsakymu iš vadovaujančių darbuotojų turi būti paskirtas asmuo, atsakingas už DPS, DPP vėdinimo sistemų eksploatavimą.

120. DPS, DPP vėdinimo sistemoms eksploatuoti turi būti sudarytos eksploatavimo instrukcijos.

121. Kiekviena vėdinimo sistema turi būti pažymėta atskiru numeriu arba sutartiniu ženklu ant ventiliatoriaus korpuso ar ortakio prie pat ventiliatoriaus (iš žymėjimo turi būti aišku, ar tai oro tiekimo, ar šalinimo sistema – pvz.: OT-1; OT-2; OŠ-1; OŠ-2). Žymėjimas turi atitikti žymėjimą vėdinimo sistemos eksploatavimo instrukcijos schemoje.

122. Kiekvienai vėdinimo sistemai turi būti parengtas techninis pasas, kuriame būtų vėdinimo sistemos schema, ventiliatorių ir jų variklių techniniai duomenys. Šio paso formą ir pildymo tvarką nustato įmonės vadovas.

123. Vėdinimo sistemos įrengiamos ir rekonstruojamos pagal projektavimo organizacijos parengtą ir nustatyta tvarka suderintą projektą. Po vėdinimo sistemų remonto, bandymo, reguliavimo visi duomenys įrašomi į vėdinimo sistemos techninį pasą.

124. Remonto metu draudžiama keisti vėdinimo įrenginius kitais įrenginiais, neatitinkančiais nustatytų vėdinimo sistemos projekte (galingumas, našumas, medžiaga, saugumas sprogimo atžvilgiu ir pan.).

125. Jei gamybos patalpoje nepakankama oro kaita, dirbti joje draudžiama, iki bus sutvarkyta vėdinimo sistema.

126. Vėdinimo sistemų kameros turi būti sandarios, visą laiką uždarytos ir užrakintos. Įeiti į jas pašaliniams asmenims draudžiama. Kamerose draudžiama laikyti medžiagas ir kitus daiktus.

127. Draudžiama atlikti bet kokius remonto ar reguliavimo darbus patalpų oro šalinimo ar tiekimo sistemose, kai tose patalpose, iš kurių šalinamas ar tiekiamas oras, vyksta technologiniai procesai.

128. Vietose, iš kurių oro padavimo sistema ima orą, draudžiami darbai, kurių metu išsiskiria dujų garai ar užteršiamas oras.

129. DPS, DPP gamybos patalpose turi būti įrengti dujų signalizatoriai. Dujų daviklių skaičius ir jų išdėstymo vietos turi būti nustatytos projekte. Avarinis vėdinimas ir avarinė signalizacija turi įsijungti esant patalpoje dujų koncentracijai ne didesnei kaip 20% žemutinės dujų sprogimo ribos. Įsijungus avarinei signalizacijai ir vėdinimui patalpose dirbti draudžiama. Turi būti nedelsiant nustatyta dujų nutekėjimo vieta, priežastis ir lokalizuotas dujų nutekėjimas.

130. Vėdinimo sistemų oro paėmimo ir išmetimo angas būtina atitverti metaliniu tinklu, kad į jas nepatektų pašalinių daiktų.

131. Vėdinimo sistemų efektyvumas tikrinamas ne rečiau kaip kas 3 metai arba patalpas rekonstravus, vėdinimo sistemas suremontavus ar rekonstravus.

132. Patikrinus vėdinimo sistemų efektyvumą, turi būti sudaryta atliktų darbų ataskaita, kurioje pateikiamos išvados dėl vėdinimo sistemų efektyvumo, tinkamumo naudoti, nurodomi vėdinimo sistemų eksploatavimo režimai ir kt. bei padaromi įrašai vėdinimo sistemų techniniame pase.

133. Patalpų vėdinimo sistemos turi būti įjungiamos 15 min. iki darbo pradžios. Iš pradžių – oro šalinimo sistema, po to – oro tiekimo sistema.

134. Ugnies vožtuvai ir atbuliniai vožtuvai remontuojami kasmet. Atlikus šiuos darbus surašomas aktas ir pažymima vėdinimo sistemos techniniame pase.

135. Vėdinimo sistemų metaliniai ortakiai turi būti įžeminti. Jei metaliniuose ortakiuose yra lanksčių (elektrai nelaidžių) ortakių intarpų, tarpinių, metalinės ortakių dalys tarpusavyje turi būti sujungtos įžeminimo laidininkais.

136. Kartą per mėnesį turi būti patikrinama DPS, DPP vėdinimo sistemų techninė būklė. Tikrinant turi būti:

136.1. atliktas smulkus sistemų remontas – prireikus;

136.2. sutepami guoliai – prireikus;

136.3. patikrinama, ar nėra ventiliatoriuje pašalinių ūžesių ir vibracijos;

136.4. patikrinama, ar hermetiški sujungimai;

136.5. patikrinama, ar nėra šilumos nuotėkio kaloriferiuose ir vamzdynuose, ar reikalingas šilumos tiekimo vamzdynų izoliacijos remontas;

136.6. patikrinama, ar teisingi įrašai ant reguliavimo įtaisų (užsklandų);

136.7. patikrinama, ar tvarkinga besisukančių detalių apsauga;

136.8. patikrinama, ar įsijungia avarinė vėdinimo sistema patekus į patalpas dujoms.

137. Turi būti surašomas vėdinimo sistemų techninės būklės tikrinimo aktas.

138. Suremontuotas vėdinimo sistemas galima pradėti eksploatuoti tik gavus atsakingo už vėdinimo sistemų eksploatavimą asmens raštišką leidimą.

139. Apie atliktus vėdinimo sistemų remonto darbus daromi įrašai vėdinimo sistemų techniniuose pasuose.

 

VIII. AUTOMATIKOS IR SIGNALIZACIJOS SISTEMOS BEI MATAVIMO PRIEMONĖS

 

140. Automatikos ir signalizacijos sistemos bei matavimo priemonės DPS, DPP eksploatuojamos vadovaujantis [7.11] ir eksploatavimo instrukcijomis.

141. Už automatikos, signalizacijos sistemų ir matavimo priemonių eksploatavimą atsako įmonės vadovas ar jo įgaliotas kvalifikuotas darbuotojas.

142. Eksploatuoti automatikos ir signalizacijos sistemas bei matavimo priemones leidžiama tik kvalifikuotiems darbuotojams.

143. DPS, DPP turi būti šie automatikos ir signalizacijos sistemų dokumentai:

143.1. statybos ir montavimo projektas;

143.2. eksploatavimo instrukcijos;

143.3. žurnalai (2 priedas);

143.4. automatikos, signalizacijos sistemų techniniai dokumentai, technologinės schemos;

143.5. įmonės vadovo patvirtinti kontrolės, matavimo priemonių periodinės patikros grafikai, sudaryti vadovaujantis [7.24].

144. Praėjus periodinės patikros terminui, matavimo priemones, automatikos ir signalizacijos sistemas eksploatuoti draudžiama.

145. Ant matavimo prietaisų korpuso ar skalės turi būti pažymėtos didžiausios matavimo reikšmės arba pritvirtintos plokštelės (šias žymas daryti ant prietaisų stiklų draudžiama).

146. Matavimo priemonių techninė priežiūra atliekama ne rečiau kaip kartą per mėnesį, jos metu reikia:

146.1. apžiūrėti prietaisus;

146.2. patikrinti plombas, lipdukus, ar teisingai ant matavimo prietaisų pažymėtos didžiausios matavimo žymės;

146.3. prireikus pakeisti užrašančiųjų prietaisų diagramas, rašiklius ir rašalą;

146.4. pakeisti prietaisus, kurių patikros laikas praėjęs.

147. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį turi būti patikrinamas automatikos ir signalizacijos sistemų veikimas, apie tai įrašant automatikos priemonių priežiūros ir remonto žurnale (DPS-6).

148. Prietaisų ir impulsinių vamzdelių bei uždaromųjų įtaisų hermetiškumas tikrinamas kartą per mėnesį kartu su DPS vamzdynais ir technologiniais įrenginiais.

149. Ne ilgiau kaip vienos darbo pamainos laikotarpiui atjungti kontrolės, matavimo, automatikos bei signalizacijos priemones ar sistemas gali leisti tiktai DPS, DPP vadovas, vadovaudamasis eksploatavimo instrukcija, kurioje turi būti nustatyta, kokių papildomų saugos priemonių turi būti imamasi, kad būtų užtikrintas saugus ir patikimas technologinių įrenginių darbas. Apie priemonių ar sistemų atjungimą vadovas įrašo žurnale (DPS-6).

150. Sugedus patalpų dujų signalizatoriui, dujų koncentraciją patalpose būtina tikrinti ne rečiau kaip kas dvi valandos šiam tikslui skirtais dujų analizatoriais ir rezultatus įrašyti į žurnalą (DPS-6).

151. Patalpų dujų signalizatoriai, veikiantys nesuspausto oro principu, privalo būti įjungti ištisą parą, o avarinė ir šviesos signalizacija – įvesta į budinčio personalo patalpas.

152. Dujų signalizatoriai turi įsijungti esant patalpoje dujų koncentracijai ne didesnei kaip 20% nuo žemutinės dujų sprogimo ribos.

153. Dujų signalizatoriai tikrinami specialiai tam tikslui paruoštais dujų mišiniais. Draudžiama tikrinti dujų signalizatorius į patalpas prileidžiant dujų.

154. Slėgio matavimo prietaisai turi būti parenkami tokie, kad rodyklė didžiausiojo darbinio slėgio metu būtų antrame prietaiso skalės trečdalyje.

155. Remontuojant ar atliekant matavimo priemonių patikrą, jos turi būti pakeičiamos tapačiomis.

156. Prieš pradedamos eksploatuoti automatikos ir signalizacijos sistemos turi būti suderintos. Apie atliktus derinimo darbus pateikiama derinimo darbų ataskaita ir pažymima sistemų techniniuose dokumentuose.

 

IX. DUJOTIEKIAI

 

157. Vamzdynai techniškai prižiūrimi ir remontuojami šviesiu paros metu.

158. Dujų nuotėkiai dujotiekiuose, uždaromuosiuose įtaisuose, sujungimuose turi būti šalinami nedelsiant.

159. Dujų pilstymo darbams leidžiama naudoti plieninius dujotiekius turinčias šarnyrų jungtis, gumuoto audinio ir kt. žarnas, jei tai nustatyta jų techniniuose dokumentuose.

160. Draudžiama ardyti vamzdynų jungtis, uždaromuosius įtaisus dujotiekiuose esant dujų slėgiui.

161. Atliekant dujotiekių suvirinimo, pjovimo darbus, remontuojami dujotiekiai ar atskiri jo ruožai nuo veikiančių dujotiekių turi būti atjungti aklėmis.

162. Aklės turi atitikti didžiausiąjį dujų slėgį dujotiekyje, turėti auseles, išsikišusias už flanšų ribų. Ant auselių turi būti įmuštas ženklas, rodantis dujų slėgį ir vamzdžio skersmenį.

163. Pakeitus ar papildžius riebokšlius, pakeitus tarpines, įdėjus ar išėmus akles, darbo metu pašalinus dujų nuotėkius, būtina patikrinti dujotiekio sandarumą muilo emulsija arba dujų nuotėkiui nustatyti skirtais prietaisais.

164. Keičiant veikiančiuose dujotiekiuose uždaromųjų įtaisų riebokšlius ar juos tvarkant, turi būti naudojami specialūs įtaisai, neleidžiantys išsiveržti dujoms, o dujų slėgis kiek galima sumažinamas.

165. Dujotiekių izoliacijos ar antikorozinės dangos pažeidimai, ypač dujotiekio atramų vietose, turi būti pašalinti, neleidžiant vamzdynams rūdyti ir irti.

166. Kiekvieną pamainą turi būti atliekama dujotiekių ir įtaisų išorinė apžiūra, kurios metu patikrinama:

166.1. vamzdynų, virintinių siūlių, flanšų sujungimų, apsauginės dangos būklė;

166.2. vamzdynų atramų tvarkingumas;

166.3. uždaromųjų įtaisų tvarkingumas.

167. Dujotiekių techninės priežiūros terminai ir darbų apimtys nurodyti XVI skyriuje.

 

VII. SUSKYSTINTŲJŲ DUJŲ DEGALINĖS

 

I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

168. Prekiauti suskystintosiomis naftos dujomis, skirtomis autotransportui (pildyti autotransporto dujų balionus), galima turint [7.17] nustatyta tvarka išduotą licenciją verstis mažmenine prekyba suskystintosiomis dujomis, skirtomis autotransportui, ir leidimą verstis energetikos įrenginių eksploatavimu [7.10].

169. Autotransporto dujų balionus leidžiama pildyti tik SDD iš sumontuotų stacionariųjų talpyklų per pildymo kolonėles.

170. SDD naudojami įrenginiai, įtaisai, žarnos, medžiagos turi būti skirtos suskystintosioms naftos dujoms ir turėti tai liudijančius techninius dokumentus.

