Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-1796
2012 m. liepos 4 d. Nr. 807
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2012 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. SV-S-1600 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-1796 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti, kad išlaidų už planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos parengimą, informacijos apie vykdomas poveikio aplinkai vertinimo procedūras skelbimą spaudoje, viešo svarstymo ir kitų procedūrų, susijusių su poveikio aplinkai vertinimu, apmokėjimą vykdytų atsakinga institucija nustatyta tvarka per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos įsteigto Poveikio aplinkai vertinimo fondo specialiąją sąskaitą.
Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105) 2 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. 900 „Dėl įgaliojimų Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms suteikimo“ (Žin., 2000, Nr. 65-1956; 2011, Nr. 116-5460) 2 punktą atsakinga institucija (Aplinkos apsaugos agentūra ir aštuoni Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai) koordinuoja poveikio aplinkai vertinimo procesą; atlieka atranką, nagrinėja ir tvirtina programas, nagrinėja suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, ataskaitas, poveikio aplinkai vertinimo subjektų (pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį ir 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą poveikio aplinkai vertinimo subjektai – valstybės institucijos, atsakingos už sveikatos apsaugą, priešgaisrinę apsaugą, kultūros paveldo apsaugą, ir savivaldybių institucijos) išvadas dėl programų, ataskaitų bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir priima sprendimus.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentai rengiami pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8, 9 straipsnių nuostatas ir Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatus, patvirtintus aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-636 (Žin., 2006, Nr. 6-225). Teisės aktai nustato, kad poveikio aplinkai vertinimo metu turi būti išnagrinėtas ir pateiktas poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose technologinio proceso, techninių charakteristikų ir numatomų naudoti medžiagų, gamtinių išteklių reikmių aprašymas, išnagrinėtų alternatyvų analizė; atliekų susidarymas ir jų tvarkymas; aprašyti aplinkos komponentai, kuriuos planuojama ūkinė veikla gali paveikti; galimas tiesioginis ir netiesioginis planuojamos ūkinės veiklos poveikis visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikos apibūdinimas ir įvertinimas; numatytos priemonės neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti, nurodomos jų pasirinkimo priežastys ir atsižvelgiama į geriausius prieinamus gamybos būdus ir galimą poveikį aplinkai; informacija apie galimas ekstremaliąsias situacijas, priemones joms išvengti ar sušvelninti ir padariniams likviduoti; vykdyta aplinkos stebėsenos duomenų analizė, numatyti aplinkos stebėsenos metmenys; informacija apie galimą reikšmingą neigiamą poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės aplinkai. Siekiant atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą minėtais aspektais ir pateikti išvadas, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi turėti tikslią informaciją apie planuojamą ūkinę veiklą ir tiesiogiai bendrauti su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi, kuris turi visą reikiamą informaciją apie savo planuojamą ūkinę veiklą (planuojamos veiklos mastas, technologinis procesas, veiklos įgyvendinimo vieta ir panašiai), nes planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas yra tiesiogiai susijęs su išeities duomenimis: jeigu jie nepagrįsti, netikslūs, tuomet ir vertinimo rezultatai netikslūs. Atsakinga institucija neužtikrins, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas iškilus klausimų dėl planuojamos ūkinės veiklos (apimties, technologijų, nuosavybės) nebendraus tiesiogiai su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi (užsakovu), nes ji neturi reikiamos informacijos poveikio aplinkai vertinimui atlikti. Atsakinga institucija, administruojanti Poveikio aplinkai vertinimo fondą, būtų tarpinė grandis tarp planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumento rengėjo. Ši nauja atsakingos institucijos funkcija iš esmės neišspręstų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų kokybės problemos ir neatskirtų planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus nuo tiesioginio bendravimo su poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėju, o tik pailgintų poveikio aplinkai vertinimo procesą, dar labiau pablogintų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų kokybę (viešojo pirkimo būdu parenkant paslaugos teikėją, pagrindinis kriterijus yra paslaugos kaina), padidintų administracinę naštą verslui ir valstybės institucijoms.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesas yra kompleksiškas, poveikio aplinkai vertinimo procese, be planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo ir atsakingos institucijos, dalyvauja ir poveikio aplinkai vertinimo subjektai – valstybės institucijos, atsakingos už sveikatos apsaugą, priešgaisrinę apsaugą, kultūros vertybių apsaugą, savivaldybių institucijos, kurios tikrina poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir vertina pateiktą informaciją, ar poveikio aplinkai vertinimas atliktas pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, ar numatytos priemonės užtikrina teisės aktuose nustatytus reikalavimus, ir teikia išvadas dėl šių dokumentų ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Visuomenei suteikta teisė dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procese – teikti pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir jos poveikio aplinkai. Kompetentingų institucijų ir visuomenės dalyvavimas poveikio aplinkai vertinimo procese užtikrina, kad poveikio aplinkai vertinimas būtų atliekamas objektyviai, laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į minėtų teisės aktų reikalavimus, planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) tiesioginis apmokėjimas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui neturi įtakos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų kokybei ir juose pateikiamos informacijos teisingumui ir išsamumui.
2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Poveikio aplinkai vertinimo fondo administravimui lėšos galėtų būti numatytos įkainiuose už poveikio aplinkai vertinimą, tačiau nepateikiamas Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimo mechanizmas: ar būtų nustatoma įmoka į Poveikio aplinkai vertinimo fondą (kaip pavyzdžiui, įmokos į Garantinį fondą), ar rinkliava, ar kiekvienu konkrečiu atveju, kai reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą, ūkio subjektas turėtų sumokėti atlyginimą už jam suteiktą paslaugą pagal patvirtintus įkainius; kas turėtų rengti techninę specifikaciją dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir sudaryti sutartį su poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėju. Darytina prielaida, kad Įstatymo projektu siekiama sudaryti teisines prielaidas valstybiniam kainų už poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengimą reguliavimui nustatyti.
Valstybės institucijų nustatyti poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengimo įkainiai gali būti neadekvatūs atliktam darbui, nes kiekvienu atveju skiriasi kiekvieno vertinamo aspekto apimtis. Atsakingai institucijai skelbiant viešąjį pirkimą ir parenkant rengėją, būtų vadovaujamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) nustatytais kriterijais (kainos, ekonominio naudingumo ir kitais). Tačiau tikėtina, kad daugeliu atvejų atsakinga institucija, neturėdama tikslios informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą, rengdama techninę specifikaciją, susiaurintų poveikio aplinkai vertinimo sritį. Todėl, remiantis pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo principus atliktu viešojo pirkimo metu parinkto poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo poveikio aplinkai vertinimu, atsakingos institucijos sprendimai neatitiktų Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytų reikalavimų. Be to, kai rengiant poveikio aplinkai vertinimo dokumentus paaiškės, kad reikia atlikti papildomus tyrimus, atsakingai institucijai reikės sudaryti naujas sutartis ir vykdyti papildomus viešuosius pirkimus. Tai dar labiau pailgintų poveikio aplinkai vertinimo procesą.
Įstatymo projektu atsakingai institucijai prie įgaliojimų ir funkcijų, nustatytų 1 punkte nurodytuose teisės aktuose, suteikiami nauji įgaliojimai administruoti Poveikio aplinkai vertinimo fondą ir nustatomos naujos funkcijos vykdyti išlaidų už planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos parengimą, informacijos apie atliekamas poveikio aplinkai vertinimo procedūras spaudoje skelbimą, viešo svarstymo ir kitų procedūrų, susijusių su poveikio aplinkai vertinimu, apmokėjimą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams.
Jeigu būtų nustatyta prievolė atsakingai institucijai, administruojančiai Poveikio aplinkai vertinimo fondą, parinkti poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją rengiant viešuosius pirkimus ir su juo sudaryti sutartį dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų parengimo ir procedūrų vykdymo, poveikio aplinkai vertinimo procesas užsitęstų (vidutiniškai pailgėtų 50 dienų). Reikėtų papildomų pareigybių Poveikio aplinkai vertinimo fondui administruoti ir numatyti papildomų lėšų valstybės biudžete. Valstybinio reguliavimo mažinimo strateginės kryptys, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1333 (Žin., 2006, Nr. 144-5477), numato gerinti verslo aplinką mažinant valdymo institucijų biurokratizmą, valstybės valdymo išlaidas.
Norint įgyvendinti Įstatymo projekte numatytas nuostatas, reikėtų iš esmės keisti teisės normas, reglamentuojančias poveikio aplinkai vertinimą.
Taip pat pažymėtina, kad už teritorijų planavimo dokumentų ir statybos techninių projektų parengimą, procedūrų atlikimą pats užsakovas minėtų dokumentų rengėjui moka tiesiogiai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos valstybėse narėse pats planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) už poveikio aplinkai vertinimą moka poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui.