LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIS PROKURORAS
Į S A K Y M A S
DĖL REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO
2004 m. rugsėjo 28 d. Nr. I-133
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (Žin., 2003, Nr. 42-1919) 16 straipsnio 2 dalimi,
tvirtinu pridedamas Rekomendacijas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamoji atsakomybė numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu (LR BK 7 str.), ikiteisminio tyrimo organizavimo ir atlikimo.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro
2004 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. I-133
rekomendacijos dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamoji atsakomybė numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu (LR BK 7 str.), ikiteisminio tyrimo organizavimo ir atlikimo
1. Įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme įtvirtino universaliosios jurisdikcijos principą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) (Žin., 2000, Nr. 89-2741) 7 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus. Tai baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus (LR BK 99–113 str.), prekybą žmonėmis (LR BK 147 str.), vaiko pirkimą arba pardavimą (LR BK 157 str.), netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą, laikymą arba realizavimą (LR BK 213 str.), nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą (LR BK 216 str.), teroro aktą (LR BK 250 str.), orlaivio, laivo ar stacionarios platformos kontinentiniame šelfe užgrobimą (LR BK 251 str.), žmogaus pagrobimą įkaitu (LR BK 252 str.), neteisėtą elgesį su radioaktyviosiomis medžiagomis (LR BK 256 ir 257 str.), nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (LR BK 259–269 str.). Už šiuos nusikaltimus atsako asmenys, neatsižvelgiant į jų pilietybę, gyvenamąją vietą, nusikaltimo padarymo vietą, taip pat į tai, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus.
2. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (Žin., 2004, Nr. 73-2539) 8 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygas, 1 dalies 7 punktą užsienietis neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ir kituose tarptautinės teisės aktuose.
3. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas nustato baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus (LR BK XV skyrius, 99–113 straipsniai). Lietuvos Respublika ratifikavo šiuos pagrindinius tarptautinės humanitarinės teisės aktus: Jungtinių Tautų Organizacijos 1948-12-09 Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį, Jungtinių Tautų Organizacijos 1968-11-26 Konvenciją dėl senaties termino netaikymo už karinius nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai, 1949-08-12 Ženevos konvencijas dėl karo aukų apsaugos ir 1977 metų papildomus jų protokolus, taip pat pasirašė ir ratifikavo kitus tarptautinius teisės aktus, reglamentuojančius baudžiamąją atsakomybę už šios kategorijos ir kitus nusikaltimus, numatytus LR BK 7 straipsnio 2–10 punktuose.
4. Priimdama 2003-04-01 Įstatymą dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto ratifikavimo, Lietuvos Respublika tapo 1998-07-18 Statuto šalimi, kurioje galioja Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcija Statute numatytiems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, padarytiems Statutui įsigaliojus, ir kuri gali kreiptis į Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorą dėl kaltinimų pateikimo asmenims, padariusiems Teismo jurisdikcijai priklausančius nusikaltimus (Statuto 14 str.).
5. Lietuvos Respublikai 2004-05-01 tapus Europos Sąjungos nare, baudžiamajame procese atsirado ir įsigaliojo naujas baudžiamojo proceso institutas – Europos arešto orderis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 171 str.); buvo priimtos asmenų išdavimo ir perdavimo kitoms valstybėms arba iš jų – Lietuvos Respublikai pagrindus ir tvarką reglamentuojančios nuostatos (LR BK 91 str., LR BPK 691, 70, 711, 72, 73–76, 771 str., 122 str. 5 d., 437 str.).
6. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 32 dalyje apibrėžta užsieniečio sąvoka. Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios.
7. Pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 9 straipsnio, reglamentuojančio atvykstančių į Lietuvos Respubliką užsieniečių kontrolę, 1 dalies nuostatas užsieniečių vykimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontroliuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT), kuri pagal LR BPK 165 straipsnio 1 dalį yra viena iš ikiteisminio tyrimo įstaigų.
8. Pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 9 straipsnio nuostatas VSAT pareigūnai, kontroliuodami užsieniečių vykimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, turi nustatyti, ar nėra priežasčių ir sąlygų, numatytų šiame įstatyme, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, tarp kurių – ir sąlyga, kad užsienietis neįleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ir kituose tarptautinės teisės aktuose (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 8 str. 1 d. 7 p.). Sprendimą šiuo pagrindu neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respublikos teritoriją priima VSAT, kuri kontroliuodama atvykstančius užsieniečius bendradarbiauja su atitinkamomis Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis ir įstaigomis, užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, pagal savo kompetenciją vadovaudamasi tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais.
