LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Į S T A T Y M A S

1996 m. liepos 9 d. Nr. I-1445

Vilnius

(Žin., 1964, Nr. 19-139; 1994, Nr. 93-1809; 1995, Nr. 19-435, Nr. 51-1244, Nr. 55-1353, Nr. 107-2412; 1996, Nr. 4-90)

1 straipsnis. 12 straipsnio antrosios dalies pakeitimas

Pakeisti 12 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Teismai, taikydami įstatymus, turi atsižvelgti į Aukščiausiojo Teismo senato išnagrinėtose bylose priimtus sprendimus, Aukščiausiojo Teismo senato aprobuotus teismų sprendimus, taip pat į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje skelbiamą Senato aprobuotą metodinę medžiagą apie įstatymų taikymo praktiką.“

2 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„16 straipsnis. Teismo sudėtis

Apylinkių teismuose teisėjas civilines bylas nagrinėja vienas. Nagrinėdamas civilines bylas, jis veikia apylinkės teismo vardu.

Apygardų teismuose civilines bylas, išskyrus šio Kodekso 136(1) straipsnio pirmosios dalies 1–5 ir 8–13 punktuose nurodytąsias, pirmąja instancija nagrinėja vienas teisėjas. Kitas civilines bylas pirmąja instancija ir civilines bylas apeliacine bei kasacine tvarka nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Lietuvos apeliaciniame teisme civilines bylas apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilines bylas kasacine tvarka nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Kolegijos sudėtį sudaro ir jos pirmininką skiria atitinkamo teismo ar jo skyriaus pirmininkas.

Civilines bylas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimus nagrinėja Aukščiausiojo Teismo senatas.

Klausimus, kuriuos teisėjas turi teisę išspręsti vienas, taip pat gali spręsti teisėjų kolegija, Senatas.“

3 straipsnis. 25 straipsnio ketvirtosios dalies pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnio ketvirtąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijos teisme neatima iš jo teisės dalyvauti nagrinėjant šią bylą Aukščiausiojo Teismo senato sudėtyje.“

4 straipsnis. 33 straipsnio pirmosios dalies pakeitimas

Pakeisti 33 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę, tai yra aštuoniolika metų amžiaus, ir įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, tiek turinčioms juridinio asmens teises, tiek ir jų neturinčioms.“

5 straipsnis. 58 straipsnio antrosios dalies pakeitimas

Pakeisti 58 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktųjų įrodymų neužtenka, teismas pasiūlo šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus.“

6 straipsnis. 104 straipsnio papildymas

1. Papildyti 104 straipsnį nauja ketvirtąja dalimi:

„Už prašymus teikti kasacinius teikimus žyminis mokestis imamas tokio pat dydžio kaip už kasacinius skundus.“

2. 104 straipsnio buvusią ketvirtąją dalį laikyti penktąja dalimi.

7 straipsnis. 128 straipsnio pavadinimo pakeitimas

Pakeisti 128 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„128 straipsnis. Teismo šaukimai ir pranešimai“

8 straipsnis. 128 straipsnio pirmosios dalies pakeitimas

Pakeisti 128 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Dalyvaujantiems byloje asmenims ir atstovams teismo šaukimais ir pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Teismo šaukimais taip pat šaukiami į teismą liudytojai, ekspertai ir vertėjai.“

9 straipsnis. 128 straipsnio ketvirtosios dalies pakeitimas

Pakeisti 128 straipsnio ketvirtąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Jeigu dalyvaujančio byloje asmens gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos arba tapo nežinomos, taip pat bylose, kuriose yra daugiau kaip 10 dalyvaujančių asmenų, teismas dalyvaujančių byloje asmenų (asmens) prašymu ir sąskaita gali apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą paskelbti spaudoje. Skelbimas turi būti išspausdintas vietiniame ir centriniame laikraščiuose ne vėliau kaip likus 14 dienų iki bylos nagrinėjimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad dalyvaujantiems byloje asmenims yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Skelbimo išspausdinimo diena laikoma šaukimo minėtiems asmenims įteikimo diena.“

