LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL VERŠELIŲ LAIKYMO IR KIAULIŲ LAIKYMO TAISYKLIŲ IŠDĖSTYMO NAUJA REDAKCIJA
2000 m. gruodžio 22 d. Nr. 387
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728) 3, 4 ir 11 straipsnių reikalavimus ir atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 05 04 nutarimu Nr. 505 „Dėl rinkos priežiūros institucijų reorganizavimo“ (Žin., 2000, Nr. 38-1064) Valstybinė veterinarijos tarnyba buvo reorganizuota į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, išdėstau nauja redakcija:
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2000 12 22 įsakymu Nr. 387
KIAULIŲ LAIKYMO TAISYKLĖS
Kiaulių laikymo taisyklės (toliau – taisyklės) įgyvendina Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728) 3, 4 ir 11 straipsnius.
Šiose taisyklėse keliami kiaulių gerovės laikymo metu reikalavimai yra suderinti su Europos Sąjungoje taikomais reikalavimais, nurodytais Tarybos direktyvoje 91/630/EEB.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
II. BENDRIEJI REIKALAVIMAI LAIKANT
KIAULES
3. Ūkiuose (fermose), kuriuose laikomos daugiau kaip penkios kiaulės arba keturios paršavedės su paršeliais, laikant kiaules garduose grupėmis, turi būti užtikrintas toks grindų plotas, skirtas vienam nujunkytam paršeliui arba kiaulei po nujunkymo iki skerdimo arba kergimo pradžios:
0,15 m2 – iki 10 kg paršeliams,
0,20 m2 – 11-20 kg paršeliams,
0,30 m2 – 21-30 kg kiaulėms,
0,40 m2 – 31-50 kg kiaulėms,
0,55 m2 – 51-85 kg kiaulėms,
0,65 m2 – 86-110 kg kiaulėms,
1,00 m2 – per 110 kg kiaulėms.
4. Tvartų statybai, ypač kiaulių gardams ir jų įrengimams gaminti, naudojamos medžiagos turi būti nekenksmingos kiaulėms, lengvai valomos ir dezinfekuojamos.
6. Pastatas turi būti gerai izoliuotas, šildomas ir vėdinamas, o oro cirkuliacija, dulkių kiekis, temperatūra, santykinė oro drėgmė turi atitikti kiaulėms nustatytas normas.
7. Visi automatiniai arba mechaniniai kiaulių sveikatai svarbūs prietaisai turi būti tikrinami ne rečiau kaip vieną kartą per dieną. Defektai turi būti šalinami nedelsiant arba, jei tai neįmanoma, turi būti imtasi kiaulių sveikatos ir gerovės apsaugos priemonių ir skubiai taikomi kiti kiaulių šėrimo ir tvarto mikroklimato palaikymo būdai, kol defektai bus pašalinti. Turi būti įrengta atsarginė sistema, kuri, sugedus dirbtinei ventiliacijai, garantuotų kiaulėms pakankamą oro kiekį, o pavojaus signalas turėtų pranešti prižiūrėtojui apie gedimą. Aliarmo sistema turi būti nuolatos tikrinama.
8. Kiaulės neturi būti visą laiką laikomos tamsoje. Atsižvelgus į jų prigimtinius bei fiziologinius poreikius, turi būti naudojamas natūralus arba dirbtinis apšvietimas. Naudojant dirbtinį apšvietimą, jo trukmė turi atitikti natūralaus apšvietimo laiką, t. y. nuo 8.00 iki 16.00 val. Be to, turi būti tinkamas šviestuvas (stacionarus arba nešiojamas), kuriuo pasišviečiant kiaules būtų galima apžiūrėti bet kokiu paros metu.
9. Visas kiaules bent kartą per parą tikrina jų savininkas arba atsakingas asmuo. Sergančios arba sužeistos kiaulės gydomos nedelsiant. Jei reikia, sergančios arba sužeistos kiaulės turi būti izoliuojamos atitinkamose patalpose, kuriose yra sausi ir patogūs guoliai. Jeigu kiaulės nereaguoja į prižiūrėtojo veiksmus, reikėtų kuo skubiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.
10. Turi būti imtasi priemonių, kad grupėmis laikomos kiaulės elgtųsi normaliai. Agresyvias kiaules arba nuo jų nukentėjusias kiaules reikia atskirti nuo bandos.
11. Kiaulės turi būti laikomos taip, kad galėtų laisvai atsigulti, pailsėti ir atsistoti, turėtų švarią vietą poilsiui, matytų kitas kiaules.
13. Kiaulių tvartai, gardai, įrengimai ir loviai turi būti švarūs ir išdezinfekuoti, kad būtų išvengta infekcijų sukėlėjų pernešimo. Mėšlas, srutos ir nesuėsti ar išbarstyti pašarai turi būti nuolatos šalinami, kad nebūtų nemalonaus kvapo, kuris galėtų privilioti musių arba graužikų.
14. Grindys turi būti lygios, kietos ir tvirtos, tačiau neslidžios, kad kiaulės nesusižeistų ar kitaip nenukentėtų nei stovėdamos, nei gulėdamos ant jų. Jos turi būti pritaikytos tam tikro dydžio ir svorio kiaulėms. Guolis turi būti patogus, švarus ir sausas, jame kiaulės turi gerai jaustis. Pakratai turi būti švarūs, sausi ir kiaulėms nekenksmingi.
15. Kiaulės šeriamos atsižvelgiant į jų amžių, svorį ir elgsenos bei fiziologinius poreikius, nes tik tada jos bus sveikos ir gerai jausis.
16. Kiaulės šeriamos ne rečiau kaip kartą per parą. Laikant kiaules grupėmis ir skiriant ribotą pašarų kiekį arba naudojant automatinę šėrimo sistemą, visos kiaulės turi gauti pašarą vienu metu.
17. Vyresnės kaip dviejų savaičių kiaulės turi gauti pakankamą kiekį švaraus vandens arba kitokių skysčių.
18. Šėrimo ir vandens tiekimo sistema turi būti sukonstruota, įrengta ir prižiūrima taip, kad būtų išvengta pašarų ir vandens užteršimo.
19. Kartu su įprastinėmis priemonėmis, neleidžiančiomis kiaulėms kandžioti viena kitai uodegų ir ausų ar apsaugančiomis nuo kitų elgesio ydų ir suteikiančiomis joms galimybę patenkinti savo prigimtinius poreikius, visoms kiaulėms, atsižvelgiant į patalpų dydį ir kiaulių skaičių, turi būti pakreikta šiaudų ar kitų tinkamų pakratų.
III. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI LAIKANT
KUILIUS
20. Gardai kuiliams turi būti tokioje vietoje ir įrengti taip, kad kuilys jame galėtų sukinėtis, girdėti, užuosti ir matyti kitas kiaules ir turėtų švarią vietą poilsiui. Guolis turi būti sausas ir patogus. Minimalus subrendusio kuilio gardo dydis turi būti 6 m2. Gardai, skirti kergti, turi būti didesni.
IV. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI LAIKANT PARŠAVEDES IR KIAULAITES
21. Paršingoms paršavedėms ir kiaulaitėms, jei reikia, turi būti skirtos priemonės vidaus ir išorės parazitams naikinti. Paršingos paršavedės ir kiaulaitės, laikomos paršiavimuisi skirtuose garduose, turi būti švariai nuplautos.
23. Paršiavimuisi skirtame garde turi būti pakankamai laisvos vietos, skirtos natūraliam arba su žmogaus pagalba paršiavimuisi.
V. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI LAIKANT PARŠELIUS
25. Jei reikia, paršeliai turi būti atskirti nuo paršavedės ir gulėti viename guolyje, kuris turi būti sausas, patogus ir šiltas.
27. Vyresnius nei keturių savaičių kuiliukus leidžiama kastruoti tik veterinarijos gydytojui arba asmeniui, kuris turi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą, ir tik naudojant nuskausminančias priemones.
28. Uodegos ir dantys kerpami tik tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad žaizdos paršavedžių speniuose arba kitų kiaulių ausyse ar uodegose atsirado dėl to, kad nebuvo atliktos šios procedūros. Jei reikia, dantys nukerpami per septynias dienas nuo gimimo.
VI. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI LAIKANT KIAULES PO NUJUNKYMO IKI SKERDIMO ARBA KERGIMO PRADŽIOS
VII. ATSAKOMYBĖ PAŽEIDUS TAISYKLES
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2000 12 22 įsakymu Nr. 387
VERŠELIŲ LAIKYMO TAISYKLĖS
Veršelių laikymo taisyklės (toliau – taisyklės) įgyvendina Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728) 3, 4 ir 11 straipsnius.
Šiose taisyklėse keliami veršelių gerovės laikymo metu reikalavimai yra suderinti su Europos Sąjungoje taikomais reikalavimais, nurodytais Tarybos direktyvoje 91/629/EEB.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
II. BENDRIEJI REIKALAVIMAI LAIKANT VERŠELIUS
3. Ūkiuose (fermose), kuriuose laikomi daugiau nei penki veršeliai:
3.1. vyresni negu dviejų mėnesių veršeliai neturi būti laikomi individualiuose garduose, išskyrus tuos atvejus, kai veterinarijos gydytojas nutaria, kad veršelį dėl gydymo būtina atskirti nuo kitų arba veršelio elgesys yra pavojingas jam arba kitiems grupėje kartu laikomiems veršeliams. Individualaus gardo plotis turi būti ne mažesnis kaip stovinčio veršelio aukštis ties ketera, o ilgis – ne mažesnis už veršelio ilgį nuo nosies galo iki sėdynkaulio gumburo, padaugintą iš koeficiento 1,1. Individualių veršelių gardų, išskyrus tuos atvejus, kai izoliuojami sergantys veršeliai, sienos negali būti aklinos – veršeliai turi matyti ir liesti vienas kitą;
3.2. laikant veršelius garduose grupėmis, turi būti užtikrintas toks grindų plotas, kuriame veršeliai galėtų laisvai judėti ir apsisukti:
1,5 m2 – iki 150 kg veršeliams,
1,7 m2 – 151-220 kg veršeliams,
1,8 m2 – per 220 kg veršeliams;
4. Tvartų statybai, ypač veršelių gardams ir jų įrengimams gaminti, naudojamos medžiagos turi būti nekenksmingos veršeliams, lengvai valomos ir dezinfekuojamos.
