LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL KELIŲ PRIEŽIŪROS TVARKOS PATVIRTINIMO
2004 m. vasario 11 d. Nr. 155
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (Žin., 1995, Nr. 44-1076; 2002, Nr. 101-4492) 15 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. 1540 „Dėl Kelių priežiūros taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 101-2263);
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimą Nr. 993 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 1540 „Dėl Kelių priežiūros taisyklių patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 78-2326).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155
KELIŲ PRIEŽIŪROS TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kelių priežiūros tvarka (toliau vadinama – ši Tvarka) nustato Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais.
2. Pagrindinės šioje Tvarkoje vartojamos sąvokos:
Aplinkkelis – tranzitinio eismo kelias, iš dalies ar visiškai aplenkiantis gyvenamąją vietovę ir neskirtas gyvenamosios vietovės vidaus transporto eismo poreikiams tenkinti.
Estakada – statinys, pakeičiantis kelio pylimą.
Kelio valdytojas – fizinis ar juridinis asmuo, teisėtu pagrindu valdantis kelią.
Kelio (gatvės) naudojimo priežiūra – viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios tikslas – nustatyti, ar kelio techninė priežiūra atitinka įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat norminių statybos techninių dokumentų reikalavimus.
Kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką.
Kelio (gatvės) techninė priežiūra – kelio savininko (valdytojo) organizuojama kontrolė, užtikrinanti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) nustatytų svarbiausių kelio, kaip statinio, reikalavimų laikymąsi per visą kelio naudojimo trukmę.
Tiltas – transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui skirtas statinys per upes, vandens telkinius ir kanalus.
Tunelis – transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui skirtas statinys po žeme.
Viadukas – transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui skirtas statinys per geležinkelį ar kitą kelią skirtingų lygių eismo sankryžose.
II. PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS
3. Susisiekimo ministerija vykdo kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką, rengia valstybinės reikšmės kelių programas.
4. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau vadinama – Kelių direkcija):
4.1. įgyvendina kelių priežiūros ir plėtros valstybės politikos kryptis, dalyvauja rengiant valstybinės reikšmės kelių programas ir jas vykdo;
4.2. atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros (toliau vadinama – taisymas ir priežiūra) darbų užsakovo funkcijas, taip pat priežiūros darbų organizavimo funkcijas;
4.3. nustato valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčioms valstybės įmonėms privalomus kelių priežiūros darbus (užduotis);
4.4. nustato reikalavimus asmenims, turintiems teisę taisyti ir prižiūrėti valstybinės reikšmės kelius, ir kontroliuoja, kad šiuos darbus dirbtų tik asmenys, atitinkantys nustatytus reikalavimus;
5. Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės atlieka privalomus valstybinės reikšmės kelių priežiūros darbus (užduotis), šių kelių techninę priežiūrą ir kitus darbus.
6. Savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas (išskyrus 8.2.1 punkte nurodytus darbus), vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą.
7. Vietinės reikšmės vidaus kelių savininkai (valdytojai) atlieka šių kelių taisymo bei priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo šių kelių naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą.
8. Gyvenamųjų vietovių keliai ir gatvės tvarkomi taip:
8.1. Alytuje, Druskininkuose, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Palangoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje visų gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas atlieka ir kelių (gatvių) vertę apskaito savivaldybės.
8.2. Kitose miestų gyvenamosiose vietovėse, nepaminėtose 8.1 punkte, gatvių, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa, bet nuosavybės teise priklauso savivaldybėms:
8.2.1. važiuojamąją dalį nuo borto iki borto, kelkraščius, tiltus, viadukus ir estakadas, technines eismo reguliavimo priemones (išskyrus šviesoforus ir pėsčiųjų atitvarus) prižiūri, jų vertę apskaito Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės. Šiame punkte nurodytų statinių taisymo bei priežiūros darbų užsakovo funkcijas atlieka Kelių direkcija;
8.2.2. visus kitus šių gatvių taisymo bei priežiūros darbų (bortų, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų, želdynų, šviesoforų, pėsčiųjų atitvarų, autobusų stotelių ir apsisukimo aikštelių, lietaus kanalizacijos ir kitų inžinerinių tinklų, iš jų ir gatvių apšvietimo, gatvių valymo, šiukšlių, purvo ir sniego išvežimo) ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas atlieka ir šiame punkte nurodytų statinių vertę apskaito savivaldybės.