10 straipsnis. 128 straipsnio papildymas

Papildyti 128 straipsnį penktąja ir šeštąja dalimis:

„Jeigu dalyvaujančių byloje asmenų adresai yra žinomi ir šie asmenys dalyvavo teismo posėdyje, tai, atidėjus bylos nagrinėjimą, apie kitų teismo posėdžių laiką ir vietą šiems dalyvaujantiems byloje asmenims gali būti pranešama teismo pranešimais be grąžintino teismui parašo apie pranešimo įteikimą. Pranešimo turinys turi atitikti Civilinio proceso kodekso 129 straipsnio pirmosios dalies reikalavimus. Dalyvaujantiems byloje asmenims pranešimas turi būti išsiųstas taip, kad jie turėtų pakankamai laiko atvykti į teismą ir pasiruošti bylai. Pranešimo nuorašas paliekamas byloje. Pranešimai pristatomi paštu ar per kurjerius. Šiuo atveju pranešimo išsiuntimas prilyginamas šaukimo įteikimui ir laikoma, kad minėtiems dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo domėtis nagrinėjamos bylos eiga, iš anksto nurodyti priežastis ir pateikti įrodymus bei informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.“

11 straipsnis. 136 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti 136 straipsnio 1 punktą, papildyti straipsnį 10 punktu ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas:

1) kurių ieškinio kaina didesnė kaip 100 tūkstančių litų, išskyrus visų Lietuvos subjektų ūkines bylas, kylančias iš ūkinės-komercinės veiklos;

2) Seimo kontrolierių siūlymus atleisti iš pareigų valstybės ir savivaldybės pareigūnus, išskyrus teisėjus, dėl jų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo;

3) pagal savivaldybių tarybų ieškinius dėl jų teisių pažeidimo;

4) kurių viena šalis yra užsienio valstybė, užsienio valstybės juridiniai asmenys;

5) dėl žalos, nuostolio ar kitų turtinių reikalavimų užsienio valstybės fiziniams ar juridiniams asmenims, jei jos teismingos Lietuvos Respublikos teismams;

6) dėl įmonių bankroto;

7) kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus turi nagrinėti apygardos teismai kaip pirmoji instancija;

8) pagal Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ieškinius;

9) pagal banko laikinojo administratoriaus pareiškimą dėl banko akcinio kapitalo sumažinimo;

10) pagal suinteresuotų asmenų skundus, paduotus Civilinio proceso kodekso 24¹ skirsnio tvarka, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar kitų centrinių valstybės institucijų ne norminio pobūdžio aktų (sprendimų, nutarimų, potvarkių ir kt.).“

12 straipsnis. 143 straipsnio išdėstymas

143 straipsnį išdėstyti taip:

„143 straipsnis. Bylos perdavimas iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui

Siekiant, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau, visapusiškiau ir objektyviau, išimtiniais atvejais byla gali būti perduota kitam tos pačios rūšies teismui.

Klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui išsprendžia apygardos teismo, kurio teritorijoje yra apylinkės teismai, pirmininkas. Klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam išsprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas arba šio Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.“

13 straipsnis. 221 straipsnio trečiosios dalies pakeitimas

Pakeisti 221 straipsnio trečiąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Jeigu byla, kurioje yra atskiroji nuomonė, nebuvo nagrinėjama apeliacine tvarka, tai sprendimui įsiteisėjus ir suėjus trijų mėnesių kasacinio apskundimo terminui, byla su atskirąja teisėjo nuomone siunčiama kasacinės instancijos teismui, kurio pirmininkas arba skyriaus pirmininkas nusprendžia dėl kasacinio teikimo padavimo.“

14 straipsnis. 245 straipsnio papildymas

Papildyti 245 straipsnio 8 ir 9 punktais ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„245 straipsnis. Pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai

Teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą:

1) jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio neteisminio bylos sprendimo tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka;

2) jeigu pareiškimą padavė neveiksnus asmuo;

3) jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgalintas vesti bylą asmuo;

4) jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

5) jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, gavusis šaukimą, bet neprašiusis nagrinėti bylą jam nesant, pakartotinai neatvyko į teismo posėdį ir jeigu atsakovas nereikalauja nagrinėti bylą iš esmės;

6) jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą joms nesant, antrą kartą šaukiamos, neatvyko be svarbių priežasčių, o teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą;

7) jeigu ieškovas ištuokos byloje, gavusis šaukimą, bet neprašiusis nagrinėti bylą jam nesant, pakartotinai neatvyko į teismo posėdį;

8) jeigu pareiškimą padavęs asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio;

9) jeigu yra pareikšta keletas reikalavimų, o žyminis mokestis sumokėtas tik už dalį iš jų, – neapmokėtų reikalavimų dalyje.“

15 straipsnis. 246 straipsnio pirmosios dalies pakeitimas

Pakeisti 246 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Tais atvejais, kada pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, byla užbaigiama teismo nutartimi. Šioje nutartyje teismas privalo nurodyti, kaip pašalinti aplinkybes, išvardytas šio kodekso 245 straipsnio 1, 2, 3, 8 ir 9 punktuose, kliudančias nagrinėti bylą.“

16 straipsnis. 269 straipsnio papildymas

Papildyti 269 straipsnį ketvirtąja dalimi:

„Apylinkės teismo sprendimas (nutartis), priimtas išnagrinėjus skundą dėl paskirtų administracinių nuobaudų panaikinimo, gali būti skundžiamas apygardos teismui apeliacine tvarka, o šio teismo sprendimas (nutartis) yra galutinis ir kasacine tvarka neskundžiamas. Įsiteisėjęs apylinkės teismo sprendimas, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, gali būti skundžiamas apygardos teismui kasacine tvarka.“

17 straipsnis. 269⁵ straipsnio pirmosios dalies pakeitimas

Pakeisti 269⁵ straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Teismas priima vieną iš šių sprendimų:

1) skundą patenkinti ir įpareigoti atitinkamą valstybės valdžios ar valdymo instituciją arba pareigūną pašalinti padarytą pažeidimą;

2) skundą patenkinti ir panaikinti atitinkamą valstybės valdžios ar valdymo institucijos arba pareigūno aktą;

3) atsisakyti skundą patenkinti.“

18 straipsnis. 269⁵ straipsnio antrosios dalies pakeitimas

Pakeisti 269⁵ straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas patenkinamas, jo nuorašas nusiunčiamas valstybės valdžios ar valdymo institucijos vadovui arba pareigūnui, kurių veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti. Jeigu valstybės valdžios ar valdymo institucija arba pareigūnas, kurių veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti, per teismo nurodytą terminą neįvykdo šio straipsnio pirmosios dalies 1 punkte nurodyto teismo sprendimo, pareiškėjo prašymu išduodamas vykdomasis raštas.“

19 straipsnis. 316 straipsnio pirmosios dalies pakeitimas

Pakeisti 316 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Apeliacinis skundas gali būti paduodamas per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.“

20 straipsnis. 332 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 332 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„332 straipsnis. Bylos nagrinėjimo ribos

Nagrinėdama bylą apeliacine tvarka pagal byloje esančią ir šalių bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų papildomai pateiktą medžiagą, kolegija patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo nepadavusių skundo asmenų atžvilgiu teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.“

21 straipsnis. 341 straipsnio pirmosios dalies pakeitimas

Pakeisti 341 straipsnio pirmosios dalies 4 punktą ir šią dalį išdėstyti taip:

„Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę:

1) pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti;

2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą;

3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą;

4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu nustatomi šio kodekso 342 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte numatyti pagrindai arba šio kodekso 343 straipsnyje numatyti procesinės teisės pažeidimai;

5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio kodekso 243 ir 245 straipsniuose nurodytos aplinkybės.“

22 straipsnis. 342 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 342 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Apeliacinės instancijos teismas panaikina arba pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, jeigu:

1) apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškėja naujos, turinčios reikšmės bylai aplinkybės, kurios nebuvo aiškinamos pirmosios instancijos teisme, o joms išsamiai išaiškinti reikia rinkti ir papildomai tikrinti įrodymus atidedant bylos nagrinėjimą;

2) apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad aplinkybės, kurias pirmosios instancijos teismas laikė nustatytomis, yra neįrodytos, arba naujai pateiktų įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas padaro priešingą išvadą;

3) pirmosios instancijos teismas netaikė įstatymo, kurį reikėjo taikyti;

4) pirmosios instancijos teismas taikė įstatymą, kurio nereikėjo taikyti;

5) pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino įstatymą.“

2. Pripažinti 342 straipsnio antrąją dalį netekusia galios.

23 straipsnis. 343 straipsnio pirmosios dalies pakeitimas

Pakeisti 343 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šios pažaidos buvo neteisingai išspręsta byla.“

24 straipsnis. 351 straipsnio papildymas

Papildyti 351 straipsnį antrąja dalimi ir ją išdėstyti taip:

„Kasacine tvarka neskundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutartys dėl bylos perdavimo iš naujo nagrinėti žemesniems teismams.“

25 straipsnis. 351¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 351¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„351¹ straipsnis. Teismai, nagrinėjantys bylas kasacine tvarka

Civilines bylas dėl apylinkių teismų įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų nagrinėja apygardos teismai.

Civilines bylas dėl apygardos teismų sprendimų ir nutarčių, priimtų apeliacine tvarka, nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.

Civilines bylas dėl įsiteisėjusių apygardos teismų sprendimų, nutarčių ir nutarimų, priimtų nagrinėjant pirmąja instancija, ir Apeliacinio teismo sprendimų ir nutarčių, priimtų nagrinėjant apeliacine tvarka, nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.“

26 straipsnis. 352 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 352 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„352 straipsnis. Kasacinio apskundimo objektai

Dėl apylinkių teismų įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų gali būti paduodami kasaciniai skundai apygardos teismams, dėl apygardos teismų sprendimų ir nutarčių, priimtų nagrinėjant apeliacine tvarka, – Lietuvos apeliaciniam teismui, o dėl apygardos teismų įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų, priimtų nagrinėjant pirmąja instancija, bei Apeliacinio teismo sprendimų ir nutarčių, priimtų nagrinėjant apeliacine tvarka, – Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Dėl apylinkių, apygardų ir Apeliacinio teismų sprendimų ir nutarčių, nenagrinėtų kasacine tvarka, gali būti pateiktas kasacinis teikimas šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka.“

27 straipsnis. 353 straipsnio antrosios dalies pakeitimas

Pakeisti 353 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas turi teisę pateikti kasacinį teikimą bet kuriai kasacinei instancijai, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas turi teisę pateikti kasacinį teikimą to paties teismo kolegijai ar apygardos teismams, o apygardos teismų pirmininkai, skyrių pirmininkai turi teisę pateikti to paties teismo kolegijai kasacinį teikimą dėl įsiteisėjusių kasacine tvarka neperžiūrėtų sprendimų, nutarčių ir nutarimų peržiūrėjimo. Kasaciniai teikimai nagrinėjami tokia pat tvarka, kaip ir kasaciniai skundai.“

28 straipsnis. 354 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 354 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„354 straipsnis. Kasacinio skundo padavimo tvarka

Kasacinis skundas dėl įsiteisėjusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų paduodamas:

1) apygardos teismui – apylinkių teismų išnagrinėtose bylose;

2) Apeliaciniam teismui – apygardos teismų apeliacine tvarka išnagrinėtose bylose;

3) Lietuvos Aukščiausiajam Teismui – apygardos teismų pirmąja instancija išnagrinėtose bylose ir Apeliacinio teismo apeliacine tvarka išnagrinėtose bylose.“

29 straipsnis. 354² straipsnio antrosios dalies pakeitimas

Pakeisti 354² straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Kasacinį skundą pasirašo paduodantis jį asmuo. Prie atstovo paduodamo kasacinio skundo turi būti pridedamas įgaliojimas arba kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgalinimą.“

30 straipsnis. 354 ² straipsnio papildymas

Papildyti 354² straipsnį trečiąja ir ketvirtąja dalimis ir jas išdėstyti taip:

„Kasacinis skundas pateikiamas teismui su tiek nuorašų, kiek yra dalyvaujančių byloje asmenų.

