KOMISIJA PRIVALOMAM REGISTRUOTI BRANGIAM TURTUI VERTINTI, JO VIDUTINĖMS KAINOMS NUSTATYTI, SKELBTI IR INDEKSUOTI PRIE VALSTYBINĖS KAINŲ IR KONKURENCIJOS TARNYBOS

 

N U T A R I M A S

DĖL MINIMALAUS DEKLARAVIMUI PRIKLAUSANČIO TURTO KAINOS DYDŽIO IR PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO VIDUTINIŲ RINKOS KAINŲ NUSTATYMO 1994 M. RUGPJŪČIO 1 D.

 

1994 m. liepos 25 d. Nr. 4

Vilnius

 

Komisija nutaria:

1. Vadovaudamasi 1993 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. 1-322 „Dėl brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo“ 13 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdama į suvestinį 1994 m. antro ketvirčio vartojamųjų prekių ir paslaugų kainų indeksą (kuris sudarė 1,102), patvirtinti minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį 1994 m. rugpjūčio 1 d. 16 500 litų.

2. Patvirtinti žemiau pridedamame sąraše nurodytas privalomo registruoti brangaus turto vidutines rinkos kainas 1994 m. rugpjūčio 1 d.

 

 

KOMISIJOS PIRMININKĖ                                                                             JANINA KUMPIENĖ

______________


PATVIRTINTA

Komisijos privalomam registruoti

brangiam turtui įvertinti

1994 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 4

 

PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO VIDUTINĖS RINKOS KAINOS 1994 M. RUGPJŪČIO 1 D.

 

I. PASTATAI

Pastaba:

Vidutinės rinkos kainos pastatams, įsigaliojančios nuo 1994 m. rugpjūčio 1 d., bus paskelbtos artimiausiame „Valstybės žinių numeryje.

 

II. ŽEMĖ

(ĮSKAITANT UŽIMTĄ MIŠKO IR VANDENS TELKINIŲ)

 

Žemės sklypo paskirtis

1 m2 vidutinė rinkos kaina (1–3 punktuose nurodytiems žemės sklypams) (litais)

1. Privačių namų valdų žemės sklypai

 

1.1 Vilniaus, Kauno, Palangos miestuose

20

1.2 Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės miestuose

15

1.3 Birštono, Druskininkų, Jonavos Mažeikių, Trakų ir Utenos miestuose

10

1.4 miestuose – rajonų centruose (išskyrus išvardintus 1.1–1.3 punktuose), Lentvario, Grigiškių, Garliavos, Kačerginės, Kulautuvos miesto tipo gyvenvietėse.

6

1.5 kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse

3

1.6 priemiestinėse kaimo gyvenvietėse (5 km spinduliu nuo Respublikos miestų ribos, 3 km spinduliu nuo kitų miestų ribos)

2

1.7 stambiose kaimo gyvenvietėse (daugiau kaip 200 gyventojų)

1,5

1.8 kitose vietovėse

1

2. Ūkinei komercinei veiklai skirti (naudojami) žemės sklypai, kiti ne žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai

Kaina apskaičiuojama 1.1–1.8 punktuose nurodytus įkainius dauginant iš koeficiento 1,5

3. Sodininkų bendrijų narių sodų sklypai

 

3.1 Respublikos miestuose bei 10 km spinduliu nuo jų ribos

1,5

3.2 kituose miestuose bei 5 km spinduliu nuo jų ribos

1,0

3.3 kitose vietovėse

0,7

 

1 ha vidut. rinkos kaina (4–6 punktuose nurodytiems sklypams) (litais)

4. Kita žemės ūkio paskirties žemė

 

4.1 Respublikos miestuose

6200

4.2 kituose miestuose

4900

4.3 miesto tipo gyvenvietėse

3700

4.4 Joniškio, Kauno, Kėdainių, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Šakių, Šiaulių, Marijampolės, Vilkaviškio ra- jonuose.

2700

4.5 Biržų, Jonavos, Jurbarko, Akmenės, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Prienų, Raseinių, Šilutės, Tauragės ir Ukmergės rajonuose

2300

4.6 Alytaus, Anykščių, Kaišiadorių Kelmės, Lazdijų, Mažeikių, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Varėnos, Vilniaus rajonuose

2200

4.7 Ignalinos. Molėtų, Plungės, Šilalės, Telšių, Trakų, Utenos Zarasų rajonuose

1600

5. Miškų ūkio paskirties žemė

 

5.1 miškų urėdijoms priskirtose teritorijose

3500

5.2 buvusieji ūkiniai miškai

3000

6. Vandens telkiniai

 

6.1 žuvininkystės tvenkiniai

atitinka 4.4–4.7 punktuose nurodytus įkainius

6.2 ežerai, įeinantys į ūkininkų ūkių žemėnaudas

240

6.3 ežerai, priskirti ne žemės ūkio paskirties žemei

2400

 

Pastaba: Į miškų ūkio paskirties žemės vidutinę rinkos kainą įeina stačiojo miško kaina.

