LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS

Į S A K Y M A S

DĖL ZOONOZIŲ STEBĖSENOS REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO

2004 m. balandžio 28 d. Nr. B1-390

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendindamas 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/99/EB dėl zoonozių ir zoonozių sukėlėjų stebėsenos, papildančią Tarybos sprendimą 90/424/EEB ir panaikinančią Tarybos direktyvą 92/117/EEB:

1. Tvirtinu pridedamus Zoonozių stebėsenos reikalavimus.

2. Pripažįstu netekusiu galios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. B1-496 „Dėl Zoonozių veterinarinės kontrolės reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 55-2481).

3. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriui ir Maisto ir veterinarijos audito tarnybai.

DIREKTORIUS                                                                                  KAZIMIERAS LUKAUSKAS

______________

PATVIRTINTA

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos

direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu

Nr. B1-390

ZOONOZIŲ STEBĖSENOS REIKALAVIMAI

Zoonozių stebėsenos reikalavimai paruošti vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/99/EB dėl zoonozių ir zoonozių sukėlėjų stebėsenos, papildančią Tarybos sprendimą 90/424/EEB ir panaikinančią Tarybos direktyvą 92/117/EEB.

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Zoonozių stebėsenos reikalavimų (toliau – Reikalavimai) tikslas – nustatyti zoonozių, zoonozių sukėlėjų ir jų antimikrobinio atsparumo stebėsenos ir apsinuodijimų maistu protrūkių epidemiologinio tyrimo tvarką, kuri leistų surinkti informaciją, reikalingą pagrindinėms jų plitimo tendencijoms ir priežastims nustatyti.

2. Reikalavimai apima:

2.1. zoonozių ir zoonozių sukėlėjų stebėseną;

2.2. antimikrobinio atsparumo stebėseną;

2.3. apsinuodijimų maistu protrūkių epidemiologinį tyrimą;

2.4. apsikeitimą informacija apie zoonozes ir zoonozių sukėlėjus.

3. Reikalavimai turi būti taikomi nepažeidžiant gyvūnų sveikatos, gyvūnų šėrimo, maisto higienos, užkrečiamųjų žmonių ligų, sveikatos ir saugos darbe, genų technologijos ir užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų specialiųjų reikalavimų.

4. Vartojamos sąvokos:

Antimikrobinis atsparumas – tam tikrų rūšių mikroorganizmų gebėjimas išlikti arba net daugintis esant tam tikrai antimikrobinių medžiagų koncentracijai, kurios paprastai pakanka tos pačios rūšies mikroorganizmų dauginimuisi slopinti arba juos sunaikinti.

Apsinuodijimų maistu protrūkis – du arba daugiau žmonių susirgimo ir (arba) užsikrėtimo zoonoze atvejų, nustatyti tam tikromis aplinkybėmis, arba situacija, kai nustatytas zoonozės atvejų skaičius yra didesnis nei lauktas zoonozės atvejų skaičius ir šie zoonozės atvejai kilo arba įtariama, kad kilo, naudojant tą patį užkrėstą maistą.

Stebėsena – duomenų apie zoonozes, zoonozių sukėlėjus ir jų antimikrobinį atsparumą rinkimas, analizavimas ir platinimas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.

Zoonozė – bendra gyvūnams ir žmonėms liga ir (arba) užsikrėtimas, kuriais natūraliai užsikrečiama tiesioginiu arba netiesioginiu būdu.

Zoonozės sukėlėjas – virusas, bakterija, grybelis, parazitas arba kitas biologinis organizmas, kuris gali sukelti zoonozę.

Vartojamos kitos sąvokos, nurodytos 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002, nustatančiame maisto įstatymo bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiame Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiame darbo tvarką maisto saugos klausimais.

5. VMVT turi užtikrinti, kad būtų renkami, tiriami ir nedelsiant publikuojami pagal šiuos Reikalavimus duomenys apie zoonozių atvejus, zoonozių sukėlėjus ir jų antimikrobinį atsparumą ir būtų patvirtintos zoonozių kontrolės priemonės.

6. VMVT, atlikdama 5 punkte nurodytas priemones, turi bendradarbiauti su kitomis Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis ir organizacijomis, atsakingomis už žmonių sveikatos apsaugą ir maisto saugą.

7. VMVT turi užtikrinti, kad valstybiniai veterinarijos gydytojai nuolat keltų kvalifikaciją mikrobiologijos ir epidemiologijos srityse, būtų tinkamai pasiruošę atlikti 5 punkte nurodytas kontrolės priemones.

II SKYRIUS

ZOONOZIŲ IR ZOONOZIŲ SUKĖLĖJŲ STEBĖSENA

I SKIRSNIS

ZOONOZIŲ IR ZOONOZIŲ SUKĖLĖJŲ STEBĖSENOS BENDRIEJI REIKALAVIMAI

8. VMVT turi rinkti duomenis, reikalingus zoonozių ir zoonozių sukėlėjų keliamam pavojui įvertinti.

9. Stebėsena turi būti atliekama visais labiausiai tinkamais zoonozėms ir zoonozių sukėlėjams stebėti maisto gamybos etapais:

9.1. pirminės gamybos metu;

9.2. kitais maisto gamybos, įskaitant maisto ir pašarų gamybą, etapais.

10. Stebėsena turi apimti zoonozes ir zoonozių sukėlėjus, nurodytus 1 priedo 1 punkte. Jeigu šalyje yra nepalanki epidemiologinė situacija, turi būti stebimos zoonozės ir zoonozių sukėlėjai, nurodyti 1 priedo 2 punkte.

11. 1 priedas gali būti pakeistas pagal procedūrą, nurodytą Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkte, atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

11.1. zoonozių ir jų sukėlėjų paplitimą gyvūnų ir žmonių populiacijoje, pašaruose ir maisto produktuose;

11.2. poveikį žmonių sveikatai;

11.3. ekonominį poveikį gyvūnų ir žmonių sveikatos priežiūrai ir pašarų ir maisto verslui;

11.4. epidemiologines tendencijas žmonių ir gyvūnų populiacijose, pašaruose ir maisto produktuose.

12. Stebėsena turi būti pagrįsta įdiegtomis stebėsenos sistemomis kitose ES šalyse. Tačiau, siekiant lengviau surinkti ir palyginti duomenis, detalios zoonozių ir zoonozių sukėlėjų, nurodytų 1 priede, stebėsenos taisyklės gali būti nustatytos pagal procedūrą, nurodytą Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkte, atsižvelgiant į kitus gyvūnų sveikatos, maisto saugos ir žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimus. Tokios detalios taisyklės turi nustatyti minimalius tam tikrų zoonozių arba zoonozių sukėlėjų stebėsenos reikalavimus. Jos gali nurodyti:

12.1. gyvūnų populiaciją arba subpopuliaciją, maisto gamybos etapus, kuriems taikoma stebėsena;

12.2. reikalingus rinkti duomenis;

12.3. atvejų aprašymo formą;

12.4. mėginių paėmimo schemas, kurios turi būti naudojamos;

12.5. laboratorinius metodus, kuriais turi būti atliekami tyrimai;

12.6. ataskaitų paruošimo dažnumą, įskaitant ataskaitų, kurias turi teikti VMVT ir teritorinės VMVT, paruošimo rekomendacijas.

13. Europos Komisija teikia prioritetą zoonozių ir zoonozių sukėlėjų, nurodytų 1 priedo 1 punkte, stebėsenai.

II SKIRSNIS

KOORDINUOTOS STEBĖSENOS PROGRAMOS

14. Jeigu, atlikus stebėseną pagal 8–13 punktus, surinktų duomenų nepakanka, gali būti sudaryta koordinuota vienos ar kelių zoonozių ir (arba) zoonozių sukėlėjų stebėsenos programa pagal procedūrą, nurodytą Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkte. Koordinuota stebėsenos programa gali būti sudaryta tokiu atveju, jeigu tam yra ypatingas poreikis arba reikia įvertinti pavojus arba zoonozių ar zoonozių sukėlėjų ekonominę žalą.

15. Koordinuotoje stebėsenos programoje turi būti nuoroda į zoonozes ir zoonozių sukėlėjus gyvūnų populiacijose, nurodytose 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2160/2003 dėl salmonella ir kitų nurodytų maisto zoonozių sukėlėjų 1 priede.

16. Minimalūs koordinuotų stebėsenos programų reikalavimai nurodyti 3 priede.

III SKIRSNIS

MAISTO GAMYBOS ĮMONIŲ PAREIGOS

17. VMVT turi užtikrinti, kad maisto gamybos įmonės atliktų zoonozių ir zoonozių sukėlėjų stebėseną, kaip nurodyta 9 punkte. Šios įmonės turi:

17.1. saugoti tyrimų rezultatus ir išsaugoti duomenis apie išskirtą zoonozės sukėlėją VMVT nustatytą laikotarpį;

17.2. perduoti tyrimų rezultatus arba pateikti zoonozių sukėlėjus VMVT pareikalavus.

18. 17 punkto detalios įgyvendinimo taisyklės gali būti nustatytos pagal procedūrą, nurodytą Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkte.

