LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO INVESTICIJŲ 2002–2005 METŲ PROGRAMOS
2002 m. spalio 1 d. Nr. 1526
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto investicijų 2002–2005 metų programai (pridedama).
MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
SUSISIEKIMO MINISTRAS ZIGMANTAS BALČYTIS
______________
Pritarta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1526
I. VEIKLOS APŽVALGA
1. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas (Žin., 1996, Nr. 53-1245) padėjo tvirtą teisinį pamatą šio uosto veiklai. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas (toliau vadinama – uostas) valdomas pagal vadinamąjį „landlord“ („žemės šeimininkas“) modelį, kuris plačiai taikomas Vakarų Europoje ir pasaulyje. Uosto žemė, akvatorija ir infrastruktūra yra valstybės nuosavybė. Uoste esančius valstybės nuosavybės objektus valdo Susisiekimo ministerijos įsteigta valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau vadinama – uosto direkcija). Kitos uoste esančios įmonės, įstaigos ir organizacijos veikia savarankiškai, laikydamosi jų veiklą reglamentuojančių įstatymų. Daugelis uosto įmonių privatizuota.
Uostas užima 471 hektarą žemės ir 623 hektarus vidaus akvatorijos. Išorinis uosto reidas – 26547 hektarai, rezervinė teritorija – 21 hektaras. Uosto krantinių ilgis – 17679 metrai, iš jų 14 metrų projektinio gylio prie krantinės – 1538 metrai, 12 metrų gylio – 558 metrai, 10 metrų gylio – 1635 metrai, 8,5 metro gylio ir sekliau – 13948 metrai. Uoste gerai veikia geležinkelio tinklas, kurio ilgis – 69200 metrų.
Uosto plėtra vykdoma pagal atskiriems laikotarpiams parengtus plėtros planus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 298 „Dėl Lietuvos Respublikos transporto sistemos rekonstrukcijos ir plėtojimo strateginės programos (pagrindinių nuostatų)“ pritarė Lietuvos Respublikos transporto sistemos rekonstrukcijos ir plėtojimo strateginei programai (pagrindinėms nuostatoms), kurioje buvo numatyti pagrindiniai uosto plėtojimo darbai. Gavus paramą pagal Europos Sąjungos PHARE programą, 1992–1993 metais buvo parengta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo koncepcija ir generalinio plano schema, kurioms pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 16 (Žin., 1994, Nr. 5-73). Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 494 (Žin., 1994, Nr. 48-898) patvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros objektų, statomų ir rekonstruojamų 1994–2000 metais, sąrašą.
Daugelis generalinio plano idėjų ir pasiūlymų jau įgyvendinta arba įgyvendinama. Rekonstruota ir pastatyta daugiau kaip 3 kilometrai krantinių, prie kurių įrengti šiuolaikiniai krovos kompleksai. Plėtojant uosto geležinkelių tinklą, rekonstruota ir nutiesta beveik 17 kilometrų geležinkelių. Rekonstruojami šiaurinis ir pietinis privažiuojamieji automobilių keliai. Uosto įplauka ir šiaurinė akvatorijos dalis gilinamos iki 14 metrų. Įdiegta moderni laivų eismo valdymo sistema. Aplinkosaugos priemonės įgyvendinamos vykdant naftos išsiliejimo jūroje likvidavimo ir teršalų tvarkymo uoste planus.
Saugią laivybą uoste užtikrina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono valdyba, kuri teikia locmanų paslaugas ir reguliuoja laivų eismą. Kasmet į uostą atplaukia per 7000 laivų daugiau kaip iš 45 pasaulio šalių. Už naudojimąsi uostu laivų savininkai moka šias Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas uosto rinkliavas: laivo, krovinio, krantinės, sanitarinę, keleivių. Uosto rinkliavas renka uosto direkcija pagal Uosto rinkliavų taikymo taisykles, patvirtintas susisiekimo ministro.
