LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL VIDAUS TARNYBOS SISTEMOS PAREIGŪNŲ KVALIFIKACIJOS REIKALAVIMŲ, ATRANKOS Į TARNYBĄ, PROFESINIO RENGIMO IR KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO
2002 m. gruodžio 12 d. Nr. 577
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 86-3015) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1195 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 74-3193):
1. Tvirtinu Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų kvalifikacijos reikalavimų, atrankos į tarnybą, profesinio rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo koncepciją (pridedama).
2. Pavedu vidaus reikalų ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 374 sudarytai darbo grupei iki 2003 m. gegužės 30 d. pateikti vidaus reikalų ministrui koncepcijos įgyvendinimo tvarką.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro
2002 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 577
VIDAUS TARNYBOS SISTEMOS PAREIGŪNŲ KVALIFIKACIJOS REIKALAVIMŲ, ATRANKOS Į TARNYBĄ, PROFESINIO RENGIMO IR KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO KONCEPCIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų kvalifikacijos, atrankos į tarnybą, profesinio rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos (toliau – koncepcija) tikslai – užtikrinti pareigūnų tinkamą profesinį rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą, parengti prielaidas sudaryti specializuotą personalo profesinio rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo bazę, nustatyti pareigūnų kvalifikacijos reikalavimus, tobulinti jų atranką.
2. Koncepcijos uždaviniai:
2.2. Kvalifikacijos reikalavimai turi būti peržiūrimi ir didinami, vienodinami pagal pareigūnų tarnybos pobūdį.
2.3. Profesinio rengimo tvarka turi būti griežtai reglamentuota pagal lygius, žinybiškumą ir surastos galimybės derinti modulius.
3. Koncepcijos paskirtis – apibrėžti policijos, pasieniečių, ugniagesių gelbėtojų, finansinių nusikaltimų tyrimo, vadovybės apsaugos, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų, vidaus tarnybos dalinių (ateityje viešojo saugumo dalinių (tarnybos) ir kitų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų kvalifikacijos reikalavimus, atrankos kriterijus, nustatyti pagrindinius pareigūnų profesinio rengimo ir jų kvalifikacijos tobulinimo tvarkos pagrindinius tikslus, principus, vystymo kryptis.
4. Koncepcijoje įvardijama profesinio rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo įstaigų sistema, profesinio rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo cikliškumas, vadovų paruošimo ypatumai, užsienio valstybėse ir Lietuvos ne vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose parengtų specialistų kvalifikacijos vertinimas ir pripažinimas, santykiai tarp vidaus reikalų centrinių, kitų įstaigų ir mokymo įstaigų, tvarkos įdiegimo eiliškumas, administravimo pobūdis Vidaus reikalų ministerijoje.
II. ESAMOS PROBLEMOS IR SITUACIJOS APIBŪDINIMAS
5. Pagrindinės šiuo metu kylančios problemos yra:
5.1. Keli tūkstančiai pareigūnų įvairiose vidaus reikalų centrinėse ir joms pavaldžiose vidaus reikalų įstaigose neturi bazinio profesinio parengimo.
5.3. Viduriniosios ir aukštesniosios grandies pareigūnų kvalifikacijos tobulinimas kitose (ne vidaus reikalų) profesinio mokymo ir universitetinėse įstaigose yra brangus.
5.4. Pirminės grandies pareigūnų rengimas Lietuvos teisės universitete neatitinka Aukštojo mokslo įstatymo reikalavimų ir Europos Sąjungos ekspertų išvadų dėl akademinio teorinio, o ne praktinio profesinio rengimo modelio. Lietuvos teisės universitetas yra tiesiogiai finansuojamas iš valstybės biudžeto, todėl jis gali neatsižvelgti į vidaus reikalų realius poreikius ir keliamų tikslų įgyvendinimą.
5.5. Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos daliniai bus reorganizuoti į profesionalius viešojo saugumo dalinius (tarnybą), atsisakant kai kurių vykdomų funkcijų ir perimant kai kurias naujas funkcijas pagal Europos valstybių (Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Suomijos) patirtį. Tai reikalaus intensyvaus mokymo ir naujų programų.
5.6. Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, kitiems pareigūnams reikalingas specifinis profesinis rengimas funkcijoms vykdyti. Šiandien specifinio profesinio rengimo pobūdis nepakankamas.
5.7. Reikalingas konfidencialus profesinis rengimas operatyvinės veiklos subjektams. Tai gali atlikti tik vidaus reikalų profesinė mokymo įstaiga.
5.8. Apie 60 % absolventų negrįžta į įstaigas, iš kurių gavo siuntimus mokytis, didelė dalis iš jų iš viso negrįžta į vidaus reikalų sistemos statutinę tarnybą. Penktadalis Vilniaus Gedimino technikos universiteto absolventų negrįžta tarnauti į priešgaisrinės apsaugos tarnybą. Nuo 1999 m. nutraukus tikslinių grupių formavimą Vilniaus universiteto Teisės fakultete, 2002 metų pradžioje dešimtys absolventų pažeidė sutartis ir nėjo tarnauti į vidaus reikalų sistemą statutiniais pareigūnais. Vyksta teisminiai procesai.
5.9. Didelė dalis Lietuvos teisės universiteto Kauno policijos fakulteto absolventų neturėjo galimybių tarnauti vidaus reikalų sistemoje, nes nuo 1999 metų iki dabar buvo mažinamas policijos finansavimas ir atsirado pirminės grandies pareigūnų perteklius, o priėmimas į fakultetą buvo vykdomas neįvertinus Vidaus reikalų ministerijos užsakymo. Šiuo metu situacija gerėja.
6. Profesinio rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo teikėjai yra:
6.1. policijoje – Klaipėdos aukštesnioji (ateityje – profesinė) policijos mokykla ir Lietuvos policijos mokymo centras bei Lietuvos teisės universiteto policijos fakultetai;
6.2. valstybės sienos apsaugos srityje – Visagino (ateityje kitoje vietoje) pasieniečių mokykla ir Lietuvos teisės universiteto Kauno policijos fakultetas bei Gen. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija;
6.3. priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo srityje – Ugniagesių rengimo centras ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakultetas;
6.4. Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos dalinių (ateityje – viešojo saugumo dalinių (tarnybos) – mokymo centrai;
III. SIŪLYMAI DĖL VIDAUS TARNYBOS PAREIGŪNŲ PROFESINIO RENGIMO TOBULINIMO
7. Pirmame etape reikia sutvarkyti bazinį (III profesinio išsilavinimo lygio) profesinį pareigūnų rengimą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus valstybinius standartus visoms vidaus reikalų centrinėms įstaigoms. Pradėti spręsti kvalifikacijos tobulinimo klausimą pirminės grandies pareigūnams bei mokymą specifiniams subjektams (operatyvinės veiklos vykdytojams, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos dalinių (ateityje – viešojo saugumo dalinių (tarnybos) pareigūnams. Tam labiausiai tinka vidaus reikalų profesinė mokymo įstaiga.
8. Specialistų su universitetiniu išsilavinimu rengimas vidaus reikalams šiandien ypatingų problemų nekelia. Pažangu, kad rengiami magistrai policijai, ugniagesybai, reikėtų galimybių parengti magistratūros programas pasieniečiams. Sveikintina, kad yra galimybė ginti mokslo daktarų disertacijas policijos specializacijos doktorantams. Tačiau reikia spręsti užsakymo klausimus. Tik su Vidaus reikalų ministerijos siuntimu įstojusiems kandidatams turėtų būti sudaryta galimybė studijuoti pagal studijų programas, kurių absolventai gali ir turi gauti tarnybos vietas vidaus tarnybos sistemoje.
Reikėtų ateityje steigti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas, kurios turėtų konkuruoti tobulinant mokymo (studijų) procesą viduriniosios grandies pareigūnams. Tai padėtų išvengti monopolio, skatintų ne vidaus reikalų mokymo įstaigas atsižvelgti į užsakovo (darbdavio) poreikius. Be to, būtina įteisinti policijos pareigūno, pasieniečio, ugniagesio profesiją ne tik pirminės grandies, bet ir viduriniosios grandies pareigūnams. Teisininko ir inžinieriaus kvalifikacija nėra pakankamas reikalavimas užimti viduriniosios grandies pareigūnų pareigas.
9. Šiuo metu institucija, atsakinga už tvarkos nustatymą vykdant priėmimą, keliant ir tobulinant kvalifikaciją valstybės tarnautojams, yra Vidaus reikalų ministerija. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnai taip pat yra valstybės tarnautojai, atliekantys tarnybą tam tikromis ypatingomis sąlygomis. Vidaus reikalų ministerijos administracijoje yra padalinių, padedančių vidaus reikalų ministrui vykdyti valstybės tarnybos (tarp jų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos) valdymo funkciją. Galioja teisės aktai bei rengiami teisės aktų projektai, kurių paskirtis – nustatyti pareigūnų kvalifikacijos reikalavimus, atranką į tarnybą, profesinio rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo tvarką.
Galiojanti profesinio rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo tvarka yra pasenusi, neatitinka šių dienų reikalavimų, ateities poreikio. Naujiems kvalifikacijos reikalavimams formuoti, atrankai tobulinti, profesiniam rengimui ir kvalifikacijos tobulinimui susisteminti ir įteisinti reikia kvalifikuotų specialistų, kai kurių organizacinių pakeitimų. Būtų tikslinga įsteigti atskirą padalinį, atsakingą už pareigūnų atranką, rengimą ir tobulinimą, karjeros planavimą, apskaitą ir analizę. Jis, kaip ir kitose ministerijose, galėtų būti personalo tarnybos sudėtyje arba atsižvelgiant į vidaus reikalų specifiką – viešojo saugumo administracijos padalinyje. Kaip alternatyva, remiantis užsienio valstybių pavyzdžiais (Prancūzijos, Škotijos, Danijos, Suomijos), toks padalinys galėtų būti ir savarankiškas padalinys, steigiamas prie ministerijos.
10. Norintieji tarnauti vidaus tarnyboje, pradedant pirminės grandies vidaus tarnybos pareigūno pareigybe, privalo baigti bazinį profesinį mokymą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus III profesinio išsilavinimo lygio valstybinius standartus. Bazinį profesinį parengimą vykdys:
10.3. Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai ir Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos dalinių (ateityje – viešojo saugumo dalinių (tarnybos) pareigūnai pirminį bazinį parengimą įgys pagal III profesinio išsilavinimo lygio policijos rengimo standartą;
10.5. baigę šias mokyklas ir siekiantys kelti savo kvalifikaciją, po nustatyto privalomo tarnybos laiko pareigūnai gali stoti į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ar kitas mokymo įstaigas kelti išsilavinimą. Pareigūnai, baigę minėtas mokyklas ir pakėlę kvalifikaciją, gali pretenduoti tapti viduriniosios grandies pareigūnais;
10.6. Ugniagesių rengimo centras Vilniuje (ateityje – mokykla) – rengs ugniagesius gelbėtojus. Kad taptų viduriniosios grandies pareigūnais, absolventai privalės baigti bakalauro arba inžinieriaus studijas Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – VGTU) Statybos fakultete. Norint stoti į VGTU, reikalingas Vidaus reikalų ministerijos arba Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos siuntimas;
10.7. baigusiems kitas mokymo įstaigas, išskyrus asmenis, baigusius kitas mokymo įstaigas pagal Vidaus reikalų ministerijos siuntimą, neužtikrinama vieta tarnyboje. Tokiu atveju, norint tarnauti vidaus tarnybos sistemoje, privaloma po studijų kitose mokymo įstaigose baigti 6 mėnesių trukmės įvadinio mokymo kursus atitinkamoje vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje;
IV. ATRANKOS Į TARNYBĄ VYKDYTOJAI, KVALIFIKACIJOS REIKALAVIMŲ NUSTATYTOJAI, PROFESINIO RENGIMO IR KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PASLAUGŲ TEIKĖJAI IR SIŪLOMA TVARKA
11. Atranka į vidaus tarnybą vykdoma keliais etapais.
11.1. Į vidaus tarnybą gali pretenduoti asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą ir ne vyresni kaip 35 metų. Asmenys, teisti už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant teistumo išnykimo, į tarnybą nepriimami. Buvę statutiniai valstybės pareigūnai, teisėjai, prokurorai, kariai, atleisti už pareigūno vardo diskreditavimą, teisėjo vardą žeminantį poelgį, prokuroro vardo pažeminimą ar kario vardą žeminančius arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančius teisės pažeidimus, į vidaus tarnybą nepriimami. Asmenys, baigę mokymo įstaigas užsienio valstybėse, į tarnybą gali būti priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliojimu vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.
11.2. Asmuo, pageidaujantis mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, kitoje mokymo įstaigoje, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gauna Vidaus reikalų ministerijos siuntimą ar vidaus reikalų įstaigų vadovų siuntimą. Asmuo, baigęs kitą mokymo įstaigą be Vidaus reikalų ministerijos siuntimo (kaip ir Valstybės tarnybos įstatyme, pagal kurio nuostatas valstybės tarnautojai privalo baigti valstybės tarnautojo įvadinio mokymo bendrąją programą), turi baigti įvadinio mokymo kursus atitinkamoje vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje. Vidaus reikalų ministras ar jo įgalioti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai gali nustatyti papildomus reikalavimus asmenims, pretenduojantiems eiti tam tikras pareigas, siejamas su asmens intelektiniais, fiziniais ar praktiniais gebėjimais, sveikatos būkle, moraliniu ir psichologiniu tinkamumu.
11.3. Vidaus reikalų įstaigų vadovai, remdamiesi personalo tarnybų ar tarnautojų (pareigūnų), vykdančių personalo tvarkymo funkcijas, pateiktais duomenimis ir turintys teisę skirti į atitinkamas pareigas, nustatyta teisės aktų tvarka paveda patikrinti pretendentus pagal vidaus reikalų įstaigų įskaitas (esant būtinybei pagal kitų operatyvinės veiklos subjektų įskaitas). Sveikata tikrinama Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje. Pretendentas privalo pateikti savo anketinius ir biografinius duomenis apie save, savo artimus, pažįstamus, su kuriais nuolat bendrauja, siekio tarnauti motyvaciją ir lūkesčius.
11.4. Stojimo į vidaus tarnybą pagrindas yra sutartis tarp Lietuvos Respublikos piliečio, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ar kitos mokymo įstaigos bei vidaus reikalų centrinės įstaigos. Atrankos į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą metu arba įvadinio mokymo kursų metu pretendentas vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje tikrinamas pagal fizinį pasirengimą vidaus reikalų ministro nustatytais normatyvais. Asmuo, baigęs mokymą ir be pateisinamų priežasčių atsisakęs tarnauti vidaus tarnybos sistemoje, teisės aktų nustatyta tvarka Vidaus reikalų ministerijai atlygina investuotas lėšas už studijas.
V. PROFESINIO RENGIMO IR KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SISTEMOS TOLESNIS VYSTYMAS, KVALIFIKACIJOS REIKALAVIMŲ NUSTATYMAS IR PROFESINIO RENGIMO BEI KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO VYKDYMAS
12. Vidaus reikalų ministras ar jo įgalioti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai nustato kvalifikacinius reikalavimus pareigūnams.
12.2. Pagrindinis reikalavimas – eiti pirminės grandies pareigūno pareigas yra bazinis profesinis parengimas, įgytas pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus III profesinio išsilavinimo lygio valstybinio rengimo standartus.
12.3. Kvalifikacijos reikalavimas eiti viduriniosios grandies pareigūno pareigas – aukštojo išsilavinimo įgijimas. Jei išsilavinimas įgytas ne vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, išskyrus asmenis, baigusius kitas įstaigas pagal Vidaus reikalų ministerijos siuntimą, – būtina baigti vidaus tarnybos sistemos pareigūno įvadinio mokymo kursus atitinkamoje vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, kurių trukmė 6 mėnesiai.
12.4. Aukštesniosios ir aukščiausiosios grandies pareigūnams būtinas aukštasis universitetinis išsilavinimas (įgyjant magistro ar jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį) pagal švietimo ir mokslo ministro nustatytą tvarką.
12.5. Specialiųjų žinių turintiems specialistams, tarnaujantiems pareigūnais (pedagogams, ekspertams, vyriausiesiems finansininkams, gydytojams, psichologams, inžinieriams ir kitiems), pageidautinas aukštasis universitetinis išsilavinimas (įgyjant magistro ar jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį).
12.6. Vidaus reikalų įstaigos vadovo ir pavaduotojų pareigoms eiti rekomenduotina baigti vadovo kvalifikacijos tobulinimo kursus pagal vidaus reikalų ministro patvirtintą programą vidaus reikalų statutinių įstaigų vadovams (analogas OLYMP programa, pagal Europos Sąjungos ekspertų rekomendacijas A 18–20 kategorijų vadovams). Taip pat būtinas magistro ar jam prilygintas kvalifikacinis laipsnis.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
13. Pareigūnų tarnybinė karjera grindžiama tik tobulinant kvalifikaciją. Kvalifikacijos tobulinimas privalo būti nepertraukiamas procesas per visą tarnybos laiką. Tik baigęs atitinkamą rengimo pakopą pareigūnas gali eiti pareigas pagal nustatytus reikalavimus. Reikalavimus nustato teisės aktai, pareigybių aprašymai. Kvalifikacijos tobulinimas gali būti vykdomas tarnybos vietose, atvykstant dėstytojams į tarnybos vietas, siunčiant pareigūnus į kursus, stažuotes (įskaitant užsienį). Kvalifikacijos tobulinimas fiksuojamas skaičiuojant mokymosi valandų skaičių ir vertinant kreditais (1 kreditas – 40 akademinių valandų). Visų grupių pareigūnai per vienerius tarnybos metus kvalifikaciją turi tobulinti ne mažiau kaip 40 valandų (vienas kreditas). Dėstytojo darbas, kaip kūrybinė veikla, laikytinas kvalifikacijos tobulinimu. Kvalifikacijos tobulinimas turi atitikti tarnybos pobūdį.
14. Siekiant vykdyti Europos Sąjungos ekspertų rekomendacijas ir priimti išsivysčiusių užsienio valstybių patirtį bei taupyti valstybės lėšas, racionaliau naudoti turimus resursus – numatyti naujos programos „Statutinių vidaus reikalų valstybės tarnautojų rengimas, kvalifikacijos kėlimas ir profesinis tobulinimas“ finansavimą. Jai finansuoti palaipsniui kooperuoti Klaipėdos aukštesniajai policijos mokyklai, Visagino pasieniečių mokyklai, Ugniagesių rengimo centrui skiriamas valstybės biudžeto lėšas (pagal pageidavimą galėtų turtu, lėšomis, intelektiniais ištekliais prisidėti ir kitos mokymo įstaigos, teikiančios mokymo paslaugas Vidaus reikalų ministerijai). Peržiūrėti turimas materialines bazes, skirtas rengimui ir profesiniam tobulinimui, atsisakyti nereikalingų pastatų ir kito ilgalaikio ir trumpalaikio turto (inventoriaus). Centrinių vidaus reikalų įstaigų vadovai turi pateikti siūlymus dėl mokymosi ir profesinio tobulinimo poreikio, programų, pareigūnų rotacijos į mokymo procesą organizavimo. Vidaus reikalų ministerija derina klausimus su Švietimo ir mokslo ministerija, koordinuojant centrinių vidaus reikalų įstaigų vadovų siūlymus.