171. SDD rezervuaruose, dujų kolonėlėse turi būti sumontuoti apsauginiai įtaisai, apsaugantys nuo dujų išsiveržimo iš pildymo kolonėlių, dujų rezervuarų pripylimo ar išpylimo atvamzdžių, nutrūkus dujų kolonėlių, rezervuarų pildymo žarnoms ar dėl kitokių dujų kolonėlių, degalinės dujų vamzdynų gedimų bei mechaninių pažeidimų.

172. Kad antžeminiai rezervuarai neįkaistų nuo saulės spindulių, jie turi būti nudažyti šviesia spalva. Rezervuarų apsaugai nuo saulės spindulių leidžiama įrengti [7.2] nustatyta tvarka suprojektuotas nedegiųjų medžiagų pastoges arba šešėlinius gaubtus.

173. SDD leidžiama pildyti tik autotransporto priemonių dujų balionus. Dujų balionai privalo turėti maksimalaus pildymo lygio ribotuvus, neleidžiančius dujų balionus pildyti daugiau, nei nustatyta dujų balionų techniniuose dokumentuose.

174. SDD teritorijoje ir jos apsaugos zonoje turi būti iškabinti standartiniai ženklai, draudžiantys rūkyti ir naudoti atvirą ugnį [7.9, 7.23].

175. SDD prie uždaromųjų įtaisų, apsauginių įtaisų, kontrolės matavimo priemonių ir kt. turi būti laisvas priėjimas (ne mažiau kaip 1 m).

176. SDD perėjos, takai, keliai neturi būti užkrauti medžiagomis, įrenginiais ir kitokiais daiktais. SDD teritorijoje ir apsaugos zonoje draudžiama sandėliuoti ir saugoti medžiagas, nenaudojamas eksploatuojant degalines, statyti transporto priemones, taip pat turi būti vykdomi kiti [7.5] reikalavimai.

177. SDD teritorijoje prekybai buitiniais dujų balionais galima įrengti buitinių dujų balionų konteinerius, sandėliavimo aikšteles, laikantis galiojančių norminių teisės aktų ir šių taisyklių reikalavimų, reglamentuojančių tokių konteinerių, sandėliavimo aikštelių įrengimą ir eksploatavimą.

178. SDD teritorijoje draudžiama dirbti darbus, nesusijusius su degalinės eksploatavimu, atlikti autocisternų ir kitų kelių transporto priemonių remonto bei reguliavimo darbus, atkabinti priekabą ar puspriekabę su cisterna nuo mašinos (vilkiko).

179. SDD dujų rezervuaruose, pildymo kolonėlėse turi būti sumontuoti ir naudojami visi gamyklos gamintojos techniniuose dokumentuose nurodyti saugos, kontrolės, automatikos ir kt. įtaisai.

180. Pavojingi darbai su dujomis ir ugnies darbai SDD teritorijoje turi būti atliekami [7.16] ir [7.13] nustatyta tvarka.

181. SDD turi būti [7.13] reikalaujamos pirminės gaisro gesinimo priemonės.

 

II. DUJŲ REZERVUARŲ PILDYMAS

 

182. SDD rezervuarai pildomi iš dujų autocisternų, panaudojant autocisternos arba degalinės siurblį, kompresorių, kaip yra nustatyta SDD eksploatavimo instrukcijoje.

183. Autocisternos pastatymo vieta dujoms išpilti (išpylimo aikštelė) į rezervuarus turi būti pažymėta SDD technologinėje schemoje. Autocisternos pastatymo vieta turi būti parinkta taip, kad prireikus autocisterną galima būtų skubiai pašalinti iš SDD teritorijos.

184. Dujos iš autocisternos į rezervuarus išpilamos vadovaujantis [7.16].

185. Autocisternoms įžeminti turi būti naudojamas suprojektuotas ir įrengtas pagal projektą įžeminimo kontūras. Draudžiama autocisternai įžeminti naudoti SDD dujų rezervuarus, dujotiekius ir kitos paskirties vamzdynus.

186. Rezervuarų dujų pildymo vieta turi būti aptverta laikinomis tvorelėmis, specialiomis juostomis su užrašu „dujos“, iškabinti standartiniai saugos ženklai [7.9, 7.23], draudžiantys rūkyti, naudoti atvirą ugnį, ir imtasi priemonių, kad pildymo metu degalinės teritorijoje nebūtų pašalinių autotransporto priemonių, asmenų.

187. Dujų išpylimo metu išpilantiems darbuotojams ir autocisternos vairuotojui draudžiama palikti be priežiūros autocisterną ir SDD rezervuarų įrenginius.

188. Dujų išpylimo iš autocisternos į SDD dujų rezervuarus tvarka:

188.1. išoriškai apžiūrėti dujų rezervuarus, autocisternas, patikrinti uždaromųjų, saugos įtaisų tvarkingumą ir liekamąjį dujų slėgį. Jei liekamasis slėgis mažesnis kaip 0,5 bar ar už nurodytą techniniuose dokumentuose, turi būti atliktas autocisternos kontrolinis sandarumo bandymas [7.16] nustatyta tvarka;

188.2. patikrinti dujų kiekį rezervuaruose ir skaičiuoti, kokį dujų kiekį galima įpilti į kiekvieną SDD rezervuarą;

188.3. pastatyti autocisterną į išpylimo aikštelę, išjungti autocisternos variklį, užblokuoti ratus kaladėlėmis, kad autocisterna negalėtų atsitiktinai pajudėti, įžeminti autocisterną;

188.4. patikrinti, ar tvarkingi dujų išpylimo ir pildymo įrenginiai, uždaromieji įtaisai, saugos įtaisai, autocisterna, žarnos, įžeminimai, paruoštos naudoti pirminės gaisro gesinimo priemonės;

188.5. įrengti įspėjamuosius ženklus ir barjerus eksploatavimo instrukcijoje ir technologinėje schemoje nustatytose vietose;

188.6. prijungti gumuoto audinio žarnas prie autocisternos ir SDD rezervuaro;

188.7. įjungti autocisternos variklį tuo atveju, jei dujoms pripilti naudojamas autocisternos siurblys, veikiantis nuo automašinos variklio (ant autocisternos išmetimo vamzdžio turi būti sumontuotas kibirkščių gesiklis);

188.8. išpilti dujas iš autocisternų į rezervuarus, vadovaujantis SDD eksploatavimo instrukcijomis.

189. Pripildžius degalinės rezervuarus turi būti:

189.1. dujų likučiai iš žarnų supilami į dujų rezervuarus ar saugiai išleidžiami į atmosferą, kaip nustatyta autocisternų, SDD techniniuose dokumentuose, projektuose. Dujų likučiai žarnose gali būti palikti tik tuo atveju, kai tai yra nustatyta jų gamintojų techniniuose dokumentuose;

189.2. atjungiamos pildymo žarnos, rezervuaro ir autocisternos pildymo atvamzdžiai uždaromi aklėmis, atjungiamas autocisternos įžeminimas;

189.3. patikrinamas SDD įrenginių sandarumas;

189.4. autocisterna pašalinama iš SDD teritorijos.

190. Išpilti dujas iš autocisternos į SDD rezervuarus draudžiama:

190.1. esant netvarkingiems dujų išpylimo ir pildymo įrenginiams, uždaromiesiems įtaisams, saugos įtaisams, autocisternoms, gumuoto audinio žarnoms, įžeminimo įtaisams, pirminėms gaisro gesinimo priemonėms ar jų nesant;

190.2. esant perkūnijai;

190.3. esant dujų nuotėkiui.

191. Draudžiama pildyti daugiau kaip 85% SDD rezervuarų tūrio, jei kitaip nenustatyta techniniuose dokumentuose. Perpildžius daugiau kaip 85% rezervuaro tūrio ar daugiau, nei nurodyta techniniuose dokumentuose, dujų perteklius turi būti atsiurbiamas į autocisterną eksploatavimo instrukcijoje nustatytu būdu.

192. Draudžiama vienu metu pilti dujas iš autocisternų į degalinės dujų rezervuarus ir pildyti automobilių balionus. Dujų išpylimas laikomas baigtu, kai iš SDD teritorijos yra pašalinama autocisterna.

193. Pildymo metu pastebėjus dujų nutekėjimą iš autocisternos, kilus gaisrui, avarijai ar pavojui jiems kilti, pildymo darbai turi būti nutraukti, autocisterna nedelsiant pašalinta iš DPS teritorijos ir atliekami eksploatavimo instrukcijose nurodyti veiksmai. Pildymą galima atnaujinti tik pašalinus gedimus.

 

III. KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ DUJŲ BALIONŲ PILDYMAS

 

194. Pildant kelių transporto priemonių dujų balionus, turi būti laikomasi šių reikalavimų:

194.1. vadovaujantis eksploatavimo instrukcija, dujas pila SDD operatorius, stebint transporto priemonės vairuotojui;

194.2. transporto priemonės variklį galima užvesti tik atjungus pildymo kolonėlės žarną ir uždarius aklėmis transporto priemonės baliono pildymo antgalius;

194.3. nereguliuoti, neremontuoti ir netaisyti dujų įrenginių, transporto priemonių;

194.4. žarnoms prijungti draudžiama naudoti smūginius įrankius, kiti įrankiai turi būti dengti spalvotuoju metalu arba nesukeliantys kibirkščių;

194.5. atstumas tarp pildomos transporto priemonės ir kitų transporto priemonių turi būti ne mažesnis kaip 5 m;

194.6. tamsiu paros metu transporto priemonių pildymo vieta turi būti tinkamai apšviesta, naudojant saugią sprogimui apšvietimo įrangą.

195. Pildyti kelių transporto priemonės dujų balioną draudžiama:

195.1. SDD dujas išpilant iš autocisternų į rezervuarus;

195.2. esant atmosferinėms iškrovoms (perkūnijai);

195.3. esant neišjungtam transporto priemonės varikliui bei elektros prietaisams;

195.4. jei praėjęs dujų baliono techninės būklės patikrinimo terminas;

195.5. esant techniškai netvarkingai degalinės ar transporto priemonės dujų įrangai;

195.6. esant uždarytam variklio ar bagažinės gaubtui;

195.7. jei iš transporto priemonės neišlaipinti keleiviai.

196. Draudžiama pripildyti daugiau kaip 80% kelių transporto priemonių balionų tūrio, jei techniniuose dokumentuose nenurodyta kitaip.

 

VIII. DUJŲ REZERVUARŲ ĮRENGINIAI

 

197. Dujų rezervuarų slėgio reguliavimo, saugos įtaisai ir kontrolės matavimo priemonės turi būti apsaugoti nuo atmosferos kritulių užrakinamais gaubtais.

198. Antžeminiai rezervuarai turi būti nudažyti šviesia spalva, kad neįkaistų nuo saulės.

199. Prieš pildant suskystintųjų naftos dujų rezervuarus turi būti patikrinta, ar yra liekamasis slėgis. Liekamasis slėgis turi būti ne mažesnis kaip 0,5 bar arba kaip nurodyta techniniuose dokumentuose. Jei liekamasis dujų slėgis yra mažesnis, turi būti atliktas kontrolinis dujų rezervuaro sandarumo bandymas [7.16] nustatyta tvarka.

200. Pildant dujų rezervuarus, turi būti lėtai atidaromi uždaromieji įtaisai, kad nesusidarytų hidraulinių smūgių ir statinis elektros krūvis.

201. Prieš pilant suskystintąsias naftos dujas į rezervuarus būtina patikrinti, ar įrenginiai, uždaromieji įtaisai, autocisternos ir jų žarnos yra tvarkingos. Radus gedimų, taip pat praėjus rezervuarų techninės būklės patikrinimo terminui arba neturint pirminių gaisro gesinimo priemonių, dujas pilti draudžiama. Pildant dujų rezervuarus draudžiama išleisti dujinės fazės dujas iš rezervuaro į atmosferą norint sumažinti slėgį.

202. Pilti suskystintąsias dujas į rezervuarus leidžiama šviesiu paros metu.

203. Draudžiama pripildyti daugiau kaip 85% dujų rezervuarų tūrio, jei techniniuose dokumentuose nenustatyta kitaip. Pripildžius dujų rezervuarus daugiau nei leidžiama, dujų perteklius turi būti eksploatavimo instrukcijoje nustatytu būdu atsiurbiamas į autocisterną.

204. Dujų išpylimo vietoje neturi būti pašalinių autotransporto priemonių, žmonių.

205. Neišgaravę suskystintųjų naftos dujų likučiai, kondensatas iš požeminių rezervuarų turi būti šalinami (išspaudžiamas) į suskystintųjų dujų cisternas.

206. Pripildžius rezervuarus būtina atlikti periodinės dujų rezervuarų techninės priežiūros darbus, kaip nustatyta XVI skyriuje.

207. Iš rezervuarų įrenginių tiekiamų dujų didžiausiasis darbinis slėgis už reguliatorių neturi būti didesnis kaip 50 mbar.

208. Išmetamieji ir uždaromieji apsauginiai vožtuvai sureguliuojami slėgiui, atitinkamai 1,15 ir 1,25 karto didesniam už didžiausiąjį darbinį slėgį.