6. Pastatas turi būti gerai izoliuotas, šildomas ir vėdinamas, o oro cirkuliacija, dulkių kiekis, temperatūra, santykinė oro drėgmė turi atitikti veršeliams nustatytas normas.
7. Visi automatiniai arba mechaniniai veršelių sveikatai svarbūs prietaisai turi būti tikrinami ne rečiau kaip vieną kartą per dieną. Defektai turi būti šalinami nedelsiant arba, jei tai neįmanoma, turi būti imtasi veršelių sveikatos ir gerovės apsaugos priemonių ir skubiai taikomi kiti veršelių šėrimo ir tvarto mikroklimato palaikymo būdai, kol defektai bus pašalinti. Turi būti įrengta atsarginė sistema, kuri, sugedus dirbtinei ventiliacijai, garantuotų veršeliams pakankamą oro kiekį, o pavojaus signalas turėtų pranešti prižiūrėtojui apie gedimą. Aliarmo sistema turi būti nuolatos tikrinama.
8. Veršeliai neturi būti visą laiką laikomi tamsoje. Atsižvelgus į jų prigimtinius bei fiziologinius poreikius, turi būti naudojamas natūralus arba dirbtinis apšvietimas. Naudojant dirbtinį apšvietimą, jo trukmė turi atitikti natūralaus apšvietimo laiką, t. y. nuo 8.00 iki 16.00 val. Be to, turi būti tinkamas šviestuvas (stacionarus arba nešiojamas), kuriuo pasišviečiant veršelius būtų galima apžiūrėti bet kokiu paros metu.
9. Visus tvartuose laikomus veršelius jų savininkas arba atsakingas asmuo tikrina bent du kartus per dieną, o laikant lauke – bent kartą per dieną. Sergantys arba sužeisti veršeliai gydomi nedelsiant. Jei reikia, sergantys arba sužeisti veršeliai turi būti izoliuojami atitinkamose patalpose, kuriose yra sausi ir patogūs guoliai. Jeigu veršeliai nereaguoja į prižiūrėtojo veiksmus, reikėtų kuo skubiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.
11. Veršeliai garduose nerišami, išskyrus atvejus, kai girdant pienu ar pieno pakaitalais rišami grupėje laikomi veršeliai ne ilgesniam kaip vienos valandos laikotarpiui. Jei veršeliai rišami, turi būti nuolatos tikrinama, ar jie tinkamai pririšti, kad galėtų laisvai atsigulti, atsistoti ir pailsėti, neužsismaugtų ar kitaip nesusižeistų.
12. Veršelių tvartai, gardai, įrengimai ir loviai turi būti švarūs ir išdezinfekuoti, kad būtų išvengta infekcijų sukėlėjų pernešimo. Mėšlas, srutos ir nesuėsti pašarai turi būti nuolatos šalinami, kad nebūtų nemalonaus kvapo, kuris galėtų privilioti musių arba graužikų.
13. Grindys turi būti lygios, kietos ir tvirtos, tačiau neslidžios, kad veršeliai nesusižeistų ar kitaip nenukentėtų nei stovėdami, nei gulėdami ant jų. Jos turi būti pritaikytos tam tikro dydžio ir svorio veršeliams. Guolis turi būti patogus, švarus ir sausas, jame veršeliai turi gerai jaustis. Visiems iki dviejų savaičių veršeliams turi būti pakreiktas pakankamas kiekis tinkamų pakratų.
14. Veršeliai šeriami atsižvelgiant į jų amžių, svorį ir elgsenos bei fiziologinius poreikius, nes tik tada jie bus sveiki ir gerai jausis. Jų pašare turi būti pakankamai geležies, kad hemoglobino kiekis veršelio kraujyje būtų mažiausiai 4,5mmol/l. Kiekvienas vyresnis negu dviejų savaičių veršelis dienos racione turi gauti ląstelienos, kurios kiekis nuo 50 g dviejų mėnesių veršeliui turi būti nuolatos didinamas iki 250 g penkių mėnesių veršeliui.
15. Veršeliai šeriami bent du kartus per parą. Laikant veršelius grupėmis ir skiriant ribotą pašarų kiekį arba naudojant automatinę šėrimo sistemą, visi veršeliai turi gauti pašarą vienu metu.
16. Vyresni negu dviejų savaičių veršeliai turi gauti pakankamą kiekį švaraus vandens arba kitokių skysčių. Jeigu karštas oras arba veršeliai serga, jie turi nuolatos gauti pakankamai šviežio geriamojo vandens.
17. Šėrimo ir vandens tiekimo sistema turi būti sukonstruota, įrengta ir prižiūrima taip, kad būtų išvengta pašarų ir vandens užteršimo.
III. ATSAKOMYBĖ PAŽEIDUS TAISYKLES