SWECO BKG LSPI

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL AKCINĖS BENDROVĖS „MAŽEIKIŲ NAFTA“ PRODUKCIJOS REALIZAVIMO IR TRANSPORTAVIMO PLĖTROS PLANO PATVIRTINIMO BEI ŽALIOS NAFTOS IR ŠVIESIŲJŲ NAFTOS PRODUKTŲ TRANSPORTAVIMO VAMZDYNŲ TELŠIŲ IR KLAIPĖDOS APSKRITYSE SPECIALIOJO PLANO RENGIMO

2008 m. kovo 18 d. Nr. 4-113

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224) 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 5 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 416 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2004, Nr. 57-1989) 5 punktu bei Valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 4-95/D1-136 (Žin., 2005, Nr. 35-1157), 20 punktu:

1. Tvirtinu Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ produkcijos realizavimo ir transportavimo plėtros planą (pridedama)*.

2. Nusprendžiu pradėti rengti žalios naftos bei šviesiųjų naftos produktų transportavimo vamzdynų Telšių ir Klaipėdos apskrityse specialųjį planą.

3. Leidžiu akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ vykdyti planavimo organizatoriaus funkcijas rengiant šio įsakymo 2 punkte nurodytą specialųjį planą, įvertinus suinteresuotų savivaldybių pateiktas pastabas.

ŪKIO MINISTRAS VYTAS NAVICKAS

_________________

* Su akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ produkcijos realizavimo ir transportavimo plėtros planu galima susipažinti „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje adresu www.valstybes-zinios.lt.

SWECO BKG LSPI

UŽSAKOVAS:

AB „MAŽEIKIŲ NAFTA“

AB „MAŽEIKIŲ NAFTA“ PRODUKCIJOS REALIZAVIMO IR TRANSPORTAVIMO PLĖTROS PLANAS

2007 M. LAPKRITIS

Parengė:

UAB „SWECO BKG LSPI“

Kartu su:

Klaipėdos Universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas

VšĮ „Strateginių studijų centras“

Projekto pavadinimas, projekto Nr.

Data ir laida

Patvirtinta:

AB „Mažeikių nafta“ produkcijos realizavimo ir transportavimo plėtros planas.

Proj. Nr. 729

11/29/2007
Laida Nr. 6

Aidas Vaišnoras, SWECO BKG LSPI viceprezidentas

___________________________________________________________________________

AB „Mažeikių nafta“ produkcijos realizavimo PROJ. NR. 729

ir transportavimo plėtros planas Lapas 1 Lapų 142 Laida 7 3/4/2008

TURINYS

ĮVADAS

1. ENERGETIKOS IR NAFTOS SEKTORIŲ PLĖTRA LIETUVOJE IR EUROPOJE

1.1. Bendrosios tendencijos naftos sektoriuje

1.1.1. Bendrosios rytų Europos valstybių geoenergetinės politikos kryptys

1.1.2. Naftos produktų paklausa Europoje

1.1.3. Naftos išteklių geografija ir pagrindiniai tiekimo keliai

1.1.4. Energetinių tendencijų vakarų ir rytų Europoje implikacijos Lietuvai

1.2. ES energetikos politika naftos sektoriaus atžvilgiu

1.2.1 .Tiekimo patikimumas

1.2.2. Tarptautinė energetikos politika

1.3. Naftos ir jos produktų transportavimo infrastruktūros plėtros galimybių įvertinimas pagal nacionalinę energetikos strategiją

1.3.1. Didėjanti naftos paklausa

1.3.2. Lietuvos vartotojų aprūpinimas energija ir energijos eksportas į užsienio rinkas

1.3.3. Tiekimo diversifikavimas

1.3.4. Vamzdynų atnaujinimas ir plėtra

1.3.5. Konkurencingumas

1.3.6. Aplinką tausojantis tiekimas

1.3.7. Ekonomiškumas

1.4. Baltijos energetikos strategija

1.5. Naftotiekio ir produktotiekio tiesimo suderinamumas su ES, Baltijos šalių ir Lietuvos energetikos strateginėmis nuostatomis

1.6. Naftos infrastruktūros plėtra (Išvados)

2. AB „MAŽEIKIŲ NAFTA“ ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ IR PERSPEKTYVINIAI ĮMONĖS MODERNIZAVIMO BEI PLĖTROS PLANAI

2.1. Esama situacija

2.2. Norminiai reikalavimai naftos perdirbimo pramonės sektoriui

2.3. Planuojama plėtra

3. AB „MAŽEIKIŲ NAFTA“ APSIRŪPINIMO NAFTA IR PRODUKCIJOS REALIZAVIMO BŪDAI50

3.1. Logistika. Transportavimas geležinkeliu

3.2. Logistika. Transportavimas jūra

3.3. Logistika. Transportavimas vamzdynais

3.4. Normatyviniai apribojimai

4. NAFTOS IR ŠNP KROVOS IR TRANSPORTAVIMO VARIANTAI

4.1. Naftos ir ŠNP transportavimą ir krovą ribojantys faktoriai

4.2. Esama AB „Mažeikių nafta“ NPG – Būtingės terminalas trasa

4.3. Galimi alternatyviniai naftos ir ŠNP krovos ir transportavimo vamzdynais

SCENARIJAI

5. VAMZDYNŲ STATYBOS SAUSUMOJE SĄLYGŲ CHARAKTERISTIKA

5.1. Saugomos teritorijos

5.2. Kultūros paveldo objektai

5.3. Kraštovaizdis

5.4. Paviršinio vandens telkiniai

5.5. Gyvenamoji aplinka

5.6. Esama inžinerinė infrastruktūra

6. VAMZDYNŲ STATYBOS JŪROJE APLINKOS SĄLYGŲ CHARAKTERISTIKA

6.1. Jūros dugno geologinė sandara

6.2. Reljefas

6.3. Biotopai

6.4. Saugomos teritorijos

6.5. Esama gamtonauda

7. ALTERNATYVIŲ VAMZDYNŲ TRASŲ ĮGYVENDINIMO GALIMYBIŲ ĮVERTINIMAS TERITORIJŲ PLANAVIMO ASPEKTU

7.1. Normatyviniai reikalavimai terminalų ir magistralinių vamzdynų projektavimui ir statybai

7.2. Naftotiekio ir produktotiekio apsaugos zonos reglamentas

7.3. Kretingos rajonas

7.4. Klaipėdos rajonas

7.5. Klaipėdos miestas

7.6. Konfliktinės žemėnaudos situacijos, jų sprendimo galimybės

7.7. Konfliktų vertinimas teritorijų planavimo aspektu

8. PRELIMINARUS GALIMO POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS

8.1. Žemės gelmės

8.2. Vanduo

8.3. Dirvožemis

8.4. Biologinė įvairovė

8.5. Magistralinio vamzdyno poveikio aplinkai preliminarus vertinimas

9. VAMZDYNŲ SISTEMŲ ĮVERTINIMAS TECHNINIU ASPEKTU

9.1. bendrieji reikalavimai

9.2. Techninių sprendinių vertinimas

9.3. Investiciniai kaštai

10. NAFTOS IR ŠNP VAMZDYNŲ PLANAVIMO, PROJEKTAVIMO, STATYBOS TEISINIŲ PROCEDŪRŲ ĮVERTINIMAS

10.1. Teritorijų planavimo procedūros

10.2. Poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimas

11. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO PLANAS

11.1. Nagrinėtų scenarijų palyginimas ir prioritetinė eilė

11.2. infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimas

11.3. poveikio aplinkai vertinimas

PRIEDAI

1 PRIEDAS. NAFTOS IR ŠVIESIŲ NAFTOS PRODUKTŲ TRANSPORTAVIMO TRASŲ ALTERNATYVOS

2 PRIEDAS. SAUGOMOS IR NATURA 2000 TERITORIJOS

3 PRIEDAS. NAFTOTIEKIO IR PRODUKTOTIEKIO TRASA JŪROS DUGNU

4 PRIEDAS. JŪROS PRIEKRANTĖS DUGNO GEOLOGINĖ SANDARA

5 PRIEDAS. ŠNP TRASA (PRAMPROJEKTAS, 2001) ANT KLAIPĖDOS RAJ. BENDROJO PLANO

6 PRIEDAS. PRODUKTOTIEKIO IR NAFTOTIEKIO TRASŲ VARIANTAI ANT KLAIPĖDOS M. BENDROJO PLANO

7 PRIEDAS. ŠNP IR NAFTOS TRANSPORTAVIMO VAMZDYNŲ ALTERNATYVŲ TECHNINĖS SCHEMOS

8 PRIEDAS. ŠNP IMPORTO – EKSPORTO TERMINALO TECHNOLOGINĖ SCHEMA

9 PRIEDAS. BŪTINGĖS TERMINALO SKLYPO PLANAS

SUTRUMPINIMAI

n.d. nėra duomenų

BPS Baltijos naftotiekio sistema

EVT Europos vadovų taryba

NPG naftos perdirbimo gamykla

SSGG „stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės“ analizė

BBF butano-buteno frakcija

PPF propano-propeno frakcija

MEA monoetilenaminas

MTBE metil-tret-butilo eteris

ETBE etil-tret-butilo eteris

LOJ lakūs organiniai junginiai

EB Europos Bendrija

LR Lietuvos Respublika

ppm angl. „particles per million“ (dalelių iš milijono)

RRME riebalų rūgščių metilo esteris

NiMo nikelio-molibdeno

VLP visbrekingo likutinis produktas

SGĮ sieros gamybos įrenginys

GPGB geriausi prieinami gamybos būdai

SND suskystintos naftos dujos

DWT angl. „deadweight“ – tonomis išreikštas laivo svoris, atėmus paties laivo masę.

VŽ „Valstybė žinios“, laikraštis

GRĮ garų rekuperavimo įrenginiai

ŠNP šviesieji naftos produktai

SPM angl. „Single Point Mooring“; plūduras tanklaiviams

NKV Nekilnojamos kultūros vertybės

ETL elektros tiekimo linija

DNV Det Norske Veritas, kompanija

BP bendrasis planas

KNNP Kuršių nerijos nacionalinis parkas

PAV poveikio aplinkai vertinimas

SPAV strateginis poveikio aplinkai vertinimas

SAZ sanitarinė apsaugos zona

NMŠ nepertraukiamo maitinimo šaltinis

ĮVADAS

AB „Mažeikių nafta“ NPG – vienintelė naftos perdirbimo įmonė Baltijos šalių regione, todėl vaidina itin svarbų vaidmenį vietiniame energetiniame sektoriuje. Įmonė tiekia naftos produktus tiek į Lietuvos, tiek į gretimų ES šalių (Latviją, Estiją, Lenkiją ir kt.) rinkas.

Šių operacijų vykdymo tęstinumas priklauso nuo trijų lygiareikšmių komponentų: efektyvios ir modernios naftos perdirbimo įrangos, bei naftos tiekimo ir produkcijos transportavimo infrastruktūros.

Šiuo metu vieno iš šių esminių elementų trūksta – AB „Mažeikių nafta“ neturi išvystytos, patikimos ir saugios produkcijos transportavimo infrastruktūros, neturi produktotiekio. Tai kelia grėsmę tiek įmonės finansiniam stabilumui, tiek Lietuvos ekonomikai. Paprastai naftos perdirbimo įmonės produktą transportuoja būtent produktotiekiais, taip kaip naftą -naftotiekiais.

Naftos perdirbimo proceso ir produkcijos tiekimo rinkai stabilumo užtikrinimas šiuo metu yra prioritetinis uždavinys AB „Mažeikių nafta“, be to, visiškai atitinka Lietuvos Vyriausybės vykdomą energetikos sektoriaus modernizavimo ir plėtros politiką. Šiuo metu gamykloje vykdoma modernizacija ir plėtra yra glaudžiai susijusi su gebėjimu saugiai ir ekonomiškai transportuoti papildomus produkcijos kiekius, todėl produktotiekio statybos klausimas įmonei yra ypatingai svarbus.

Siekdama užtikrinti Nacionalinės energetikos strategijos, patvirtintos LR Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046, nuostatų įgyvendinimą bei subalansuoti Lietuvos Respublikos energetikos sektoriaus raidą, siekiant užtikrinti efektyvią ir tarpusavyje suderintą energetikos ūkio plėtrą bei užtikrinti valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros planavimo atitiktį Europos Sąjungos energetikos sektoriaus direktyvų reikalavimams, o taip pat vadovaujantis LR Ūkio ministro bei LR Aplinkos ministro 2005 03 08 įsakymais Nr. 4-95/D1-136 patvirtintų nuostatų „Dėl valstybinės svarbos energetikos objektų planavimo“ reikalavimais, AB „Mažeikių nafta“ parengė AB „Mažeikių nafta“ produkcijos realizavimo ir transportavimo plėtros planą (toliau – Plėtros planas).

Plėtros plane išnagrinėta Europos Sąjungoje bei Lietuvoje besiklostanti situacija naftos sektoriuje ir numatytos priemonės, kurios leistų užtikrinti nepertraukiamą AB „Mažeikių nafta“ vykdomą naftos perdirbimo veiklą bei tuo pačiu prisidėtų prie Lietuvos energetinio saugumo stiprinimo. Plėtros plane atliktas Nacionalinės energetikos strategijos tikslų vertinimas bei pateiktas ir pagrįstas priemonių planas šiems tikslams pasiekti naftos transportavimo, perdirbimo bei naftos produktų transportavimo sektoriuose.

Parengtas ir su LR Ūkio bei Aplinkos ministerijomis suderintas Plėtros planas bus pagrindas pradėti rengti valstybinės svarbos energetikos objektų – naftos produktų bei naftos transportavimo vamzdynų – investicijų projektus, teritorijų planavimo, poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, projektavimo užduotis, o vėliau ir techninių projektų dokumentaciją.

Vertinant naujų naftos ir naftos produktų krovos ir transportavimo infrastruktūrinių objektų poreikį labai svarbu atsižvelgti į Europoje ir rytuose esančiose valstybėse vykstančius energetinių sistemų raidos procesus bei Lietuvos ūkio bei ekonomikos poreikius.

Geoenergetinių zonų požiūriu Lietuva yra naftos transportavimo ir perdirbimo zonoje, nes transportuoja ir perdirba naftos gavybos zonose išgautą naftą. Lietuvos atliekama energetinių išteklių gavybos ir energetinių išteklių realizavimo zonų sąsajos funkcija didina ne tik Lietuvos energetinį saugumą, bet ir Lietuvos ekonominį potencialą, kadangi vien AB „Mažeikių nafta“ valstybės biudžetui mokami mokesčiai sudaro apie 7 proc. visų biudžeto pajamų. Energetinių išteklių transportavimo ir perdirbimo zonos valstybių energetinis saugumas priklauso nuo šių valstybių sukuriamos pridėtinės vertės energetinių išteklių transportavimo ir perdirbimo procese – didžiausią energetinį saugumą gali užsitikrinti tos valstybės, kurios gali perdirbti naftą, eksportuoti naftos produktus ir transportuoti naftą iš gavybos į energetinių išteklių vartojimo zoną; mažesnį energetinį saugumą gali užsitikrinti valstybės, galinčios atlikti tik vieną funkciją – arba tik transportuoti arba tik perdirbti energetinius išteklius. Lietuva, atliekanti naftos transportavimo ir perdirbimo funkcijas, yra ypač jautri priklausomybei nuo vienos naftą išgaunančios valstybės – techninės, ekonominės ir politinės priežastys gali sukelti energetinių išteklių tiekimo sutrikimus, o tai Lietuvai sukeltų energetinę ir apskritai -ekonominę – žalą. Todėl Lietuva, kaip ir kitos energetinius išteklius transportuojančios ir naftą perdirbančios valstybės, stengiasi diversifikuoti energetinių išteklių gavybos šaltinius.

Didžioji Lietuvoje perdirbamos naftos dalis importuojama iš Rytų Europos valstybių, o didžioji dalis Lietuvoje perdirbtos naftos produktų eksportuojama į Vakarų Europos valstybes, todėl Lietuvos atliekamos naftos transportavimo ir perdirbimo funkcijos labai priklauso nuo Rytų Europos valstybių energetinių tendencijų ir bendros Vakarų Europos energetinio saugumo politikos.

Pastaruoju metu Rytų Europoje aktyviai keičiami energetinių išteklių transportavimo maršrutai koncentruojant naftos transportavimo ir perdirbimo funkcijas vietiniuose uostuose ir teritorijose. Anksčiau per Baltijos valstybių uostus transportuota nafta šiuo metu nukreipiama per kitų šalių uostus, atsisakoma ekonomiškai ir politiškai nenaudingų transportavimo maršrutų, didinami naftos perdirbimo pajėgumai. Kitaip tariant, Rytų Europos valstybių geoenergetinė politika gali sukelti neigiamas pasekmes ne tik Lietuvos atliekamai energetinės sąsajos funkcijai Vakarų Europos aprūpinimo energetiniais ištekliais kontekste, bet ir sukelti žalą ir pačiai Lietuvai, kaip energetinių išteklių vartotojai.

Šiuo metu Europoje prognozuojama didėjanti naftos paklausa, tuo pat metu tik nežymiai didėjant naftos perdirbimo pajėgumams, rodo, kad jau artimiausiu metu Europoje atsiras naftos produktų deficitas. Todėl Lietuvoje perdirbamas didesnis naftos produktų kiekis yra eksportuojamas į kitas Vakarų Europos valstybes ir taip bent iš dalies, nors ir labai nežymiai, sumažinant naftos produktų deficitą Vakarų Europoje.

Svarbiausiuose ES energetinės politikos strateginiuose dokumentuose – 2006 metų kovo mėn. Europos Komisijos Žaliojoje knygoje „Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija“; 2007 metų sausio 10 d. EK paskelbtame dokumentų rinkinyje „Energetika besikeičiančiam pasauliui“ ir 2007 metų kovo 8–9 d. priimtame Europos Vadovų Tarybos veiksmų plane 2007–2009 metams „Europos energetikos politika“ – naftos sektoriaus atveju pirmiausia prioritetas teikiamas naftos tiekimo išorės šaltinių diversifikavimui, o ne naftotiekių jungtims ES viduje.

Nacionalinė energetikos strategija patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 yra svarbiausias nacionalinio lygmens dokumentas energetikos sektoriuje, todėl bet kokie naftos transportavimo infrastruktūros plėtros projektai turėtų išplaukti iš šios strategijos nuostatų arba bent šioms nuostatoms neprieštarauti. Nacionalinėje energetikos strategijoje pirmiausia atsižvelgiama į ES lygmens energetikos politiką ir ES lygmens prioritetus, todėl atitinkamai ribotai apžvelgiamas ir naftos sektorius, t. y. naftos sektoriui didžia dalimi skiriama reikšmės tiek, kiek jos yra skiriama ES energetikos politikoje.

Apibendrinant Nacionalinės energetikos strategijos suderinamumą su naujo naftotiekio ir produktotiekio statybos poreikiu, galima teigti, kad Nacionalinėje energetikos strategijoje nėra konkrečiai suformuluotas naftotiekių ir produktotiekių plėtros tikslas. Kita vertus, Nacionalinėje energetikos strategijoje akcentuojama ne tik apsirūpinimo nafta būtinybė vidaus vartojimui, bet pabrėžiamas ir tikslas didinti naftos perdirbimą ir eksportuoti naftos produktus. Atsižvelgiant į tai, naujas naftotiekio ir produktotiekio tiesimas laikytinas AB „Mažeikių nafta“ aprūpinimo nafta bei produkcijos, skirtos eksportui transportavimo variantu, kuris labiausiai atitinka Lietuvos energetikos sektoriaus viziją ir bendruosius Nacionalinės energetikos strategijos tikslus: 1) naujas naftotiekis išplėstų technines galimybes patikimai apsirūpinti nafta bei eksportuoti naftos produktus – taip būtų užtikrintos Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos galimybės dirbti optimaliu režimu (11 mln. tonų naftos/metus); 2) produktotiekis padidintų naftos produktų, skirtų eksportui (benzino, dyzelino), transportavimo saugumą bei sumažintų naftos transportavimo kaštus ir taip padidintų AB „Mažeikių nafta“ produkcijos konkurencingumą.

Atsižvelgiant į Plane pateiktą variantų palyginimą bei atlikus preliminarų teritorinį, techninį bei aplinkosauginį vertinimą tolesniame šio projekto įgyvendinimo etape siūloma išsamiau nagrinėti tokius naftos tiekimo bei naftos produktų transportavimo vamzdynu plėtros varianto scenarijus:

1. Variantas A. Produktotiekio statyba nuo Mažeikių NPG iki Būtingės terminalo ir Būtingės terminalo plėtra, užtikrinant produktų priėmimą, apskaitą, saugojimą bei krovą jūroje.

2. Variantai D/G. Produktotiekio statyba nuo Mažeikių NPG iki Laukžemės bei tolesnė naftotiekio ir produktotiekio statyba iki AB „Klaipėdos nafta“ greta geležinkelio Skuodas-Kretinga-Klaipėda trasos (geležinkelio apsaugos juostoje arba greta jos), vykdant ŠNP ir naftos krovą AB „Klaipėdos nafta“ terminale.

Tinkamiausių žalios naftos bei šviesiųjų naftos produktų transportavimo ir krovos variantų parinkimas ir konkretizavimas įmanomas tik atlikus teritorijų planavimo bei poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Jas užbaigus bus teisiškai patvirtintos naftos ir naftos produktų transportavimo vamzdynų trasos bei šių įrenginių statybos ir eksploatavimo galimumas pasirinktoje vietoje.

1. ENERGETIKOS IR NAFTOS SEKTORIŲ PLĖTRA LIETUVOJE IR EUROPOJE

1.1. BENDROSIOS TENDENCIJOS NAFTOS SEKTORIUJE

Geoenergetinių zonų požiūriu Lietuva yra naftos transportavimo ir perdirbimo zonoje¹, nes transportuoja² ir perdirba naftos gavybos zonose išgautą naftą. Lietuvos atliekama energetinių išteklių gavybos ir energetinių išteklių realizavimo zonų sąsajos funkcija didina ne tik Lietuvos energetinį saugumą, bet ir Lietuvos ekonominį potencialą („Mažeikių nafta“ mokami mokesčiai sudaro apie 7 proc. visų biudžeto pajamų)³. Energetinių išteklių transportavimo ir perdirbimo zonos valstybių energetinis saugumas priklauso nuo šių valstybių sukuriamos pridėtinės vertės energetinių išteklių transportavimo ir perdirbimo procese – didžiausią energetinį saugumą gali užsitikrinti tos valstybės, kurios gali perdirbti naftą, eksportuoti naftos produktus ir transportuoti naftą iš gavybos į energetinių išteklių vartojimo zoną; mažesnį energetinį saugumą gali užsitikrinti valstybės, galinčios atlikti tik vieną funkciją – arba tik transportuoti arba tik perdirbti energetinius išteklius. Lietuva, atliekanti naftos transportavimo ir perdirbimo funkcijas, yra ypač jautri priklausomybei nuo vienos naftą išgaunančios valstybės – techninės, ekonominės ir politinės priežastys gali sukelti energetinių išteklių tiekimo sutrikimus, o tai Lietuvai sukeltų energetinę ir apskritai – ekonominę – žalą. Todėl Lietuva, kaip ir kitos energetinius išteklius transportuojančios ir naftą perdirbančios valstybės, stengiasi diversifikuoti energetinių išteklių gavybos šaltinius.

_________________

¹Valstybės pagal naftos pasiskirstymą ir vyraujančią energetinę infrastruktūrą skirstomos į tris zonas:

1) naftos gavybos zona – valstybės, kurios naftą išgauna ir ją eksportuoja;

2) naftos transportavimo ir perdirbimo zona – valstybės, kuriose (a) perdirbama nafta ir (b) per kurių teritoriją transportuojama gavybos zonoje išgauta nafta;

3) naftos realizavimo zona – tai valstybės, kuriose išgaunama nafta sudaro tik mažą suvartojamos naftos dalį, todėl jos naftą importuoja ir ją perdirba pirmiausia savo poreikiams, o ne eksportui.

²Lietuva Rusijoje išgautą naftą per Būtingės naftos terminalą transportavo iki 2006 m. liepos mėnesio pabaigos, t. y. iki tada, kai Rusija nutraukė naftos tiekimą Lietuvai naftotiekiu „Družba“.

³2005 m. „Mažeikių nafta“ sumokėjo 3 mlrd. litų mokesčių ir 57,3 mln. litų palūkanų į Lietuvos biudžetą. Tai sudaro apie 7 proc. visų biudžeto pajamų.

Didžioji Lietuvoje perdirbamos naftos dalis importuojama iš Rytų Europos valstybių, o didžioji dalis Lietuvoje perdirbtos naftos produktų eksportuojama į Vakarų Europos valstybes, todėl Lietuvos atliekamos naftos transportavimo ir perdirbimo funkcijos priklauso nuo Rytų Europos valstybių ir Vakarų Europos energetinių tendencijų.

1.1.1. BENDROSIOS RYTŲ EUROPOS VALSTYBIŲ GEOENERGETINĖS POLITIKOS KRYPTYS

Palaipsniui per Rytų Europos valstybių uostus ir naftos terminalus transportuojama vis didesnė jose išgaunamos naftos ir pagaminamų naftos produktų dalis. Tai lemia ne didesnė naftos gavyba tose šalyse, tačiau sumažintas arba apskritai nutrauktas naftos ir naftos produktų tiekimas per kitas valstybes. Pastaruoju metu Rytų Europos valstybėse aktyviai: a) keičiami energetinių išteklių transportavimo maršrutai koncentruojant naftos transportavimo ir perdirbimo funkcijas vietiniuose uostuose ir teritorijoje (naftos srautai nukreipiami dviem kryptimis – šiaurine (per Baltijos jūros šiaurinėje dalyje esančius uostus) ir pietine (per Juodojoje jūroje esančius uostus) – taip mažinant energetinių išteklių transportavimą per kitas – Baltijos ir Rytų Europos – valstybes (Lietuvą, Latviją, Estiją, Baltarusiją, Ukrainą) ir kartu didinant nepriklausomybę nuo transportavimo ir perdirbimo zonos valstybių. Anksčiau per Baltijos valstybių uostus transportuota nafta nukreipiama per vietinius uostus (pavyzdžiui, nafta, anksčiau transportuota per Latviją ar Estiją, nukreipiama į Sankt Peterburgo srities uostus: Primorską, Ust-Lugą ir kt.); b) atsisakoma ekonomiškai ir politiškai nenaudingų transportavimo maršrutų (pavyzdžiui, 2006 m. liepos 29 d. nutrauktas naftos tiekimas Lietuvai naftotiekiu „Družba“); c) didinami naftos perdirbimo pajėgumai. Pastangos didinti naftos ir naftos produktų transportavimą per vietinius uostus ypač pastebimos lyginant įvairių Baltijos jūros šalių uostų naftos terminalų projektinius ir faktinius pajėgumus (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Baltijos jūros naftos terminalų charakteristikos

Terminalas	Šalis	Krovos pajėgumai, mln. t per metus (2004 m.)	Perkrauta naftos ir jos produktų mln. t per metus (2005 m.)	Terminalo apkrova, proc.	Dienų skaičius per metus, kai uostas yra neužšalęs
Primorskas	Rusija	60 (2005 m.)	66,1¹(2006 m.)	95,5	210
Sankt Peterburgas	Rusija	12²	10,8	90,0	275
Kaliningradas	Rusija	15³	8,7	58	365
Vysockas⁴	Rusija	8⁵	6,5	81,3	365
Batareinaja	Rusija	7,5–15⁶	–	–	N.d..
Ust-Luga	Rusija	5	10 mln.	–	326
Gorki⁷	Rusija	12⁸	–	–	N.d..
Talinas⁹	Estija	30	25,9	86,7	350–365
Sillamae	Estija	6¹⁰	–	–	365
Ventspilis	Latvija	20	16,85¹¹	84	365
Liepoja	Latvija	N.d..	0,43	–	365
Būtingė	Lietuva	14	6,12	43,7	365
Klaipėda	Lietuva	7,1	5,8	82	365
Gdanskas	Lenkija	N.d..	11,4	–	365
Geteborgas	Švedija	N.d..	19,4	–	365
Karlshamnas	Švedija	N.d..	2,2	–	365
Kopenhaga/Malmė	Danija ir Švedija	N.d..	4,1	–	365
Fredericija	Danija	N.d..	10	–	365

__________________

¹ 2008 m. planuojama perkrauti 75–130 mln. tonų naftos.

²2007 m. išaugs iki 15–16 mln. t. per metus.

³Planuojamas pajėgumas, užbaigus visus rekonstrukcijos darbus.

⁴Naftos tiekimą per Vysocko terminalą planuojama nutraukti ir per šį terminalą transportuoti tik naftos produktus. Šiuo terminalu transportuojama nafta bus nukreipiama per Primorsko naftos terminalą. 2007 m. terminalo pajėgumai turėtų išaugti iki 10–12 mln. t. per metus.

⁵Vysocko naftos terminalo krovos pajėgumai nuo 2004 m. birželio (terminalo atidarymo) iki 2005 m. balandžio siekė 4,7 mln. tonų per metus. 2005 m. naftos terminalo krovos pajėgumai padidinti iki 8 mln. tonų per metus, 2007 m. terminalo pajėgumai išaugo iki 12 mln. t. per metus.

⁶Planuojamas Batareinaja terminalo veiklos pradžia – 2007 metai.

⁷Naftos terminalas pradės veikti 2008 metais.

⁸Uoste planuojama krauti žalią naftą, mazutą ir dyzeliną.

⁹Talino jūrų uostas susideda iš keturių uostų: Senamiesčio, Muugos, Pietų Paldisko ir Paljassaarės. Naftos krova užsiima Muugos uostas, šiek tiek naftos produktų kraunama ir Paljassaarės uoste.

¹⁰Uostas naftos ir jos produktų krovą pradėjo 2006 m. gegužę. Planuojama, kad uosto naftos (ir jos produktų) krovos pajėgumai ateityje bus padidinti iki 20 mln. t. per metus.

¹¹Ventspilyje didžiąją dalį naftos krovinių sudaro naftos produktai.

Šaltiniai:

http://www.eia.doe.gov/emeu/cabs/baltics.pdf

http://www.logistic.ru/news/2006/1/13/20/63812.html

http://virtual.vtt.fi/inf/pdf/publications/2004/P547.pdf

http://www.fearnleys.ru/presentations/fearnleys_baltic_nov05_rus.pdf#search= %22fearnleys %20russia %22

http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/bendra informacija/statistine informacija/15

Šiuo atveju tarsi paneigiama geoenergetinė logika – siekiama eliminuoti transportavimo ir perdirbimo zoną iš jos energetinių ryšių su vartojimo zonomis ir energetinę triadą stengiamasi paversti energetiniu savo ir vartojimo zonos (pirmiausia, Vakarų Europos valstybių) dialogu.

Pagrindinis interesas – perimti energetinių išteklių transportavimo ir perdirbimo funkcijas ir energetinių išteklių transportavimo ir perdirbimo zonos valstybes paversti nuo jos priklausoma ir energetinių svertų neturinčia energetinių išteklių vartojimo zona. Kitaip tariant, naftą eksportuojančių Rytų Europos valstybių geoenergetinė politika gali sukelti neigiamas pasekmes ne tik Lietuvos atliekamai energetinės sąsajos funkcijai, bet ir sukelti žalą Lietuvai, kaip energetinių išteklių vartotojai. Nors, Lietuvai nuo 2006 m. liepos mėn. nebetransportuojant naftos iš Rytų Europos per Būtingės terminalą, energetinis saugumas teoriškai sumažėjo, tačiau naftos importas per Būtingės terminalą leidžia kompensuoti „Družba“ naftotiekiu nebetiekiamą naftą.

1.1.2. NAFTOS PRODUKTŲ PAKLAUSA EUROPOJE

Siekiant nuosekliai ir be trukdžių užtikrinti naftos produktų paklausą, naftos produktų perdirbimo pajėgumai vidutiniškai 9–10 proc. turi būti didesni nei naftos produktų poreikis¹. Pasaulyje ir Vakarų Europoje palaipsniui auga naftos produktų paklausa, o naftos perdirbimo pajėgumai nėra pakankami, kad būtų sudarytas 9–10 proc. rezervas naftos produktų paklausai patenkinti (žr. 2 lentelę). Egzistuojant naftos produktų paklausai Lietuva gali didinti naftos perdirbimo apimtį ir eksportuoti naftos produktus į užsienio rinkas. (žr. 2 lentelę).

__________________

¹ Kai naftos produktų perdirbimo pajėgumai visiškai atitinka naftos produktų poreikį, t. y., kai nėra naftos produktų perdirbimo rezervo, didėja pavojus, kad dėl avarijų ar kitų trumpalaikių naftos perdirbimo sutrikimų gali būti nepatenkinta naftos produktų paklausa. Paprastai 9-10 proc. naftos perdirbimo pajėgumų rezervas yra pakankamas nenutrūkstamam naftos produktų tiekimui užtikrinti. Taigi nepriklausomai nuo naftos produktų paklausos dydžio, visada turi būti užtikrinamas 9-10 proc. naftos produktų perdirbimo perviršis, t. y. realus perdirbtų naftos produktų kiekis turi būti 9-10 proc. didesnis, nei jų paklausa rinkoje.

2 lentelė. Pasaulinė naftos paklausa ir naftos perdirbimo pajėgumai, mln. barelių per dieną

	1990	1995	2000	2001	2002	2003	2004	2010*	2020*
Naftos paklausa pasaulyje	66,200	70,000	76,600	77,300	77,900	79,400	82,300	90,400	106,700
Pasaulio naftos perdirbimo pajėgumai	74,532	76,509	81,961	82,840	83,562	83,930	84,592	98,536	116,303
Naftos paklausos pasaulyje augimas	n.d.	3,800	6,600	700	600	1,500	2,900	8,100	16,300
Naftos perdirbimo pajėgumų pasaulyje augimas	n.d.	1,977	5,452	879	722	368	662	13,944	17,767
Naftos perdirbimo pajėgumų procentas nuo naftos paklausos	113 proc.	109 proc.	107 proc.	107 proc.	107 proc.	106 proc.	103 proc.	109 proc.	109 proc.

* Prognozės.

Šaltinis: The Emerging Oil Refinery Capacity Crunch: A Global Clean Products Outlook. ICF Consulting, 2005, 5.

Europos, Rusijos, Vidurio Azijos ir Pietų Kaukazo naftos sektoriuje galima pastebėti dvi tendencijas: a) didėjant naftos vartojimui, naftos perdirbimo pajėgumai didėja lėtai, todėl naftos perdirbimo pajėgumų procentas nuo vartojimo tolydžio mažėja (žr. 3 lentelę); b) naftos perdirbimo našumas (realiai perdirbta nafta, o ne projektiniai naftos perdirbimo pajėgumai) yra tik 1–2 proc. didesnis nei naftos vartojimas (žr. 3 lentelę). Sparčiai didėjantis vartojimas Europoje ir lėtai didėjantys naftos perdirbimo pajėgumai ateityje sukels poreikį didinti naftos perdirbimo pajėgumus, todėl Europoje visada bus rinka iš Lietuvos eksportuojamiems naftos produktams. Be to, didėjant naftos produktų vartojimui ir naftos perdirbimo pajėgumams esant mažesniems už naftos produktų paklausą ES savo energetinėje politikoje, tikėtina, turėtų skatinti ES valstybes plėsti naftos perdirbimo produktų apimtį.

3 lentelė. Naftos vartojimas, naftos perdirbimo pajėgumai ir naftos perdirbimo našumas Europoje ir Rusijoje, Vidurio Azijoje ir Pietų Kaukaze, mln. barelių per dieną

	Vartojimas	Perdirbimo pajėgumai¹	Perdirbimo našumas²	Naftos perdirbimo pajėgumų procentas nuo vartojimo	Naftos perdirbimo našumo procentas nuo vartojimo
2002 m.	19,726	24,980	19,539	126,6 proc.	26,6 proc.
2003 m.	19,905	25,036	20,039	125,8 proc.	100,7 proc.
2004 m.	20,132	25,170	20,496	125,0 proc.	101,8 proc.
2005 m.	20,314	25,154	20,890	123,8 proc.	102,8 proc.
2006 m.	20,482	25,171	20,793	122,9 proc.	101, 5 proc.

_________________

¹ Perdirbimo pajėgumai – maksimalus galimas perdirbti naftos kiekis, t. y. projektiniai naftos perdirbimo pajėgumai.

² Perdirbimo našumas – realiai perdirbtos naftos kiekis.

Šaltinis: parengta pagal BP Statistical Review of World Energy, 2007 June.

Europoje prognozuojama didėjanti naftos paklausa (žr. 4 lentelę), tuo pat metu tik nežymiai didėjant naftos perdirbimo pajėgumams rodo, kad jau trumpuoju laikotarpiu Europoje bus naftos produktų deficitas. Todėl Lietuvoje perdirbtas didesnis naftos produktų kiekis galėtų būti eksportuojamas į kitas Vakarų Europos valstybes ir taip bent iš dalies, nors ir labai nežymiai, būtų sumažintas naftos produktų deficitas Vakarų Europoje.

4 lentelė. Naftos paklausa Europoje ir pasaulyje 2007 m. metais ir naftos produktų paklausos prognozės 2008 metams, mln. barelių per dieną

	2007 m. I ketv.	2007 m. II ketv.	2007 m. III ketv.	2007 m. IV ketv.	2007 m. vidurkis	2008 m. I ketv.	2008 m. II ketv.	2008 m. III ketv.	2008 m. IV ketv.	2008 m. vidurkis
Europoje	16,0	15,6	16,4	16,016	16,01	16,016	16,0	16,5	16,7	16,5
Pasaulyje	85,5	84,3	86,1	88,1	86,0	88,4	86,6	87,9	89,7	88,2

Šaltinis: Oil Market Report, International Energy Agency, 10 August 2007.

Nuolatos didėjanti naftos produktų paklausa Vakarų Europoje (didėjančios nuolatinio ir ilgalaikio naftos tiekimo į Vakarų Europą galimybės) sąlygoja poreikį nutiesti produktotiekį iš Mažeikių į Klaipėdą.

1.1.3. NAFTOS IŠTEKLIŲ GEOGRAFIJA IR PAGRINDINIAI TIEKIMO KELIAI

Lietuvos galimybės užsitikrinti naftos tiekimą pirmiausia priklauso nuo Lietuvos galimybių diversifikuoti naftos importą. Vakarų Europos tranzitinių naftotiekių sistemą sudarantys trys pagrindiniai naftotiekiai iš esmės negali būti naudojami Lietuvos naftos importui diversifikuoti (1 pav.):

Transalpine (TAL) naftotiekis. Šis naftotiekis prasideda Italijos Triesto mieste ir driekiasi per Italiją ir Austriją iki Vokietijos miesto Ingolstadt Bavarijoje. 2005 metais TAL naftotiekio sistema tiekė 35,95 mln. tonų naftos į įvairius priėmimo taškus.

Pietų Europos naftotiekis (SPSE). Šis naftotiekis prasideda Prancūzijos Fos uoste ir tęsiasi per Šveicariją iki pietvakarių Vokietijos miesto Karlsruhe, šiuo naftotiekiu naftos žaliava tiekiama Prancūzijos, Šveicarijos ir Vokietijos naftos perdirbimo įmonėms. Naftotiekiu per metus vidutiniškai transportuojama apie 23 mln. tonų naftos ir naftos produktų.

Šiaurės naftotiekis (Norpipe). Šis naftotiekis prasideda Ekofisko telkinyje Norvegijos sektoriuje Šiaurės jūroje ir tiekia naftą eksporto terminalu Didžiajai Britanijai iš kurios nafta yra transportuojama tanklaiviais. Šio naftotiekio metinis pajėgumas – apie 42 mln. tonų naftos per metus.

Vakarų Europos naftotiekių tinklas iš esmės nedaro įtakos Lietuvos naftos sektoriui, tačiau svarbūs yra Rytų Europoje besidriekiantys pagrindiniai naftos keliai. Šiuo metu pagrindiniai ten eksploatuojami naftotiekiai yra:

• „Družba“ naftotiekis, kuris dabar padalintas Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje (taip pat „Družba“ atšaka iš Polotsko (Baltarusija) į Lietuvą bei Latviją);

• naftotiekio sistema, kuri veda į uostų terminalus esančius prie Juodosios jūros (Novorosyjsk ir Tuapse Rusijoje, Odesa Ukrainoje);

• Atyrau-Samara naftotiekis naudojamas sujungti Kazachstano naftotiekį su „Transneft“ naftotiekio sistema.

Nauji eksporto naftotiekiai yra:

• Rusijai priklausančio konsorciumo „Caspian Pipeline Consortium“ naftotiekis (CPC);

• atnaujintos egzistuojančių naftotiekių sistemos, pvz., Baku-Novorosyjsk naftotiekis;

• Baltijos naftotiekio sistema (BPS);

• Odesa-Brody naftotiekis;

• Baku-Supsa naftotiekis;

• Baku-Tbilisis-Ceyhanas (BTC) naftotiekis;

• naujai pastatytas Yuzhny terminalas Ukrainoje.

Daugelis minėtų naftotiekių tiekia sumaišytą naftą iš skirtingų Rusijos ar postsovietinių šalių telkinių, vėliau nafta susimaišo „Transneft“ naftotiekių sistemoje ir tampa Uralo naftos kokybės. Šios naftos eksportas yra antras pagal dydį po Saudo Arabijos arabiškosios lengvosios naftos.

Žinoma, dalis naftotiekių yra naudojama geresnės kokybės nemaišytos naftos transportavimui, vadinamos Sibiro lengvosios, CPC maišytoji (CPC naftotiekiu) ar Azeri lengvoji (BTC naftotiekiu).

Šiandien naftotiekio tinklas pačioje Rusijoje apima šiuos kelius:

• Šiaurės-Vakarų (Almetievsk-Nizhny Novgorod-Ryazan-Moscow; Nizhny Novgorod-Yaroslavl-Kirishi, taip pat Baltijos naftotiekio sistema (Yaroslavl-Primorsk), sujungiantis Timan-Pechora ir Vakarų Sibiro naftos ir dujų sritis su Baltijos jūros naftos uostu);

• „Družba“ (Samara – Unecha – Mozyr – Brest; Mozyr – Brody – Uzhgorod; Unecha – Polotsk – Ventspils);

• Vakarų (Ust-Balyk-Kurgan-Ufa-Almetievsk; Nizhnevartovsk-Kurgan-Samara; Surgut-Nizhny Novgorod-Polotsk);

• Rytų (Alexandrovskoye-Andjero-Sudjensk-Krasnoyarsk-Irkutsk);

• Pietų (Ust-Balyk-Omsk-Pavlodar);

• Pietvakarių (Samara-Lisichansk-Kremenchug-Kherson; Samara-Tikhoretsk-Novorosyjsk; Tikhoretsk-Tuapse) (2 pav.).

Lietuvos naftotiekiai nėra sujungti su Vakarų Europos naftotiekių sistemomis, todėl šiais naftotiekiais importuoti naftą į Lietuvą galimybių nėra. Atsižvelgiant į poreikį diversifikuoti naftos produktų importo maršrutus (siekiant didinti Lietuvos energetinį saugumą) ir į didėjančią naftos produktų paklausą Vakarų Europoje (siekiant užtikrinti ekonominę naudą Lietuvai) būtina plėsti naftos importo į Lietuvą galimybes pirmiausia išnaudojant naftos importo Lietuvos teritorijoje potencialą.

Vakarų Europoje augant naftos produktų paklausai, naftos importo maršrutai sausuma nėra diversifikuojami arba jie diversifikuojami tomis kryptimis, kuriomis negali pasinaudoti Lietuva: 1) esama Vakarų Europos naftotiekių sistema negali padėti užtikrinti naftos tiekimo į Lietuvą; 2) projektuojama naftotiekių sistema Vakarų Europoje nedidina Lietuvos galimybių importuoti naftos; 3) naftos importas Vakarų Europos naftotiekiais Lietuvai padėtų užtikrinti naftos produktų vidinę paklausą, tačiau naftą importavus iš Vakarų Europos, nebūtų racionalu ją perdirbti ir tada eksportuoti naftos produktus atgal į Vakarų Europą.

Atsižvelgiant į svarbiausias Vakarų Europos naftotiekių sistemos charakteristikas ir Lietuvos santykį su jomis, galima teigti, kad visi trys minėti veiksniai skatina Lietuvą plėsti naftos importo į Lietuvą ir jos transportavimo Lietuvos teritorijoje galimybes.

Taigi, nei vienu iš pagrindinių Vakarų Europos naftotiekių nėra galimybių tiekti naftą Lietuvai, o projektuojami nauji naftotiekiai yra orientuoti tik į šių trijų pagrindinių naftotiekių pratęsimą tose valstybėse, kuriose jie yra nutiesti, o jų pratęsti iki Lietuvos nėra numatoma. Todėl Lietuvai būtina plėsti naftos importo galimybes (užsitikrinti patikimą naftos tiekimą jūra) ir plėsti naftos eksportą saugiu ir efektyviu būdu. Naftos tiekimo jūra patikimumas gali būti padidintas nutiesus naftotiekį, kuris leistų naftą į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą tiekti ir per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą, o naftos eksporto saugumą ir ekonominį efektyvumą padidintų naftos produktų transportavimas produktotiekiu iš Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos į AB „Klaipėdos nafta“ terminalą.

(pav.)

1 pav. Europos ir Rusijos naftotiekiai (šaltinis: INOGATE, 2003)

(pav.)

2 pav. Esami ir planuojami naftotiekiai Eurazijoje (šaltinis: Energy Charter Secretariat, 2007)

1.1.4. ENERGETINIŲ TENDENCIJŲ VAKARŲ IR RYTŲ EUROPOJE IMPLIKACIJOS LIETUVAI

Aktyvi kaimyninių Rytų Europos valstybių geoenergetinė politika, kuria siekiama naftos ir naftos produktų transportavimą sukoncentruoti vietiniuose uostuose ir naftos produktų paklausa Vakarų Europoje rodo, kad Lietuva turi siekti didinti naftos produktų perdirbimo apimtį. Minėta geoenergetinė kaimyninių valstybių politika Lietuvai (nutrauktas naftos tiekimas naftotiekiu „Družba“ į Mažeikius ir Būtingę) jau turi neigiamų pasekmių: a) naftos importas per Būtingės naftos terminalą yra brangesnis nei vamzdynu; b) nutraukus naftos transportavimą per Lietuvą ir nevykdant jos perkrovimo Būtingės naftos terminale, 2006 m., lyginant su 2005 metų tuo pačiu laikotarpiu, Būtingės naftos terminalo pajamos sumažėjo 41,1 proc., o AB „Mažeikių nafta“ pajamos iš naftos transportavimo vamzdynais 2006 m. sumažėjo 31,8 proc. Šiuo metu „Družba“ atšakos produktotiekiu tiekiamas tik dyzelinas į Ventspilį, o nafta į Mažeikius ir Būtingę – ne, todėl Lietuva negauna pajamų ne tik iš naftos transportavimo vamzdynais, bet ir iš jos perkrovimo Būtingės naftos terminale.