Uosto žemė išnuomojama uosto naudotojams pagal sutartis, sudarytas susisiekimo ministro patvirtintos tipinės sutarties pagrindu. Nuomininkai moka uosto direkcijai uosto žemės nuomos mokestį, kuris nustatomas laikantis susisiekimo ministro patvirtintos tvarkos. Uosto žemę nuomojasi 53 nuomininkai, iš jų pagrindiniai yra šie:
akcinė bendrovė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (vykdo krovos darbus);
akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ (vykdo krovos darbus);
uždaroji akcinė bendrovė „Krovinių terminalas“ (rengiasi vykdyti krovos darbus);
akcinė bendrovė „Laivitė“ (vykdo krovos darbus ir remontuoja laivus);
akcinė bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“ (vykdo krovos darbus ir remontuoja laivus);
akcinė bendrovė Baltijos laivų statykla (stato laivus);
uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ (vykdo krovos darbus);
akcinė bendrovė „Smiltynės perkėla“ (gabena keleivius ir transporto priemones per Kuršių marias);
uždaroji akcinė bendrovė „Transfosa“ (vykdo krovos darbus);
akcinė bendrovė „Lifosa“ (vykdo krovos darbus);
laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos Smeltė“ (vykdo krovos darbus);
akcinė bendrovė „Senoji Baltija“ (verčiasi žvejyba);
akcinė bendrovė „Klaipėdos hidrotechnika“ (vykdo krovos darbus ir stato hidrotechninius įrenginius);
uždaroji akcinė bendrovė „Lietuviškų durpių krova“ (vykdo krovos darbus);
konsorciumas „Klaipėdos terminalas“ (vykdo krovos darbus);
akcinė bendrovė Vakarų laivų remonto įmonė (remontuoja laivus ir vykdo krovos darbus);
uždaroji akcinė bendrovė „Malkų įlankos terminalas“ (vykdo krovos darbus).
Uoste gerai organizuota prekių saugojimas ir laivų priežiūra. Uosto naudotojai vykdo fizinę uosto komplekso apsaugą, be to, pateikia muitinei 5 mln. litų garantiją už prekių priežiūrą. Dalis uosto komplekso naudotojų yra įsirengę uosto perimetro, uosto vartų (įvažiavimo ir išvažiavimo) vaizdo ir praėjimo elektronines kontrolės sistemas. Uoste veikia televizinė uosto stebėjimo sistema, prie kurios prisijungusios uostą kontroliuojančios valstybinės institucijos.
Uostas yra universalus: jame kraunami visų tipų kroviniai, statomi ir remontuojami laivai, teikiamos visos laivams reikalingos paslaugos. Uosto pajėgumai leidžia perkrauti iki 30 mln. tonų krovinių per metus. Uoste įrengta 258000 kv. metrų atvirų sandėliavimo aikštelių, 74900 kv. metrų sandėlių, 18100 kv. metrų šaldytuvų. Jame veikia konteinerių, ro-ro laivų, keltų, naftos produktų, skystųjų cheminių produktų, biriųjų krovinių, medienos, metalų laužo, šaldytų krovinių, durpių specializuotieji terminalai.
II. Uosto vizija
3. Uostas turės išlikti labai konkurencingas Baltijos jūros rytinėje pakrantėje gabenant krovinius ir keleivius tarp Rytų ir Vakarų. Tai leis pasiekti gerai sureguliuota įstatymų bazė, rinkos poreikius atitinkanti infrastruktūra ir superstruktūra, naujos technologijos, aukštas klientų aptarnavimo lygis.
4. Uoste turės veikti plataus spektro pramonės, logistikos ir kitos įmonės, kurias pritrauks gerai funkcionuojantys laisvasis uostas ir laisvosios ekonominės zonos, darni jūrų, sausumos ir oro transporto veikla.
5. Uostui 2002–2010 metais numatomi šie uždaviniai:
5.1. aktyviau pritraukti per Rytų Baltijos regioną gabenamus krovinius (tai pasiekti padės pranašesnė infrastruktūra, superstruktūra, informacinės technologijos, aukšta paslaugų kultūra, geriau tvarkomi užuosčio geležinkeliai ir automobilių keliai, geri santykiai su užuosčio valstybėmis);
5.2. sudaryti uoste daug palankesnes ekonomines ir technines sąlygas nei kituose Rytų Baltijos uostuose (tai leis pritraukti pramonės, logistines, perdirbimo ir kitas kompanijas, kurios ieškos galimybių išdėstyti savo pajėgumus zonoje tarp Vakarų, Vidurio Europos ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių rinkų).