Prie kasacinio skundo turi būti pridėti skundžiamo ir su juo susijusių sprendimų, nutarčių ir nutarimų nuorašai bei nauja rašytinė medžiaga.“

31 straipsnis. 354⁴ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 354⁴ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„354⁴ straipsnis. Atsisakymas priimti kasacinį skundą

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas, apygardos teismų pirmininkai, skyrių pirmininkai atsisako priimti kasacinį skundą, jeigu:

1) už skundą nesumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis;

2) skundas paduotas nesilaikant šio kodekso 354² straipsnio reikalavimų;

3) skundas paduotas praleidus terminą, nustatytą jam paduoti.

Jeigu atsisakoma priimti kasacinį skundą, jis grąžinamas padavusiajam.

Kasacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas nutartimi.

Šio straipsnio nustatyta tvarka priimta nutartis, tarp jų ir su žyminiu mokesčiu susijusiais klausimais, yra galutinė ir neskundžiama.“

32 straipsnis. 355 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 355 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„355 straipsnis. Kasacinio skundo perdavimas teisėjui ir kolegijos sudarymas

Teismo ar skyriaus pirmininkas vieną iš skyriaus teisėjų skiria pranešėju ir jam perduoda bylą su kasaciniu skundu. Priėmęs bylą su kasaciniu skundu pranešėjas:

1) susipažįsta su byla ir kasaciniu skundu;

2) išsprendžia klausimą dėl papildomos medžiagos, turinčios reikšmės bylai išnagrinėti, išreikalavimo;

3) atlieka kitus veiksmus, kurie, teisėjo manymu, reikalingi pasiruošiant nagrinėti bylą.

Teismo ar skyriaus pirmininkas nutartimi sudaro teisėjų kolegiją ir skiria jos pirmininką.

Pranešėjui ir kolegijos nariams pasiruošus nagrinėti bylą, teismo ar skyriaus pirmininkas nutartimi nustato posėdžio datą.

Šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie kasacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, išsiunčiami kasacinio skundo nuorašai.

Šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo nagrinėti bylą.“

33 straipsnis. 356 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 356 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„356 straipsnis. Bylos nagrinėjimo atidėjimas ir sustabdymas

Išimtiniais atvejais dėl svarbių priežasčių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas, apygardos teismų pirmininkai, skyrių pirmininkai arba kolegija, nagrinėjanti bylą, nutartimi gali bylos nagrinėjimą atidėti. Šiuo atveju dalyvaujantiems byloje asmenims turi būti iš anksto pranešama apie bylos nagrinėjimo kasacinėje instancijoje dieną.

Kolegija gali sustabdyti bylą šiais atvejais:

1) kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kurie buvo bylos šalimi, jeigu ginčo teisiniame santykyje yra leidžiamas teisių perėmimas;

2) kai šalis netenka veiksnumo;

3) kai kolegija kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydama spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją.

Byla sustabdoma iki paaiškės mirusio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas, iki bus paskirtas neveiksniam asmeniui įstatyminis atstovas, iki Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą.

Byla atnaujinama pašalinus aplinkybes, dėl kurių ji buvo sustabdyta.“

34 straipsnis. 357 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 357 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„357 straipsnis. Kasacinio skundo padavimo terminai

Kasaciniam skundui paduoti šio kodekso 371² straipsnyje ir 371³ antrosios dalies straipsnio 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8 punktuose nurodytais pagrindais skiriamas trijų mėnesių terminas, o kitais pagrindais, nurodytais 371³ straipsnio antrosios dalies 4, 9, 10, 11, 12 punktuose, – šešių mėnesių terminas.“

35 straipsnis. 358 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 358 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„358 straipsnis. Termino kasaciniam skundui paduoti skaičiavimas

Termino kasaciniam skundui paduoti eiga prasideda rytojaus dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia. Termino kasaciniam skundui paduoti pradžia yra:

