LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL BŪDOS-PRAVIENIŠKIŲ MIŠKŲ BIOSFEROS POLIGONO GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO
2011 m. gruodžio 2 d. Nr. D1-935
Vilnius
Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:
1. T v i r t i n u Būdos-Pravieniškių miškų biosferos poligono gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).
2. P a v e d u:
2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;
2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti planavimą lėšų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Kauno marių regioninio parko direkcija;
2.3. Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti valstybės įmonės Kaišiadorių miškų urėdijos privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų lėšų, kuriomis reikia finansuoti atitinkamas priemones, numatytas šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, planavimą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-935
BŪDOS-PRAVIENIŠKIŲ MIŠKŲ BIOSFEROS POLIGONO
GAMTOTVARKOS PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Būdos-Pravieniškių miškų biosferos poligono gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas paukščių apsaugai svarbiai teritorijai vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2009, Nr. 41-1593). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendinius (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka.
II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
2. Paukščių apsaugai svarbi teritorija Būdos-Pravieniškių miškai (toliau – Būdos-Pravieniškių miškų PAST) yra Kauno apskrities Kaišiadorių rajono savivaldybėje. Būdos-Pravieniškių miškų PAST ribos sutampa su Būdos-Pravieniškių miškų biosferos poligono ribomis. Būdos-Pravieniškių miškų biosferos poligonas įsteigtas aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-590 „Dėl Babtų-Varluvos miškų, Balbieriškio miško, Biržų girios ir Būdos-Pravieniškių miškų biosferos poligonų įsteigimo, biosferos poligonų nuostatų bei biosferos poligonų ribų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 170-6287). Teritorijos, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, plotas – 5173,49 ha. Nedidelę dalį Būdos-Pravieniškių miškų PAST užima valstybinis Būdos botaninis-zoologinis draustinis (780 ha) ir Kaišiadorių rajono savivaldybės sprendimu įsteigtas Šešuvos botaninis draustinis (213 ha).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1899; 2006, Nr. 92-3635) Būdos-Pravieniškių miškų biosferos poligonui suteiktas paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusas, siekiant apsaugoti vapsvaėdžių (Pernis apivorus), jerubių (Bonasia bonasia), gervių (Grus grus), žvirblinių pelėdų (Glaucidium passerinum), juodųjų meletų (Dryocopus martius), vidutinių genių (Dendrocopos medius) ir tripirščių genių (Picoides tridactylus) vietos perinčias populiacijas. Pastaraisiais metais vietinė vapsvaėdžių populiacija buvo apie 12 porų, jerubių apie 50 porų, gervių apie 30 porų, žvirblinių pelėdų apie 10 porų, juodųjų meletų apie 40 porų, vidutinių genių apie 25–30 porų ir tripirščių genių apie 10 porų.
Pagal vapsvaėdžių, jerubių, žvirblinių pelėdų ir tripirščių genių vietinių populiacijų gausą Būdos-Pravieniškių miškų PAST yra antra geriausia teritorija šių rūšių apsaugai Lietuvoje. Atitinkamai – vidutinių genių apsaugai tai yra trečia geriausia teritorija šalyje. Gervių ir juodųjų meletų apsaugai Būdos-Pravieniškių miškų PAST yra viena vertingiausių teritorijų šalyje.
Būdos-Pravieniškių miškų PAST teritorijoje aptinkama 21 perinti paukščių rūšis, įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949) (toliau – Saugomų rūšių sąrašas). Teritorijoje aptinkami mažieji ereliai rėksniai (Aquila pomarina), baltnugariai geniai (Dendrocopos leucotos), juodieji gandrai (Ciconia nigra), lėliai (Caprimulgus europeus), mažosios musinukės (Ficedula parva), paprastosios medšarkės (Lanius collurio), kurių gausa neatitinka PAST atrankos kriterijų, tačiau jų ilgalaikis išlikimas Būdos-Pravieniškių miškų PAST yra svarbus, siekiant visoje šalyje užtikrinti jų palankų apsaugos statusą.
Didžiausias grėsmes saugomų rūšių paukščiams gali sukelti antropogeninis trikdymas ir per didelis neigiamas plėšrūnų poveikis. Rekreacinė plėtra teritorijoje taip pat gali būti paukščiams papildoma grėsmė.
VĮ Kaišiadorių miškų urėdija yra atsakinga už valstybinės reikšmės miško plotų tvarkymą, naudojimą. Ji miškų ūkio veiklą vykdo vadovaudamasi Būdos-Pravieniškių miškų biosferos poligono nuostatais, patvirtintais aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-590 ir, turėdama FSC atsakingos miškininkystės sertifikatą, laikosi SmartWood standarto reikalavimų.
