LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL EUROPOS FONDO TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI METINĖS 2009 M. PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2009 m. balandžio 22 d. Nr. A1-275
Vilnius
Vadovaudamasis 2007 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimo 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (OL 2007 L 168, p. 18) 19 straipsniu bei atsižvelgdamas į Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programos Lietuvoje valdymo ir kontrolės 2007–2013 metų sistemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. A1-250 (Žin., 2007, Nr. 100-4096; 2008, Nr. 78-3086), 4.2 punktą:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
socialinės Apsaugo balandžio 22 d.
įsakymu Nr. A1-275
Europos fondas trečiųjų
šalių piliečių integracijai
EUROPOS FONDO TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI
METINĖ 2009 M. PROGRAMA
| VALSTYBĖ NARĖ Lietuva
FONDAS Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai (toliau vadinama – EIF)
ATSAKINGA INSTITUCIJA Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija A. Vivulskio g. 11 LT-03610 Vilnius, Lietuva
LAIKOTARPIS 2009-01-01–2010-12-31 |
1. BENDROSIOS PROJEKTŲ, KURIE BUS FINANSUOJAMI PAGAL PROGRAMĄ, ATRANKOS TAISYKLĖS
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kaip EIF programos Lietuvoje atsakinga institucija, parengė ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A1-59 (Žin., 2008, Nr. 23-862) patvirtino Projektų, finansuojamų įgyvendinant Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programas Lietuvoje, teikimo, vertinimo ir atrankos taisykles (toliau vadinama – Atrankos taisyklės). Projektų atrankos ir vertinimo procedūros bus įgyvendinamos atsižvelgiant į šias taisykles, EIF daugiametę programą (2007–2013 m.), patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. A1-278 (Žin., 2008, Nr. 90-3610), 2007 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimą 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (OL 2007 L 168, p. 18) (toliau vadinama – Tarybos sprendimas 2007/435/EB) bei Europos Komisijos 2008 m. kovo 5 d. sprendimą 2008/457/EB nustatyti Tarybos sprendimo 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiu pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu (OL 2008 L 167, p. 69) (toliau vadinama – Komisijos sprendimas 2008/457/EB).
Projektų atrankos ir vertinimo procese dalyvauja atsakinga ir įgaliota institucijos. Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. A1-250 „Dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programos Lietuvoje valdymo ir kontrolės 2007–2013 metų sistemos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 100-4096), įgaliotos institucijos funkcijas atlieka Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra.
EIF programos Lietuvoje Projektų atrankos ir priežiūros komitetas, kurį sudaro įvairių kompetentingų institucijų atstovai, taip pat dalyvauja projektų atrankos procese. Šis komitetas vertina įgaliotos institucijos siūlomus finansuoti projektus ir teikia rekomendacijas atsakingai institucijai dėl galutinio finansuotinų projektų sąrašo. Atsakinga institucija organizuoja projektų atrankos ir paramos skyrimo procedūras bendram EIF finansavimui gauti. Šie procesai organizuojami vadovaujantis skaidrumo ir nediskriminavimo principais bei imantis visų priemonių, siekiant išvengti bet kokio galimo interesų konflikto. Įgaliota institucija rengia ir su atsakinga institucija derina gaires pareiškėjams, paraiškos formą, paraiškos pildymo instrukcijas ir kitą kvietimo teikti paraiškas dokumentaciją. Minėta dokumentacija tvirtinama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Kvietimas teikti paraiškas gali būti skelbiamas, kai Europos Komisija informuoja valstybę narę, ar metinė programa gali būti patvirtinta, kaip tai nustatyta Tarybos sprendimo 2007/435/EB 19 straipsnio 4 dalyje.
Įgaliota institucija taip pat skelbia kvietimus teikti paraiškas, priima ir registruoja gautas paraiškas, jas sistemina ir vertina. Paraiškų vertinimą sudaro trys etapai:
– administracinės atitikties vertinimas;
– tinkamumo vertinimas;
– projektų naudos ir kokybės vertinimas.
Administracinės atitikties ir tinkamumo vertinimą atlieka įgaliotos institucijos atitinkamas padalinys ar įgalioti darbuotojai. Projektų naudos ir kokybės vertinimą atlieka nepriklausomi vertintojai, kurie atrenkami paskelbus viešąjį konkursą. Projektų atranka vyksta atsižvelgiant į Tarybos sprendimo 2007/435/EB 13 straipsnio 5 dalyje numatytus kriterijus. Pasibaigus visiems trims vertinimo etapams, įgaliota institucija rengia vertinimo ataskaitą pagal įgaliotos institucijos parengtą projektų tikrinimo ir vertinimo vidaus tvarką ir Atrankos taisykles. Įvertinusi paraiškas ir projektus, įgaliota institucija parengia projektų vertinimo ataskaitą ir pateikia atsakingai institucijai. Atsakinga institucija patikrina ir pateikia įgaliotos institucijos parengtą projektų vertinimo ataskaitą Projektų atrankos ir priežiūros komitetui, kuris rengia ir teikia atsakingai institucijai tvirtinti galutinį rekomenduojamų finansuoti projektų sąrašą. Sprendimas dėl paramos skyrimo priimamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus potvarkiu. Informacija perduodama įgaliotai institucijai, kuri apie priimtus sprendimus praneša pareiškėjams. Paramos teikimo sutartis rengia įgaliota institucija kartu su atsakinga institucija. Paramos teikimo sutartis pasirašo atsakingos institucijos, įgaliotos institucijos ir projekto vykdytojo atstovai. Pasirašius sutartis, projekto vykdytojai pradeda įgyvendinti projektus, o įgaliota institucija atlieka tiesioginę projektų įgyvendinimo priežiūrą. Atsakinga institucija ir Projektų atrankos ir priežiūros komitetas vertina EIF programos įgyvendinimo eigą ir pažangą.
3. VEIKSMAI, KURIE BUS REMIAMI PAGAL PROGRAMĄ, ATSIŽVELGIANT Į PASIRINKTUS PRIORITETUS
3.1. Veiksmai 1 prioritetui įgyvendinti
Veiksmai, skirti įgyvendinti „Bendruosius pagrindinius imigrantų integracijos politikos Europos Sąjungoje principus“
Šio prioriteto veiksmai pirmiausiai orientuoti į naujai atvykusius trečiųjų šalių piliečius ir apima programas bei veiklą, skirtą padėti naujai atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams įgyti pagrindinių žinių apie Lietuvą ir integruoti juos į visuomenę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiųjų šalių piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvą ribotam laikui, integracijos poreikis nėra toks pat kaip planuojančių pasilikti ilgiau. Be to, padedant trečiųjų šalių piliečiams integruotis Lietuvoje, būtina ugdyti mūsų visuomenės sąmoningumą ir supratimą, įtraukiant visuomenės narius į tam tikrus trečiųjų šalių piliečių integracijai skatinti skirtus veiksmus. Komisijos komunikate „Bendra integracijos darbotvarkė: trečiųjų šalių piliečių integracijos Europos Sąjungoje programa“ nurodyti bendrieji pagrindiniai imigrantų integracijos politikos principai įgyvendinami šiais veiksmais:
3.1.1. Programų ir veiklos, skirtų naujai atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams supažindinti su Lietuvos visuomene ir žinioms apie Lietuvą įgyti, kūrimas ir tobulinimas
Sėkminga integracija yra neatsiejama nuo pakankamo integracijai reikalingų žinių ir įgūdžių turėjimo. Įvadinės programos ir kursai, kuriuose trečiųjų šalių piliečiai galėtų mokytis lietuvių kalbos bei gilinti savo žinias apie Lietuvą, yra labai svarbūs. Jie leidžia trečiųjų šalių piliečiams geriau suprasti Lietuvos visuomenę ir lengviau prie jos prisitaikyti. Tokiuose mokymuose svarbu pabrėžti visai Europai bendras vertybes, tokias kaip nediskriminavimas, lygybė, pagarba prigimtinėms ir pilietinėms teisėms. Pilietinio supažindinimo kursuose turėtų būti pristatomos trečiųjų šalių piliečių teisės, susijusios su įsidarbinimo, švietimo, sveikatos paslaugomis ir pan. Trečiųjų šalių piliečių grupė Lietuvoje nėra vienalytė, todėl, kuriant įvadines programas ir veiklą, būtina atsižvelgti ir tenkinti specifinius konkrečių grupių, pavyzdžiui, moterų, jaunimo ir vaikų, pagyvenusių asmenų, neraštingų asmenų ir žmonių su negalia, poreikius. Kursai galėtų būti organizuojami, atsižvelgiant į specifinius atitinkamos grupės poreikius ir trečiųjų šalių piliečių tam tikrų žinių lygį. Veiksmas galėtų būti įgyvendinamas projektais, kurie:
– skatintų rengti ir vykdyti įvadines programas, apimančias lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir kultūros mokymo, pilietinio supažindinimo ir panašius kursus;
– skatintų rengti ir vykdyti lietuvių kalbos mokymo programas, orientuotas į aktualias darbines ir visuomenines situacijas;
– skatintų rengti ir vykdyti skirtingo lygmens įvadines programas įvairioms trečiųjų šalių piliečių grupėms, atsižvelgiant į jų žinių ir išsilavinimo lygį (ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms);
– skatintų informacijos ir mokymo centrų, tarnybų steigimą, tinklapių kūrimą ir pan.;
– ir kitais projektais, kurie atitinka veiksmą.
3.1.1.1. Veiksmo tikslas ir apimtis
Šiuo veiksmu siekiama sudaryti galimybę trečiųjų šalių piliečiams įgyti lietuvių kalbos įgūdžių taip pat žinių apie Lietuvos istoriją, institucijas, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūrinį gyvenimą ir pagrindines normas ir vertybes.
3.1.1.2. Galimi paramos gavėjai
Galimi paramos gavėjai nustatomi, atsižvelgiant į Tarybos sprendime 2007/435/EB ir kituose Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) teisės aktuose, reglamentuojančiuose EIF programos įgyvendinimą, nustatytus reikalavimus. Galutiniais paramos gavėjais gali būti Lietuvos Respublikoje registruoti ir veikiantys juridiniai asmenys arba tarptautinės organizacijos ar jų padaliniai (atstovybės, filialai, biurai ir kt.), teisėtai veikiantys Lietuvos Respublikoje. Pagrindinis pareiškėjas taip pat privalo turėti darbo su tikslinės grupės atstovais patirties arba patirties, įgytos, įgyvendinant remiamus veiksmus (ši nuostata netaikoma projekto partneriams).
3.1.1.3. Atsakingos institucijos įgyvendinamų projektų pagrindimas – jei taikoma
Netaikoma. Atsakinga institucija nebus galutinis paramos gavėjas.
3.1.1.4. Naudojami rodikliai ir kiekybiniai rezultatai, kurių tikimasi
Atsižvelgiant į veiksmo tikslą, bus naudojami šie vertinimo rodikliai: trečiųjų šalių piliečiams skirtų įvadinių programų skaičius ir tipai (2); naujų sukurtų ir (ar) patobulintų įvadinių programų skaičius ir tipai (2); suorganizuotų kursų skaičius ir rūšys (4); kursuose dalyvaujančių trečiųjų šalių piliečių skaičius ir kategorijos (vyrai / moterys / neįgalieji / ir kt.) (iki 100); įkurtų informacijos ir mokymo centrų tarnybų, sukurtų tinklapių skaičius ir tipas (1) ir t. t. Šio veiksmo rezultatas – pagerintos trečiųjų šalių piliečių žinios apie Lietuvą, jos visuomenę ir pagrindines vertybes, taip skatinant trečiųjų šalių piliečių integraciją mūsų šalyje.
