Konvencija dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo
SIEKDAMOS palengvinti tarptautinės jūrų laivybos sąlygas supaprastinant ir iki minimumo sumažinant formalumus, dokumentinius reikalavimus ir procedūras laivų, atliekančių tarptautinius reisus, atvykimo, buvimo ir išvykimo metu,
SUSITARIA:
I straipsnis
Susitariančiosios Vyriausybės, remdamosi šios Konvencijos ir jos priedo nuostatomis, įsipareigoja imtis visų deramų priemonių, kad būtų palengvintos ir supaprastintos tarptautinės jūrų laivybos sąlygos ir kad būtų išvengta nereikalingo laivų, asmenų ir laive esančios nuosavybės gaišinimo.
II straipsnis
(1) Susitariančiosios Vyriausybės, remdamosi šios Konvencijos ir jos priedo nuostatomis, įsipareigoja bendradarbiauti formuluojant ir taikant priemones laivų atvykimo, buvimo ir išvykimo sąlygoms lengvinti. Tokios priemonės bus, kiek tai praktiškai įmanoma, ne mažiau palankios už tas priemones, kurios taikomos kitų tarptautinio transporto rūšių atžvilgiu; tačiau šios priemonės gali skirtis priklausomai nuo konkrečių reikalavimų.
(2) Šioje Konvencijoje ir jos priede numatytos priemonės tarptautinės jūrų laivybos sąlygoms lengvinti vienodai taikomos tiek pakrantės, tiek nepakrantės Valstybių, kurių Vyriausybės yra pasirašiusios šią Konvenciją, laivams.
(3) Šios Konvencijos nuostatos netaikomos karo laivams ir iškylų jachtoms.
III straipsnis
Susitariančiosios Vyriausybės įsipareigoja bendradarbiauti siekdamos didžiausio įmanomo formalumų, dokumentinių reikalavimų ir procedūrų vienodumo visais atvejais, kai toks vienodumas lengvina ir gerina tarptautinės jūrų laivybos sąlygas, ir iki minimumo sumažinti bet kokius formalumų, dokumentinių reikalavimų ir procedūrų pakeitimus, būtinus tenkinant ypatingus kiekvienos šalies poreikius.
IV straipsnis
Siekdamos tikslų, išdėstytų ankstesniuose šios Konvencijos straipsniuose, Susitariančiosios Vyriausybės įsipareigoja bendradarbiauti viena su kita arba per Tarpvyriausybinę jūrų konsultacinę organizaciją* (toliau vadinamą „Organizacija“) visais atvejais, susijusiais su formalumais, dokumentiniais reikalavimais ir procedūromis, taip pat su jų taikymu tarptautinei jūrų laivybai.
V straipsnis
(1) Niekas šioje Konvencijoje ar jos priede nebus suprantama kaip kliūtis taikyti bet kokias platesnes lengvatas, kurias Susitariančioji Vyriausybė teikia tarptautinei jūrų laivybai arba gali teikti ateityje pagal savo nacionalinius įstatymus arba bet kokio kito tarptautinio susitarimo sąlygas.
(2) Niekas šioje Konvencijoje ar jos priede nebus suprantama kaip draudimas Susitariančiajai Vyriausybei imtis laikinų priemonių, kurias toji Vyriausybė laiko būtinomis saugant viešąją moralę, tvarką ir saugumą arba vengiant prasiskverbimo ar plitimo ligų arba kenkėjų, galinčių padaryti žalą žmonių sveikatai, gyvūnams ar augalams.
(3) Visi atvejai, kurie nėra aiškiai numatyti šioje Konvencijoje, lieka pavaldūs Susitariančiųjų Vyriausybių įstatymams.
VI straipsnis
Šioje Konvencijoje ir jos priede:
(a) Normos yra tokios priemonės, kurias vienodai taikyti, vadovaujantis šia Konvencija, Susitariančiosioms Vyriausybėms yra būtina ir įmanoma, siekiant palengvinti tarptautinės jūrų laivybos sąlygas;
(b) Rekomendacijos yra tokios priemonės, kurias taikyti Susitariančiosioms Vyriausybėms yra pageidautina, siekiant palengvinti tarptautinės jūrų laivybos sąlygas.
VII straipsnis
(1) Susitariančiosios Vyriausybės gali daryti pataisas šios Konvencijos priede arba vienos iš jų siūlymu, arba per Konferenciją, sukviestą tuo tikslu.
(2) Bet kuri Susitariančioji Vyriausybė gali siūlyti Konvencijos priedo pataisą, pasiųsdama pataisos projektą Organizacijos Generaliniam Sekretoriui (toliau vadinamam „Generaliniu Sekretoriumi“):
(a) Organizacijos sąlygų lengvinimo komitetas svarsto bet kokią pataisą, pasiūlytą remiantis šiuo punktu, jeigu ji išsiuntinėjama bent prieš tris mėnesius iki šio Komiteto posėdžio. Jeigu pataisai pritaria du trečdaliai Susitariančiųjų Vyriausybių, per balsavimą Komitete buvusių ir balsavusių, Generalinis Sekretorius išsiuntinėja pataisą visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms.
(b) Bet kokia Konvencijos priedo pataisa, priimta pagal šį punktą, įsigalioja praėjus 15 mėnesių po to, kai Generalinis Sekretorius išsiunčia siūlymą visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms, nebent per 12 mėnesių po išsiuntimo ne mažiau kaip trečdalis Susitariančiųjų Vyriausybių raštu praneštų Generaliniam Sekretoriui, kad jos siūlymo nepriima.
(c) Generalinis Sekretorius informuoja visas Susitariančiąsias Vyriausybes apie bet kokį pranešimą, gautą pagal (b) papunktį, ir apie [pataisos] įsigaliojimo datą.
(d) Susitariančiųjų Vyriausybių, kurios pataisos nepriima, toji pataisa nesaisto, bet jos privalo laikytis procedūros, išdėstytos šios Konvencijos VIII straipsnyje.
(3) Susitariančiųjų Vyriausybių konferenciją priedo pataisoms svarstyti Generalinis Sekretorius sušaukia, paprašius bent trečdaliui šių Vyriausybių. Visos pataisos, tokios konferencijos priimtos dviejų trečdalių per balsavimą buvusių ir balsavusių Susitariančiųjų Vyriausybių balsų dauguma, įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius praneša Susitariančiosioms Vyriausybėms apie pataisos priėmimą.
(4) Generalinis Sekretorius nedelsdamas informuoja visas Vyriausybes signatares apie bet kokių pataisų priėmimą ir įsigaliojimą, remiantis šiuo straipsniu.
VIII straipsnis*
(1) Susitariančioji Vyriausybė, kuri laiko esant neįmanoma vykdyti kurią nors Normą, visiškai priderinant prie jos savo pačios formalumus, dokumentinius reikalavimus ir procedūras, arba kuri dėl ypatingų priežasčių laiko esant būtina priimti tos Normos neatitinkančius formalumus, dokumentinius reikalavimus ir procedūras, informuoja apie tai Generalinį Sekretorių ir praneša jam apie skirtumus tarp jos pačios praktikos ir tos Normos. Tokį pranešimą ta Vyriausybė turi padaryti kiek įmanoma greičiau po šios Konvencijos įsigaliojimo arba po tų skirtingų formalumų, dokumentinių reikalavimų ir procedūrų priėmimo.
(2) Apie visus tokius skirtumus, atsiradusius įvedus Normos pataisą arba priėmus naują Normą, Susitariančioji Vyriausybė praneša Generaliniam Sekretoriui kiek įmanoma greičiau po tokios pataisytos ar naujai priimtos Normos įsigaliojimo arba po tų skirtingų formalumų, dokumentinių reikalavimų ir procedūrų priėmimo, ir tame pranešime gali būti nurodyta, kokių veiksmų ji siūlo imtis, kad tie formalumai, dokumentiniai reikalavimai ir procedūros visiškai atitiktų pataisytą arba naujai priimtą Normą.
(3) Susitariančiosios Vyriausybės yra raginamos savo formalumus, dokumentinius reikalavimus ir procedūras derinti, kiek tai įmanoma, su Rekomendacijomis. Bet kuri iš Susitariančiųjų Vyriausybių, suderinusi savo formalumus, dokumentinius reikalavimus ir procedūras su kuria nors iš Rekomendacijų, praneša apie tai Generaliniam Sekretoriui.
(4) Generalinis Sekretorius informuoja Susitariančiąsias Vyriausybes apie bet kokį pranešimą, atsiųstą jam remiantis ankstesniais šio straipsnio punktais.
IX straipsnis
Generalinis Sekretorius šaukia Susitariančiųjų Vyriausybių konferenciją šiai Konvencijai revizuoti arba keisti, jei to prašo ne mažiau kaip trečdalis Susitariančiųjų Vyriausybių. Bet kokia revizija arba pataisos įteisinamos dviejų trečdalių Konferencijos balsų dauguma. Po to Generalinis Sekretorius jas įformina ir išsiuntinėja visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms priimti. Paėjus vieneriems metams po to, kai du trečdaliai Susitariančiųjų Vyriausybių priėmė reviziją arba pataisas, kiekviena revizija arba pataisa įsigalioja visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms, išskyrus tas, kurios iki joms įsigaliojant pareiškė, kad nepriima tos revizijos arba pataisos. Įteisinimo metu Konferencija gali dviejų trečdalių balsų dauguma nuspręsti, kad kuri nors revizija arba pataisa yra tokio pobūdžio, jog bet kuri Susitariančioji Vyriausybė, padariusi tokį pareiškimą ir per vienerius metus po revizijos arba pataisos įsigaliojimo nepriėmusi tos revizijos arba pataisos, šiam laikotarpiui pasibaigus liaujasi buvusi Konvencijos Šalimi.
X straipsnis
(1) Ši Konvencija bus atvira pasirašymui šešis mėnesius nuo šios dienos datos ir po to liks atvira prisijungimui.
(2) Vyriausybės Valstybių, kurios yra Jungtinių Tautų, kurios nors iš specializuotųjų įstaigų arba Tarptautinės atominės energijos agentūros narės arba Tarptautinio teismo statuto dalyvės, gali tapti šios Konvencijos Šalimis:
(a) pasirašydamos be išlygų dėl priėmimo;
(b) pasirašydamos su išlygomis dėl priėmimo ir vėliau priimdamos; arba
(c) prisijungdamos.
Priėmimas arba prisijungimas atliekamas deponuojant Generaliniam Sekretoriui atitinkamą dokumentą.
(3) Vyriausybė bet kurios Valstybės, neturinčios teisės tapti Konvencijos Šalimi pagal šio straipsnio 2 punktą, gali per Generalinį Sekretorių kreiptis dėl tapimo Šalimi ir bus priimta į Šalis remiantis 2 punktu, jeigu jos paraiškai pritars du trečdaliai Organizacijos Narių, neįskaitant Asocijuotųjų Narių.
XI straipsnis
Ši Konvencija įsigalios po 60 dienų nuo datos, kai bent 10 Valstybių Vyriausybės bus arba pasirašiusios ją be išlygų dėl priėmimo, arba deponavusios priėmimo ar prisijungimo dokumentus. Vyriausybei, kuri priims ją arba prisijungs prie jos vėliau, ji įsigalios po 60 dienų nuo priėmimo ar prisijungimo dokumento deponavimo.
XII straipsnis
Praėjus trejiems metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo Susitariančiosios Vyriausybės atžvilgiu, ta Vyriausybė gali ją denonsuoti, pranešdama apie tai raštu Generaliniam Sekretoriui, kuris informuoja visas Susitariančiąsias Vyriausybes apie tokio pranešimo turinį ir gavimo datą. Toks denonsavimas įsigalioja per vienerius metus arba per ilgesnį laikotarpį, kuris gali būti nurodytas pranešime, praėjusį nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius pranešimą gauna.
XIII straipsnis*
(1) (a) Jungtinės Tautos, kai jos administruoja globojamąją teritoriją, arba bet kuri Susitariančioji Vyriausybė, atsakinga už teritorijos tarptautinius santykius, kiek įmanoma greičiau konsultuojasi su tokia teritorija siekdamos išplėsti šios Konvencijos veikimą į tą teritoriją ir gali bet kuriuo metu paskelbti, įteikdamos Generaliniam Sekretoriui rašytinį pranešimą, kad Konvencijos veikimas išsiplėtė į tą teritoriją.
(b) Šios Konvencijos veikimas išsiplečia į minimą teritoriją nuo tos datos, kai gaunamas tas pranešimas, arba nuo tos datos, kuri gali būti nurodyta pranešime.
(c) Šios Konvencijos VIII straipsnio nuostatos galioja bet kokiai teritorijai, į kurią Konvencijos veikimas išplėstas remiantis šiuos straipsniu; šiuo tikslu posakis „savo pačios formalumai, dokumentiniai reikalavimai ir procedūros“ apima ir tas, kurios galioja toje teritorijoje.
(d) Ši Konvencija liaujasi galioti bet kokiai teritorijai praėjus vieneriems metams po to, kai Generalinis Sekretorius gauna atitinkamą pranešimą, arba nuo vėlesnės datos, kuri gali būti jame nurodyta.
(2) Generalinis Sekretorius informuoja visas Susitariančiąsias Vyriausybes apie šios Konvencijos veikimo išplėtimą į bet kurią teritoriją pagal šio straipsnio 1 punktą, kiekvienu atveju nurodydamas datą, nuo kurios Konvencijos veikimas yra šitaip išplėstas.
XIV straipsnis
Generalinis Sekretorius informuoja visas Vyriausybes signatares, visas Susitariančiąsias Vyriausybes ir visus Organizacijos Narius apie:
(a) parašus, pridėtus prie šios Konvencijos, ir atitinkamas datas;
(b) priėmimo ir prisijungimo dokumentų deponavimą kartu su deponavimo datomis;
(c) datą, kai Konvencija įsigalioja pagal XI straipsnį;
(d) bet kokį pranešimą, gautą pagal XII ir XIII straipsnius, ir atitinkamą datą;
(e) bet kokios konferencijos šaukimą pagal VII arba IX straipsnį.
XV straipsnis
Ši Konvencija ir jos priedas deponuojamas Generaliniam Sekretoriui, kuris išsiuntinės patvirtintus nuorašus Vyriausybėms signatarėms ir prisijungiančioms Vyriausybėms. Kai tik ši Konvencija įsigalios, Generalinis Sekretorius įregistruos ją, kaip numatyta Jungtinių Tautų Įstatų 102 straipsnyje.
XVI straipsnis
Ši Konvencija ir jos priedas surašytas anglų ir prancūzų kalbomis, abiem tekstams esant vienodai autentiškiems. Oficialūs vertimai bus parengti rusų ir ispanų kalbomis ir deponuoti kartu su pasirašytais originalais.
TAI PALIUDYDAMI, žemiau pasirašiusieji, turintys tam reikalui atitinkamų Vyriausybių reikiamus įgaliojimus, pasirašė šią Konvenciją.*
SUDARYTA Londone 1965 metų balandžio mėnesio devintąją dieną.
Priedas
1 skyrius – Apibrėžimai ir bendrosios nuostatos
A. Apibrėžimai
Šio priedo nuostatose vartojamiems terminams priskiriamos tokios reikšmės:
Krovinys. Bet kokios prekės, gaminiai ir visų rūšių daiktai, gabenami laivu, išskyrus paštą, laivo atsargas, laivo atsargines dalis, laivo įrangą, įgulos asmeninius daiktus ir keleivių bagažą.
Įgulos asmeniniai daiktai. Drabužiai, kasdienio naudojimo reikmenys ir kiti daiktai, tarp kurių gali būti valiuta, priklausanti įgulai ir gabenama laivu.
Įgulos narys. Bet koks asmuo, pasamdytas atlikti laivo eksploatavimo ar aptarnavimo pareigas reiso metu ir įtrauktas į įgulos sąrašą.
Turistinis laivas. Tarptautinį reisą atliekantis laivas, kuris gabena keleivius, dalyvaujančius grupinėje programoje ir gyvenančius laive, vykdo iš anksto numatytus laikinus turistinius vizitus į vieną arba daugiau skirtingų uostų ir reiso metu paprastai:
(a) neįlaipina ir neišlaipina jokių kitų keleivių;
(b) neįkrauna ir neiškrauna jokio krovinio.
Dokumentas. Duomenų nešėjas su įrašytais duomenimis.
Paštas. Korespondencijos siuntos ir kiti objektai, kuriuos įteikė ir kuriuos reikia pristatyti pašto administracijai.
Tranzitinis keleivis. Keleivis, kuris atvyksta laivu iš užsienio šalies turėdamas tikslą tęsti kelionę laivu arba kitokia transporto priemone į užsienio šalį.
Keleivių bagažas. Nuosavybė (galinti apimti ir valiutą), kuri gabenama tuo pačiu laivu kaip ir keleivis, tiek turima su savimi, tiek ne, jeigu ji nėra gabenama pagal vežimo sutartį ar kitą panašų susitarimą.
Valdžios organai. Valstybės įstaigos ar pareigūnai, atsakingi už taikymą ir įgyvendinimą tos Valstybės įstatymų ir taisyklių, kurios turi ryšį su bet kuriuo šiame priede išdėstytų Normų ir Rekomendacijų aspektu.
Saugumo priemonės. Tarptautiniu mastu pripažintos priemonės saugumui laivuose ir uosto teritorijoje padidinti, kad būtų išvengta neleistinų veiksmų prieš laivų keleivius ir įgulas.**
Laivo savininkas. Tas, kuriam priklauso laivas arba kuris eksploatuoja laivą, – tiek fizinis asmuo, tiek korporacija ar kitas juridinis asmuo, tiek bet koks asmuo, veikiantis savininko ar eksploatuotojo vardu.
Laivo įrenginiai. Laive esantys, vėlesniam naudojimui skirti daiktai, neįskaitant laivo atsarginių dalių, kurie yra kilnojamojo, bet ne vartojamojo pobūdžio, įskaitant tokius reikmenis kaip gelbėjimo valtys, gelbėjimo įrenginiai, baldai, škiperio asmeniniai daiktai ir panašiai.
Laivo atsarginės dalys. Detalės remontui arba keitimui, skirtos inkorporuoti į laivą, kuris jas gabena.
Laivo atsargos. Prekės, kurios naudojamos laive, įskaitant vartojamojo pobūdžio prekes, keleiviams ir įgulai parduosimas prekes, kurą ir tepalus, bet išskyrus laivo įrenginius ir laivo atsargines dalis.
Išleidimas į krantą. Leidimas įgulos nariams būti krante tuo metu, kai laivas stovi uoste, valdžios organams savo nuožiūra nustatant geografinius ir laiko apribojimus arba jų nenustatant.
Atvykimo laikas. Laikas, kai laivas pirmą kartą sustoja uoste arba išmesdamas inkarą, arba prisišvartuodamas krantinėje.
Gabenimo dokumentas. Dokumentas, patvirtinantis vežimo sutartį tarp laivo savininko ir krovinio siuntėjo, toks kaip jūrų važtaraštis, konosamentas ar multimodalinio gabenimo dokumentas.
B. Bendrosios nuostatos
Remiantis Konvencijos V straipsnio 2 punktu, šio priedo nuostatos netrukdo valdžios organams imtis tokių deramų priemonių, tarp jų reikalauti papildomos informacijos, kokios reikalingos įtariant apgaulę arba susidūrus su ypatingomis problemomis, keliančiomis didelį pavojų viešajai tvarkai (ordre public), žmonių saugumui ar sveikatai, tokiomis kaip neleistini veiksmai prieš jūreivystės saugumą ir neteisėtas narkotinių bei psichotropinių medžiagų gabenimas, arba vengiant prasiskverbimo ar plitimo ligų arba kenkėjų, darančių žalą gyvūnams arba augalams.
1.1 Norma. Valdžios organai visais atvejais reikalauja suteikti tik esminę informaciją ir iki minimumo sumažina informacijos vienetų skaičių.
Tais atvejais, kai šiame priede pateikiamas konkrečių žinių sąrašas, valdžios organai nereikalauja, kad jiems būtų suteiktos tos iš jų, kurių jie nelaiko esminėmis.
1.1.1 Rekomendacija. Valdžios organai turėtų atsižvelgti į lengvinimo pasekmes, galinčias atsirasti naudojant automatinio duomenų apdorojimo ir perdavimo techniką, ir turėtų apsvarstyti jas kartu su laivų savininkais ir kitomis suinteresuotomis šalimis.
Reikėtų paprastinti esamus informacijos reikalavimus bei kontrolės procedūras ir atkreipti dėmesį į tai, kad pageidautina siekti suderinamumo su analogiškomis informacijos sistemomis.
