LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL PRIEMONIŲ EKONOMINIŲ NUSIKALTIMŲ PREVENCIJAI IR KONTROLEI GERINTI

1993 m. balandžio 15 d. Nr. 255

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti pridedamai Ekonominių nusikaltimų kontrolės programai (metmenims).

2. Pavesti:

2.1. Teisingumo ministerijai kartu su Vidaus reikalų ministerija iki 1993 m. gegužės 15 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ekonominių nusikaltimų kontrolės programą;

2.2. 1 punkte nurodytos programos (metmenų) vykdytojams – ministerijoms, tarnyboms bei mokslo institucijoms iki 1993 m. balandžio 20 d. pateikti Teisingumo ministerijai šioje programoje numatytų priemonių realizavimo konkrečius planus;

2.3. Vidaus reikalų ministerijai kartu su kitomis suinteresuotomis ministerijomis, žinybomis bei mokslo institucijomis 1993 metų balandžio mėnesį surengti koordinacinį pasitarimą aptarti ekonominių nusikaltimų kontrolės programos prioritetus ir numatyti neatidėliotinas šios kontrolės priemones.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS

TEISINGUMO MINISTRAS                                                                            JONAS PRAPIESTIS

______________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1993 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 255

Ekonominių nusikaltimų kontrolės programa

(metmenys)

Bendrosios nuostatos

1. Ekonominiai nusikaltimai – tai fizinių ir juridinių asmenų nusikalstama veikla nuosavybės santykių, ūkinėje- komercinėje, finansinėje srityse, įskaitant neteisėtą valdymą, tvarkymą ir disponavimą materialinėmis vertybėmis, lėšomis bei intelektualinės veiklos produktais. Šių nusikaltimų formos ir sudėtys yra įvairios – nuo įprastų ir gana paprastų iki sudėtingų, rafinuotų ir netradicinių (paprasti, grupiniai ir organizuoti nusikaltimai, vagystės, plėšimai, banditizmas, turto prievartavimas, iššvaistymas, komercinis kyšininkavimas, fiktyvi komercinė-ūkinė veikla, kontrabanda, korupcija, vartotojų apgaulė, mokesčių slėpimas ir kita).

Nusikaltimai ir piktnaudžiavimai ekonomikos srityje ir su tuo susijusi korupcija Lietuvoje tampa masiniu reiškiniu. Ryškėja organizuoto nusikalstamumo, keliančio grėsmę ūkio reformai, požymiai.

Ekonominių nusikaltimų žala valstybei, privačiam sektoriui ir asmenims apie 10 kartų viršija kitų kriminalinių nusikaltimų padarytą materialinę žalą. Netiesioginė žala – tai labai destruktyvi ekonominių nusikaltimų įtaka ūkinei-komercinei veiklai, taip pat ir rinkos santykiams apskritai. Šešėlinė, už įstatymo ribų funkcionuojanti ekonomika trukdo numatyti ir vykdyti ekonominę politiką, sutrikdo kainų, gamybos ir vartojimo proporcijas, sąlygoja prastos kokybės produkcijos gamybą, superinfliaciją.

Ekonominių nusikaltimų kontrolės objektą sudaro šių nusikaltimų visuma ir jų socialiniai padariniai, taip pat ir tos aplinkybės, kurioms esant ši nusikalstamumo rūšis formuojasi, funkcionuoja, plinta, – ekonominių nusikaltimų priežastys bei sąlygos. Tarp jų vyrauja administracinės – komandinės sistemos reliktai, ypač jos valdymo stereotipai.

Ekonominių nusikaltimų gausėjimą lemia ir esminiai pereinamojo laikotarpio ekonomikos, socialiniai, politikos, moralės, teisės prieštaravimai, sąlygoti pirmiausia specifinių veiksnių – ūkio valdymo sistemų (ekonomikos, kredito, pinigų, finansų, statistikos, kontrolės, informacijos, teisės, apsaugos ir kitų) išsiderinimo, disbalanso.

2. Ekonominiai nusikaltimai itin dažnai yra latentiniai. Apytikriais apskaičiavimais dabar fiksuojama 1 iš 100 šių nusikaltimų, gerokai mažiau jų išaiškinama ir dar mažiau nuteisiama asmenų, padariusių tokius nusikaltimus. Baudžiamoji teisinė ekonominių nusikaltimų kontrolė šiuo metu iš esmės yra atsitiktinė (epizodinė), ir jos sistema nefunkcionuoja. Nesukurtos šios kontrolės objektyvios efektyvumo sąlygos – neįgyvendintos esminės reformos, nėra normalizuotas socialinis bei ekonominis gyvenimas, prastai funkcionuoja atitinkamos institucijos (struktūros).

Ekonominių nusikaltimų kontrolė, šių nusikaltimų staigaus išplitimo prevencija pirmiausia sietina su ūkio valdymo sistemų optimaliu subalansavimu ir esminiu valstybės įtakos ekonominėje ir socialinėje srityse apribojimu.

Pasaulinė patirtis rodo, kad šalies ekonomika yra atspariausia nusikalstamiems pasikėsinimams į ją, kai valstybė valdo ne daugiau kaip 30 procentų nacionalinio turto. Privatizacija Lietuvoje galėtų būti programuojama orientuojantis į šią ribą. Ekonominių nusikaltimų prevencijos požiūriu ne mažiau svarbu iš esmės padidinti bendro nacionalinio produkto dalį, kurią kaip pajamas gauna dirbantysis, subalansuoti mokesčius ir sukurti efektyvią jų surinkimo sistemą, vykdyti racionalią valstybės antimonopolinę politiką, skatinti konkurenciją, dorą verslininkystę.

Turėtų būti įgyvendintas įvairių nuosavybės formų lygiateisiškumo principas, kaip viena iš svarbių šešėlinės ekonomikos nykimo sąlygų.

Dalis ekonominių nusikaltimų (kontrabanda, prekyba ginklais, narkotikais ir panašiai) yra internacionalus reiškinys. Apsaugai nuo vadinamojo nusikaltimų tranzito, jų importo-eksporto svarbu perimti tarptautinio bendradarbiavimo (kontrolės) patirtį, prisijungti prie atitinkamų tarptautinių konvencijų.

Nusikalstamumą ekonomikos srityje sąlygoja kompleksas veiksnių, ir šio reiškinio kontrolės problemas būtina spręsti taip pat kompleksiškai.

Atsižvelgiant į tai, numatomos šios svarbiausios ekonominių nusikaltimų kontrolės kryptys bei priemonės:

organizacinės priemonės;

ekonominių nusikaltimų prevencijos sistemos formavimas;

ekonominių nusikaltimų tyrimo, jų atskleidimo sistemos formavimas ir baudžiamųjų teisinių kontrolės priemonių tobulinimas.

3. Programos (metmenų) realizavimo priemones, įskaitant atitinkamų įstatymų projektus, rengia ir vykdo įvairios valstybinės valdžios struktūros, mokslo institucijos. Į programą įtrauktos peržiūrėtos anksčiau numatytos rengti arba rengiamos ekonominių nusikaltimų kontrolės priemonės, susistemintos pagal jų svarbą, prioritetus.

Programos įgyvendinimą turi koordinuoti specialiai sudaroma darbo grupė arba jau turinti atitinkamus įgaliojimus valstybinė institucija.

Šios programos įgyvendinimas turi būti koordinuojamas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės aprobuotomis Nusikaltimų asmeninei (privatinei) nuosavybei kontrolės programa ir Nusikalstamumo kontrolės Lietuvoje koncepcija, taip pat kitomis tikslinėmis programomis.