3.1.1.5. Europos Bendrijų (toliau vadinama – EB) finansavimo matomumas
EB finansavimo matomumas užtikrinamas, vykdant informavimo ir viešinimo priemones. Šiomis priemonėmis siekiama informuoti galimus paramos gavėjus apie galimybes, kurias teikia bendra ES ir Lietuvos Respublikos parama, taip pat informuoti visuomenę apie ES bendradarbiavimo su Lietuvos Respublika vaidmenį, teikiant paramą ir jos rezultatus. Atsakinga institucija kartu su įgaliota institucija parengė Informavimo apie Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programos Lietuvoje paramą ir suteiktos paramos viešinimo taisykles, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. A1-226 (Žin., 2008, Nr. 78-3087).
Informavimas ir viešinimas vykdomas dviem lygmenimis – EIF programos lygmeniu ir EIF remiamų projektų lygmeniu. Programos lygmeniu informavimo ir viešinimo priemones vykdo atsakinga institucija. Vadovaudamasi Komisijos sprendimo 2008/457/EB 33 straipsnio 2 dalies a punktu, atsakinga institucija įvairiais būdais ir priemonėmis pristato EIF programos tikslus, prioritetus, veiksmus, įgyvendinimo rezultatus, užtikrina daugiamečių ir metinių programų prieinamumą ir pan. Projektų lygmeniu informavimo ir viešinimo priemones įgyvendina įgaliota institucija ir galutiniai paramos gavėjai. Įgaliota institucija planuoja ir vykdo visuomenės informavimo ir viešinimo veiksmus. Galutiniai paramos gavėjai taip pat privalo vykdyti informavimo ir viešinimo veiklą, naudodami plakatus, informacinę medžiagą, leidinius, skelbdami pranešimus žiniasklaidoje ir pan. Visose informavimo ir viešinimo priemonėse turi būti naudojamas ES ženklas su nuoroda apie ES finansavimą, taip pat kiti privalomi ženklai.
3.1.1.6. Suderinamumas su kitų EB instrumentų įgyvendinamais veiksmais, jei taikoma
EIF programos remiami veiksmai papildys Europos pabėgėlių fondo programos (toliau vadinama – EPF) ir Europos socialinio fondo (toliau vadinama – ESF) įgyvendinamus veiksmus. Atsižvelgiant į šių ir kitų EB instrumentų bei nacionalinių programų remiamus veiksmus, EIF programos Lietuvoje projektai bus atrenkami, siekiant išvengti dvigubo finansavimo. Atsakinga institucija ir įgaliota institucija sieks užtikrinti, kad EIF programos teikiama parama nesidubliuotų su minėtų instrumentų ir nacionalinių programų remiamais veiksmais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija administruoja kelias ES programas, tarp jų EPF ir ESF, todėl bendradarbiavimas nebus sudėtingas. Suderinamumas bus pasiektas atrankos etape konsultuojantis su atitinkamas programas administruojančiomis institucijomis, užtikrinant reguliarius ryšius tarp šių institucijų, įtraukiant į gaires pareiškėjams nuostatą, kad dvigubas finansavimas draudžiamas – EIF finansuojama veikla negali būti tuo pačiu metu remiama pagal kitas EB ir nacionalines programas, ir pan.
3.1.2. Programų ir veiklos, skirtų aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių priėmimui skatinti ir jų integracijos procesui remti, kūrimas ir tobulinimas
Integracija yra svarbi ekonominės migracijos politikos dalis, todėl didelis dėmesys turėtų būti skiriamas aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių integracijai. Darbuotojai iš trečiųjų šalių Lietuvos darbo rinkoje pasitelkiami tuose ekonominės veiklos sektoriuose, kuriuose trūksta vietinės ir kitų ES valstybių narių darbo jėgos. Dažniausiai šiuose sektoriuose dirba aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuoti darbuotojai iš trečiųjų šalių, todėl svarbu sudaryti palankias sąlygas šių asmenų priėmimui ir integracijai (mokant lietuvių kalbos, stiprinant žinias apie Lietuvą ir pan.). Aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų darbuotojų iš trečiųjų šalių profesijos turi atitikti Lietuvos profesijų klasifikatoriuje, parengto pagal Tarptautinius standartinius profesijų klasifikatorius (ISCO-88), nurodytų atitinkamų profesijų aprašymus. Prioritetas turėtų būti teikiamas projektams, kurie nukreipti į aukštos kvalifikacijos trečiųjų šalių piliečius. Siekiant įtraukti juos į EIF remiamą veiklą, būtina siekti, kad šios programos ir veikla būtų kuo lankstesni, t. y. būtų prieinami ir suderinami su šių asmenų darbu (pavyzdžiui, vakariniai mokymai, nuotolinis arba elektroninis mokymas, ir t. t.). Atsižvelgiant į tai, į programas ir veiklą turėtų būti įtraukiamos ne tik kompetentingos institucijos ir organizacijos, bet ir aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų darbuotojų darbdaviai. Veiksmas galėtų būti įgyvendinamas projektais, kurie:
– skirti rengti ir įgyvendinti įvadines programas aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotiems trečiųjų šalių piliečiams;
– skatintų rengti ir įgyvendinti kultūrų įvairovės programas darbovietėse (pvz., skatintų darbovietėse diegti su kultūriniais skirtumais susijusius pokyčius, mentorių programos);
– ir kitais projektais, kurie atitinka veiksmą.
3.1.2.1. Veiksmo tikslas ir apimtis
Šiuo veiksmu siekiama pagerinti aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių žinias apie Lietuvą bei stiprinti integracijai reikalingus įgūdžius, taip pat gerinti aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių priėmimo ir integracijos proceso sąlygas.
3.1.2.3. Atsakingos institucijos įgyvendinamų projektų pagrindimas – jei taikoma
Žiūrėti 3.1.1.3 punktą.
3.1.2.4. Naudojami rodikliai ir kiekybiniai rezultatai, kurių tikimasi
Atsižvelgiant į veiksmo tikslą, bus naudojami šie vertinimo rodikliai: projektų ir programų, skirtų aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotiems trečiųjų šalių piliečiams, skaičius ir tipai (2–3); įvadinių programų, skirtų aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotiems trečiųjų šalių piliečiams, skaičius (2); kultūrų įvairovės arba mentorių programų skaičius (1); dalyvavusių aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių (vyrai / moterys / ir kt.) skaičius (iki 250); aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių nustatyti specialūs poreikiai (taip / ne) ir t. t. Šio veiksmo rezultatas – pagerintos aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių žinios apie Lietuvą bei sustiprinti integracijai reikalingi įgūdžiai, taip pat pagerintos aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių priėmimo ir integracijos proceso sąlygos.
3.1.2.6. Suderinamumas su kitų EB instrumentų įgyvendinamais veiksmais, jei taikoma
Žiūrėti 3.1.1.6 punktą.
3.1.3. Programų ir veiklos, skirtų stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimą prisitaikyti prie įvairovės, palaikyti pasitikėjimo santykius su trečiųjų šalių piliečiais, taip pat stiprinti pritarimą integracijai, kūrimas ir tobulinimas
Aktyvus imigrantų ir priimančios visuomenės narių bendravimas yra viena iš pagrindinių integracijos skatinimo priemonių. Tyrimai rodo, kad Lietuvos visuomenė nepakankamai tolerantiškai vertina užsieniečius ir jų buvimą Lietuvoje. Svarbu didinti Lietuvos visuomenės informuotumą ir supratimą apie imigracijos ir integracijos procesus, įtraukiant juos į atitinkamas programas bei veiklas. Dalyvavimas bendroje veikloje stiprina priimančios visuomenės ir atvykusių trečiųjų šalių piliečių pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą, o tuo pačiu – ir integraciją. Siekiant didinti pritarimą imigracijai ir integracijai, kartu su kitomis projektų veiklomis taip pat galėtų būti vykdomos Lietuvos visuomenės sąmoningumo ugdymo kampanijos. Tokios kampanijos ypatingai svarbios žiniasklaidoje, kadangi žiniasklaida daro nemažą įtaką formuojantis visuomenės požiūriui į daugelį procesų. Šis veiksmas įgyvendina specifinius prioritetus Nr. 1, Nr. 4 ir Nr. 5, nes juo skatinamas tiek trečiųjų šalių piliečių, tiek Lietuvos visuomenės dalyvavimas, sprendžiant galimus konfliktus, sukeltus kultūrinių ir religinių skirtumų. Veiksmas galėtų būti įgyvendinamas projektais, kurie:
– skatintų aktyvesnį imigrantų iš trečiųjų šalių ir visuomenės narių bendravimą ir santykius bei mažintų socialinę įtampą;
– skatintų įgyvendinti programas bei steigti centrus, klubus ir kitus panašius mechanizmus, skirtus bendrai veiklai, bendravimui ir konstruktyviam tarpkultūriniam bei tarpreliginiam dialogui;
– skatintų trečiųjų šalių piliečius kartu su Lietuvos visuomenės nariais dalyvauti savanoriškoje veikloje, grupėse ir pan.;
– skatintų Lietuvos visuomenės narių sąmoningumą ir supratimą bei tolerancijos didinimą (informacinės ir sąmoningumo ugdymo kampanijos, ir t.t.);
– skirti mažinti prietarus ir stereotipus, susijusius su trečiųjų šalių piliečiais;
– skatintų mentorių programas;
– ir kitais projektais, kurie atitinka veiksmą.
3.1.3.1. Veiksmo tikslas ir apimtis
Šiuo veiksmu siekiama stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimus prisitaikyti prie įvairovės ir pagerinti įvairių visuomenės grupių tarpusavio supratimą, tuo pačiu gerinant trečiųjų šalių piliečių integracijos proceso sąlygas.
3.1.3.3. Atsakingos institucijos įgyvendinamų projektų pagrindimas – jei taikoma
Žiūrėti 3.1.1.3 punktą.
3.1.3.4. Naudojami rodikliai ir kiekybiniai rezultatai, kurių tikimasi
Atsižvelgiant į veiksmo tikslą, bus naudojami šie vertinimo rodikliai: projektų, skirtų stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimams prisitaikyti prie įvairovės, skaičius (1); programų ir veiklos, skirtos stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimus prisitaikyti prie įvairovės, taip pat stiprinti Lietuvos gyventojų ir trečiųjų šalių piliečių tarpusavio santykius, skaičius ir tipai (1); surengtų sąmoningumo ugdymo kampanijų skaičius ir tipai (1); dalyvavusių žiniasklaidos atstovų skaičius ir tipai (1); sukurtų produktų ir parengtos medžiagos kiekis bei tipai (iki 2); įkurtų ir (ar) veikiančių centrų, klubų ir kitų mechanizmų, skirtų palaikyti konstruktyvų dialogą, skaičius (1) ir pan. Šio veiksmo rezultatas – palankesnis Lietuvos visuomenės požiūris į trečiųjų šalių piliečių imigraciją ir integraciją, pagerinti Lietuvos visuomenės narių ir trečiųjų šalių piliečių tarpusavio santykiai bei supratimas, išugdytas sąmoningumas, tuo pačiu metu pagerintos trečiųjų šalių piliečių integracijos proceso sąlygos.
3.1.3.6. Suderinamumas su kitų EB instrumentų įgyvendinamais veiksmais, jei taikoma
Žiūrėti 3.1.1.6 punktą.
3.2. Veiksmai 2 prioritetui įgyvendinti
Rodiklių ir vertinimo metodologijų skirtų vertinti pažangą koreguoti politikos kryptis ir priemones bei supaprastinti lyginamojo mokymo koordinavimą nustatymas ir kūrimas
Trečiųjų šalių piliečių integracija yra dinamiškas procesas, kuriam svarbios kompetencija ir praktika. Teigiamą poveikį integracijos vystymui daro nuolatinis politikos krypčių ir priemonių lyginimas bei kontrolė. Siekiant kuo didesnio veiksmingumo, lemiamas vaidmuo tenka aiškiai apibrėžtoms vertinimo priemonėms. Įvairūs tyrimai, studijos, vertinimo metodikos, rodikliai ir kitos panašios priemonės, skirtos stebėti ir vertinti integracijos proceso pažangą, turėtų būti skatinamos visais integracijos valdymo lygiais. Prioritetas įgyvendinamas šiuo veiksmu:
3.2.1. Sistemų, skirtų informacijai apie įvairių trečiųjų šalių piliečių kategorijų poreikius rinkti ir analizuoti, kūrimas ir įgyvendinimas
Siekiant pagerinti integracijos procesą, pirmiausia reikia nustatyti įvairių trečiųjų šalių piliečių kategorijų poreikius integracijos srityje, ypatingą dėmesį skiriant aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių, taip pat moterų, jaunimo, vaikų, pagyvenusių, neįgalių ar neraštingų asmenų reikmėms. Siekiant šio tikslo, galėtų būti vykdomi tyrimai imigrantų bendruomenėse, skirti išsiaiškinti, kokiu būdu geriausia patenkinti šių asmenų poreikius, taip pat galėtų būti kuriami ir tobulinami įvairūs rodikliai ir vertinimo metodologijos, skirtos įvertinti įvadinių programų bei integracijos politikos apskritai tinkamumą ir pritaikomumą specifinėms trečiųjų šalių piliečių grupėms, ir pan. Šiuo veiksmu įgyvendinami specifiniai prioritetai Nr. 1 ir Nr. 2, nes įvairios trečiųjų šalių piliečių kategorijos dalyvaus tyrimuose ir kitose veiklose. Veiksmas galėtų būti įgyvendinamas projektais, kurie:
– skatintų kurti ir tobulinti metodikas bei sistemas, skirtas rinkti įvairių trečiųjų šalių piliečių grupių poreikius, įvertinti jų integravimosi lygmenis;
– skatintų duomenų rinkimą ir analizę, jų prieinamumą kompetentingoms institucijoms ir organizacijoms (pvz., duomenų bazės apie Lietuvos Respublikoje leidimus dirbti gavusius ir (ar) turinčius trečiųjų šalių piliečius sukūrimas, tobulinimas ir naudojimas, siekiant įvertinti minėtų asmenų integravimosi lygį ir jų poreikius integracijos srityje);
– skatintų rengti rekomendacijas, atsižvelgiant į sukauptus duomenis;
– ir kitais projektais, kurie atitinka veiksmą.
3.2.1.1. Veiksmo tikslas ir apimtis
Šiuo veiksmu siekiama pagerinti žinias apie trečiųjų šalių piliečių poreikius integracijos sityje, integracijos politikos priemonių stipriąsias ir silpnąsias puses, taip pat apie šių priemonių atitiktį specifinių trečiųjų šalių piliečių grupių poreikiams.
3.2.1.3. Atsakingos institucijos įgyvendinamų projektų pagrindimas – jei taikoma
Žiūrėti 3.1.1.3 punktą.
3.2.1.4. Naudojami rodikliai ir kiekybiniai rezultatai, kurių tikimasi
Atsižvelgiant į veiksmo tikslą, bus naudojami šie vertinimo rodikliai: projektų skirtų kurti ir naudoti informacijos sistemas (1); sukurtų vertinimo sistemų metodikų, rodiklių, atliktų tyrimų skaičius ir tipai (1); pateiktų ataskaitų ir rekomendacijų skaičius ir tipai (1); įvertinimo procese dalyvaujančių trečiųjų šalių piliečių skaičius (mažiausiai 100) ir kategorijos (vyrai / moterys/ kt.); surinkti kiekybiniai ir kokybiniai duomenys (taip / ne); atsižvelgiant į rekomendacijas, padarytos priėmimo procedūrų integracijos programų pataisos (taip / ne) ir pan. Šio veiksmo rezultatas – pagerintos žinios apie trečiųjų šalių piliečių poreikius integracijos sityje, integracijos politikos priemonių stipriąsias ir silpnąsias puses, taip pat apie šių priemonių atitiktį specifinių trečiųjų šalių piliečių grupių poreikiams.
3.2.1.6. Suderinamumas su kitų EB instrumentų įgyvendinamais veiksmais, jei taikoma
Žiūrėti 3.1.1.6 punktą.
3.3. Kita
Valstybių narių politinių gebėjimų ugdymas, koordinavimas ir tarpkultūrinės kompetencijos didinimas skirtinguose valdžios lygmenyse ir institucijose.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nėra vieningos trečiųjų šalių piliečių integravimo politikos ir vienos už šią veiklą atsakingos institucijos, svarbu ugdyti valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų bei įmonių tarpkultūrinę kompetenciją ir bendradarbiavimą. Gebėjimų stiprinimas ir tarpkultūrinės kompetencijos didinimas turėtų būti vykdomas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu, apimant visas susijusias institucijas, įstaigas bei tarnybas, teikiančias viešąsias ar privačias paslaugas. Taip pat turėtų būti labiau skatinamas tarpkultūrinės kompetencijos įtraukimas į užimtumo, švietimo ir kitas politikos sritis. Siekiant užtikrinti nuoseklią ir veiksmingą integracijos politiką, būtina stiprinti įvairiose institucijose dirbančių asmenų administracinius gebėjimus, taip pat kurti mechanizmus, kurie užtikrintų veiksmingą keitimąsi informacija ir patirtimi tarp šių subjektų, ir pan. Prioritetas bus įgyvendinamas šiais veiksmais:
3.3.1. Tarpkultūrinės kompetencijos didinimo, gebėjimų stiprinimo ir įvairovės valdymo mokymai politikos kūrėjams, tarnautojams ir kitiems asmenims, dirbantiems srityse, susijusiose su EIF tikslais
Tarpkultūrinis bei tarpreliginis mokymas yra labai svarbus politikos kūrėjams bei kitoms suinteresuotoms šalims, susijusioms su EIF tikslais ir vykdoma veikla. Šie mokymai ypatingai aktualūs darbuotojams, dirbantiems viešųjų paslaugų sektoriuose, kuriuose tiesiogiai konsultuojami ar kitaip aptarnaujami trečiųjų šalių piliečiai, pavyzdžiui, darbuotojams, dirbantiems įstaigose ar tarnybose, atsakingose už priėmimo politiką, trečiųjų šalių piliečių kvalifikacijos pripažinimą, informacijos teikimą švietimą ir pan. Rengiant tarpkultūrinius, tarpreliginius bei įvairovės valdymo mokymus, svarbu akcentuoti specifinės trečiųjų šalių piliečių grupės, t. y. moterų, jaunimo ir vaikų, pagyvenusių, neįgalių ar neraštingų asmenų, poreikius. Šiuo veiksmu įgyvendinami specifiniai prioritetai Nr. 2, Nr. 4 ir Nr. 5, nes kompetentingi visuomenės nariai stiprins savo tarpkultūrinę kompetenciją ir žinias apie specifines trečiųjų šalių piliečių grupes. Veiksmas galėtų būti įgyvendintas projektais, kurie:
– skatintų rengti mokymo programas, skirtas įvairių sektorių darbuotojams, kurių darbas susijęs su trečiųjų šalių piliečiais ir jų integracijos priemonėmis;
– skirti organizuoti tarpkultūrinės kompetencijos, gebėjimų stiprinimo ir įvairovės valdymo mokymus valstybinio ir privataus sektoriaus, taip pat nevyriausybinių organizacijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su trečiųjų šalių piliečiais ir jų integracijos priemonėmis;
– ir kitais projektais, kurie atitinka veiksmą.
3.3.1.1. Veiksmo tikslas ir apimtis
Šiuo veiksmu siekiama pagerinti politikos kūrėjų, valstybės tarnautojų ir kitų susijusių asmenų įvairovės valdymo žinias ir tarpkultūrinę kompetenciją, sustiprinti jų gebėjimus valdyti priskirtas funkcijas, taip gerinant integracijos politikos priemonių kokybę.
3.3.1.3. Atsakingos institucijos įgyvendinamų projektų pagrindimas – jei taikoma
Žiūrėti 3.1.1.3 punktą.
3.3.1.4. Naudojami rodikliai ir kiekybiniai rezultatai, kurių tikimasi
Atsižvelgiant į veiksmo tikslą, bus naudojami šie vertinimo rodikliai: projektų, skirtų stiprinti politikos kūrėjų, valstybės tarnautojų ir kitų susijusių asmenų gebėjimus (1); suorganizuotų mokymo kursų skaičius ir tipai (2); mokymų dalyvių skaičius ir kategorijos (10–20); parengtų mokymo programų informacijos ir medžiagos kiekis bei tipai (1) ir pan. Šio veiksmo rezultatas – pagerintos politikos kūrėjų valstybės tarnautojų ir kitų susijusių asmenų įvairovės valdymo žinios ir tarpkultūrinė kompetencija, sustiprinti jų gebėjimai valdyti priskirtas funkcijas.
3.3.1.6. Suderinamumas su kitų EB instrumentų įgyvendinamais veiksmais, jei taikoma
Žiūrėti 3.1.1.6 punktą.
3.3.2. Kompetentingų institucijų ir kitų suinteresuotų šalių bendradarbiavimo, koordinavimo ir ryšių palaikymo sistemų kūrimas ir tobulinimas
Siekiant pagerinti integracijos politikos srityje priimamų sprendimų, priėmimo procedūrų bei kitų vykdomų integracijos politikos priemonių kokybę, būtina skatinti kompetentingų institucijų, organizacijų ir pan. bendradarbiavimą bei keitimąsi informacija. Svarbus bendradarbiavimas ne tik tarp įvairių valdžios institucijų ir skirtinguose valdžios sektoriuose, bet taip pat ir su nevyriausybinėmis organizacijomis bei kitomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant socialinius partnerius ir trečiųjų šalių piliečių organizacijas ar jų atstovus. Gali būti kuriamos ir tobulinamos įvairios mainų bei konsultacinės platformos, kurių tikslas yra stiprinti valdžios ir kitų suinteresuotų šalių gebėjimus imigracijos ir integracijos politikos srityje. Taip pat įvairiuose valdžios lygiuose ir sektoriuose gali būti kuriami ir tobulinami koordinavimo tinklai, skirti įgyvendinti, stebėti ir įvertinti vykdomą integracijos politiką, ir kiti panašūs mechanizmai. Veiksmas galėtų būti įgyvendinamas projektais, kurie:
– skatintų kurti ir tobulinti konsultacines platformas, koordinavimo tinklus ir panašius mechanizmus, skirtus įgyvendinti ir stebėti integracijos politikos priemones;
– skatintų steigti centrus, tarnybas, kurti tinklapius ir kitus mechanizmus, skirtus teikti informaciją ir konsultacijas dėl integracijos politikos bei kitas kultūrų įvairovės valdymo paslaugas;
– ir kitais projektais, kurie atitinka veiksmą.
3.3.2.1. Veiksmo tikslas ir apimtis
Šiuo veiksmu siekiama sustiprinti integracijos politikos koordinavimą įvairiuose valdžios lygmenyse ir sektoriuose, bendradarbiavimą tarp institucijų ir kitų suinteresuotų šalių bei pagerinti jų gebėjimus valdyti imigracijos ir integracijos politikos priemones.
3.3.2.3. Atsakingos institucijos įgyvendinamų projektų pagrindimas – jei taikoma
Žiūrėti 3.1.1.3 punktą.
3.3.2.4. Naudojami rodikliai ir kiekybiniai rezultatai, kurių tikimasi
Atsižvelgiant į veiksmo tikslą, bus naudojami šie vertinimo rodikliai: projektų, skirtų stiprinti bendradarbiavimą ir koordinavimą integracijos politikos srityje (1); įkurtų ar patobulintų konsultacinių platformų, koordinavimo tinklų ir panašių mechanizmų skaičius ir tipai (1); dalyvių skaičius (3–5) ir kategorijos (institucijos / socialiniai partneriai / nevyriausybinės organizacijos / trečiųjų šalių piliečių atstovai ir kt.); suorganizuotų susitikimų ir (ar) suteiktų konsultacijų skaičius (iki 4); įsteigtų ir (ar) veikiančių) informacijos centrų ir tarnybų, sukurtų tinklapių skaičius (1); parengtos informacijos ir medžiagos kiekis bei tipai (1) ir pan. Šio veiksmo rezultatas – sustiprintas integracijos politikos koordinavimas ir bendradarbiavimas įvairiuose valdžios lygmenyse ir sektoriuose.
3.3.2.6. Suderinamumas su kitų EB instrumentų įgyvendinamais veiksmais, jei taikoma
Žiūrėti 3.1.1.6 punktą.
Svarbios pastabos dėl veiksmų, aprašytų šios 2009 m. metinės programos 3 dalyje
Trečiųjų šalių piliečių integracijai skirtos priemonės įgyvendinamos Lietuvos Respublikoje. Tinkamais pagrįstais atvejais dalis projekto veiklų gali būti įgyvendinamos ES valstybių narių teritorijoje.
Bet kokia viešoji parama, teikiama pagal EIF 2009 m. metinę programą, turi atitikti valstybės pagalbos taisykles, taikytinas tuo metu, kai viešoji parama yra teikiama (jeigu taikoma).
4. TECHNINĖ PAGALBA
4.1. Techninės pagalbos tikslas
4.1.1. Techninės pagalbos tikslas yra padėti atsakingai, įgaliotai bei kitoms paskirtoms institucijoms veiksmingai įgyvendinti EIF programą Lietuvoje. Techninės pagalbos lėšos bus skiriamos atsakingai ir įgaliotai institucijoms, tačiau, iškilus poreikiui, audito ir tvirtinančiai institucijoms taip pat gali būti skirta techninės pagalbos lėšų jų veiklai, susijusiai su EIF metinės 2009 m. programos įgyvendinimu, finansuoti.
4.1.2. Techninės pagalbos lėšomis gali būti finansuojama:
4.1.2.1. išlaidos, susijusios su veiksmų parengimu, atranka, vertinimu, valdymu ir priežiūra (įskaitant kompiuterinę įrangą ir vartojimo reikmenis);
4.1.2.5. išlaidos, susijusios su kompiuterinių sistemų, skirtų EIF programos valdymu, priežiūra ir vertinimu, įgijimu, įdiegimu ir eksploatavimu;
4.1.2.6. išlaidos, susijusios su priežiūros komitetų ir darbo grupių susitikimais (įskaitant išlaidas ekspertams);
4.1.3. Atsižvelgiant į tai, kas išvardinta, iš techninės pagalbos lėšų pagal EIF metinę 2009 m. programą bus remiama:
4.1.3.1. Projektų atrankos ir priežiūros komiteto posėdžių organizavimas ir kiti veiksmai, susiję su šio komiteto veikla;
4.1.3.2. darbo užmokestis atsakingos ir tvirtinančios institucijų EIF programos finansininkams, taip pat įgaliotos institucijos programos vadovams bei finansininkams;
4.1.3.4. pareiškėjų ir pagalbos gavėjų mokymai, susiję su jų veiklos planų rengimu, valdymu ir įgyvendinimu;
4.1.3.8. dalyvavimas Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrojo komiteto ir kituose tarptautiniuose susitikimuose;
4.2. Numatomi kiekybiškai įvertinami rezultatai
EIF programą administruojančioms institucijoms suteikus techninę pagalbą, bus:
4.2.1. kuriama ir tobulinama EIF programai reikalinga teisinė bazė (metinės programos; gairės pareiškėjams ir kita kvietimo teikti paraiškas dokumentacija; nacionalinės projektų atrankos, priežiūros, mokėjimo, viešinimo, techninės pagalbos naudojimo taisyklės ir pan.);
4.2.2. efektyvios projektų atrankos ir priežiūros sistemos įgyvendinimas (Projektų atrankos ir priežiūros komiteto posėdžiai – apie 4);
4.2.3. projektų patikrų vietose atlikimas (priklausomai nuo pateiktų paraiškų ir atrinktų projektų skaičiaus – įgaliotos institucijos ir atsakingos institucijos atliekamos patikros);
4.2.4. informavimo ir viešinimo priemonių įgyvendinimas (lankstinukai, rašikliai, plakatai ir pan.);
4.3. Informuotumas apie EB finansinę pagalbą
Techninė pagalba iš ES biudžeto finansuojama 100 proc., t.y. Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis techninė pagalba nefinansuojama. Siekiant užtikrinti EB finansavimo matomumą, bus laikomasi nustatytų reikalavimų. EIF programos dokumentacija ir įsigytas turtas pagal nustatytas taisykles bus žymimas ES ir kitais privalomais ženklais.
Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) atsakinga, įgaliota ir kitos EIF programą administruojančios institucijos yra perkančiosios organizacijos, todėl, pirkdamos prekes ar paslaugas iš techninės pagalbos lėšų, vadovausis minėtame įstatyme ir Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus įsakymuose nustatytomis viešųjų pirkimų taisyklėmis. Atsakinga, tvirtinanti ir audito institucija taip pat privalo vadovautis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. A1-202 „Dėl Prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų taikant įprastą komercinę praktiką taisyklių patvirtinimo“.
Visos išlaidos tūri būti pagrindžiamos jas pateisinančiais dokumentais (pavyzdžiui, sąskaitomis faktūromis, kvitais, kasos čekiais bei darbo sąnaudas patvirtinančiais dokumentais ir kt.), kurie turi būti tiesiogiai susiję su techninės pagalbos veikla, ir jų apmokėjimą įrodančiais dokumentais (pavyzdžiui, banko darbuotojo parašu ar banko spaudu patvirtintais išrašais iš banko sąskaitos, kasos išlaidų orderiais ir kt. dokumentais, įrodančiais, kad pagal išlaidas pateisinančius dokumentus buvo atliktas mokėjimas).
5. FINANSINIO PLANO PROJEKTAS
| Metinė programa – finansinio plano projektas |
|||||||||
| 1 lentelė – Apžvalga |
|||||||||
| Valstybė narė – Lietuva Metinė programa – 2009 m. programa Fondas – Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai |
|||||||||
| (visos sumos nurodomos eurais) |
Prioriteto Nr. |
Konkretaus prioriteto Nr. (1) |
EB įnašas (a) |
Valstybės asignavimai (b) |
Privačių šaltinių asignavimai (c ) |
IŠ VISO (d=a+b+c) |
EB dalis (e=a/d) |
Bendros sumos dalis (d/iš viso d) |
|
| 1 veiksmas |
Prioritetas Nr. 1 |
– |
132 869,95 |
44 289,98 |
0 |
177 159,93 |
75,00 % |
20,02 % |
|
| Programų ir veiklos, skirtų naujai atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams supažindinti su Lietuvos visuomene ir žinioms apie Lietuvą. įgyti, kūrimas ir tobulinimas |
|
||||||||
| 2 veiksmas |
Prioritetas Nr. 1 |
– |
213 750,00 |
71 250,00 |
0 |
285 000,00 |
75,00 % |
32,20 % |
|
| Programų ir veiklos, skirtų aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių priėmimui skatinti ir jų integracijos procesui remti, kūrimas ir tobulinimas |
|
||||||||
| 3 veiksmas |
Prioritetas Nr. 1 |
Specifiniai prioritetai Nr. 1, Nr. 4, Nr. 5 |
45 000,00 |
15 000,00 |
0 |
60 000,00 |
75,00 % |
6,78 % |
|
| Programų ir veiklos, skirtų stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimą, prisitaikyti prie įvairovės, palaikyti pasitikėjimo santykius su trečiųjų šalių piliečiais, taip pat stiprinti pritarimą integracijai, kūrimas ir tobulinimas |
|
||||||||
| 4 veiksmas |
Prioritetas Nr. 2 |
Specifiniai prioritetai Nr. 1, Nr. 2 |
93 750,00 |
31 250,00 |
0 |
125 000,00 |
75,00 % |
14,12% |
|
| Sistemų skirtų informacijai apie įvairių trečiųjų šalių piliečių kategorijų poreikius rinkti ir analizuoti, kūrimas ir įgyvendinimas |
|
||||||||
| 5 veiksmas |
Prioritetas Nr. 3 |
Specifiniai prioritetai Nr. 2, Nr. 4, Nr. 5 |
60 000,00 |
20 000,00 |
0 |
80 000,00 |
75,00 % |
9,04 % |
|
| Tarpkultūrinės kompetencijos didinimo, gebėjimų stiprinimo ir įvairovės valdymo mokymai politikos kūrėjams, tarnautojams ir kitiems asmenims, dirbantiems srityse, susijusiose su EIF tikslais |
|
||||||||
| 6 veiksmas |
Prioritetas Nr. 3 |
– |
60 000,00 |
20 000,00 |
0 |
80 000,00 |
75,00 % |
9,04 % |
|
| Kompetentingų institucijų ir kitų suinteresuotų šalių bendradarbiavimo, koordinavimo ir ryšių palaikymo sistemų kūrimas ir tobulinimas |
|
||||||||
| Techninė pagalba |
|
|
77 8 23,55 |
0 |
0 |
77 823,55 |
100,00 % |
8,79 % |
|
| Kiti veiksmai (2) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| IŠ VISO (3) |
|
|
683 193,50 |
201 789,98 |
0 |
884 983,48 |
77,20 % |
100 % |
|
(1) jei taikoma
(2) jei taikoma
(3) asignavimų sumos veiksmams gali būti perskirstomos atsižvelgiant į konkretaus kvietimo teikti paraiškas galutinius rezultatus (nepakeičiant Bendrijos įnašo ir Valstybės asignavimų galutinės skiriamos asignavimų sumos bei jų santykio)