209. Ant rezervuarų įrenginių aptvaro turi būti iškabinami standartiniai ženklai, draudžiantys naudoti ugnį ir rūkyti [7.9, 7.23].

210. Prie rezervuarų įrenginio turi būti pirminės gaisro gesinimo priemonės pagal [7.13].

 

IX. SKIRSTOMIEJI DUJOTIEKIAI, ĮVADAI IR VIDAUS DUJOTIEKIAI

 

211. Dujotiekiai turi būti techniškai prižiūrimi ir remontuojami pagal įmonės vadovo patvirtintus grafikus, vadovaujantis eksploatavimo instrukcijomis. Ten, kur dujų įrenginius pagal sutartis prižiūri ir remontuoja ne įrenginių savininko kvalifikuotos tarnybos, grafikai turi būti suderinti su įrenginių savininku.

212. Pastatų, esančių 15 m atstumu nuo dujotiekio, savininkai turi užtikrinti, kad būtų galima patikrinti, ar rūsių ir kitų įgilintų patalpų oras neužterštas dujomis.

213. Aptikę dujas, apeiviai nedelsdami turi apie tai pranešti avarinei-dispečerinei tarnybai, dujų tarnybos vadovams, vėdinti dujomis užterštas patalpas, namų rūsius ir dujų analizatoriais patikrinti namų rūsius, pastatų pirmųjų aukštų ir požeminių statinių orą 50 m spinduliu nuo nuotėkio vietos. Jei aptinkamas dujomis užterštas oras, reikia perspėti pastate esančius žmones, kad nesinaudotų atvira ugnimi ir elektriniais prietaisais, o aptikus užterštą orą rūsiuose – paraginti žmones išeiti iš patalpų.

214. Dujų nuotėkiai iš dujotiekių turi būti šalinami, kaip nustatyta avarijų lokalizavimo planuose. Aptikus pavojingą dujų koncentraciją pastatų rūsiuose, kolektoriuose, požeminėse perėjose, dujotiekiai nedelsiant turi būti atjungiami.

215. Defektinės dujotiekių sandūros, kiauriniai prarūdijimai, mechaninių sužalojimų ir kitokių defektų vietos, kurių gylis didesnis kaip 30% vamzdžio sienelės storio, turi būti remontuojamos.

216. Apie numatomą dujų atjungimą dėl dujotiekio remonto ir apie dujų tiekimo atnaujinimo laiką vartotojai turi būti įspėti iš anksto.

217. Nustačius dujotiekių vamzdžių išorinio paviršiaus, antikorozinės ar izoliacinės dangos defektus, įmonė savininkė privalo numatyti priemones jiems laiku pašalinti ir neleisti dujotiekiams toliau irti. Klaidžiojančių srovių zonoje arba netoli pastatų, kuriuose gali būti daug žmonių, šiuos defektus reikia šalinti pirmiausia.

218. Jei požeminiai dujotiekiai mechaniškai pažeidžiami, pastumiami, tai tokios dujotiekio vietos turi būti atkasamos ir neardomosios kontrolės metodais tikrinamos pažeisto dujotiekio virintinės sandūros – po vieną artimiausią sandūrą į abi puses nuo pažeidimo vietos. Aptikus sandūroje defektų (trūkių, plyšių), neardomosios kontrolės metodais turi būti patikrintos kitos pažeisto dujotiekio sandūros – dar po vieną artimiausią sandūrą į abi puses nuo pažeistos vietos. Pažeistas dujotiekio ruožas išpjaunamas ir pakeičiamas nauju.

219. Patalpų, kuriose nutiesti dujotiekiai, įrengti dujas naudojantys įrenginiai ir uždaromieji įtaisai, savininkai turi užtikrinti, kad dujų įrenginių techninę priežiūrą atliekantys kvalifikuoti darbuotojai prireikus galėtų į jas patekti. Įrengti jose sandėlius, dirbtuves ar užimti jas kam nors, kas trukdytų prižiūrinčiam personalui laisvai prieiti prie dujotiekių ir dujų įrenginių, draudžiama.

220. Draudžiama dujotiekius apkrauti įvairiais kroviniais ir naudoti juos kaip atramas arba kaip elektros įžeminimo kontūrą.

221. Patalpoje įvykus gaisrui, sprogimui, nedelsiant turi būti nutrauktas dujų tiekimas į pastatą.

 

X. DUJAS DEGINANTYS ĮRENGINIAI

 

222. Dujas deginantys įrenginiai turi būti eksploatuojami vadovaujantis eksploatavimo instrukcijomis.

223. Buitiniai dujų prietaisai turi būti eksploatuojami vadovaujantis prietaisų gamintojų techniniais dokumentais.

224. Draudžiama rekonstruoti katilines ir dujas deginančius įrenginius be [7.2] nustatyta tvarka parengto projekto.

225. Dujas deginančiuose įrenginiuose galima naudoti tik tas kuro rūšis, kurios yra nurodytos techniniuose dokumentuose.

226. Visi dujas deginantys įrenginiai turi būti aprūpinti saugaus veikimo, kontrolės, reguliavimo automatika, kuri nustatyta techniniuose dokumentuose, projektuose.

227. Prieš prijungiant dujų įrenginius ir prietaisus turi būti atliekamas pirminis dūmtraukių, dūmtakių ir vėdinimo kanalų patikrinimas. Pirminį patikrinimą atlieka kvalifikuota tarnyba. Tikrinimo rezultatai turi būti įforminami aktu.

228. Pirminio dūmtraukių, dūmtakių vėdinimo kanalų patikrinimo metu nustatoma:

228.1. ar tinkamai, iš tinkamų medžiagų jie įrengti;

228.2. ar juose nėra pašalinių daiktų, ar sandarūs ir ar gerai atskirti vienas nuo kito;

228.3. ar jie tinkamai izoliuoti nuo degių konstrukcijų;

228.4. ar gera dūmtraukio viršūnės padėtis stogo, statinių ir kitų objektų atžvilgiu ir ar ši viršūnė tvarkinga, ar dūmtraukyje, dūmtakyje normali trauka (ne mažesnė nei nurodyta dujas deginančių įrenginių techniniuose dokumentuose).

229. Dūmtraukiai, dūmtakiai ir vėdinimo kanalai tikrinami ir valomi periodiškai:

229.1. sezoniškai veikiančių dujų įrenginių dūmtraukiai, dūmtakiai ir vėdinimo kanalai tikrinami prieš kiekvieną šildymo sezoną;

229.2. plytiniai dūmtraukiai, dūmtakiai ir vėdinimo kanalai tikrinami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį;

229.3. vėdinimo kanalai ir keraminiai bei metaliniai dūmtraukiai, dūmtakiai, taip pat dūmtakiai, pagaminti iš specialių kaitrai atsparaus betono blokų, tikrinami ne rečiau kaip kartą per metus;

229.4. nuosavuose namuose ir butuose tikrinti ir valyti dūmtakius bei vėdinimo kanalus gali patys savininkai, jeigu jie šį darbą sugeba atlikti. Daugiabučius gyvenamuosius namus, kitus pastatus eksploatuojančios įmonės, tų namų ir pastatų savininkai periodiškai tikrinti gali ir savo jėgomis, jeigu jie turi apmokytų darbuotojų.

230. Už dūmtraukių, dūmtakių, vėdinimo kanalų techninę būklę atsako jų savininkas.

231. Periodinio dūmtraukių, dūmtakių ir vėdinimo kanalų tikrinimo metu nustatoma, ar dūmtraukiai, dūmtakiai ir vėdinimo kanalai neprišiukšlinti, ar jie sandarūs ir gerai atskirti vienas nuo kito, ar tvarkinga dūmtraukio viršūnė ir ar dūmtraukyje normali trauka. Trauka dūmtraukyje turi būti ne mažesnė negu nurodyta dujas deginančio įrenginio techniniuose dokumentuose.

232. Žiemos metu pastatų savininkai turi reguliariai tikrinti, kad dūmtraukių viršūnės nebūtų apledėjusios.

233. Remontuojant dūmtraukius, dūmtakius ir vėdinimo kanalus, dujų įrenginiais, prietaisais naudotis draudžiama.

234. Draudžiama naudotis dujas deginančiais įrenginiais, jeigu yra dujų nutekėjimų, neveikia saugumo, kontrolės, reguliavimo automatika, netinkama dūmtakių ir ventiliacijos vėdinimo kanalų būklė, suirusi dūmtraukių viršūnė.

235. Draudžiama palikti veikiančius dujas deginančius įrenginius be nuolatinės priežiūros, jei jie neturi gamykloje sukomplektuotos saugos ir reguliavimo automatikos, kuri užtikrina įrenginių darbą be nuolatinės prižiūrinčio personalo kontrolės. Kai dujas deginantys įrenginiai įrengti II ar III kategorijos katilinėse pagal [7.8] reikalavimus ir dirba be nuolatinio prižiūrinčio personalo, įrenginių veikimas turi būti kontroliuojamas iš dispečerinio pulto ar budinčio personalo, į kurio pareigas įeina visi darbai, susiję su įrenginių stabdymu, įjungimu ir jų technine priežiūra.

236. Dujų tiekimas į dujas deginančius įrenginius turi būti nutrauktas nedelsiant:

236.1. užgesus liepsnai degiklyje;

236.2. neleistinai padidėjus arba sumažėjus dujų slėgiui degiklyje;

236.3. nutrūkus oro tiekimui į degiklius, į kuriuos oras turi būti tiekiamas priverstiniu būdu;

236.4. išsijungus degimo produktų siurbliui arba neleistinai sumažėjus traukai kūrykloje;

236.5. atsiradus įrenginio apmūrijimo, dūmtraukių ar nuo sprogimo saugančių atbulinių vožtuvų nesandarumams;

236.6. nutrūkus elektros tiekimui arba dingus įtampai distancinio ir automatinio valdymo įrenginiuose bei matavimo prietaisuose;

236.7. neveikiant saugaus dujų degimo ir reguliavimo automatiniams įtaisams, taip pat dujas naudojančio įrenginio saugiam veikimui užtikrinti būtinos kontrolės ir matavimo priemonėms;

236.8. neveikiant apsauginiams dujų tiekimo blokavimo įtaisams;

236.9. esant netvarkingiems degikliams;

236.10. patalpoje nutekant dujoms;

236.11. dujas deginančiame įrenginyje įvykus dujų oro mišinio sprogimui, užsiliepsnojus degiosioms nuosėdoms dūmtakiuose;

236.12. kilus gaisrui, keliančiam pavojų personalui, įrenginiams, taip pat uždaromųjų įtaisų distancinio valdymo grandinėms;

236.13. kitais atvejais, nustatytais gamyklos gamintojos techniniuose dokumentuose.

237. Prieš išardant dujų uždaromuosius įtaisus, prieš prijungiant ir remontuojant dujotiekius, dirbant dujas deginančio įrenginio viduje, taip pat konservuojant dujas deginančio įrenginio dujotiekius, pirmuosius dujų tekėjimo kryptimi uždaromuosius įtaisus reikia uždaryti ir įrengti už jų akles, iš dujas deginančio įrenginio dujotiekių išleisti dujas ir prapūsti juos oru arba inertinėmis dujomis.

238. Kapitaliai remontuojant pastatus ir patalpas, remontuojant dujas deginančius įrenginius, jeigu tokio remonto metu jie yra išardomi, paruošiant ne darbo sezonui, dujas deginantys įrenginiai turi būti atjungti nuo dujotiekių ir įrengtos aklės.

239. Saugumo ir prapūtimo žvakėse įrengti uždaromieji įtaisai visą laiką, kol dujas deginantys įrenginiai neveikia, turi būti atidaryti.

 

XI. DUJŲ BALIONŲ GRUPINIAI IR INDIVIDUALŪS ĮRENGINIAI

 

240. Dujų balionų grupiniai ir individualūs įrenginiai turi būti įrengiami vadovaujantis jų įrengimą reglamentuojančiais norminiais teisės aktais.

241. Dujų balionų spintos, gaubtai turi būti užrakinti.

242. Į buitinius dujų prietaisus iš balionų įrenginių tiekiamų dujų slėgis po slėgio reguliavimo įtaiso neturi būti didesnis kaip 50 mbar.

243. Draudžiama grupinių ir individualių balionų įrenginių spintoms apšiltinti, šildymui naudoti medžiagas, šildytuvus ir kitus prietaisus, nenustatytus spintas gaminusių gamyklų techniniuose dokumentuose.

244. Dujų balionų įrenginių sandarumą leidžiama tikrinti darbinio slėgio dujomis naudojant muilo emulsiją arba dujų nuotėkiui nustatyti skirtais prietaisais.

245. Balionai grupiniuose įrenginiuose turi būti keičiami vadovaujantis eksploatavimo instrukcija.

246. Grupiniuose ir individualiuose balionų įrenginiuose balionus pakeisti turi kvalifikuoti darbuotojai. Savo individualiuose balionų įrenginiuose keisti balionus leidžiama fiziniams asmenims, instruktuotiems dujų tiekimo įmonėse, vadovaujantis balionų keitimo instrukcija (1 priedas), kurią išduoda balioną parduodanti įmonė [7.12].