9. VSAT atliekant užsieniečio tikrinimą pasienio kontrolės punkte, įskaitant prašymo dėl trumpalaikės ar tranzitinės vizos išdavimo nagrinėjimą, ir nustačius ar turint duomenų, duodančių rimtą pagrindą manyti, jog tikrinamas atvykstantis į Lietuvos Respubliką ar vykstantis tranzitu per ją užsienietis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą ar kitas LR BK 7 straipsnio 2–10 punktuose numatytas nusikalstamas veikas savo kilmės, trečiojoje valstybėje arba Lietuvoje, vadovaujantis LR BK 7 straipsniu, LR BPK 166 straipsniu, LR BPK 171 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tuoj pat turi būti priimtas procesinis sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Toks užsienietis turi būti laikinai sulaikomas (LR BPK 140 str.), atliekami kiti neatidėliotini tyrimo veiksmai, LR BPK nustatytais pagrindais ir tvarka sprendžiami kardomosios priemonės skyrimo jam klausimai.
10. VSAT, nustatyta tvarka atlikdama valstybės sieną kertančių asmenų tikrinimą pasienio kontrolės punkte, įskaitant prašymų dėl trumpalaikės ar tranzitinės vizos išdavimo nagrinėjimą, ir gavusi duomenų, jog dėl tikrinamo atvykstančio į Lietuvos Respubliką ar vykstančio tranzitu per ją užsieniečio, kaip jis apibrėžiamas Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, arba valstybės sieną kertančio Lietuvos Respublikos piliečio Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra yra gavusi Europos arešto orderį, Tarptautinio baudžiamojo teismo arba kitos užsienio valstybės prašymą dėl tokio asmens perdavimo ar išdavimo (ekstradicijos) arba asmuo užsienyje paskelbtas ieškomu įtariant jį padarius nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdžius genocidą ar kitas LR BK 7 straipsnio 2–10 punktuose numatytas nusikalstamas veikas savo kilmės, trečiojoje valstybėje arba Lietuvoje ir jeigu jo atžvilgiu dėl šių nusikalstamų veikų užsienio valstybėje arba tarptautinėje teisingumo institucijoje atliekamas ikiteisminis tyrimas, neturi pradėti naujo ikiteisminio tyrimo dėl šių nusikalstamų veikų. Toks asmuo turi būti laikinai sulaikomas (LR BPK 140 str.), apie sulaikymą nustatyta tvarka nedelsiant pranešama teritorinės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kuris LR BPK numatytais pagrindais ir tvarka (LR BPK 72 str., 122–123 str.) nedelsdamas turi organizuoti suėmimo ar kitos kardomosios priemonės, kurios pakaktų užtikrinti, kad asmuo nepabėgtų ar nepasislėptų, paskyrimą.
11. Šių rekomendacijų 10 dalyje numatytais atvejais, teismui arba prokurorui paskyrus laikinai sulaikytam asmeniui kardomąją priemonę, teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras visą surinktą medžiagą ir proceso dokumentus nedelsdamas turi išsiųsti Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus vyriausiajam prokurorui.
12. VSAT, nustatyta tvarka atlikdama valstybės sieną kertančių asmenų tikrinimą pasienio kontrolės punkte, įskaitant prašymų dėl trumpalaikės ar tranzitinės vizos išdavimo nagrinėjimą, ir gavusi duomenų, jog tikrinamo atvykstančio į Lietuvos Respubliką ar vykstančio tranzitu per ją užsieniečio, kaip jis apibrėžiamas Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, arba valstybės sieną kertančio Lietuvos Respublikos piliečio atžvilgiu Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, teritorinė prokuratūra ar ikiteisminio tyrimo įstaiga atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 7 straipsnio 1–10 punktuose, padarytų asmens kilmės, trečiojoje valstybėje arba Lietuvoje, arba jeigu Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra yra išdavusi tokio asmens Europos arešto orderį ir/arba asmuo dėl to yra paieškomas, tokį asmenį turi laikinai sulaikyti (LR BPK 140 str.) ir nustatyta tvarka nedelsiant apie tai pranešti ikiteisminį tyrimą atliekančiam ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui arba ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui.
13. Operatyvinės veiklos vykdymo metu arba ikiteisminio tyrimo įstaigų ar prokurorų atliekamų ikiteisminių tyrimų dėl kitų nusikalstamų veikų metu nustačius ar gavus duomenų, duodančių rimtą pagrindą manyti, kad užsienietis, neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 10 str.), arba neteisėtai esantis jos teritorijoje (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 23 str.), arba turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 14 d.) arba leidimą nuolat gyventi Lietuvoje (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 15 d.), taip pat užsienietis – prieglobsčio prašytojas (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 20 d.) arba prieglobsčio prašytojo šeimos narys (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 22 d.), taip pat užsienietis, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 20 d.) arba laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 12 d.), nelydimas nepilnametis užsienietis (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 16 d., 32 str.), Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, taip pat tranzitu per Lietuvos Respubliką vykstantis užsienietis, yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdęs genocidą, arba padaręs kitas LR BK 7 straipsnio 2–10 punktuose numatytas nusikalstamas veikas savo kilmės, trečiojoje valstybėje arba Lietuvoje, VSAT ar bet kuri kita ikiteisminio tyrimo įstaiga (policija, Valstybės saugumo departamentas ar kt.) arba ikiteisminį tyrimą atliekantis prokuroras, vadovaudamiesi LR BPK normomis ir LR BK 7 straipsniu, nedelsdami turi priimti procesinį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 7 straipsnyje, sulaikyti tokį asmenį (LR BPK 140 str.) ir atlikti kitus neatidėliotinus tyrimo veiksmus. Dėl tokių nusikalstamų veikų pradėtam ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras LR BPK nustatytais pagrindais ir tvarka nedelsdamas turi spręsti kardomosios priemonės skyrimo tokiam įtariamam asmeniui klausimus.
14. Tuo atveju, kai užsienietis VSAT ar kitos ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnų buvo sulaikytas Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnyje nustatytais pagrindais arba teismo sprendimu (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 114 str., 2 d., 116 str.), arba teismo sprendimu jam yra pritaikytos alternatyvios sulaikymo priemonės (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 str.), taip pat tais atvejais, kai atliekamos tokio užsieniečio asmens tapatybės nustatymo procedūros (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties VIII skyrius), ikiteisminio tyrimo įstaiga turi raštu kreiptis į Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinę ryšių valdybą (INTERPOLO nacionalinį skyrių) prašydama suteikti informaciją apie tokio užsieniečio tarptautinę paiešką, kitos valstybės išduotą Europos arešto orderį dėl užsieniečio perdavimo jai, taip pat apie Tarptautinio baudžiamojo teismo arba užsienio valstybės prašymą išduoti sulaikytą užsienietį dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 7 str.
15. Šių rekomendacijų 14 dalyje nurodytais atvejais ikiteisminio tyrimo įstaigos paklausimas dėl užsieniečio tarptautinės paieškos, Europos arešto orderio išdavimo, Tarptautinio baudžiamojo teismo arba užsienio valstybės prašymo išduoti tokį asmenį gavimo turi būti išsiunčiamas ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriui.
16. Jeigu dėl šių rekomendacijų 14 dalyje nurodytais pagrindais sulaikyto užsieniečio buvo išduotas Europos arešto orderis, gautas Tarptautinio baudžiamojo teismo ar užsienio valstybės prašymas arba paskelbta jo tarptautinė paieška, ir šis užsienietis įtariamas padaręs bet kurią nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 7 straipsnyje, ikiteisminis tyrimas dėl minėtų nusikalstamų veikų nepradedamas. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo įstaiga apie minėtais pagrindais sulaikytą asmenį nedelsdama turi išsiųsti pranešimą ir visą apie jį surinktą informaciją Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriui. Šio skyriaus vyriausiasis prokuroras, išnagrinėjęs su pranešimu gautus dokumentus, turi priimti sprendimus dėl tokio asmens perdavimo arba jo išdavimo procedūrų pradėjimo.
17. Jeigu iš VSAT ar kitos ikiteisminio tyrimo įstaigos gautame pranešime apie Įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties numatytais pagrindais sulaikytą užsienietį yra duomenų, duodančių rimtą pagrindą manyti, kad jis yra padaręs kurią nors iš LR BK 7 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų savo kilmės, trečiojoje valstybėje arba Lietuvoje, tačiau dėl tokios veikos padarymo Europos arešto orderis neišduotas ir Lietuvos Respublikos neprašoma užsienietį perduoti orderį išdavusiai valstybei, ar pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo ar užsienio valstybės prašymą toks asmuo nėra prašomas išduoti, Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus vyriausiasis prokuroras gautą pranešimą turi perduoti pagal kompetenciją atitinkamo Generalinės prokuratūros struktūrinio padalinio vadovui.
18. Generalinės prokuratūros struktūrinio padalinio vadovas, kuriam buvo perduotas šių rekomendacijų 17 dalyje nurodytas pranešimas, nedelsdamas turi priimti procesinį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl LR BK 7 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos ir spręsti jo organizavimo klausimus arba organizuoti procesinio sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą priėmimą savo vadovaujamame struktūriniame padalinyje ar teritorinėje prokuratūroje.
19. Ikiteisminis tyrimas dėl LR BK 7 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų užsieniečio arba Lietuvos Respublikos piliečio atžvilgiu turi būti pradedamas, kaip pagrindą nurodant LR BK 7 straipsnį ir atitinkamą jo punktą, organizuojamas ir atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, LR BPK, LR BK, generalinio prokuroro patvirtintų rekomendacijų ir šių rekomendacijų nuostatomis.
20. Visais šiose rekomendacijose numatytais atvejais, kai ikiteisminis tyrimas pradėtas ikiteisminio tyrimo įstaigos, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas, ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas turi išsiųsti pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą atitinkamos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kuris, gavęs pranešimą ir vadovaudamasis LR BPK, generalinio prokuroro įsakymais patvirtintomis rekomendacijomis, nedelsdamas organizuoja tolesnį ikiteisminį tyrimą.
21. Apie VSAT ar kitų ikiteisminio tyrimo įstaigų arba teritorinės prokuratūros pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 7 straipsnio 1 punkte, taip pat sunkių ir labai sunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 5 ir 6 d.), numatytų šio straipsnio 2–10 punktuose, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras, atsižvelgdamas į Generalinės prokuratūros struktūrinių padalinių kompetenciją, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo pranešimo apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą ikiteisminio tyrimo įstaigoje gavimo arba jo pradėjimo prokuratūroje dienos, privalo pranešti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento, Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus arba Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui).
22. Šių rekomendacijų 21 dalyje nurodytame prokuroro pranešime turi būti pateikti duomenys apie įtariamajam paskirtą kardomąją priemonę ir baudžiamojoje byloje atliktus pirminius tyrimo veiksmus. Tokį pranešimą gavę Generalinės prokuratūros struktūrinių padalinių vadovai, atsižvelgdami į konkretaus ikiteisminio tyrimo svarbą, kitas aplinkybes ir vadovaudamiesi LR BPK, LR BK, generalinio prokuroro įsakymais patvirtintų rekomendacijų dėl tam tikrų LR BPK ir LR BK straipsnių taikymo nuostatomis, gali nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo perėmimo ir atlikimo jų vadovaujamame padalinyje arba vadovavimo jam ar jo atlikimo perdavimo kitam prokurorui arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai.
23. Šiose rekomendacijose minėtų LR BK 7 straipsnio 1–10 punktuose numatytų nusikalstamų veikų, padarytų ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, ikiteisminiam tyrimui taikomos Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių ir kitų tarptautinės teisės aktų, LR BPK, LR BK, generalinio prokuroro įsakymais patvirtintų rekomendacijų dėl tam tikrų šių kodeksų straipsnių taikymo nuostatos, kurios būtų taikomos ir tais atvejais, kai minėtos nusikalstamos veikos padarytos Lietuvos Respublikos teritorijoje.
24. Sprendimai dėl įtariamų padarius LR BK 7 straipsnio 1–10 punktuose numatytas nusikalstamas veikas užsieniečių, kaip jie apibrėžiami Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo 2 str. 32 d., ir Lietuvos Respublikos piliečių išdavimo kitai valstybei pagal prašymą dėl ekstradicijos arba perdavimo pagal Europos arešto orderį, taip pat dėl tokių asmenų perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui, priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis ir kitais tarptautinės teisės aktais, LR BK, LR BPK, generalinio prokuroro įsakymais patvirtintais Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatais, rekomendacijomis dėl tam tikrų LR BPK ir LR BK normų taikymo, Generalinės prokuratūros struktūrinių padalinių nuostatais.
______________