1.2 Rekomendacija. Nors tam tikriems tikslams skirti dokumentai gali būti šiame priede atskirai numatyti ir reikalaujami, valdžios organai, atsižvelgdami į interesus tų, kurie privalo pildyti dokumentus, taip pat į tikslus, kuriais šie bus naudojami, turėtų pasirūpinti, kad bet kurie du ar daugiau dokumentų būtų jungiami į vieną tais atvejais, kai tai yra įmanoma ir kai tai duoda apčiuopiamą palengvinimą.
1.3 Rekomendacija. Priemonės ir procedūros, Susitariančiųjų Šalių įvedamos saugumo ar narkotikų kontrolės sumetimais, turėtų būti veiksmingos ir, kur įmanoma, paremtos pažangia technika, įskaitant automatizuotą duomenų apdorojimą (ADA). Tokias priemones ir procedūras reikėtų įgyvendinti taip, kad kuo mažiau kiltų trukdžių ir būtų išvengta nereikalingo laivų, asmenų ir gabenamos nuosavybės gaišinimo.
C. Elektroninė duomenų apdorojimo technika
1.4 Rekomendacija. Diegdamos elektroninio duomenų apdorojimo ir perdavimo techniką, lengvinančią laivų kontrolės vykdymą, Susitariančiosios Vyriausybės turėtų skatinti valdžios organus ir atitinkamas privačias šalis keistis duomenimis elektroniniu būdu, laikantis tarptautinių standartų.
1.5 Norma. Valdžios organai pripažįsta bet kokius dokumentus, reikalingus laivų kontrolei vykdyti, kurie pateikiami elektronine duomenų apdorojimo ar perdavimo technika, atitinkančia tarptautinius standartus, jeigu jie yra išskaitomo bei suprantamo pavidalo ir juose yra reikiama informacija.
1.6 Norma. Valdžios organai, laivų kontrolės srityje diegdami elektroninę duomenų apdorojimo ir perdavimo techniką, apriboja reikalaujamą informaciją tokia, kokią numato atitinkamos šio priedo nuostatos.
1.7 Rekomendacija. Laivų kontrolės srityje planuodami, diegdami ir keisdami elektroninę duomenų apdorojimo ir perdavimo techniką, valdžios organai turėtų stengtis:
(a) nuo pat pradžių suteikti visoms suinteresuotoms šalims galimybę konsultuotis;
(b) įvertinti esamas procedūras ir panaikinti tas iš jų, kurios nėra būtinos;
(c) nustatyti, kurias procedūras reikia kompiuterizuoti;
(d) kiek įmanoma, laikytis JT Rekomendacijų ir atitinkamų ISO [Tarptautinė standartų organizacija] standartų;
(e) pritaikyti šią techniką multimodalinėms paraiškoms; ir
(f) imtis deramų žingsnių, kad šios technikos įdiegimo kaina operatoriams ir kitoms privačioms šalims būtų minimali.
1.8 Norma. Laivų kontrolės srityje diegdami elektroninę duomenų apdorojimo ir perdavimo techniką, valdžios organai skatina, bet nereikalauja, kad laivybos operatoriai ir kitos susijusios šalys būtinai ją naudotų.
2 skyrius – Laivo atvykimas, buvimas ir išvykimas
Šiame skyriuje dėstomos nuostatos dėl formalumų, kurių valdžios organai reikalauja iš laivų savininkų laivui atvykstant, būnant ir išvykstant. Jos neturi būti traktuojamos kaip kliūtis atitinkamoms valdžios institucijoms reikalauti, kad tikrinimui būtų pateikti pažymėjimai ir kiti laive turimi dokumentai, susiję su jo registracija, matavimu, saugumu, įgula ir kitais panašiais dalykais.*
A. Bendrieji dalykai
2.1 Norma. Atvykstant arba išvykstant laivams, kurių atžvilgiu taikoma ši Konvencija, valdžios organai nereikalauja atiduoti saugoti jokių dokumentų, išskyrus tuos, apie kuriuos kalbama šiame skyriuje. Tie dokumentai yra tokie:
• Bendroji deklaracija
• Krovinio deklaracija
• Laivo atsargų deklaracija
• Įgulos asmeninių daiktų deklaracija
• Įgulos sąrašas
• Keleivių sąrašas
• Dokumentas, reikalingas paštui pagal Pasaulinę pašto konvenciją
• Jūrų medicininė deklaracija.
B. Dokumentų turinys ir tikslas
2.2 Norma. Bendroji deklaracija yra pagrindinis dokumentas atvykstant ir išvykstant, teikiantis su laivu susijusią informaciją, kurios reikalauja valdžios organai.
2.2.1 Rekomendacija. Ta pati Bendrosios deklaracijos forma turėtų būti pripažįstama tiek laivui atvykstant, tiek išvykstant.
2.2.2 Rekomendacija. Valdžios organai neturėtų reikalauti, kad Bendrojoje deklaracijoje būtų daugiau negu tokia informacija:
• laivo pavadinimas ir apibūdinimas
• laivo vėliavos valstybė
• žinios apie registraciją
• žinios apie talpą
• kapitono pavardė
• laivo agento pavardė ir adresas
• trumpas krovinio apibūdinimas
• įgulos narių skaičius
• keleivių skaičius
• trumpos žinios apie reisą
• atvykimo data ir laikas arba išvykimo data
• atvykimo arba išvykimo uostas
• laivo padėtis uoste.
2.3 Norma. Krovinio deklaracija yra pagrindinis dokumentas atvykstant ir išvykstant, teikiantis su kroviniu susijusią informaciją, kurios reikalauja valdžios organai. Tačiau gali būti reikalaujama atskirai pateikti žinias apie bet kokį pavojingą krovinį.
2.3.1 Rekomendacija. Valdžios organai neturėtų reikalauti, kad Krovinio deklaracijoje būtų daugiau negu tokia informacija:
(a) atvykstant
• laivo pavadinimas ir vėliavos valstybė
• kapitono pavardė
• krovinio pakrovimo uostas
• uostas, kuriame rašomas aktas
• žymės ir numeriai; paketų rūšis ir kiekis; prekių kiekis ir apibūdinimas
• krovinio, kuris bus iškrautas šiame uoste, vežimo dokumentų numeriai
• uostai, kuriuose bus iškrautas laive liekantis krovinys
• uostai, iš kurių gabenamos prekės, vežamos pagal multimodalinio gabenimo dokumentus arba konosamentą
(b) išvykstant
• laivo pavadinimas ir vėliavos valstybė
• kapitono pavardė
• paskirties uostas
• šiame uoste pakrautų prekių atžvilgiu: žymės ir numeriai; paketų rūšis ir kiekis; prekių kiekis ir apibūdinimas
• krovinio, kuris buvo pakrautas šiame uoste, gabenimo dokumentų numeriai.
2.3.2 Norma. Apie laive liekantį krovinį valdžios organai reikalauja suteikti tik minimumą esminės informacijos elementų, apsiribodami trumpomis žiniomis.
2.3.3 Norma. Valdžios organai pripažįsta Krovinio deklaraciją, kai ji yra datuota ir pasirašyta kapitono, laivo agento ar kokio kito asmens, kurį kapitonas yra reikiamai įgaliojęs, arba patvirtinta taip, kaip tai priimtina atitinkamiems valdžios organams.
2.3.4 Norma. Vietoj Krovinio deklaracijos valdžios organai pripažįsta laivo manifesto nuorašą, jeigu jame yra bent ta informacija, kuri reikalinga pagal 2.3.1 Rekomendaciją ir 2.3.2 Normą, ir jeigu jis pasirašytas arba patvirtintas ir datuotas kaip nurodyta 2.3.3 Normoje.
2.3.4.1 Rekomendacija. Kaip alternatyvą 2.3.4 Normai valdžios organai galėtų pripažinti gabenimo dokumento nuorašą, pasirašytą arba patvirtintą pagal 2.3.3 Normą, arba patvirtintą kaip autentišką nuorašą, jeigu tai įmanoma dėl krovinio pobūdžio ir kiekio ir jeigu bet kokia informacija, kuri reikalinga pagal 2.3.1 Rekomendaciją ir 2.3.2 Normą ir kurios nėra tokiuose dokumentuose, pateikiama kitur, deramai patvirtinta.
2.3.5 Norma. Valdžios organai leidžia neįtraukti į Krovinio deklaraciją kapitono su savimi turimų nedeklaruotų paketų, jeigu žinios apie šiuos paketus pateikiamos atskirai.
Pastaba. Žinios apie nedeklaruotus paketus turėtų būti pateikiamos atskiroje formoje, nurodant atitinkamas dalis informacijos, kuri paprastai nurodoma Krovinio deklaracijoje. Galima naudoti TJO Krovinio deklaracijos formą, pakeitus jos pavadinimą, pavyzdžiui, šitaip: „Nedeklaruotų paketų sąrašas“.
2.4 Norma. Laivo atsargų deklaracija yra pagrindinis dokumentas atvykstant ir išvykstant, teikiantis valdžios organams reikalingą informaciją apie laivo atsargas.
2.4.1 Norma. Valdžios organai pripažįsta Laivo atsargų deklaraciją, kai ji yra datuota ir pasirašyta kapitono ar kito laivo karininko, kurį kapitonas yra reikiamai įgaliojęs ir kuris asmeniškai žino faktus, susijusius su laivo atsargomis, arba patvirtinta taip, kaip tai priimtina atitinkamiems valdžios organams.
2.5 Norma. Įgulos asmeninių daiktų deklaracija yra pagrindinis dokumentas, teikiantis valdžios organams reikalingą informaciją apie įgulos asmeninius daiktus. Jos nereikalaujama išvykstant.
2.5.1 Norma. Valdžios organai pripažįsta Įgulos asmeninių daiktų deklaraciją, kai ji yra datuota ir pasirašyta kapitono ar kokio kito laivo karininko, kurį kapitonas yra reikiamai įgaliojęs, arba patvirtinta taip, kaip tai priimtina atitinkamiems valdžios organams. Be to, valdžios organai gali reikalauti, kad kiekvienas įgulos narys pasirašytų arba, jeigu negali to padaryti, padėtų savo ženklą šalia tos deklaracijos vietos, kur nurodyti jo asmeniniai daiktai.
2.6 Norma. Įgulos sąrašas yra pagrindinis dokumentas, suteikiantis valdžios organams reikalingą informaciją apie įgulos kiekį ir sudėtį laivui atvykstant ir išvykstant.
2.6.1 Norma. Valdžios organai nereikalauja, kad Įgulos sąraše būtų daugiau negu ši informacija:
• laivo pavadinimas ir vėliavos valstybė
• pavardė
• vardai
• pilietybė
• rangas arba laipsnis
• gimimo vieta ir data
• tapatybę liudijančio dokumento rūšis ir numeris
• atvykimo data ir uostas
• iš kur atvyko.
2.6.2 Norma. Valdžios organai pripažįsta Įgulos sąrašą, kai jis yra datuotas ir pasirašytas kapitono ar kokio kito laivo karininko, kurį kapitonas yra reikiamai įgaliojęs, arba patvirtintas taip, kaip tai priimtina atitinkamiems valdžios organams.
2.6.3 Norma. Valdžios organai paprastai nereikalauja kiekvieną sykį pateikti Įgulos sąrašo tais atvejais, kai laivas, vykdantis iš anksto numatytą programą, atvyksta į tą patį uostą bent vieną kartą per 14 dienų ir kai įgulos sudėtis nėra pasikeitusi. Tokiu atveju atitinkamiems valdžios organams priimtinu pavidalu perduodamas pareiškimas, kad „Pokyčių nėra“.
2.7 Norma. Keleivių sąrašas yra pagrindinis dokumentas, teikiantis valdžios organams reikalingą informaciją apie laivo keleivius atvykstant ir išvykstant.
2.7.1 Rekomendacija. Valdžios organai neturėtų reikalauti Keleivių sąrašo per trumpus jūrų reisus arba kombinuotus laivų ir geležinkelio reisus tarp kaimyninių šalių.
2.7.2 Rekomendacija. Valdžios organai neturėtų reikalauti, kad prie Keleivių sąrašo būtų pridėti įsėdimo arba išlipimo talonai tų keleivių, kurių pavardės yra tame sąraše. Tačiau tais atvejais, kai valdžios organai susiduria su ypatingomis problemomis, keliančiomis didelį pavojų visuomenės sveikatai, jie gali pareikalauti, kad asmuo, atliekantis tarptautinę kelionę, atvykęs raštu nurodytų adresą, kur jis vyksta.
2.7.3 Rekomendacija. Valdžios organai neturėtų reikalauti, kad Keleivių sąraše būtų daugiau negu ši informacija:
• laivo pavadinimas ir vėliavos valstybė
• pavardė
• vardai
• pilietybė
• gimimo data
• gimimo vieta
• įlipimo uostas
• išlipimo uostas
• laivo atvykimo data ir uostas.
2.7.4 Rekomendacija. Laivybos kompanijų savo reikalams sudarytas sąrašas turėtų būtų pripažįstamas vietoj Keleivių sąrašo, jeigu jame yra bent ta informacija, kuri reikalinga pagal 2.7.3 Rekomendaciją, ir jeigu jis yra datuotas ir pasirašytas arba patvirtintas pagal 2.7.5 Normą.
2.7.5 Norma. Valdžios organai pripažįsta Keleivių sąrašą, kai jis yra datuotas ir pasirašytas kapitono, laivo agento ar kokio kito asmens, kurį kapitonas yra reikiamai įgaliojęs, arba patvirtintas taip, kaip tai priimtina atitinkamiems valdžios organams.
2.7.6 Norma. Valdžios organai užtikrina, kad laivų savininkai atvykus praneštų jiems apie bet kokį laive aptiktą keleivį be bilieto [toliau -“zuikį“].
Pastaba. Pranešti apie „zuikį“ galima, pavyzdžiui, įrašant pastabą Bendrosios deklaracijos „Pastabų“ skyriuje arba pasinaudojant Keleivių ar Įgulos sąrašu, jo pavadinimą pakeitus į „keleivių be bilieto sąrašas“.
2.7.6.1 Rekomendacija. Kai „zuikis“ neturi reikiamų dokumentų, valdžios organai turėtų, kai tai yra įmanoma ir suderinama su nacionaliniais įstatymais bei saugumo reikalavimais, išduoti lydraštį su „zuikio“ nuotrauka ir kita svarbia informacija. Lydraštį, sankcionuojantį „zuikio“ grįžimą arba į šalį, kurios jis yra pilietis, arba į punktą, iš kurio jis pradėjo kelionę, bet kokiomis transporto priemonėmis ir nurodantį visas kitas valdžios organų iškeltas sąlygas, reikėtų įteikti tam pareigūnui, kuris vykdo „zuikio“ išsiuntimą. Šiame lydraštyje pateikiama informacija, kuri bus reikalinga valdžios organams tranzito punktuose ir/arba išlipimo punkte.
Pastaba. Ši Rekomendacija netrukdo valdžios organams vykdyti tolesnę „zuikio“ apklausą, susijusią su galimu teisminiu persekiojimu ir/arba deportavimu. Be to, ši Rekomendacija neturi būti suprantama kaip prieštaraujanti toms 1951 metų liepos 28 dienos Jungtinių Tautų Konvencijos dėl Pabėgėlių statuso ir 1967 metų sausio 31 dienos Jungtinių Tautų Protokolo dėl pabėgėlių statuso nuostatoms, kurios susijusios su draudimu išsiųsti arba grąžinti pabėgėlį.
2.8 Norma. Laivui atvykstant arba išvykstant valdžios organai nereikalauja jokios kitos rašytinės deklaracijos pašto atžvilgiu, išskyrus tą, kuri nustatyta Pasaulinės pašto konvencijos.
C. Atvykstant reikalingi dokumentai
2.10 Norma. Laivui atvykstant į uostą, valdžios organai nereikalauja daugiau negu:
• 5 Bendrosios deklaracijos nuorašų
• 4 Krovinio deklaracijos nuorašų
• 4 Laivo atsargų deklaracijos nuorašų
• 2 Įgulos asmeninių daiktų deklaracijos nuorašų
• 4 Įgulos sąrašo nuorašų
• 4 Keleivių sąrašo nuorašų
• 1 Jūrų medicininės deklaracijos nuorašo.
D. Išvykstant reikalingi dokumentai
2.11 Norma. Laivui išvykstant iš uosto, valdžios organai nereikalauja daugiau negu:
• 5 Bendrosios deklaracijos nuorašų
• 4 Krovinio deklaracijos nuorašų
• 3 Laivo atsargų deklaracijos nuorašų
• 2 Įgulos sąrašo nuorašų
• 2 Keleivių sąrašo nuorašų.
2.11.1 Norma. Išvykstant iš uosto, naujos Krovinio deklaracijos nereikalaujama to krovinio atžvilgiu, kuris buvo deklaracijos objektas atvykstant į tą uostą ir kuris liko laive.
2.11.2 Rekomendacija. Išvykstant atskiros Laivo atsargų deklaracijos nereikalaujama tų laivo atsargų atžvilgiu, kurios buvo deklaracijos objektas atvykstant, taip pat tų atsargų, kurios buvo pakrautos uoste ir kurios nurodytos kitame muitinės dokumente, pateiktame tame uoste.
E. Atvykimas iš eilės į du ar daugiau tos pačios Valstybės uostų
2.13 Rekomendacija. Atsižvelgiant į procedūras, atliktas laivui atvykus į pirmąjį uostą Valstybės teritorijoje, reikėtų iki minimumo sumažinti formalumus ir dokumentus, kurių valdžios organai reikalauja bet kuriame vėlesniame tos šalies uoste, jeigu į jį laivas atvyko neužplaukęs į jokį kitos šalies uostą.
F. Dokumentų pildymas
2.14 Rekomendacija. Valdžios organai turėtų, kiek įmanoma, pripažinti dokumentus, kurie numatyti šio priedo, išskyrus su 3.7 Norma susijusius nepriklausomai nuo kalbos, kuria pateikiama reikiama informacija, su sąlyga, kad jie gali pareikalauti vertimo raštu arba žodžiu į vieną iš oficialių jų šalies arba Organizacijos kalbų, jeigu jiems tai atrodys būtina.
2.15 Norma. Valdžios organai pripažįsta informaciją, perteikiamą bet kokiu išskaitomu ir suprantamu būdu, įskaitant dokumentus, ranka rašytus rašalu ar neištrinamu pieštuku arba parengtus automatinio duomenų apdorojimo technika.
2.15.1 Norma. Valdžios organai pripažįsta parašą, kai toks reikalingas, pasirašytą ranka, jo faksimilę, perforuotą, atspaustą, parašytą simboliais ar padarytą bet kokiomis kitomis mechaninėmis arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu tai neprieštarauja nacionaliniams įstatymams. Informacija, kuri perduodama nepopieriniu būdu, patvirtinama taip, kaip tai priimtina atitinkamiems valdžios organams.
2.16 Norma. Valdžios organai tos šalies, kurioje yra numatomas atvykimo, iškrovimo ar tranzito uostas, nereikalauja, kad jos atstovai užsienyje legalizuotų, tvirtintų ar iš anksto prašytų pateikti kokį nors šiame skyriuje minimą dokumentą, susijusį su laivu, jo kroviniu, atsargomis, keleiviais ar įgula. Tačiau tai nelaikoma kliūtimi reikalauti, kad vizos išdavimo ar panašiu tikslu būtų pateiktas keleivio arba įgulos nario pasas ar kitas tapatybę įrodantis dokumentas.
G. Klaidos dokumentuose ir nuobaudos už tai
2.17 Norma. Valdžios organai leidžia, negaišindami laivo, ištaisyti klaidas šio priedo numatytuose dokumentuose, kurios jiems neatrodo tyčinės, rimto pobūdžio, atsiradusios dėl pakartotino nerūpestingumo ir padarytos siekiant pažeisti įstatymus ar taisykles, jeigu tos klaidos aptinkamos tada, kai dokumentas dar nėra visiškai patikrintas ir pataisas galima įvesti nedelsiant.
2.18 Norma. Jei šio priedo numatytuose dokumentuose, kurie yra pasirašyti laivo savininko ar kapitono arba jų vardu, arba yra kitaip patvirtinti, randama klaidų, valdžios organai neskiria jokių nuobaudų, prieš tai nesuteikę galimybės įrodyti, kad tos klaidos nebuvo tyčinės, rimto pobūdžio, atsiradusios dėl pakartotino nerūpestingumo ir padarytos siekiant pažeisti įstatymus ar taisykles.