247. Dujų balioną parduodanti (keičianti) įmonė pagal [7.18, 7.12] reikalavimus ant dujų baliono turi pritvirtinti etiketę (paženklinti prekę).

 

XII. DUJŲ NAUDOJIMAS ŪKIO REIKMĖMS

 

248. Naudoti dujas ūkio reikmėms (metalams pjauti, virinti, lituoti, bitumui ir kitoms medžiagoms pakaitinti ir kt.) leidžiama tik kvalifikuotiems darbuotojams.

249. Dujos metalams virinti, pjaustyti ir kitiems tikslams gali būti tiekiamos iš stacionariųjų ar kilnojamųjų postų.

250. Stacionarieji dujų postai turi būti įrengiami pagal projektus, atitinkančius RSN ir STR reikalavimus.

251. Kilnojamuosius degiklius ir technologinius įrenginius leidžiama prijungti prie stacionariųjų postų ar dujų balionų žarnomis, kurios turi išlaikyti 6 bar slėgį, būti ne ilgesnės kaip 30 m ir sudarytos ne daugiau kaip iš trijų, tarpusavyje sujungtų gabalų. Žarnoms sujungti tarpusavyje ir prijungti prie dujas naudojančių įrenginių bei dujų balionų, dujų postų turi būti naudojamos dvipusės gofruotos įmovos. Žarnos sujungimo vietose turi būti suveržtos pavalkėliais.

252. Iš rezervuarų į stacionariuosius dujų postus tiekiamų dujų slėgis turi būti ne didesnis kaip 1,5 bar.

253. Stacionariajame poste, dujų linijoje prieš žarną, turi būti įrengiamas uždaromasis įtaisas ir uždaro tipo apsauginis įtaisas, neleidžiantis liepsnai išplisti į dujotiekį ar dujotiekyje susidaryti sprogiam mišiniui.

254. Prieš pradedant pjaustymo darbus muilo emulsija turi būti patikrintas stacionariojo dujų posto įtaisų, žarnų prijungimo vietų sandarumas.

255. Nuo stacionariojo dujų posto atjungus žarną, turi būti uždaromas uždaromasis įtaisas ir įrengiama aklė.

256. Kilnojamąjį postą leidžiama įrengti specialios konstrukcijos vežimėlyje sumontuojant jame dujų balioną kartu su deguonies balionu. Balionai vežimėlyje turi būti sumontuoti taip, kad nenukristų ir nesidaužytų vienas į kitą. Darbo metu skystųjų dujų balionas turi būti vertikalioje padėtyje.

257. Prie vieno kilnojamojo posto (baliono) gali būti prijungtas tik vienas dujų degiklis ar pjoviklis. Dujų slėgiui sumažinti ir palaikyti jį reikiamo lygio, ant baliono turi būti įrengtas dujų slėgio redukavimo įtaisas.

258. Dujų balionai turi būti apsaugoti nuo mechaninio pažeidimo, metalo purslų, dujų arba skysčių, sukeliančių koroziją, poveikio.

259. Patalpoje dujų balionas gali būti ne arčiau kaip 1 m nuo šildymo prietaisų ir 5 m – nuo šilumos šaltinio, kuriame dega ugnis. Balionas neturi įšilti daugiau kaip iki 45oC temperatūros.

260. Draudžiama pjauti, virinti metalus bei naudoti dujas kitiems tikslams cokolinėse ir rūsių patalpose (jei durys iš patalpos yra žemiau už žemės paviršių), taip pat šuliniuose, šachtose ir kituose požeminiuose statiniuose.

261. Metalams pjauti, virinti bei kitiems tikslams naudoti suskystintąsias dujas, taip pat naudoti atvirą liepsną iš kitų šaltinių leidžiama ne arčiau kaip:

261.1. 10 m – nuo rezervuarų įrenginio;

261.2. 5 m – nuo balionų su dujomis ir deguonimi;

261.3. 3 m – nuo dujų vamzdynų ir žarnų, taip pat nuo stacionariųjų dujų skirstymo postų dirbant rankiniu būdu;

261.4. 1,5 m – nuo dujų skirstymo postų, kai darbai mechanizuoti.

262. Darbo metu degiklio (pjoviklio) liepsna turi būti nukreipta į priešingą pusę nuo dujų šaltinio. Jeigu ši sąlyga negali būti įvykdyta, tai dujų tiekimo šaltinį reikia aptverti metaliniais skydais arba širmomis iš nedegiųjų medžiagų.

263. Darbo vietoje remontuoti degiklius, pjoviklius ir kitą įrangą draudžiama.

264. Nenaudojami kilnojamųjų postų dujų balionai (ir tušti balionai) turi būti sandėliuojami dujų balionų sandėliuose, metalinėse spintose ar konteineriuose.

265. Draudžiama žarną, kuri buvo naudota dujoms tiekti, naudoti deguoniui tiekti, taip pat degiosiomis dujomis išpūsti iš žarnos deguonį ir atvirkščiai – dujas deguonimi.

 

XIII. DUJŲ BALIONŲ SANDĖLIAVIMAS

 

266. Pripildyti dujų ir tušti (neprapūsti oru ar inertinėmis dujomis) balionai turi būti laikomi suprojektuotuose atviro ar uždaro tipo sandėliuose, metalinėse vėdinamose spintose ir konteineriuose.

267. Sandėlyje turi būti suprojektuota natūrali arba mechaninė vėdinimo sistema, užtikrinanti per valandą trikartinį oro pasikeitimą sandėlyje.

268. Sandėlio teritorijoje, šalia metalinės spintos ar konteinerio turi būti pirminės gaisro gesinimo priemonės [7.13].

269. Balionų sandėliavimo, sandėlių naudojimo tvarka turi būti nustatyta sudarytoje sandėlių naudojimo instrukcijoje.

270. Sandėliuose, sandėlių apsaugos zonoje turi būti iškabinti standartiniai ženklai [7.9, 7.23.], draudžiantys naudoti atvirą ugnį ir rūkyti.

271. Sandėliuojami balionai neturi būti veikiami tiesioginių saulės spindulių ir kritulių. Sandėlių langai turi būti įstiklinti matiniais ar baltai nudažytais stiklais.

272. Sandėlio grindys turi būti iš medžiagų, kurios nesukelia kibirkšties. Į sandėlius, kuriuose laikomi degiųjų dujų balionai, draudžiama įeiti asmenims, dėvintiems avalynę arba drabužius, galinčius sukelti kibirkščiavimą.

273. Pripildyti dujų balionai laikomi vertikaliai arba horizontaliai. Balionai turi būti laikomi taip, kad nenuvirstų ar nebūtų mechaniškai sužaloti. Balionus laikant horizontaliai ant medinių rėmų arba stelažų, rietuvės turi būti ne aukštesnės kaip 1,5 m, o visi ventiliai nukreipti į vieną pusę. Ant horizontaliai sandėliuojamo baliono turi būti uždedama po du virvės ar gumos žiedus.

274. Pripildyti dujų balionai turi būti sandėliuojami atskirai nuo tuščių.

275. Pripildyti ir tušti dujų balionai turi būti sandėliuojami su aklėmis.

276. Suskystintųjų dujų balionų sandėliuose temperatūra neturi viršyti 35o C. Esant aukštesnei temperatūrai, būtina patalpą aušinti (ypač grindų lygyje).

277. Jeigu iš sandėlyje esančių balionų nuteka dujos, tai sandėlį reikia vėdinti, nesandarius balionus išnešti iš sandėlio, o dujas iš tokių balionų išleisti tam tikslui nustatytoje aikštelėje.

278. Sandėlyje turi būti svarstyklės balionams pasverti.

279. Netvarkingi balionai turi būti pažymėti, kreida nurodant nuotėkio vietą, ir laikomi atskirai. Šie balionai turi būti grąžinami į DPS, DPP remontuoti.

280. Sandėlis turi būti tvarkingas ir švarus.

281. Sandėlyje kilus gaisrui, skubiai iškviesti ugniagesius, o iki jiems atvykstant gaisrą gesinti esamomis priemonėmis.

282. Draudžiama kartu su dujų balionais sandėlyje laikyti kitas degiąsias medžiagas, deguonies balionus ir kitus daiktus.

 

XIV. DUJŲ ĮRENGINIŲ APSAUGA NUO KOROZIJOS

 

283. Požeminių dujų rezervuarų įrenginių, požeminių plieninių dujotiekių apsaugai nuo korozijos turi būti įrengtos ir naudojamos apsaugos nuo korozijos priemonės, vadovaujantis norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais apsaugos nuo korozijos priemonių įrengimą ir naudojimą.

284. Apsaugos nuo korozijos įrenginius eksploatuoti turi kvalifikuota tarnyba.

285. Elektrocheminės apsaugos nuo korozijos įrenginiai turi būti eksploatuojami vadovaujantis [7.14], eksploatavimo instrukcijomis, standartais ir kitais norminiais teisės aktais.

 

XV. SUSKYSTINTŲJŲ DUJŲ VEŽIMAS

 

286. Dujų vežimo kelių transporto priemonėmis tvarką nustato teisės aktai, reglamentuojantys pavojingų krovinių vežimą.

287. Individualiu transportu leidžiama vežti dujų balionus laikantis šių sąlygų:

287.1. leidžiama vežti ne daugiau kaip du buitinius dujų balionus, kurių bendra talpa ne didesnė kaip 55 litrai;

287.2. dujų balionai turi būti su aklėmis;

287.3. vežami balionai turi būti apsaugoti nuo saulės spindulių ir atmosferinių kritulių.

288. Dujas tiekiančios (parduodančios) įmonės darbuotojai, pardavę buitinius dujų balionus individualiems vartotojams, vežantiems balionus individualiu transportu, privalo juos perspėti dėl vežimo sąlygų laikymosi.

 

XVI. DUJŲ ĮRENGINIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

 

I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

289. Dujų įrenginių techninę priežiūrą sudaro:

289.1. apėjimas;

289.2. techninis patikrinimas;

289.3. taisymas.

290. Dujų įrenginių techninė priežiūra turi būti atliekama pagal eksploatavimo instrukcijas ir savininko patvirtintą grafiką. Atlikti techninės priežiūros darbai turi būti įforminami techniniuose dokumentuose.

291. Dujų įrenginių apėjimo periodiškumą nustato savininkas, bet apeinama turi būti ne rečiau, negu nustatyta šiose taisyklėse.

292. Dujotiekiai turi būti apeinami pagal sudarytus maršrutinius žemėlapius, kuriuose turi būti nurodyta:

292.1. dujų vamzdynai, įrenginiai, įtaisai;

292.2. 15 metrų atstumu į abi puses nuo dujotiekio ir aplink dujų įrenginius esantys pastatų rūsiai, kitos požeminės inžinerinės komunikacijos, šuliniai ir kitos vietos, kur gali kauptis dujos.

293. Apėjimo metu nustatytus dujų įrenginių trūkumus kvalifikuota tarnyba turi analizuoti ir numatyti jų pašalinimą, atliekant techninį patikrinimą, taisymą ar rengiant remonto darbų planus.

294. Dujų įrenginių techninis patikrinimas turi būti atliekamas pagal savininko sudarytus ir patvirtintus grafikus ir eksploatavimo instrukcijas. Techniniai patikrinimai turi būti atliekami ne rečiau, negu nurodyta šiose taisyklėse, jeigu kitaip nenustatyta dujų įrenginių techniniuose dokumentuose.

295. Požeminiai dujotiekiai, kuriuos eksploatuojant dujos ėmė tekėti pro vamzdžių surūdijusias vietas ir šių vietų negalima kitaip nustatyti, turi būti techniškai patikrinami, atliekant jų mechaninio stiprumo, sandarumo bandymus arba kitomis techninėmis priemonėmis, nustatančiomis defektus. Toks patikrinimas turi būti atliktas dujotiekius sumontavus ir praėjus vieneriems metams po remonto. Tokių dujotiekių sąrašą kiekvienais metais turi sudaryti dujotiekį eksploatuojanti įmonė. Bandymu metu vartotojų įrenginiai turi būti atjungti.

296. Tais atvejais, kai atliekant techninį patikrinimą nustatomi gedimai, dėl kurių nesaugu naudoti dujų įrenginius, o gedimų negalima nedelsiant pašalinti, dujų tiekimas turi būti nutrauktas, iki bus pašalinti gedimai.

297. DPS, DPP, SDD, suskystintųjų dujų rezervuarų įrenginių, grupinių balionų įrenginių, dujas deginančių įrenginių, skirstomųjų, įvadų ir vidaus dujotiekių darbo parametrai, sutrikimai, techninio patikrinimo metu nustatyti trūkumai turi būti analizuojami ir numatomos priemonės bei darbai, kurie užtikrintų patikimą ir saugų dujų įrenginių darbą.

298. Valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių techninė būklė tikrinama vadovaujantis [7.3, 7.15].

299. Apie atliktus techninio patikrinimo darbus turi būti pažymima įrenginių techniniuose dokumentuose. Varžų matavimai, mechaninio stiprumo, sandarumo bandymai turi būti įforminami aktais.

 

II. POŽEMINIO DUJOTIEKIO APĖJIMAS

 

300. Požeminiai dujotiekiai apeinami tokiu periodiškumu:

300.1. dujotiekiai, kuriuose dujų darbinis slėgis ne didesnis kaip 50 mbar, – ne rečiau kaip kartą per mėnesį;

300.2. dujotiekiai, kuriuose dujų darbinis slėgis didesnis kaip 50 mbar, – ne rečiau kaip du kartus per mėnesį;

300.3. dujotiekiai, kurių apsaugos zonoje atliekami statybos ir žemės darbai, – kasdien, iki nebus dujotiekio pažeidimo grėsmės;

300.4. naujai nutiesti dujotiekiai – ne vėliau kaip kitą dieną paleidus dujas.

301. Apeinant požeminį dujotiekį, turi būti patikrinama:

301.1. dujotiekio įtaisų tvarkingumas;

301.2. dujotiekio įvadų būklė;

301.3. pastatų rūsių ir požeminių komunikacijų šulinių užteršimas dujomis 15 m atstumu į abi puses nuo dujotiekio;

301.4. išoriniai dujų nutekėjimo požymiai;

301.5. ar dujotiekiui negresia mechaniniai pažeidimai ir užstatymo pavojus, ar dujotiekio apsaugos zonoje žemės darbai atliekami pagal normatyvinių dokumentų reikalavimus;

301.6. ar dujotiekio apsauginėje zonoje neauga medžiai.

302. Apeinant dujotiekio įtaisus, turi būti:

302.1. patikrinamas dujotiekio įtaisų sandarumas;

302.2. patikrinama dujų koncentracija kontroliniuose vamzdeliuose;

302.3. patikrinama dujotiekio įtaisų apsauginių šulinėlių padėtis (ar nenusėdę, nepasislinkę ir pan.), jie išvalomi;

302.4. pakeičiami sutrupėję putplasčio amortizatoriai.

303. Apeinant dujotiekio įvadus, turi būti patikrinama:

303.1. uždaromųjų įtaisų, izoliuojančių jungčių sandarumas;

303.2. vamzdžių korozinė būklė;

303.3. dėklų padėtis ir jų sandarinimo būklė.

304. Dujų nutekėjimas apeinant gali būti nustatomas pagal požymius:

304.1. vasarą – virš (šalia) požeminio dujotiekio pageltę ar išdžiūvę želdiniai;

304.2. žiemą – parudavęs sniegas.

305. Jei dujotiekio apsaugos zonoje atliekami statybos ir (ar) žemės darbai, turi būti patikrinta:

305.1. ar statinys statomas (montuojamas) nuo dujotiekio vamzdynų ir įrenginių leidžiamais norminiais atstumais;

305.2. ar nepažeisti dujotiekiai, dujotiekio įtaisai bei jų izoliacija, ar jie neužkraunami statybinėmis medžiagomis ir mechanizmais;

305.3. prireikus dujotiekio sandarumas (apžiūrint).

306. Aptikę dujų nuotėkį, apeiviai turi apie tai pranešti avarinei tarnybai, savo įmonės vadovams, vėdinti patalpas ir namų rūsius, dujų analizatoriumi patikrinti namų rūsių, pastatų pirmųjų aukštų ir požeminių statinių orą 50 m spinduliu nuo nuotėkio vietos. Jei aptinkamas dujomis užterštas oras, reikia perspėti pastate esančius žmones, kad nesinaudotų atvira ugnimi ir elektriniais prietaisais, o aptikus užterštą orą rūsiuose – paraginti žmones išeiti iš patalpų į lauką.

 

III. ANTŽEMINIO DUJOTIEKIO APĖJIMAS

 

307. Antžeminiai dujotiekiai apeinami ne rečiau kaip du kartus per metus.

308. Apeinant antžeminį dujotiekį, turi būti tikrinama:

308.1. dujotiekio antikorozinės dangos ir tvirtinimo būklė;

308.2. statinių, ant kurių įrengtas dujotiekis, konstrukcijų būklė;

308.3. ar atliekant statybos ir remonto darbus dujotiekiui negresia mechaniniai pažeidimai ir užstatymo pavojus;

308.4. dujotiekio įvadų, perėjimų per sienas, dėklų sandarinimo būklė;

308.5. ar dujotiekis nenaudojamas kitoms komunikacijoms tvirtinti, įžeminti;

308.6. dujotiekio sandarumas (apžiūrint);

308.7. uždaromųjų įtaisų, izoliuojančių jungčių tvarkingumas.

 

IV. DPS, DPP, SDD DUJŲ ĮRENGINIŲ TECHNINIS PATIKRINIMAS

 

309. DPS, DPP, SDD dujų įrenginių techniniai patikrinimai atliekami tokiu periodiškumu:

309.1. ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį turi būti:

309.1.1. patikrinamas dujotiekių sandarumas;

309.1.2. patikrinamas saugos įtaisų veikimas, uždaromųjų įtaisų, jungčių sandarumas;

309.1.3. išoriškai apžiūrimi rezervuarai;

309.1.4. patikrinama antžeminių rezervuarų, dujotiekių antikorozinės dangos būklė;

309.1.5. patikrinamas filtrų užterštumas, jei reikia, jie išvalomi;

309.1.6. prapučiami manometrų, slėgio reguliatorių, saugos įtaisų ir kt. impulsiniai vamzdeliai;

309.1.7. patikrinama slėgio reguliatorių, saugos įtaisų techninė būklė, suderinami jų veikimo parametrai;

309.2. ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius:

309.2.1. išbandomos dujų pripildymo ir išpylimo žarnos;

309.2.2. patikrinami ir sureguliuojami apsauginiai vožtuvai;

309.3. ne rečiau kaip kartą per metus:

309.3.1. patikrinami balionų pripildymo įrenginiai;

309.3.2. išardomi ir išvalomi reguliatoriai, saugos įtaisai;

309.3.3. patikrinamas vožtuvų prigludimo prie lizdo, membranų sandarumas, paslankumas;

309.3.4. sutepamos įrenginių, įtaisų besitrinančios dalys, sutvarkomi riebokšliai;

309.3.5. patikrinamas neardomųjų konstrukcijų mazgų tvirtinimas;

309.3.6. išmatuojamos kabelių bei laidų izoliacijos ir įžeminimo kontūrų varžos.

310. Prieš žiemos sezoną turi būti atliekamas garintuvų techninis patikrinimas – išmatuojamos garintuvų, elektros kabelių, apsauginio įžeminimo įrenginių varžos.

311. Pastatų ir įrenginių žaibosaugos ir statinio elektros krūvio įžeminimų įrenginių varžos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per metus.

 

V. REZERVUARŲ ĮRENGINIŲ, GRUPINIŲ BALIONŲ ĮRENGINIŲ, DUJŲ REDUKAVIMO

ĮRENGINIŲ TECHNINIS PATIKRINIMAS

 

312. Rezervuarų įrenginių, grupinių balionų įrenginių, dujų redukavimo įrenginių techniniai patikrinimai atliekami tokiu periodiškumu:

312.1. ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius turi būti:

312.1.1. patikrinamas saugos įtaisų veikimas;

312.1.2. patikrinamas uždaromųjų įtaisų, jungčių sandarumas;

312.1.3. patikrinamas filtro užterštumas (jei reikia, jis išvalomas);

312.1.4. prapučiami manometrų, slėgio reguliatorių, uždaromųjų vožtuvų ir kt. impulsiniai vamzdeliai;

312.1.5. patikrinama slėgio reguliatorių techninė būklė, suderinami jų veikimo parametrai;

312.1.6. patikrinama pirminių gaisro gesinimo priemonių būklė ir komplektavimas;

312.1.7. patikrinama antžeminių rezervuarų, dujotiekių, apsauginių gaubtų, aptvėrimų antikorozinės dangos būklė;

312.1.8. patikrinama standartinių įspėjamųjų, draudžiamųjų ženklų būklė;

312.1.9. patikrinamas dujų lygis rezervuaruose;

312.1.10. patikrinama garintuvų būklė;

312.2. ne rečiau kaip kartą per metus turi būti:

312.2.1. išardomi ir išvalomi reguliatoriai;

312.2.2. patikrinamas vožtuvų prigludimas prie lizdo, membranų sandarumas, paslankumas;

312.2.3. patikrinami ir sureguliuojami apsauginiai vožtuvai;

312.2.4. sutepamos įrenginių, įtaisų besitrinančios dalys, sutvarkomi riebokšliai;

312.2.5. patikrinamas neardomųjų konstrukcijų mazgų tvirtinimas;

312.2.6. atliekami kiti darbai, nurodyti įrenginių, įtaisų techniniuose dokumentuose.

313. Prieš žiemos sezoną turi būti atliekamas garintuvų techninis patikrinimas – išmatuojamos garintuvų, elektros kabelių, apsauginio įžeminimo įrenginių varžos.

 

VI. POŽEMINIŲ DUJOTIEKIŲ TECHNINIS PATIKRINIMAS

 

314. Techninio patikrinimo periodiškumas:

314.1. dujotiekio izoliacijos būklė tikrinama – ne rečiau kaip kartą per 5 metus;

314.2. kondensato susikaupimas tikrinamas ir pašalinamas – pagal dujotiekio savininko nustatytą grafiką, bet ne rečiau kaip kartą per metus;

314.3. dujų slėgis dujotiekyje tikrinamas – pagal dujotiekio savininko nustatytą grafiką;

314.4. dujotiekio vamzdžių metalo būklė tikrinama – visais atvejais, kai dujotiekis atkasamas;

314.5. dujotiekio uždaromųjų įtaisų ir jų šulinių būklė tikrinama – ne rečiau kaip vieną kartą per metus.

315. Plieninio dujotiekio metalo, izoliacijos būklė patikrinama specialiais prietaisais, kuriais nustatoma, ar nėra izoliacijos defektų, nustatomos pavojingos korozinės zonos, dujotiekio metalo būklė.

316. Nustačius izoliacijos defektus, turi būti atkastas ne mažiau kaip 1,5 m ilgio dujotiekio ruožas (atkarpa) ir izoliacijos būklė patikrinama apžiūrint bei tam skirtais prietaisais.

317. Visose izoliacijos pažeidimų, naujų dujotiekių prijungimo, nupjovimo ir remonto vietose turi būti patikrinama izoliacijos ir vamzdžių metalo paviršiaus būklė ir vientisumas.

318. Atnaujinus dujotiekio izoliaciją, prieš užkasant dujotiekį, izoliacijos kokybė turi būti tikrinama prietaisais.

319. Kondensato susikaupimas kondensato rinktuvuose tikrinamas ir kondensatas šalinamas pagal savininko sudarytas instrukcijas.

320. Kondensatas turi būti renkamas į specialius indus ir utilizuojamas.

321. Tikrinant dujotiekio uždaromųjų įtaisų ir jų šulinių būklę turi būti patikrinama ir ne šuliniuose sumontuotų požeminio uždaromųjų įtaisų vairaračių būklė.

 

VII. ANTŽEMINIO DUJOTIEKIO TECHNINIS PATIKRINIMAS

 

322. Antžeminis dujotiekis techniškai tikrinimas remiantis apėjimo rezultatais, bet ne rečiau kaip kartą per 5 metus. Techninio patikrinimo metu turi būti:

322.1. patikrinama uždaromųjų įtaisų būklė, uždarymo sandarumas, sutvarkomi riebokšliai;

322.2. patikrinama izoliuojančių jungčių būklė;

322.3. specialiais prietaisais patikrinama korozingų dujotiekio vietų metalo būklė;

322.4. sutvarkomos tvirtinimo atramos ir laikikliai ir (ar) įrengiamos papildomos atramos;

322.5. užsandarinami dujotiekio dėklai.

 

VIII. DUJAS DEGINANČIŲ ĮRENGINIŲ, DUJŲ DEGINIMO ĮTAISŲ, NAUDOJAMŲ ĮMONĖSE, TECHNINIS PATIKRINIMAS

 

323. Šio poskyrio reikalavimai taikomi vidaus dujotiekiams, dujas deginantiems įrenginiams, kurių kiekvieno galia ne didesnė kaip 350 kW, o II ir III kategorijos katilinėje [7.8] sumontuotų dujas deginančių įrenginių bendra galia ne didesnė kaip 1,5 MW.

324. Dujas deginančių įrenginių dujų deginimo įtaisų techninis patikrinimas skirstomas į periodiškąją techninę apžiūrą ir metinį techninį patikrinimą.

325. Periodiškoji techninė apžiūra atliekama ne rečiau kaip kartą per 1 mėnesį. Jos metu:

325.1. patikrinamas uždaromųjų, saugos įtaisų veikimas, uždarymo sandarumas;

325.2. patikrinamas jungčių ir įtaisų sandarumas;

325.3. patikrinama degiklių techninė būklė;

325.4. išvalomi filtrai, degikliai ir degtuvai;

325.5. prapučiami manometrų, slėgio reguliatorių, uždaromųjų vožtuvų ir kt. impulsiniai vamzdeliai;

325.6. patikrinama slėgio reguliatorių, apsaugos vožtuvų techninė būklė, suderinami jų veikimo parametrai;

325.7. patikrinamos patalpų dujų signalizavimo sistemos ir jų davikliai.

326. Metinis techninis patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per metus. Jo metu:

326.1. atliekami periodiškosios techninės apžiūros darbai;

326.2. išardomi ir išvalomi reguliatoriai, apsaugos vožtuvai;

326.3. patikrinamas vožtuvų prigludimas prie lizdo, membranų sandarumas, paslankumas;

326.4. sutepamos besitrinančios dalys, sutvarkomi riebokšliai;

326.5. patikrinamas neardomųjų konstrukcijų mazgų tvirtinimas;

326.6. išardomi ir sutaisomi netvarkingi uždaromieji įtaisai;

326.7. patikrinami ir išvalomi dūmtraukiai, dūmtakiai (prieš šildymo sezoną);

326.8. išmatuojama kabelių bei laidų izoliacijos ir įžeminimo kontūrų varža;

326.9. patikrinama, ar patalpos, kuriose įrengti šie įrenginiai ir prietaisai, atitinka normatyvinių dokumentų reikalavimus.

 

IX. DUJAS DEGINANČIŲ ĮRENGINIŲ IR INDIVIDUALIŲ DUJŲ BALIONŲ ĮRENGINIŲ, NAUDOJAMŲ GYVENAMUOSIUOSE IR VISUOMENINIUOSE PASTATUOSE, TECHNINIS PATIKRINIMAS

 

327. Gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose naudojamų dujas deginančių įrenginių, buitinių dujų prietaisų ir individualių dujų balionų įrenginių techninis patikrinimas atliekamas jų techniniuose dokumentuose nustatytu periodiškumu bei taisant dujas deginančius įrenginius, buitinius dujų prietaisus arba vartotojo pageidavimu.

328. Techninio patikrinimo metu:

328.1. patikrinamas įrenginių sandarumas, jautriais dujų koncentracijos nustatymo prietaisais ar kitais pripažintais būdais;

328.2. patikrinama patalpų, kuriuose įrengti šie įrenginiai ir prietaisai, atitiktis normatyvinių dokumentų reikalavimams;

328.3. patikrinama degimo produktų šalinimo sistemos jungiamųjų vamzdžių, dūmtakių, dūmtraukių, vėdinimo kanalų techninė būklė, trauka dūmtraukyje ir vėdinimo kanale;

328.4. patikrinamas saugos ir dujų degimo reguliavimo automatikos veikimas;

328.5. jei reikia, pakeičiamos sugedusios ir susidėvėjusios dalys;

328.6. išvalomi filtrai, degikliai, degtuvai;

328.7. atliekami kiti techninio patikrinimo darbai, nustatyti įrenginių gamintojo techniniuose dokumentuose.

 

X. VIDAUS DUJOTIEKIO GYVENAMUOSIUOSE IR VISUOMENINIUOSE PASTATUOSE TECHNINIS PATIKRINIMAS

 

329. Techniškai tikrinant vidaus dujotiekį gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose, atliekami šie darbai:

329.1. tikrinama vidaus dujotiekio ir uždaromųjų įtaisų techninė būklė, jei reikia, uždaromieji įtaisai išvalomi ir sutepami;

329.2. išbandomas vidaus dujotiekio sandarumas 50 mbar slėgiu; slėgis per 5 minutes neturi sumažėti daugiau kaip 2 mbar. Bandymo ribos: nuo įvadinio čiaupo iki čiaupo prieš prietaisą.

330. Techninio patikrinimo periodiškumas – ne rečiau kaip kartą per 5 metus.

 

XI. DUJŲ ĮRENGINIŲ SAUGOS, REGULIAVIMO, BLOKAVIMO AUTOMATIKOS IR SIGNALIZACIJOS

SISTEMŲ, MATAVIMO IR KONTROLĖS PRIEMONIŲ TECHNINIS PATIKRINIMAS

 

331. Dujų įrenginių saugos, reguliavimo, blokavimo automatikos ir signalizacijos sistemų techninį patikrinimą sudaro:

331.1. sistemų veikimo patikrinimas, atliekamas pagal gamintojo nurodytą metodiką ir rekomenduojamą periodiškumą arba priežiūros norminių aktų nustatytu periodiškumu;

331.2. sistemų veikimo ribų nustatymas pagal gamintojo instrukcijas ir rekomendacijas. Atliekamas gamintojo rekomenduojamu periodiškumu, bet ne rečiau kaip kartą per metus, jei priežiūros norminiai aktai nenustato kitaip. Veikimo ribos turi atitikti parametrus, nurodytus automatiką derinusios įmonės ataskaitoje, garantuojančius saugų, patikimą ir efektyvų įrenginių darbą.

332. Manometro rodyklės grįžimas į nulinę padėtį tikrinamas:

332.1. apeinant rezervuarų įrenginius, grupinius balionų įrenginius, dujų slėgio redukavimo įrenginius;

332.2. DPS, DPP, SDD ir įmonėse – kartą per pamainą.

333. Manometro rodmens tikslumas su pavyzdiniu manometru sutikrinimas (tikrinti nebūtina, jei yra įrengti du ar daugiau matavimo prietaisų ir jų rodmenys sutampa) pagal parengtas instrukcijas gamintojo rekomenduojamu periodiškumu.

334. Periodinės matavimo priemonių, dujų analizatorių ir signalizatorių patikros atliekamos Lietuvos Respublikos standartizacijos departamento matavimo priemonių sąraše nurodytu periodiškumu, jei gamintojo pateiktuose techniniuose dokumentuose nenustatyta kitaip.

335. Kompiuterizuotų dujų įrenginių saugos, blokavimo, reguliavimo ir signalizacijos sistemų veikimo ribos turi atitikti gamintojo rekomendacijas.

 

XII. DUJŲ BALIONŲ TECHNINIS PATIKRINIMAS

 

336. Dujų balionai tikrinami vadovaujantis technologinėmis instrukcijomis, parengtomis remiantis šiomis taisyklėmis, gamintojų techniniais dokumentais, [7.16] ir kitais norminiais teisės aktais.

337. Buitinių dujų balionų (50; 27; 5 l talpos) techninė būklė turi būti tikrinama ne rečiau kaip kas 10 metų.

338. Neeilinis balionų patikrinimas turi būti atliktas šiais atvejais:

338.1. po remonto, jei jo metu buvo virinami, mechaniškai apdorojami arba lituojami jo korpuso elementai;

338.2. jeigu balionas nebuvo eksploatuojamas daugiau kaip 12 mėnesių.

339. Balionų techninė būklė gali būti tikrinama specialiuose remonto ar bandymo punktuose, gamyklose gamintojose, pildymo stotyse, įmonėse indo savininkėse, turinčiuose nustatyta tvarka išduotą leidimą šiems darbams atlikti.

340. Balionų techninę būklę tikrina nustatyta tvarka apmokyti ir atestuoti darbuotojai.

341. Prieš tikrinant balionų techninę būklę ir juos remontuojant, iš jų turi būti pašalinamos dujos, neišgaravusios liekanos ir balionai prapučiami inertinėmis dujomis.

342. Ardyti balionų ventilius, nesumažinus slėgio iki atmosferos, neleidžiama.

343. Leidžiama keisti balionų ventilius, išpylus iš balionų dujas, bet neprapūtus jų inertinėmis dujomis, kai šie darbai atliekami „A“ kategorijos patalpose su specialiai įrengta oro šalinimo sistema.

344. Buitinių balionų hidraulinis bandymas atliekamas 20 bar slėgiu.

345. Jeigu tikrinant balionų techninę būklę nustatoma, kad balioną dėl defektų pavojinga toliau eksploatuoti, nuo baliono turi būti panaikinamas jo pasas.

 

XIII. GUMUOTO AUDINIO ŽARNŲ TECHNINIS PATIKRINIMAS

 

346. Gumuoto audinio žarnos bandomos pagal gamyklos gamintojos rekomendacijas, bet ne rečiau kaip kartą per 6 mėn. Žarnos bandomos hidrauliniu būdu, 1,25 karto didesniu slėgiu už darbinį, jei kitaip nėra nustatyta jų techniniuose dokumentuose.

347. Bandymo metu turi būti patikrinta, ar nenutrūkęs laidininkas, sumontuotas gumuoto audinio žarnos viduje. Laidininko varža turi būti ne didesnė kaip 10 omų. Žarnų bandymo rezultatai nurodomi bandymo akte.

348. Prasitrynusios, įpjautos, išsipūtusios, įplyšusios ir turinčios kitų defektų gumuoto audinio žarnos keičiamos naujomis.

349. Išbandytos žarnos turi būti paženklintos, kad būtų galima jas atpažinti, ir nurodoma kito techninio patikrinimo data.

 

XIV. TAISYMAS

 

350. Trūkumai ir gedimai, nustatyti naudojant bei atliekant dujų sistemos techninę priežiūrą, turi būti šalinami atliekant techninius patikrinimus, jei tai nurodyta eksploatavimo instrukcijose, arba jų šalinimas nustatomas remonto darbų planuose.

 

XVII. REMONTAS

 

I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

351. Dujų įrenginių remonto darbai planuojami įvertinant jų naudojimo ypatumus, techninės priežiūros darbus, įrenginių techninę būklę ir kt.

352. Remonto programos, remonto darbų planai turi būti patvirtinti savininko.

353. Remonto darbai gali būti atliekami pagal darbo projektus.

354. Remonto darbų sritys yra:

354.1. dujų įrenginių, atskirų jų sudedamųjų dalių keitimas;

354.2. paleidimo ir derinimo darbai;

354.3. avariniai darbai ir dujų tiekimo atnaujinimas.

355. Jei remontuojant slėginiai indai buvo virinami, po remonto turi būti patikrinta jų techninė būklė. Techninę būklę, vadovaudamiesi įrenginių gamintojų techniniais dokumentais, kitais galiojančiais norminiais teisės aktais, tikrina įgaliotų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigų [7.3] kvalifikuoti darbuotojai ir pateikia išvadą apie jų tinkamumą naudoti.

 

II. DUJOTIEKIO REMONTAS

 

356. Dujotiekio remonto darbų sričiai priskiriama:

356.1. dujotiekio išardymas (išmontavimas), perklojimas, atskirų dujotiekio ruožų ir įrenginių keitimas;

356.2. dujotiekio izoliacijos bei įrenginių remontas;

356.3. dujotiekio įvadų konstrukcijos pertvarkymas, izoliuojančių jungčių įrengimas;

356.4. dujotiekio įrenginių, uždaromųjų įtaisų, prietaisų pakeitimas jiems susidėvėjus, moraliai pasenus ar pasibaigus jų naudojimo laikui;

356.5. požeminio dujotiekio altitudžių koregavimas užpilant (nukasant) gruntą;

356.6. iškasų sutvarkymas ir apželdinimas, kelio dangos sutvarkymas;

356.7. želdinių, medžių, augančių per arti nuo požeminio dujotiekio, persodinimas ar iškirtimas;

356.8. aktyvios apsaugos nuo korozijos įrenginių, anodinių įžemiklių taisymas ar papildomų įžemiklių įrengimas;

356.9. kiti būtini darbai, susiję su dujų tiekimo sistemos remontu (kitų greta paklotų komunikacijų remontas ar iškėlimas ir pan.).

 

III. DUJŲ REZERVUARŲ, GRUPINIŲ BALIONŲ ĮRENGINIŲ REMONTAS

 

357. Suskystintųjų dujų rezervuarų įrenginių remonto darbų sričiai priskiriama:

357.1. rezervuarų vidaus apžiūra, tyrimai ir bandymai;

357.2. rezervuarų, jų izoliacijos bei įtaisų remontas;

357.3. atskirų rezervuarų ir įtaisų keitimas;

357.4. garintuvų įrengimas, keitimas, remontas;

357.5. aktyvios apsaugos nuo korozijos įrenginių, anodinių įžemiklių taisymas ar papildomų įžemiklių įrengimas;

357.6. matavimo priemonių remontas ir keitimas;

357.7. iškasų sutvarkymas ir apželdinimas, kelio dangos sutvarkymas;

357.8. tvoros remontas;

357.9. dujų rezervuaro, grupinio balionų įrenginio spintos, vamzdynų dažymas;

357.10. kolektorių, vamzdynų bandymai ir remontas;

357.11. apsaugos nuo žaibo ir įžeminimo įrenginių remontas;

357.12. redukcinės galvutės gaubto, grupinio balionų įrenginio spintos remontas;

357.13. dujų išgarinimo įrenginių remontas;

357.14. kiti būtini darbai.