III. uosto direkcijos misija
IV. UOSTO PRANAŠUMŲ, TRŪKUMŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖS SANTRAUKA
7. Pranašumai:
7.1. palanki geografinė padėtis (vienas arčiausiai įplaukimo į Baltijos jūrą esančių rytinės jos pakrantės uostų);
7.2. švelnesnės hidrometeorologinės sąlygos (vienas piečiausiai esančių uostų rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, todėl mažesnė pūgų, didelių šalčių tikimybė, tai palengvina susisiekimą jūra, keliais ir geležinkeliais);
7.5. uoste gausu krovinių ekspedijavimo ir laivų agentavimo kompanijų, kurios turi įtakos pritraukiant krovinių srautus ir laivus į uostą;
8. Trūkumai:
8.4. nėra uosto informacinės sistemos (tai trukdo pakreipti brangių krovinių srautą, kad jie būtų gabenami per šį uostą;
8.5. nepakankamai sutvarkyta teisinė bazė (muitinės ir sienos kirtimo taisyklės, kiti teisės aktai);
9. Galimybės:
9.1. šiaurinėje uosto dalyje rekonstruotos krantinės iki 14 metrų gylio (po gilinimo bus galima priimti PANAMAX tipo laivus);
9.2. palyginti su kitais Baltijos jūros uostais, nesunkiai pasiekiamas didžiausias Baltijos jūros uostų gylis, o tai sudaro galimybę pastatyti jūroje uosto dalį su giliavandenėmis prieplaukomis;
9.4. Europos Sąjungos politika – perskirstyti krovinių srautus tarp transporto rūšių (mažinti kelių transportui tenkančią dalį, didinti dalį, tenkančią trumpųjų nuotolių laivybai);
9.5. IXB koridoriaus pripažinimas transeuropiniu koridoriumi, suteikiant jam transeuropinio tinklo (TEN-tr.) statusą;
9.7. Klaipėdoje esančios įmonės ir mokymo įstaigos gali aprūpinti uostą aukštos kvalifikacijos specialistais;
10. Grėsmės:
V. uosto direkcijos strateginiai tikslai
11. Uosto pralaidumo didinimas:
12. Uosto saugumo didinimas:
VI. uosto direkcijos strateginių tikslų ryšys SU VALSTYBĖS POLITIKA TRANSPORTO IR TRANZITO SRITYJE
14. Lietuvos transporto ir tranzito plėtros strategijoje transporto infrastruktūros plėtros klausimui skiriama itin daug dėmesio. Vienu iš prioritetų nurodytas uosto infrastruktūros modernizavimas ir plėtra pagal TINA programą, kad Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare svarbiausios Lietuvos transporto magistralės ir mazgai būtų pripažinti transeuropinio tinklo (TEN-tr.) dalimi (oficialiai įgytų šį statusą). Dabar uostas yra IX Europos transporto koridoriaus dalis.
15. Kadangi uosto direkcija atsakinga už uosto žemės, akvatorijos ir infrastruktūros valdymą, svarbiausias strateginis jos uždavinys – uosto infrastruktūros plėtra ir modernizavimas, suteikiantys galimybę pasinaudoti visais vidaus rinkos ir pasaulio prekybos privalumais. Ne mažiau svarbi ir uosto direkcijos veikla formuojant Lietuvos, kaip jūrų valstybės, įvaizdį. Tobulinama uosto infrastruktūra ir efektyviai įgyvendinama jūrų valstybės politika formuoja tranzitui palankios šalies įvaizdį.
Taigi uosto direkcijos strateginiai tikslai iš esmės atitinka valstybės politiką transporto ir tranzito srityje.
Kiti uosto direkcijos strateginiai tikslai – skatinti laisvojo uosto veiklą, užtikrinti laivybos saugumą, didinti krovinių tranzitą per uostą, efektyviau panaudoti rinkodarą, kad dar labiau didėtų uosto konkurencingumas ir įtaka Lietuvos ekonomikai.
VII. šios programos įgyvendinimo priemonės
16. Uosto direkcijos finansinės galimybės yra ribotos, todėl labai svarbu optimaliai plėtoti uosto infrastruktūrą, kad investuotos į uosto infrastruktūrą lėšos leistų:
17. Šiuo metu uoste priimami laivai, kurių grimzlė neviršija 10,6 metro. Didžiausios (10,6 metro) grimzlės laivai priimami prie krantinių, kurių bendras ilgis – 1241 metras. 10,5 metro grimzlės laivai priimami prie krantinių, kurių bendras ilgis – 1167 metrai.