1) kasaciniam skundui pagal šio kodekso 371² straipsnį ir 371³ straipsnio antrosios dalies 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8 punktus – sprendimo, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo diena;

2) kasaciniam skundui pagal šio kodekso 371³ straipsnio antrosios dalies 4 punktą – ta diena, kurią sužinota apie priimtą sprendimą, nutartį ar nutarimą;

3) kasaciniam skundui pagal šio kodekso 371³ straipsnio antrosios dalies 9–12 punktus – ta diena, kurią paaiškėjo nauja aplinkybė, kuri yra pagrindas sprendimui, nutarčiai, nutarimui peržiūrėti, o jei yra suklastojimas, – ta diena, kurią įsiteisėjo nuosprendis, o jei aktas panaikintas – šio akto panaikinimo diena.“

36 straipsnis. 360 straipsnio antrosios dalies pakeitimas

Pakeisti 360 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Pakartotinis kasacinis teikimas gali būti paduotas šio kodekso 371³ straipsnio antrosios dalies 4, 9–12 punktuose numatytais atvejais.“

37 straipsnis. 361 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 361 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„361 straipsnis. Prašymas dėl kasacinio teikimo

Prašymas dėl kasacinio teikimo gali būti paduotas, jeigu teismas pažeidė arba netinkamai ar neteisingai taikė materialinės ar procesinės teisės normas (Civilinio proceso kodekso 371², 371³ straipsniai).

Prašymo dėl kasacinio teikimo turinys turi atitikti Civilinio proceso kodekso 354² straipsnio reikalavimus.

Prašymas, paduotas nesilaikant šiame straipsnyje numatytų reikalavimų, taip pat kai nesumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis, nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiajam.

Dėl atsisakymo priimti prašymą priimama nutartis.“

38 straipsnis. 362 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 362 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„362 straipsnis. Kasacinės instancijos teismo posėdžio protokolas

Kiekvieną kasacinės instancijos teismo posėdį rašomas protokolas.

Teismo posėdžio protokole turi atsispindėti visi esminiai bylos nagrinėjimo momentai.

Protokolą rašo teismo posėdžių sekretorius pačiame teismo posėdyje.

Protokolas turi būti baigtas rašyti ir pasirašytas ne vėliau kaip rytojaus dieną po teismo posėdžio pabaigos.

Protokolą pasirašo bylos pranešėjas ir sekretorius įrašydami pasirašymo datą.“

39 straipsnis. 363 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 363 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„363 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymų išsprendimas

Dalyvaujančių byloje asmenų prašymus visais klausimais, susijusiais su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, teismas išsprendžia, išklausęs kitų dalyvaujančių byloje asmenų nuomones.“

40 straipsnis. 365 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 365 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„365 straipsnis. Šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisės nagrinėjant bylą

Šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teismo posėdžio metu pareikšti nušalinimus, prašymus, teikti įrodymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams.

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai.“

41 straipsnis. 367 straipsnio antrosios dalies pakeitimas

Pakeisti 367 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Kolegijos pirmininkas patikrina, kurie iš dalyvaujančių byloje asmenų yra atvykę, nustato atvykusiųjų tapatybę, taip pat patikrina atstovų įgalinimus ir išaiškina dalyvaujančių byloje asmenų teises, numatytas Civilinio proceso kodekso 365 straipsnyje.“

42 straipsnis. 369 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 369 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„369 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai

Po pranešimo apie bylą teismas išklauso atvykusių į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus. Šie asmenys turi teisę pateikti savo argumentus kasacinio skundo ar kasacinio teikimo ribose, taip pat pateikti papildomos medžiagos.