III SKYRIUS

ANTIMIKROBINIO ATSPARUMO STEBĖSENA

19. Pagal 2 priede nurodytus reikalavimus VMVT turi užtikrinti, kad atliekant stebėseną būtų renkami gyvūnų zoonozių sukėlėjų ir kitų sukėlėjų, kurie kelia pavojų žmonių sveikatai, antimikrobinio atsparumo duomenys.

20. 19 punkte nurodytos stebėsenos duomenys turi papildyti žmonių ligų sukėlėjų stebėsenos, atliekamos pagal 1998 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 2119/98/EB, duomenis.

21. 19–20 punktų detalios įgyvendinimo taisyklės gali būti nustatytos pagal procedūrą, nurodytą Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkte.

IV SKYRIUS

APSINUODIJIMŲ MAISTU PROTRŪKIŲ EPIDEMIOLOGINIS TYRIMAS

22. VMVT turi užtikrinti, kad maisto gamybos įmonės pateiktų informaciją, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 19 straipsnio 3 punkte, maisto produktai, kuriuose buvo nustatyti zoonozių sukėlėjai, arba jų atitinkamas mėginys būtų tinkamai saugomi, kad tai neturėtų neigiamo poveikio laboratoriniam tyrimui ar maisto infekcijos protrūkio tyrimui.

23. VMVT turi ištirti apsinuodijimų maistu protrūkius, bendradarbiaudama su kompetentingomis institucijomis, nurodytomis Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo 2119/98/EB 1 straipsnyje. Atliekant tyrimą turi būti išaiškinti epidemiologiniai duomenys, nustatyti užkrėsti maisto produktai ir protrūkio galimos priežastys. Pagal galimybes turi būti atliekami epidemiologiniai ir mikrobiologiniai tyrimai. VMVT turi pateikti Europos Komisijai tyrimų rezultatų trumpą ataskaitą, kurioje turi būti informacija, nurodyta 4 priedo 6 punkte.

24. Detalios apsinuodijimų maistu protrūkių tyrimų taisyklės gali būti nustatytos pagal procedūrą, nurodytą Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkte.

25. 22 ir 23 punktai turi būti taikomi nepažeidžiant maisto produktų saugos, žmonių užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės ankstyvojo perspėjimo ir reagavimo sistemų ir maisto higienos reikalavimų, Maisto įstatymo (Žin., 2000, Nr. 32-893) bendrųjų reikalavimų dėl neatidėliotinų priemonių, reikalingų pašalinti iš rinkos maistą ir pašarus.

V SKYRIUS

PASIKEITIMAS INFORMACIJA

26. VMVT turi įvertinti zoonozių, zoonozių sukėlėjų Lietuvos Respublikoje paplitimo tendencijas ir priežastis. Kasmet gegužės mėnesį VMVT turi pateikti Europos Komisijai ataskaitą apie zoonozių, zoonozių sukėlėjų paplitimo tendencijas ir priežastis ir antimikrobinio atsparumo tyrimo rezultatus, nurodant duomenis, surinktus, kaip nurodyta 8–13, 19–25 punktuose praėjusiais metais. Ataskaitos ir jų santraukos turi būti publikuojamos. Ataskaitose taip pat turi būti informacija, nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2160/2003 3 straipsnio 2b punkte. Ataskaitoms taikomi minimalūs reikalavimai, nurodyti 4 priede. Detalios ataskaitų įteikimo taisyklės, įskaitant jų formą ir minimalią teikiamą informaciją, gali būti nustatytos pagal procedūrą, nurodytą Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkte. Esant nepalankiai situacijai, Europos Komisija gali pareikalauti specialios papildomos informacijos. VMVT turi pateikti tokią informaciją pareikalavus Europos Komisijai arba savo iniciatyva.

27. Europos Komisija siunčia ataskaitas, nurodytas 26 punkte, Europos maisto saugos tarnybai, kuri tiria ataskaitas ir lapkričio mėnesį publikuoja ataskaitų santrauką apie zoonozių, zoonozių sukėlėjų paplitimo tendencijas ir priežastis ir antimikrobinio atsparumo tyrimo rezultatus ES. Europos maisto saugos tarnyba, ruošdama ataskaitos santrauką, atsižvelgia į duomenis, teikiamus pagal 1964 m. Tarybos direktyvos 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų prekybai galvijais ir kiaulėmis Bendrijoje 8 straipsnį, 1989 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvos 89/397/EEB dėl oficialios maisto kontrolės 14 straipsnio 2 punktą, 1990 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimo 90/424/EEB dėl išlaidų veterinarijos srityje 24 straipsnį, Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo 2119/98/EB 4 straipsnį.