Privatūs ir rezervuoti nuosavybės teisių atstatymui miškai sudaro apie 705 ha, arba 13,7 proc. bendro teritorijos ploto. Likusi miškų dalis – valstybiniai miškai. Žemės ūkio naudmenos (kartu su sodybomis) sudaro apie 1,2 proc.
III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
3. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti palankią vapsvaėdžių, jerubių, gervių, žvirblinių pelėdų, juodųjų meletų, vidutinių ir tripirščių genių populiacijų apsaugos būklę, išsaugant jų veisimosi ir maitinimosi buveines. Siekiama palaikyti ne mažesnes vietines šių paukščių rūšių populiacijas: vapsvaėdžio su 12 kasmet perinčių porų, jerubės su 50 porų, gervės su 30 porų, žvirblinės pelėdos su 10 porų, juodosios meletos su 40 porų, vidutinio genio su 25 poromis ir tripirščio genio su 10 perinčių porų.
4. Gamtotvarkos tikslams pasiekti numatomi šie uždaviniai:
4.1. nuolat palaikyti ir gerinti jautrių miškų ūkio veiklai saugomų rūšių paukščių buveinių kokybę įgyvendinant pažangią miškų ūkio veiklos praktiką;
IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą biosferos poligone koordinuoja Kauno marių regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už teritorijoje gyvenančių saugomų paukščių rūšių palankios apsaugos būklės užtikrinimą. Kauno marių regioninio parko direkcija organizuoja šio Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo plano (toliau – Priemonių planas) 2.1, 2.2, 2.3, 2.4, 3.2, 4.1, 4.2 priemonių įgyvendinimą.
VĮ Kaišiadorių miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybinės reikšmės miškuose vadovaudamasi Būdos-Pravieniškių miškų biosferos poligono nuostatais, todėl ji yra pagrindinė vykdytoja Priemonių plano 1.1, 1.2, 1.3, 2.5, 2.6, 3.1, 5.1 priemonių, kurios įgyvendinamos valstybinės reikšmės miškuose. 2.1, 2.2, 2.3, 2.4 ir 5.1 priemones VĮ Kaišiadorių miškų urėdija vykdo kartu su Kauno marių regioninio parko direkcija.
VĮ Kaišiadorių miškų urėdija miškų ūkio veiklą ir Priemonių plano įgyvendinimo metodus ir terminus koordinuoja su Kauno marių regioninio parko direkcija.
V. IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI
7. Išteklių analizė, preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, ES struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir VĮ miškų urėdijų privalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbams skiriamos lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.
2.1 ir 2.2 priemonės darbams įgyvendinti siūloma rengti paraišką pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. Priklausomai nuo pasirinktos darbų finansavimo alternatyvos, Kauno marių regioninio parko direkcija teikia metodinę paramą VĮ Kaišiadorių miškų urėdijai šiai rengiant paraišką finansavimui.
VI. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA
8. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari rūšių buveinių kokybės, dydžio ir rūšių individų gausos stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas.
9. Saugomų paukščių rūšių stebėsena numatyta Valstybinėje aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programoje (toliau – VAMP), patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2011, Nr. 34-1603). Todėl, atliekant šiame skyriuje numatytą Gamtotvarkos plano tikslinimą, tikslinga įvertinti VAMP programos nuostatas dėl Gamtotvarkos plano uždaviniuose nurodytų objektų stebėsenos. Už stebėsenos vykdymą atsakinga Kauno marių regioninio parko direkcija.
10. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Kauno marių regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, vertinusių buveinių ir rūšių būklę, kitų suinteresuotų institucijų pastabas ir pasiūlymus. Kauno marių regioninio parko direkcija rengia peržiūros ataskaitą ir ją teikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
11. Gamtotvarkos planas pirmą kartą peržiūrimas po trejų metų nuo jo patvirtinimo, o vėliau vykdoma ne rečiau nei kas trejus metus, parengiant peržiūrėjimo ataskaitą. Paskutinė peržiūrėjimo ataskaita rengiama kitais metais pasibaigus Gamtotvarkos plano įgyvendinimui.
12. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:
12.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;
Būdos-Pravieniškių miškų
biosferos poligono gamtotvarkos plano
priedas
GAMTOTVARKOS PLANO ĮGYVENDINIMO PLANAS
Uždavinys |
Priemonės pavadinimas |
Atsakingos institucijos |
Priemonės įvykdymo terminas |
Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai1 |
1. Nuolat palaikyti ir gerinti jautrių miškų ūkio veiklai saugomų rūšių paukščių buveinių kokybę įgyvendinant pažangią miškų ūkio veiklos praktiką |
1.1. vykdant miškotvarkos projekte suprojektuotus kirtimus, užmirkusių ir pelkinių dirvožemių medynus formuoti ne tankesnius kaip 0,7 skalsumo, jeigu tai leidžia miškų ūkio veiklą reglamentuojantys teisės aktai |
VĮ Kaišiadorių miškų urėdija |
2012–2021 |
I |
1.2. insekticidus naudoti tik būtinais atvejais. Esant galimybei, pasirinkti ne chemines kovos priemones visoje Būdos-Pravieniškių miškų PAST teritorijoje |
VĮ Kaišiadorių miškų urėdija |
2012–2021 |
I |
|
1.3. vykdant pagrindinius miško kirtimus gamtotvarkos plano teritorijoje pirmenybę teikti neplyniems kirtimams ir taip formuoti įvairiaamžius mišrius su ąžuolu ir egle medynus |
VĮ Kaišiadorių miškų urėdija |
2012–2021 |
I |
|
2. Atkurti paukščiams svarbius buveinių elementus |
2.1. parinkti vapsvaėdžių veisimuisi potencialiai tinkamus medžius ir juose iškelti dirbtines lizdavietes, 24 vnt. |
Kauno marių regioninio parko direkcija VĮ Kaišiadorių miškų urėdija |
2012–2013 |
I |
2.2. iškelti žvirblinėms pelėdoms inkilus išskirtose žvirblinių pelėdų veisimosi vietose, 20 vnt. |
Kauno marių regioninio parko direkcija VĮ Kaišiadorių miškų urėdija |
2012–2013 |
I |
|
2.3. identifikuoti perspektyvias bebravietes |
Kauno marių regioninio parko direkcija VĮ Kaišiadorių miškų urėdija |
2012–2013 |
I |
|
2.4. išsaugoti perspektyvias bebravietes |
Kauno marių regioninio parko direkcija VĮ Kaišiadorių miškų urėdija |
2013–2014 |
I |
|
2.5. globoti skruzdėlynus (šalinant menkavertę augaliją, aptveriant nuo šernų ir pan.) (po 20 vnt. kasmet) |
VĮ Kaišiadorių miškų urėdija |
2012–2021 |
I |
|
2.6. išsaugoti perspektyvius ornitochorinius krūmus miško kirtimo metu
|
VĮ Kaišiadorių miškų urėdija |
2012–2021 |
III |
|
3. Sumažinti antropogeninį paukščių trikdymą |
3.1. atlikti miško kirtimo ir medienos ištraukimo darbus, netrikdant retųjų paukščių veisimosi sezono metu, nuo liepos 1 d. iki kovo 1 d. visoje Būdos-Pravieniškių miškų PAST teritorijoje |
VĮ Kaišiadorių miškų urėdija |
2012–2021 |
I |
3.2. informuoti teritorijos lankytojus apie neigiamą lankymosi poveikį retųjų paukščių veisimosi sezono metu įrengiant informacines lentas Pagrindžiamosios informacijos 3 pav. nurodytose vietose, 11 vnt. |
Kauno marių regioninio parko direkcija |
2012–2021 |
I |
|
4. Sumažinti vietinių plėšrūnų populiacijas |
4.1. organizuoti susitikimus su Kaišiadorių rajono medžiotojų būreliais siekiant bendradarbiauti vykdant plėšrūnų gausos reguliavimą visoje Būdos-Pravieniškių miškų PAST teritorijoje |
Kauno marių regioninio parko direkcija |
2012 |
I |
4.2. organizuoti kiaunėms, audinėms, mangutams, lapėms, katėms ir šunims skirtų gyvagaudžių spąstų įsigijimą (25 vnt.) ir plėšrūnų gausos reguliavimą |
Kauno marių regioninio parko direkcija |
2013 |
I |
|
5. Informuoti vietos gyventojus apie Būdos-Pravieniškių miškų biosferos poligono apsaugos tikslus |
įrengti informacinį stendą apie teritorijoje saugomas gamtines vertybes Pagrindžiamojoje informacijoje nurodytoje vietoje, 1 vnt. |
VĮ Kaišiadorių miškų urėdija Kauno marių regioninio parko direkcija |
2013 |
II |
1Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios.