LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS TAISYKLIŲ STATOMUOSE, REMONTUOJAMUOSE IR MODERNIZUOJAMUOSE LAIVUOSE BEI KITUOSE PLAUKIOJANČIUOSE ĮRENGINIUOSE PATVIRTINIMO
2002 m. rugsėjo 27 d. Nr. 3-471
Vilnius
Atsižvelgdamas į Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų vidaus reikalų ministro 1997 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 59 (Žin., 1997, Nr. 102-2577; 2001, Nr. 105-3782; 2002, Nr. 80-3489) 1.3 punktą,
tvirtinu Priešgaisrinės saugos taisykles statomuose, remontuojamuose ir modernizuojamuose laivuose bei kituose plaukiojančiuose įrenginiuose (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2002 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 3-471
Priešgaisrinės saugos taisyklės statomuose, remontuojamuose ir modernizuojamuose laivuose bei kituose plaukiojančiuose įrenginiuose
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Priešgaisrinės saugos taisyklės statomuose, remontuojamuose ir modernizuojamuose laivuose bei kituose plaukiojančiuose įrenginiuose (toliau – taisyklės) nustato priešgaisrinės saugos reikalavimus bei organizacines ir technines priemones, užtikrinančias šių reikalavimų vykdymą statant, remontuojant ir modernizuojant laivus bei kitus plaukiojančius įrenginius, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą, pavaldumą bei paskirtį, ir yra privalomos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios taisyklės taip pat nustato laivų statybos (remonto) įmonės darbuotojų pareigas ir atsakomybę užtikrinant priešgaisrinę saugą statomuose, remontuojamuose ir modernizuojamuose laivuose.
2. Be šių taisyklių, būtina vadovautis Bendrosiomis priešgaisrinės saugos taisyklėmis (BPST 01-97), galiojančiais standartais, technologinėmis normomis bei sąlygomis, taip pat kitais priešgaisrinę saugą reglamentuojančiais norminiais aktais.
3. Visi laive esantys asmenys, dalyvaujantys statybos, remonto, rekonstravimo ar modernizavimo* darbuose, taip pat ir įgulos nariai privalo žinoti ir laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, o pastebėję laive gaisrą privalo nedelsdami telefonu ar kitomis priemonėmis pranešti miesto ir įmonės priešgaisrinei tarnybai tikslią gaisro vietą, perspėti apie gaisrą kitus darbuotojus, imtis visų galimų priemonių gaisrui likviduoti.
4. Laivui išplaukus iš laivų statybos (remonto) įmonės akvatorijos eigos bandymams, taip pat perdavus laivą užsakovui, šios taisyklės nebegalioja. Tuo atveju būtina vadovautis Priešgaisrinės saugos taisyklėmis Lietuvos Respublikos jūrų laivuose.
5. Vartojamos sąvokos.
5.1. Priešgaisrinė sauga – tai techninių, organizacinių priemonių ir teisinių normų visuma, skirta išvengti gaisrų bei apsaugoti žmones ir materialines vertybes nuo pavojingų gaisro veiksnių.
5.2. Aktyvios gaisrinės saugos priemonės – tai sistemos ir įrenginiai, mažinantys grėsmę žmonėms ir jų turtui, skirti gaisrui aptikti, gesinti, dūmams ir šilumai šalinti ar kelioms šioms funkcijoms vykdyti.
5.3. Gaisras:
– degimo procesas, pasižymintis šilumos išsiskyrimu, lydimas dūmų ir (arba) liepsnos bei
– laiko ir erdvės atžvilgiu nekontroliuojamas greitas degimas.
5.5. Gaisro pavojus – potenciali gyvybės netekimo (ar sužeidimo) ir (arba) turto sugadinimo (ar sunaikinimo) grėsmė gaisro metu.
5.6. Degimas – medžiagos egzoterminė reakcija su oksidantu, paprastai lydima liepsnos ir (arba) rusenimo, ir (arba) dūmų išsiskyrimo.
5.7. Uždegimo šaltinis – šilumos šaltinis, galintis uždegti degius produktus (pirminė kibirkštis ar liepsna, taip pat uždegimą sukeliantis objektas).
5.9. Savaiminis užsidegimas – medžiagos užsidegimas ne dėl išorinio poveikio, bet dėl joje sparčiai vykstančių egzoterminių procesų.
5.10. Pliūpsnis – greitas degiųjų garų ir oro mišinio virš degiojo skysčio sudegimas, pasireiškiantis trumpu matomu švytėjimu.
5.11. Pliūpsnio temperatūra – minimali kondensuotos medžiagos temperatūra, kuriai esant specialių bandymų sąlygomis virš medžiagos susidaro garai, gebantys užsiliepsnoti ore nuo uždegimo šaltinio toliau nedegdami.
5.12. Sprogimas – greitas egzoterminis cheminės sprogios aplinkos pasikeitimas, lydimas energijos suspaustų dujų susidarymo ir galintis sugriauti konstrukcijas ar įrenginius.
5.14. Degusis gaminys yra sunkiai užsiliepsnojantis, jeigu penkių bandymų metu, esant 40 kW/m2 šilumos srautui, ir penkių bandymų metu, esant 30 kW/m2 šilumos srautui, bandinio paviršius užsiliepsnoja:
5.15. Degusis gaminys yra vidutinio užsiliepsnojimo, jeigu penkių bandymų metu, esant 35 kW/m2 šilumos srautui, ir penkių bandymų metu, esant 25 kW/m2 šilumos srautui, bandinio paviršius užsiliepsnoja:
5.16. Degusis gaminys yra lengvai užsiliepsnojantis, jeigu penkių bandymų metu, esant 30 kW/m2 šilumos srautui, ir penkių bandymų metu, esant 20 kW/m2 šilumos srautui, bandinio paviršius užsiliepsnoja:
5.17. Medžiaga yra nedegi, jeigu:
5.17.1. bandinio vidutinis masės nuostolis po bandymų neviršija 50% atvėsintos vidutinės pradinės masės pagal LST ISO 1182 metodiką;
5.17.2. vidutinis termoforų temperatūros padidėjimas krosnyje, apskaičiuotas pagal LST ISO 1182, neviršija 50 s;
5.18. Gaisrų klasės ir žymėjimas:
5.18.1. A klasė – kietųjų, dažniausiai organinių, medžiagų gaisrai, kai degimas vyksta susidarant įkaitusioms anglims;
5.19. Avarinis apšvietimas – apšvietimo sąlygos, sudaromos evakuacijos metu, kai sutrinka normalus apšvietimas.
5.20. Evakuacija – tvarkingas žmonių judėjimas į saugią nuo kilusio gaisro ar kitokios grėsmės vietą.
5.21. Išėjimas (gaisrinis, avarinis) – išėjimas į išorę ar į nepavojingą vietą, numatytas evakuacijos maršrute.
5.23. Atsparumas ugniai – pastato konstrukcijos ar elemento gebėjimas standartiniu atsparumo ugniai bandymu nustatytą laiko tarpą išlaikyti nustatytas apkrovas bei šilumos izoliacines savybes ir išlikti vientisam.
5.24. Atsparumo ugniai klasės – įprastu būdu nustatytos klasės, skirtos klasifikuoti pastatų elementus ir statybos produktus pagal išbandytą atsparumo ugniai trukmę.
5.25. Liepsną sulaikanti medžiaga – medžiaga, kuria padengiamas ar apdorojamas statybos produktas, arba medžiaga, siekiant slopinti, smarkiai sumažinti ar uždelsti jo (jos) užsiliepsnojimą.
5.26. Dūmų ir šilumos vėdinimo įranga – sistema, kurios paskirtis – gerinti gaisro išskiriamų degiųjų dujų ir šilumos šalinimą iš statinio. Dūmai ir šiluma šalinami mechanine vėdinimo įranga ir (arba) natūraliąja konvekcija.
5.27. Gaisro pavojaus mygtukai (rankiniai gaisriniai signalizatoriai) – prietaisai, skirti signalui apie gaisrą sukelti.
5.28. Gaisriniai jutikliai – prietaisai, skirti gaisrui aptikti ir aliarmo signalui duoti:
5.28.3. kombinuoti temperatūriniai-optiniai dūmų jutikliai reaguoja į temperatūros ir oro skaidrumo pokyčius;
5.29. Gretutinės patalpos – patalpos, atskirtos viena nuo kitos pertvara, platforma arba kita nuolat jas skiriančia be išpjovų konstrukcija.
5.31. Gaisro aliarmas – gaisro pavojų skelbiantis signalas, perduodamas dažnais varpų dūžiais ir dubliuojamas per radijo transliacijos tinklą.
5.32. Gaisrinis čiaupas – čiaupas gaisrinės magistralės atšakoje, prie kurios jungiama gaisrinė žarna.
5.35. Gaisrinis kateris – kateris, aprūpintas gaisro gesinimo įranga ir priemonėmis, be to, galintis vilkti degančius nedidelius laivus.
5.37. Degieji skysčiai – skystos medžiagos ir preparatai, kurių žema pliūpsnio temperatūra (didesnė kaip 21°C ir mažesnė ar lygi 55 °C).
5.38. Lengvai užsiliepsnojantys skysčiai – skystos medžiagos ar preparatai, kurių labai žema pliūpsnio temperatūra (žemesnė negu 21 °C), bet kurie nėra ypač degūs.
5.39. Ypač degios medžiagos ar preparatai – tai skystos medžiagos ir preparatai, kurių nepaprastai žemos pliūpsnio (žemiau už 0 °C) ir virimo (žemiau arba lygu 35°C) temperatūros, bei dujinės medžiagos ir preparatai, kurie normaliomis sąlygomis užsidega nuo sąlyčio su oru.
II. Laivo administracijos atsakomybė už priešgaisrinę saugą laive ir laivo išsaugojimą
6. Už laivų statybos (remonto) įmonės, statomų (remontuojamų) laivų priešgaisrinę saugą ir jų išsaugojimą yra atsakingas laivų statyklos (remonto) vadovas arba jo įgaliotas asmuo.
7. Už priešgaisrinę saugą statomuose (remontuojamuose) laivuose jų statybos (remonto) metu atsako laivų statytojas. Jis privalo:
7.1. garantuoti, kad priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių dokumentų reikalavimai būtų vykdomi;
7.2. nustatyti priešgaisrinį režimą statomame (remontuojamame) laive ir reikalauti, kad visi įmonės inžinerijos-technikos darbuotojai, darbininkai bei statybos (remonto) darbe dalyvaujančių rangovinių organizacijų darbuotojai griežtai jo laikytųsi;
7.3. kontroliuoti statomo (remontuojamo) laivo priešgaisrinės saugo būklę, jo aprūpinimą pirminėmis ugnies gesinimo priemonėmis, jų tvarkingumą ir parengtį. Nedelsiant šalinti rastus trūkumus;
7.4. aprūpinti statomą (remontuojamą) laivą evakuacijos planu, ugnies gesinimo priemonių išdėstymo schema, nurodomaisiais ir įspėjamaisiais ženklais;
7.5. besąlygiškai vykdyti laivų statybos (remonto) įmonės priešgaisrinės saugos atstovo (priešgaisrinės saugos inžinieriaus) nurodymus;
III. Laivų statybos ir remonto įmonių atsakingų asmenų pareigos ir atsakomybė užtikrinant priešgaisrinę saugą statomuose, remontuojamuose, rekonstruojamuose ir modernizuojamuose laivuose
8. Vykdant bet kuriuos darbus statomuose (remontuojamuose) laivuose už priešgaisrinę saugą darbo vietoje ir priešgaisriniu požiūriu saugų darbo atlikimą atsakingi tiesioginiai šių darbų vadovai (padalinio, gamybos baro vadovai, meistrai). Jie privalo:
8.3. žinoti gaisro gesinimo, signalizacijos ir ryšio priemonių išdėstymo vietas, jų naudojimo taisykles;
8.4. žinoti naudojamų medžiagų, gamybinių įrenginių ir technologinių procesų pavojingumo gaisro ar sprogimo atžvilgiu charakteristikas;
8.5. garantuoti, kad šildymo ir vėdinimo įrenginiai, elektros įranga, gamybiniai ir technologiniai įrenginiai būtų tvarkingi, nekeltų gaisro grėsmės, o nustatyti gedimai nedelsiant būtų šalinami;
8.6. nuolat palaikyti tvarką darbo vietoje, neužgriozdinti ir neužkrauti evakuacijos kelių, priėjimų prie pirminių ugnies gesinimo priemonių;
9. Kiekvienas darbininkas, dirbantis laivų statybos (remonto) įmonėje, privalo:
9.1. žinoti darbo vietos (baro) priešgaisrinės saugos instrukcijų bei priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus;
9.3. griežtai laikytis nustatyto priešgaisrinio režimo, vykdyti vadovų ir asmenų, atsakingų už priešgaisrinę saugą, nurodymus;
9.5. žinoti laikomų, naudojamų ir gamybos procese susidarančių (išsiskiriančių) medžiagų pagrindines pavojingumo charakteristikas ir savybes;
9.7. žinoti darbo bare esančių gaisro gesinimo, ryšių ir signalizacijos priemonių išdėstymo vietas, mokėti tomis priemonėmis naudotis;
10. Už priešgaisrinę saugą remontuojamame laive ir laivo išsaugojimą, kada laivas pagal aktą perduotas įmonei ir laive nepalikta įgula, atsakinga laivų remonto įmonės administracija, o kada laivas pagal aktą neperduotas įmonei ir laive palikta įgula, atsakingas laivo savininkas arba jo įgaliotasis asmuo, išskyrus darbo atlikimo vietą darbų atlikimo metu.
11. Laivo savininkas arba jo įgaliotasis asmuo atsako už laivo parengimą remontui, aprūpinimą priešgaisrinėmis ir gelbėjimo priemonėmis pagal kvalifikacinių bendrovių bei tarptautinių konvencijų reikalavimais.
12. Už darbo vietos priešgaisrinę būklę ir už priešgaisrinės saugos taisyklių laikymąsi bei saugių gaisro ar sprogimo atžvilgiu metodų užtikrinimą atliekant ugnies darbus statomuose, modernizuojamuose ir remontuojamuose laivuose atsako laivų statybos (remonto) įmonės administracija.
13. Laivų statyklos, laivų remonto įmonių vadovai, inžinerijos-technikos darbuotojai ir kiti asmenys, pažeidę priešgaisrinės saugos taisykles arba nevykdantys jų reikalavimų, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
14. Gesinant gaisrą laive vadovauja kapitonas arba jį pavaduojantis asmuo. Minėti asmenys skelbia laive aliarmą ir, organizuotai panaudodami savo bei kitų laivų gaisro gesinimo priemones, stengiasi gaisrą sustabdyti (užgesinti). Atvykęs į vietą miesto (objekto) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas arba vadovaujantis darbuotojas tampa avarinio laivo kapitono (arba jį pavaduojančio asmens) konsultantu ir kartu vykdo savo tiesiogines pareigas vadovaudamas jam pavaldžioms priešgaisrinėms pajėgoms. Kai kuriais atvejais laivo savininko, kapitono (jį pavaduojančio asmens) prašymu, uosto kapitonui nurodžius, gesinant gaisrą vadovauja atvykusios miesto (objekto) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas arba jį pavaduojantis darbuotojas. Jeigu gaisras kilo laive, kuriame nėra įgulos, tai gesinant gaisrą vadovauja į įvykio vietą atvykęs miesto (objekto) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas arba tarnybos vadovaujantis darbuotojas.
15. Kiekvienas asmuo, pastebėjęs gaisrą, privalo:
16. Atvykęs į gaisravietę laivų statyklos (remonto) įmonės vadovas ar kiti atsakingi darbuotojai privalo:
16.5. prireikus pasirengti išjungti agregatus, aparatus, elektros tiekimą, vėdinimo sistemą, nutraukti dujų tiekimą;
16.6. imtis priemonių, kad gesinančių gaisrą žmonių neužgriūtų konstrukcijos ir kad jie būtų apsaugoti nuo elektros srovės poveikio, apsinuodijimų ir apdegimų;
17. Atvykus priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, įmonės atstovas, vadovavęs gaisro gesinimo ir gelbėjimo darbams, privalo pranešti jai turimą informaciją apie gaisrą, o svarbiausia, apie žmones, patekusius į ugnies ir degimo produktų zoną.
18. Įmonės atstovas, esantis gaisro gesinimo štabe, privalo:
18.1. gaisro gesinimo vadovą (priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūną) konsultuoti apie technologinį procesą ir specifines degančio objekto (laivo) savybes, taip pat informuoti apie sprogstamųjų, lengvai užsiliepsnojančių ir degiųjų skysčių, degiųjų dujų, nuodingųjų, radioaktyviųjų medžiagų kiekį ir laikymo (buvimo) vietą;
18.2. gaisro gesinimo vadovo prašymu skirti darbuotojus gaisrui gesinti ir materialinėms vertybėms apsaugoti ar evakuoti;
IV. ITD, tarnautojų ir darbininkų priešgaisrinės parengties organizavimas
19. Darbuotojai priešgaisrinės saugos klausimais instruktuojami siekiant supažindinti juos su laivo patalpų išdėstymu, technologinėmis operacijomis bei joms atlikti naudojamomis gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingomis medžiagomis, galimomis gaisrų ar sprogimų kilimo priežastimis ir jų prevencijos priemonėmis, veiksmų tvarka gaisro atveju, evakuacijos planu ir schema.
21. Padalinių vadovų atestavimą nustatyta tvarka kas 5 metai vykdo įmonės vadovo skiriama speciali komisija.
V. PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI STATOMUOSE IR REMONTUOJAMUOSE LAIVUOSE
PIRMASIS SKIRSNIS
STATOMŲ IR REMONTUOJAMŲ LAIVŲ, LAIVŲ PATALPŲ, GAMYBINĖS ĮRANGOS PRIEŽIŪRA
23. Statomuose ir remontuojamuose laivuose visos patalpos, atviri deniai, statybos pastoliai ir klojiniai turi būti laikomi tvarkingai, iš jų reguliariai šalinamos gamybos atliekos ir šiukšlės.
24. Draudžiama užkrauti bei užgriozdinti laivų koridorius, trapus, praėjimus ir išėjimus bei statybinius pastolius įvairiais įrenginiais, gaminiais, konstrukcijomis, energijos komunikacijomis ar gamybos atliekomis.
26. Statomuose (remontuojamuose) laivuose naudojama technologinė įranga, mechanizmai, įrankiai, prietaisai turi atitikti galiojančių norminių dokumentų reikalavimus. Draudžiama naudoti tuos, kurie neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų vykdomam konkrečiam technologiniam procesui.
27. Ant denio išlieti lengvai užsiliepsnojantys ar degūs skysčiai turi būti tuoj pat išvalyti, o panaudoti skudurai, pjuvenos surinkti į specialias metalines sandarias dėžes ir pašalinti.
28. Įmonės direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos, atliekančios gaisrinius-techninius statomų ir remontuojamų laivų patikrinimus, privalo kruopščiai patikrinti priešgaisrinių priemonių ir reikalavimų laikymąsi, gaisro gesinimo priemonių parengtį, priešgaisrinių sistemų tvarkingumą, budėjimo pamainos pareigų vykdymą ir kitus laivo priešgaisrinį saugumą užtikrinančius veiksnius.
29. Visos metalinės ir kitos elektrai laidžios įrenginių dalys, komunikacijos ir talpos turi būti įžemintos.
30. Siekiant išvengti kibirkščių susidarymo smūgio metu, gaisro sprogimo atžvilgiu pavojingas medžiagas (išskyrus dažus) darbo vietoje būtina laikyti iš spalvotojo metalo (aliuminio, cinko, vario) pagamintoje taroje.
33. Visi evakuacijos keliai turi būti neužkrauti, paruošti žmonėms evakuoti. Evakuacinės durys turi lengvai atsidaryti evakuacijos kryptimi.
34. Patalpose negalima:
35. Rūkyti leidžiama tik tam tikslui skirtose, ženklais pažymėtose ir tinkamai įrengtose vietose, kuriose yra pirminės gaisro gesinimo priemonės.
36. Laikiną elektros instaliaciją patalpose įrengti galima tik laivų statybos, remonto ir avarijų likvidavimo laikotarpiu.
37. Statomas (remontuojamas) laivas statybos metu turi būti aprūpintas pirminėmis ugnies gesinimo priemonėmis pagal įmonės techninio skyriaus parengtą ir suderintą su įmonės priešgaisrinės saugos atstovu schemą.
38. Statomo laivo pozicijose – elingas, stapelis, krantinė – turi būti sumontuotas nuolat veikiantis priešgaisrinis vandentiekis, kurio gaisriniai čiaupai sukomplektuoti reikiama įranga. Jie turi būti tvarkingi, parengti veikti bet kuriuo metu.
39. Statomuose (remontuojamuose) laivuose bet koks degiųjų medžiagų, lengvai užsiliepsnojančių ir degiųjų skysčių ar degiųjų dujų, nors ir laikinas, sandėliavimas draudžiamas.
40. Statomuose laivuose montuojama įranga, mechanizmai, aparatai turi būti apsaugoti nedegiais audiniais, nedegiais skiediniais impregnuotu brezentu.
Antrasis skirsnis
Ugnies darbų organizavimas ir vykdymas
42. Bendrieji reikalavimai.
42.1. Ugnies darbams laivuose priskiriamos operacijos, kurių metu naudojama atvira ugnis, gali susidaryti kibirkštys arba medžiagos įkaitinamos iki temperatūros, galinčios sukelti jų užsiliepsnojimą (metalo suvirinimas, dujinis pjaustymas, litavimas, mechaninis metalo apdirbimas, kurių metu susidaro kibirkštys ir t. t.).
42.2. Ugnies darbus galima vykdyti tik įforminus raštišką leidimą (4 priedas). Leidimai registruojami ugnies darbų apskaitos žurnale (3 priedas).
42.3. Remontuojamame laive, kai laivas pagal aktą nėra perduotas įmonei, leidimą atlikti ugnies darbus tvirtina kapitonas. Remontuojamame laive (kai laivas pagal aktą perduotas įmonei) ir statomame laive (nuo degių konstrukcijų ir medžiagų naudojimo statomame laive pradžios) leidimą atlikti ugnies darbus tvirtina laivo statytojas.
42.4. Leidimas atlikti ugnies darbus (2 egz.) įforminamas kiekvienam ugnies darbui ir tik vienai pamainai bei suderinamas su įmonės priešgaisrinės apsaugos atstovu. Vienas egzempliorius perduodamas darbų atlikėjui, o antrasis lieka pas priešgaisrinės apsaugos atstovą. Atlikus ugnies darbus leidimo egzempliorius saugomas kartu su ugnies darbų apskaitos žurnalu.
42.5. Jeigu ugnies darbai vykdomi kelias pamainas toje pačioje vietoje ir juos atlieka tas pats vykdytojas, pakartotinai leidimų forminti nebereikia, juos pratęsia leidimą patvirtinęs asmuo (bet ne ilgiau kaip 7 paroms) ir suderina su įmonės priešgaisrinės apsaugos atstovu.
42.6. Jei aptinkama, kad ugnies darbai vykdomi be raštiško leidimo, priešgaisrinės apsaugos darbuotojai, taip pat įmonės arba laivo administracijos atstovai privalo nedelsdami šiuos darbus sustabdyti ir pranešti apie tai atsakingam už šių darbų atlikimą asmeniui.
43. Atsakomybė ir pareigos atliekant ugnies darbus.
43.1. Vykdant ugnies darbus remontuojamame laive, kapitonas, o jam nesant – budintysis kapitono padėjėjas atsako už:
43.1.2. ugnies darbų atlikimo vietos ir greta esančių patalpų priešgaisrinę saugą pagal šių taisyklių reikalavimus;
43.1.3. ugnies darbų atlikimo vietos aprūpinimą pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, jų tvarkingumą ir parengtį gesinti gaisrą;
43.2. Vykdant ugnies darbus remontuojamame laive (kai laivas pagal aktą nėra perduotas įmonei), už laivo remontą atsakingas laivo statytojas privalo:
43.2.1. kontroliuoti ugnies darbų atlikimo vietos parengiamųjų darbų vykdymą pagal šių taisyklių reikalavimus;
43.2.6. užtikrinti laivo aprūpinimą laikinomis techninėmis gaisro gesinimo priemonėmis, kai yra demontuotos laivo gaisro gesinimo sistemos;
43.3. Vykdant ugnies darbus remontuojamame laive (kai laivas pagal aktą perduotas įmonei) arba statomame laive, laivo statytojas atsako už:
43.3.3. ugnies darbų vietos ir greta esančių patalpų priešgaisrinę saugą pagal šių taisyklių reikalavimus;
43.4. Atsakingas už ugnies darbų atlikimą asmuo (darbų vadovas) privalo:
43.4.2. organizuoti darbo vietų paruošimą ir asmeniškai kontroliuoti, ar jos atitinka šių taisyklių reikalavimus;
43.4.3. prieš pradedant darbą tiesiogiai instruktuoti ugnies darbų vykdytoją apie priešgaisrinės saugos priemones, patikrinti, ar jis turi kvalifikacijos pažymėjimą ir taloną su žyma, kad išklausė priešgaisrinio-techninio minimumo kursą; patikrinti ugnies darbams skirtos įrangos ir instrumentų bei individualios apsaugos priemonių tvarkingumą;
43.4.4. įforminti ir išduoti tiesioginiam vykdytojui leidimą atlikti ugnies darbus krovininiuose tankuose, naftos produktų cisternose bei gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingose patalpose, organizuoti oro mėginių paėmimą ir analizę bei leisti atlikti ugnies darbus tik esant patenkinamai analizei (analizės duomenys galioja 8 val.);
43.4.5. žinoti oro kontrolės duomenis ugnies darbų atlikimo metu ir būtinu atveju nutraukti vykdomus ugnies darbus;
43.5. Derinantis leidimą atlikti ugnies darbus įmonės priešgaisrinės apsaugos atstovas privalo:
43.5.2. patikrinti leidimą išduodančio asmens parengtas priešgaisrinės saugos priemones, jei būtina – įrašyti į leidimą papildomas priešgaisrines priemones;
43.6. Vykdantis ugnies darbus asmuo privalo:
43.6.1. turėti kvalifikacijos pažymėjimą ir taloną su žyma, kad išklausė priešgaisrinio-techninio minimumo kursą;
43.6.3. prieš darbų pradžią patikrinti, ar įranga ir darbo instrumentai tvarkingi, ar parengta darbo vieta;
43.6.6. darbo metu imtis priemonių, kad kibirkštys, išsilydęs metalas, elektrodų likučiai nepatektų ant šalia arba žemiau esančių degių konstrukcijų;
43.6.7. baigus ugnies darbus atidžiai apžiūrėti darbų vietą, gretutines patalpas, žemiau esančias aikšteles ir esant būtinumui degias konstrukcijas sudrėkinti vandeniu. Kilnojamąją suvirinimo įrangą ir balionus pristatyti į nuolatinę saugojimo vietą. Apie atliktą darbą pranešti atsakingam už darbą asmeniui ir budinčiam kapitono padėjėjui.
44. Priešgaisrinės saugos reikalavimai laikinai ugnies darbų atlikimo vietai.
44.1. Iš kuro ir tepalo talpų, kurių viduje numatoma vykdyti ugnies darbus, būtina išvalyti naftos produktų liekanas ir nuosėdas, išplauti ir degazuoti iki sanitarinės normos (angliavandenilio garų kiekis ore gali būti ne didesnis kaip 0,3 g/m3), tai turi būti patvirtinta pripažintos laboratorijos rezultatais.
44.2. Talpų dujų-oro mišinio sudėties analizė atliekama prieš ugnies darbų vykdymo pradžią ir jų vykdymo metu:
44.2.1. analizei naudojami dujų analizatoriai, indikatoriai ir kiti šiems tikslams skirti prietaisai;
44.3. Talpų pildymo inertinėmis dujomis tvarka ir būdai, deguonies koncentracijos saugus lygis, taip pat saugos darbų laikymasis turi būti užtikrinamas specialiai parengtomis instrukcijomis.
44.4. Iš kuro talpų, kuriose buvo laikomas žemesnės kaip 55°C pliūpsnio temperatūros kuras, neatsižvelgiant į remonto darbų laive vietą bei pobūdį, turi būti išvalytos naftos produktų liekanos ir degazuotos iki sanitarinės normos.
44.5. Kuro ir tepalų talpos, esančios greta talpų, kurių viduje arba išorėje bus vykdomi ugnies darbai, taip pat esančios arčiau kaip 5 m nuo ugnies darbų vykdymo vietos, turi būti valomos ir degazuojamos iki naftos produktų garų koncentracijos, neviršijančios 5% nuo sprogumo žemutinės ribos, arba jos turi būti pripildytos inertinių dujų, siekiant sumažinti deguonies koncentraciją, arba vandens.
44.6. Kuro ir tepalo vamzdynų dalys, ant kurių bus vykdomi ugnies darbai, turi būti demontuotos, iš jų išvalyti naftos produktų likučiai. Demontuotų vamzdžių ir kitų nuimamų detalių surinkimo darbai turi būti vykdomi už laivo ribų.
44.7. Iš laivo patalpų, kuriose bus vykdomi ugnies darbai, taip pat gretutinių patalpų turi būti išvalytos gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingos medžiagos (sprogstamųjų medžiagų, tirpiklių, dažų, naftos produktų likučiai, tepaluoti skudurai ir t. t.).
44.9. Jeigu izoliacija yra apsiūta, tai apsaugą reikia uždėti nuo metalinės konstrukcijos iki apsiuvos, kad į ertmę tarp izoliacijos ir apsiuvos nepatektų kibirkščių.
44.10. Atliekant ugnies darbus arti mechanizmų ir degių konstrukcijų, jie turi būti patikimai uždengti nedegiomis medžiagomis, o deniuose, pertvarose esančios angos turi būti apsaugotos nuo kibirkščių patekimo.
44.11. Atliekant suvirinimo, pjaustymo darbus ant vertikalių paviršių, iš žemiau esančių denių, platformų, perdangų turi būti valomos degiosios medžiagos lentelėje nurodytu spinduliu:
| Suvirinimo (pjovimo) taško aukštis virš denio (klojinio) lygio (m) |
Minimalus atstumas iki neapsaugotų degiųjų medžiagų (m) |
|
| suvirinant |
pjaustant |
|
| 0 |
5 |
6 |
| 2 |
6 |
8 |
| 7 |
10 |
12 |
| 10 |
12 |
14 |
| 22 |
14 |
16 |
Nurodytos zonos ribose angos turi būti uždengiamos, kad į jas nepatektų degiųjų medžiagų.
44.12. Atliekant ugnies darbus ant medinio klojinio, turi būti padedami metalo lakštai, o darbų atlikimo vietoje pastatoma statinė su vandeniu bei du kibirai arba nutiesiama gaisrinė žarna, kuri prijungiama prie gesinimo vandeniu sistemos. Vasaros metu mediniai pastoliai, laiptai, kopėčios turi būti periodiškai drėkinami vandeniu.
44.13. Ugnies darbus atliekant uždarose ir sunkiai prieinamose patalpose turi būti numatytos dvi landos. Technologinės išpjovos suderinamos su remontuojamo laivo kapitonu arba statomo (remontuojamo) laivo statytoju (projekto vadovu).
44.14. Ugnies darbai uždarose ir sunkiai prieinamose patalpose turi būti vykdomi esant atviroms landoms, angoms, liukams ir veikiant kilnojamajai vėdinimo sistemai.
44.15. Tais atvejais, kai laivo patalpose ugnies darbų vykdymo metu gali susidaryti sprogimo atžvilgiu pavojingos koncentracijos dujinis oro mišinys, turi būti nuolat atliekama jo sudėties analizė, o ugnies darbai turi būti vykdomi veikiant ventiliacijai.
44.16. Statomo laivo (užpildžius degiomis medžiagomis) patalpos turi būti aprūpintos gaisro gesinimo priemonėmis, numatytomis projekte.
44.17. Kiekviena laikina ugnies darbų vieta turi būti aprūpinta gaisro gesinimo priemonėmis (putų, miltelių ar angliarūgštės gesintuvais, nedegiais audeklais, kibiru su vandeniu), kurių kiekis kiekvienu atveju parenkamas individualiai.
44.18. Esant gaisriniam čiaupui, būtina nutiesti nuo jo iki ugnies darbų vietos gaisrinę žarną su švirkštu.
44.19. Pirminės gaisro gesinimo priemonės turi būti išdėstytos kompaktiškai šalia ugnies darbų atlikimo vietos.
45. Ugnies darbų vykdymas.
45.1. Prieš pradedant ugnies darbus būtina:
45.1.1. įvykdyti visus priešgaisrinės saugos reikalavimus (iš darbo vietos išvalyti degiąsias medžiagas, apsaugoti degias konstrukcijas, apsirūpinti gaisro gesinimo ir kitomis leidime nurodytomis priemonėmis);
45.1.2. paskirti į ugnies darbų atlikimo vietą, o esant būtinumui – ir į gretimas patalpas bei žemiau esančius denius budinčiuosius (stebėtojus) iš laivo įgulos narių arba specialiai parengtus įmonės (statyklos) darbuotojus (kai laive nėra įgulos);
45.1.3. papildomai šalia nurodytų priemonių, prieš pradedant ugnies darbus ir jų atlikimo metu, krovininėse bei kuro cisternose turi būti vykdoma dujinio oro mišinio kontrolė. Tikrinimo rezultatai įforminami laboratorijos aktu ir įrašomi į leidimą atlikti ugnies darbus. Gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingas patalpas, atliekant ugnies darbus, būtina nuolat vėdinti.
45.2. Padidėjus degių garų ir dujų kiekiui išvalytuose krovininiuose tankuose ir cisternose bei pavojingose gaisro ir sprogimo atžvilgiu patalpose arba pripildytose inertinių dujų cisternose padidėjus deguonies kiekiui virš leistinos normos, ugnies darbai turi būti nedelsiant nutraukti. Atsakingas už ugnies darbų atlikimą asmuo privalo nustatyti dujinio oro mišinio sudėties pakitimo priežastis ir imtis priemonių joms pašalinti. Darbai gali būti vykdomi toliau tik atstačius leistiną kiekį, kuris turi būti patvirtintas oro analize, įrašant jos rezultatus į leidimą atlikti ugnies darbus. Jeigu nėra galimybės pripildytose inertinių dujų cisternose išlaikyti saugios gaisro ar sprogimo atžvilgiu deguonies koncentracijos, šias talpas būtina išvalyti ir degazuoti ir paskui atlikti dujų mišinio analizę.
45.3. Draudžiama vykdyti vienu metu ugnies darbus talpos (patalpos) viduje ir išorėje bei vienu metu toje pačioje darbo vietoje atlikti dvi ir daugiau ugnies darbų rūšis su skirtingais energijos šaltiniais (pvz., lankinis ir dujinis suvirinimas).
45.4. Atliekant ugnies darbus draudžiama:
45.4.2. naudotis tepalais, riebalais, benzinu ir kitais degiaisiais skysčiais suteptais drabužiais bei pirštinėmis;
45.4.3. virinti, pjaustyti, lituoti arba kaitinti atvira ugnimi komunikacijas ir aparatus su slėgiu ar elektros įtampa, pripildytus LU ir DS bei toksiškų medžiagų;
45.5. Uždarose ir sunkiai prieinamose patalpose ugnies darbai turi būti vykdomi stebint specialiai paskirtam asmeniui esant atviroms landoms, dangčiams, angoms ir nuolat vėdinant patalpas.
45.6. Ugnies darbų vykdytojai, budintieji ugnies darbų atlikimo vietoje, ir ugnies darbų vykdytojo stebėtojai uždarose ir sunkiai prieinamose patalpose privalo nuolat stebėti darbų eigą ir, aptikę užsidegimo židinį, nedelsdami iškviesti ugniagesius ir imtis priemonių jį likviduoti turimomis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, o stebėtojai pirmiausia privalo padėti ugnies darbų vykdytojui išeiti iš sunkiai prieinamų ir uždarų patalpų; pjaustomą arba įkaitusią korpuso konstrukciją budintysis privalo stebėti ir iš priešingos pusės, kad ten esantys žmonės nenusidegintų ir neužsidegtų daiktai.
45.7. Ugnies darbai laivo patalpose, kuriose prieš tai buvo atliekami darbai naudojant lengvai užsiliepsnojančius skysčius, turi būti vykdomi tik veikiant vėdinimui. Nutrūkus šių patalpų vėdinimui, darbai turi būti sustabdyti.
46. Dujinis suvirinimas, pjaustymas, litavimas.
46.1. Statomuose ir remontuojamuose laivuose dujiniam suvirinimui naudojami acetilenas, gamtinės dujos, metanas, propano-butano mišinys.
46.2. Ugnies darbų atlikimo vietos laive aprūpinimas dujomis gali būti vykdomas nuo dujų balionų ir nuo dujų magistralės, įrengiant laive individualius dujų paskirstymo punktus.
46.3. Įrengti degiųjų dujų ir deguonies tiekimą magistrale bei individualius dujų paskirstymo punktus laive leidžiama tik turint laikiną aprūpinimo dujomis projektą, patvirtintą įmonės (statyklos) atsakingo asmens.
46.4. Būtina:
46.5. Deguonies ir acetileno balionai turi būti laikomi krantinėje, doke arba atvirame laivo denyje specialiuose konteineriuose.
46.7. Atstumas nuo ugnies darbų atlikimo vietos (nuo degiklių pagal horizontalę) ir nuo kitų atvirų ugnies šaltinių iki dujinio suvirinimo įrangos (dujų paskirstymo posto, degiųjų dujų ir deguonies balionų) turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai; atstumas nuo deguonies baliono iki dujų paskirstymo posto (degiųjų dujų baliono) turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Dujų suvirinimo įranga turi būti laikoma taip, kad ant jos negalėtų patekti darbo metu susidarančios kibirkštys ir atvira ugnis.
46.8. Laikant balionus krantinėje, doke arba atvirame laivo denyje, darbo vietoje leidžiama turėti tik po vieną darbinį ir vieną atsarginį degiųjų dujų bei deguonies balioną; tam tikrais atvejais, kai statomame (remontuojamame) laive vienu balionų konteineriu naudojasi keli suvirintojai, leidžiama turėti daugiau balionų, tai turi būti įrašyta įmonės (statyklos) instrukcijoje ir leidime atlikti ugnies darbus.
46.9. Draudžiama iš darbinių balionų visiškai išleisti dujas. Dujos naudojamos tol, kol slėgis balionuose sumažėja iki 0,05–0,1 MPa, paskui ant baliono užsukamas gaubtas ir ant baliono užrašoma „Tuščias“; acetileno balionų liekamasis slėgis atsižvelgiant į aplinkos temperatūrą turi būti ne mažesnis nei nurodytas:
| Temperatūra, °C |
Žemiau 0 |
0–15 |
15–25 |
25–40 |
| Liekamasis acetileno slėgis, MPa |
0,05 |
0,1 |
0,2 |
0,3 |
Dirbant su naudotais balionais turi būti laikomasi tų pačių priešgaisrinės saugos taisyklių kaip ir su pilnais balionais.
46.10. Tiekiant degiąsias dujas ir deguonį reikia naudoti gumines žarnas su siūlų karkasu. Tiesiant laive degiųjų dujų, deguonies žarnas reikia prižiūrėti, kad jos būtų apsaugotos nuo mechaninių pažeidimų, staigių perlenkimų, prispaudimo, šiluminio poveikio bei agresyvios aplinkos; žarnos neturi liestis viena su kita, nuo elektros kabelių deguonies žarnos turi būti nutolę ne mažesniu kaip 0,5 m atstumu, o degiųjų dujų žarnos – ne mažesniu kaip 1 m atstumu. Tam tikrais atvejais šį atstumą galima sumažinti 2 kartus su sąlyga, kad žarnos bus nutiestos apsauginiame metaliniame vamzdyje.
46.11. Dujų žarnos ir elektros kabeliai turi būti tiesiami atvirame laivo denyje. Būtinais atvejais leidžiama tiesti pro laivo konstrukcijas. Šiais atvejais žarnos ir kabeliai pro konstrukciją turi eiti nedegiuose vamzdžiuose su patikimais angų sandarinimais nedegiomis medžiagomis. Dujų žarnos tiesiamos palei dešinįjį laivo bortą, o elektros kabeliai – palei kairįjį.
46.12. Prie postų, reduktorių, balionų degiklių žarnos turi būti tvirtinamos užtikrinant patikimą prijungimą ir sandarumą.
46.13. Dujų žarnų nutrūkimo arba plyšimo atvejais, taip pat plūstelėjus prasiskverbusioms pro nesandarumus armatūroje dujoms būtina nedelsiant užgesinti degiklio liepsną, užsukti dujų čiaupus prieš nutekėjimo vietą, likviduoti užsidegimą turimomis gaisro gesinimo priemonėmis ir tuoj pat imtis priemonių nesandarumams pašalinti.
46.14. Baigus suvirinimo dujomis darbus, būtina užsukti dujų čiaupus ir atjungti žarnas nuo paskirstymo posto. Žarnos suvyniojamos ir kartu su degikliais (pjovikliais) bei reduktoriais perduodamos saugoti. Dujų magistralės, maitinančios dujų paskirstymo postus, atjungiamos, o dujų balionai pristatomi į nuolatinę saugojimo vietą.
46.15. Atliekant dujinio suvirinimo darbus draudžiama:
46.15.1. naudoti deguonies ir degiųjų dujų balionus be žymų apie jų išbandymą ir nenudažytus nurodyta spalva, neturinčius apsauginių žiedų bei antgalių;
46.15.2. naudoti varinius instrumentus, taip pat naudoti varį kaip lydmetalį acetileno aparatūrai lituoti bei kitose vietose, kur galimas sąlytis su acetilenu;
46.15.3. deguonies balionams ir įrangai liestis su tepalais, taip pat su tepaluotais drabužiais ir skudurais;
46.15.4. atvira ugnimi arba įkaitintais daiktais šildyti suvirinimo įrenginių vamzdynus, čiaupus, reduktorius ir kitas detales, taip pat naudotis instrumentais, galinčiais nuo smūgio įskelti kibirkštį;
46.15.7. kartą per ketvirtį tikrinti dujų suvirinimo, pjaustymo aparatūrą ir uždėti atitinkamas žymas;
46.16. Dujinio suvirinimo darbų vykdytojas privalo:
46.16.1. prieš pradėdamas suvirinimo darbus įsitikinti: ar tvarkingi degikliai ir pjovikliai, žarnos, reduktoriai, monometrai, balionai su dujomis ir kitos suvirinimo aparatūros dalys;
46.16.2. prapūsti deguonimi baliono (reduktoriaus) čiaupą, deguonies žarną ir degiklį arba pjoviklį;
46.16.3. nedėti degančio arba įkaitusio degiklio (pjoviklio) ant degių daiktų ir medžiagų (tam turi būti specialus stovas iš ugniai atsparios medžiagos);
46.16.5. nebandyti persikelti su uždegtu degikliu (pjovikliu) už darbo vietos ribų trapais, pastoliais ir pan.;
46.16.8. sutrikus ventiliacijai, aptikus dujų nutekėjimą ar kitas priešgaisrinę saugą pažeidžiančias sąlygas, darbą nutraukti ir nepradėti, kol bus atkurtos normalios darbo sąlygos;
47. Lankinis suvirinimas, pjaustymas, litavimas.
47.2. Kaip srovės šaltinį visų rūšių lankiniam suvirinimui statomuose ir remontuojamuose laivuose būtina naudoti vieno posto ir daugiaposčius transformatorius; specialiai tam skirtus nuolatinės ir kintamosios srovės lygintuvus ir generatorius.
47.3. Suvirinimo srovės šaltiniai turi būti įrengiami krantinėje, doke ar atvirame statomo (remontuojamo) laivo denyje. Suvirinimo srovės šaltinius krantinėje, doke ar atvirame denyje būtina išdėstyti tokiu būdu, kad ant jų negalėtų patekti darbo metu susidarančios kibirkštys ir atvira ugnis.
Draudžiama suvirinimo srovės šaltinius įrengti vidinėse laivo patalpose.
47.4. Į suvirinimo aparatus, paskirstymo skydus ir kitą įrangą, taip pat į suvirinimo darbų vietą elektros srovę tiekiantys laidai turi būti patikimai izoliuoti ir reikiamose vietose apsaugoti nuo aukštos temperatūros poveikio, mechaninių pažeidimų bei agresyvios aplinkos veikimo.
47.5. Elektros srovės šaltiniui prijungti prie paskirstymo tinklo būtina naudoti 660V jėgos kabelius su patvaria mechanine izoliacija.
47.6. Suvirinimas turi būti vykdomas naudojant du laidus: tiesioginį – jungiantį srovės šaltinį su elektrodo laikikliu; atgalinį – nuo suvirinamos detalės iki srovės šaltinio. Jeigu detalė (konstrukcija) izoliuota nuo laivo korpuso, atgalinį laidą būtina nutiesti tiesiogiai iki suvirinimo detalės, o jei detalė (konstrukcija) turi patikimą sąlytį su korpusu, tai ją prijungti prie laivo korpuso darbų atlikimo vietoje.
Kaip atgalinis laidas gali būti naudojamos plieninės bet kokio profilio šynos, suvirinimo plokštės, stelažai ir pati suvirinamoji konstrukcija su sąlyga, jei jų pjūvis užtikrina saugų pagal įkaitimą suvirinimo srovės tiekimą. Naudojamų kaip atgalinis laidas atskirų elementų sujungimas tarpusavyje turi būti atliktas patikimai (suvirinimu arba varžtais, veržtuvais).
Draudžiama kaip atgalinį laidą naudoti įžeminimo tinklą, taip pat komunikacijas (vamzdynus) ir technologinę įrangą.
47.7. Kai suvirinimo darbai vykdomi tiesiogiai ant korpuso arba užtikrinamas patikimas suvirinamos detalės elektros sujungimas su korpusu, kaip atgalinį laidą leidžiama naudoti laivo korpusą.
Kad elektros kontaktas su laivo korpusu būtų patikimas, atgalinis laidas turi būti prie jo privirinamas arba pritvirtinamas specialia kontaktine smeige. Nuo atgalinio laido prijungimo prie laivo korpuso vietos turi būti nuvalytos degiosios medžiagos ne mažesniu kaip 5 m spinduliu ir ši vieta turi būti prieinama kontroliuoti.
Naudojant prie įmonės (statyklos) krantinės stovinčio laivo korpusą kaip atgalinį laidą, korpusas turi būti iš anksto apsaugotas nuo išorinės srovės, sukeliančios koroziją.
47.8. Norint, kad neužsidegtų elektros laidai ar suvirinimo įranga, būtina teisingai parinkti – pagal srovės stiprumą – laidų skerspjūvį, pagal darbinę įtampą – laidų izoliaciją, pagal leistiną nominalią srovę – elektros saugiklių lydžiuosius įdėklus.
Atsižvelgiant į srovės stiprumą, suvirinimo laidų skerspjūvis turi būti ne mažesnis nei nurodyta žemiau:
| Suvirinimo srovė, A |
200 |
300 |
400 |
500 |
| Laido skerspjūvis, mm2 |
25 |
50 |
75 |
95 |
Suvirinimo grandinės srovinių dalių izoliacijos varža turi būti ne mažesnė kaip 0,5MW.
47.9. Elektros suvirinimo kabeliai turi būti sujungiami izoliuojančiomis movomis arba spyruokliuojančiais gnybtais. Prie elektrodo laikiklio ir suvirinimo įrangos elektros suvirinimo kabeliai turi būti jungiami variniais kabelio antgaliais, kurie sutvirtinti varžtais.
Nutrūkusios suvirinimo kabelių gyslos turi būti sujungiamos presavimo būdu, suvirinant, sulituojant ar specialiais gnybtais. Pažeista izoliacija turi būti atnaujinama vulkanizacijos arba kitu, užtikrinančiu jos visišką atstatymą, metodu. Dirbti su pažeistu kabeliu draudžiama.
47.10. Rankinio suvirinimo elektrodo laikiklis turi patikimai užspausti elektrodą ir suteikti galimybę prireikus greitai jį pakeisti, kad būtų išvengta laikiklio trumpojo jungimo su suvirinama detale trumpų darbo pertraukų metu arba atsitiktinai jam nukritus ant metalinių daiktų.
47.11. Suvirinimui naudojami elektrodai turi atitikti srovės šaltinio techninėje charakteristikoje nurodytą suvirinimo srovės dydį.
Atsižvelgiant į srovės dydį elektrodo skersmuo neturi viršyti:
| Suvirinimo srovė, A |
65 |
110 |
180 |
250 |
320 |
550 |
| Elektrodo skersmuo, mm |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
8 |
Suvirinimo metu keičiant elektrodus, jų likučius reikia išmesti į specialią darbo vietoje įrengtą metalinę dėžę, o dirbant aukštai – į specialų įrankiams ir elektrodų likučiams skirtą krepšį.
47.12. Atliekant automatinį ir pusiau automatinį lankinį suvirinimą, suvirinimo įrenginio elementams reikia taikyti tuos pačius reikalavimus kaip ir suvirinant rankiniu būdu.
47.13. Automatinio suvirinimo įrenginio elementų išdėstymas darbo metu turi būti toks, kad operatorius-suvirintojas galėtų prieiti prie elektros šaltinio, norėdamas jį išjungti sutrikus automatiniam atjungimo įrenginiui.
47.14. Atliekant įvairių rūšių lankinį suvirinimą (rankinį, pusiau automatinį ir automatinį) apsauginių dujų aplinkoje, taip pat oro-lankinį pjovimą, būtina griežtai vadovautis galiojančiais reikalavimais.
47.15. Vykdant elektros suvirinimo darbus draudžiama:
47.16. Elektros suvirintojas privalo:
47.16.1. prieš darbo pradžią įsitikinti, kad elektros suvirinimo įranga yra tvarkinga, įžeminta ir turi atgalinį laidą;
47.16.2. darbo metu naudoti elektrodus, atitinkančius srovės stiprumą; keisdamas elektrodus, jų likučius dėti tik į suvirinimo vietoje esančią tam skirtą specialią metalinę dėžę;
Trečiasis skirsnis
Pavojingų ugnies darbų organizavimas ir vykdymas: įrangos plovimas lengvai užsiliepsnojančiais skysčiais; valymo, dažymo ir izoliavimo darbai
48. Prie gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingų darbų laivuose priskiriami darbai, kurių metu naudojami lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, dujos ir medžiagos (kuras, klijai, lakas, dažai, tirpikliai ir t. t.).
49. Už darbų, kuriuos vykdant naudojamos gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingos medžiagos, priešgaisrinę saugą atsako darbo baro vadovas (meistras).
50. Laive vykdyti darbus, kurių metu naudojamos gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingos medžiagos, leidžiama tik gavus raštišką leidimą. Leidimą įformina darbo baro vadovas (atsakingas už šiuos darbus asmuo), patvirtina laivo statytojas (projekto vadovas). Patvirtintas leidimas turi būti suderintas su įmonės priešgaisrinės apsaugos atstovu.
51. Prieš pradedant darbus su gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingomis medžiagomis, atsakingas už šiuos darbus asmuo privalo nustatyti priešgaisrinės saugos priemones, organizuoti darbo vietos parengimą, instruktuoti tiesioginius darbų atlikėjus nurodant darbų apimtis ir jų vykdymo tvarką, supažindinti su esamomis gaisro gesinimo ir ryšio priemonėmis, išėjimų iš patalpų išdėstymu bei veiksmais gaisro atveju, su aplinkos oro kontrolės tvarka. Darbo metu kontroliuoti, kaip laikomasi nustatytų priešgaisrinės saugos reikalavimų, baigus darbą apžiūrėti patalpas.
52. Leidimas išduodamas tiesioginiam jų vykdytojui vienai pamainai. Leidimą pratęsia jį išdavę asmenys. Jeigu darbą vienoje patalpoje atlieka keli asmenys, galima įforminti vieną leidimą, nurodant darbus atliekančių asmenų pavardes.
53. Vykdantis gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingus darbus asmuo privalo laikytis nustatyto priešgaisrinio režimo, dirbti tik su tvarkinga įranga ir instrumentais, baigęs darbus apžiūrėti darbo vietą, surinkti bei pašalinti gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingų medžiagų likučius.
54. Laivo patalpose vykdant darbus, kurių metu naudojamos gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingos medžiagos, visa elektros bei kita įranga (transformatoriai, šviestuvai, paskirstymo skydai ir t. t.) turi būti atjungiama ir patikimai uždengiama, kad į ją nepatektų degiųjų medžiagų. Visa kilnojamoji įranga (dujų balionai, žarnos ir t. t.) turi būti iš šių patalpų pašalinta, kategoriškai draudžiama gretimose patalpose vykdyti ugnies darbus.
55. Laivo patalpose, kuriose dirbama su gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingomis medžiagomis, būtina naudoti tiekiamąjį-ištraukiamąjį vėdinimą, atitinkantį norminių dokumentų reikalavimus.
56. Sugedus (išsijungus) vėdinimo įrenginiams, vykdyti darbus, kurių metu naudojamos gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingos medžiagos, draudžiama.
57. Baigus darbus, kuriuos vykdant buvo naudojami lengvai užsiliepsnojantys ir degieji skysčiai, laivo patalpos, kuriose buvo vykdomi šie darbai, taip pat ir gretimos patalpos turi būti išvėdintos.
58. Laivo patalpose vykdant darbus, kurių metu naudojami lengvai užsiliepsnojantys, degieji skysčiai, būtina naudoti tik nesprogius elektros prietaisus, kurių konstrukcija atitinka keliamus reikalavimus.
59. Laivo patalpose vykdant darbus, kurių metu naudojami lengvai užsiliepsnojantys, degieji skysčiai, draudžiama:
59.1. džiovinti nudažytus paviršius naudojant elektros šildymo prietaisus su atviru kaitinimo elementu;
59.3. laikyti prie elektros įrangos talpas su dažais, tirpikliais ir kt. gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingomis medžiagomis;
59.4. tiesti suvirinimo kabelius ir dujų žarnas teritorijoje, kur vykdomi gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingi darbai;
60. Gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingų darbų atlikimo laikotarpiu atsakingas asmuo (meistras) kasdien privalo tikrinti visos laivo vėdinimo įrangos tvarkingumą. Draudžiama ugnies darbams ir darbams, kurių metu naudojamos gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingos medžiagos, naudoti tą pačią vėdinimo įrangą vienu metu.
61. Vykdant dažymo darbus statomame laive, kad būtų užtikrinta priešgaisrinė sauga, būtina kontroliuoti degiųjų dujų faktinę koncentraciją.
62. Vykdant darbus laivo uždarose patalpose su gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingomis medžiagomis, naudojamos įrangos elementų paviršiaus temperatūra neturi viršyti +45°C.
63. Visų rūšių dažai, lakas, klijai ir kt. gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingos medžiagos turi būti ruošiamos tam tikslui skirtose patalpose (ne laive), į darbo vietą šios medžiagos turi būti pristatomos paruoštos.
64. Naudotą lako, dažų, tirpiklių tarą būtina sandariai uždaryti ir pašalinti. Draudžiama laikyti tuščią tarą darbo vietose arba ant statybos pastolių.
66. Darbo vietoje būtina laikyti ne daugiau LU (lengvai užsiliepsnojančių) ir DS (degiųjų skysčių), negu jų reikia pamainai.
67. Į laivą LU ir DS būtina gabenti tik saugioje, sandariai uždaromoje, nedūžtančioje taroje. Pristatyti į laivą LU ir DS stiklinėje taroje griežtai draudžiama.
68. Baigus dažymo darbus likusius laką, dažus, tirpiklius būtina nedelsiant surinkti ir išnešti iš laivo.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
Elektros įrenginiai
70. Statomuose (remontuojamuose) laivuose elektros tinklai ir įrenginiai, skirti laivo statybos-montavimo darbams vykdyti, turi būti įrengiami, eksploatuojami ir remontuojami griežtai laikantis Elektros įrenginių įrengimo taisyklių (EĮĮT), Vartotojų elektros įrenginių techninio eksploatavimo taisyklių (EET), Saugos taisyklių eksploatuojant atskirus įrenginius (EST), kitų norminių dokumentų bei instrukcijų reikalavimų.
71. Laivų stacionariniai elektros tinklai ir įrenginiai montuojami pagal laivo statybos projektą, laikantis visų veikiančių ir galiojančių normatyvinių dokumentų reikalavimų.
73. Laivų statyklos (remonto įmonės) direktoriaus įsakymu turi būti paskirtas atsakingas asmuo, kuris privalo kontroliuoti, kaip montuojamos, eksploatuojamos šios sistemos, bei tikrinti jų techninę būklę.
74. Statomuose (remontuojamuose) laivuose laikinoms apšvietimo sistemoms leidžiama naudoti tik kabelius su varinėmis gyslomis. Leistina įtampa – 127V.
75. Laikinų elektros sistemų kabeliai turi būti tiesiami palei lubas arba ant pertvarų, bet ne žemiau kaip 1,8 m. Ten, kur jie gali būti pažeisti, turi būti apsaugoti nuo galimų mechaninių pažeidimų.
76. Visi elektros įrenginiai turi būti apsaugoti nuo trumpojo jungimo ir kitų nevardinių režimų, galinčių sukelti gaisrą.
77. Kilnojamiesiems elektros šviestuvams ir kitai kilnojamai elektros įrangai reikia naudoti tik lanksčius kabelius su varinėmis gyslomis. Kilnojamojo apšvietimo šviestuvai privalo turėti stiklinius gaubtus arba metalinius tinklelius. Šviestuvuose įtampa turi būti ne didesnė kaip 42V. Pavojingose ir uždarose patalpose bei cisternose naudoti ne didesnius kaip 12V įtampos šviestuvus.
PENKTASIS SKIRSNIS
Vėdinimas ir šildymas
78. Vėdinimas.
78.1. Vėdinimas turi būti įrengtas pagal projektą ir norminių aktų reikalavimus. Jo darbo režimą ir aptarnavimą reglamentuoja instrukcijos. Personalas, atsakingas už vėdinimo įrenginių priežiūrą, privalo šalinti gedimus bei atlikti ventiliatorių, ortakių, ugnį sulaikančių prietaisų, įžeminimo įrenginių planines profilaktines apžiūras.
78.2. Gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingose patalpose sugedus vėdinimo įrengimams draudžiami bet kokie technologiniai procesai.
78.3. Iš vėdinimo kabinų, ciklonų, filtrų, ortakių degios dulkės ir gamybos atliekos turi būti sistemingai valomos.
78.5. Atsiradus gedimams, dėl kurių tiesiogiai ar netiesiogiai gali kilti gaisras, būtina išjungti ventiliatorių ir pašalinti gedimus.
78.6. Eksploatuojant vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas, negalima demontuoti ugnį sulaikančių įrenginių.
78.7. Ištraukiamieji ortakiai (kuriais traukiamos gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingos medžiagos) turi turėti periodinio valymo įtaisus-liukus, išardomus sujungimo mazgus.
78.8. Trauktuvai, šalinantys gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingas medžiagas, turi būti su metaliniais tinkleliais, turėti magnetinius gaudytuvus.
78.9. Patalpose, kuriose gali būti LU ir DS, ventiliatorių konstrukcijos ir kiti mechanizmai neturi kibirkščiuoti.
78.10. Kilnojamųjų vėdinimo įrenginių ortakiai turi būti nelaidūs dujoms ir išdėstyti taip, kad atstumas nuo jų elektros kabelių ir elektros įrenginių būtų ne mažesnis kaip 0,5 m. Metaliniai ortakiai turi būti įžeminti.
78.11. Iš patalpų, kuriose vykdomi darbai su gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingomis medžiagomis, ištraukiamojo vėdinimo ortakių išleidžiamosios angos turi būti išvestos į saugias užsiliepsnojimo atžvilgiu vietas.
78.12. Šalinamas užterštas oras neturi susimaišyti su įsiurbiamu oru. Atstumas nuo išmetimo ir įsiurbimo vietų atvirame denyje turi būti ne mažesnis kaip 5 m.
79. Šildymas.
79.1. Patalpas, kuriose yra LU ir DS bei degiųjų dujų, šildyti galima tik vandeniu, oru ir žemo slėgio garu.
79.2. Patalpose, kuriose yra degiųjų dulkių nuosėdų, šildymo prietaisų paviršiai turi būti reguliariai valomi.
79.3. Šildymo katilą kūrenti draudžiama, jei:
79.3.3. kuro tiekimo į katilo purkštukus sistemos nesureguliuotos, neatitinka techninių sąlygų ir neatsijungia avariniu atveju;
79.5. Eksploatuojant krosnis draudžiama:
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
Laivų priėmimas remontuoti
80. Atsižvelgdamas į remonto darbų apimtį, prieš priimant laivą remontuoti, laivo savininkas privalo pats arba įgalioti pagal sutartį įmonę atlikti šiuos darbus:
80.1. išnešti iš triumų, lijalų, laivo denių gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingus krovinius ir išvalyti šiukšles;
80.3. esant ilgalaikiam remontui – daugiau kaip 30 parų – išgabenti kurą (išskyrus atsargas, būtinas laivo reikmėms remonto metu), užterštą naftos produktais vandenį;
80.4. išvalyti ir degazuoti kuro, kuro balasto ir tepalo cisternas, kurių viduje planuojama atlikti remonto darbus; likusių kuro ir tepalų talpų saugumas gali būti užtikrintas pripildant jas vandens arba inertinių dujų. Laivo savininkui suderinus su įmone, neišvalytų kuro ir tepalų cisternų pripildymą inertinių dujų įmonė vykdo priėmus laivą remontuoti;
80.5. išvalyti ir degazuoti krovinines cisternas, krovininius ir valymo vamzdynus, kaferdamus, siurblines ir kitas kroviniui apdoroti naudojamas patalpas; krovinių ir kuro cisternų valymo ir degazavimo darbams vykdyti rašomas aktas (6 priedas);
80.6. ištuštinti iš šaldymo įrenginių sistemų ir vamzdynų sprogiuosius ir degiuosius šaldymo agentus (jei planuojami darbai šaldymo įrenginiuose). Sprogųjį arba degųjį šaltnešį leidžiama saugoti balionuose (rezervuaruose) šaltnešio saugykloje;
80.11. perduoti įmonės priešgaisrinei apsaugai:
SEPTINTASIS SKIRSNIS
Laivų dokavimas
81. Prieš dokuojant laivą jį apžiūri komisija, kuriai priklauso įmonės priešgaisrinės apsaugos atstovas, ir surašo Laivo apžiūros prieš keliant į doką aktą (2 priedas). Jame fiksuojami reikalavimai, kuriuos būtina įvykdyti prieš dokuojant laivą.
82. Prieš keliant laivą į doką (elingą, slipą), laivo kapitonas privalo:
82.2. su doko administracija suderinti laivo tvarkaraštį „Gaisro pavojus“, kuriame turi būti numatyta, kaip gaisro atveju paskirstyti doko ir laivo personalą bei gaisro gesinimo priemones;
82.4. atliekant laivo korpuso remontą, susijusį su ugnies darbais, iš besiliečiančių su laivo korpusu talpų ir patalpų pašalinti kurą, gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingas ir degiąsias medžiagas bei krovinius;
83. Prieš keliant laivą į doką doko viršininkas, atsakingas už priešgaisrinę parengtį laivo mechanikas ir elektromechanikas (arba asmuo, atsakingas už laivo mechaninę ir elektros dalį) turi patikrinti doko gaisro gesinimo sistemų būklę.
84. Suderinus su įmonės administracija ir priešgaisrine apsauga, remontui iki 30 parų leidžiama kelti laivą į doką (elingą) su kuru ir tepalu cisternose. Tokiais atvejais būtina forminti kuro ir tepalo išdėstymo laive lentelę (žr. 5 priedą).
85. Dokuose, kuriuose dokuojami laivai su kuru cisternose, turi būti:
86. Prieš dokuojant laivą su kuru:
86.1. doko viršininkas privalo informuoti laivo kapitoną apie specifinės laivo remonto ir priešgaisrinės saugos sąlygas remonto metu;
87. Pasirodžius akvatorijoje (tarp doko bokštų) kuro dėmėms, laivo kėlimo operacijos turi būti nedelsiant nutrauktos. Doko viršininkas ir laivo kapitonas turi tuoj pat išsiaiškinti priežastis ir imtis priemonių joms pašalinti.
89. Baigus laivo kėlimo operacijas, dažais pažymėti pripildytas kuru cisternas ir tas, iš kurių neišvalyti kuro likučiai (pagal kontūrą denyje, išoriniame borte, ant dugno). Pažymėto kontūro viduje užrašyti „Kuras“.
91. Stovint laivui doke, jo įrenginių darbas draudžiamas ir su doko administracijos pritarimu leidžiamas tik pavieniais atvejais (panaudoti gaisro gesinimo sistemas ugniai gesinti, kėlimo įrenginius evakuacijai ir kitomis situacijomis, keliančiomis grėsmę laivui bei žmonėms).
92. Nuo laivo pastatymo į doką momento doko administracija privalo:
92.4. prijungti ugnies gesinimo vandeniu sistemos magistralę prie doko magistralės ne mažiau kaip dviejose vietose;
93. Stovinčių doke laivų gaisro gesinimo įrangai keliami tokie pat reikalavimai kaip ir vandenyje remontuojamų laivų.
94. Doko (slipo, elingo) gaisro gesinimo vandeniu sistemos turi būti tvarkingos ir nuolat parengtos. Prie gaisrui gesinti skirto vandens telkinio turi būti įrengti privažiavimai, apskaičiuoti būtinam gaisrinių automobilių skaičiui.
95. Dirbti doke (slipe, elinge) draudžiama, jeigu:
96. Doke (slipe, elinge) už priešgaisrinę saugą, priešgaisrinių priemonių vykdymą laiku ir gaisro gesinimo priemonių tvarkingumą atsako doko (slipo, elingo) viršininkas, o doke (slipe, elinge) stovinčiame laive – kapitonas.
97. Stovinčiuose doke (slipe, elinge) laivuose ugnies darbai ir gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingi darbai turi būti vykdomi pagal šių taisyklių antrojo ir trečiojo poskyrių reikalavimus.
99. Draudžiama doke valyti ir dažyti demontuotas laivo inkaro grandines, konstrukcijas ir mechanizmus degiaisiais ir lengvai užsiliepsnojančiais skysčiais.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
Laivų nuleidimas, švartavimas, eigos ir kiti bandymai
101. Už priešgaisrinę saugą nuleidžiant laivą yra atsakingas asmuo, paskirtas įmonės vadovo įsakymu vadovauti nuleidimo darbams.
102. Prieš nuleidžiant laivą iš doko, tam vadovaujantis asmuo turi turėti įformintą aktą apie visišką laivo parengtį nuleidimui.
103. Visos laikinos magistralinės energijos komunikacijos (elektros kabeliai, žarnos, ortakiai ir t. t.), nutiestos nuo stapelio ar doko, prieš nuleidžiant laivą turi būti atjungtos.
104. Laivo nuleidimas į vandenį leidžiamas, kai jo etatinės ar laikinosios gaisro gesinimo sistemos yra visai parengtos, kad užtikrintų priešgaisrinę saugą laivui esant vandenyje, o laivas aprūpintas pirminėmis ugnies gesinimo priemonėmis.
107. Laivo statytojas (projekto vadovas) esant būtinumui privalo įforminti paraišką priešgaisrinei apsaugai dėl gaisrinio automobilio budėjimo prie stapelio (slipo, doko) laivo nuleidimo metu.
108. Nuleidžiant laivą, atsakingi administracinio-techninio personalo darbuotojai aprūpinami autonominėmis kilnojamosiomis radijo ryšio priemonėmis.
109. Įmonės administracija privalo parengti ir suderinti su priešgaisrinės apsaugos atstovais specialias priemones galimos priverstinės evakuacijos atveju, kilus gaisrui nuleidžiamame laive.
110. Ruošiantis atlikti švartavimo bandymus, asmenys, įrašyti į laivo pristatymo komandą (tai paskelbiama laivų statyklos direktoriaus įsakymu), turi išklausyti specialų instruktažą priešgaisrinės saugos klausimais.
111. Prieš švartavimo bandymų pradžią laivo statytojas (atsakingas asmuo) turi patikrinti visų patalpų priešgaisrinę būklę, taip pat gaisro gesinimo sistemų ir priemonių tvarkingumą bei jų parengtį ir parašyti atitinkamą aktą.
112. Prieš pradedant laivo švartavimo bandymus, laive turi būti sumontuotos etatinės gaisrinės signalizacijos, gaisro gesinimo bei ryšio sistemos ir priemonės.
113. Plovimo metu ant tepalais užpildytų vamzdynų turi būti pakabinti užrašai „Ugnis pavojinga – sistemoje tepalų slėgis“ (tai daroma visose patalpose, per kurias nutiesti šie vamzdynai).
114. Vykdant sistemų bandymus, kurių metu naudojami degūs skysčiai, patalpos, kuriose yra šios sistemos, turi būti patikrintos, ar nėra pralaidžios, o prireikus turi būti atliekama patalpų oro terpės analizė.
115. Valymo priemonės (skudurai ir kt.), naudojamos bandomųjų sistemų sujungimo vietoms valyti, turi būti dedamos į sandarią metalinę dėžę ir darbo pamainos pabaigoje pašalintos iš laivo.
116. Turi būti sudarytas laivo eigos bandymų laikotarpio planas, kuriame numatyta kiekvieno pristatymo komandos nario konkrečios pareigos ir veiksmai kilus gaisrui.
117. Už priešgaisrinę saugą laive eigos bandymų metu atsako laivų statyklos (remonto įmonės) kapitonas arba laivo savininkas.
118. Eigos bandymai nutraukiami, jeigu nustatomi gedimai, gresiantys žmonių saugumui ar galintys sukelti laivo avariją arba gaisrą.
DEVINTASIS SKIRSNIS
Bunkeravimo operacijų vykdymas naujuose ir remontuojamuose laivuose
121. Už priešgaisrinę saugą naujo laivo bunkeravimo operacijų vykdymo metu atsako laivo statytojas (atsakingasis mechanikas) arba laivų statyklos direktoriaus paskirtas atsakingas asmuo.
122. Statomuose (remontuojamuose) laivuose už priešgaisrinę saugą vykdant bunkeravimo darbus atsako laivų statybos (remonto) įmonės administracija. Remontuojamo laivo savininkas arba jo įgaliotas asmuo privalo gauti leidimą laivui bunkeruoti remonto įmonės teritorijoje.
123. Už bunkeravimo operacijų vykdymą atsakingas asmuo privalo:
123.2. paskelbti apie bunkeravimo operacijos pradžią; apie draudimą rūkyti laive; apie būtinumą sandariai uždaryti iliuminatorius tame borte, prie kurio stovi bunkeruojantis laivas (tanklaivis);
124. Prieš pradedant bunkeravimo darbus būtina:
124.2. patikrinti tankų, rezervuarų, cisternų ir jų armatūros techninę būklę, vožtuvų padėtį; išmatuoti kuro lygį tankuose, rezervuaruose;
124.3. pranešti bunkeruojančiojo laivo (tanklaivio) kapitonui maksimalų leistiną perduodamo kuro slėgį ir jo kiekį;
124.5. patikrinti špigatus atvirame denyje (jie turi būti uždaryti, kad išpilti degalai nepatektų už borto);
125. Bunkeravimo darbus vykdyti šviesiu paros metu. Vykdant bunkeravimo operacijas dienos metu, laive pakeliama raudona vėliava (vėliava „BRAVO“), o nakties metu – raudonas žibintas (ant signalinio stiebo). Pirmas vėliavą pakelia bunkeruojamas laivas (priimantis kurą), tuo parodydamas, jog laivas pasirengęs priimti kurą. Bunkeruojantis laivas dubliuoja signalą, pakeldamas vėliavą, paskui įjungia kuro siurblius.
126. Bunkeruojančiojo laivo pagrindinis variklis turi būti visiškai parengtas, kad gaisro atveju galėtų nedelsdamas nuplaukti šalin nuo bunkeruojamojo laivo.
127. Bunkeravimui skirtas žarnas nutiesti be užlenkimų, su pakankama atsarga įsitempimui (kad keičiantis laivų padėčiai žarna netrūktų). Žarnos į laivą turi būti nutiestos su užaklintais flanšais, kad ankstesnio bunkeravimo kuro likučiai nepatektų ant denio arba į vandenį.
129. Kilnojamųjų vamzdynų ir žarnų flanšai ir jungiamosios movos turi būti pagaminti iš kibirkštį neįskeliančio metalo.
131. Bunkeravimo metu naudojama technologinė įranga turi būti tvarkinga ir negali liestis su elektros kabeliais.
132. Surenkant ir išardant vamzdynus ir lanksčiąsias žarnas būtina naudoti kibirkštį neįskeliančius instrumentus ir įrangą. Žarnas atjungti virš padėklų su borteliais (kad atjungimo metu išbėgęs kuras nutekėtų į padėklus).
133. Laivas privalo turėti techninį aprašymą ir instrukciją apie kuro, tepalų priėmimo ir perpumpavimo sistemų eksploataciją, taip pat liudijimą apie kuro ir tepalų vamzdynų laidumą. Bunkeravimo intensyvumas negali viršyti to, kuris nurodytas instrukcijoje ir liudijime, o slėgis žarnose neturi viršyti leistino darbinio slėgio.
134. Bunkeravimo metu būtina nuolat stebėti žarnų, jų sujungimo vietų būklę, laiku šalinti kuro nutekėjimo priežastis. Ant denio prapiltą kurą nedelsiant pašalinti, tą vietą sausai išvalyti skudurais. Naudotus skudurus sudėti į specialią sandarią metalinę dėžę.
135. Bunkeravimo metu būtina kontroliuoti kuro, tepalų lygį pildomuose tankuose, rezervuaruose. Baigiant juos pildyti turi būti sumažintas bunkeruojančiojo laivo siurblių darbo našumas (intensyvumas).
136. Siekiant išvengti žarnų plyšimo ir kuro išsipylimo, draudžiama perdaryti priėmimo vožtuvus bunkeruojamame laive, kol bus nutrauktas kuro ar tepalo tiekimas.
137. Kuro priėmimą būtina pradėti minimaliu intensyvumu. Patikrinus sistemą tiekimą padidinti iki leistinos ribos.
138. Iki bunkeravimo operacijų pradžios ugnies darbai turi būti baigti ant visų tankų, rezervuarų ir kitų talpų bei jas formuojančių konstrukcijų (į kurias bus priimamas kuras, tepalai).
139. Vieta, kur vyksta kuro (tepalų) priėmimas, papildomai privalo turėti 6 ugnies gesintuvus (miltelinius).
140. Bunkeruoti draudžiama:
141. Tuo atveju, jei numatoma priimti kurą (tepalus) iš kilnojamųjų cisternų (automobilių kurovežių), turi būti parengtos priešgaisrinės saugos priemonės, suderintos su uosto kapitonu ir valstybine priešgaisrine priežiūra.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
Statybos pastoliai ir lentų paklotai
143. Statant ir remontuojant laivus naudojami statybos pastoliai ir pakylos turi būti pagaminti iš nedegių medžiagų. Pastolių, pakylų, klojinių gamybai naudojama mediena turi būti apdorota ugniai atspariomis medžiagomis. Taip apdorota mediena turi būti skiriama sunkiai degių medžiagų grupei.
144. Darbų vadovas (meistras), vykdantis darbus šioje laivo dalyje, prieš kiekvieną pamainą privalo tikrinti priešgaisrinę pastolių būklę ir prižiūrėti, kad ant jų nebūtų šiukšlių ir gamybos atliekų.
145. Ugnies darbus ant pastolių leidžiama vykdyti tik ėmusis papildomų saugos priemonių prieš išlydyto metalo lašų išsisklaidymą horizontalia kryptimi bei jų patekimą į žemesnius aukštus. Medinis pastolių klojinys, esantis galimo išlydyto metalo lašų išsisklaidymo zonoje, atliekant ugnies darbus turi būti padengtas nedegiomis medžiagomis.
146. Atliekant ant pastolių ugnies darbus prireikus turi būti nutiesta ir prijungta prie čiaupo gaisrinė žarna su švirkštu.
147. Prieš pradedant dirbti, reikia įsitikinti, ar:
149. Paviršius, ant kurio statomi pastoliai, turi būti lygus, nuvalytas, negalima pastolių statyti ant apledėjusio paviršiaus, lyginti pastolių padėklų kišant plytas, lentų atraižas.
150. Visus elektros laidus, kabelius, kurie yra virš pastolių ar jų statymo vietos, žemiau kaip 5 m nuo pastolių viršaus, būtina nuimti.
151. Pastačius pastolius būtina patikrinti:
152. Prieš pradedant ardyti aukštesnius kaip 4 m pastolius, darbuotojai turi būti supažindinti su galimais pavojais.
153. Pastolių statymo (ardymo) darbai turi būti nutraukti lietaus, audros metu, kai vėjas stipresnis negu 15 m/s arba yra slidu.
VI. GAISRO GESINIMO, SIGNALIZACIJOS IR RYŠIO PRIEMONĖS
PIRMASIS SKIRSNIS
Pirminės gaisro gesinimo priemonės
155. Laivo techniniame projekte turi būti parengtos pirminių gaisro gesinimo priemonių išdėstymo schemos atsižvelgiant į laivo statybos etapą.
156. Pirminių gaisro gesinimo priemonių išdėstymo schema turi būti rengiama atsižvelgiant į šiuos veiksnius:
156.1. maksimalų nuotolį nuo gesintuvo iki bet kurios galimos gaisro kilimo laive vietos (horizontalia kryptimi); šis atstumas turi būti ne didesnis kaip 20 m;
157. Prieš pradedant darbus su gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingomis medžiagomis, statomų ir remontuojamų laivų patalpos turi būti aprūpintos nustatytu pirminių gaisro gesinimo priemonių skaičiumi.
158. Stapelių pastoliuose privalo būti pirminės gaisro gesinimo priemonės, kurios turi būti įrengtos kiekviename pastolių aukšte ne didesniu kaip 40 m atstumu viena nuo kitos. Žiemą (esant neigiamai temperatūrai) stapelių pastoliai turi būti aprūpinti milteliniais arba CO2 gesintuvais.
159. Kilnojamieji gesintuvai turi būti išdėstyti nuo saulės spindulių ir atmosferos kritulių apsaugotose vietose, 1,5 m aukštyje skaičiuojant nuo denio iki gesintuvo rankenėlės ir ne arčiau kaip 1,5 m nuo šildymo prietaisų (šaltinių). Gesintuvus reikia įrengti taip, kad jie būtų gerai pritvirtinti, bet lengvai nuimami. Patalpose kilnojamuosius gesintuvus išdėstyti ne toliau kaip 1,2 m atstumu nuo atidaromų durų krašto.
ANTRASIS SKIRSNIS
Laikinosios gaisro gesinimo sistemos ir įrenginiai
160. Laikina gaisro gesinimo vandeniu sistema turi užtikrinti reikiamą slėgį ir tiekti skaičiuojamąjį vandens kiekį bet kuriai laivo vietai. Esant nepakankamam slėgiui turi būti įrengiami slėgį didinantys siurbliai.
161. Prie statomų ir remontuojamų laivų bei prie jų esančių atvirų vandens telkinių turi būti įrengti patogūs privažiavimai ugniagesių automobiliams ir sudaryta galimybė imti vandenį bet kuriuo metų laiku.
162. Gaisro gesinimo vandeniu sistemos gaisriniai čiaupai turi būti kas trys mėnesiai tikrinami paleidžiant vandenį ir techniškai tvarkomi. Tikrinimo rezultatai įrašomi į specialų žurnalą.
163. Gaisrinės žarnos ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius turi būti 4–5 val. vėdinamos atvirame ore, paskui pervyniojamos paslinkus lenkimo klostę 90°. Pasirodžius pelėsiams ir drėgmės požymiams gaisrines žarnas būtina nedelsiant vėdinti ir džiovinti.
164. Kartą per metus būtina atlikti gaisrinių žarnų hidraulinius bandymus. Maksimalus sukuriamas slėgis gaisrinėje magistralėje bandymų metu turi būti ne mažesnis kaip 1,2 darbinio slėgio. Žarnų, neišlaikiusių bandymo, laive nebenaudoti.
165. Laikinos gaisro gesinimo sistemos turi būti prijungtos prie kranto magistralių ne mažiau kaip dviejuose taškuose.
TREČIASIS SKIRSNIS
Gaisrinio ryšio priemonės
167. Statomuose ir remontuojamuose laivuose ryšio priemonės yra skirtos įspėti gamybos personalą (laivo įgulą) apie kilusį gaisrą, evakuacijos būtinumą, perduoti nurodymus bei perspėti apie gaisro gesinimo sistemų veikimą.
168. Statomuose ir remontuojamuose laivuose turi būti įrengti telefonai (1 telefono aparatas 50 m laivo ilgio, bet ne mažiau kaip 2 laive) priešgaisrinei apsaugai skubiais atvejais iškviesti.
169. Pranešimams apie kilusį gaisrą bei būtiniems nurodymams, susijusiems su gaisro gesinimu ir žmonių evakuacija, perduoti remontuojamuose laivuose turi būti įrengta radijo transliacija.
170. Garsiakalbių ryšio sistemos montuojamos atsižvelgiant į konstrukcinius laivo ypatumus, statybos (remonto) etapus, garso izoliaciją, laivo patalpų matmenis.
Priešgaisrinės saugos taisyklių
statomuose, remontuojamuose ir
modernizuojamuose laivuose bei kituose
plaukiojančiuose įrenginiuose
1 priedas (privalomasis)
LAIVO PRIĖMIMO REMONTUOTI APŽIŪROS
PROTOKOLAS
20___m. _____________d.
Nr. ______________
______________________
(įmonės pavadinimas)
Siekiant nustatyti laivo priešgaisrinę parengtį remontuoti, komisija, susidedanti iš:
laivo statytojo (projekto vadovo) ______________________,
įmonės priešgaisrinės apsaugos atstovo _________________,
laivo kapitono _____________________________________,
laivo vyr. mechaniko _______________________________,
apžiūrėjo laivą _____________________ ir nustatė
6. ________________________________________________
Komisija siūlo papildomai atlikti šias priemones:
6._________________________________________________
Nustatytu laiku neįvykdžius siūlomų priemonių, draudžiama laivą statyti į doką bei pradėti remonto darbus.
Laivo statytojas (projekto vadovas) _______________________
(vardo raidė, pavardė, parašas)
Įmonės priešgaisrinės apsaugos
atstovas ___________________________________________
(vardo raidė, pavardė, parašas)
Laivo kapitonas ______________________________________
(vardo raidė, pavardė, parašas)
Laivo vyr. mechanikas _________________________________
(vardo raidė, pavardė, parašas)
______________
Priešgaisrinės saugos taisyklių
statomuose, remontuojamuose ir
modernizuojamuose laivuose bei kituose
plaukiojančiuose įrenginiuose
2 priedas (privalomasis)
LAIVO APŽIŪROS PRIEŠ keliant jį Į DOKĄ
AKTAS
20 ___ m. ____________d.
Nr. _______________
Mes, žemiau pasirašiusieji,
užsakovo atstovas __________________________________
laivo statytojas (projekto vadovas) _____________________
įmonės priešgaisrinės apsaugos atstovas __________________
doko viršininkas ___________________________________
laivo kapitonas ____________________________________
laivo vyr. mechanikas _______________________________
patikrinome laivo _________ parengtį dokuoti ir surašėme šį Aktą.
1._________________________________________________________
Prijungti laivo priešgaisrinę sistemą prie doko vandens magistralės.
2._________________________________________________________
Draudžiama doke išpilti kurą ir tepalus.
Laivo statytojas (projekto vadovas) _______________________
(parašas)
Įmonės priešgaisrinės apsaugos
atstovas ____________________________________________
(parašas)
Doko viršininkas _____________________________________
(parašas)
Laivo kapitonas ______________________________________
(parašas)
Laivo vyr. mechanikas _________________________________
(parašas)
______________
Priešgaisrinės saugos taisyklių
statomuose, remontuojamuose ir
modernizuojamuose laivuose bei kituose
plaukiojančiuose įrenginiuose
3 priedas (privalomasis)
__________________________________________________
(LAIVO PAVADINIMAS)
UGNIES DARBŲ REGISTRACIJOS ŽURNALAS
| 1 |
Data, gamykla, cechas, įmonė Ugnies darbų vadovo vardas, pavardė |
| 2 |
Ugnies darbų atlikimo vieta, patalpa, skyrius ir pobūdis |
| 3 |
Ugnies darbų atlikėjo pažymėjimo Nr., vardas, pavardė ir parašas, kad išklausė priešgaisrinį instruktažą |
| 4 |
Remonto darbų vadovo vardas, pavardė |
| 5 |
Ugnies darbų pradžia ir pabaiga |
| 6 |
Ugnies darbų prižiūrėtojo vardas, pavardė, parašas |
| 7 |
Ugnies darbų atlikimo vietos apžiūros rezultatai. Darbuotojo pareigos, vardas, pavardė, parašas |
Priešgaisrinės saugos taisyklių
statomuose, remontuojamuose ir
modernizuojamuose laivuose bei kituose
plaukiojančiuose įrenginiuose
4 priedas (privalomasis)
LEIDIMAS ATLIKTI UGNIES DARBUS LAIVE
20 ___ m. ______ ___ d. Nr. ____
3. Konkreti darbo vieta, darbo pavadinimas ir apibūdinimas
_______________________________________________
_______________________________________________
_______________________________________________
5. Priešgaisrinės apsaugos darbuotojo pastabos _________
_______________________________________________
_______________________________________________
6. Vieta ugnies darbams paruošta ____________________
(laivo projekto vadovo (statytojo)
vardas, pavardė, parašas)
7. Darbų vykdytojai ir įrašai apie instruktavimą:
| Eil. Nr. |
Vardas, pavardė |
Profesija |
Instruktuojamųjų parašai |
Instruktuojančiojo parašas |
| 1 |
|
|
|
|
| 2 |
|
|
|
|
| 3 |
|
|
|
|
| 4 |
|
|
|
|
| 5 |
|
|
|
|
| 6 |
|
|
|
|
| 7 |
|
|
|
|
| 8 |
|
|
|
|
| 9 |
|
|
|
|
| 10 |
|
|
|
|
| 11 |
|
|
|
|
| 12 |
|
|
|
|
| 13 |
|
|
|
|
| 14 |
|
|
|
|
8. Veiksmai, numatyti atlikti 5 punkte. Vieta ugnies darbams paruošta
_______________________________________________
(atsakingo už darbų vykdymą asmens vardas, pavardė, parašas)
9. Leidžiama atlikti ugnies darbus _____ d. nuo ___ val. iki ___ val.
Laivo projekto vadovas (statytojas) _________________
(vardas, pavardė, parašas)
Priešgaisrinės apsaugos atstovas ___________________
(vardas, pavardė, parašas)
____________________________________________
____________________________________________
____________________________________________
(pastabos)
Atsakingas už ugnies darbų vykdymą asmuo ________________
(vardas, pavardė, parašas)
10. Leidžiama atlikti ugnies darbus _____ d. nuo ___ val. iki ___ val.
Laivo projekto vadovas (statytojas) _________________
(vardas, pavardė, parašas)
Priešgaisrinės apsaugos atstovas ___________________
(vardas, pavardė, parašas)
____________________________________________
____________________________________________
____________________________________________
(pastabos)
Atsakingas už ugnies darbų vykdymą asmuo ________________
(vardas, pavardė, parašas)
11. Leidžiama atlikti ugnies darbus _____ d. nuo ___ val. iki ___ val.
Laivo projekto vadovas (statytojas) _________________
(vardas, pavardė, parašas)
Priešgaisrinės apsaugos atstovas ___________________
(vardas, pavardė, parašas)
____________________________________________
____________________________________________
____________________________________________
(pastabos)
Atsakingas už ugnies darbų vykdymą asmuo ________________
(vardas, pavardė, parašas)
12. Leidžiama atlikti ugnies darbus _____ d. nuo ___ val. iki ___ val.
Laivo projekto vadovas (statytojas) _________________
(vardas, pavardė, parašas)
Priešgaisrinės apsaugos atstovas ____________________
(vardas, pavardė, parašas)
____________________________________________
____________________________________________
____________________________________________
(pastabos)
Atsakingas už ugnies darbų vykdymą asmuo _________________
(vardas, pavardė, parašas)
13. Leidžiama atlikti ugnies darbus _____ d. nuo ___ val. iki ___ val.
Laivo projekto vadovas (statytojas) _________________
(vardas, pavardė, parašas)
Priešgaisrinės apsaugos atstovas ___________________
(vardas, pavardė, parašas)
____________________________________________
____________________________________________
____________________________________________
(pastabos)
Atsakingas už ugnies darbų vykdymą asmuo _________________
(vardas, pavardė, parašas)
______________
Priešgaisrinės saugos taisyklių
statomuose, remontuojamuose ir
modernizuojamuose laivuose bei kituose
plaukiojančiuose įrenginiuose
5 priedas (privalomasis)
Kuro ir tepalų išdėstymo laive
LENTELĖ*
Laivo pavadinimas ___________________
| Eil. Nr. |
Talpos pavadinimas ir Nr. |
Talpos išdėstymo vieta, špantai |
Laikomo skysčio pavadinimas |
Talpos tūris, m3 |
Kuro (tepalų) kiekis, t |
|
|
|
|
|
|
|
Laivo vyr. mechanikas _________________________________
(vardo raidė, pavardė, parašas)
* pateikiama su tankų (cisternų) išdėstymo schema
20 ___ m. ____________ d.
Priešgaisrinės saugos taisyklių
statomuose, remontuojamuose ir
modernizuojamuose laivuose bei kituose
plaukiojančiuose įrenginiuose
6 priedas (privalomasis)
Laivo kuro (krovininio) tanko priėmimo ugnies darbams atlikti
AKTAS
2002 m. ________________d.
Nr. _____________________
Klaipėda
Mes, žemiau pasirašę:
laivo........................................, remontuojamo..........................,
(pavadinimas) (dokas Nr., pirsas Nr., krantinė Nr.)
projekto vadovas........................................................................,
(vardas, pavardė)
priešgaisrinės apsaugos vadovas..................................................,
(vardas, pavardė)
patikrinome..................................................................................
(tanką, talpą, MS, triumą, skyrių, nurodytą laivo schemą)
.....................................................................................................
1. Kietųjų naftos produktų ir degiųjų medžiagų liekanų...........
...............................................................................................
(rasta, nerasta – jei rasta, nurodyti, kiek ir kokių)
2. Skystųjų naftos produktų, degiųjų skysčių likučių...............
...............................................................................................
(rasta, nerasta – jei rasta, nurodyti, kiek ir kokių)
3. Atlikus laboratorinę oro terpės analizę, medžiagų dujiniu pavidalu, angliavandenilių
(rasta, nerasta – nurodyti kiekį mg arba remtis laboratorijos pažyma)
Talpą, tanką po valymo korpuso suvirinimo darbams atlikti pristatė:
...............................................................................................
(įmonė, padalinys, asmuo (pareigos, vardas, pavardė, parašas)
Laivo kapitonas......................................................................
(vardas, pavardė, parašas)
Priėmė laivo projekto vadovas................................................
(vardas, pavardė, parašas)
Priešgaisrinės apsaugos atstovas...................................................
(pareigos, vardas, pavardė, parašas)
______________