LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KOMPENSACIJŲ UŽ VALSTYBĖS IŠPERKAMĄ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ DYDŽIO, ŠALTINIŲ, MOKĖJIMO TERMINŲ BEI TVARKOS, TAIP PAT GARANTIJŲ IR LENGVATŲ, NUMATYTŲ PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYME, ĮSTATYMO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. IXP-2835 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO 4 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. IXP-2836
2003 m. spalio 21 d. Nr. 1314
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2003 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 1697 „Dėl įstatymų projektų išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo papildymo įstatymo projektui Nr. IXP-2835 ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. IXP-2836 dėl šių priežasčių:
1. Padidinus asmenų, turinčių teisę į lengvatą išmokant kompensacijas už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, skaičių, minėtajai nuostatai įgyvendinti reikės papildomų valstybės lėšų, išmokėtinų iki 2007 m. sausio 1 dienos. Kiek prireiktų lėšų, šiandien net apytiksliai nustatyti neįmanoma, nes nėra reikiamų duomenų. Įstatymų projektuose įrašytos lengvatos neparemtos finansiniais ištekliais.
2. Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1728; 1999, Nr. 113-3292; 2003, Nr. 14-539) 7 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyti asmenų (I grupės invalidų, 1918–1920 metų nepriklausomybės kovų karių savanorių, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių, politinių kalinių, tremtinių ir Vyčio Kryžiaus ordinu iki 1940 m. birželio 15 d. apdovanotų asmenų), turinčių teisę į lengvatą išmokant kompensaciją pagal 3 punktą, sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai). Atsižvelgiant į tai, papildant 7 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kartu turi būti papildomas ir šios dalies 4 punktas. Be to, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymą (Žin., 2000, Nr. 5-124) nukentėjusio nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmens teisinis statusas pripažįstamas gynėjų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams). Taigi manytume, kad šie asmenys (kiti nukentėję nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir kitos nepriklausomoje Lietuvoje vykdytos SSRS valdžios institucijų ir kariuomenės agresijos asmenys) turėtų būti nurodomi ne 7 straipsnio 2 dalies 3 punkte, pagal kurį lengvata taikoma patiems kaliniams, tremtiniams, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams ir kitiems asmenims, o 7 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kuriame nustatytas kompensacijos mokėjimo asmenų, nurodytų 3 punkte, sutuoktiniams, tėvams, vaikams terminas.
3. Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558; 1999, Nr. 48-1522; 2001, Nr. 71-2518) 16 straipsnio 9 dalies 5 punkte nustatyta, kad piliečiams 1918–1920 metų nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams, politiniams kaliniams, tremtiniams ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanotiems asmenims, jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), kuriems atkuriamos arba atkurtos nuosavybės teisės į žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei ir naudojamą asmeniniam arba valstiečių ūkiui, tarnybinėms daloms, apskrities viršininko sprendimu pagal rajono (miesto) žemėtvarkos skyriaus išvadą atlyginimo dydis pinigais padidinamas 15 procentų. Taigi papildant Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 7 punktą kartu reikėtų papildyti Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 10 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 5 punktą.
4. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį piliečio, turinčio teisę į lengvatą, teisė gauti iš laisvos žemės fondo iki 30 ar 100 procentų padidintą žemės sklypą įgyvendinama atkuriant nuosavybės teises, t.y. žemės sklypas didinamas iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo. Priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą (didesnį ar nedidesnį), laikoma, kad su piliečiu atsiskaityta ir sprendimas atkurti nuosavybės teises įvykdytas. Taigi papildžius Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį šia lengvata (teise gauti didesnį žemės sklypą) galės pasinaudoti tik tie piliečiai, kuriems dar neatkurtos nuosavybės teisės į valstybės išperkamą žemę, užimtą asmeninio ūkio arba valstiečio ūkio. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą pabrėžta teisinio reguliavimo stabilumo ir asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą principų svarba. Pritarus šiam pasiūlymui, nuosavybės teisės perduodant nuosavybėn neatlygintinai didesnius žemės sklypus būtų atkuriamos nevienodomis sąlygomis, t.y. piliečiams, kuriems nuosavybės teisės dar neatkurtos, būtų sudarytos palankesnės sąlygos negu tiems, kuriems sprendimai atkurti nuosavybės teises jau priimti.