H. Ypatingos lengvinimo priemonės laivams, įplaukiantiems į uostą tam, kad iškeltų į krantą sergančius ar sužeistus įgulos narius, keleivius arba kitus asmenis, kuriems reikalinga skubi medicinos pagalba
2.19 Norma. Valdžios organai bendradarbiauja su laivo savininku siekdami užtikrinti, jog, laivui ketinant įplaukti į uostą vien tam, kad iškeltų į krantą sergančius ar sužeistus įgulos narius, keleivius ar kitus asmenis, kuriems reikalinga skubi medicinos pagalba, kapitonas, kiek įmanoma, anksčiau informuotų valdžios organus apie tokį savo ketinimą ir suteiktų kuo smulkesnes žinias apie ligą ar sužeidimą ir tų asmenų tapatybę bei statusą.
2.20 Norma. Iki laivui atvykstant, valdžios organai per radiją, kai tai įmanoma, arba kitais greičiausiais turimais kanalais informuoja kapitoną apie dokumentus ir procedūras, kurios reikalingos norint skubiai iškelti į krantą sergančius ar sužeistus asmenis ir be gaišaties atlikti laivo kontrolę.
2.21 Norma. Laivams, atvykstantiems į uostą tokiu reikalu ir ketinantiems tuojau pat iš jo išvykti, valdžios organai suteikia pirmenybę švartuojantis, jeigu sergančio asmens būklė arba jūros sąlygos neleidžia saugiai išsilaipinti reide arba uosto prieigose.
2.22 Norma. Iš laivų, atvykstančių į uostą tokiu reikalu ir ketinančių tuojau pat iš jo išvykti, valdžios organai paprastai nereikalauja dokumentų, išvardytų 2.1 Normoje, išskyrus Jūrų medicininę deklaraciją ir Bendrąją deklaraciją, jeigu be pastarosios neįmanoma apsieiti.
2.23 Norma. Tais atvejais, kai valdžios organai reikalauja Bendrosios deklaracijos, šiame dokumente pateikiama ne daugiau informacijos, negu nurodyta 2.2.2 Rekomendacijoje, o kai įmanoma – mažiau.
2.24 Norma. Tais atvejais, kai su laivo atvykimu susijusias kontrolės priemones valdžios organai vykdo prieš sergančių ar sužeistų asmenų iškėlimą į krantą, skubi medicinos pagalba ir sveikatos apsaugos priemonės turi pirmenybę prieš šias kontrolės priemones.
2.25 Norma. Tais atvejais, kai reikalingos garantijos arba įsipareigojimai dėl tų asmenų gydymo arba vėlesnio išsiuntimo ar grįžimo į tėvynę išlaidų, skubi medicinos pagalba suteikiama nelaukiant, kol tos garantijos arba įsipareigojimai bus gauti.
3 skyrius – Asmenų atvykimas ir išvykimas
Šiame skyriuje dėstomos nuostatos dėl formalumų, kurių valdžios organai reikalauja iš įgulos ir keleivių, laivui atvykstant ir išvykstant.
A. Atvykimo ir išvykimo reikalavimai ir procedūros
3.1 Norma. Galiojantis pasas yra pagrindinis dokumentas, teikiantis valdžios organams informaciją apie pavienį keleivį, laivui atvykstant ir išvykstant.
3.2 Norma. Valdžios organai pasirūpina, kad laivo keleivių pasai arba juos atstojantys oficialūs tapatybės dokumentai būtų imigracijos tarnybų tikrinami tik vieną kartą atvykstant ir vieną kartą išvykstant. Be to, gali būti reikalaujama pateikti tuos pasus arba oficialius tapatybės dokumentus patikrinimui arba tapatybės nustatymui atliekant muitinės ar kitą tikrinimą laivo atvykimo ir išvykimo metu.
3.3 Norma. Individualiai pateikus pasus ar oficialius tapatybės dokumentus, pripažįstamus jų vietoje, valdžios organai patikrinę nedelsdami juos grąžina, o ne pasilieka papildomai kontrolei, nebent kiltų kokių nors kliūčių keleivio įleidimui į teritoriją.
3.3.1 Norma. Kiekviena Susitariančioji Vyriausybė užtikrina, kad valdžios organai konfiskuotų apgaulingus, padirbtus arba suklastotus neįleistinų asmenų kelionės dokumentus. Tokie dokumentai išimami iš apyvartos ir, kai tai įmanoma, gražinami atitinkamoms institucijoms. Išsiunčiančioji Valstybė vietoj konfiskuoto dokumento išduoda lydraštį*, prie kurio pridedama atimtų kelionės dokumentų fotokopija, jeigu tai įmanoma, ir kita svarbi informacija. Lydraštis ir jo priedai atiduodami pareigūnui, atsakingam už neįleistino asmens išsiuntimą. Tai bus informacijos šaltinis valdžios organams tranzito ir/arba pradiniame įsėdimo uoste.
Pastaba. Ši Norma neturi būti suprantama kaip panaikinanti Susitariančiosios Vyriausybės valdžios organų teisę spręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju apgaulingų dokumentų turėjimas pats savaime yra pagrindas atsisakyti įleisti ir nedelsiant išsiųsti asmenį iš tos Valstybės teritorijos. Jokia šios Normos vieta neturi būti suprantama kaip prieštaraujanti toms 1951 metų liepos 28 dienos Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir 1967 metų sausio 31 dienos Jungtinių Tautų Protokolo dėl pabėgėlių statuso nuostatoms, kurios susijusios su draudimu išsiųsti arba grąžinti pabėgėlį.
3.3.2 Norma. Susitariančiosios Vyriausybės priima patikrinimui asmenį, kuris grąžinamas iš išlipimo vietos pripažinus jį neįleistinu, jeigu tas asmuo įlipo į laivą jų teritorijoje. Susitariančiosios Vyriausybės negrąžina tokio asmens į šalį, kurioje jis buvo anksčiau pripažintas neįleistinu.
1 pastaba. Ši nuostata netrukdo valdžios organams atlikti tolesnį grąžinto neįleistino asmens tikrinimą, siekiant nustatyti jo įleistinumą į Valstybę ar rengiantis jį perkelti, išsiųsti arba deportuoti į tą Valstybę, kurios pilietis jis yra arba kuri sutinka jį priimti. Jei asmuo, pripažintas neįleistinu, yra pametęs arba sunaikinęs savo kelionės dokumentą, Susitariančioji Vyriausybė vietoj jo priims įlipimo ir atvykimo aplinkybes patvirtinantį dokumentą, išduotą valdžios organų tos Susitariančiosios Vyriausybės, kuri asmenį pripažino neįleistinu.
2 pastaba. Ši Norma ir 1 pastaba neturi būti suprantama kaip prieštaraujančios toms 1951 metų liepos 28 dienos Jungtinių Tautų Konvencijos dėl Pabėgėlių statuso ir 1967 metų sausio 31 dienos Jungtinių Tautų Protokolo dėl pabėgėlių statuso nuostatoms, kurios susijusios su draudimu išsiųsti arba grąžinti pabėgėlį.
3.3.3 Norma. Laivo savininko prievolė išgabenti bet kokį asmenį iš Valstybės teritorijos baigiasi tą akimirką, kai toks asmuo neabejotinai įleidžiamas į tą Valstybę.
3.4 Rekomendacija. Valdžios organai neturėtų iš įlipančių ar išlipančių keleivių arba per laivo savininkus reikalauti kokios nors raštiškos informacijos, papildančios ar pakartojančios tą, kuri jau yra pateikta jų pasuose ar oficialiuose tapatybės dokumentuose, išskyrus tokią, kokia būtina pildant šio priedo numatytus dokumentus.
3.5 Rekomendacija. Valdžios organai, kurie iš įlipančių ar išlipančių keleivių reikalauja raštiškos papildomos informacijos, išskyrus tokią, kokia būtina pildant šio priedo numatytus dokumentus, turėtų apriboti tolesnio tapatybės tikrinimo reikalavimus tais, kurie išdėstyti 3.6 Rekomendacijoje (įlipimo/išlipimo kortelė). Valdžios organai turėtų pripažinti keleivio užpildytą įlipimo/išlipimo kortelę ir nereikalauti, kad ją pildytų ar tikrintų laivo savininkas. Turėtų būti priimtina išskaitoma rašysena užpildyta kortelė, išskyrus tas jos vietas, kur prašoma rašyti didžiosiomis raidėmis. Iš kiekvieno keleivio turėtų būti reikalaujama pildyti tik vieną įlipimo/išlipimo kortelę, kuri gali būti paruošta tuo pat metu daryti vieną ar daugiau kopijų per kalkę.
3.6 Rekomendacija. Valdžios organai neturėtų reikalauti, kad įlipimo/išlipimo kortelėje būtų daugiau negu tokia informacija:
• pavardė
• vardai
• pilietybė
• paso arba kito oficialaus tapatybės dokumento numeris
• gimimo data
• gimimo vieta
• profesija
• įlipimo/išlipimo uostas
• lytis
• kur vyksta
• parašas.
3.7 Norma. Tais atvejais, kai iš laive esančių asmenų reikalaujama apsisaugojimo nuo geltonojo drugio įrodymų, valdžios organai pripažįsta Tarptautinį skiepijimo [vakcinacijos] arba pakartotinio skiepijimo [revakcinacijos] pažymėjimą tokiu pavidalu, kokį numato Tarptautinės sveikatos apsaugos taisyklės.
3.8 Rekomendacija. Laive esančių ar išlipančių asmenų medicinos patikrinimas paprastai turėtų apsiriboti tais asmenimis, kurie atvyksta iš vietovės, užkrėstos ligomis, kurių atveju skirtinas karantinas ir kurių inkubacinis laikotarpis dar nesibaigęs (pagal Tarptautines sveikatos apsaugos taisykles). Tačiau gali prireikti papildomo medicinos patikrinimo, remiantis Tarptautinėmis sveikatos apsaugos taisyklėmis.
3.9 Rekomendacija. Atvykstančių keleivių bagažo muitinės tikrinimą valdžios organai paprastai turėtų atlikti atrankos arba pasirinktiniu pagrindu. Kiek įmanoma, reikėtų apsieiti be rašytinių deklaracijų keleivių bagažo atžvilgiu.