 

III. KELIŲ EISME DALYVAUJANČIOS TRANSPORTO PRIEMONĖS

 

Transporto priemonės pavadinimas

Naujos transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (tūkst. Lt)

1. Lengvieji automobiliai

 

1.1 Vakarų valstybių gamybos lengvieji automobiliai

 

1.1.1 40-50 AJ

40

1.1.2 51-75 AJ

70

1.1.3 76-100 AJ

85

1.1.4 101-125 AJ

95

1.1.5 126-150 AJ

110

1.1.6 151-175 AJ

130

1.1.7 176-200 AJ

150

1.1.8 201-250 AJ

200

1.1.9 251-300 AJ

250

1.1.10 301-350 AJ

360

1.1.11 351-400 AJ

540

1.1.12 virš 400 AJ

1000

1.2 NVS gamybos lengvieji automobiliai

 

1.2.1 40-75 AJ

20

1.2.2 76-100 AJ

25

1.2.3 101-150 AJ

30

1.2.4 151-200 AJ

40

1.2.5 201-300 AJ

50

1.2.6 301-400 AJ

70

2. Lengvosios priekabos

 

2.1 Vakarų valstybių gamybos lengvosios priekabos virš 750 kg

20

2.2 NVS valstybių gamybos lengvosios priekabos virš 750 kg

15

3. Vakarų valstybių gamybos motociklai motoroleriai, motoriniai vežimėliai

 

3.1 21-40 AJ

15

3.2 41-60 AJ

20

3.3 61-80 AJ

40

3.4 81-100 AJ

70

3.5 101-150 AJ

100

4. Autobusai

 

4.1 Vakarų valstybių gamybos autobusai

 

4.1.1 iki 30 sėdimų vietų

400

4.1.2 31-50 sėdimų vietų

1200

4.1.3. virš 50 sėdimų vietų

2000

4.2 NVS valstybių gamybos autobusai

 

4.2.1 iki 30 sėdimų vietų

40

4.2.2 virš 30 sėdimų vietų

120

4.3 Mikroautobusai

 

4.3.1 Vakarų valstybių gamybos mikroautobusai

 

4.3.1 1 iki 9 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą)

80

4.3.1.2 9-17 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą)

120

4.3.2 NVS valstybių gamybos mikroautobusai 9-17 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą)

30

5. Krovininiai automobiliai

 

5.1 Vilkikai

 

5.1.1 Vakarų valstybių gamybos vilkikai

 

5.1.1.1 iki 200 AJ

180

5.1.1.2 201-300 AJ

300

5.1.1.3 301-400 AJ

380

5.1.1.4 401-500 AJ

450

5.1.1.5 virš 500 AJ

550

5.1.2 NVS valstybių gamybos vilkikai

 

5.1.2.1 iki 200 AJ

60

5.1.2.2 201-300 AJ

90

5.1.2.3 301-400 AJ

120

5.1.2.4 401-500 AJ

160

5.1.2.5 virš 500 AJ

200

5.2 Sunkvežimiai-savivarčiai, bortiniai, furgonai

 

5.2.1 Vakarų valstybių gamybos sunkvežimiai-savivarčiai, bortiniai, furgonai

 

5.2.1.1 iki 3,5 t bendros masės

60

5.2.1.2 3,6-6 t bendros masės

100

5.2.1.3 6,1-10 t bendros masės

150

5.2.1.4 10,1-20 t bendros masės

250

5.2.1.5 virš 20 t bendros masės

350

5.2.2 NVS valstybių gamybos sunkvežimiai-savivarčiai, bortiniai, furgonai

 

5.2.2.1 3,6-6 t bendros masės

20

5.2.2.2 6,1-10 t bendros masės

35

5.2.2.3 virš 10 t bendros masės

60

5.3 Automobiliai-refrižeratoriai

 

5.3.1 Vakarų valstybių gamybos automobiliai-refrižeratoriai

 

5.3.1.1 iki 4 t bendros masės

80

5.3.1.2 4,1-8 t bendros masės

120

5.3.1.3 virš 8 t bendros masės

160

5.3.2 NVS valstybių gamybos automobiliai-refrižeratoriai

 