5 lentelė. Naftos ir dyzelino transportavimo apimtis naftotiekio ir produktotiekio „Družba“ atšaka per Lietuvą¹

___________________

¹ 2006 metais „Družba“ atšakos produktotiekiu iš Rusijos į Ventspilį per (Lietuvą) buvo transportuota 6,69 mln. tonų dyzelino (lyginant su 2005 m. dyzelino transportavimo apimtis padidėjo 22 proc.).

	2004 m.		2005 m.		2006 m.
	tūkst. t	proc.	tūkst. t	proc.	tūkst. t	proc.
	Nafta
į Mažeikius	7013,8	35,7	8528,3	30,7	4993,45	34,3
į Ventspilį	–	–	–	–	–	–
į Būtingę	7106,4	36,1	6214,4	42,2	2856,9	19,7
Iš viso	14120,2	71,8	14742,2	72,9	7850,35	54,0
	Dyzelinas
į Ventspilį	5547,3	28,2	5484,7	27,1	6690,35	46,0
IŠ VISO (nafta ir dyzelinas)	19667,5	100,0	20226,9	100,0	14540,7	100,0

Šaltinis: AB „Mažeikių nafta“ 2006 metų prospektas – ataskaita.

Iki 2006 m. liepos pabaigos Lietuva naftą importavo naftotiekiu (žr. 5 lentelė), ją eksportavo per Būtingės naftos terminalą, o naftos produktus eksportavo per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą. 2006 m. liepos 29 d. nutrūkus naftos tiekimui „Družba“ naftotiekiu, Lietuva Būtingės naftos terminalą pradėjo naudoti naftos importui. Per septynis 2006 m. mėnesius (2006 m. sausio – liepos mėn.) per Būtingės naftos terminalą eksportuota 2,9 mln. tonų naftos, nuo 2006 m. rugpjūčio, naftos eksportą pakeitus importu, iki 2006 m. gruodžio per Būtingės naftos terminalą importuota 2,9 mln. tonų naftos (žr. 6 lentelę).

6 lentelė. Naftos transportavimas Būtingės naftos terminalu 2004 – 2006 metais, tūkst. t

	Naftos eksportas	Naftos importas
2002 m.	6073,8	–
2003 m.	10715,5	–
2004 m.	7242,6	–
2005 m.	6126,9	–
2006 m.	2927,9	2960,5

Šaltinis: AB „Mažeikių nafta“ 2006 metų prospektas – ataskaita ir AB „Mažeikių nafta“ duomenys.

Reversinis Būtingės naftos importo – eksporto terminalas buvo projektuotas importuoti iki 6 mln. ir eksportuoti iki 8 mln. tonų naftos per metus (nors bendri terminalo krovos pajėgumai ir liko tie patys – 14 mln. tonų, tačiau 2003 m. buvo sudarytos techninės galimybės šį kiekį naftos perkrauti nepriklausomai nuo to, ar nafta yra importuojama ar transportuojama). Atsižvelgiant į oro sąlygas ir neoptimaliai išnaudojamą krovą, kai nafta kraunama iš mažų tanklaivių, realus Būtingės naftos terminalo importo/eksporto pajėgumas – 8–10 mln. tonų naftos per metus.¹ Atsižvelgiant į tai, kad nutrūkus naftos tiekimui į Lietuvą naftotiekiu ir Būtingės terminalo nenaudojant naftos eksportui, visi naftos terminalo importo/eksporto pajėgumai gali būti naudojami naftos importui. Dabartinių realių Būtingės naftos importo pajėgumų (8–10 mln. tonų per metus) užtenka naftos produktų paklausai šalies viduje²užtikrinti, taip pat naftos produktai eksportuojami į regioninę rinką (Estiją, Latviją, Baltarusiją, Ukrainą, Lenkiją) ir Vakarų Europą, tačiau tai negarantuoja AB „Mažeikių nafta“ veikimo optimaliu, pelningiausiu režimu: 2004 m. „Mažeikių naftoje“ perdirbta 8,7 mln. tonų naftos, 2005 m. – 9,3 mln. tonų, o 2006 m. dėl avarijos ir žalios naftos vamzdynu tiekimo nutraukimo „Mažeikių naftoje“ perdirbtos naftos kiekis sumažėjo iki 8,3 mln. tonų; projektuojama, kad AB „Mažeikių nafta“ naftos perdirbimo pajėgumai 2012 metais turėtų siekti apie 11 mln. tonų per metus³, taigi per metus gali atsirasti naftos deficitas, ypatingai žiemos sezonu. Atsižvelgiant į tai, kad naftos tiekimo atnaujinimo galimybė naftotiekiu „Družba“ yra nedidelė, o Lietuvai būtina didinti „Mažeikių naftoje“ perdirbamos naftos kiekį, būtina užtikrinti, kad be pertrūkių ir pačiu ekonomiškiausiu būdu veiktų visa naftos importo (jūra – kelias iki AB „Mažeikių nafta“) ir naftos produktų eksporto („Mažeikių nafta“ – jūra) grandinė.

__________________

¹Projektines naftos perkrovimo galimybes riboja didelis (didesnis kaip 2,5 metro) Baltijos jūros bangavimas, kuris trunka nuo 30 iki 60 dienų ir neoptimaliai išnaudojamas krovos potencialas naftą kraunant iš mažesnių tanklaivių.

²2006 m. Lietuvos rinkoje suvartota apie 2,6 mln. tonų naftos produktų – apie 90 proc. jų sudarė produktai, pagaminti AB „Mažeikių nafta“, o likusią dalį- importuoti naftos produktai.

³Maksimalios AB „Mažeikių nafta“ techninės naftos perdirbimo galimybės – 11 mln. tonų naftos per metus.

Nesant produktotiekio nuo Mažeikių iki jūros, naftos produktai šiuo metu iš AB „Mažeikių nafta“ geležinkeliu transportuojami iki Klaipėdos. AB „Klaipėdos nafta“ terminale naftos produktai kraunami į tanklaivius ir eksportuojami į Vakarų Europos rinkas. Tokia naftos produktų transportavimo sistema geležinkeliu yra apie 2,0–2,5 karto brangesnė nei naftos produktų transportavimas vamzdynais. Regioninės rinkos šalyse (Estijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje), į kurias naftos produktų nereikia transportuoti jūra, „Mažeikių nafta“ realizuoja santykinai nedidelę pagamintos produkcijos dalį: 2006 metais šiose rinkose realizuota 30,3 proc. benzino, 30,9 proc. dyzelino, 17,1 proc. reaktyvinio kuro, 0,1 proc. mazuto ir 54,4 proc. suskystintų dujų (žr. 7 lentelę).

7 lentelė. AB „Mažeikių nafta“ naftos produktų rinkos procentinė produkcijos dalis

	Regioninė rinka*	Vakarų Europos rinka	Lietuva	Kitos šalys
Benzinas
2004 m.	30,2	55,5	13,5	0,7
2005 m.	25,9	60,9	12,6	0,5
2006 m.	30,3	57,4	12,1	0,3
Dyzelinas
2004 m.	20,7	56,0	23,1	0
2005 m.	23,0	50,1	26,8	0
2006 m.	30,9	34,4	34,7	0
Reaktyvinis kuras
2004 m.	22,5	70,2	7,3	0
2005 m.	19,4	71,3	9,3	0
2006 m.	17,1	73,6	9,3	0
Mazutas
2004 m.	0,1	86,5	13,4	0
2005 m.	0,4	90,1	9,5	0
2006 m.	0,1	90,1	9,8	0
Suskystintos dujos
2004 m.	n.d.	0	n.d.	0
2005 m.	51,5	0	48,5	0
2006 m.	54,4	0	45,6	0,1

__________________

* Estija, Latvija, Baltarusija, Ukraina ir Lenkija.