3.9.1 Rekomendacija. Valdžios organai turėtų, kai tai įmanoma, atsisakyti išvykstančių keleivių bagažo tikrinimo, deramai įvertinę galimą būtinybę imtis atitinkamų saugumo priemonių.
3.10 Norma. Galiojantis jūrininko tapatybės dokumentas arba pasas yra pagrindinis dokumentas, teikiantis valdžios organams informaciją apie pavienį įgulos narį laivui atvykstant ir išvykstant.
3.10.1 Norma. Valdžios organai nereikalauja, kad galiojančiame jūrininko tapatybės dokumente būtų daugiau negu tokia informacija:
• pavardė
• vardai
• gimimo data ir vieta
• pilietybė
• fiziniai bruožai
• nuotrauka (patvirtinta)
• parašas
• galiojimo data (jeigu yra)
• dokumentą išdavęs valdžios organas.
3.10.2 Norma. Kai jūrininkui reikia atvykti į šalį arba išvykti iš jos kaip keleiviui bet kokia transporto priemone, turint tikslą:
(a) prisidėti prie savo laivo arba pereiti į kitą laivą,
(b) pravažiuoti tranzitu norint prisidėti prie savo laivo kitoje šalyje arba grįžti į tėvynę, arba turint kokį kitą tikslą, patvirtintą tos šalies institucijų,
valdžios organai vietoj jo paso pripažįsta galiojantį jūrininko tapatybės dokumentą, jei šis dokumentas garantuoja, kad jo pateikėjas bus įleistas į dokumentą išdavusią šalį.
B. Priemonės krovinio, keleivių, įgulos ir bagažo kontrolei palengvinti
3.11 Rekomendacija. Valdžios organai, bendradarbiaudami su laivo savininkais ir uosto pareigūnais, turėtų imtis atitinkamų priemonių uosto transporto srautams patenkinamai sutvarkyti, kad keleivių, įgulos ir bagažo kontrolė būtų atliekama greitai, ir pasirūpinti atitinkamu personalu ir atitinkama įranga, ypatingą dėmesį kreipiant į bagažo pakrovimo, iškrovimo ir pervežimo sutvarkymą (įskaitant mechanizuotų sistemų panaudojimą) ir į vietas, kur dažniausiai gaišinami keleiviai. Tarp laivo ir tos vietos, kur vykdoma keleivių ir įgulos kontrolė, turėtų būti įrengtas dengtas perėjimas, jeigu tai reikalinga. Tokie patvarkymai ir įrenginiai turėtų būti lankstūs ir lengvai išplečiami, kad atitiktų sustiprintas saugumo priemones kilus padidėjusio pavojaus situacijoms.
3.11.1 Rekomendacija. Valdžios organai turėtų:
(a) bendradarbiaudami su laivų savininkais ir uosto pareigūnais, įdiegti tokias priemones kaip:
(i) individualų ir nepaliaujamą keleivių ir bagažo apdorojimo (handling) metodą;
(ii) sistemą, kuri padėtų keleiviams lengvai atpažinti ir atsiimti registruotą bagažą, kai tik jis atsiranda atsiėmimo zonoje;
(iii) įrangą ir paslaugas, atitinkančias senyvų ir neįgalių keleivių poreikius;
(b) užtikrinti, kad uosto pareigūnai imtųsi visų būtinų priemonių, kad:
(i) keleiviai ir jų bagažas lengvai ir greitai pasiektų vietos transportą ir atvirkščiai;
(ii) jei įgula valdžios organų nurodymu privalo prisistatyti į patalpas, tos patalpos turi būti lengvai pasiekiamos ir kuo arčiau viena kitos.
3.11.2 Rekomendacija. Valdžios organai turėtų pagalvoti apie įdiegimą tokios pagreitinimo priemonės kaip dvisrautė sistema* keleivių, jų bagažo ir privačių transporto priemonių kontrolei.
3.12 Norma. Valdžios organai reikalauja, kad laivų savininkai užtikrintų, jog laivo personalas imsis visų reikiamų priemonių keleivių ir įgulos atvykimo procedūroms pagreitinti. Priemonės gali būti tokios:
(a) iš anksto duoti valdžios organams žinią apie labiausiai tikėtiną atvykimo laiką, informuoti apie bet kokį to laiko pasikeitimą ir nurodyti kelionės maršrutą, jei tai gali turėti įtakos kontrolės reikalavimams;
(b) parengti laivo dokumentus greitai peržiūrai;
(c) pasirūpinti, kad trapas ir kitos įlipimo priemonės būtų parengtos iš anksto, laivui artėjant prie stovėjimo vietos;
(d) pasirūpinti, kad laive esantys asmenys greitai ir tvarkingai, turėdami reikiamus dokumentus, susirinktų patikrinimui ir kad įgulos nariai tam reikalui būtų atleisti nuo pareigų mašinų skyriuje ar kitur.
3.13 Rekomendacija. Įgulos ir keleivių dokumentuose pirma turėtų būti rašoma asmens pavardė arba pavardės. Tais atvejais, kai naudojama tiek tėvo, tiek motinos pavardė, pirmą reikėtų rašyti tėvo pavardę. Kai ištekėjusi moteris turi tiek vyro, tiek tėvo pavardę, pirmą reikėtų rašyti vyro pavardę.
3.14 Norma. Valdžios organai be priežasties neatidėlioja laive esančių asmenų kontrolės jų įleidžiamumo į Valstybę požiūriu.
3.15 Norma. Tais atvejais, kai kurį nors keleivio pateiktą kontrolei dokumentą valdžios organai pripažįsta netinkamu arba jeigu dėl tos priežasties keleivis pripažįstamas neįleistinu į Valstybę, valdžios organai neskiria laivų savininkams jokių nuobaudų.
3.15.1 Norma. Valdžios organai ragina laivų savininkus imtis deramų atsargos priemonių, kad keleiviai turėtų visus dokumentus, kurių reikalauja Susitariančiosios Vyriausybės.
3.15.2 Rekomendacija. Siekdami palengvinti ir paspartinti tarptautinę laivybą, valdžios organai turėtų įvesti arba, kai tai nepriklauso jų jurisdikcijai, rekomenduoti savo šalies atsakingoms institucijoms įvesti jūrų terminaluose ir laivuose standartizuotus tarptautinius ženklus bei simbolius, kuriuos yra parengusi arba priėmusi Organizacija, bendradarbiaudama su kitomis atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, ir kurie, kiek tai įmanoma, yra bendri visoms transporto rūšims.
C. Ypatingos priemonės senyvo amžiaus ir neįgaliųjų asmenų atžvilgiu
3.16 Rekomendacija. Reikėtų imtis priemonių, kad visa būtina informacija apie transportą ir saugumą būtų prieinama keleiviams su sutrikusia klausa arba regėjimu.
3.17 Rekomendacija. Senyvo amžiaus ir neįgaliųjų asmenų atgabenimui ir pasitikimui terminale turėtų būti rezervuotos vietos, esančios kuo arčiau pagrindinio įėjimo. Jas reikėtų aiškiai paženklinti atitinkamais ženklais. Kelyje į jas neturi būti jokių kliūčių.
3.18 Rekomendacija. Ten, kur komunalinės paslaugos ribotos, būtina pasirūpinti lengvai prieinamomis ir nebrangiomis viešojo transporto paslaugomis, pritaikant esamas ir planuojamas paslaugas arba imantis ypatingų priemonių tų asmenų atžvilgiu, kurių judrumas yra sumažėjęs.
D. Lengvatos turistiniams laivams ir jų keleiviams
3.20 Norma. Valdžios organai leidžia suteikti turistiniam laivui leidimą laisvai praktikai per radiją, jeigu, remdamiesi iki jo atvykimo gauta informacija, uosto sveikatos apsaugos pareigūnai laikosi nuomonės, kad jo atvykimas neprisidės prie prasiskverbimo arba plitimo ligų, kurių atžvilgiu turi būti taikomas karantinas.
3.21 Norma. Bendroji deklaracija, Keleivių sąrašas ir Įgulos sąrašas iš turistinių laivų reikalaujami tik atvykstant į pirmą ir išvykstant iš paskutinio tos pačios šalies uosto, jeigu nesikeitė reiso aplinkybės.
3.22 Norma. Laivo atsargų deklaracijos ir Įgulos asmeninių daiktų deklaracijos iš turistinių laivų reikalaujama tik atvykstant į pirmą šalies uostą.
3.23 Norma. Pasai ir kiti oficialūs tapatybės dokumentai visą laiką lieka turistinio laivo keleivių žinioje.
3.24 Rekomendacija. Jeigu turistinis laivas stovi uoste mažiau negu 72 valandas, jo keleiviams neturėtų būti reikalingos vizos, išskyrus ypatingus atvejus, nustatytus atitinkamų valdžios organų.
Pastaba. Šios Rekomendacijos prasmė yra ta, kad kiekviena Susitariančioji Valstybė atvykimo metu tokiems keleiviams gali išduoti arba pripažinti jų turimą vienokį ar kitokį dokumentą, liudijantį, jog jie turi leidimą įžengti į jos teritoriją.
3.25 Norma. Atliekant valdžios organų numatytas kontrolės priemones, turistinio laivo keleiviai be pagrindo negaišinami.
3.26 Norma. Valdžios organai, atsakingi už imigracijos kontrolę, paprastai nesiima turistinio laivų keleivių asmeninio tikrinimo, išskyrus saugumo ir tapatybės bei įleidžiamumo nustatymo sumetimais.
3.27 Norma. Jei turistinis laivas iš eilės vyksta į daugiau kaip vieną tos pačios šalies uostą, valdžios organai paprastai tikrina jo keleivius tik atvykstant į pirmą ir išvykstant iš paskutinio šalies uosto.
3.28 Rekomendacija. Išlipimui pagreitinti turistinio laivo keleivių kontrolė, kai tai įmanoma, turėtų būti atliekama laive, prieš jam atvykstant į išlipinimo vietą.
3.29 Rekomendacija. Turistinio laivo keleiviai, išlipantys iš laivo viename uoste ir grįžtantys į jį kitame tos pačios šalies uoste, turėtų naudotis tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tie keleiviai, kurie išlipa ir grįžta į turistinį laivą tame pačiame uoste.
3.30 Rekomendacija. Jūrų medicininė deklaracija turėtų būti vienintelė sveikatos kontrolės priemonė, privaloma turistinio laivo keleiviams.
