LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
N U T A R I M A S
DĖL VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS STATUTO PATVIRTINIMO
2004 m. liepos 15 d. Nr. IX-2392
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Vilniaus dailės akademijos senato 2004 m. birželio 2 d. sprendimą, nutaria:
3 straipsnis.
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. IX-1289 „Dėl Vilniaus dailės akademijos statuto patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 6-237).
Lietuvos Respublikos Seimo
2004 m. liepos 15 d.
nutarimo Nr. IX-2392
1 priedėlis
VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS STATUTAS
Akademijos pavadinimas – Vilniaus dailės akademija (lotynų kalba – Academia Artium Vilnensis). Akademijos adresas: Maironio g. 6, LT-01124 Vilnius.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Akademija yra valstybinė meno aukštoji mokykla. Joje vyrauja universitetinės studijos ir studentų daugumą sudaro asmenys, studijuojantys pagal universitetines studijų programas, atliekami moksliniai tyrimai, organizuojamos pagrindinės, magistrantūros, specialiosios profesinės, vientisosios, meno aspirantūros, doktorantūros studijos ir plėtojama aukšto lygio profesionali meno veikla. Akademijos steigėjas yra Lietuvos Respublikos Seimas.
2. Pagrindiniai Akademijos tikslai:
1) sudaryti sąlygas asmeniui įgyti moksliniais tyrimais ir meno praktika grindžiamą kultūros, mokslo ir naujausių technologijų lygį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą, kvalifikaciją ir mokslo laipsnį;
2) sudaryti sąlygas asmens tęstiniam mokymuisi, įgytos kvalifikacijos kėlimui bei persikvalifikavimui;
3) rengti menininkus ir mokslininkus, stiprinti mokslo ir studijų poveikį Lietuvos ūkio ir kultūros pažangai bei demokratinės, pilietinės visuomenės sklaidai;
4) ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią efektyviai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje;
5) menine, moksline, šviečiamąja ir kita kultūrine veikla skatinti Vilniaus regiono bei visos šalies plėtrą;
3. Akademijos uždavinys – ugdyti išsilavinusią, mokslui, naujausioms technologijoms, kultūros vertybėms imlią asmenybę ir visuomenę, kurti, kaupti ir skleisti mokslo žinias bei kultūros vertybes, įtvirtinti nacionalinės kultūros savitumą, studijomis, menine kūryba ir moksliniais tyrimais skatinti naujų žinių ir kultūros vertybių kūrimą.
4. Akademijoje rengiami dailininkai, architektai, dizaineriai, menotyrininkai, restauratoriai, kultūros vadybininkai, gebantys savarankiškai dirbti intelektinį ir kūrybinį darbą.
5. Akademija organizuoja studijas, teikia kvalifikacijas, kurioms įgyti būtinas aukštasis išsilavinimas, plėtoja kūrybinę veiklą bei kultūrą, vykdo mokslinius tyrimus ir taiko mokslinių tyrimų rezultatus, kaupia mokslo žinias, puoselėja akademines bendruomenės tradicijas.
6. Akademijos veikla grindžiama meno, mokslo ir studijų vienove, akademine laisve ir autonomija, kurią nustato įstatymai ir Akademijos statutas.
7. Akademija turi turėti studijų srities ir krypties reglamentu nustatytos kvalifikacijos akademinį ir profesinį personalą, auditorijų, laboratorijų, dirbtuvių, galerijų, biblioteką, muziejų, meno kūrybinės veiklos ir mokslo bei mokomųjų ir informacinių priemonių, reikalingų atitinkamoms studijų programomis įgyvendinti. Šios priemonės turi atitikti Akademijos teikiamas kvalifikacijas. Daugiau kaip pusė Akademijos dėstytojų turi būti mokslininkai ar pripažinti menininkai.
8. Akademija rengia perspektyvinius 5 metų savo plėtros planų projektus ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijai (toliau – Ministerija).
9. Akademija turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve ir apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Aukštojo mokslo įstatymo bei Akademijos statuto.
10. Akademija turi šias teises:
4) nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, konkretų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, administracijos ir kitų tarnautojų skaičių, jų teises ir pareigas bei darbo apmokėjimo sąlygas, neprieštaraujančias galiojantiems teisės aktams;
7) nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis formas;
11. Akademija gali steigti savo veiklai reikalingus padalinius – fakultetus, institutus, katedras, studijas, laboratorijas, gamybinius ir kitus padalinius.
12. Akademija, atlikdama savo funkcijas, turi:
1) visiems Lietuvos nuolatiniams gyventojams pagal jų sugebėjimus ir žinias sudaryti vienodas galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą;
4) informuoti visuomenę ir valstybės bei savivaldybių institucijas ir įstaigas apie savo veiklą, studijų kokybės užtikrinimo priemones ir lėšų naudojimą;
13. Akademijos dėstytojai, mokslo darbuotojai ir studentai turi žodžio, studijų, meninės veiklos, mokslinių tyrimų laisvę ir ja naudojasi nepažeisdami kitų asmenų teisių, įstatymų, kitų teisės aktų bei Akademijos statuto.
14. Akademija yra ne pelno įstaiga, turinti valstybinės universitetinio tipo aukštosios mokyklos statusą.
II. SAVIVALDOS IR VISUOMENINIO REGULIAVIMO
INSTITUCIJOS
16. Pagrindinės Akademijos savivaldos ir visuomeninio reguliavimo institucijos yra:
18. Senatas – aukščiausioji Akademijos akademinės savivaldos institucija. Senatas sudaromas 5 metų laikotarpiui. Senato nariais gali būti Akademijos mokslininkai, pripažinti menininkai, studentai, taip pat kitų mokslų ir studijų institucijų mokslininkai ir pripažinti menininkai. Studentai turi sudaryti 10 procentų Senato narių. Studentų atstovus į Senatą deleguoja visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Profesoriaus pareigas einantys dėstytojai turi sudaryti ne mažiau kaip pusę Senato narių. Akademijos rektorius yra Senato narys pagal pareigas. Rektoriumi ir Senato pirmininku negali būti tas pats asmuo.
19. Senatas sprendimus priima atviru ar slaptu balsavimu posėdyje dalyvaujančių Senato narių paprasta balsų dauguma. Senato posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Senato narių. Senatas slaptu balsavimu posėdyje dalyvaujančių Senato narių paprasta balsų dauguma išsirenka Senato pirmininką. Senato pirmininkui pasiūlius, Senatas atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių Senato narių paprasta balsų dauguma išsirenka Senato pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.
20. Senato pirmininkas vadovauja Senatui ir organizuoja Senato veiklą. Senato posėdžius ne rečiau kaip du kartus per semestrą šaukia Senato pirmininkas. Jis taip pat kartu su pirmininko pavaduotoju ir sekretoriumi nustato posėdžių darbo tvarką. Senato posėdžiams pirmininkauja Senato pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Senato pirmininko pasiūlytas Senato narys, posėdžiams sekretoriauja Senato sekretorius.
21. Neeilinis Senato posėdis turi būti šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip trečdalis Senato narių. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas Senato narys.
22. Senatas atlieka šias pagrindines funkcijas:
4) rektoriaus teikimu atviru balsavimu tvirtina prorektorius, fakultetų dekanus, katedrų vedėjus, institutų direktorius, bibliotekos vedėją, ūkio ir administracijos padalinių vadovus;
5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;
6) Vyriausybės nustatyta tvarka teikia pedagoginius profesoriaus ir docento vardus einantiems atitinkamas pareigas dėstytojams, taip pat Akademijos garbės vardus;
8) svarsto ir tvirtina studijų, meninės kūrybos veiklos, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programas, taip pat aprobuoja struktūrinius pakeitimus, reikalingus toms programoms įgyvendinti, atsižvelgdamas į Akademijos tarybos arba rektoriaus siūlymus;
9) teikia siūlymus Vyriausybei dėl lėšų paskirstymo meno ir mokslo sričių, kurias plėtoja Akademija, konsultacinei ir informacinei veiklai;
10) svarsto Akademijos plėtros perspektyvinio plano projektą ir, gavęs Akademijos tarybos išvadą, jį tvirtina bei teikia Ministerijai kartu su Akademijos tarybos išvada;
11) svarsto metines rektoriaus ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas ir, gavęs Akademijos tarybos išvadas, jas tvirtina;
12) tvirtina Akademijos vidaus tvarkos taisykles bei akademinių reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus;
23. Senatas apie savo sprendimus informuoja akademinę bendruomenę ir kartą per metus atsiskaito už savo veiklą. Senato posėdžio nutarimai skelbiami viešai Akademijos rūmuose ir per 10 dienų išsiunčiami Akademijos padaliniams.
24. Akademijos taryba (toliau – Taryba):
2) gali teikti siūlymus dėl studijų, meninės kūrybos, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programų, taip pat dėl struktūros pakeitimų, reikalingų toms programoms įgyvendinti;
4) prieš 2 mėnesius iki kadencijos pabaigos, taip pat Aukštojo mokslo įstatymo ar šio statuto numatytais atvejais nutrūkus įgaliojimams nepasibaigus kadencijai skelbia Senato, rektoriaus rinkimus;
5) svarsto ir parengia išvadas dėl metinių rektoriaus ataskaitų, metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų;
6) vertina, kaip Akademija vykdo savo uždavinius ir kaip prisideda prie valstybės ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros;
25. Taryba turi teisę gauti iš Akademijos ir Ministerijos informaciją, būtiną funkcijoms atlikti. Tarybos nariai gali dalyvauti visų Akademijos savivaldos ir valdymo institucijų posėdžiuose. Akademija turi suteikti Tarybai patalpas ir techniškai ją aptarnauti.
26. Taryba sudaroma 4 metų kadencijai iš 12 narių. Ji sudaroma iš trijų dalių: vieną trečdalį Tarybos narių atviru balsavimu balsų dauguma skiria Senatas; kitą trečdalį Tarybos narių (ne Akademijos darbuotojų), atstovaujančių mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, vietos savivaldos ar valstybės valdymo institucijoms, skiria švietimo ir mokslo ministras; likęs trečdalis Tarybos narių skiriamas bendru rektoriaus ir ministro sutarimu. Tarp Senato skirtų narių turi būti rektorius ir vienas studentų atstovas, išrinktas studentų atstovybės. Ministras įsakymu skelbia Tarybos sudėtį ir, atsižvelgdamas į rektoriaus siūlymą, skiria jos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Akademijoje dirbantis asmuo. Taryba tvirtina Tarybos darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima atviru balsavimu visų Tarybos narių paprasta balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Prieštaravimai tarp Senato ir Tarybos sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. Apie savo veiklą Taryba reglamento nustatyta tvarka kasmet informuoja Senatą, akademinę bendruomenę ir visuomenę, teikia ataskaitas ministrui.
28. Akademijos rektorius:
1) atsako už tai, kad Akademijos veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, Akademijos statutą, kitus teisės aktus;
3) teikia Senatui tvirtinti prorektorių, dekanų, katedrų vedėjų, institutų direktorių, bibliotekos vedėjų, ūkio ir administracijos padalinių vadovų kandidatūras;
4) priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia konkursus pareigoms eiti, skiria asmenis į šias pareigas bei atleidžia iš jų;
6) skatina darbuotojus ir studentus bei skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai paskelbia;
7) tvirtina Akademijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, atsako už Akademijos finansinę veiklą, tinkamą turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo;
9) teikia Senatui siūlymus dėl studijų, meninės kūrybos, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programų bei struktūrinių pakeitimų, reikalingų šioms programoms įgyvendinti;
10) viešai skelbia ir teikia Senatui ir Ministerijai metinę Akademijos veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos įvykdymo ataskaitą;
30. Rektorių 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu posėdyje dalyvaujančių Senato narių paprasta balsų dauguma renka Senatas. Konkurse rektoriaus pareigoms eiti gali dalyvauti tik mokslininkas ar pripažintas menininkas, turintys profesoriaus vardą.
31. Jei visų Senato narių balsų dauguma nepatvirtinama rektoriaus metinė ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, rektoriaus įgaliojimai nutrūksta. Jeigu nustatoma, kad rektorius šiurkščiai pažeidė įstatymus ar Statutą, Senatas savo iniciatyva arba Tarybos siūlymu gali rektorių atstatydinti. Iki naujo rektoriaus išrinkimo Senatas paveda rektoriaus pareigas eiti kitam Senato nariui.
III. STRUKTŪRA. PADALINIAI
33. Akademijoje yra studijų, studijų aptarnavimo ir mokslo bei meno padaliniai. Jie steigiami arba likviduojami Senato sprendimu rektoriaus teikimu.
34. Prorektorius studijoms vadovauja studijų darbui, administruoja studijų ir studijų aptarnavimo padalinių veiklą. Rektoriaus teikimu Senatas atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių Senato narių paprasta balsų dauguma jį tvirtina 5 metams. Prorektoriaus ir rektoriaus kadencijos sutampa.
35. Prorektorius studijoms:
1) teikia Senatui tvirtinti katedrų pagrindinių studijų programas, taip pat kitus su studijomis susijusius dokumentus;
36. Prorektorius menui ir mokslui vadovauja meno veiklai ir mokslo darbui. Rektoriaus teikimu Senatas atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių Senato narių paprasta balsų dauguma prorektorių tvirtina 5 metams. Prorektoriaus ir rektoriaus kadencijos sutampa.
37. Prorektorius menui ir mokslui:
1) administruoja doktorantūros ir meno aspirantūros studijas ir kartu su prorektoriumi studijoms – magistrantūros studijas;
2) kuruoja Dailėtyros instituto, bibliotekos, muziejaus, galerijos, doktorantūros ir aspirantūros skyriaus, leidyklos ir užsienio ryšių skyriaus veiklą;
4) rūpinasi mokslo darbų, disertacijų, vadovėlių, mokymo priemonių rengimu; fakultetų tarybų, katedrų teikimu organizuoja leidybą;
38. Fakultetas – katedrų ir mokymo (dirbtuvių, laboratorijų, kabinetų ir pan.) bei mokslo padalinių, apimančių tam tikrą studijų sritį, junginys.
40. Fakulteto tarybai pagal pareigas priklauso katedrų vedėjai, kitų fakulteto padalinių vadovai. Kitus fakulteto tarybos narius deleguoja fakulteto katedros ir minėti padaliniai. Fakulteto taryba renkama 5 metams, ji papildoma atsiradus laisvai vietai. Fakulteto tarybai vadovauja dekanas.
41. Fakulteto taryba:
1) slaptu balsavimu posėdyje dalyvaujančių tarybos narių paprasta balsų dauguma renka fakulteto dekano kandidatūrą. Dekanui pasiūlius atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių tarybos narių paprasta balsų dauguma tvirtina prodekaną, fakulteto tarybos sekretorių;
6) pateikia Senatui fakulteto katedrų, studijų, mokslo ir kitų padalinių steigimo ir pertvarkymo projektus, koordinuoja šių padalinių darbą;
42. Fakulteto tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Sprendimai priimami atviru ar slaptu balsavimu posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Sprendimai laikomi galiojančiais, kai balsavime dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių. Sprendimai įsigalioja dekanui paskelbus atitinkamus įsakymus. Priimti sprendimai viešai skelbiami fakultetuose, rektorato ir Senato posėdžiuose.
43. Dekanas, vykdydamas Statuto reikalavimus ir fakulteto tarybos valią, vadovauja fakultetui, veikia jo vardu, jam atstovauja bei tvarko fakulteto turtą ir nebiudžetines lėšas. Dekanas renkamas fakulteto taryboje 5 metams, bet ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Dekaną pavaduoja jo teikimu rektoriaus patvirtintas asmuo.
44. Katedra – svarbiausias studijų organizavimo padalinys. Ji vienija vienos ar kelių glaudžiai susijusių specialybių pedagoginį ir mokslo personalą. Aukščiausioji katedros valdymo institucija yra bendras katedros narių, dirbančių pedagoginį ir mokslo darbą, susirinkimas – katedros posėdis. Sprendimai priimami atviru ar slaptu balsavimu posėdyje dalyvaujančių katedros narių balsų dauguma, jei balsavime dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 katedros narių. Katedros vedėjo siūlymu į katedros posėdį patariamojo balso teise gali būti kviečiami studentai, mokslo, kūrybinių, gamybinių ar kitų institucijų atstovai, kiti asmenys. Ne mažiau kaip 1/3 darbuotojų raštišku siūlymu katedros posėdis kviečiamas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo siūlymo įteikimo katedros vedėjui.
45. Katedra:
3) pagal fakulteto taryboje patvirtintą pedagoginio personalo meninės, mokslinės ir metodinės veiklos programą rengia ir skelbia mokslo darbus, vadovėlius, konspektus, mokymo priemones, programas, užduotis ar kitą metodinę medžiagą;
46. Katedros vedėjas:
1) vadovauja katedros darbui, atsako už katedros darbo rezultatus, tvarko katedros turtą ir nebiudžetines lėšas;
2) vadovaudamasis Akademijos pedagoginio darbo taisyklėmis, skirsto katedros nariams pedagoginį krūvį;
3) siūlo administracijai priimti, perkelti ar atleisti iš pareigų katedros personalą (išskyrus dėstytojus ir mokslo darbuotojus), jį skatinti ar skirti drausmines nuobaudas;
IV. AKADEMIJOS PERSONALAS
48. Akademijos personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracijos ir kiti tarnautojai. Jų darbo sąlygas ir socialines garantijas nustato Aukštojo mokslo įstatymas ir kiti teisės aktai.
49. Asmuo, norintis dirbti Akademijoje, kaip nepagrindinėje darbovietėje, kartu su prašymu priimti dėstytoju ar mokslo darbuotoju privalo nurodyti savo pareigas (dirbamą darbą) pagrindinėje ir visose nepagrindinėse darbovietėse.
51. Akademija savo funkcijoms atlikti gali turėti mokslo darbuotojų. Akademijos mokslo darbuotojai yra:
1) mokslininkai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo pareigas;
53. Akademija turi turėti administraciją, būtiną jos ir jos padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, taip pat kitų tarnautojų, reikalingų akademinės bei ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Administraciją sudaro Akademijos ir jos padalinių vadovai bei vadovų pavaduotojai. Kitų (ne administracijos) tarnautojų skaičių, pareigas ir funkcijas nustato pati Akademija.
54. Į Akademijos, dėstytojų ir mokslo darbuotojų pagrindines pareigas asmenys skiriami viešo konkurso būdu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai. Prieš 2 mėnesius iki pasibaigiant dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijai skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms. Jame gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Dėstytojų ir mokslo darbuotojų kvalifikacinius pareigybių reikalavimus, atestavimo tvarką nustato Vyriausybė bei Akademijos statutas. Jeigu profesorius laimi konkursą trečiai kadencijai, jis įgyja teisę toliau be konkurso eiti šias pareigas Akademijoje, iki jam sueis 65 metai. Senato sprendimu gali būti rengiama neeilinė Akademijos dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestacija. Neatestuotas dėstytojas ar mokslo darbuotojas atleidžiamas iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti Akademijoje, jei Senatas pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis Senato sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai.
55. Į Akademijos, taip pat jos padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas gali būti renkami (skiriami) ne vyresni kaip 65 metų asmenys.
56. Rektorius ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui nepagrindinėms pareigoms gali be konkurso priimti dėstytojus dirbti pedagoginį darbą pagal terminuotą darbo sutartį.
57. Akademija gali ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui pakviesti dėstytojus bei mokslo darbuotojus iš kitų valstybių dirbti pagal terminuotą darbo sutartį pedagoginį ar mokslinį darbą. Kviestiniams dėstytojams ar mokslininkams netaikoma Aukštojo mokslo įstatyme nustatyta skyrimo į pareigas tvarka.
58. Akademijos dėstytojai kas 5 metai gali būti atleidžiami ne ilgesniam kaip metų laikotarpiui nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti bei savo mokslinei ir profesinei kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
59. Akademija, norėdama įamžinti ir pagerbti asmenis, kurie itin aktyviai dalyvavo plėtojant Lietuvos kultūrą ir mokslą bei rėmė Akademiją, suteikia jiems garbės apdovanojimus. Akademijos garbės apdovanojimus suteikia Senatas atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių Senato narių paprasta balsų dauguma, jei balsavime dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Senato narių. Pasiūlymus dėl apdovanojimų Senatui teikia katedros, fakultetų tarybos, rektorius ir atskiri pedagogai.
60. Akademijos garbės apdovanojimai ir pagerbimai yra šie:
61. Garbės daktaro vardas suteikiamas užsieniečiams ir atskirais atvejais Lietuvos piliečiams, turintiems ypatingų nuopelnų Akademijai, reikšmingų kūrybos ar mokslo darbų, susijusių su Lietuvos kultūra, autoriams. Garbės profesoriaus vardas suteikiamas iškiliems Akademijos mokslo personalo žmonėms, išeinantiems į pensiją arba pasitraukiantiems iš pedagoginės veiklos Akademijoje. Mecenato vardas suteikiamas asmenims, pasižymėjusiems savo moraline ir materialine parama Akademijai. Akademijos senjoro vardas suteikiamas Akademiją baigusiems asmenims, nenutraukusiems aktyvių ryšių su Akademija ir dalyvaujantiems Akademijos visuomeniniame gyvenime. Ypač žymių Akademijos pedagogų vardai įamžinami memorialinėje garbės lentoje, praėjus ne mažiau kaip 25 metams po jų mirties. Įrašą garbės knygoje tam tikra proga įrašo pasižymėjęs Akademijos narys ar itin garbingas svečias. Akademijos medaliu apdovanojama už itin didelius nuopelnus Akademijai. Garbės raštas su didžiuoju Akademijos antspaudu skiriamas už nuopelnus Akademijai.
V. MENINĖ IR MOKSLINĖ VEIKLA
63. Meninė ir mokslinė veikla Akademijoje turi suteikti studentams meninių ir mokslinio tyrimo metodologijos įgūdžių, kelti Akademijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų profesinę kvalifikaciją, sudaryti sąlygas dėstomus dalykus nuolat papildyti naujausiomis meno ir mokslo žiniomis.
64. Akademija turi teisę atlikti meno kūrinius ir mokslinius tyrimus pagal susitarimus su Lietuvos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio šalių meno programose.
65. Akademijoje plėtojama profesionali dėstytojų ir studentų meninė veikla, orientuota į profesionalią kūrybą, visuomenės meninį lavinimą.
66. Akademijoje mokslinė veikla plėtojama Dailėtyros institute, katedrose, kituose moksliniuose padaliniuose.
67. Meninė ir mokslinė veikla turi garantuoti meno, mokslo ir studijų vienovę. Valstybė skiria biudžeto lėšų Akademijoje atliekamiems meno ir mokslo darbams finansuoti, taip pat dailės dirbtuvėms įrengti, jų įrangai įsigyti. Akademijoje atliekamų meno darbų, mokslinių tyrimų kryptis ir mastą, tematiką bei terminus nustato pati Akademija, atsižvelgdama į valstybės reikmes, tyrimų svarbą krašto kultūrai, švietimui ir ūkiui, tarptautinio meninio ir mokslinio bendradarbiavimo programas, taip pat meno ir mokslo darbuotojų kvalifikaciją bei Akademijos turimus finansinius išteklius. Pagal tikslines programas vykdoma meninė ir mokslinė veikla yra finansuojama iš valstybės biudžeto, taip pat iš užsakovo lėšų.
VI. STUDIJOS
68. Akademijoje studijų sistemą sudaro nuosekliosios studijos pagal studijų programas, įtrauktas į Studijų ir mokymo programų registrą, taip pat nenuosekliosios studijos.
69. Akademijoje yra šios nuosekliosios studijos:
70. Pagrindinės nuosekliųjų pirmosios pakopos studijų formos yra šios: dieninės, vakarinės ir neakivaizdinės studijos.
71. Nuosekliųjų pagrindinių studijų apimtį ir trukmę nustato studijų krypties reglamentas. Vidutinė vienų metų trukmės dieninės studijų formos studijų apimtis yra 40 kreditų. Pagrindinių studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 140 kreditų ir ne didesnė kaip 180 kreditų. Vientisųjų studijų trukmė yra ne mažesnė kaip 180 kreditų (kai suteikiama profesinė kvalifikacija) ar 200 kreditų (kai suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis), bet ne didesnė kaip 240 kreditų. Pirmoji studijų dalis (160 kreditų) priskiriama pagrindinių studijų pirmajai pakopai, o likusi dalis (20–80 kreditų) priskiriama nuosekliųjų studijų antrajai pakopai. Specialiųjų profesinių studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 40 kreditų ir ne didesnė kaip 80 kreditų. Magistrantūros studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 60 kreditų ir ne didesnė kaip 80 kreditų. Doktorantūros trukmė yra ne ilgesnė kaip 4 metai. Meno aspirantūros trukmė yra ne ilgesnė kaip 2 metai.
72. Pagrindinių studijų programa skiriama teoriniams profesijos pagrindams perteikti bei savarankiškam darbui būtiniems profesiniams įgūdžiams suformuoti. Baigusiems pagrindines studijas suteikiamas bakalauro laipsnis. Magistrantūros studijų programa skiriama pasirengti savarankiškam mokslo ar meno darbui. Specialiosios profesinės studijos skiriamos geriau pasirengti darbui, kuriam reikalingi specialūs praktiniai sugebėjimai. Doktorantūros studijos baigiamos disertacijos parengimu. Disertacijos ginamos prie Akademijos veikiančiose mokslo krypčių tarybose. Doktorantūros studijos ir meno aspirantūros studijos vyksta pagal Vyriausybės patvirtintus doktorantūros ir meno aspirantūros nuostatus.
73. Kad būtų tenkinami visuomenės ir ūkio poreikiai, Akademija gali organizuoti studijas asmeniui perkvalifikuoti, jo kvalifikacijai kelti, profesiniams įgūdžiams tobulinti. Šios studijos vykdomos pagal nuosekliųjų ir nenuosekliųjų studijų programas Akademijos nustatytomis sąlygomis. Tęstinių studijų rezultatai gali būti Akademijos nustatyta tvarka įvertinti kreditais. Asmeniui, surinkusiam pagal atitinkamą studijų programą reikiamą kreditų skaičių, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti pripažįstamas aukštasis mokslas ir suteikiama kvalifikacija.
74. Akademija gali sudaryti sąlygas studentui studijuoti pagal individualią studijų programą, sudarytą Akademijos nustatyta tvarka.
75. Akademijoje dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Kitomis kalbomis galima dėstyti, kai:
2) paskaitas skaito ar kitus akademinius užsiėmimus veda užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai bei kitų užsienio organizacijų specialistai;
76. Asmeniui, išėjusiam bet kurios nuosekliųjų studijų pakopos programą, Akademija išduoda tai patvirtinantį nustatytos formos diplomą. Asmeniui, studijavusiam pagal nuosekliųjų studijų programą pavienius dalykus ar dalykų ciklą, bet neišėjusiam kurios nors nuosekliųjų studijų pakopos visos programos, Akademijos nustatyta tvarka išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas.
VII. STUDENTAI
77. Akademijos studentai yra asmenys, studijuojantys pagal nuosekliųjų studijų programas. Studentų teisėmis taip pat naudojasi doktorantai ir meno aspirantai. Studentams išduodamas atitinkamos formos studento pažymėjimas. Jo išdavimo tvarką nustato Ministerija. Akademijoje gali studijuoti ir nenuosekliųjų studijų klausytojai. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyje su Akademija.
78. Studentai turi teisę:
1) studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis, laboratorijomis, kita studijų įranga bei priemonėmis;
2) pasirinkti studijų programą, dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai), studijuoti pagal individualias studijų programas;
3) vertinti studijų programos ir jos realizavimo kokybę bei kreiptis į fakulteto (prireikus ir į Akademijos) administraciją dėl žinių įvertinimo;
79. Pirmosios ir antrosios pakopų studijų studentai, be 78 punkte išvardytų teisių, turi ir šias teises:
80. Studentai privalo:
2) laikytis Aukštojo mokslo įstatymo, Akademijos statuto, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių;
81. Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie mokosi Akademijoje, sudaromos sąlygos įgyti karinį parengimą, kuris įskaitomas kaip privalomoji pradinė karo tarnyba.
82. Akademijos rektorius ar jo įgalioti asmenys, gavę studentų raštiškus pareiškimus ar skundus dėl Aukštojo mokslo įstatymo, Akademijos statuto ar kitų teisės aktų nustatytų jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 30 dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti.
83. Akademijoje veikia ginčų nagrinėjimo komisija, kuri sprendžia ginčus, iškilusius tarp Akademijos administracijos ir studentų. Į ginčų nagrinėjimo komisiją po lygiai skiriami Akademijos administracijos ir studentų atstovybės įgalioti asmenys. Studentas turi teisę kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją, jeigu yra nepatenkintas rektoriaus ar jo įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba atsakymo negavo per 30 dienų. Ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro 6 nariai, iš jų 3 narius deleguoja Akademijos administracija ir 3 narius – studentų atstovybė. Posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininkas. Posėdyje turi teisę dalyvauti pareiškimo ar skundo pareiškėjas, su svarstomu klausimu susiję asmenys. Komisijos sprendimą įgyvendina Akademijos administracija.
84. Už studento pareigų pažeidimus Akademija gali skirti studentams šias drausmines nuobaudas:
85. Jei drausminė nuobauda skiriama studentų atstovybės nariui, turi būti gautas šios atstovybės sutikimas, išskyrus atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą. Jeigu nėra studentų atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda atstovybės nariui gali būti paskirta Senato sprendimu.
86. Studentas gali būti pašalintas iš Akademijos, jeigu:
87. Gerai ir labai gerai studijuojantys, kūrybingi bei aktyviai dalyvaujantys mokslo veikloje studentai gali būti skatinami:
88. Akademijos studentų interesams atstovauja studentų atstovybė. Atstovybę sudaro visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) narių balsų dauguma slaptu balsavimu išrinkti studentai. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Asociacijų įstatymu ir kitais teisės aktais, jei Aukštojo mokslo įstatymas nenustato kitaip, taip pat Akademijos statutu ir visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) patvirtintais įstatais. Visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų studentų (visų konferencijos delegatų). Visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) sprendimai laikomi priimtais, jei už juos balsavo daugiau kaip pusė susirinkime (konferencijoje) dalyvavusių studentų. Studentų atstovybės įstatuose turi būti nustatyta studentų delegavimo į Akademijos ar jos padalinių savivaldos institucijas tvarka. Studentų atstovai dalyvauja savivaldos institucijų veikloje su sprendžiamojo balso teise. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Akademijos ir jos padalinių savivaldos institucijų visais studijų klausimais. Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir Akademijos statuto nustatyta tvarka pareikalauti dar kartą svarstyti Akademijos savivaldos institucijų priimtus sprendimus. Akademijos studentų atstovybė gali jungtis į asociacijas ar kitas sąjungas įstatymų nustatyta tvarka.
VIII. TURTAS IR LĖŠOS
89. Akademijos turtą sudaro nuosavybės teise turimi pastatai ir kitos materialinės vertybės, nebiudžetiniai finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektinio darbo produktai (kiek tai nepažeidžia autoriaus teisių) bei kitas teisėtai įgytas turtas. Akademija jai perduotą valstybės ir savivaldybės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise. Jos teises ir pareigas, valdant ir naudojant valstybės turtą bei juo disponuojant, nustato Aukštojo mokslo įstatymas ir kiti įstatymai. Turtą, kuris įsigytas iš nebiudžetinių lėšų, gautas dovanų arba kaip parama, priimtas kaip palikimas ar įgytas kitu teisėtu būdu, Akademija valdo, naudoja ir disponuoja juo nuosavybės teise pagal Civilinio kodekso ir kitų įstatymų normas, nepažeisdama kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Akademija naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Valstybinė žemė Akademijai suteikiama naudotis neterminuotai įstatymų nustatyta tvarka. Keisti Akademijos teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali tik Vyriausybė, gavusi Senato sutikimą. Jei Senatas nesutinka, teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali keisti tik Seimas. Akademijos teritorijoje valstybės valdžios ir valdymo ar savivaldybių institucijos negali atlikti darbų (išskyrus neatidėliotinus avarinius darbus) be rektoriaus arba jo įgalioto asmens leidimo.
90. Akademijai skiriamos valstybės biudžeto lėšos turi būti siejamos su atitinkamomis programomis ir Akademijos veiklos vertinimo rezultatais. Prireikus Ministerija gali inicijuoti Akademijos ūkinės ir finansinės veiklos auditą.
91. Akademijos lėšas sudaro:
1) valstybės biudžeto lėšos: skiriamos pagal Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką, skirtos studentų studijų įmokoms padengti, skirtos studentų stipendijoms, skirtos valstybės investicijų ir kitoms programoms įgyvendinti, skirtos tarptautiniams mainams plėtoti;
92. Akademijos lėšos, gautos iš asmenų, studijuojančių savo lėšomis, įmokų, taip pat lėšos, gautos iš asmenų, nurodytų Aukštojo mokslo įstatymo 61 straipsnyje, ir pajamos iš mokslinės, kūrybinės ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų Vyriausybės nustatyta tvarka įtraukiamos į apskaitą valstybės biudžete, tačiau naudojamos Akademijos specialiosioms programoms finansuoti.
93. Studentams, kurie gerai mokosi, laiduojamas nemokamas mokslas – jų studijų įmokos apmokamos valstybės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.
94. Už studijas Akademijoje visą studijų kainą moka:
1) asmenys, studijuojantys pagal tos pačios arba žemesnės pakopos, kurią jie yra baigę valstybinėje aukštojoje mokykloje, studijų programą, jeigu ne daugiau kaip už pusę baigtos studijų programos kreditų mokėjo visą studijų kainą, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus;
2) asmenys, vienu metu studijuojantys pagal dvi ar daugiau tos pačios pakopos studijų programas, jeigu jų studijos pagal bent vieną iš šių studijų programų yra visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis (jie moka už antrąją ir kitas studijų programas);
3) užsieniečiai, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar kiti teisės aktai nenustato kitaip;
95. Akademijos dieninės studijų formos pirmosios ir antrosios pakopų studentai, taip pat doktorantai ir meno aspirantai Vyriausybės nustatyta tvarka gali gauti stipendijas. Lėšos stipendijoms skiriamos iš valstybės biudžeto asignavimų, numatytų mokslui ir studijoms. Studentai turi teisę gauti ir kitą paramą, kuri teikiama Vyriausybės nustatyta tvarka.
96. Pajamas ir išlaidas Akademija tvarko pagal rektoriaus patvirtintą sąmatą, kasmet (ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai skelbia praėjusių metų pajamų ir išlaidų ataskaitą. Akademija privalo sudaryti iš valstybės biudžeto gaunamų lėšų naudojimo sąmatą, už lėšų panaudojimą atsiskaito Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų naudojimo tikslingumą kontroliuoja Valstybės kontrolė. Akademija atsiskaito ir kitoms institucijoms, iš kurių gavo finansavimą.
IX. AKADEMIJOS REORGANIZAVIMAS
Lietuvos Respublikos Seimo
2004 m. liepos 15 d.
nutarimo Nr. IX-2392
2 priedėlis
VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJAI PERDUOTŲ PASTATŲ SĄRAŠAS
| Eil. Nr. |
Objekto pavadinimas |
Adresas |
Bendras plotas (kv. m) |
| 1. |
Mokomasis korpusas |
Maironio g. 3, Vilnius |
5729 |
| 2. |
Pagalbinis pastatas |
Maironio g. 3, Vilnius |
61 |
| 3. |
Mokomasis korpusas |
Maironio g. 4, Vilnius |
1232 |
| 4. |
Pagalbiniai pastatai |
Maironio g. 4, Vilnius |
308 |
| 5. |
Mokomasis korpusas |
Maironio g. 6, Vilnius |
1358 |
| 6. |
Centriniai rūmai |
Maironio g. 6, Vilnius |
4653 |
| 7. |
Mokomasis korpusas |
Maironio g. 6, Vilnius |
586 |
| 8. |
Bendrabutis |
Latako g. 2, Vilnius |
2592 |
| 9. |
Galerija |
Latako g. 2, Vilnius |
172 |
| 10. |
Mokomasis korpusas |
Malūnų g. 3, Vilnius |
426 |
| 11. |
Mokomasis korpusas |
Malūnų g. 3, Vilnius |
219 |
| 12. |
Mokomasis korpusas |
Malūnų g. 5, Vilnius |
7076 |
| 13. |
Mokomasis korpusas |
Jasinskio g. 16, Vilnius |
1248 |
| 14. |
Dailėtyros institutas ir muziejus |
Domininkonų g. 15/1, Vilnius |
717 |
| 15. |
Mizarų praktikos ir poilsio bazė |
Mizarų k., Lazdijų r. |
534 |
| 16. |
Dirbtuvės, sandėliai |
Mizarų k., Lazdijų r. |
744 |
| 17. |
Panemunės pilis |
Pilies 1 k., Jurbarko r. |
2651 |
| 18. |
Mokomasis korpusas |
Muitinės g. 4, Kaunas |
2395 |
| 19. |
Mokomasis korpusas |
Daukanto g. 16, Klaipėda |
457 |
______________