LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VADOVYBĖS APSAUGOS ĮSTATYMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO

 

2002 m. vasario 5 d. Nr. 168

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo koncepciją (pridedama).

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS                                                             JUOZAS BERNATONIS

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. vasario 5 d. nutarimu

Nr. 168

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VADOVYBĖS APSAUGOS ĮSTATYMO KONCEPCIJA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

Socialinės-teisinės Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo rengimo prielaidos

 

1. Ši koncepcija parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. IX-455 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (Žin., 2001, Nr. 62-2244).

2. Parengti Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo (toliau vadinama – įstatymas) projektą būtina dėl to, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos 1991 m. rugpjūčio 27 d. įstatymo Nr. I-1706 „Dėl Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos 1993 m. gegužės 18 d. įstatymo Nr. I-153 redakcija, Žin., 1993, Nr. 17-427) nuostatas Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – departamentas) sudėtinga vykdyti jam priskirtus uždavinius (nustatytas baigtinis struktūrinių padalinių sąrašas ir kita), be to, šiuo metu nereglamentuotos departamento saugomų Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, taip pat saugomų jų šeimos narių, Lietuvos Respublikos oficialių svečių, Lietuvos Respublikos Seimo narių ar valstybės tarnautojų (toliau vadinama – saugomi asmenys) teisės, pareigos, atsakomybė. Dėl to kyla nesutarimų dėl departamento naudojamų pajėgų ir priemonių tikslingumo. Be to, galiojantį įstatymą būtina pertvarkyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 41-991) reikalavimus.

 

Įstatymo tikslas

 

3. Svarbiausiasis įstatymo tikslas – nustatyti Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos organizavimo principus, saugomų asmenų statuso įgijimo, apsaugos užtikrinimo tvarką, saugomų asmenų teises, pareigas ir atsakomybę, užtikrinančios vadovybės apsaugą valstybės įstaigos - departamento – veiklos principus ir teisinius pagrindus, uždavinius, organizacinę struktūrą, bendradarbiavimo su gyventojais, visuomeninėmis organizacijomis, valstybės ir savivaldybės institucijomis ir įstaigomis pagrindus, taip pat departamento pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, atsakomybę, prievartos naudojimo teisėtumo sąlygas, departamento finansavimą.

 

II. TEISINIO REGULIAVIMO ESMĖ

 

Vadovybės apsauga ir jos užtikrinimo priemonės

 

4. Vadovybės apsauga – fizinės apsaugos, operatyvinių veiksmų, techninių, transporto ir prevencinių priemonių, skirtų užtikrinti saugomų asmenų, jų informacijos ir su tuo susijusių saugomų objektų saugumą, kompleksas.

5. Vadovybės apsauga būtų užtikrinama pagal teisės aktų nustatytus saugumo užtikrinimo lygius (naudojamos apsaugos mastą) ir specialius režimus (fizinės apsaugos, leidimų sistemos, techninių priemonių ir operatyvinių veiksmų kompleksas).

 

Saugomų asmenų statuso įgijimas, apsaugos užtikrinimas, teisės, pareigos ir atsakomybė

 

6. Saugomo asmens statusą įgytų asmuo, įstatymų nustatyta tvarka išrinktas Respublikos Prezidentu, Seimo Pirmininku arba paskirtas Ministru Pirmininku visam šių pareigų vykdymo laikotarpiui ir jam pasibaigus, jeigu tai nustato įstatymai, taip pat vidaus reikalų ministro įsakymu saugomi jų šeimos nariai, Lietuvos Respublikos oficialūs svečiai, Lietuvos Respublikos Seimo nariai ar valstybės tarnautojai.

7. Departamentas saugomų asmenų apsaugą užtikrintų 24 valandas per parą.

8. Saugomi asmenys turėtų šias teises:

8.1. teisę reikalauti, kad būtų suteikta apsauga jų šeimos nariams, gyvenamajai ir darbo vietai;

8.2. teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Departamento pareigūnams būtų draudžiama pažeisti asmeninį saugomų asmenų gyvenimo, jų tarpusavio santykių su šeimos nariais ar kitais asmenimis privatumą, išskyrus tuos atvejus, kai šios teisės užtikrinimas iš esmės pakenktų saugomo asmens saugumo užtikrinimui.

9. Saugomi asmenys turėtų šias pareigas:

9.1. nedelsdami informuoti departamentą apie savo ir (ar) savo šeimos narių sveikatai ar gyvybei gresiantį pavojų;

9.2. gavę iš departamento pareigūnų informaciją apie galimą pavojų savo gyvybei ar sveikatai, paklusti jų siūlomiems dienotvarkės ar kelionės maršrutų pakeitimams;

9.3. nekliudyti departamento pareigūnams vykdyti tiesioginių pareigų.

10. Saugomi asmenys, pažeidę įstatymo jiems nustatytus reikalavimus, asmeniškai atsakytų už savo veiksmų ir sprendimų padarinius.

 

Departamento statusas, veiklos principai, uždaviniai ir funkcijos

 

11. Departamentas – įstatymų nustatyta tvarka įsteigta biudžetinė įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos, užtikrinanti saugomų asmenų apsaugą ir vykdanti kitus įstatymų jai pavestus uždavinius, kurios pareigūnų tarnyba organizuojama statutiniais pagrindais.

12. Departamentas būtų viešasis juridinis asmuo, turėtų atskirą išlaidų sąmatą. Departamento vadovas būtų savarankiškas departamentui skirtų biudžeto asignavimų valdytojas.

13. Departamento struktūra, valdymas ir finansavimas būtų tokie:

13.1. departamentą steigtų ir likviduotų Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

13.2. departamentą sudarytų skyriai, poskyriai ir kiti padaliniai;

13.3. departamentui vadovautų direktorius, kurį skirtų į pareigas ir atleistų iš jų vidaus reikalų ministras;

13.4. departamento direktorius būtų tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas vidaus reikalų ministrui;

13.5. departamento direktoriaus teikimu pavaduotojus skirtų ir atleistų vidaus reikalų ministras.

14. Departamento veikla būtų grindžiama įstatymo viršenybės, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, asmenų lygybės prieš įstatymą, viešumo ir konfidencialumo, asmeninės pareigūnų iniciatyvos ir tarnybinės drausmės derinimo principais.

15. Departamento pareigūnai politinėje veikloje nedalyvautų. Departamento pareigūnai negalėtų būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariais.

16. Departamento uždaviniai būtų šie:

16.1. užtikrinti saugomų asmenų apsaugą nuo smurto, kitokio kėsinimosi, taip pat su šio uždavinio įgyvendinimu susijusių objektų (pastatų, patalpų, teritorijų, kito turto) apsaugą;

16.2. atskleisti, tirti nusikalstamas veikas ir kitokius teisės pažeidimus prieš saugomus asmenis ir saugomus objektus, vykdyti šių pažeidimų prevenciją;

16.3. užtikrinti informacijos, susijusios su saugomų asmenų pareigų vykdymu, apsaugą ir perdavimą.

17. Departamentas vykdytų šias funkcijas:

17.1. organizuotų ir užtikrintų Lietuvos Respublikos teritorijoje Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko apsaugą;

17.2. vidaus reikalų ministro įsakymu organizuotų ir užtikrintų Lietuvos Respublikos teritorijoje apsaugą Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko šeimos nariams, Lietuvos Respublikos oficialiems svečiams, Lietuvos Respublikos Seimo nariams ar valstybės tarnautojams;

17.3. užtikrintų informacijos, susijusios su saugomų asmenų pareigų vykdymu, apsaugą, o esant ekstremalioms sąlygoms – tiesioginį perdavimą;

17.4. užtikrintų specialaus režimo taikymą departamento saugomuose objektuose;

17.5. rinktų, kauptų, analizuotų ir apibendrintų informaciją, susijusią su departamento uždavinių ir funkcijų vykdymu;

17.6. pagal savo kompetenciją vykdytų operatyvinę veiklą.

 

Departamento pareigūno įgaliojimai, teisės, pareigos ir atsakomybė

 

18. Įgyvendindamas departamento uždavinius ir funkcijas, departamento pareigūnas turėtų teisę reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus reikalavimus, o jeigu šie asmenys jų nevykdytų ar pasipriešintų – naudoti prievartą.

19. Departamento pareigūnas, vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus, vadovautųsi tik įstatymais. Įstatymais pagrįsti departamento pareigūno reikalavimai būtų privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsakytų įstatymų nustatyta tvarka.

20. Departamento pareigūnas privalėtų:

20.1. gerbti ir ginti žmogaus garbę ir orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves;

20.2. užtikrinti departamento saugomų asmenų ir saugomų objektų apsaugą.

21. Departamento pareigūnas asmeniškai atsakytų už savo veiksmus, sprendimus ir jų padarinius.

22. Departamento pareigūnas neatsakytų už žalą, padarytą veikiant pagal įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus.

23. Departamento pareigūnas, kuris vykdydamas savo pareigas pažeistų įstatymo reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, būtų traukiamas drausminėn, administracinėn, civilinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

 

Šaunamųjų ginklų ir kitokių prievartos priemonių naudojimas

 

24. Departamento pareigūnas įstatymo nustatytais atvejais turėtų teisę naudoti šias prievartos priemones:

24.1. fizinę jėgą;

24.2. kovinius veiksmus;

24.3. specialiąsias priemones – departamento turimas lazdas, antrankius ir surišimo priemones, dujas, taip pat tarnybinius šunis, transporto priverstinio sustabdymo, kitas departamento direktoriaus įsakymais patvirtintas aktyviosios ir pasyviosios gynybos priemones;

24.4.šaunamąjį ginklą;

24.5. sprogstamąsias medžiagas.

25. Esant būtinumui, departamento pareigūnas kaip prievartos priemonę galėtų naudoti transporto priemonę, taip pat įvairius pagalbinius įrankius.

26. Departamento pareigūnas turėtų teisę naudoti fizinę jėgą, kovinius veiksmus ir specialiąsias priemones šiais atvejais:

26.1. gindamas saugomą asmenį, save ar kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi;

26.2. gindamas departamento saugomą objektą, transporto priemonę ar kitą turtą nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

27. Departamento pareigūnas turėtų teisę naudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį, gyvūną arba transporto priemonę. Šaunamasis ginklas galėtų būti naudojamas tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais, kai kitos priemonės pasirodo esančios neveiksmingos arba kai jų naudoti nėra galimybės.

 

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

28. Rengiant šią koncepciją, atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. VIII-810 „Dėl Teisinės sistemos reformos metmenų (nauja redakcija) ir jų įgyvendinimo“ (Žin., 1998, Nr. 61-1736) ir kitus teisės aktus.

29. Siekiant įgyvendinti šią koncepciją, būtina parengti ir priimti šiuos teisės aktus:

29.1. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymą (priėmus šį įstatymą turėtų netekti galios Lietuvos Respublikos 1991 m. rugpjūčio 27 d. įstatymas Nr. I-1706 „Dėl Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento nuostatų patvirtinimo“;

29.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 436 „Dėl Ginklų ir šaudmenų apyvartą reglamentuojančių taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 37-974) dalinio pakeitimo;

29.3. kitus teisės aktus.

______________