3.31 Norma. Turistiniam laivui stovint uoste, leidžiama pasikrauti neapmuitinamų laivo atsargų, skirtų jo keleiviams.
3.32 Norma. Iš turistinio laivo keleivių paprastai nereikalaujama pateikti rašytinę deklaraciją apie savo asmeninius daiktus. Tačiau tais atvejais, kurie susiję su didelėmis muitų ir kitų mokesčių ir rinkliavų sumomis, gali būti pareikalauta rašytinės deklaracijos ir garantijos.
3.33 Rekomendacija. Neturėtų būti atliekama jokia turistinio laivo keleivių turimos valiutos kontrolė.
3.35 Rekomendacija. Išskyrus tuos atvejus, kai keleivių kontrolė remiasi vien Keleivių sąrašu, valdžios organai neturėtų reikalauti, kad Keleivių sąraše būtų nurodytos tokios žinios:
• pilietybė (6 skiltis)
• gimimo data ir vieta (7 skiltis)
• įlipimo uostas (8 skiltis)
• išlipimo uostas (9 skiltis).
E. Ypatingos lengvatos tranzitiniams keleiviams
3.36 Norma. Tranzitinio keleivio, liekančio laive, kuriuo jis atvyko ir kuriuo išvyksta, atžvilgiu valdžios organai paprastai neatlieka standartinės kontrolės, išskyrus saugumo sumetimais.
3.37 Rekomendacija. Tranzitiniam keleiviui turėtų būti leidžiama laikyti savo žinioje pasą ar kitą tapatybės dokumentą.
3.38 Rekomendacija. Iš tranzitinių keleivių neturėtų būti reikalaujama pildyti įlipimo/išlipimo kortelę.
3.39 Rekomendacija. Tranzitiniam keleiviui, kuris tęsia kelionę iš to pačio uosto tuo pačiu laivu, paprastai turėtų būti išduodamas laikinas leidimas išlipti į krantą, jeigu jis to nori, tam laikotarpiui, kol laivas stovi uoste.
3.40 Rekomendacija. Iš tranzitinio keleivio, kuris tęsia kelionę iš to pačio uosto tuo pačiu laivu, neturėtų būti reikalaujama turėti vizą, išskyrus ypatingus atvejus, nustatytus atitinkamų valdžios organų.
3.41 Rekomendacija. Iš tranzitinio keleivio, kuris tęsia kelionę iš to pačio uosto tuo pačiu laivu, paprastai neturėtų būti reikalaujama pateikti rašytinę Muitinės deklaraciją.
F. Lengvatos mokslinio tyrimo darbus atliekantiems laivams
G. Papildomos lengvatos užsieniečiams, kurie priklauso tarptautinius reisus atliekančių laivų įguloms, – išleidimas į krantą
3.44 Norma. Valdžios organai leidžia išlipti į krantą įgulos nariams užsieniečiams, kai laivas, kuriuo jie atvyko, yra uoste, jeigu buvo atlikti laivo atvykimo formalumai ir jeigu valdžios organai neturi pagrindo neleisti išlipti į krantą dėl sveikatos apsaugos, viešojo saugumo ar viešosios tvarkos priežasčių.
3.46 Rekomendacija. Išlipančių į krantą arba grįžtančių į laivą įgulos narių asmeninis patikrinimas paprastai neturėtų būti daromas.
3.48 Rekomendacija. Jeigu reikalaujama, kad įgulos nariai būdami krante turėtų tapatybės dokumentus, tie dokumentai turėtų apsiriboti išvardytais 3.10 Normoje.
3.49 Rekomendacija. Valdžios organai turėtų įvesti išankstinės kontrolės sistemą, kad įgulos tų laivų, kurie reguliariai atvyksta į jų uostus, galėtų iš anksto gauti leidimą laikinai išlipti į krantą. Jeigu laivas neturi blogos, su imigracija susijusios reputacijos ir jeigu jam vietoje atstovauja laivo savininkas arba patikimas laivo savininko agentas, valdžios organai paprastai turėtų, įvertinę visus jiems reikalingus išankstinius duomenis, leisti laivui plaukti tiesiai į jo prieplauką ir neatlikti daugiau jokių įprastinių imigracijos formalumų, nebent valdžios organai reikalautų kitaip.
4 skyrius – Krovinio ir kitų daiktų atvykimas, buvimas ir išvykimas
Šiame skyriuje dėstomos nuostatos dėl formalumų, kurių valdžios organai reikalauja iš laivo savininko, jo agento arba laivo kapitono.
A. Bendrieji dalykai
4.1 Rekomendacija. Valdžios organai, bendradarbiaudami su laivo savininkais ir uosto pareigūnais, turėtų imtis atitinkamų priemonių, kad iki minimumo sumažėtų buvimo uoste laikas, turėtų rūpintis uosto transporto srautų patenkinamu sutvarkymu, turėtų dažnai peržiūrėti visas procedūras, susijusias su laivų atvykimu ir išvykimu, įskaitant įlipimą ir išlipimą, pakrovimą ir iškrovimą, aptarnavimą ir panašiai, taip pat su tuo susijusias saugumo priemones. Taip pat jie turėtų pasirūpinti, kad prekinius laivus ir jų krovinį būtų galima patikrinti, jeigu tai įmanoma, laivo darbo zonoje.
4.2 Rekomendacija. Valdžios organai, bendradarbiaudami su laivo savininkais ir uosto pareigūnais, turėtų imtis atitinkamų priemonių uosto transporto srautams patenkinamai sutvarkyti, kad krovinio iškrovimas ir kontrolė vyktų sklandžiai ir nesudėtingai. Šie patvarkymai turėtų apimti visas fazes nuo to laiko, kai laivas atvyksta į prieplauką iškrauti krovinio, atlikti formalumų, sandėliuoti ir, jei reikia, persiųsti krovinio. Tarp krovinio sandėlio ir kontrolės vietos, įrengtos arti prieplaukos, turėtų būti patogus tiesioginis susisiekimas ir, kur įmanoma, mechaninės gabenimo priemonės.
4.3 Rekomendacija. Valdžios organai turėtų skatinti savininkus ir/arba krovinių prieplaukos ir sandėlių operatorius imtis ypatingų sandėliavimo priemonių tokio krovinio atžvilgiu, kuris ypač vilioja vagis, ir iš anksto saugoti tas vietas, kuriose krovinys bus laikinai arba ilgą laiką sandėliuojamas, kad į jas nepatektų pašaliniai asmenys.
C. Importuojamo krovinio kontrolė
4.5 Norma. Valdžios organai teikia pirmenybę gyvų gyvūnų, gendančių prekių ir kitų skubaus pobūdžio siuntų kontrolei, jeigu tai neprieštarauja jokiems tos šalies draudimams ar apribojimams ir jokioms uosto saugumo ar narkotikų kontrolės priemonėms.
4.6 Rekomendacija. Susitariančiosios Vyriausybės turėtų palengvinti laikiną įvežimą specializuotos krovinio apdorojimo įrangos, atgabentos laivais ir naudojamos atvykimo uoste pakraunant, iškraunant ir apdorojant krovinį.
D. Konteineriai ir padėklai
4.8 Norma. Valdžios organai leidžia, jeigu tai neprieštarauja atitinkamiems jų nuostatams, laikinai importuoti konteinerius bei padėklus nemokant muitų ar kitų mokesčių ir lengvina jų naudojimą laivyboje.
4.9 Rekomendacija. Valdžios organai savo nuostatuose, apie kuriuos kalbama 4.8 Normoje, turėtų numatyti, kad jie pripažins paprastą deklaraciją apie tai, jog laikinai importuoti konteineriai ir padėklai bus reeksportuoti per tam tikrą Valstybės nustatytą laiką.
4.10 Norma. Valdžios organai leidžia konteineriams ir padėklams, įvežamiems į Valstybės teritoriją pagal 4.8 Normos sąlygas, palikti atvykimo uosto ribas importuoto krovinio kontrolės ir/arba eksportuojamo krovinio krovimo reikalu, jiems taikydami supaprastintas procedūras ir reikalaudami minimalios dokumentacijos.
4.11 Norma. Susitariančiosios Vyriausybės leidžia laikinai importuoti konteinerių sudedamąsias dalis nemokant muitų ir kitų mokesčių, kai šios dalys reikalingos remontui konteinerių, kurie jau įleisti pagal 4.8 Normos sąlygas.
E. Paskirties uoste neiškrautas krovinys
4.12 Norma. Kai bet koks krovinys, įrašytas į Krovinio deklaraciją, neiškraunamas numatytame paskirties uoste, valdžios organai leidžia pataisyti Krovinio deklaraciją ir neskiria jokių nuobaudų, jei įsitikina, kad krovinys apskritai nebuvo pakrautas į laivą arba, jeigu buvo pakrautas, jau iškrautas anksčiau kitame uoste.
4.13 Norma. Kai bet koks krovinys per klaidą arba dėl kitos svarios priežasties iškraunamas kitame, o ne numatytame paskirties uoste, valdžios organai palengvina jo persiuntimą į paskirties vietą. Ši sąlyga negalioja pavojingiems, draudžiamiems arba tokiems kroviniams, kurių pervežimas reikalauja ypatingų sąlygų.
F. Laivo savininko atsakomybės sumažinimas
4.14 Norma. Valdžios organai nereikalauja, kad laivo savininkas į vežimo dokumentą arba jo nuorašą įrašytų specialią informaciją, reikalingą šiems valdžios organams, nebent laivo savininkas pats būtų krovinio importuotojas arba eksportuotojas ar veiktų jo vardu.
5 skyrius – Sveikatos apsauga ir karantinas, įskaitant sanitarijos priemones gyvūnų ir augalų atžvilgiu
5.1 Norma. Valstybės, kuri nėra Tarptautinių sveikatos apsaugos taisyklių signatarė, valdžios organai stengiasi tarptautinei laivybai taikyti atitinkamas šių Taisyklių sąlygas.
5.2 Rekomendacija. Susitariančiosios Vyriausybės, dėl savo sveikatos apsaugos, geografinių, socialinių ar ekonominių sąlygų turinčios bendrų interesų, turėtų sudaryti specialius susitarimus pagal Tarptautinių sveikatos apsaugos taisyklių 85 straipsnį, jei tokie susitarimai palengvintų tų Taisyklių taikymą.