18. Infrastruktūros objektų statybos ir rekonstrukcijos programoje pirmenybė teikiama projektams, sudarantiems sąlygas aptarnauti didesnio tonažo laivus. Uosto kompanijos ir klientai ne kartą yra pabrėžę, kad šių sąlygų sudarymas iš esmės pagerintų uosto konkurencingumą.
2002 metais numatyta sudaryti sąlygas prie krantinių Nr. 1–4, 7–9 (krantinių ilgis – 1538 metrai) priimti iki 12,5 metro grimzlės laivus. Krantinės bus naudojamos naftos produktams, skystosioms ir biriosioms trąšoms, ferolydiniams, kitiems biriesiems ir generaliniams kroviniams perkrauti. 2003 metais tokie laivai taip pat galės švartuotis prie krantinių Nr. 5 ir 6 (krantinių ilgis – 406 metrai). Šios krantinės bus naudojamos metalams, kitiems generaliniams ir biriesiems kroviniams perkrauti.
2003 metais numatyta sudaryti sąlygas priimti iki 11 metrų grimzlės laivus prie krantinių Nr. 69 ir 70, 101–104 (krantinių ilgis – 800 metrų). Krantinės bus naudojamos biriosioms trąšoms perkrauti.
Įvykdžius šią programą, uoste bus sudarytos sąlygos priimti didesnius laivus nei dabar. Bus parengta 1944 metrai krantinių priimti iki 12,5 metro grimzlės laivus, 800 metrų krantinių – iki 11 metro grimzlės laivus, o prie 670 metrų krantinių išliks galimybė priimti iki 10,5 metro grimzlės laivus.
Bendra 2002–2005 metais numatomų statyti ir rekonstruoti uosto infrastruktūros objektų vertė – 368 mln. 402 tūkst. litų.
VIII. Uosto įplaukos tobulinimas
19. Uosto įplaukos tobulinimas glaudžiai siejamas su viso uosto rekonstravimu ir modernizavimu. Projektinis gylis prie krantinių Nr. 1–4, 7–9 yra 14 metrų, tačiau jis nepanaudojamas, kol nepagilintas įplaukos kanalas. Lėšos, investuojamos į krantines, ims atsipirkti, sugrįš numatyta suma tik įgyvendinus uosto įplaukos tobulinimo projektą ir pradėjus aptarnauti didesnio tonažo (iki 60000 tonų talpos) laivus.
20. Svarbiausios 2002 metų užduotys – tai gilinimo darbai tarp krantinių Nr. 2–5 ir bangolaužių statyba. 2002 metų I pusmetyje numatyta baigti uosto įplaukos gilinimą iki 14,5 metro ir akvatorijos gilinimą – iki 14 metrų (iki krantinės Nr. 5). 2003 metais numatyta iki 12,5 metro pagilinti laivybos kanalą tarp krantinių Nr. 10–115. Kad šie darbai būtų įtraukti į uosto įplaukos tobulinimo projektą, gautas principinis Pasaulio banko pritarimas.
2002 metais bus atliekamas užteršto grunto aikštelės statybos pagrindimas, poveikio aplinkai vertinimas ir projektavimas, o 2003 metais vyks statybos darbai.
Uosto įplaukos tobulinimo 2002–2003 metų projektui numatyta 122,408 mln. litų. Projektas iš dalies finansuojamas Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko paskolos lėšomis.
IX. KRANTINIŲ REKONSTRAVIMAS IR STATYBA
21. Pagilinus uosto įplauką ir laivybos kanalą iki 14 metrų, uosto darbo efektyvumas priklausys nuo krantinių būklės.
Krantinės Nr. 1–4 ir 7–9 rekonstruotos, projektinis gylis prie jų – 14 metrų. Tačiau prieš gilinimo darbus prie krantinių Nr. 1, 2 ir 7–9 jos turi būti suremontuotos. Krantinių Nr. 1 ir 2 remontui būtina sudaryti sąlygas – organizuoti tanklaivių krovos darbus taip, kad pakaktų laiko krantinių remontui. Krantines Nr. 7–9 reikia remontuoti, atstatyti pažeistus gruntinius ankerius. Lėšos minėtiems remonto darbams numatytos paprastųjų išlaidų sąmatoje.
