LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1992 M. LAPKRIČIO 16 D. NUTARIMO NR. 857 DALINIO PAKEITIMO
1993 m. gegužės 5 d. Nr. 305
Vilnius
1. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių valstybinio kapitalo privalomojo draudimo laikinąsias taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 857 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių valstybinio kapitalo privalomojo draudimo“ (Žin., 1992, Nr. 35-1080):
1.1. išdėstyti 3 punktą taip:
„3. Privalomai nedraudžiama:
3.15. valstybiniai automobilių ir vidaus vandens keliai bei jų statiniai, valstybinių aerouostų pakilimo bei nusileidimo takai, orlaivių vairavimo bei parkavimo aikštelės;
1.2. papildyti 5 punktą šiuo sakiniu:
1.3. išdėstyti 6 punktą taip:
„6. Įmonių valstybinis kapitalas draudžiamas nuo jo sunaikinimo ar sugadinimo dėl gaisro, sprogimo, žaibo trenkimo, audros, potvynio ir transporto priemonių avarijos.
Žemės ūkio kultūrų pasėliai draudžiami nuo jų žuvimo ar sužalojimo dėl iššalimo, iššutimo, išmirkimo, šalnos, krušos, liūties, potvynio, audros, sausros ir gaisro.
Žemės ūkio gyvuliai draudžiami nuo jų žuvimo (kritimo, priverstinio papjovimo ar sunaikinimo) dėl audros, potvynio, žaibo trenkimo, elektros srovės poveikio, užkrečiamųjų ligų ir gaisro.
Gaisru laikomas nekontroliuojamas degimas ne šiam tikslui skirtame židinyje (ne specialiai skirtoje vietoje). Nuostoliai, kuriuos padarė įmonės turtui gamybos procese naudojama ugnis arba šiluma, nelaikomi turtiniais ir neatlyginami.
Sprogimu laikomas kietųjų, skystųjų arba dujinių medžiagų tūrio staigus padidėjimas, kurio metu kyla smarki oro banga. Sprogimo padaryti nuostoliai laikomi turtiniais.
Žaibo trenkimu laikomas tiesioginis žaibo poveikis daiktui. Atlyginami tik tiesioginio žaibo poveikio nuostoliai.
Transporto priemonių avarija laikomas transporto priemonių sunaikinimas ar sugadinimas dėl susidūrimo su kita transporto priemone, su judančiais ar nejudančiais daiktais, apsivertimo, paskendimo, kritimo ar kokio nors daikto užkritimo ant jos“;
1.4. išdėstyti 9 punktą taip:
„9. Turto sudėčiai ir vertei pasikeitus tais pačiais metais, draudimo įmokos neperskaičiuojamos, išskyrus tuos atvejus, kai:
9.2. pasikeičia valstybinio kapitalo santykis bendrame įmonės kapitale.
Pasikeitus valstybinio kapitalo santykiui bendrame įmonės kapitale, draudimo įmokos už valstybinį kapitalą perskaičiuojamos pagal buhalterinio balanso (laikotarpiui po kapitalo įregistravimo) duomenis.
Įmonę likvidavus, reorganizavus į akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę, draudimo įmokos už valstybinį kapitalą turi būti sumokėtos už laikotarpį iki įmonės perregistravimo dienos.
Draudimo įmokos ne už visą mėnesį skaičiuojamos kaip už visą proporcingai mėnesių skaičiui nuo metinės įmokų sumos.
Patikslinti duomenys apie perskaičiuotas draudimo įmokas pateikiami Valstybinės draudimo įstaigos filialui 10 dienų prieš eilinį draudimo įmokų mokėjimo terminą“;
1.5. įrašyti 11 punkto antrajame sakinyje vietoj žodžių „ar avariją – atitinkamai tarnybai“ žodžius „Valstybinei darbo inspekcijai“;
1.6. įrašyti 13 punkte po žodžių „atstatymo išlaidų sąmatą“ žodžius „(pagal atskirus objektus), pažymas apie šių objektų balansinę vertę, likutinę vertę bei nusidėvėjimo sumą“;
1.7. įrašyti 16 punkto pirmosios pastraipos antrajame sakinyje po žodžių „ne didesnis už“ žodžius „atskiro objekto“;
1.8. išdėstyti 16 punkto antrąją pastraipą taip:
1.9. įrašyti 19 punkto pirmosios pastraipos pirmajame sakinyje po žodžių „gavęs objekto atstatymo išlaidų sąmatą“ žodžius „ir pažymą apie to objekto balansinę vertę, likutinę vertę, nusidėvėjimo sumą“;
1.11. išdėstyti 21.2 punktą taip:
2. Nustatyti, kad įmonės šio nutarimo nustatyta tvarka privalo perskaičiuoti draudimo įmokas, nekeisdamos pirmojo įmokų sumokėjimo termino sumos, ir iki 1993 m. gegužės 25 d. patikslintus duomenis pateikti Valstybinės draudimo įstaigos filialams.