 

IV. DPS, DPP, SDD ĮRENGINIŲ REMONTAS

 

358. DPS, DPP ir SDD dujų bei technologinių įrenginių remonto darbų sričiai priskiriama:

358.1. rezervuarų vidaus apžiūra, tyrimai ir bandymai;

358.2. rezervuarų izoliacijos bei jų įrenginių remontas;

358.3. kompresorių, siurblių ir kitų technologinių įrenginių bei įtaisų keitimas;

358.4. garintuvų įrengimas, remontas;

358.5. aktyvios apsaugos nuo korozijos įrenginių, anodinių įžemiklių taisymas ar papildomų įžemiklių įrengimas;

358.6. pastatų ir statybinių konstrukcijų remontas;

358.7. apšvietimo, šildymo, vėdinimo, automatikos, signalizacijos, ryšio ir kt. sistemų remontas;

358.8. matavimo priemonių remontas ir keitimas;

358.9. apsaugos nuo žaibo ir įžeminimo įrenginių remontas;

358.10. iškasų sutvarkymas ir apželdinimas, kelio dangos sutvarkymas;

358.11. kiti būtini darbai.

 

V. DUJAS DEGINANČIŲ ĮRENGINIŲ REMONTAS

 

359. Dujas deginantys įrenginiai remontuojami pagal įrenginių techninių dokumentų ir priežiūros norminių aktų reikalavimus.

360. Dujas deginančių įrenginių remonto sričiai priskiriama:

360.1. degiklių, degtuvų, liepsnos stabilizatorių sutvarkymas, keitimas;

360.2. degimo produktų šalinimo, degimui reikalingo oro padavimo, vėdinimo sistemų remontas, keitimas;

360.3. dujotiekių ir jų įrenginių, uždaromųjų įtaisų, matavimo priemonių remontas, keitimas;

360.4. saugos, reguliavimo, blokavimo automatikos ir signalizacijos sistemų remontas, keitimas;

360.5. elektros instaliacijos remontas, keitimas;

360.6. susidėvėjusių, sugedusių įrenginių dalių keitimas.

 

VI. PALEIDIMO IR DERINIMO DARBAI

 

361. Paleidimo ir derinimo darbai atliekami po dujų įrenginių, rezervuarų sudėtingo remonto ar rekonstravimo darbų prieš pradedant naudoti.

362. DPS, DPP, SDD nauji ar rekonstruoti technologiniai įrenginiai, saugos priemonės, automatikos sistemos išbandomos pagal sudarytą specialią programą, suderintą su įrenginių savininku.

363. DPS, DPP, SDD paleidimo ir derinimo darbų metu atliekamos visos technologinės operacijos ir tikslinamos eksploatavimo instrukcijos. DPS, DPP, SDD paleidimo ir derinimo darbai baigiami po 72 val. normalaus įrenginių darbo.

364. Dujas deginančių įrenginių paleidimo ir derinimo darbai atliekami pagal šių įrenginių techninių dokumentų ir priežiūros norminių aktų reikalavimus.

365. Paleidimo ir derinimo darbai turi būti atliekami pagal [7.16] reikalavimus. Juos atlieka įrenginių savininko kvalifikuotos tarnybos arba pagal sutartį kitų įmonių kvalifikuotos tarnybos.

366. Derinimo darbus atlikusi kvalifikuota tarnyba turi pateikti įrenginių savininkui derinimo darbų ataskaitą, kurioje turi būti pateikiami duomenys apie atliktus darbus, nustatytus dujų įrenginių darbo režimus, įrenginių tinkamumą naudoti ir kt. Apie atliktus derinimo, paleidimo darbus turi būti pažymima įrenginių techniniuose dokumentuose.

 

XVIII. DUJOTIEKIŲ BANDYMAI

 

I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

367. Dujotiekių (atskirų jo dalių) mechaninis stiprumas ir sandarumas turi būti bandomi pneumatiniu būdu. Bandymui naudojama:

367.1. dujotiekiais tiekiamos dujos;

367.2. suslėgtosios inertinės dujos arba oras.

368. Bandoma tikrinant dujotiekių sandarumą ir jei nustatomi gedimai:

368.1. nuteka dujos per korozijos pažeistas vamzdžio sieneles;

368.2. trūkę suvirinimo sandūros ar vamzdžiai.

369. Bandymo būdą pasirenka techninę priežiūrą atliekanti kvalifikuota tarnyba, atsižvelgdama į dujotiekių tipą, jų būklę, dujų slėgį dujotiekiuose bei saugos sąlygas.

370. Nustačius dujų nutekėjimą per korozijos pažeistas vamzdžio sieneles, trūkusias sandūras, po remonto dujotiekiai (atskiros jo dalys) turi būti išbandyti inertinėmis dujomis arba oru.

371. Bandymo įrenginį sudarantys slėginiai vamzdynai, jungtys ir uždaromieji įtaisai turi išlaikyti dvigubai didesnį slėgį už naudojamą dujotiekiui bandyti.

372. Slėgio matavimui naudojami manometrai, kurių paklaida ± 0,4%.

373. Bandomas dujotiekis turi būti atjungtas nuo veikiančių dujotiekių, dujas deginančių įrenginių bei buitinių dujų prietaisų, o dujų vartotojai, kuriems numatoma bandymo metu nutraukti dujų tiekimą, turi būti iš anksto įspėti apie numatomą bandymą ir dujų tiekimo nutraukimą.

374. Bandoma pagal parengtą darbų planą, kuriame turi būti nurodyta tiksli darbų atlikimo tvarka, reikalingi įrenginiai, medžiagos ir prietaisai bei privalomi saugos reikalavimai.

 

II. DUJOTIEKIO BANDYMAS DUJOMIS

 

375. Bandymas vamzdyne esančiomis dujomis taikomas požeminiams ir antžeminiams dujotiekiams, kai dujų slėgis dujotiekyje ne didesnis kaip 50 mbar. Bandymas atliekamas pagal bandymo atlikimo instrukciją kas 5 metai ir tais atvejais, kai yra dujų nutekėjimo požymių (pvz., dujų kvapas, pageltusi augmenija, parudavęs sniegas), o nutekėjimo vieta nenustatyta.

376. Bandymas dujomis turi trukti ne trumpiau kaip 60 minučių.

377. Slėgio sumažėjimas neturi viršyti 0,5 mbar.

 

III. DUJOTIEKIO BANDYMAS INERTINĖMIS DUJOMIS ARBA ORU

 

378. Bandomas dujotiekis turi būti atjungtas nuo veikiančių dujotiekių, dujas deginančių įrenginių ir buitinių dujų prietaisų.

379. Dujotiekio mechaninis stiprumas, atsižvelgiant į didžiausiąjį darbinį dujų slėgį, bandomas:

379.1. kai didžiausiasis darbinis dujų slėgis iki 50 mbar – 3,0 bar slėgiu;

379.2. gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, kai didžiausiasis darbinis slėgis iki 50 mbar – 1,0 bar slėgiu;

379.3. įmonių, kai didžiausiasis darbinis slėgis iki 50 mbar – 1,0 bar slėgiu;

379.4. kai didžiausiasis darbinis dujų slėgis per 50 mbar – 1,25 karto didesniu slėgiu negu didžiausiasis darbinis dujų slėgis.

380. Mechaninio stiprumo bandymo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 1 valanda.

381. Dujotiekio sandarumas, atsižvelgiant į didžiausiąjį darbinį dujų slėgį, bandomas:

381.1. lauko dujotiekių, kai didžiausiasis darbinis dujų slėgis iki 50 mbar – 200 mbar slėgiu;

381.2. įmonių dujotiekių – 100 mbar slėgiu;

381.3. vidaus dujotiekių gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose – 50 mbar slėgiu.

382. Sandarumo bandymo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip:

382.1. lauko dujotiekių ir įmonės dujotiekių – 1 valanda;

382.2. vidaus dujotiekių gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose – 10 minučių.

 

IV. BANDYMO REZULTATŲ ĮVERTINIMAS IR ĮFORMINIMAS

 

383. Dujotiekis mechaninio stiprumo bandymą išlaikė, jei bandant nebuvo konstatuota ir po apžiūrėjimo nenustatyta:

383.1. bandymo dujų (dujotiekyje esančių dujų, inertinių dujų, oro) nutekėjimo per matomas dujotiekio jungtis, įrenginius ir uždaromuosius įtaisus;

383.2. manometrinio slėgio sumažėjimo.

384. Dujotiekis sandarumo bandymą išlaikė, jei bandant:

384.1. nebuvo nustatyta (pastebėta) bandymo dujų nutekėjimo per matomas dujotiekio jungtis, įrenginius ir uždaromuosius įtaisus;

384.2. manometrinio slėgio sumažėjimas neviršijo:

384.2.1. lauko dujotiekyje – 1 mbar;

384.2.2. įmonių dujotiekiuose – 6 mbar;

384.2.3. gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų vidaus dujotiekiuose – 2 mbar.

385. Bandymo leidžiamoji paklaida lygi slėgio matavimo manometrų paklaidai ±0,4%.

386. Sandarumo bandymo metu turi būti atsižvelgiama į bandymui naudojamų dujų, oro ar inertinių dujų temperatūros pokyčius.

387. Bandymo rezultatai įforminami aktu, kurį pasirašo atsakingas už bandymą kvalifikuotas darbuotojas ir dujų įrenginių savininkas arba jo įgaliotas asmuo. Bandymo rezultatai turi būti įrašomi ir į dujų įrenginių techninius dokumentus.

 

XIX. AVARIJŲ IR SUTRIKIMŲ LOKALIZAVIMAS BEI LIKVIDAVIMAS

 

388. Įmonės, eksploatuojančios dujų įrenginius ar tiekiančios (parduodančios) dujas buitiniais dujų balionais, privalo užtikrinti avarijų ir sutrikimų (toliau – avarijų) lokalizavimą bei likvidavimą visuose įmonės eksploatuojamuose dujų įrenginiuose ir buitinių dujų vartotojų įrenginiuose, kuriems ji tiekia (parduoda) dujas.

389. Avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus dujų pilstymo stotyse, dujų pilstymo postuose, dujų degalinėse atlieka šių stočių, postų, degalinių kvalifikuoti darbuotojai, aprūpinti reikalingomis priemonėmis.

390. Įmonės, eksploatuojančios miesto ar gyvenvietės dujotiekio tinklus (rezervuarų įrenginius, skirstomuosius dujotiekius, dujotiekių įvadus, vidaus dujotiekius), privalo turėti avarinę tarnybą.

391. Avarijų lokalizavimas ir likvidavimas dujų pilstymo stotyse, dujų pilstymo postuose, dujų degalinėse, skirstomuosiuose dujotiekiuose, dujotiekių įvaduose, vidaus dujotiekiuose atliekamas vadovaujantis avarijų lokalizavimo ir likvidavimo planais. Šie planai rengiami ir derinami vadovaujantis [7.4, 7.6].

392. Paraiškai lokalizuoti avarijas priskiriamas pranešimas apie:

392.1. dujų kvapo atsiradimą statiniuose, pastatuose, gatvėje, lauke;

392.2. dujų nuotėkį požeminiuose ir antžeminiuose dujotiekiuose, gyvenamųjų namų, kitų pastatų vidaus dujotiekiuose bei įrenginiuose;

392.3. dujotiekių įvadų užšalimą;

392.4. dujų užšalimą dujų rezervuarų įrenginio redukcinės galvutės, grupinio balionų įrenginio reguliavimo ir saugos įtaisuose;

392.5. dujų oro mišinio sprogimą, užsiliepsnojimą, gaisrą;

392.6. dujų tiekimo nutraukimą vartotojams (išskyrus tuos atvejus, kai nutrūksta dujų tiekimas iš rezervuarų įrenginio, grupinio ar individualaus balionų įrenginio, pasibaigus dujoms);

392.7. staigų dujų slėgio padidėjimą ar sumažėjimą dujotiekiuose;

392.8. užtroškimą dujomis arba apsinuodijimą dujų degimo produktais;

392.9. dujų įrenginių ar jų sudėtinių dalių netvarkingą techninę būklę, mechaninius pažeidimus ir kt., dėl kurių gali atsirasti dujų nuotėkių, kilti pavojus žmonių gyvybei, aplinkai, turtui.

393. Pranešimas apie dujų nuotėkį iš buitinių dujų prietaisų, kurį galima sustabdyti užsukus dujotiekio čiaupą prieš prietaisą (užsukus baliono ventilį), priskiriamas paraiškoms atlikti remontą.

394. Avarijas įmonės dujų įrenginiuose, kai juos eksploatuoja sava kvalifikuota dujų tarnyba, lokalizuoja ir likviduoja šios tarnybos kvalifikuoti darbuotojai.

395. Vartotojų individualių balionų įrenginių avarijas lokalizuoja dujų įmonių, tiekiančių (parduodančių) šių įrenginių vartotojams dujas, avarijų lokalizavimo grupės kvalifikuoti darbuotojai. Vartotojų individualių balionų įrenginių avarijoms lokalizuoti dujų tiekimo įmonės gali sudaryti sutartis su kitomis įmonėmis, turinčiomis avarines tarnybas.

396. Įmonės vadovas atsako už avarinei tarnybai, avarijų lokalizavimo grupei pavestų uždavinių atlikimą, darbo drausmę ir tvarką.

397. Avarinė tarnyba privalo turėti nemokamą telefono numerį. Visi šio telefono numerio pokalbiai turi būti įrašomi. Įrašai turi būti saugomi 7 paras.

398. Avarinės tarnybos telefono numeriai turi būti pranešami dujų vartotojams, viešai skelbiami.

399. Avarijų lokalizavimo grupė privalo turėti telefoną (telefono abonentą), kurio numeris turi atitikti nurodytą baliono etiketėje ir baliono keitimo instrukcijoje (atmintinėje).

400. Avarinės tarnybos ar avarijų lokalizavimo grupės darbas turi būti organizuotas taip, kad avarinės paraiškos būtų priimamos ir avarijos bei sutrikimai lokalizuojami ištisą parą (taip pat ir šventinėmis bei poilsio dienomis) visuose įmonės eksploatuojamuose dujų įrenginiuose ir buitinių dujų vartotojų įrenginiuose, kuriems ji tiekia (parduoda) dujas arba pagal sutartis lokalizuoja avarijas ir sutrikimus. Avarinės tarnybos, avarijų lokalizavimo grupės veiklos zona turi būti tokia, kad pagal avarinę paraišką į avarijos ar sutrikimo vietą būtų vykstama ne toliau kaip 50 km atstumu.

401. Individualiuose balionų įrenginiuose avarijų lokalizavimo tvarka turi būti nustatyta įmonės vadovo patvirtintoje avarijų lokalizavimo instrukcijoje.

402. Įmonės privalo periodiškai, bet ne rečiau kaip kas 3 metai, peržiūrėti ir išanalizuoti galimų avarijų lokalizavimo ir likvidavimo planus ir atsižvelgdamos į įvykusias avarijas, objektų pavojaus bei rizikos analizę, atitinkamai juos patikslinti.

403. Avarinės tarnybos veiklą reglamentuoja avarinės tarnybos nuostatai, kuriuose turi būti apibrėžti tarnybos uždaviniai, funkcijos, struktūra, sudėtis, materialinės techninės priemonės, techninė ir operatyvinė dokumentacija.

404. Avarijų lokalizavimo grupės darbuotojų veiklą reglamentuoja darbuotojų pareiginės instrukcijos, kuriose turi būti apibrėžtos darbuotojų pareigos, funkcijos, atsakomybė, materialinės techninės priemonės, jų turima techninė ir operatyvinė dokumentacija.

405. Avarinė tarnyba, avarijų lokalizavimo grupė turi būti aprūpinta transporto, ryšio, saugos priemonėmis, prietaisais, įrankiais, mechanizmais, įrenginiais, operatyvine, eksploatavimo, technine dokumentacija, reikalinga galimoms avarijoms lokalizuoti bei likviduoti.

406. Avarinės tarnybos, avarijų lokalizavimo grupės darbuotojų materialinių-techninių priemonių, techninės ir operatyvinės dokumentacijos sąrašą ir nuostatus tvirtina įmonės vadovas.

407. Avarinės tarnybos darbuotojams turi būti rengiami praktiniai mokymai pagal įmonės vadovo patvirtintą grafiką, bet ne rečiau kaip kartą per metus.

408. Praktinių mokymų tematika parenkama įvertinant vietos sąlygas, įvykusias avarijas, gedimus, prognozuojamas avarines situacijas. Mokymai turi būti rengiami kaip galima panašesnėmis sąlygomis į realias. Mokymai registruojami mokymo apskaitos žurnale.

409. Avarinės tarnybos (avarijų lokalizavimo grupės) praktiniuose mokymuose dalyvavusių darbuotojų veiksmai turi būti aptarti su juose dalyvavusiais darbuotojais.

410. Pranešimai (paraiškos) apie avarines situacijas registruojami žurnale, kuriame pažymimas pranešimo (paraiškos) gavimo laikas, adresas, pranešimo (paraiškos) turinys, pranešėjo pavardė, brigados išvykimo laikas, avarijos likvidavimo laikas ir išvardijami atlikti darbai.

411. Avarinės tarnybos budėtojas, avarijų lokalizavimo grupės darbuotojas, gavęs pranešimą apie dujų nutekėjimą arba avariją, privalo instruktuoti pranešėją, kokių reikia imtis saugumo priemonių, kad avarija nesiplėstų ir neįvyktų nelaimingų atsitikimų.

412. Avarinės tarnybos, avarijų lokalizavimo grupės darbuotojų darbas turi būti organizuojamas taip, kad, gavusi pranešimą apie dujų nutekėjimą arba avariją, avarinė brigada, avarijų lokalizavimo grupės darbuotojai išvyktų ir nuvyktų į avarijos vietą kiek galima greičiau.

413. Dujų avarinė tarnyba privalo turėti specialiai įrengtas automašinas su radijo stotimi, garsine signalizacija ir blykčiojančiu žiburėliu. Mašinose turi būti reikalingi įrankiai ir kt. inventorius, kaip nustatyta įmonės vadovo patvirtintame tabelyje. Vykdama lokalizuoti ir likviduoti avarijas skirstomuosiuose dujotiekiuose, avarinės tarnybos brigada privalo turėti dujotiekių planšetes, maršrutinius žemėlapius ar kitą dujotiekių įrengimo dokumentaciją.

414. Avarijų lokalizavimo grupės darbuotojai privalo turėti techniškai tvarkingas automašinas. Mašinose turi būti reikalingi įrankiai ir inventorius, aptarnaujamos vietovės detalus žemėlapis, kaip nustatyta įmonės vadovo patvirtintame sąraše.

415. Aptikus namų cokoliniuose aukštuose, rūsiuose, laiptinėse, tuneliuose ir kolektoriuose daugiau kaip 0,4% dujų koncentraciją, būtina nedelsiant atjungti šių pastatų ar įrenginių dujotiekius nuo dujų rezervuarų (talpyklų) ir iš pavojingos zonos evakuoti žmones.

416. Avarinė tarnyba gali perduoti dujų įrenginius eksploatuojančioms tarnyboms atlikti avarijų likvidavimo darbus tik visiškai pašalinusi sprogimo, gaisro ir apsinuodijimo pavojų.

417. Lokalizuojant ir likviduojant avarijas ar sutrikimus pavojingi darbai su dujomis turi būti atliekami laikantis [7.16] nustatytų reikalavimų.

418. Avarinės tarnybos, avarijų lokalizavimo grupės darbuotojų skaičių nustato įmonės vadovas, vadovaudamasis [7.16], atsižvelgdamas į avarinei tarnybai, avarijų lokalizavimo grupei priskirtų dujų įrenginių skaičių, jų techninius duomenis, teritoriją, numatomas darbų apimtis ir kt. sąlygas.

419. Įmonės vadovo nurodymu laisvu nuo avarinių paraiškų vykdymo laiku avarinės tarnybos, avarijų lokalizavimo grupės darbuotojai gali atlikti kitus darbus. Darbuotojai turi būti aprūpinti ryšio priemonėmis, kad prireikus juos galima būtų iškviesti.

420. Avarijos ir sutrikimai tiriami bei avarijų apskaita atliekama vadovaujantis [7.21].

 

XX. ATSAKOMYBĖ UŽ EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ VYKDYMĄ

 

421. Už šių taisyklių reikalavimų vykdymą eksploatuojant dujų įrenginius atsako įrenginių savininkas. Už išnuomotų (suteiktų pasinaudoti) dujų įrenginių techninę būklę ir saugų eksploatavimą atsako šių įrenginių savininkas, jei kitaip nenustatyta nuomos (panaudos) sutartyje.

422. Įmonės struktūrinių padalinių (kvalifikuotų tarnybų) nuostatuose ir įmonės vadovo įsakymu turi būti paskirstytos dujų įrenginių ir statinių techninės priežiūros funkcijos tarp atskirų padalinių (kvalifikuotų tarnybų), paskirti asmenys, atsakingi už dujų įrenginių eksploatavimą (eksploatavimo vadovai), taip pat nurodytos darbuotojų pareigos ir atsakomybė eksploatuojant dujų įrenginius.

423. Šių taisyklių reikalavimus pažeidę asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

______________


Suskystintųjų naftos dujų įrenginių

eksploatavimo taisyklių

1 priedas (privalomas)

 

BUITINIŲ DUJŲ BALIONŲ KEITIMAS INDIVIDUALIUOSE BALIONŲ ĮRENGINIUOSE

 

1. Prieš keičiant balioną būtina užgesinti ugnį krosnyje. Keitimo metu nejunginėti elektros prietaisų.

2. Keičiant balioną virtuvėje arba kitoje patalpoje, kurioje įrengtas dujų prietaisas, draudžiama būti pašaliniams žmonėms.

3. Orlaidė arba durys į patalpą, kurioje yra orlaidė, turi būti atidarytos.

4. Buitinio dujų baliono keitimo tvarka:

4.1. apžiūrima ir įsitikinama, kad yra tvarkingas dujų prietaisas, dujų slėgio reguliatorius ar gumuoto audinio žarna neturi gumos išorinio sluoksnio pažeidimų;

4.2. patikrinama, kad būtų užsuktas tuščio baliono ventilis, raktu atsukama jungiamoji veržlė, jungianti baliono ventilio atvamzdį su reduktoriumi (šios veržlės sriegis kairinis, t. y. priešingos negu įprasta krypties). Ant baliono ventilio atvamzdžio užsukama aklė ir balionas išnešamas iš patalpos;

4.3. prieš įnešant pilną dujų balioną į patalpą muilo tirpalu patikrinama, ar sandarus baliono ventilis: esant užsuktai aklei atsukamas baliono ventilis ir muilo emulsija (šiam tikslui naudoti ugnį draudžiama) patikrinamas ventilio sandarumas, o po to užsukamas ventilis, atsukama aklė ir muilo emulsija patikrinama, ar pro ventilio atvamzdį neina dujos;

4.4. nešant balioną į patalpą ant ventilio atvamzdžio turi būti užsukta aklė;

4.5. patalpoje patikrinama, ar užsukti dujų prietaiso čiaupai, ir dar kartą, ar užsuktas baliono ventilis. Iš reduktoriaus jungiamosios veržlės išimama sena tarpinė, įdedama nauja ir baliono ventilis sujungiamas su reduktoriumi. Jungiamoji veržlė užveržiama;

4.6. atsukamas baliono ventilis maždaug puse apsisukimo. Muilo emulsija patikrinama ventilio ir reduktoriaus sujungimo vieta ir dar kartą ventilio sandarumas;

4.7. uždegamas degtukas prie vieno dujų prietaiso degiklio, atsukamas degiklio čiaupas ir palaukiama, kol dujos užsidegs, po to užsukamas baliono ventilis ir įsitikinama, kad ventilis visiškai nutraukia dujų tiekimą (degiklis turi užgesti);

4.8. žiemą, kai oro temperatūra žemesnė už 0o C, baliono ir ventilio sujungimo vietas reikia papildomai patikrinti muilo tirpalu po to, kai balionas patalpoje pabus 15 minučių ir sušils;

4.9. patikrinamas dujų prietaiso sandarumas. Tikrinama taip: atsukamas ir užsukamas baliono ventilis, po 25-30 s uždegamas degtukas, prinešamas prie degiklio ir atsukamas jo čiaupas. Dujos turi užsidegti. Jei dujos neužsidegė, reikia įtarti, kad dujų prietaisas nesandarus. Tuo atveju būtina nustatyti nesandarumo vietą ir gedimą pašalinti.

5. Aptikus dujų nuotėkį iš baliono reikia:

5.1. nunešti balioną į saugią vietą (ne arčiau kaip 40 m nuo pastatų, atviros ugnies šaltinių, rūsių, šulinių, duobių iš pavėjinės pusės) ir dujas pamažu išleisti iš baliono;

5.2. jei balionas prijungtas arba neužsidaro jo ventilis, reikia nupjauti žarną už slėgio reguliatoriaus ir ją užlenkti, išnešti balioną į lauką ir, kaip buvo nurodyta 5.1 punktą, išleisti dujas.

6. Gaisro atveju reikia nupjauti žarną ir ją užlenkus išnešti balioną į lauką arba balioną išmesti pro langą.

7. Jei nesandarus baliono ventilio atvamzdžio ir reduktoriaus sujungimas, reikia užsukti ventilį ir paveržti veržlę. Jei taip pašalinti dujų nuotėkio nepavyksta, reikia išardyti sujungimą, patikrinti ir prireikus pakeisti tarpinę.

______________


Suskystintųjų naftos dujų įrenginių

eksploatavimo taisyklių

2 priedas (privalomas)

 

DPS IR DPP PRIVALOMA DOKUMENTACIJA

 

1. Balionų išpylimo registracijos žurnalas (DPS – 1).

2. Balionų garinimo registracijos žurnalas (DPS – 2).

3. Balionų einamojo remonto apskaitos žurnalas (DPS – 3).

4. Balionų techninio patikrinimo registracijos žurnalas (DPS – 4).

5. Siurblinės ir kompresorinės įrenginių darbo apskaitos žurnalas (DPS – 5).

6. Įrenginių techninės priežiūros ir remonto žurnalas (DPS – 6).

7. Oro kompresorių darbo apskaitos žurnalas (DPS – 7).

8. Gautų, išpiltų ir grąžintų geležinkelio cisternų registracijos žurnalas (DPS – 8).

9. Apsaugos vožtuvų patikrinimo žurnalas (DPS – 9).

______________