28. VMVT turi pateikti Europos Komisijai koordinuotų stebėsenos programų, paruoštų pagal 14–16 punktus, rezultatus. Europos Komisija siunčia rezultatus Europos maisto saugos tarnybai, kuri rezultatus ir jų santrauka publikuoja.

VI SKYRIUS

LABORATORIJOS

29. Viena arba daugiau ES laboratorijų gali būti paskirtos atlikti zoonozių, zoonozių sukėlėjų ir antimikrobinio atsparumo analizę ir tyrimus.

30. VMVT apie patvirtintas nacionalines kontrolines laboratorijas kiekvienai veiklos sričiai, kuriai buvo įsteigtos ES kontrolinės laboratorijos, informuoja Europos Komisiją.

31. Nacionalinių kontrolinių laboratorijų tam tikra atsakomybė ir uždaviniai, ypač dėl jų veiklos koordinavimo, gali būti nustatyti pagal procedūrą, nurodytą Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkte.

VII SKYRIUS

PRIEDŲ PAPILDYMAI IR PEREINAMOSIOS PRIEMONĖS

32. Pagal procedūrą, nurodytą Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkte, gali būti papildyti 2, 3 ir 4 priedai ir patvirtintos bet kokios pereinamosios ar įgyvendinimo priemonės.

______________

Zoonozių stebėsenos

reikalavimų

1 priedas

ZOONOZIŲ IR ZOONOZIŲ SUKĖLĖJŲ STEBĖSENA

1. Zoonozės ir zoonozių sukėlėjai, kurių stebėsena atliekama:

1.1. bruceliozė ir jos sukėlėjai;

1.2. kampilobakteriozė ir jos sukėlėjai;

1.3. echinokokozė ir jos sukėlėjai;

1.4. listeriozė ir jos sukėlėjai;

1.5. salmoneliozė ir jos sukėlėjai;

1.6. trichineliozė ir jos sukėlėjai;

1.7. Mycobacterium bovis sukeliama tuberkuliozė;

1.8. verotoksigeninė Escsherichia coli.

2. Zoonozės ir zoonozių sukėlėjai, kurie turi būti stebimi atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją:

2.1. virusinės zoonozės:

2.1.1. kalicivirozė,

2.1.2. A hepatito viruso sukeliamas hepatitas,

2.1.3. gripo viruso sukeliamas gripas,

2.1.4. pasiutligė,

2.1.5. Arthropoda nariuotakojų gyvūnų platinamos virusinės ligos;

2.2. bakterinės zoonozės:

2.2.1. boreliozė ir jos sukėlėjai,

2.2.2. botulizmas ir jo sukėlėjai,

2.2.3. leptospirozė ir jos sukėlėjai,

2.2.4. psitakozė ir jos sukėlėjai,

2.2.5. tuberkuliozės, išskyrus nurodytas 1.7 punkte,

2.2.6. vibriozė ir jos sukėlėjai,

2.2.7. jersiniozė ir jos sukėlėjai;

2.3. parazitinės zoonozės:

2.3.1. anaziakiazė ir jos sukėlėjai,

2.3.2. kriptosporidiozė ir jos sukėlėjai,

2.3.3. cisticerkozė ir jos sukėlėjai,

2.3.4. toksoplazmozė ir jos sukėlėjai,

2.4. kitos zoonozės ir jų sukėlėjai.

______________

Zoonozių stebėsenos

reikalavimų

2 priedas

ANTIMIKROBINIO ATSPARUMO STEBĖSENOS REIKALAVIMAI

1. VMVT turi užtikrinti, kad antimikrobinio atsparumo stebėsenos sistema, nurodyta Reikalavimų 19–21 punktuose, apimtų šią informaciją:

1.1. gyvūnų rūšys, įtrauktos į stebėsenos sistemą;

1.2. bakterijų rūšys ir (arba) padermės, įtrauktos į stebėsenos sistemą;

1.3. mėginių paėmimo strategija, taikoma stebėsenai atlikti;

1.4. antimikrobinių medžiagų stebėsena;

1.5. laboratorinių tyrimų metodika, naudojama antimokrobiniam atsparumui nustatyti;

1.6. laboratorinių tyrimų metodika, naudojama mikrobiologinėms padermėms nustatyti;

1.7. duomenų rinkimo metodai.