8.3. Gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa ir nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, taisymo bei priežiūros darbų užsakovo funkcijas atlieka ir jų vertę apskaito savivaldybės.
8.4. Kaimo gyvenamosiose vietovėse:
8.4.1. valstybinės reikšmės kelių tąsas prižiūri ir jų vertę apskaito Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės, o jų taisymo bei priežiūros darbų užsakovo funkcijas atlieka Kelių direkcija;
9. Nutiesti gyvenamųjų vietovių aplinkkeliai pagal kelio reikšmę įrašomi į atitinkamą kelių sąrašą. Likusių gyvenamojoje vietovėje kelių ruožų, kuriais vykęs tranzitinis eismas nukreipiamas į nutiestą aplinkkelį, reikšmė patikslinama ir jie pagal tai įrašomi į valstybinės ar vietinės reikšmės kelių sąrašus.
III. PRIEŽIŪROS VYKDYMAS
11. Keliai prižiūrimi vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais, šia Tvarka ir norminiais statybos techniniais dokumentais.
12. Kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo:
12.1. taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas;
12.2. prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas;
12.3. prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą. Neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
13. Valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės viešuosius kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo:
13.2. naudoti slidumą mažinančias priemones kelių apledėjimo, tepalų išpylimo ir kitais važiuojamosios dalies užteršimo bei slidumo didėjimo atvejais;
13.4. kaupti duomenis apie eismo įvykius, nustatyti avaringas vietas, analizuoti eismo įvykių priežastis, planuoti eismo įvykių riziką mažinančias priemones ir jas įgyvendinti;
14. Keliuose ir kelių juostose statyti kokius nors statinius ir (ar) dirbti kokius nors darbus be kelio savininko (valdytojo) leidimo draudžiama.
15. Atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą, laikantis saugaus eismo reikalavimų, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, norminių statybos techninių dokumentų nustatytos tvarkos ir suderintų projektų, būtina gauti kelio savininko (valdytojo) ir žemės savininko leidimą dirbti šiuos darbus kelių apsaugos zonose:
15.7. steigti ir plėtoti keleivių ir transporto priemonių aptarnavimo objektus (degalines, techninio aptarnavimo stotis, motelius, kempingus, maitinimo, poilsio ir kitus objektus);
16. Statinius, įrenginius, antžeminius ir požeminius inžinerinius tinklus, kitus objektus, esančius kelių juostose ir jų apsaugos zonose, rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai (valdytojai).
17. Jeigu dėl numatomų statyti (tiesti) objektų (iš jų privažiuojamųjų kelių ir jų įrangos, degalinių, kitos paskirties statinių bei įrenginių) būtina rekonstruoti kelio atkarpą, įrengti sankryžas, nuovažas, technines eismo reguliavimo priemones, keisti kelio konstrukciją, šie darbai apmokami objekto statytojo (užsakovo) lėšomis. Atlikus darbus, sankryžos, nuovažos, techninės eismo reguliavimo priemonės ir kiti kelio statiniai, esantys kelio juostoje, išskyrus požemines komunikacijas, degalines ir kitos paskirties statinius bei įrenginius, paimami visuomenės poreikiams teisės aktų nustatyta tvarka.
18. Statinių, įrenginių, objektų (iš jų ir savavališkai įrengtos išorinės reklamos), kurie kelia grėsmę saugiam eismui, statybos ir griovimo leidimų išdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir statybos techninis reglamentas STR 1.07.01: 2002 „Statybos leidimas“, patvirtintas aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 (Žin., 2002, Nr. 55-2203).
19. Požeminiai inžineriniai tinklai po keliu su asfalto danga gali būti tiesiami tik uždaruoju būdu, t. y. neardant kelio dangos. Kai uždaruoju būdu nutiesti tinklų negalima, išimties tvarka, gavus kelio savininko (valdytojo) leidimą, gali būti leidžiama juos kloti nuo balandžio 1 d. iki gruodžio 1 d. perkasant kelią. Šiuo atveju turi būti įrengiama darbo vietos apylanka su visais reikiamais kelio įrenginiais ir techninėmis eismo reguliavimo priemonėmis.
20. Antžeminių elektros ir telekomunikacijų linijų šalia kelių projektavimą ir tiesimą nustato statybos techninis reglamentas STR 2.06.03: 2001 „Automobilių keliai“, patvirtintas aplinkos ministro ir susisiekimo ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 603/456 (Žin., 2002, Nr. 19-755).
21. Slėginių vamzdynų (vandentiekio, dujotiekio, naftotiekio ir kitų) gedimus bei avarijas, kurie gali trukdyti naudotis keliu, likviduoja šiuos vamzdynus eksploatuojanti įmonė.
22. Melioracijos, hidrotechnikos ir kitus statinius, esančius kelių juostose, prižiūri, o kilus pavojui ar įvykus avarijai nedelsdami juos taiso (remontuoja) arba likviduoja jų savininkai (valdytojai).
23. Kelio apsaugos zonoje esantys saugomi gamtos ir kultūros paveldo teritoriniai kompleksai ir objektai (vertybės) tvarkomi vadovaujantis atitinkamais saugomų teritorijų planavimo dokumentais (saugomų teritorijų tvarkymo planais ar projektais), taip pat bendrojo teritorijos planavimo dokumentais.
24. Automobilių kelių ruožus, esančius geležinkelio pervažose ir po 10 metrų abipus kraštinio bėgio, taip pat geležinkelio viadukus virš automobilių kelių taiso (remontuoja) ir prižiūri geležinkelio įmonės. Geležinkelio pervažų įrengimą ir priežiūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodeksas (Žin., 1996, Nr. 59-1402).
25. Rekonstruojant kelius ar geležinkelius, esamos geležinkelio pervažos gali būti perstatomos į skirtingo lygio pervažas, t. y. pastatomi viadukai. Pastatyti viadukai ar rekonstruotos geležinkelio pervažos teisės aktų nustatyta tvarka perduodami valdyti, naudoti ir disponuoti jais atitinkamoms įmonėms ar organizacijoms.
26. Kelių apsaugos zonose rudens, žiemos ir pavasario laikotarpiais leidžiama statyti laikinus sniegą sulaikančius įrenginius.
27. Siekiant apsaugoti kelius nuo sugadinimo ir sudaryti sąlygas saugiam eismui, draudžiama:
27.1. gadinti kelius, jų statinius, technines eismo reguliavimo priemones, pėsčiųjų ir dviračių takus, šaligatvius, vandens nutekėjimo įrenginius, autobusų sustojimo, transporto stovėjimo ir poilsio aikšteles, kitą kelių turtą;
27.2. važiuoti transporto priemonėmis su purvinais ratais, teršiančiais dangą ir kelkraščius, vežti nepritaikytuose kėbuluose ar į netvarkingą tarą sukrautus (supiltus) krovinius, kurie teršia kelius, – barstyti įvairias medžiagas ar laistyti skysčius, ypač degalus ar tepalus, gadinančius kelių dangą, jų statinius ir keliančius pavojų eismui;
27.3. važiuoti transporto priemonėmis ar mechanizmais skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose;
27.4. arti žemę, atlikti kasybos darbus arčiau kaip per vieną metrą nuo pylimo pado, iškasos ar griovio išorinės briaunos;
27.5. asmenims, išskyrus kelius prižiūrinčių įmonių darbuotojus ir kelių savininkus (valdytojus), nuimti, statyti ar keisti kelio ženklus ir kitas technines eismo reguliavimo priemones;
27.6. savavališkai sandėliuoti kelio juostoje krovinius, rąstus, malkas, kitas medžiagas ar daiktus;
27.7. užtverti kelius, jų statinius bei įrenginius transporto priemonėmis ar kita technika, pašaliniais daiktais ar kroviniais, užversti kertamais medžiais, palikti keliuose nakties metu neapšviestas transporto priemones, krovinius ir kita;
27.8. įrengti išorinę reklamą automobilių keliuose, virš jų, kelių apsaugos zonose, gatvėse ir prie gatvių, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, kelio ženklus, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, atitraukti jų dėmesį, t. y. kelti pavojų eismo dalyviams. Taip pat draudžiama naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus;
27.9. užgriozdinti patiltes, užkimšti pralaidas, drenažą, gadinti kitus vandens nutekėjimo įrenginius;
27.13. žemės ūkio mechanizmams, krovininiams automobiliams, dirbantiems laukuose, išvažiuoti ne nuovažose į kelią, manevruoti ant jo ar kelio šlaitų, griovių, teršti kelio dangą;
28. Asmenys, atsakingi už kelių ir jų statinių priežiūrą, turi juos prižiūrėti taip, kad jų būklė atitiktų saugaus eismo reikalavimus.
29. Kelio savininkas (valdytojas) gali laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią dėl eismo įvykių, stichinių nelaimių, per polaidį, esant itin karštiems orams (25 (o)C ir daugiau), jeigu dėl to gali būti sugadintas kelias, taip pat kelio priežiūros darbų metu, kilus grėsmei saugiam eismui.
30. Policijos pareigūnai, įspėję kelio savininką (valdytoją), turi teisę keisti, apriboti ir uždrausti eismą, jeigu tai būtina saugiam eismui užtikrinti ar eismo sąlygoms pagerinti.
31. Kelio savininkams (valdytojams) ar policijos pareigūnams apribojant ar nutraukiant eismą, keliuose pastatomi atitinkami kelio ženklai, nurodomos galimos apylankos. Apie eismo ribojimą keliuose ar kelių uždarymą skelbiama per žiniasklaidą.
32. Esant uždarytam keliui arba apribotam eismui, leidimus vežti gyvybiškai svarbius, greitai gendančius krovinius, jeigu tai leidžia taisomo (remontuojamo) kelio būklė, išduoda kelio savininkas (valdytojas). Jų išdavimo tvarką nustato kelio savininkas (valdytojas).
IV. DARBŲ VYKDYMAS KELIUOSE IR JŲ APSAUGOS ZONOSE
34. Dirbti įvairius darbus kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje (išskyrus žemės ūkio, melioracijos, miškų tvarkymo darbus, dirbamus nepažeidžiant kelio sankasos bei kitų kelio įrenginių) galima tik suderinus tai su žemės savininkais ir kelio savininku (valdytoju) bei gavus jų leidimą. Leidimus išduoda:
34.1. žemės savininkai – kelio apsaugos zonoje dirbti įvairius darbus, objekto statytojui (užsakovui) suderinus tai su kelio savininku (valdytoju);
35. Objekto statytojas (užsakovas), gavęs kelio savininko (valdytojo) ir žemės savininkų leidimą, teikia jį savivaldybei kartu su kitais dokumentais, nurodytais Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnyje statybos leidimui gauti. Jeigu dirbdamas įvairius darbus kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje leidimą gavęs (ar jo neturintis) juridinis ir (ar) fizinis asmuo padaro žalą keliui ar jo statiniui, jis privalo ją atlyginti. Už darbų kokybę, technologiją, saugos ir saugaus eismo reikalavimų vykdymą atsako leidimą gavęs juridinis ar fizinis asmuo. Jeigu dirbantys asmenys nesilaiko leidime nurodytų sąlygų, nevykdo saugaus eismo reikalavimų ar darbo vietoje neturi leidimo, kelio savininkas (valdytojas) arba policija gali darbus sustabdyti, o atsakingi asmenys baudžiami įstatymų nustatyta tvarka. Iškilę tarp šalių ginčai sprendžiami derybų būdu, o nepavykus jų sureguliuoti – įstatymų nustatyta tvarka.
36. Už leidime nurodytų sąlygų įvykdymą (kelio atkūrimą, aplinkos sutvarkymą, žemės rekultivavimą ir t. t.) apmoka darbus užsakę asmenys.
37. Draudžiama vykdyti kelių perkasimo ir kitus kasybos darbus esamų kelių juostose, išskyrus jų rekonstrukcijos ar taisymo (remonto) atvejus, nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 15 d., taip pat ardyti asfalto dangą 5 metus po jos įrengimo arba atnaujinimo.
V. UŽ KELIŲ PRIEŽIŪRĄ ATSAKINGŲ ASMENŲ, JURIDINIŲ IR (AR) FIZINIŲ
ASMENŲ TEISĖS IR ATSAKOMYBĖ
39. Juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys, kurie nuosavybės ar nuomos teise naudojasi kelio apsaugos zonos žeme, atsako už tinkamą jos priežiūrą. Jie turi puoselėti jos estetinį vaizdą, saugomus gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus bei objektus (vertybes), nepažeisti saugaus eismo reikalavimų.
40. Juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys, savavališkai atlikę kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje inžinerinių komunikacijų klojimo, statybos ar kasybos darbus, sugadinę kelią ar jo statinius, eismo reguliavimo priemones, kelio įrenginius, nuniokoję želdinius ar saugomus gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus bei objektus (vertybes) kelio apsaugos zonoje, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
41. Valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius prižiūrinčių įmonių atsakingi asmenys turi teisę:
41.1. kartu su policija stabdyti transporto priemones, kurių savininkai (valdytojai, vairuotojai) pažeidžia Lietuvos Respublikos kelių įstatymo ar kelių priežiūrą reglamentuojančių kitų teisės aktų reikalavimus, ir uždrausti joms toliau važiuoti;
41.2. kartu su Valstybine kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos tikrinti, ar neviršyti didžiausi leistini kelių transporto priemonių matmenų, masės, ašių apkrovų ir kiti dydžiai;
41.3. kartu su policija pašalinti kelyje paliktas ir saugiam eismui kliudančias transporto priemones (su kroviniu ar be jo) jų savininkų ar valdytojų lėšomis;
41.5. šalinti savavališkai pastatytus objektus (pastatus, išorinę reklamą automobilių keliuose ir jų apsaugos zonose, taip pat gatvėse ir prie jų), kelyje ar kelio juostoje savavališkai įrengtas sankryžas, nuovažas, antžeminius ar požeminius inžinerinius tinklus, sandėliuojamą medieną, krovinius, kitus daiktus, paminklinius akcentus – simbolius ir t. t. įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu juos įrengusių asmenų neįmanoma nustatyti, arba įrengusių asmenų lėšomis, jeigu po rašytinio įspėjimo jie to nepadaro patys;
41.6. tikrinti, kad kelyje ir (ar) jo apsaugos zonoje dirbantys (išskyrus žemės ūkio, melioracijos, miškų tvarkymo) ne kelių tarnybos darbuotojai turėtų nustatytąja tvarka išduotus leidimus, kad darbų vietose būtų įrengtos techninės eismo reguliavimo priemonės, kad baigus darbus jos būtų pašalintos, darbų vietos sutvarkytos;
41.7. reikalauti, kad kelyje ir (ar) jo apsaugos zonoje dirbę juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys, užbaigę darbus, kartu su leidimus išdavusiu subjektu surašytų darbų baigimo ir priėmimo aktą;
41.8. vadovaudamiesi teisės aktais ir turėdami skiriamuosius ženklus, reguliuoti eismą kelių ruožuose, kur atliekami darbai;
41.9. vaikščioti kelių apsaugos zonose, o statant laikinus sniegą sulaikančius statinius (sniegtvores, jų atramas), įrengiant sniego volus, tranšėjas, vandens nuleidimo įrenginius ar atliekant šalikelės griovių valymo ir grunto paskleidimo darbus – važiuoti per minėtąsias kelių apsaugos zonas. Šios įmonės informuoja apie tai žemės savininkus ir atlygina jiems padarytus nuostolius įstatymų nustatyta tvarka.
42. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kelius prižiūrintys asmenys atleidžiami nuo atsakomybės, jeigu eismo įvykis įvyko dėl eismo dalyvių ar kitų asmenų kaltės, ekstremalių situacijų, stichinių nelaimių ar staigaus atmosferos sąlygų pasikeitimo.