Pirmieji kalba kasacinį skundą padavęs asmuo ir jo atstovas. Jeigu sprendimą apskundė abi šalys ir abi atvyko, pirmasis kalba ieškovas. Kiti asmenys kalba po padavusiojo skundą pasisakymo.“

43 straipsnis. 370 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 370 straipsnio 5 punktą ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„370 straipsnis. Teismo, nagrinėjančio bylą kasacine tvarka, teisės

Teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, savo nutartimi turi teisę:

1) palikti sprendimą, nutartį ar nutarimą nepakeistą;

2) sprendimą, nutartį ar nutarimą, visą arba iš dalies, panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo;

3) sprendimą, nutartį ar nutarimą, visą arba iš dalies, panaikinti ir bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą;

4) palikti galioti vieną iš pirmiau priimtų byloje sprendimų, nutarčių ar nutarimų;

5) sprendimą, nutartį ar nutarimą pakeisti arba priimti naują sprendimą, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti.“

44 straipsnis. 370² straipsnio papildymas

Papildyti 370² straipsnį ketvirtąja dalimi:

„Teismo, nagrinėjančio bylą kasacine tvarka, nurodymai, išdėstyti nutartyje, yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam tą bylą.“

45 straipsnis. 370³ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 370³ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„370³ straipsnis. Kasacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas

Kasacinės instancijos teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.“

46 straipsnis. 371³ straipsnio antrosios dalies pakeitimas

Pakeisti 371³ straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Sprendimas turi būti panaikinamas, jeigu:

1) bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas;

2) teismas išnagrinėjo bylą nesant nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kai jam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą;

3) nagrinėjant bylą buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės;

4) teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų;

5) priimant sprendimą buvo pažeistos teisėjų pasitarimo slaptumo taisyklės;

6) sprendimo nepasirašė kuris nors iš teisėjų arba sprendimą pasirašė ne tie teisėjai, kurie nurodyti sprendime;

7) sprendimą priėmė ne tie teisėjai, kurie buvo nagrinėjamos bylos teismo posėdyje;

8) byloje nėra teismo posėdžio protokolo;

9) naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui;

10) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas;

11) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami šalių, kitų dalyvaujančių byloje asmenų ar jų atstovų veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti nagrinėjant tą bylą;

12) panaikinamas teismo sprendimas, nuosprendis, nutartis ar nutarimas arba kitoks nutarimas (valdžios ar valdymo institucijų aktas), kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti.“

47 straipsnis. 371⁵ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 371⁵ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„371⁵ straipsnis. Sprendimo vykdymo sustabdymas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas ar kolegija turi teisę sustabdyti sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta byla.“

48 straipsnis.       Kodekso papildymas trisdešimt šeštuoju¹ skirsniu – 371⁶–371¹⁶ straipsniais

Papildyti Kodeksą trisdešimt šeštuoju¹ skirsniu – 371⁶–371¹⁶ straipsniais:

„Trisdešimt šeštasis¹ skirsnis

BYLų NAGRINėJIMAS AUKščIAUSIOJO TEISMO SENATE

371⁶ straipsnis. Teikimas Aukščiausiojo Teismo senatui

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas turi teisę savo iniciatyva pateikti Aukščiausiojo Teismo senatui teikimą dėl įsiteisėjusių Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarčių, priimtų nagrinėjant bylas kasacine tvarka, ar Apeliacinio teismo kasacinių nutarčių.

Teikimas gali būti paduotas, jeigu Senato sprendimas būtų reikšmingas vienodos teismų praktikos taikant įstatymus formavimui.

Aukščiausiojo Teismo senatas taip pat nagrinėja bylas, kai Europos Tarybos Ministrų Komiteto arba Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose pripažinti pažeidžiančiais Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

Pakartotinis kasacinis teikimas toje pačioje byloje negalimas.

371⁷ straipsnis. Bylos paruošimas Aukščiausiojo Teismo senato teismo posėdžiui

Pasirašęs teikimą, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas nutarimu skiria Civilinių bylų skyriaus teisėją – Senato narį – pranešėju ir jam perduoda teikimą kartu su civiline byla. Ruošdamas bylą Senato teismo posėdžiui, pranešėjas prireikus surenka papildomą medžiagą.

Susipažinęs su bylos paruošiamąja medžiaga, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas skiria bylos nagrinėjimo Senato teismo posėdyje datą.