4. Ekonominių nusikaltimų kontrolės priemonių sistema

Tikslas	Kontrolės uždaviniai, priemonės ir forma	Įvykdymo laikas	Vykdytojai
Organizacinės priemonės
Formuoti ekonominių nusikaltimų prevencijos subjektų sistemą ir šios srities teisėsaugos politiką, koordinuoti atitinkamų įstatymų projektų, programų ir kitų priemonių rengimą ir įgyvendinimą	suformuoti prie Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės ir teisės komiteto (arba prie Lietuvos Respublikos Prezidento ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės) darbo grupę ekonominių ir organizuotų nusikaltimų kontrolės problemoms spręsti arba pavesti spręsti šias problemas esamoms institucijoms – pasiūlymai Lietuvos Respublikos Seimui (Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei)	1993	Vidaus reikalų ministerija, Teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Sudaryti sąlygas suderinti bei koordinuoti kompetentingų institucijų veiklą	parengti priemones Vidaus reikalų ministerijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos veiklai geriau koordinuoti su mokesčių inspekcija, Lietuvos Respublikos saugumo tarnyba, Muitinės departamentu, Valstybės kontrolės departamentu, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra – koordinacinis priemonių planas	1993	Vidaus reikalų ministerija, Finansų ministerija, Lietuvos Respublikos saugumo tarnyba, Muitinės departamentas, Valstybės kontrolės departamentas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Teikti specialias žinias apie ekonominius nusikaltimus	konkurso tvarka iš teisėsaugos ir ekonomikos specialistų suformuoti laikiną darbo (ekspertų) grupę ekonominių nusikaltimų mechanizmams išaiškinti ir įvertinti arba pavesti šias funkcijas, numatant finansavimo šaltinius, Policijos akademijai, Lietuvos teismo ekspertizės institutui bei Teisės institutui – pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei, rekomendacijos bei išvados teisėsaugos organams	1993	Vidaus reikalų ministerija, Ekonomikos ministerija, Lietuvos teismo ekspertizės institutas
Kelti darbuotojų kvalifikaciją	organizuoti ekonominių nusikaltimų kontrolės tarnybų darbuotojų mokymą, atsižvelgiant į kintančias ūkininkavimo, apskaitos ir kontrolės sąlygas – atitinkamos mokymo programos ir jų įgyvendinimas	1993–1995 (nuolat)	Vidaus reikalų ministerija, Ekonomikos ministerija, Teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos teismo ekspertizės institutas, Finansų
	Ekonominių nusikaltimų prevencijos sistemos formavimas
Formuoti prevencijos informacinę bazę ir mokslinius pagrindus	įvertinti realią ekonominių nusikaltimų būklę, struktūrą, kitimo tendencijas, nuolat tirti jų priežastis, parengti prevencinių priemonių sistemos modelį – informacinė analitinė medžiaga Lietuvos Respublikos Vyriausybei, mokslinės rekomendacijos teisėsaugos organams	1993–1995	Vidaus reikalų ministerija, Policijos akademija, Teisės institutas, Valstybės kontrolės departamentas, Finansų ministerija
Skatinti privačią iniciatyvą, verslą, investicijas, riboti biurokratinius suvaržymus ir draudimus	pakeisti ir papildyti atitinkamus Lietuvos Respublikos įstatymus, siekiant sudaryti palankias ūkininkavimo ir investicijų sąlygas bei garantijas Lietuvos ir užsienio šalių ūkio subjektams, šalinti teisinių aktų nuostatas, ribojančias privatinės nuosavybės teises ūkinėje-komercinėje veikloje – pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei	1993–1994	Teisingumo ministerija, Ekonomikos ministerija, Ekonomikos ir privatizacijos institutas
Šalinti privatizaciją reglamentuojančių įstatymų pažeidimo sąlygas	pakoreguoti privatizaciją reglamentuojančius normatyvinius aktus, numatant sankcijas už nustatytos tvarkos pažeidimus – normatyvinių aktų projektai pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybei	1993	Lietuvos Respublikos Vyriausybės Privatizavimo skyrius ir Juridinis skyrius, Ekonomikos ministerija, Finansų ministerija, Ekonomikos ir privatizacijos institutas
	riboti grynųjų pinigų apyvartą ir galimybę investuoti (legalizuoti) nesąžiningai įgytus pinigus į gamybą ar prekybą (ypač į šešėlinę ekonomiką bei nusikalstamą veiklą) – normatyvinių aktų projektai pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybei	1993	Lietuvos bankas, Finansų ministerija, Ekonomikos ministerija, Ekonomikos ir privatizacijos institutas
	sukaupti ir išanalizuoti informaciją apie nusikalstamu būdų įgytų pinigų legalizavimo etapus, būdus – metodinės rekomendacijos (naudotis tarnyboje) teisėsaugos organams	1993–1994	Finansų ministerija, Teismo ekspertizės institutas
	reglamentuoti operacijas su vertybiniais popieriais, taip pat pinigų, pelno, kapitalo pervedimo tvarką – įstatymo projektas pateikiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei	1993–1994	Lietuvos bankas, Finansų ministerija
	reglamentuoti licencijavimą ir nustatyti tvarką, kurios pažeidimai leistų visiškai ar iš dalies nutraukti subjektų ūkinę-komercinę veiklą – normatyvinių aktų projektai pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybei	1993–1995	Finansų ministerija, Ekonomikos ministerija, Ekonomikos ir privatizacijos institutas
	stiprinti vartojimo rinkos apsaugos mechanizmą, nustatyti griežtus prekių kokybės normatyvus, standartus bei užtikrinti jų vykdymą – normatyvų, standartų projektai pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybei	1993	Standartizacijos tarnyba, Kokybės inspekcija, Pramonės ir prekybos ministerija, Ekonomikos ministerija, Žemės ūkio ministerija
	įvesti pajamų deklaravimo institutą ir nustatyti griežtas ekonomines sankcijas už neteisingai pateiktas pajamas ar jų nuslėpimą, mokesčių nemokėjimą – įstatymo projektas pateikiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei	1993–1994	Finansų ministerija
	reglamentuoti visų rūšių įmonių ir organizacijų ūkinės-finansinės veiklos, buhalterinės apskaitos registrų ir dokumentų tvarkymo reikalavimus ir jų saugojimo tvarką – normatyvinių dokumentų projektai pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybei	1993–1994	Finansų ministerija
	parengti ir įgyvendinti ekonominių svertų (mokesčių, kainų, kompensacijų ir pan.) sistemą, skatinančią ūkinės- komercinės veiklos subjektus sąžiningai ūkininkauti – pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei	1993–1995	Finansų ministerija, Ekonomikos ministerija, Ekonomikos ir privatizacijos institutas
	nustatyti reikalavimų, keliamų disponuojantiems lėšomis ar materialinėmis vertybėmis valstybės tarnautojams, kriterijus – pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei	1993	Lietuvos Respublikos Vyriausybės Juridinis skyrius
	parengti ir įgyvendinti normatyvinių aktų, reglamentuojančių ūkinę veiklą, skelbimo, jų aiškinimo, komentavimo, taip pat įmonių apskaitos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemą – pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei	1993–1995	Teisingumo ministerija, Teisės institutas, Ekonomikos ministerija, Finansų ministerija
Įvertinti normatyvinių aktų, reglamentuojančių ūkio reformą, projektus, kriminologiniu (nusikaltimų prevencijos) požiūriu, teikti pastabas ir pasiūlymus dėl jų tikslingumo bei tobulinimo	nuolat atlikti įstatymų ir kitų normatyvinių aktų bei programų projektų, reglamentuojančių ūkio reformą, kriminologines ekspertizes – kriminologinės išvados dėl normatyvinių aktų projektų	1993–1995	Teisės institutas, Vidaus reikalų ministerija, Policijos akademija
Ekonominių nusikaltimų tyrimo, atskleidimo sistemos formavimas, baudžiamųjų teisinių kontrolės priemonių tobulinimas
Informacinės sistemos pagrindų sukūrimas	sukurti taktinės ir strateginės informacijos rinkimo, analizės bei panaudojimo sistemą informacijai apie ekonominių nusikaltimų faktus, dokumentus bei juos padariusius asmenis kaupti ir pagal galimybes kompiuterizuoti – informacinės sistemos koncepcijos (programos) metmenys	1993–1994	Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos saugumo tarnyba, Muitinės departamentas, Valstybės kontrolės departamentas, Policijos akademija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Teisingumo ministerija, Lietuvos teismo ekspertizės institutas, Teisės institutas
