LIETUVOS RESPUBLIKOS

SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO

Į S T A T Y M A S

1998 m. lapkričio 24 d. Nr. VIII-935

Vilnius

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato smulkaus ir vidutinio verslo subjektus, jiems taikomas paramos formas.

2 straipsnis. Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai

Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai yra šie:

1) fiziniai asmenys, įsigiję patentą, šio patento galiojimo laikotarpiu;

2) mikroįmonė – individuali (personalinė) įmonė, kurioje dirba tik savininkas ir jo šeimos nariai (sutuoktiniai, tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai);

3) smulki įmonė – įmonė, kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne daugiau kaip 9;

4) vidutinė įmonė – įmonė, kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne daugiau kaip 49.

3 straipsnis. Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimas

1. Parama smulkaus ir vidutinio verslo subjektams teikiama pagal Vyriausybės, apskričių ar savivaldybių smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programas.

2. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programų rengimas ir vykdymas finansuojamas iš Vyriausybės ir (arba) savivaldybių smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondų lėšų.

3. Lėšos smulkiam ir vidutiniam verslui skatinti numatomos Valstybės biudžete, savivaldybių biudžetuose bei Vyriausybės sprendimu skiriamos iš Privatizavimo fondo lėšų.

4. Verslininkai ir jų organizacijos rengia verslo plėtros projektus ir įgyvendina juos dalyvaudami Vyriausybės, apskričių ar (ir) savivaldybių vykdomose smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programose.

4 straipsnis. Valstybės paramos įgyvendinimas

Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai gali naudotis šiomis paramos formomis:

1) mokestinėmis paskolomis ir mokesčių lengvatomis įstatymų nustatyta tvarka;

2) smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondų finansine parama;

3) Vyriausybės ir savivaldybių finansine parama pagal smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programas;

4) konsultacinėmis ir mokymo paslaugomis lengvatinėmis sąlygomis pagal verslo plėtojimo programas;

5) verslo inkubatorių, technologinių parkų paslaugomis;

6) pagal Valstybės skolos įstatymo 7 ir 7-1 straipsnius Vyriausybės įsteigtų garantijų institucijų ir (arba) draudimo įmonių bei kitų verslo plėtrą skatinančių institucijų parama;

7) kvalifikacijos kėlimo paslaugomis lengvatinėmis sąlygomis pagal verslo plėtojimo ir užimtumo programas;

8) valstybės užsakymo preferencija;

9) parama naujoms darbo vietoms kurti;

10) mikrokreditavimo sistema pradedantiems verslą;

11) taikoma pagreitinta amortizacija.

5 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1. Šio įstatymo 3 ir 4 straipsniai netaikomi (jei kituose įstatymuose nenumatyta kitaip) šiems smulkaus ir vidutinio verslo subjektams:

1) valstybės ir savivaldybių įmonėms;

2) įmonėms, kuriose valstybei, savivaldybėms priklauso daugiau kaip 1/2 balsavimo teisę suteikiančių akcijų;

3) įmonėms, kurių daugiau kaip 1/2 balsavimo teisę suteikiančių akcijų priklauso kitoms įmonėms, neatitinkančioms šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimų;

4) įmonėms, besiverčiančioms neskatintinomis veiklomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė.

2. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija:

1) iki 1999 m. balandžio 1 d. nustato šio įstatymo 4 straipsnyje numatytų paramos formų teikimo tvarką;

2) iki 1999 m. sausio 15 d. parengia ir patvirtina neskatintinų veiklų sąrašą;

3) kiekvienais metais atnaujina ir papildo Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos įgyvendinimo priemones;

4) nustato smulkaus ir vidutinio verslo subjekto statuso įgijimo ir jo netekimo tvarką.

3. Vyriausybė kartą per metus atsiskaito Seimui už Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos finansavimą ir jos įgyvendinimą.

4. Įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. sausio 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

______________