LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 59:2004 „GYDYTOJAS DERMATOVENEROLOGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO

2004 m. gruodžio 10 d. Nr. V-899

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099):

1. Tvirtinu Lietuvos medicinos normą MN 59:2004 „Gydytojas dermatovenerologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. 239 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 59:1998 „Gydytojas dermatovenerologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 46-1281).

L. E. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO PAREIGAS                                JUOZAS OLEKAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2004 m. gruodžio 10 d. Nr. V-899

GYDYTOJAS DERMATOVENEROLOGAS

Teisės, pareigos, kompetencija, atsakomybė

I. TAIKYMO SRITIS

1. Ši medicinos norma nustato gydytojo dermatovenerologo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.

2. Ši medicinos norma privaloma visiems gydytojams dermatovenerologams, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms bei tobulinančioms šiuos specialistus ir kontroliuojančioms jų veiklą.

II. NUORODOS

3. Rengiant šią medicinos normą vadovautasi šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais:

3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099);

3.2. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995);

3.3. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512);

3.4. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2313; 2004, Nr. 68-2365);

3.5. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284);

3.6. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu (Žin., 1996, Nr. 104-2363; 2001, Nr. 112-4069);

3.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 624 „Dėl Profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo nuostatų ir profesinės kvalifikacijos vertinimą ir pripažinimą vykdančių institucijų ir reglamentuojamų profesijų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 46-1319);

3.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1359 „Dėl gydytojų rengimo“ (Žin., 2003, Nr. 104-4667);

3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-43 „Dėl Gydytojų diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų, įgytų Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės susitarimą, pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklių tvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 45-1497);

3.10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1593 „Dėl Valstybinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003–2010 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 117-5348);

3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl Bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 100-3192; 2003, Nr. 112-5031);

3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 „Dėl Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 12-430);

3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 31-1180);

3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-364 „Dėl Licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 86-3152);

3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo“ (Žin., 2004, Nr. 105-3906);

3.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-117 „Dėl lytiškai plintančių infekcijų, ŽIV nešiojimo ir ŽIV ligos epidemiologinės priežiūros tvarkos asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2003, Nr. 27-1105).

III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

4. Šioje medicinos normoje vartojami terminai ir apibrėžimai:

4.1. Gydytojas dermatovenerologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo dermatovenerologo profesinę kvalifikaciją.

4.2. Dermatovenerologija – medicinos šaka, kuri apima odos, odos darinių, šalia odos esančios gleivinės ligų bei lytiškai plintančių infekcijų diagnostiką, gydymą ir profilaktiką.

4.3. Gydytojo dermatovenerologo praktika – teisės aktų reglamentuota gydytojo dermatovenerologo, turinčio Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo dermatovenerologo profesinę kvalifikaciją, atliekama sveikatos priežiūra, apimanti asmens sveikatos būklės tikrinimą, ligų profilaktiką, diagnozavimą ir ligonių gydymą.

IV. BENDROSIOS NUOSTATOS

5. Gydytojo dermatovenerologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus medicinos studijas ir dermatovenerologijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo dermatovenerologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Teisę verstis gydytojo dermatovenerologo praktika turi gydytojas dermatovenerologas, turintis galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo dermatovenerologo profesinę kvalifikaciją.

7. Gydytojas dermatovenerologas verstis praktika pagal profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikoje gali tik įstaigoje, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti dermatovenerologijos paslaugas.

8. Gydytojas dermatovenerologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistais.

9. Gydytojas dermatovenerologas savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, šia medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymais ir kitais teisės aktais.

V. TEISĖS

10. Gydytojas dermatovenerologas turi teisę:

10.1. verstis dermatovenerologijos praktika šios medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

10.2. turėti spaudą, išduotą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

10.3. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

10.4. išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

10.5. konsultuoti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.6. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo dermatovenerologo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus tuos atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

10.7. nustatyti žmogaus mirties faktą ir siųsti ligonius įvertinti jų negalią Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.8. gauti darbui būtinąją informaciją apie jo gydomus ir konsultuojamus ligonius Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.9. dalyvauti pasitarimuose, konferencijose, kuriuose nagrinėjami asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros klausimai;

10.10. naudotis gydytojams nustatytomis socialinėmis, kvalifikacijos tobulinimo ir kitomis garantijomis;

10.11. siūlyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, apskričių ir savivaldybių gydytojams, sveikatos priežiūros įstaigų administracijai, visuomenės sveikatos centrų administracijai, darbdaviams, mokymo ir ugdymo įstaigų vadovams, kaip gerinti odos ir gleivinės ligų bei lytiškai plintančių infekcinių ligų diagnostiką, gydymą ir profilaktiką, darbo ir mokymosi sąlygas;

10.12. diegti naujus diagnostikos ir gydymo metodus, naudodamasis Lietuvos Respublikoje įteisinta medicinos įranga;

10.13. taikyti diagnostikos ir gydymo metodus, taip pat ir invazinius bei ultravioletinių spindulių, įvaldytus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka, gavęs dermatovenerologo praktikos licenciją;

10.14. vertinti ir pateikti išvadą apie odos ir gleivinės histopatologinius pokyčius įgijus dermatohistopatologijos universitetinių studijų įteisintą dokumentą.

VI. PAREIGOS

11. Gydytojas dermatovenerologas privalo:

11.1. teikti būtinąją medicinos pagalbą;

11.2. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą;

11.3. bendradarbiauti su kitais asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinės rūpybos darbuotojais bei specialistais;

11.4. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones;

11.5. įgyvendinti privalomąsias sveikatos programas;

11.6. laikytis gydytojo dermatovenerologo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;

11.7. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

11.8. laikytis Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių;

11.9. tvarkyti gydytojo dermatovenerologo praktikos dokumentus Lietuvos Respublikos tesės aktų nustatyta tvarka;

11.10. paaiškinti gydytojo dermatovenerologo praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu;

11.11. taikyti Lietuvoje įteisintus tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus;

11.12. kvalifikuotai diagnozuoti ir gydyti šios medicinos normos VII skyriuje nurodytas odos bei gleivinės ligas ir lytiškai plintančias infekcijas, rekomenduoti ir organizuoti profilaktikos priemones;

11.13. nustatyta tvarka teikti statistikos ir kitus privalomuosius atskaitomybės duomenis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, apskrities ir savivaldybės gydytojui, visuomenės sveikatos centrui ir kitoms sveikatos priežiūros įstaigoms bei teisėsaugos institucijoms;

11.14. nustatyta tvarka registruoti ir pranešti teritoriniam visuomenės sveikatos centrui apie diagnozuotą infekcinę, lytiškai plintančią ligą, apsinuodijimą maistu ir toksinėmis medžiagomis bei profesinį apsinuodijimą, taip pat pastebėtą infekcinių ligų užkrato turėtojų epidemiologinės sanitarijos režimo pažeidimą;

11.15. nustatyta tvarka registruoti ir pranešti policijai apie smurtinius sužalojimus ir kitą privalomą teikti informaciją;

11.16. teisės aktų nustatyta tvarka atlikti laikinojo nedarbingumo ekspertizę.

VII. KOMPETENCIJA

12. Gydytojo dermatovenerologo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs dermatovenerologo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas bei nuolat tobulindamas profesinę kvalifikaciją ir domėdamasis nuolatine mokslo ir praktikos pažanga. Gydytojas dermatovenerologas turi žinoti:

12.1. sveikatos apsaugos ir socialinės medicinos organizavimo pagrindus;

12.2. darbo su dokumentais ir raštvedybos pagrindus;

12.3. medicinos statistikos pagrindus;

12.4. sveikatos draudimo principus ir rūšis;

12.5. žmogaus psichologijos ypatumus, psichikos sutrikimus, sveiko ir sergančio žmogaus bei jo artimųjų psichologiją;

12.6. naudojimąsi informacinėmis duomenų bazėmis.

13. Gydytojas dermatovenerologas privalo išmanyti:

13.1. darbo saugos reikalavimus;

13.2. žmogaus organų sistemų anatominius ir fiziologinius ypatumus;

13.3. odos, gleivinės ir odos darinių morfologiją, fiziologiją, imunologiją ir patologiją;

13.4. vaikų, nėščiųjų ir pagyvenusių asmenų odos, gleivinės ir odos darinių ligų ypatumus;

13.5. alergologijos ir imunologijos pagrindus;

13.6. specialiųjų mitybos principų bei eliminuojamųjų ir provokacinių dietų sudarymo principus;

13.7. odos, odos darinių, šalia odos esančios gleivinės ligų, ŽIV ir lytiškai plintančių infekcijų epidemiologiją, klasifikaciją, priežastis, patogenezę ir klinikinius požymius, medicinos etiką.

14. Gydytojas dermatovenerologas turi mokėti diagnozuoti ir gydyti šias ligas (pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją TLK-10):

14.1. odos ir poodžio ligas (L00-L99), tarp jų L51.1 ir L51.2 (kai nėra vidaus organų pažeidimų); įgimtas dermatozes (Q80-Q82, Q84-Q85);

14.2. lytiškai santykiaujant plintančias infekcijas (A50-A64);

14.3. kai kurias infekcines ligas, sukeliančias odos, odos darinių, šalia odos esančios gleivinės pažeidimus:

14.3.1. odos ir poodinių audinių tuberkuliozę (A.18.4);

14.3.2. raudonligę (A26);

14.3.3. kitas zoonozines ligas (A28);

14.3.4. raupsus (A30);

14.3.5. kitų mikobakterijų sukeltas ligas (A31);

14.3.6. listeriozę (A32);

14.3.7. odos difteriją (A36);

14.3.8. aktinomikozę (A42);

14.3.9. nokardiozę (A43);

14.3.10. bartoneliozę (A44);

14.3.11. rožę (A46);

14.3.12. kitas spirochetų sukeltas ligas (A65-A69);

14.4. virusines infekcines ligas, kurioms būdingi odos ir gleivinės pažeidimai (B00-B09, B21);

14.5. kitas infekcijas, kurioms būdingi odos, odos darinių, šalia odos esančios gleivinės pažeidimai:

14.5.1. grybelines ligas (B35-B49);

14.5.2. pirmuonių sukeltas ligas (B55, B64);

14.5.3. helmintozes su odos pažeidimais (B65-B83);

14.5.4. pedikuliozę, akariazę ir kitas invazijas (B85-B89);

14.5.5. žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukeltą ligą (B20-B24);

14.6. odos ir gleivinės ikinavikinius procesus, gerybinius navikus (D18, D22, D23), in situ navikus (D03-D04, D07.4) ir piktybinius navikus (C43 tik diagnozuoja, C44 diagnozuoja ir gydo chirurginiu būdu be plastinės operacijos arba destrukcija), (C46, C84-C85);

14.7. kitų organų ar sisteminių ligų pakitimus odoje, odos dariniuose, šalia odos esančiose gleivinėse:

14.7.1. purpurą ir kitas hemoragines būkles (D69);

14.7.2. krioglobulinemijas (D89.1);

14.7.3. odos sarkoidozę (D86.3);

14.7.4. medžiagų apykaitos ligas (E50-E64, E80.1-E80.2, E83);

14.7.5. kapiliarų ligas (I78);

14.7.6. flebitą ir tromboflebitą (I 80);

14.7.7. apatinių galūnių venų varikozę (I 83);

14.7.8. įpročių ir potraukių sutrikimus (F63.3, F63.8, F.63.9);

14.7.9. jungiamojo audinio ir griaučių raumenų sistemos ligas, pasireiškiančias odos, odos darinių, šalia odos esančios gleivinės pažeidimais (M02.3, M02.8, M05.2, M07.0-M07.3), (M30-M31, M32.9., M33-M34 – tik diagnozuoja), (M35.0-M35.2, M35.4, M35.6, M 79.3);

14.8. kitas lūpos ir burnos gleivinės ligas (K12.0, K12.1, K13.0, K14);

14.9. urogenitalines sistemos ligas (N34.1, N34.2, N41.0-N41.1, N.45, N48.0-N48.1, N48.5, N48.6, N49, N51.0-N51.2, N72, N75-N77);

14.10. simptomus ir požymius, susijusius su oda ir poodžiu (R20-R23);

14.11. specialus infekcinių ir parazitinių ligų ištyrimas (Z11, Z20.2); procedūros, neskirtos sveikatos būklei gerinti (Z41.8).

15. Gydytojas dermatovenerologas turi gebėti:

15.1. atlikti odos ir gleivinės specialiuosius funkcinius tyrimus;

15.2. atlikti dermatoskopiją, kapiliaroskopiją;

15.3. atlikti odos, poodžio ir ultragarsinius tyrimus;

15.4. atlikti grybelinių ir kitų ligų tyrimą Vudo lempa;

15.5. atlikti odos lopelinius alerginius mėginius, įodinius mėginius;

15.6. atlikti odos jautrumo ultravioletiniams spinduliams mėginius;

15.7. gydyti odos ligas ultravioletiniais spinduliais, įskaitant fotochemoterapiją (PUVA) ir fotodinaminį gydymą;

15.8. atlikti mikroskopinius (odos, gleivinės, plaukų, nagų ir išskyrų iš lyties takų bandinių) natyvinių tepinėlių tyrimus;

15.9. paimti medžiagos citologiniam ir mikrobiologiniam tyrimui;

15.10. atlikti vietinę infiltracinę ir laidinę (rankos ir pėdos srityse) nejautrą;

15.11. atlikti odos ir gleivinės biopsiją;

15.12. atlikti odos ir poodžio pažeidimų eksciziją, odos ir poodžio siūles, kiuretažą, stabdyti kraujavimą;

15.13. chirurginiu būdu pašalinti nagų plokštelę, gydyti įaugusį nagą;

15.14. atlikti elektrokoaguliaciją, lazerioterapiją ir krioterapiją skystu azotu bei angliarūgštės sniegu;

15.15. atsluoksniuoti odą, koreguoti senėjančią odą ir hiperhidrozę konservatyviaisiais ir invaziniais metodais;

15.16. čiuopti prostatą, paimti prostatos sekreto;

15.17. atlikti uretroskopiją ir kolposkopiją;

15.18. kateterizuoti šlaplę minkštu kateteriu;

15.19. instiliuoti ir praplauti šlaplę;

15.20. taikyti žaizdų ir opų vietinį gydymą ir priežiūrą;

15.21. atlikti juosmeninę punkciją įtariant nervų sistemos sifilį.

VIII. ATSAKOMYBĖ

16. Gydytojas dermatovenerologas už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą jam priskirtų funkcijų vykdymą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą, taip pat už pareigų viršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

______________