Kurti sąlygas ekonominiams nusikaltimams atskleisti	parengti ekonominių nusikaltimų, įskaitant latentinius, tyrimo bei atskleidimo metodiką ir ją taikyti, apibendrinti šios srities užsienio šalių patirtį – metodinės rekomendacijos, programa	1993–1995	Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos saugumo tarnyba, Muitinės departamentas, Valstybės kontrolės departamentas, Policijos akademija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Teisingumo ministerija, Lietuvos teismo ekspertizės institutas, Teisės institutas
	parengti ekonominių 1993- nusikaltimų padarytos žalos 1995 nustatymo ir įvertinimo metodiką – metodinės rekomendacijos, programa		Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos saugumo tarnyba, Muitinės departamentas, Valstybės kontrolės departamentas, Policijos akademija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Teisingumo ministerija, Lietuvos teismo ekspertizės institutas, Teisės institutas
Kurti sąlygas organizuotiems ekonominiams nusikaltimams atskleisti	parengti ir įgyvendinti priemonių sistemą organizuotiems ekonominiams nusikaltimams atskleisti, apibendrinti šios srities užsienio šalių patirtį – metodinės rekomendacijos, programa	1993–1995	Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos saugumo tarnyba, Muitinės departamentas, Valstybės kontrolės departamentas, Policijos akademija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Teisingumo ministerija, Lietuvos teismo ekspertizės institutas, Teisės institutas
Tobulinti baudžiamąsias teisinės kontrolės priemones:
sukurti adekvačias situacijai baudžiamąsias ir administracines teisinės kontrolės priemones	nustatyti baudžiamąją bei administracinę atsakomybę už naujas veikas (būdingas rinkos ekonomikos nusikalstamumui) ir peržiūrėti atitinkamus Baudžiamojo kodekso bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso skirsnius, šalinti esamus prieštaravimus – įstatymų projektai pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybei	1993–1994	Baudžiamojo kodekso ir Administracinės teisės pažeidimų kodekso rengimo darbo grupės
sukurti adekvačias situacijai baudžiamąsias procesines bei operatyvines kontrolės priemones	reglamentuoti teisėsaugos organų teisę operatyviai naudotis ekonomine, finansine, bankų veiklos ir kita informacija iki iškeliant baudžiamąją bylą pagal nusikalstamos veiklos požymius – įstatymo projektai pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybei	1993–1994,	Baudžiamojo proceso kodekso rengimo darbo grupė, Vidaus reikalų ministerija
	nustatyti ūkinės-komercinės veiklos sustabdymo, kai ūkio subjekto prekės pagal ekspertizės išvadas neatitinka standartų reikalavimų, tvarką – normatyvinių aktų projektai pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybei	1993–1994	Baudžiamojo proceso kodekso rengimo darbo grupė, Vidaus reikalų ministerija
	įteisinti Vakarų šalyse priimtą techninių, tarp jų filmavimo ir kitų garso bei vaizdo įrašymo priemonių platesnį naudojimą ekonominiams nusikaltimams tirti, garantuoti liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugą kvotos, tardymo ir teismo metu – normatyvinių aktų projektai pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybei	1993–1994	Baudžiamojo proceso kodekso rengimo darbo grupė, Vidaus reikalų ministerija
Formuoti tarptautinio bendradarbiavimo ryšius ekonominių nusikaltimų kontrolės srityje	prisijungti prie tarptautinių konvencijų, sutarčių, programų, ribojančių bei kontroliuojančių veikas, susijusias su ekonominiais nusikaltimais – pasiūlymai dėl konvencijų ratifikavimo, teisinio bendradarbiavimo sutartys, programos	1993–1995	Vidaus reikalų ministerija, Teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

______________