Pranešėjas patvarko šaukti į posėdį dalyvaujančius byloje asmenis ir išsiunčia jiems teikimo nuorašus. Šių asmenų neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą.

371⁸ straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų teisės

Šalims ir dalyvaujantiems byloje asmenims išsiunčiami teikimo nuorašai, pranešama apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Jų neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą.

Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę duoti paaiškinimus dėl teikimo.

371⁹ straipsnis. Tvarka Senato posėdyje

Senato pirmininkas, vadovaudamasis šio kodekso 171 ir 172 straipsniais, posėdyje imasi būtinų priemonių reikiamai tvarkai posėdyje užtikrinti.

371¹⁰ straipsnis. Bylos nagrinėjimas

Senato pirmininkas pradeda posėdį, paskelbia, kokia byla nagrinėjama, patikrina atvykusių dalyvaujančių byloje asmenų tapatybę, taip pat atstovų įgalinimus.

Senato pirmininkui pavedus, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba vienas iš Senato narių praneša apie bylą.

Po pranešimo apie bylą Senatas išklauso atvykusių dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus. Šiems asmenims gali būti užduota klausimų.

Nagrinėdamas bylą, Senatas pagal esančią byloje ir papildomai pateiktą medžiagą patikrina sprendimo, nutarties ar nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Senato nesaisto teikimo argumentai.

Nagrinėjamoje byloje rašomas teismo posėdžio protokolas. Protokolą pasirašo Senato pirmininkas ir teismo posėdžio sekretorius.

371¹¹ straipsnis. Senato sprendimo priėmimo tvarka

Senato sprendimas priimamas pasitarimų kambaryje. Sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 7 dienas baigus nagrinėti bylą. Darbo pasitarimo kambaryje tvarką nustato Aukščiausiojo Teismo senato patvirtintas reglamentas.

Senato sprendimas priimamas balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Senato pirmininko balsas.

Priimtas sprendimas išdėstomas raštu. Sprendimą pasirašo Senato pirmininkas ir Senato sekretorius.

371¹² straipsnis. Senato sprendimo turinys

Senato sprendime turi būti nurodyta:

1) sprendimo priėmimo laikas ir vieta;

2) Senato sudėtis;

3) posėdžio sekretorius;

4) asmenys, dalyvavę nagrinėjant bylą;

5) trumpas bylos aplinkybių išdėstymas ir priimtų sprendimų esmė;

6) trumpas teikimo motyvų išdėstymas;

7) dalyvavusių Senato posėdyje asmenų paaiškinimai, turintys reikšmės bylos esmei;

8) motyvai, kuriais remdamasis Senatas padarė savo išvadą, ir įstatymai, kuriais jis vadovavosi;

9) sprendimo rezoliucija.

371¹³ straipsnis. Senato, nagrinėjančio bylą, teisės

Senatas, išnagrinėjęs bylą, savo sprendimu turi teisę:

1) palikti sprendimą, nutartį ar nutarimą nepakeistą;

2) palikti galioti vieną iš pirmiau priimtų byloje sprendimų, nutarčių ar nutarimų;

3) sprendimą, nutartį ar nutarimą, visą arba iš dalies, panaikinti ir bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą;

4) sprendimą, nutartį ar nutarimą pakeisti arba priimti naują sprendimą.

371¹⁴ straipsnis. Senato sprendimo paskelbimas

Priėmęs sprendimą, Senatas grįžta į posėdžio salę. Senato pirmininkas arba narys paskelbia Senato sprendimą.

Visi esantys posėdžio salėje, išskyrus Senato narius, sprendimą išklauso stovėdami.

371¹⁵ straipsnis. Sprendimo vykdymo sustabdymas

Pateikdamas teikimą Aukščiausiojo Teismo senatui, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas turi teisę sustabdyti spendimo vykdymą iki bus išnagrinėta byla.

371¹⁶ straipsnis. Bylos grąžinimas

Senatas, išnagrinėjęs bylą, grąžina ją tam teismui, kuris nurodytas sprendimo rezoliucijos dalyje, arba tam teismui, iš kurio byla buvo išreikalauta.“

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

______________