5.3 Rekomendacija. Tais atvejais, kai gabenant tam tikrus gyvūnus, augalus ar jų produktus reikalaujama Sanitarijos liudijimo ar panašių dokumentų, tokie liudijimai ir dokumentai turėtų būti paprasti ir plačiai pagarsinti, o Susitariančiosios Vyriausybės turėtų bendradarbiauti siekdamos tokių reikalavimų suvienodinimo.
5.4 Rekomendacija. Valdžios organai turėtų, jei tai įmanoma, leisti suteikti leidimą laisvai praktikai per radiją, jeigu, remdamiesi iki laivo atvykimo gauta informacija, uosto sveikatos apsaugos pareigūnai laikosi nuomonės, kad jo atvykimas neprisidės prie prasiskverbimo arba plitimo ligų, kurių atžvilgiu turi būti taikomas karantinas. Sveikatos apsaugos pareigūnams turėtų būti leidžiama, kai tai įmanoma, pakilti į laivą prieš jam atvykstant į uostą.
5.4.1 Norma. Valdžios organai bendradarbiauja su laivų savininkais siekdami, kad būtų laikomasi reikalavimo nedelsiant pranešti apie ligą laive uosto, į kurį laivas vyksta, sveikatos apsaugos pareigūnams, kad būtų lengviau užtikrinti bet kokio specialaus medicinos personalo ir reikiamos įrangos buvimą, kai laivas atvyks į uostą.
5.5 Norma. Valdžios organai pasirūpina, kad visos kelionių agentūros ir kiti susiję asmenys ar institucijos galėtų pakankamai anksti prieš laivui išvykstant pateikti keleiviams sąrašus skiepų, kurių reikalauja atitinkamų šalių valdžios organai, taip pat skiepijimo pažymėjimo formas, atitinkančias Tarptautines sveikatos apsaugos taisykles. Valdžios organai imasi visų įmanomų priemonių, kad suvienodinimo tikslu skiepytojai išduotų Tarptautinius skiepijimo arba pakartotinio skiepijimo pažymėjimus.
5.6 Rekomendacija. Valdžios organai turėtų pasirūpinti Tarptautinių skiepijimo arba pakartotinio skiepijimo pažymėjimų išdavimu, taip pat skiepijimo galimybe kiek įmanoma daugiau uostų.
5.7 Norma. Valdžios organai garantuoja, kad sanitarijos priemonės ir sveikatos apsaugos formalumai bus pradedami iš karto, atliekami negaištant ir nieko nediskriminuojant.
5.8 Rekomendacija. Valdžios organai turėtų pasirūpinti, kad kuo daugiau uostų turėtų tinkamas sąlygas sveikatos apsaugos, gyvūnų ir augalų karantino priemonėms vykdyti.
5.9 Norma. Kiek įmanoma daugiau Valstybės uostų laikomos parengtos tokios medicinos priemonės, kokios atrodo būtinos ir realios teikiant skubią pagalbą įguloms ir keleiviams.
5.10 Norma. Išskyrus ypatingus atvejus, keliančius didelį pavojų žmonių sveikatai, uosto sveikatos apsaugos pareigūnai nedraudžia laivui, kuris nėra užkrėstas arba nėra įtariama, kad jis užkrėstas liga, kurios atžvilgiu turi būti taikomas karantinas, iškrauti arba pakrauti krovinį ar laivo atsargas, arba papildyti kuro arba vandens atsargas.
5.11 Rekomendacija. Gabenti gyvulius, gyvulines žaliavas, žalius gyvulinius produktus, gyvulių pašarą ir tokius augalinius produktus, kurių atžvilgiu gali būti taikomas karantinas, turėtų būti leidžiama konkrečiai numatytomis aplinkybėmis, turint tokio pavidalo karantino pažymėjimą, dėl kurio yra susitarusios atitinkamos Valstybės.
A. Garantiniai raštai ir kitos garantijos formos
6.1 Rekomendacija. Tai atvejais, kai valdžios pareigūnai iš laivų savininkų reikalauja garantinių raštų (įkaitinių lakštų) ar kitokių garantijų įsiskolinimams pagal muitinės, imigracijos, sveikatos apsaugos, žemės ūkio produktų karantino ar panašius Valstybės įstatymus ir taisykles atlyginti, jie turėtų leisti naudoti, kai tai įmanoma, vieną bendrą garantinį raštą ar kitokią garantijos formą.
B. Paslaugos uostuose
6.2 Rekomendacija. Normaliomis darbo valandomis visas normalias paslaugas uoste valdžios organai turėtų teikti nemokamai. Normalias savo tarnybų darbo valandas valdžios organai turėtų suderinti su įprastiniais didesnio darbo krūvio laikotarpiais.
6.3 Norma. Susitariančiosios Vyriausybės imasi visų įmanomų priemonių organizuoti normalias valdžios organų paslaugas uostuose, kad būtų išvengta nereikalingo laivų gaišinimo jiems atvykus arba pasirengus išvykti ir iki minimumo sumažėtų formalumų atlikimo trukmė, jeigu valdžios organai pakankamai anksti informuojami apie atvykimo arba išvykimo laiką.
6.4 Norma. Sveikatos apsaugos pareigūnai neima mokesčio nei už jokį medicinos tyrimą ar bet kokį papildomą tyrimą, tiek bakteriologinį, tiek kitokį, atliekamą bet kuriuo dienos ar nakties metu, jeigu toks tyrimas reikalingas apžiūrimo asmens sveikatos būklei nustatyti, nei už lankymąsi laive ir jo apžiūrą karantino tikslais, išskyrus laivo apžiūrą deratizacijos arba atleidimo nuo deratizacijos pažymėjimo išdavimo tikslu, nei už bet kokį skiepijimą asmens, atvykusio laivu, ar skiepijimo pažymėjimo išdavimą. Tačiau tais atvejais, kai laivo ar jo keleivių ar įgulos atžvilgiu būtinos kitokios priemonės ir sveikatos apsaugos pareigūnai ima už jas mokestį, tokie mokesčiai imami pagal vieną tarifą, kuris yra vienodas visoje toje teritorijoje ir nepriklauso nuo asmens pilietybės ar gyvenamosios vietos ir laivo vėliavos valstybės, registracijos ar kieno jis yra nuosavybė.
6.5 Rekomendacija. Kai valdžios organai teikia paslaugas ne nuolatinėmis darbo valandomis, apie kurias kalbama 6.2 Rekomendacijoje, jos turėtų būti teikiamos nuosaikiomis, faktiškos paslaugų kainos neviršijančiomis sąlygomis.
6.6 Norma. Kai leidžia transporto apimtis uoste, valdžios organai užtikrina, kad formalumų tvarkymo paslaugos krovinio ir bagažo atžvilgiu atliekamos nepriklausomai nuo jo vertės ar pobūdžio.
6.7 Rekomendacija. Susitariančiosios Vyriausybės turėtų stengtis sudaryti susitarimus, kuriais viena Vyriausybė leistų kitai Vyriausybei prieš reisą arba jo metu imtis tam tikrų priemonių tikrinant laivus, keleivius, įgulą, bagažą, krovinį ir dokumentaciją muitinės, imigracijos, sveikatos apsaugos, augalų ir gyvūnų karantino tikslais, jeigu tokios priemonės palengvina kontrolę laivui atvykus į pastarąją Valstybę.
C. Pagalba ypatingais atvejais
6.8 Norma. Valdžios organai palengvina atvykimą ir išvykimą laivams, kurie vykdo gelbėjimo darbus, kovoja su jūrų tarša ar užsiima jos prevencija arba atlieka kitas ypatingas operacijas, būtinas garantuojant jūrų laivybos saugumą, gyventojų saugumą arba jūrų aplinkos apsaugą.
6.9 Norma. Valdžios organai kiek įmanydami lengvina įleidimą ir kontrolę asmenų, krovinio, medžiagų ir įrangos, reikalingos 6.8 Normoje aprašytose situacijose.
D. Nacionaliniai sąlygų lengvinimo komitetai
6.11 Rekomendacija. Kiekviena Susitariančioji Vyriausybė, jeigu jai tai atrodo reikalinga ir tinkama, turėtų pradėti nacionalinę jūrų transporto sąlygų lengvinimo programą, paremtą šiame priede išdėstytais reikalavimais, ir pasirūpinti, kad šios programos tikslas būtų įgyvendinti visas įmanomas priemones, galinčias palengvinti laivų, krovinio, įgulos, keleivių, pašto ir atsargų judėjimą šalinant nereikalingas kliūtis ir gaišatį.
6.12 Rekomendacija. Kiekviena Susitariančioji Vyriausybė turėtų įsteigti nacionalinį jūrų transporto sąlygų lengvinimo komitetą ar panašų nacionalinį organą lengvinimo priemonių įteisinimui ir įgyvendinimui skatinti, kuris koordinuotų vyriausybės departamentų, įstaigų ar kitų institucijų, susijusių arba atsakingų už įvairius tarptautinės jūrų laivybos aspektus, taip pat uosto pareigūnų ir laivų savininkų veiklą.
Pastaba. Steigiant nacionalinį jūrų transporto sąlygų lengvinimo komitetą ar panašų nacionalinį koordinavimo organą, Susitariančiosioms Vyriausybėms siūloma atsižvelgti į gaires, išdėstytas FAL.5/Cirk. 2.
______________
* Organizacijos pavadinimas buvo pakeistas į „Tarptautinė jūrų organizacija“, įvedus Organizacijos Konvencijos pataisas, kurios įsigaliojo 1982 metų gegužės 22 d.
* Pranešimai, kuriuos atsiuntė susitariančios Vyriausybės, remdamosi šiuo straipsniu, pateikiami 6 priedėlyje.
* Pranešimai, kuriuos atsiuntė Susitariančiosios Vyriausybės, remdamosi šiuo straipsniu, pateikiami 6 priedėlyje.
* Parašai praleisti.
** Remiamasi 1988 metų Konvencija dėl neleistinų veiksmų prieš jūrų laivininkystės saugumą slopinimo ir MSC [Komiteto žmogaus gyvybei jūroje išsaugoti] 1986 m. rugsėjo 26 d. cirk. Nr. 443 „Priemonės siekiant išvengti neleistinų veiksmų prieš laivų keleivius ir įgulas“.
* Žr. FAL. 2/Cirk. 35.
* 2.12 serija rezervuota ateičiai
* Galimas lydraščio pavyzdys pateikiamas 4 priedėlyje.
* Remiamasi Kioto konvencijos 11 Rekomendacija ir F3 Priedo II papildymu.
* Tekstas bus parengtas vėliau.