LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2007 M. SPALIO 4 D. ĮSAKYMO Nr. D1-509 „DĖL BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS IŠSAUGOJIMO IR SAUGOMŲ TERITORIJŲ PLANAVIMO BEI TVARKYMO 2007–2013 M. PROGRAMOS, SKIRTOS EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS STRATEGIJOS PRIORITETAMS ĮGYVENDINTI, PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2010 m. gruodžio 23 d. Nr. D1-1021

Vilnius

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. D1-509 „Dėl Biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007–2013 m. programos, skirtos Europos Sąjungos struktūrinės paramos strategijos prioritetams įgyvendinti, patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 107-4391; 2010, Nr. 5-195):

1. Išdėstau 2 punktą taip:

„2. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentui ir Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamentui koordinuoti Programos įgyvendinimą;“.

2. Nurodytuoju įsakymu patvirtintoje Biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007–2013 m. programoje, skirtoje Europos Sąjungos struktūrinės paramos strategijos prioritetams įgyvendinti:

2.1. išdėstau 7.2 punktą taip:

„7.2. Šiuo metu Lietuvoje aptinkama apie 20529 gyvūnų, 1796 augalų ir 6100 grybų rūšių. 2010 m. pradžioje į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331) (toliau – Lietuvos raudonoji knyga), buvo įtrauktos 768 rūšys (1992 m. – 501 rūšis). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2010, Nr. 39-1884) patvirtintas Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas, į kurį pateko 39 rūšys. Į Lietuvos augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 237 (Žin., 1998, Nr. 108-2976), įtrauktos 53 augalų bendrijos, kurios šalyje dėl įvairių priežasčių yra ant išnykimo ribos, retos arba sparčiai nyksta. Įgyvendinant Tarybos 1992 m. gegužės 21 d. direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau – Buveinių direktyva), nustatyta, kad Lietuvoje aptinkamos 54 Europos Bendrijos (toliau – EB) svarbos natūralios buveinės ir 49 EB svarbos augalų ir gyvūnų rūšys;“;

2.2. įrašau 10.1 punkte vietoj žodžio „miškotvarkos“ žodį „miškų“;

2.3. išdėstau 12.2 punktą taip:

„12.2. Svarbiausios Lietuvos saugomos teritorijos (rezervatai, draustiniai ir paveldo objektai, nacionaliniai ir regioniniai parkai, biosferos rezervatai ir biosferos poligonai) užima daugiau nei 15 % šalies ploto. Lietuvos saugomų teritorijų sistemą sudaro 5 rezervatai (du iš jų kultūriniai), 371 valstybinis ir savivaldybių draustinis, 5 nacionaliniai parkai (vienas iš jų istorinis), 30 regioninių parkų (vienas iš jų istorinis), vienas biosferos rezervatas, 28 biosferos poligonai, 3 atkuriamieji sklypai, 515 paveldo objektų, iš kurių 157 turi gamtos paminklo statusą;“;

2.4. išdėstau 12.3 punktą taip:

„12.3. Nacionalinė Lietuvos saugomų teritorijų sistema, sukurta iki 2002 m., papildoma Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijomis, steigiamomis įgyvendinant Paukščių ir Buveinių direktyvų reikalavimus. 82 nacionalinės saugomos teritorijos arba jų dalys yra įtrauktos į paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą. Iš jų 38 vietovėse buvo įsteigtos naujos saugomos teritorijos. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 210 „Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ patvirtintas Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašas, skirtas pateikti Europos Komisijai (Žin., 2009, Nr. 51-2039). Jame yra 406 teritorijos, skirtos EB svarbos natūralioms buveinėms ir rūšims išsaugoti. Lietuvoje „Natura 2000“ tinklas kuriamas maksimaliai integruojant jį į esamą nacionalinę saugomų teritorijų sistemą;“;

2.5. įrašau 12.4 punkte po oficialaus paskelbimo šaltinio „Žin., 1992, Nr. 22-652;“ skaičius ir žodį „1996, Nr. 2-43“;

2.6. išdėstau 12.5 punktą taip:

„12.5. Visi valstybiniai gamtiniai rezervatai, valstybiniai parkai, Žuvinto biosferos rezervatas turi direkcijas. 34 saugomų teritorijų direkcijų steigėja yra Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, 3 direkcijų steigėja – Kultūros ministerija, vienos direkcijos steigėja – Vilniaus miesto savivaldybė. Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamente yra Saugomų teritorijų strategijos skyrius;“;

2.7. įrašau 12.7 punkte po žodžio „uždaviniu“ žodį „skirtu“ ir vietoj žodžio „išnaudojant“ žodį „panaudojant“;

2.8. išdėstau 12.8 punktą taip:

„12.8. Valstybės biudžeto lėšos, skiriamos saugomoms teritorijoms, naudojamos pagal Saugomų teritorijų specialiąją ir Valstybės investicijų programą saugomų teritorijų direkcijų veiklai organizuoti, įvairių investicinių projektų metu pasiektų rezultatų tęstinumui užtikrinti, t. y. nuolatinei teritorijų priežiūrai organizuoti. Valstybės biudžeto lėšomis apsaugos ir tvarkymo priemones tiesiogiai įgyvendina saugomų teritorijų direkcijos. Jos yra pajėgios įgyvendinti įvairias apsaugos ir tvarkymo priemones, vykdyti nuolatinę saugomų teritorijų priežiūrą, tačiau šiems darbams vis dar trūksta lėšų, t. y. visoms reikiamoms priemonėms saugomose teritorijose vykdyti neužtenka lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto;“;

2.9. išdėstau 12.9 punktą taip:

„12.9. Saugomų teritorijų tvarkymo planai yra pagrindiniai dokumentai, kuriais remiantis užtikrinamas saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo režimas, todėl jų rengimas yra būtinas. ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimas šioje srityje labai pagerino situaciją. ES struktūrinių fondų lėšomis įgyvendinant 2004–2006 m. Saugomų teritorijų planavimo ir tvarkymo programą, parengta 18 tvarkymo planų valstybiniams parkams. Tvarkymo planų rengimas yra betarpiškai susijęs su ribų planų atnaujinimu, nes norint užtikrinti tinkamą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą, būtina atitinkamai išskirti ir funkcinio prioriteto zonų ribas. Kadangi saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimas ir atnaujinimas yra dinamiškas procesas, jam reikalingas nuolatinis atnaujinimas bei papildymas. ES struktūrinių fondų lėšomis jau parengti techniniai projektai 8 lankytojų centrams įrengti, 24 paveldo objektams tvarkyti;“;

2.10. išdėstau 12.10 punktą taip:

„12.10. Labai svarbu, kad visuomenė būtų informuota apie saugomas vertybes, kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, turėtų galimybę susipažinti su gyvūnų migracijos praktiniais tyrimais ir šių gyvūnų apsaugos problemų sprendimo būdais, susipažinti su saugomų teritorijų tikslais, konkrečiais objektais, gaunant apie juos naujausią, teisingą, suprantamą ir kartu profesionaliai pateikiamą informaciją. Tam saugomose teritorijose turi būti sukurta vizualinė (lauko) informacinė sistema natūroje, įrengti lankytojų centrai, vidaus ir lauko ekspozicijos, gamtos mokyklos, pažintiniai, mokomieji takai, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Ventės rago ornitologinėje stotyje Nemuno deltos regioniniame parke įrengtas lankytojų centras su vidaus ir lauko ekspozicijomis;“;

2.11. išdėstau 12.11 punktą taip:

„12.11. Vizualinę (lauko) informacinę sistemą natūroje saugomose teritorijose sudaro informaciniai stendai ir ženklai (informacinės rodyklės, nukreipiančios rodyklės, užrašai, kelio ženklai), aikštelės (apžvalgos, atokvėpio, poilsiavietės), infrastruktūra lankytojams (mediniai ir grunto takai, pandusai neįgaliesiems, dviračių stovai, lieptai, tilteliai, lauko baldai, pavėsinės, pan.), kraštovaizdžio komponentų, aplinkos sutvarkymo elementai (užtvaros (barjerai) automobiliams, apsauginės tvorelės (atitvarai pėstiesiems), lentų takai per pelkes ir šlapias vietas, mediniai ir akmeniniai laiptai, šlaitų sutvirtinimas ir pan.), meniniai akcentai. Esant poreikiui, prie lankomų bei saugomų objektų įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, privažiavimai, priėjimai;“;

2.12. išdėstau 12.12 punktą taip:

„12.12. Tvarkymo darbų apimtis saugomose teritorijose labai išaugo, atsiradus galimybei šiam tikslui panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas. Įgyvendinant 2004–2006 m. Saugomų teritorijų planavimo ir tvarkymo ir vėlesnes programas, iki 2010 m. yra įrengta vizualinė (lauko) informacinė sistema 13 valstybinių parkų (Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose, Labanoro, Aukštadvario, Anykščių, Asvejos, Biržų, Gražutės, Kurtuvėnų, Nemuno deltos, Neries, Sartų ir Vištyčio regioniniuose parkuose), įrengta 14 lankytojų centrų (Aukštaitijos nacionaliniame, Anykščių, Asvejos, Aukštadvario, Biržų, Kauno marių, Nemuno kilpų, Neries, Krekenavos, Sartų, Tytuvėnų ir Varnių regioniniuose parkuose, Kamanų valstybiniame gamtiniame rezervate ir Žuvinto biosferos rezervate), sutvarkytas Medvėgalio kalvų kompleksas Varnių regioniniame parke. Sutvarkyta daugiau kaip 20 „Natura 2000“ teritorijų;“;

2.13. išdėstau 12.13 punktą taip:

„12.13. ES struktūrinių fondų lėšomis saugomose teritorijose pradėti griauti apleisti pastatai, rekultivuoti karjerai ir užšlamštintos teritorijos, atkurti pažeisti kraštovaizdžio kompleksai ir objektai. Pirmiausia likviduoti dviejų buvusių karinių teritorijų statiniai Žemaitijos nacionaliniame ir Dubysos, Rambyno, Salantų, Varnių regioniniame parkuose, rekultivuoti 3 karjerai (Žemaitijos nacionaliniame, Salantų ir Varnių regioniniuose parkuose), atkurta Papilės atodanga Ventos regioniniame parke, pelkinės ir sausų pievų slėnio buveinės Skroblaus aukštupyje ir buveinės, reikalingos tetervinų populiacijai išsaugoti Dzūkijos nacionaliniame parke, šikšnosparnių žiemavietės Pavilnių regioniniame parke, pelkinės pievos Kliošių valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje. Per praėjusius metus pasirengta dar labiau padidinti tvarkymo darbų kiekį: parengti techniniai projektai lankytojų centrams ir vizualinei (lauko) informacinei sistemai saugomose teritorijose įrengti, paveldo objektams tvarkyti, taip pat parengti dalies draustinių tvarkymo planai.“;

2.14. įrašau 14.2 punkte po žodžio „vizualinės“ žodį „(lauko)“;

2.15. papildau šiuo 14.4 punktu (ankstesnįjį 14.4 punktą laikau 14.5 punktu):

„14.4. Įrangos (technikos), reikalingos sutvarkytų teritorijų priežiūrai, trūkumas;“;

2.16. išdėstau 15.1 punktą taip:

„15.1. Įgyvendinant Lietuvos aplinkos apsaugos strategiją saugomose teritorijose, siekiant užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą ir jų gausinimą, gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugą bei išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, labai svarbus etapas yra planavimas (strateginis ir teritorinis) – t. y. saugomų teritorijų ribų, tvarkymo planų ir/ar gamtotvarkos planų bei gamtotvarkos projektų (techninių projektų) rengimas. Be jų negalimas konkrečių apsaugos ir tvarkymo priemonių įgyvendinimas, išskyrus režimo užtikrinimo ir kasdienės priežiūros darbus, sudėtinga užtikrinti teisės aktais nustatytą apsaugos ir naudojimo režimą. Teritorinio ir strateginio planavimo dokumentų sistemai sukurti (tvarkymo ir gamtotvarkos planams parengti) dar reikia laiko ir lėšų. Daugiausia nuveikta rengiant valstybinių parkų tvarkymo planus. ES struktūrinių fondų lėšomis, įgyvendinant Saugomų teritorijų planavimo ir tvarkymo programą, parengti ribų bei tvarkymo planai 18 valstybinių parkų. Tačiau kai kurių valstybinių parkų tvarkymo planai buvo rengti daugiau nei prieš 10 metų, juose nebuvo pasiūlytos svarbiausios apsaugos ir tvarkymo priemonės. Per tą laiką pasikeitė ne tik teisės aktų sistema, bet ir situacija, gyventojų, žemės savininkų ir naudotojų bei lankytojų interesai, jų dalims buvo suteiktas „Natura 2000“ teritorijų statusas. Todėl neišvengiamai būtina parengti naujus. Apskritai teritorijų planavimo dokumentai nuolat turi būti atnaujinami, kad būtų galima išspręsti per tam tikrą laiką susikaupusias problemas. Įvertinant šias aplinkybes iki 2013 metų numatyta parengti ribų bei tvarkymo planus ne mažiau kaip 10-čiai valstybinių parkų. Tvarkymo planų dar labai trūksta draustiniams. Dar labiau trūksta techninių projektų draustinių tvarkymo planuose numatytoms priemonėms įgyvendinti. Ne visoms „Natura 2000“ teritorijoms parengti gamtotvarkos planai;“;

2.17. išdėstau 15.5 punktą taip:

„15.5. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus kiekvienai „Natura 2000“ teritorijai turi būti apibrėžti jos apsaugos tikslai, įvertintos grėsmės ir numatytas būtinų apsaugos priemonių įgyvendinimo planas. Geriausias sprendimas – parengti joms gamtotvarkos arba tvarkymo planus. Šie dokumentai jau pradėti rengti (2002 m. Phare projekto „Gamtotvarkos planų Lietuvos saugomoms teritorijoms kūrimas“ lėšomis parengti gamtotvarkos planai 57 saugomoms teritorijoms, ES struktūrinių fondų lėšomis 2004–2006 metų finansavimo laikotarpiu parengta daugiau kaip 40 gamtotvarkos planų). Tačiau iš viso dar reikia parengti ne mažiau kaip 100 gamtotvarkos planų.“;

2.18. išdėstau 16 punktą taip:

„16. Nepakankamai įgyvendinamos apsaugos ir tvarkymo priemonės, ypač skirtos paveldo objektams tvarkyti ir prižiūrėti, pažeistoms teritorijoms atkurti, supažindinti visuomenę su saugomose teritorijose saugomomis vertybėmis, gamtos reiškiniais, įskaitant vizualinės (lauko) informacinės sistemos natūroje sukūrimą, pažintinių, mokomųjų takų įrengimą:“;

2.19. įrašau 16.1 punkte po žodžio „centrų,“ žodžius „gamtos mokyklų“;

2.20. įrašau 16.2 punkte po žodžio „funkcijoms,“ žodžius „ypač teritorijų priežiūrai (pasiektų rezultatų tęstinumui užtikrinti),“;

2.21. išdėstau 16.4 punktą taip:

„16.4. Norint sureguliuoti lankytojų srautus, valstybiniuose parkuose pirmiausia turi būti sukurta pilnavertė informacinė sistema: įrengti lankytojų (informaciniai, ekologinio švietimo) centrai su vidaus ir lauko ekspozicijomis, gamtos mokyklos, įrengta vizualinė (lauko) informacinė sistema natūroje – prie lankomų gamtos ir kultūros paveldo objektų, pažintinių ir mokomųjų takų, pėsčiųjų, dviračių turizmo ir autoturizmo trasų pastatyti informaciniai stendai, užrašai, nuorodos, išleisti leidiniai, lankymui pritaikytos atitinkamos teritorijos (miško parkai, masinių renginių vietos, kt.), tinkamai tvarkomi, eksponuojami kraštovaizdžio kompleksai ir objektai. Užrašų, nuorodų nebuvimas ne tik sukelia problemų užtikrinant nustatyto režimo laikymąsi, bet ir nesudaro prielaidų lankytojams susipažinti su saugomomis gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis. Iki 2004 m. vizualinė (lauko) informacinė sistema natūroje kiekviename valstybiniame parke buvo kuriama atsietai, savarankiškai, naudojant minimalius finansinius išteklius, nebuvo vieningos metodikos. Sistemiškas vizualinės (lauko) informacinės sistemos natūroje įrengimas pradėtas 2005 m., atsiradus galimybei naudoti ES struktūrinių fondų paramą. Nuo 2005 m. iki 2010 m. jau įrengta vizualinė (lauko) informacinė sistema natūroje su minimalia įranga lankytojams 13 valstybinių parkų: Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose, Anykščių, Asvejos, Aukštadvario, Biržų, Gražutės, Kauno marių, Kurtuvėnų, Labanoro, Nemuno deltos, Neries ir Vištyčio regioniniuose parkuose. Tokio pobūdžio darbai ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis tęsiami ir kituose valstybiniuose parkuose;“;

2.22. papildau šiuo 16.5 punktu (ankstesnįjį 16.5 punktą laikau 16.6 punktu):

„16.5. Visuomenei nesudaryta pakankamai galimybių susipažinti su gyvūnų (paukščių, šikšnosparnių) migracijos reiškinių tyrimais, dalyvauti žiedavime, migruojančių paukščių stebėjimuose. Nemuno deltos regioniniame parke, Ventės rage veikianti Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologinė stotis ir jos aplinka nepritaikyta lankymui ir efektyviam visuomenės švietimui apie gyvūnų migracijas, nors šį objektą kasmet aplanko ypač daug gamtos stebėjimais besidominčių Lietuvos gyventojų ir užsienio svečių.“;

2.23. išdėstau 24 punktą taip:

„24. Saugomų teritorijų steigimo ir planavimo dokumentų parengimas apima ribų planų naujai steigiamoms saugomoms teritorijoms ir teisės aktų, kuriais įsteigiamos saugomos teritorijos, projektų parengimą, gamtotvarkos ir tvarkymo planų parengimą.“;

2.24. išdėstau 25 punktą taip:

„25. Saugomų teritorijų tvarkymas (tvarkymo darbai) apima vizualinės (lauko) informacinės sistemos natūroje sukūrimą, pažintinių, mokomųjų takų įrengimą, lankytojų centrų su vidaus ir lauko ekspozicijomis įrengimą, teritorijų pritaikymą lankymui nežalojant kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, paveldo ir kitų lankomų objektų ir jų aplinkos, draustinių, „Natura 2000“ teritorijų tvarkymą, bešeimininkių, apleistų pastatų bei kitaip pažeistų teritorijų, darkančių saugomų teritorijų vaizdingą kraštovaizdį, likvidavimą, kitus panašius apsaugos ir tvarkymo darbus. Kadangi tvarkymo darbai apima labai plačią veiklos grupę, jie gali būti skirstomi pagal tai, kaip yra patogiau organizuoti darbus.“;

2.25. pripažįstu netekusiu galios 27 punktą;

2.26. išdėstau 28 punktą taip:

„28. Visoms Programos veikloms įgyvendinti 2007–2013 metais reikėtų apie 273,036 mln. Lt (preliminarus lėšų paskirstymas pateiktas 1 priede).“;

2.27. papildau šiuo 30.1.8 punktu:

„30.1.8. Natūralių vandens telkinių ir retųjų praeivių žuvų populiacijų būklės nustatymui skirti tyrimai;“;

2.28. įrašau 30.2 punkte vietoj žodžio ir skaičiaus „ir 6“ skaičių „–7“;

2.29. įrašau 30.4 punkte vietoj skaičių „7–9“ skaičius „8–10“;

2.30. įrašau 30.6 punkte vietoj skaičiaus „10“ skaičių „11“;

2.31. pripažįstu netekusiu galios 31.1.3 punktą;

2.32. išdėstau 31.2 punktą taip:

„31.2. Šioje veiksmų grupėje turėtų būti tęsiamas valstybinių parkų tvarkymo planų rengimas, parengti „Natura 2000“ teritorijoms reikalingi gamtotvarkos planai (iš viso ne mažiau kaip 100 gamtotvarkos planų). Numatoma parengti mažiausiai 10 naujų tvarkymo planų (atnaujinti esamus, iš esmės parengti naujus pagal pasikeitusius teisės aktų reikalavimus, susiklosčiusią situaciją) valstybiniams parkams, naujų „Natura 2000“ teritorijų steigimo dokumentus (1 priedas);“;

2.33. išdėstau 31.3.2 punktą taip:

„31.3.2. paveldo ir kitų saugomose teritorijose lankomų objektų tvarkymas;“;

2.34. įrašau 31.3.3 punkte po žodžio „vizualinės“ žodį „(lauko)“;

2.35. papildau šiais 31.3.5, 31.3.6, 31.3.7 punktais (ankstesnįjį 31.3.5 punktą laikau 31.3.8 punktu):

„31.3.5. lauko ekspozicijų prie lankytojų centrų įrengimas;

31.3.6. gamtos mokyklų įrengimas;

31.3.7. pažintinių, mokomųjų takų įrengimas;“;

2.36. papildau šiais 31.3.9, 31.3.10, 31.3.11 punktais:

„31.3.9. paveldo objektų tvarkymo techninių projektų parengimas;

31.3.10. techninių projektų, reikalingų priemonėms, numatytoms draustinių tvarkymo planuose, parengimas;

31.3.11. įrangos sutvarkytų teritorijų priežiūrai vykdyti (pasiektų rezultatų tęstinumui užtikrinti) įsigijimas.“;

2.37. įrašau 32 punkte vietoj žodžių ir skaičių „Programos 1, 3–5 prieduose“ žodžius ir skaičių „Programos 1 priede“;

2.38. papildau šiuo 35.1.8 punktu:

„35.1.8. nustatyti vandens telkinių ekologinę būklę pagal Lietuvos žuvų indeksą 540 vandens telkinių būklės nustatymo vietų, ištiriant žuvų bendrijų struktūrą ir sudėtį vandens telkiniuose, sudaryti sąlygas taikyti tinkamas praeivių žuvų būklės gerinimo priemones, įvertinant praeivių žuvų populiacijų būklę, nustatant ir prognozuojant lašišų ir šlakių rituolių produkcijos, neršto bei veisimo efektyvumo dinamiką modelinėse upėse;“;

2.39. išdėstau 35.3.2 punktą taip:

„35.3.2. pagal standartinius metodus kartografuotos EB svarbos natūralios buveinės ir nustatyti pagrindiniai jų rodikliai „Natura 2000“ teritorijose ir visos šalies mastu, buveinių kartografavimo GIS duomenys sukaupti vienoje duomenų bazėje;“;

2.40. pripažįstu netekusiu galios 35.3.3 punktą;

2.41. įrašau 35.3.4 punkte vietoj skaičiaus „55“ skaičių „54“;

2.42. išdėstau 35.3.5 punktą taip:

„35.3.5. sukurtos 54 EB svarbos natūralių buveinių būklės stebėjimo (monitoringo) metodikos, instituciškai sustiprintos EB svarbos natūralių buveinių monitoringą vykdančios institucijos.“;

2.43. įrašau 36.1 punkte po žodžio „papildyti“ žodį „šalies“, išbraukiu žodį „Respublikos“;

2.44. įrašau 36.2 punkte vietoj žodžio „būtų“ žodį „bus“;

2.45. įrašau 36.2.2 punkte vietoj žodžio „būtų“ žodį „bus“, išbraukiu žodžius „ir paveldo objektų tvarkymo techniniai projektai“;

2.46. įrašau 36.4 punkte po žodžio „vizualinė“ žodį „(lauko)“;

2.47. išbraukiu 36.5 punkte po žodžio „srityje“ žodį „pirmiausia“;

2.48. įrašau 36.5.1 punkte po žodžio „sutvarkyta“ žodžius „ne mažiau kaip“, išbraukiu žodį „apie“;

2.49. išdėstau 36.5.2 punktą taip:

„36.5.2. sutvarkyta ne mažiau kaip 28 paveldo, kitų saugomose teritorijose lankomų objektų labiausiai lankomuose valstybiniuose parkuose;“;

2.50. įrašau 36.5.3 punkte po žodžio „vizualinė“ žodį „(lauko)“, vietoj skaičiaus „17“ skaičių „16“;

2.51. įrašau 36.5.5 punkte vietoj skaičiaus „5“ skaičių „28“;

2.52. išdėstau 36.5.7 punktą taip:

„36.5.7. Unikalių objektų projektavimas ir įrengimas (atnaujinta senovinės bitininkystės ekspozicija);“;

2.53. įrašau 36.5.8 punkte vietoj skaičiaus „7“ skaičių „6“;

2.54. papildau šiais 36.5.9, 36.5.10, 36.5.11, 36.5.12, 36.5.13 punktais:

„36.5.9. bus įrengta ne mažiau kaip 3 lauko ekspozicijos prie lankytojų centrų;

36.5.10. bus įrengta ne mažiau kaip 5 pažintiniai, mokomieji takai;

36.5.11. bus įrengta ne mažiau kaip 3 gamtos mokyklos;

36.5.12. visos saugomų teritorijų direkcijos bus aprūpintos būtiniausia (pagrindine) įranga reikalinga sutvarkytų teritorijų priežiūrai vykdyti;

36.5.13. bus įrengtas lankytojų centras ir jo aplinka pritaikyta lankytojams Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Ventės rago ornitologinėje stotyje Nemuno deltos regioniniame parke.“;

2.55. išdėstau 36.7 punktą taip:

„36.7. Bus sutvarkyti draustiniai, pirmiausia esantys miestuose ar greta jų ir labiausiai lankomi. Per 2007–2013 m. pavyzdiniai draustinių tvarkymo projektai bus parengti ir įgyvendinti ne mažiau kaip 6 draustiniams (Juozapinės, Karoliniškių, Jiesios, Daugyvenės, Nevėžio, Vidzgirio). Didžioji dalis draustinių, t. y. tie, kuriems suteiktas „Natura 2000“ teritorijos statusas, bus tvarkoma „Natura 2000“ teritorijų tvarkymui skirtomis lėšomis;“;

2.56. išdėstau 36.8 punktą taip:

„36.8. 2007–2013 m. laikotarpiu bus sutvarkyti paveldo ir kiti labiausiai lankomi objektai (ne mažiau kaip 28). Priklausomai nuo finansinių, techninių projektų parengimo ir ekspertizės atlikimo galimybių bus galima sutvarkyti daugiau paveldo objektų;“;

2.57. išdėstau 36.9 punktą taip:

„36.9. 2007–2013 m. struktūrinių fondų lėšomis numatyta įrengti vizualinę (lauko) informacinę sistemą natūroje 16 saugomų teritorijų. Šiais veiksmais bus iš esmės baigtas vizualinės (lauko) informacinės sistemos sukūrimas valstybiniuose parkuose. Vizualinę (lauko) informacinę sistemą natūroje papildo apžvalgos bokštai. Kraštovaizdžio struktūra geriausiai suvokiama iš aukštuose reljefo taškuose esančių regyklų, tačiau natūraliai tokių ne visur yra. Todėl įvairiose šalyse naudojama praktika įrengti apžvalgos bokštus. Pagal Programą bus įrengti ne mažiau kaip 5 apžvalgos bokštai;“;

2.58. įrašau 36.11 punkte po žodžio „vidaus“ žodžius „ir lauko“;

2.59. išbraukiu 36.13 punkte žodį ir skaičių „(3 priedas)“, įrašau vietoj skaičiaus „20“ skaičių „22“, vietoj žodžio „būtų“ žodį „bus“;

2.60. papildau šiuo 36.14 punktu (ankstesniuosius 36.14, 36.15 punktus laikau atitinkamai 36.15, 36.16 punktais):

„36.14. Lauko ekspozicijos bus įrengtos prie ne mažiau kaip 3 lankytojų centrų. Jos sudarys galimybes išplėsti valstybinių parkų, jų vertybių pažinimo procesą, leis lankytojams aktyviai dalyvauti pažinimo procese. Lauko ekspozicijos bus įrengiamos pagal specialias pasirinktas temas, susijusias su valstybinio parko vertybėmis, jų bei kraštovaizdžio, tradicijų pažinimo bei mokymo galimybėmis;“;

2.61. išdėstau 36.15 punktą taip:

„36.15. 2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu bus įgyvendintas vieno populiariausių ne tik Aukštaitijos nacionaliniame parke, bet ir Lietuvoje Senovinės bitininkystės muziejinės ekspozicijos projektas;“;

2.62. išdėstau 36.16 punktą taip:

„36.16. Gamtos mokyklos bus įrengtos ne mažiau kaip 3 valstybiniuose parkuose, kuriose bus organizuojamas betarpiškas, aktyvus mokymosi procesas gamtai pažinti;“;

2.63. papildau šiuo 36.17 punktu:

„36.17. Ne mažiau kaip 5 pažintiniai, mokomieji takai bus įrengti valstybiniuose parkuose. Jie sudarys galimybes tikslingai pažinti valstybinių parkų vertybes, keliaujant specialiais maršrutais;“;

2.64. išdėstau 1 priedą nauja redakcija (pridedama);

2.65. pripažįstu netekusiais galios 2, 3, 4, 5 priedus.

Aplinkos ministras                                                        Gediminas Kazlauskas

„Biologinės įvairovės išsaugojimo ir

saugomų teritorijų planavimo bei

tvarkymo 2007–2013 m. programos,

skirtos Europos Sąjungos struktūrinės

paramos strategijos prioritetams

įgyvendinti,

priedas

Veiksmai (projektai), skirti Programos uždaviniams įgyvendinti

Eil. Nr.	Veiksmai (projektai)	Lėšų poreikis, mln. Lt	Atsakingi vykdytojai
BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS IŠSAUGOJIMAS
Rūšių apsaugos bei gausos reguliavimo priemonių vykdymo veiksmų planų ir sąmatų parengimas
1.	15 retųjų rūšių 160 buveinių apsaugai būtinų veiksmų planų ir sąmatų parengimas (lūšies (10 buveinių), juodojo gandro (50 buveinių), kurtinio (15 buveinių), vijūno (10 buveinių), kūdrinio pelėausio (25 buveinės), kraujalakinio melsvio (5 buveinės), pleištinio žirgelio (5 buveinės), purpurinio plokščiavalio (5 buveinės), stulgio (5 buveinės), meldinės nendrinukės (5 buveinės), mažosios žuvėdros (5 buveinės), vėjalandės šilagėlės (5 buveinės), plačialapės klumpaitės (5 buveinės), pelkinės uolaskėlės (5 buveinės) ir pūslėtosios aldrūnės (2 buveinės))		Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentas (toliau – AMGAD)
2.	Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimo nelaisvėje ir išleidimo į laisvę programos ir sąmatos parengimas		AMGAD
3.	Paprastosios jūros kiaulės migracijos kelių, 5 šikšnosparnių rūšių bei 5 paukščių rūšių apsistojimo vietų veiksmų planų ir sąmatų parengimas		AMGAD
4.	7 invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimo veiksmų planų ir sąmatų parengimas 130 buveinių (kanadinės audinės (10 buveinių), manguto (10 buveinių), nuodėgulinio grundalo (10 buveinių), rainuotojo vėžio (10 buveinių), Sosnovskio barščio (30 buveinių), uosialapio klevo (30 buveinių) ir gausialapio lubino (30 buveinių)		AMGAD
	Iš viso:	2,765
Rūšių apsaugos priemonių įgyvendinimas
5.	50 juodojo gandro, 15 kurtinio ir 10 lūšies buveinių apsaugos priemonių integravimas į miškotvarkos projektus ir vandentvarkos projektų parengimas 10-čiai vijūnų buveinių		AMGAD
6.	15 retųjų rūšių apsaugos priemonių vykdymas 160 buveinių (lūšies (10 buveinių), juodojo gandro (50 buveinių), kurtinio (15 buveinių), vijūno (10 buveinių), kūdrinio pelėausio (25 buveinės), kraujalakinio melsvio (5 buveinės), pleištinio žirgelio (5 buveinės), purpurinio plokščiavalio (5 buveinės), stulgio (5 buveinės), meldinės nendrinukės (5 buveinės), mažosios žuvėdros (5 buveinės), vėjalandės šilagėlės (5 buveinės), plačialapės klumpaitės (5 buveinės), pelkinės uolaskėlės (5 buveinės) ir pūslėtosios aldrūnės (2 buveinės))		AMGAD
7.	Žuvų populiacijų ištyrimas 540 vietų upėse ir ežeruose siekiant įvertinti natūralių vandens telkinių ir retųjų praeivių žuvų populiacijų būklę		Aplinkos apsaugos agentūra
8.	Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimo nelaisvėje ir išleidimo į laisvę programos priemonių įgyvendinimas		AMGAD
9.	Paprastosios jūros kiaulės migracijos kelių Baltijos jūroje, 5 šikšnosparnių rūšių bei 5 paukščių rūšių apsistojimo vietų apsaugos priemonių įgyvendinimas		AMGAD
10.	6 invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimas 130 buveinių (kanadinės audinės (10 buveinių), manguto (10 buveinių), nuodėgulinio grundalo (10 buveinių), rainuotojo vėžio (10 buveinių), Sosnovskio barščio (30 buveinių), uosialapio klevo (30 buveinių) ir gausialapio lubino (30 buveinių))		AMGAD
	Iš viso:	35,771
EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės nustatymas ir buveinių monitoringo sistemos sukūrimas
11.	Parengiamieji natūralių buveinių inventorizavimo darbai (EB svarbos natūralių buveinių tipų inventorizacijos metodinių dokumentų parengimas, bandomoji natūralių buveinių inventorizacija, natūralių buveinių inventorizacijos visoje šalyje darbų programos parengimas)		Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamentas (toliau – AMSTKD)
12.	Natūralių buveinių visoje šalyje inventorizavimas		AMSTKD
13.	Inventorizavimo duomenų analizė, palankios apsaugos būklės nustatymas buveinių monitoringo metodikų parengimas, testavimas, monitoringo įrangos įsigijimas		Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (toliau – VSTT)
	Iš viso:	17,647
SAUGOMŲ TERITORIJŲ planavimAS IR TVARKYMAS
Saugomų teritorijų steigimo ir planavimo dokumentų parengimas
14.	Naujų buveinių apsaugai skirtų saugomų teritorijų steigimo (ne mažiau nei 28 teritorijos) dokumentų parengimas, paukščių apsaugai svarbių teritorijų steigimo ar ribų koregavimo dokumentų rengimas pagal poreikį		VSTT
15.	„Natura 2000“ teritorijų gamtotvarkos planų (ne mažiau nei 100) parengimas		VSTT
16.	Valstybinių parkų ribų ir zonų ribų bei tvarkymo planų (ne mažiau nei 10 valstybinių parkų) parengimas (atnaujinimas), naujų valstybinių parkų steigimo dokumentų parengimas pagal poreikį		VSTT
17.	Draustinių tvarkymo planų ir tvarkymo techninių projektų parengimas		VSTT
	Iš viso:	15
Saugomų teritorijų tvarkymas
18.	„Natura 2000“ teritorijų (ne mažiau nei 70 teritorijų) tvarkymas		VSTT
19.	Paveldo objektų (ne mažiau kaip 28 objektai) tvarkymas (Velnio duobė, Gedanonių kalva, Pūčkorių atodanga, Skroblaus ištakos, Svilės šaltiniai, Olandų kepurė, Lino verdenė, Gardų ozas, Vainežerio parkas, Salantų parkas, Imbarės, Šatrijos, Bėčionių, Buivydų, Bradeliškių, Šereitlaukio ir Vilkyškių piliakalniai, Rambyno alkakalnis, Ginučių ir Ladakalnio archeologinis kompleksas)		VSTT
20.	Lauko informacinės sistemos natūroje (ne mažiau kaip 16 teritorijų) sukūrimas: Varnių, Panemunių, Nemuno kilpų, Dubysos, Pagramančio, Sartų, Ventos, Pajūrio, Žagarės, Veisiejų, Dieveniškių istorinio, Metelių, Rambyno, Krekenavos, Sirvėtos RP, Žemaitijos NP		VSTT
21.	Pažintinių, mokomųjų takų (ne mažiau kaip 5 takai) įrengimas		VSTT
22.	Lankytojų centrų (ne mažiau kaip 22) įrengimas Dzūkijos (Merkinės ir Marcinkonių) ir Kuršių nerijos NP, Tytuvėnų, Varnių, Sartų, Anykščių, Rambyno, Pajūrio, Veisiejų, Krekenavos, Salantų, Sirvėtos, Vištyčio, Ventos, Dubysos, Nemuno deltos ir Dieveniškių istorinio RP, Viešvilės Rz, Nacionalinio lankytojų centro įrengimas		VSTT
23.	Esamų lankytojų centrų vidaus ekspozicijų (ne mažiau kaip 28) projektavimas ir įrengimas Aukštaitijos, Dzūkijos NP (Merkinės ir Marcinkonių), Anykščių, Aukštadvario, Biržų, Kauno marių, Tytuvėnų, Varnių, Sartų, Rambyno, Pajūrio, Veisiejų, Krekenavos, Salantų, Sirvėtos, Vištyčio, Ventos, Dubysos, Asvejos RP		VSTT
24.	Lauko ekspozicijų prie lankytojų centrų (ne mažiau kaip 3) įrengimas		VSTT
25.	Gamtos mokyklų (ne mažiau kaip 3) įrengimas.		VSTT
26.	Apžvalgos bokštų (ne mažiau kaip 5) įrengimas Dzūkijos, Žemaitijos NP, Anykščių, Krekenavos, Metelių RP		VSTT
27.	Unikalių objektų (Senovinės bitininkystės ekspozicijų komplekso Aukštaitijos NP pagal poreikį) projektavimas ir įrengimas		VSTT
28.	Valstybinių draustinių (ne mažiau kaip 6): Juozapinės, Karoliniškių, Jiesios, Nevėžio, Daugyvenės, Vidzgirio) tvarkymas		VSTT
29.	Paveldo objektų (Žagarės dvaro parko) tvarkymo (techninių) projektų parengimas		VSTT
30.	Saugomų teritorijų direkcijų aprūpinimas įranga, reikalinga sutvarkytų teritorijų priežiūrai užtikrinti		VSTT
31.	Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Ventės rago ornitologinės stoties lankytojų centro rekonstrukcija, ekspozicijos įrengimas ir aplinkos sutvarkymas		Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus
	Iš viso:	189,229
32.	Apleistų (bešeimininkių) pastatų bei kitų aplinką žalojančių objektų likvidavimas (pagal atskirą programą), pažeistų teritorijų atkūrimas (pagal poreikį)	12,624	VSTT
	IŠ VISO:	273,036

Pastabos:

1. Numatytų teritorijų ir objektų planavimas ir tvarkymas gali keistis, būti papildytas naujais objektais priklausomai nuo tinkamo pasirengimo, finansinių galimybių vykdyti pagrindinius darbus;

biologinės įvairovės išsaugojimo projektų veiklos rūšių apimtis gali keistis atsižvelgiant į rūšių ir buveinių būklės pokyčius, apsaugos priemonių vykdymo poreikį.

2. Biologinės įvairovės išsaugojimo projektų veiklos rūšių apimtis gali keistis atsižvelgiant į rūšių ir buveinių būklės pokyčius, apsaugos priemonių vykdymo poreikį.“

_________________