5.3.2.1 iki 4 t bendros masės

30

5.3.2.2 4,1-8 t bendros masės

50

5.3.2.3 virš 8 t bendros masės

70

6. Puspriekabės

 

6.1 Vakarų valstybių gamybos puspriekabės

 

6.1.1 iki 10 t bendros masės

60

6.1.2 10,1-20 t bendros masės

100

6.1.3 20,1-30 t bendros masės

130

6.1.4 virš 30 t bendros masės

160

6.2 NVS valstybių gamybos puspriekabės virš 20 t bendros masės

20

7. Priekabos

 

7.1 Vakarų valstybių gamybos priekabos

 

7.1.1 iki 4 t bendros masės

30

7.1.2 4,1-10 t bendros masės

70

7.1.3 virš 10 t bendros masės

120

8. Puspriekabės-refrižeratoriai

 

8.1 Vakarų valstybių gamybos puspriekabės-refrižeratoriai

 

8.1.1 iki 10 t bendros masės

100

8.1.2 10,1 -20 t bendros masės

150

8.1.3 20,1-30 t bendros masės

180

8.1.4 virš 30 t bendros masės

240

8.2 NVS valstybių gamybos puspriekabės-refrižeratoriai virš 20 t bendros masės

60

 

Pastabos:

1. Padėvėtų transporto priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant naujos transporto priemonės kainą po pirmųjų eksploatacijos metų 25 %, po dviejų metų – 34%, po trijų metų – 44%, po keturių metų – 55%, po penkių metų – 67%, po šešių metų – 80%, po septynių metų – 94 %. Atskirais atvejais šie padėvėtų automobilių kainų apskaičiavimo procentai mokesčių inspekcijų sprendimu gali būti taikomi ir transporto priemonėms, įsigytoms iki 1994 m. rugpjūčio 1 d.

2. Vidutinės rinkos kainos specializuotiems automobiliams nustatomos konkrečiu atveju priklausomai nuo sumontuotos ant bazinio automobilio įrangos sudėtingumo. Sumontuotos įrangos sudėtingumą įvertina techninių apžiūrų centrai. Bazinio automobilio, panaudoto šiai transporto priemonei, kaina koreguojama atatinkamu koeficientu, priklausomai nuo bazinio automobilio panaudojimo laipsnio, kurį taip pat įvertina techninių apžiūrų centrai.

 

IV. VANDENS TRANSPORTO PRIEMONĖS

 

Vandens transporto priemonės pavadinimas

Naujos transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (tūkst. Lt.)

1. Transportiniai laivai

 

1.1 Jūrų laivai

 

1.1.1 Keleiviniai, keleiviniai-krovininiai laivai, keltai

 

1.1.1.1 iki 3000 t vandens talpos

10 000

1.1.1.2 3001–10000 t vandens talpos

33 700

1.1.1.3 virš 10000 t vandens talpos

56 700

1.1.2 Universalūs sausakrūviai miškovežiai

 

1.1.2.1 iki 5000 t vandens talpos

12 100

1.1.2.2 5001–10000 t vandens talpos

20 000

1.1.2.3 virš 10000 t vandens talpos

23 700

1.1.3 Ro-RO tipo laivai 5000–10000 t vandens talpos

31 900

1.1.4 Universalūs „upė-jūra“ tipo laivai 5000–10000 t vandens talpos

12 600

1.1.5 Transportiniai refrižeratoriai

 

1.1.5.1 iki 10000 t vandens talpos

21 100

1.1.5.2 10001–20000 t vandens talpos

26 300

1.1.6 Tanklaiviai 5000–10000 t vandens talpos

33 000

1.1.7 Kiti jūrų laivai

 

1.1.7.1 Vilkikai

 

1.1.7.1.1 1200 AJ

6000

1.1.7.1.2 3000 AJ

20 000

1.1.7.1.3 7800 AJ

39 000

1.1.7.2 Locmanų kateriai

2000

1.1.7.3 Naftos šiukšlių surinktuvai

2500

1.1.7.4 Reido kateriai

500

1.2 Upių laivai

 

1.2.1 Keleiviniai keltai

 

1.2.1.1 iki 300 t vandens talpos

250

1.2.1.2 virš 300 t vandens talpos

1800

1.2.2 Keleiviniai laivai iki 150 t vandens talpos

600

1.2.3 Keleiviniai laivai tipo „Raketa“

500

1.2.4 Krovininiai laivai iki 500 t vandens talpos

200

1.2.5 Krovininės baržos-aikštelės iki 65 m. ilgio

210

1.2.6 Vilkikai 200–300 AJ

300

2. Sportiniai laivai

 

