LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ VYRIAUSIŲJŲ FINANSININKŲ (BUHALTERIŲ) NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1992 m. kovo 31 d. Nr. 205
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 205
BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ VYRIAUSIŲJŲ FINANSININKŲ
(BUHALTERIŲ) NUOSTATAI
BENDROJI DALIS
1. Pagal šiuos nuostatus tvarkomas finansuojamų iš Lietuvos valstybės, savivaldybių ir socialinio draudimo biudžetų įstaigų (ministerijų, departamentų, kitų valstybinių tarnybų, inspekcijų, savivaldybių valdybų, skyrių, nurodytųjų įstaigų centralizuotų buhalterijų; toliau vadinama – įstaigų) vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) darbas.
Nuostatai taip pat taikomi apskaitos ir atskaitomybės valdybų (skyrių) viršininkams, jeigu nėra vyriausiųjų buhalterių šioms funkcijoms vykdyti.
2. Šių nuostatų 1 punkte nurodytų įstaigų vyriausieji finansininkai (buhalteriai), toliau vadinama – vyriausieji finansininkai (buhalteriai), organizuoja buhalterinę apskaitą ir kontroliuoja, kad racionaliai ir taupiai būtų naudojami darbo, materialiniai ir finansiniai ištekliai, užtikrina, kad ataskaitiniai duomenys būtų teisingi ir atskaitomybė laiku pateikiama finansuojančiai įstaigai.
3. Vyriausiuosius finansininkus (buhalterius) skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų įstaigos vadovas, gavęs raštišką finansuojančios įstaigos vadovo sutikimą.
Įstaigos vadovas parenka kandidatą vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigoms, atsižvelgdamas į jo kvalifikaciją, darbo pagal specialybę stažą, gebėjimus vadovauti apskaitos darbui bei kitas savybes.
4. Vyriausiasis finansininkas (buhalteris) yra pavaldus įstaigos vadovui, o buhalterinės apskaitos organizavimo ir atskaitomybės sudarymo, kontrolės vykdymo tvarkos bei metodikos klausimais – finansuojančios įstaigos vyriausiajam finansininkui (buhalteriui).
5. Vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) vadovaujamos buhalterijos ir centralizuotos buhalterijos yra savarankiški struktūriniai įstaigų padaliniai (tarnybos) ir neturi įeiti į kurio nors kito padalinio (tarnybos) sudėtį.
Vyriausiojo finansininko (buhalterio) reikalavimai dokumentų įforminimo ir apskaitos tvarkymo klausimais privalomi apskaitos ir kitų padalinių darbuotojams.
Ministerijos, kurioje yra kolegija, vyriausiasis finansininkas (buhalteris) gali būti kolegijos narys ir turi dalyvauti administracijos pasitarimuose apskaitos ir finansavimo klausimais.
6. Skiriant asmenis vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigoms ir atleidžiant iš jų, apskaitos reikalai, jeigu įmanoma, perduodami ir perimami ataskaitinio laikotarpio (mėnesio, ketvirčio, metų) pabaigoje. Turi būti užbaigta praėjusio ataskaitinio laikotarpio apskaita ir sudaryta ataskaita.
Pareigų perdavimas ir perėmimas įforminamas aktu, kurio nuorašas siunčiamas finansuojančiai įstaigai. Iškilus nesutarimams, vyriausiasis finansininkas (buhalteris) perduoda ir perima reikalus dalyvaujant finansuojančios įstaigos atstovui.
7. Vyriausiasis finansininkas (buhalteris) negali vienu metu eiti pareigų, susijusių su finansine veikla, savo ir kitoje įstaigoje.
Vyriausiajam finansininkui (buhalteriui) negali būti pavestos pareigos, susijusios su tiesiogine materialine atsakomybe už pinigines lėšas ir prekines bei materialines vertybes. Jam draudžiama gauti pagal čekius ir kitus dokumentus pinigus, prekines ir materialines vertybes, priklausančius įstaigai (išskyrus atvejus, kai įstaigoje yra tik vienas buhalterio etatas).
8. Jeigu pagal etatų sąrašą yra tik vienas apskaitos darbuotojas, jis vadinamas vyresniuoju finansininku (buhalteriu) ir savo darbe vadovaujasi šiais nuostatais.
Vyriausiajam finansininkui (buhalteriui) nesant (atostogos, komandiruotė, liga ir pan.), jo teisėmis naudojasi ir jo pareigas atlieka vyriausiojo buhalterio pavaduotojas, o jam nesant – kitas apskaitos darbuotojas (pareigūnas), paskirtas įstaigos vadovo įsakymu.