2. VMVT turi užtikrinti, kad stebėsenos sistema suteiktų reikalingą informaciją reprezentacinio skaičiaus Salmonella porūšių, Campylobacter jejuni ir Campylobacter coli padermių, išskirtų iš galvijų, kiaulių ir paukščių organizmo ir gyvūninio maisto, gauto iš šių rūšių gyvūnų, antimikrobinio atsparumo.

______________

Zoonozių stebėsenos

reikalavimų

3 priedas

KOORDINUOTOS STEBĖSENOS PROGRAMOS

Koordinuotose stebėsenos programose turi būti nurodyta:

– tikslas;

– trukmė;

– geografinė teritorija arba regionas;

– stebimos zoonozės ir (arba) zoonozių sukėlėjai;

– mėginių pobūdis ir kiti reikalingi duomenys;

– minimali mėginių paėmimo schema;

– laboratoriniai tyrimo metodai;

– kompetentingos institucijos uždaviniai;

– skiriamos lėšos;

– programos sąmata ir jos finansavimo šaltiniai;

– rezultatų pateikimo būdas ir laikas.

______________

Zoonozių stebėsenos

reikalavimų

4 priedas

REIKALAVIMAI ATASKAITAI

1. Šio priedo 3–6 punktai turi būti taikomi stebėsenos, atliktos pagal Reikalavimų 8–13 ir 19–21 punktus, ataskaitai.

2. Šio priedo 7 punktas turi būti taikomas stebėsenos, atliktos pagal Reikalavimų 22–25 punktus, ataskaitai.

3. Apie kiekvieną zoonozę ir zoonozės sukėlėją turi būti aprašyta (vėliau ataskaitoje turi būti nurodomi tik pasikeitę duomenys):

3.1. stebėsenos sistema (mėginių paėmimo strategija, mėginių paėmimo dažnumas, mėginių pobūdis, kiekvieno atvejo aprašymas, naudoti tyrimo metodai);

3.2. vakcinavimas ir kitos prevencijos priemonės;

3.3. kontrolės mechanizmai ir, kur tinkama, programos;

3.4. taikomos priemonės, nustačius zoonozės protrūkį;

3.5. taikoma pranešimo sistema;

3.6. ligos ir (arba) užsikrėtimo istorija šalyje.

4. Kiekvienais metais turi būti aprašyta:

4.1. jautrių gyvūnų populiacija:

4.1.1. bandų arba pulkų skaičius,

4.1.2. bendras gyvūnų skaičius,

4.1.3. kur tinkama, taikomi gamybos metodai;

4.2. laboratorijų ir institucijų, atliekančių stebėseną, skaičius ir bendras jų apibūdinimas.

5. Kiekvienais metais apie kiekvieną zoonozės sukėlėją, juos paaiškinant, turi būti nurodyti šie duomenys:

5.1. anksčiau aprašytos stebėsenos sistemos pakeitimai;

5.2. anksčiau nurodytų metodų pakeitimai;

5.3. tyrimų rezultatai, tipizavimo ir kiti laboratorinio tyrimo metodai;

5.4. paskutinės situacijos įvertinimas ir infekcijos paplitimo pobūdis ir priežastys;

5.5. zoonozės aktualumas;

5.6. gyvūnų ir maisto tyrimo duomenų svarba žmonių susirgimų skaičiui;

5.7. prevencijos priemonės, kurios galėtų būti naudojamos apsaugoti arba sumažinti žmonių užsikrėtimą zoonozių sukėlėjais;

5.8. bet kokios specifinės priemonės, taikomos arba siūlomos atsižvelgiant į pakutinę situaciją.

6. Tyrimų rezultatai turi būti išdėstomi tokiu būdu, kad būtų nurodytas ištirtų epidemiologinių vienetų skaičius (bandų, pulkų, mėginių, partijų) ir apsinuodijimų maistu protrūkių skaičius ir būtų parodytas zoonozių ir zoonozių sukėlėjų geografinis paplitimas.

7. Apsinuodijimų maistu protrūkio duomenys:

7.1. bendras protrūkių skaičius per metus;

7.2. žmonių, kurie numirė arba susirgo dėl šių protrūkių, skaičius;

7.3. protrūkių sukėlėjo pavadinimas, nurodant jo serologinį tipą ir kitas savybes; jeigu sukėlėjo nepavyksta nustatyti, būtina nurodyti nenustatymo priežastis;

7.4. užkrėstas maistas ir kiti galimi užsikrėtimo šaltiniai;

7.5. vieta, kurioje užkrėstas maistas buvo pagamintas, parduotas, nupirktas ir sunaudotas;

7.6. pridisponuojantys faktoriai, pavyzdžiui, maisto gamybos higienos reikalavimų nesilaikymas.

______________