2.1 Motoriniai kateriai

 

2.1.1 iki 5 m ilgio

15

2.1.2 5,1–10 m ilgio

25

2.1.3 virš 10 m ilgio

50

2.2 Jachtos

 

2.2.1 8–10 m ilgio

60

2.2.2 14–16 m ilgio

600

3. Žvejybiniai laivai

 

3.1 Didieji traleriai-šaldytuvai

 

3.1.1 iki 85 m ilgio

40 000

3.1.2 86–105 m ilgio

60 000

3.1.3 106–125 m ilgio

89 000

3.2 Vidutiniai traleriai-seineriai

 

3.2.1 iki 55 m ilgio

20 000

3.2.2 56–65 m ilgio

35 000

3.3 Mažieji traleriai

 

3.3.1 iki 26 m ilgio

1200

3.3.2 27-35 m. ilgio

10 000

3.4 Žuvies apdorojimo laivas 170 m ilgio

95 000

 

Pastaba: Padėvėtų vandens transporto priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujos transporto priemonės kainą Komisijos privalomam registruoti brangiam turtui įvertinti, jo vidutinėms kainoms nustatyti, skelbti ir indeksuoti 1994 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 1 patvirtinta tvarka („Valstybės žinios“, 1994 m. birželio 29 d., Nr. 49).

 

V. CIVILINIAI ORLAIVIAI

 

Pastaba: Pajamos civilinių orlaivių įsigijimui visais atvejais deklaruojamos, o kainos Komisijos privalomam registruoti brangiam turtui įvertinti, jo vidutinėms kainoms nustatyti, skelbti ir indeksuoti bus nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju kartu su aviacijos specialistais.

 

VI. ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKA

 

 

Žemės ūkio technikos pavadinimas

Naujos technikos vieneto vidutinė rinkos kaina(tūkst. Lt)

1. Traktoriai

 

1.1 NVS šalių gamybos traktoriai

 

1.1.1 200-270 AJ („Kirovec“ ir kt.)

95

1.1.2 150-165 AJ (T-150; T-150K ir kt.)

76

1.1.3 80-90 AJ (DT-75 ir kt.)

22

1.1.4 70-75 AJ (T-70; MTZ-82; MTZ-280 ir kt.)

17

1.1.5 60-70 AJ (LTZ-55; JUMZ-6KL ir kt.)

16

 

 

1.2.1 60-70 AJ (URSUS 4512; URSUS 4514 ir kt. lenkų gamybos traktoriai)

37

1.2.2 50 AJ ir daugiau (VALMET 665-4HC ir kt.)

80

 2. Javų kombainai

 

2.1 NVS šalių gamybos kombainai

 

2.1.1 DON-1500

200

2.1.2 SK-5 „NIVA“

100

2.1.3 JENISEI-1200

90

2.2 Kitų užsienio šalių gamybos kombainai

 

2.2.1 SAMPO-2020

140

2.2.2 E-514, E-525

300

2.2.3 Class ir kt.

450

 3. Savaeigės šienapjovės

 

3.1 E-281

300

3.2 E-304

170

3.3 E-303 ir kt.

140

 4. Ekskavatoriai (EO-2621; EO-2625 ir kt.)

24

 5. Buldozeriai (D-606; DZ-42 ir kt.)

22

 

Pastaba:

Padėvėtos žemės ūkio technikos vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujos žemės ūkio technikos kainą Komisijos privalomam registruoti brangiam turtui įvertinti, jo vidutinėms kainoms nustatyti, skelbti ir indeksuoti 1994 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 1 patvirtinta tvarka („Valstybės žinios“, 1994 m. birželio 29 d., Nr. 49).

 

VII. ŠAUNAMIEJI GINKLAI

 

Pastaba:

Visų rūšių registruojamų šaunamųjų ginklų vidutinė rinkos kaina yra mažesnė negu 16500 Lt, todėl pajamos jų įsigijimui nedeklaruojamos.

 

VIII. POTENCIALIAI PAVOJINGI ĮRENGINIAI

 

Pastaba:

Nuo 1994 m. rugpjūčio 1 d. galioja vidutinės rinkos kainos, kurios buvo nustatytos 1994 m. birželio 1 d. („Valstybės žinios“, 1994 m. birželio 29 d., Nr. 49).

______________