9. Įstaigos padalinių (tarnybų) darbuotojai atsako už tai, kad būtų atliekamos tik teisėtos finansinės operacijos, kad jos būtų įforminamos pagal taisykles, laiku perduodami buhalterijai reikalingi buhalterinei apskaitai ir kontrolei dokumentai įsakymai, nutarimai, potvarkiai, sutartys, susitarimai, sąmatos, normatyvai ir kita medžiaga. Pareigūnų, kuriems suteikiama teisė rengti ir pasirašyti dokumentus, sąrašai derinami su vyriausiuoju finansininku (buhalteriu) ir tvirtinami įstaigos vadovo įsakymu.
Už pavėluotą ir netinkamą dokumentų parengimą bei įforminimą, pavėluotą jų perdavimą buhalterijai, duomenų netikslumą, dokumentų neteisėtoms operacijoms rengimą atsako pareigūnai, rengę bei pasirašę šiuos dokumentus.
VYRIAUSIŲJŲ FINANSININKŲ (BUHALTERIŲ) PAREIGOS
10. Vyriausiasis finansininkas (buhalteris) užtikrina finansinių-ūkinių operacijų teisėtumo, valstybės lėšų naudojimo įstatymų nustatyta tvarka ir tinkamo dokumentų įforminimo kontrolę.
11. Vyriausiasis finansininkas (buhalteris) privalo, laikydamasis apskaitos taisyklių ir instrukcijų, taip organizuoti buhalterinę apskaitą, kad būtų:
11.1. plačiai taikomos apskaitos ir skaičiavimo darbų mechanizavimo, kompiuterizavimo bei automatizavimo šiuolaikinės priemonės, tobulesnės buhalterinės apskaitos formos bei metodai;
11.2. apskaitomos visos piniginės lėšos, prekinės ir materialinės vertybės bei pagrindinės priemonės ir laiku fiksuojamos buhalterinės apskaitos dokumentuose operacijos, susijusios su lėšų cirkuliacija;
11.3. tiksliai apskaitomos išlaidų sąmatų vykdymo operacijos, gamybos išlaidų, gatavos produkcijos realizavimo, statybos, montavimo, kapitalinio remonto, paslaugų ir kitų atliktų darbų išlaidos, padaryti ekonomiškai pagrįsti skaičiavimai (kalkuliacijos) šių operacijų tikslingumui patvirtinti ir ataskaitoms pildyti;
11.4. tvarkoma įstaigoje įteisintos ūkinės veiklos finansinių rezultatų (specialiųjų lėšų pajamų) apskaita;
11.5. teisingai apskaičiuotas ir laiku pervestas fizinių asmenų pajamų mokestis ir kitos įmokos į biudžetą, valstybinio socialinio draudimo įnašai, grąžintos bankams paskolos, įsiskolinimas juridiniams ir fiziniams asmenims;
11.6. padedama valstybės kontrolės ir finansų kontrolės įstaigoms įforminti medžiagą apie lėšų ir materialinių vertybių trūkumą bei grobimą, laiku perduodami dokumentai teismo ir tardymo organams;
11.7. buhalterinės ataskaitos formos pildomos pagal buhalterinius įrašus bei pirminius dokumentus ir nustatytu laiku pateikiamos finansuojančiai įstaigai;
11.8. tikrinama, kaip tvarkoma buhalterinė apskaita ir atskaitomybė pavaldžiose finansuojamose įstaigose ir organizacijose, gamybinio mokymo dirbtuvėse, pagalbiniuose ūkiuose ir kituose padaliniuose (tarnybose), rengiami apskaitos darbuotojų instruktažai ir konsultacijos apskaitos ir ataskaitų sudarymo klausimais;
12. Vyriausiasis finansininkas (buhalteris) privalo kontroliuoti, kad būtų:
12.2. teisingai naudojamos darbo apmokėjimui skirtos lėšos, mokami tarnybiniai atlyginimai, griežtai laikomasi etatinės, finansinės ir kasos drausmės;
12.3. laikomasi piniginių lėšų, prekinių ir materialinių vertybių, pagrindinių priemonių, nebaigtos gamybos ir darbų, atsiskaitymų bei kito turto inventorizavimo taisyklių;
12.4. nustatytu laiku išieškomos skolos įstaigai ir padengiami įsiskolinimai kreditoriams, laikomasi mokėjimo drausmės;
13. Dokumentai, pagal kuriuos priimamos ir išduodamos piniginės lėšos bei prekinės ir materialinės vertybės, taip pat įsakymai ir potvarkiai dėl darbuotojų tarnybinių atlyginimų, premijų ir darbo užmokesčio priedų nustatymo, materialiai atsakingų asmenų (kasininkų, sandėlių vedėjų ir kitų darbuotojų) priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo, visiškos materialinės atsakomybės sutartys, darbų bei paslaugų atlikimo sutartys turi būti pasirašyti įstaigos vadovo (asignavimų valdytojo) arba jo įgalioto pareigūno ir vizuoti vyriausiojo finansininko (buhalterio).