Tarp minėtųjų rekonstruotų krantinių įsiterpusios krantinės Nr. 5 ir 6, prie kurių projektinis gylis mažesnis. Po krantinių Nr. 5 ir 6 rekonstravimo didesnio tonažo laivai galės būti kraunami prie visų krantinių Nr. 1–9. Rekonstravus krantines Nr. 5 ir 6, laivyba taps saugesnė, uostas geriau aptarnaus didelio tonažo laivus. Projektas finansuojamas iš Europos investicijų banko paskolos lėšų. Investicinio projekto vertė – 30 mln. litų.
2002 metais toliau įgyvendinami jau pradėti projektai: rekonstruojamos krantinės Nr. 27–44 (kruizinių laivų terminalo krantinės), krantinė Nr. 67, statomos mažųjų žvejybos laivų prieplaukų krantinės.
Uosto direkcija patikslino kruizinių laivų terminalo krantinių rekonstravimo projektą pagal Karinių jūrų pajėgų pateiktą techninę užduotį. Pagal patikslintą projektą sąmatinė objekto vertė (patvirtinta ekspertizės) – 22718,79 tūkst. litų, su 24989 tūkst. litų užsakovo rezervu. Patvirtintoje uosto direkcijos pajamų ir išlaidų sąmatoje kruizinių laivų terminalo statybai numatyta skirti 11,5 mln. litų. Atsižvelgiant į tai, kad per derybas su rangovu kaina gali šiek tiek sumažėti, papildomai reikės skirti dar 10 mln. litų ir apie 1 mln. litų – privažiuojamajam keliui prie kruizinių laivų terminalo tiesti. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 317 „Dėl Valstybės investicijų 2002–2004 metų programoje numatytų 2002 metams kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus“ (Žin., 2002, Nr. 26-927; Nr. 74-3182) numatoma skirti 5 mln. litų iš Privatizavimo fondo Krašto apsaugos ministerijai karinių ir kruizinių laivų terminalo plėtrai. 2002 m. birželio 3 d. įvykusiame Tranzito komiteto posėdyje buvo rekomenduota 2003 metais skirti Krašto apsaugos ministerijai šiam tikslui dar 5 mln. litų.
Patikslinus mažųjų žvejybinių laivų prieplaukos krantinių projektą, statybos kaina padidės apie 1,5 mln. litų. Uosto direkcija įrengs ir inžinerinius tinklus (1,6 mln. litų).
Krantinių Nr. 69 ir 70 rekonstravimas įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemones kaip Acquis įgyvendinimo priemonių plano dalis. Prie šių krantinių Klaipėdos jūrų krovos kompanija „Bega“ (toliau vadinama – „Bega“) planuoja pastatyti modernų superstruktūros objektą – biriųjų trąšų terminalą. 2002 metų vasario mėnesį pradėtas naudoti naujas 60 tūkst. tonų talpos biriųjų krovinių sandėlis. „Bega“ su krovimo mašinas gaminančiomis kompanijomis yra sudariusi greitaeigių krovimo mašinų įsigijimo sutartis. Esamos krantinės visiškai panaudojamos, tačiau jos nepritaikytos naujai krovos įrangai, netinka didesniems laivams pakrauti. Kad atsipirktų investicijos į superstruktūrą, būtina rekonstruoti krantines Nr. 69 ir 70. Investicinio projekto vertė – 20 mln. litų, jį numatyta finansuoti paskolos su valstybės garantija lėšomis. Iš bankų gautų pasiūlymų palyginimas pateiktas Finansų ministerijai.
Programoje numatyta rekonstruoti pirso krantines Nr. 71 ir 72. Jų rekonstravimas sudarys sąlygas „Begai“ priimti ir krauti didesnius laivus. Investicinio projekto vertė – 7,615 mln. litų. Taip pat bus rekonstruota krantinė Nr. 119. Investicinio projekto vertė – 7,7 mln. litų.
Programoje numatyti investiciniai projektai, kuriems siekiama gauti uosto naudotojų arba kompanijų, valdančių krovinių srautus, garantijas dėl būsimos krovos. Vienas tokių projektų – biriosios žemės ūkio produkcijos terminalas, kuriam būtų panaudotos rekonstruotos krantinės Nr. 82–89. Terminalą statytų laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos Smeltė“ kartu su užsienio partneriais. Orientacinė krantinių Nr. 82–89 rekonstravimo vertė – 50 mln. litų.