14. Vyriausiasis finansininkas (buhalteris) turi aktyviai padėti rengti priemones lėšų saugumui užtikrinti, užkirsti kelią trūkumams ir neteisėtam piniginių lėšų, prekinių ir materialinių vertybių naudojimui, finansinių ir ūkinių įstatymų pažeidimams.
Atskleidęs neteisėtus pareigūnų veiksmus (prirašymą, lėšų naudojimą ne pagal paskirtį, kitus pažeidimus bei piktnaudžiavimą), vyriausiasis finansininkas (buhalteris) praneša apie tai įstaigos vadovui, kad būtų užkirstas kelias neteisėtiems veiksmams. Jeigu informuotas vadovas nesiima reikiamų priemonių, jų pagal savo kompetenciją turi imtis vyriausiasis finansininkas (buhalteris).
15. Vyriausiasis finansininkas (buhalteris), gavęs įstaigos vadovo nurodymus, nepradeda jų vykdyti, jeigu su tuo susijusios operacijos prieštarauja įstatymams arba jų vykdymo išlaidos nenumatytos sąmatoje, ir apie tai informuoja vadovą raštu. Tokiu atveju visa atsakomybė už neteisėtos operacijos atlikimą tenka įstaigos vadovui.
Nesutarimus tarp įstaigos vadovo ir vyriausiojo finansininko (buhalterio) sprendžia finansuojančios įstaigos vadovas.
VYRIAUSIŲJŲ FINANSININKŲ (BUHALTERIŲ) TEISĖS
16. Vyriausiasis finansininkas (buhalteris) paskirsto pavaldiems darbuotojams darbą, nustato jų atsakomybę ir atsiskaitymo terminus.
Neįvykdžius arba pažeidus vyriausiojo finansininko (buhalterio) nurodymus, susijusius su pavestomis pareigomis, kaltiems asmenims įstaigos vadovas gali neskirti premijų arba jas sumažinti, o prireikus jiems gali būti taikoma atsakomybė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Vyriausiojo finansininko (buhalterio) premijavimo klausimą sprendžia įstaigos vadovas, suderinęs tai su finansuojančios įstaigos vadovu ir atsižvelgdamas į apskaitos darbo organizavimo ir ataskaitinės drausmės būklę.
17. Vyriausiasis finansininkas (buhalteris) turi teisę:
17.1. pareikalauti iš įstaigos skyrių, kitų padalinių (tarnybų) darbuotojų, o prireikus informuoti įstaigos vadovą, kad būtų imtasi priemonių lėšų naudojimo efektyvumui didinti, lėšų ir materialinių išteklių normavimui bei saugumui užtikrinti, finansinei kontrolei stiprinti;
17.2. kontroliuoti, kaip taikomos piniginių lėšų, prekinių ir materialinių vertybių naudojimo normos;
17.3. tikrinti, ar tinkamai tvarkomas įstaigos ir jos padalinių (tarnybų) sandėlių ūkis, ar sandėliuose yra svarstyklių bei kitų matavimo prietaisų, ar sudarytos sąlygos priimti, saugoti ir išduoti prekines bei materialines vertybes;
VYRIAUSIŲJŲ FINANSININKŲ (BUHALTERIŲ) ATSAKOMYBĖ
Biudžeto pajamų ir išlaidų vykdymui kontroliuoti reikia informacijos, kurios pagrindinis šaltinis yra atskaitomybė. Už jos teisingumą atsako vyriausiasis finansininkas (buhalteris).
19. Vyriausiasis finansininkas (buhalteris) atsako, jeigu:
19.1. neteisingai tvarkoma buhalterinė apskaita, ne laiku pateikiama arba klaidinga buhalterinė ataskaita;
19.2. priimami vykdyti bei įforminami dokumentai, susiję su operacijomis, kurios pažeidžia įstaigos veiklos funkcijas, lėšų, prekinių ir materialinių vertybių priėmimo, saugojimo bei naudojimo tvarką;
19.3. netikrinamos, pavėluotai ir neatidžiai tikrinamos atsiskaitomųjų, einamųjų ir kitų sąskaitų bankuose operacijos, atsiskaitymai su skolininkais (debitoriais), skolintojais (kreditoriais), su valstybinio socialinio draudimo įstaigomis ir biudžetu;
20. Vyriausiasis finansininkas (buhalteris), kuris raštu neinformavo įstaigos ar organizacijos vadovo apie įstatymams prieštaraujančią operaciją, kartu su vadovu atsako už:
20.2. pavėluotą piniginių nuobaudų išieškojimą iš pareigūnų pagal kontrolės ir teismo įstaigų nutarimus;