Nors kasmet didėja išlaidos krantinių remontui, kai kurių krantinių techninę būklę pagerintų tik jų rekonstravimas.
Iš viso krantinių rekonstravimui ir statybai 2002–2005 metais numatyta panaudoti 150,174 mln. litų.
X. UOSTO AKVATORIJOS GILINIMAS
22. Greta krantinių rekonstravimo, numatyta vykdyti gilinimo darbus vadovaujantis uosto akvatorijos gilinimo 2002–2003 metų strategija, kuriai pritarė uosto direkcijos valdyba. Atlikus numatytus gilinimo darbus, bus užtikrintas 14,5 metro gylis uosto įplaukos kanale, 14 metrų gylis – nuo uosto įplaukos iki krantinės Nr. 10, 12,5 metro gylis – iki krantinės Nr. 104. 2002–2003 metais numatyta atlikti gilinimą iki 11 metrų tarp krantinių Nr. 80–115, o 2003 metais – gilinimą iki 12,5 metro tarp krantinių Nr. 10–115. Gilinimas bus įtrauktas į uosto įplaukos tobulinimo projektą ir iš dalies bus finansuojamas Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko paskolos lėšomis.
2002 metais numatyta atlikti gilinimo iki 14 metrų tarp krantinių Nr. 10–100 poveikio aplinkai vertinimą.
Atlikus numatytus gilinimo darbus ir įvertinus realų sąnašų kiekį, bus apsispręsta, ar verta įsigyti žemsiurbę eksploatacinio akvatorijos gilinimo (valymo) darbams atlikti.
XI. PRIVAŽIUOJAMŲJŲ KELIŲ PLĖTRA
23. Rekonstruojant krantines ir gilinant uostą, sudaromos sąlygos didinti uosto krovos kompanijų pajėgumus. Padidėjusius krovos pajėgumus turi atitikti privažiuojamieji keliai, geležinkeliai ir vidinis uosto geležinkelio tinklas.
Geležinkeliu pristatoma ir išgabenama maždaug 76 procentai visų uoste perkraunamų krovinių. Šiuo metu baigiama rengti Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros galimybių studija, kurios tikslas – išanalizuoti būklę ir pateikti pasiūlymus dėl Klaipėdos uosto geležinkelio infrastruktūros ir Klaipėdos geležinkelio mazgo modernizavimo. Lėšų poreikis Klaipėdos geležinkelio mazgo (kuris atitiktų 30 mln. tonų per metus krovą) plėtrai vertinamas apytikriai 200 mln. litų. Tokia investicijų suma viršija tiek uosto direkcijos, tiek akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ finansines galimybes, todėl reikės valstybės paramos uosto privažiuojamųjų geležinkelių plėtrai įgyvendinti. Geležinkeliai, jungiantys uostą su magistraliniais keliais, kaip tik ir yra ta sritis, kuri gali būti finansuojama ISPA lėšomis, o Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą – struktūrinių fondų lėšomis. Uosto direkcija 2002 metais numato tam skirti 9,2 mln. litų, 2003 metais – 10 mln. litų, 2004–2005 metais – po 5 mln. litų. 2004 ir 2005 metais tikimasi gauti po 5 mln. litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Privažiuojamųjų geležinkelių eksploatavimo ir plėtros klausimai sprendžiami kartu su akcine bendrove „Lietuvos geležinkeliai“. Šios bendrovės veiklos strategijoje numatyta perduoti privažiuojamuosius geležinkelius įmonėms, kurios jais naudojasi. Uosto privažiuojamųjų geležinkelių perdavimas uosto direkcijai be papildomo finansavimo šaltinio esamos būklės nepagerintų. Toks perdavimas gali būti svarstomas tik įvykdžius akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ restruktūrizavimą ir atskyrus geležinkelio infrastruktūrą nuo vežimo paslaugų. Tada privažiuojamųjų geležinkelių savininkas imtų infrastruktūros mokestį iš vežėjų ir turėtų lėšų ją eksploatuoti. Atsižvelgiant į tai, kad geležinkelio infrastruktūros eksploatavimas yra specifinė veikla, optimaliausias sprendimas būtų palikti uosto privažiuojamuosius geležinkelius specializuotai geležinkelio infrastruktūros valdymo bendrovei.
Automobiliais pristatoma ir išgabenama maždaug 24 procentai visų uoste perkraunamų krovinių. Privažiuojamųjų automobilių kelių poreikis ir išdėstymas bus nustatytas atnaujintame Klaipėdos miesto bendrajame plane, kuris šiuo metu rengiamas. Privažiuojamųjų automobilių kelių plėtros klausimai sprendžiami su Klaipėdos miesto savivaldybe. 2002 metais uosto direkcija privažiuojamųjų automobilių kelių plėtrai numato skirti 3 mln. litų, 2003 ir 2004 metais – po 5 mln. litų, 2005 metais – 2,2 mln. litų.
Privažiuojamųjų automobilių kelių, geležinkelių ir uosto geležinkelių rekonstravimui ir plėtrai 2002–2005 metais numatyta skirti 54,4 mln. litų.
XII. Giliavandenio uosto galimybių studija
24. Ateityje numatyta atlikti uosto plėtros galimybių studiją, kur bus įvertintas giliavandenio uosto (iki 17 metrų gylio) poreikis. Tokia studija pratęstų ir papildytų akcinės bendrovės „Pramprojektas“ 1998 metais atliktą giliavandenio uosto statybos pagrindimą. Statybos pagrindimo medžiagoje išnagrinėti 7 galimi uosto plėtros variantai, optimaliausio iš jų statybos sąnaudos įvertintos maždaug 3 mlrd. litų. Ši studija turėtų atsakyti į klausimą, kokia galima krovinių apimtis. Japonijos Vyriausybė patvirtino šios studijos, kuri turėtų būti atlikta per pusantrų metų, finansavimą.
XIII. KITI PROJEKTAI
25. Be šioje programoje minėtų konkrečių projektų, bus vykdomi ir kiti projektai: žmonių ir laivų paieškos ir gelbėjimo sistemos bei išsiliejusių jūroje teršalų surinkimo sistemos tobulinimas, objektų projektavimas ir inžineriniai tyrimų darbai, uosto direkcijos eksploatacinės bazės plėtojimas, specializuotų (hidrografinio, gelbėjimo, locmaninio) laivų įsigijimas ir rekonstravimas, laivybos saugumo ir uosto informacinės sistemos plėtra (PHARE dvynių projektas) ir kiti. Bendra orientacinė šių projektų vertė – 34,065 mln. litų.
XIV. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
26. Šiai programai įgyvendinti reikės 385 mln. 402 tūkst. litų (apskaičiuota daugiausia pagal orientacinę investicinių projektų vertę).
Numatoma panaudoti 83,7 mln. litų Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko paskolos uosto įplaukos tobulinimo projektui įgyvendinti, 34,5 mln. litų Europos investicijų banko paskolos – krantinėms Nr. 5 ir 6 rekonstruoti, privažiuojamajam geležinkeliui į krantines Nr. 3 ir 4 nutiesti. Šių paskolų sutartys pasirašytos, gauta pirmoji paskola.
Iš viso 2002–2005 metais numatoma panaudoti 118,2 mln. litų jau pasirašytų paskolų. Papildomai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto planuojama gauti 20 mln. litų kruizinių laivų terminalui statyti ir Palų tipo krantinėms statyti Kopgalyje, o iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų – 10 mln. litų uosto privažiuojamųjų geležinkelių plėtrai.
Programos įgyvendinimui 2002–2005 metais uosto direkcija numato skirti 154,7 mln. litų nuosavų lėšų.
PHARE dvynių projektui „Laivybos saugumas ir uosto informacinės sistemos diegimas Lietuvoje“ įgyvendinti numatoma gauti 1 mln. 125 tūkst. litų PHARE lėšų.
Papildomo finansavimo poreikis programai įgyvendinti sudaro 81 mln. litų. Uosto direkcijos papildomo skolinimosi (prie jau pasirašytų 240 mln. litų paskolų) galimybės vertinamos 30 mln. litų (priklausomai nuo krovos masto ir būsimų pajamų iš veiklos). Šios programos finansavimu domisi Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos investicijų bankas, Šiaurės investicijų bankas, užsienio ir Lietuvos komerciniai bankai. Gilinimo darbams numatoma gauti 3 mln. litų iš laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ būsimų įmokų už žemės nuomą. Papildomai pasiskolinus 30 mln. litų, dar trūktų 51 mln. litų. Trūkstamas lėšas tikimasi padengti atgavus pridėtinės vertės mokestį ir gavus valstybės paramą.
27. Finansavimo modelis, kai valstybės parama naudojama svarbiems viso uosto projektams įgyvendinti, plačiai taikomas Europos Sąjungos šalyse. Iš tokių projektų minėtini uosto privažiuojamieji automobilių keliai ir geležinkeliai, laivybos kanalas, uosto įplauka. Valstybės parama būtina ir investiciniams projektams, kurie susiję su Karinių jūrų pajėgų poreikiais: šie projektai finansinės naudos uosto direkcijai neduos, tačiau yra svarbūs valstybės saugumo ir politiniu požiūriu, integruojantis į euroatlantines struktūras.
28. Investicinius projektus, kuriems numatyta gauti valstybės paramą (valstybės garantijas paskoloms ar tiesioginį finansavimą), bus siūloma įtraukti į Valstybės investicijų programą vadovaujantis Valstybės kapitalo investicijų planavimo metodika.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto
investicijų 2002–2005 metų programos
priedas
KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO INFRASTRUKTŪROS OBJEKTAI, STATOMI IR REKONSTRUOJAMI 2002–2005 METAIS
| Eil. Nr. |
Investicinio projekto pavadinimas |
Bendra orientacinė projekto vertė, tūkst. litų |
Numatoma investuoti 2002–2005 metais, tūkst. litų |
Įgyvendinimo terminai |
|||
| 2002 metai |
2003 metai |
2004 metai |
2005 metai |
||||
| 1. |
Klaipėdos uosto vartų rekonstravimas (uosto įplaukos tobulinimas)* |
194261 |
122408 |
+ |
+ |
|
|
| 2. |
Krantinių rekonstravimas ir statyba, geležinkelių plėtra: |
186861 |
169361 |
|
|
|
|
| 2.1. |
krantinių Nr. 5 ir 6, 101–104 rekonstravimas ir uosto geležinkelio plėtra* |
49187 |
49187 |
+ |
+ |
|
|
| 2.2. |
krantinės Nr. 67 rekonstravimas |
5713 |
3713 |
+ |
|
|
|
| 2.3. |
krantinių Nr. 69 ir 70 rekonstravimas* |
20000 |
20000 |
+ |
+ |
|
|
| 2.4. |
krantinių Nr. 71 ir 72 rekonstravimas |
7615 |
7615 |
|
+ |
|
|
| 2.5. |
krantinių Nr. 82–89 rekonstravimas |
50000 |
50000 |
|
+ |
+ |
+ |
| 2.6. |
krantinės Nr. 119 rekonstravimas |
7700 |
7700 |
|
|
+ |
|
| 2.7. |
krantinių Nr. 27–44 rekonstravimas (kruizinių laivų terminalas) |
25000 |
21500 |
+ |
|
|
|
| 2.8. |
mažųjų žvejybos laivų prieplaukų krantinės |
20000 |
8000 |
+ |
|
|
|
| 2.9. |
mažųjų žvejybos laivų prieplaukų krantinių inžineriniai tinklai |
1646 |
1646 |
+ |
|
|
|
| 3. |
Gilinimo darbai |
7368 |
7368 |
+ |
+ |
|
|
| 4. |
Geležinkelio ir automobilių kelių rekonstravimas ir plėtra: |
35200 |
35200 |
|
|
|
|
| 4.1. |
geležinkelio rekonstravimas ir plėtra |
20000 |
20000 |
|
|
+ |
+ |
| 4.2. |
privažiuojamųjų automobilių kelių rekonstravimas ir plėtra |
15200 |
15200 |
+ |
+ |
+ |
+ |
| 5. |
Kiti projektai |
34065 |
34065 |
+ |
+ |
+ |
+ |
| 6. |
Iš viso programai įgyvendinti |
457755 |
368402 |
|
|
|
|
___________________
*Projektai iš dalies finansuojami Valstybės investicijų programoje numatytomis lėšomis.
______________