Šaltinis: parengta pagal AB „Mažeikių nafta“ 2006 metų prospektas – ataskaita.

Didžiausia AB „Mažeikių nafta“ naftos produktų rinka išlieka Vakarų Europa. Geležinkeliais į Klaipėdą 2006 m. transportuota daugiau kaip 5,5 mln. tonų naftos produktų (žr. 8 lentelę). Taigi tokia naftos transportavimo apimtis leidžia teigti, kad šių naftos produktų transportavimas produktotiekiu būtų ekonomiškai naudingas. Naftos perdirbimo apimtį „Mažeikių naftoje“ padidinus 2–3 mln. tonų per metus, proporcingai padidėtų ir naftos produktų eksporto į Vakarų Europą apimtis, todėl gali būti nepakankamos techninės galimybės transportuoti padidėjusį naftos produktų kiekį geležinkeliu.

8 lentelė. Naftos produktų krova AB „Klaipėdos nafta“ 2006 metais

Naftos produkto rūšis	tūkst. t
Mazutas	2437,5
Benzinas	1185,9
Dyzelinas	966,4
Vakuuminis gazolis	438,0
Reaktyvinis kuras	417,0
Orimulsija	59,9
Dujų kondensatas	2,0
Iš viso	5506,7

Šaltinis: AB „Klaipėdos nafta“ 2006 m. metinis pranešimas. Klaipėda, 2007 m. kovas.

AB „Klaipėdos nafta“ terminalo naftos importo ir naftos produktų eksporto pajėgumų suderinamumo su nauju naftotiekiu ir produktotiekiu klausimas turėtų būti sprendžiamas kompleksiškai (žr. padidėjusio naftos importo ir eksportuojamų naftos produktų priklausomybės grandinę). Šiuo metu atsižvelgiant į vėjuotų dienų skaičių ir rūko poveikį tanklaivių aptarnavimui, maksimalus galimas AB „Klaipėdos nafta“ terminalo pajėgumas yra 30 tūkst. t naftos per dieną (8,08 mln. t per metus). Esant trumpalaikiams naftos importo sutrikimams Būtingės naftos terminale, „Klaipėdos nafta“, importuodama 30 tūkst. t naftos per dieną ir ją tiekdama tokio paties pajėgumo naftotiekiu į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, galėtų visiškai patenkinti AB „Mažeikių nafta“ poreikius. Jei per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą būtų importuojama 8,08 mln. tonų naftos per metus, per šį terminalą taip pat būtų galima eksportuoti iki 5,5 mln. tonų naftos produktų tik tokiu atveju, jei benzinas ir dyzelinas iš AB „Mažeikių nafta“ būtų tiekiami produktotiekiu. Taigi naftos importo didinimo ir naftos produktų per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą galimybės turi būti vertinamos kompleksiškai: pastačius naują naftotiekį ir taip AB „Mažeikių nafta“ užtikrinus papildomą naftos kiekį, kartu išaugtų ir naftos produktų eksporto per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą poreikis, kurį būtų galima patenkinti tik nutiesus produktotiekį iš AB „Mažeikių nafta“ į AB „Klaipėdos nafta“.

Kaimyninių Rytų Europos valstybių naftos transportavimo maršrutų keitimo politika mažina Lietuvos galimybes importuoti pigią naftą ir pakankamą jos kiekį vidaus vartojimui, o naftos produktų paklausa Vakarų Europoje skatina didinti naftos, skirtos perdirbti ir eksportuoti, importą. Alternatyvūs naftos importo projektai sausuma (šiuo metu viena realiausių alternatyvų – naftotiekis Odesa-Brodai-Gdanskas) trumpuoju laikotarpiu nėra perspektyvūs, pavyzdžiui, netgi nutiesus naftotiekį Odesa-Brodai-Gdanskas, siekiant importuoti naftą į Lietuvą dar turėtų būti nutiesta naftotiekio atšaka iki Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos arba ji turėtų būti transportuojama geležinkeliu arba jūra. Taigi, atsižvelgiant į dabartines kaimyninių Rytų Europos šalių geoenergetinės politikos tendencijas, Vidurio Europos energetinę situaciją ir naftos paklausą Vakarų Europoje, Lietuvai būtina didinti žalios naftos importo jūra, jos perdirbimo ir eksporto galimybes. Atsižvelgiant į poreikį importuoti didesnį naftos poreikį ir ekonomizuoti naftos eksportą galima teigti, kad Lietuvai reikalingi papildomas naftotiekis naftai importuoti iš Klaipėdos į AB „Mažeikių nafta“ ir papildomas produktotiekis iš AB „Mažeikių nafta“ į Klaipėdą, kuriuo būtų galima transportuoti benziną, dyzeliną.

Naftos importo ir naftos produktų eksporto didinimo poreikį būtina įvertinti ne tik pagal esamas naftos ir jos produktų rinkos tendencijas Vakarų ir Rytų Europoje, bet ir pagal esamus ES, Lietuvos ir Baltijos valstybių energetinės politikos strateginius dokumentus.

1.2. ES ENERGETIKOS POLITIKA NAFTOS SEKTORIAUS ATŽVILGIU

ES lygmeniu svarbiausi reguliuojami energetikos sektoriai yra elektros ir dujų sektorius. Naftos sektoriui skiriama mažiau dėmesio, tačiau naftos sektoriuje ypač daug dėmesio skiriama naftos šaltinių ir jos transportavimo maršrutų diversifikavimui. Svarbiausiuose ES energetinės politikos strateginiuose dokumentuose – 2006 metų kovo mėn. Europos Komisijos Žaliojoje knygoje „Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija“; 2007 metų sausio 10 d. EK paskelbtame dokumentų rinkinyje „Energetika besikeičiančiam pasauliui“ ir 2007 metų kovo 8–9 d. priimtame Europos Vadovų Tarybos veiksmų plane 2007–2009 metams „Europos energetikos politika“ – naftos sektoriaus atveju pirmiausia prioritetas teikiamas naftos tiekimo išorės šaltinių diversifikavimui, o ne naftotiekių jungtims ES viduje.

Svarbiausias 2006 metų kovo mėn. Europos Komisijos Žaliosios knygos „Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija“ akcentas – aplinkos apsaugos, konkurencingumo ir saugaus tiekimo tikslų suderinamumo būtinybė. Naftotiekių ir produktotiekių plėtra atitinka visus tris Žaliosios knygos tikslus ir kartu leidžia juos suderinti išvengiant vidinio tikslų tarpusavio prieštaravimo. Apskritai EK Žalioji knyga vertintina kaip bendra galimų ES energetinės politikos krypčių apžvalga: viena vertus, joje suformuluotos potencialios ES energetinės politikos kryptys jau transformavosi į įpareigojančio pobūdžio strateginius ES energetinės politikos dokumentus, kita vertus, naftos transportavimo infrastruktūros plėtros projektai Žaliojoje knygoje nėra detaliau analizuojami. EK Žaliojoje knygoje tik netiesiogiai pagrindžiamas naftos transportavimo infrastruktūros plėtros poreikis siekiant diversifikuoti naftos tiekimo šaltinius, patenkinti didėjančią naftos produktų paklausą didinti konkurencingumą ir skatinti su aplinkosaugos politikos tikslais suderintos energetinės infrastruktūros plėtrą.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) veiksmų planą¹ sudaro penki skyriai: „Dujų ir elektros energijos vidaus rinka“; „Tiekimo patikimumas“; „Tarptautinė energetikos politika“; „Energijos efektyvumas ir atsinaujinantieji energijos ištekliai“; „Energijos technologijos“. EVT veiksmų plane naftos ir jos produktų sektoriui aktualūs klausimai nors ir netiesiogiai, bet apibrėžiami dviejuose skyriuose („Tiekimo patikimumas“; „Tarptautinė energetikos politika“).

__________________

¹ Europos Vadovų Tarybos veiksmų planas 2007–2009 metams „Europos energetikos politika“ yra įpareigojantis ir privalomas dokumentas, priimtas 2007 m. kovo 8–9 d. Europos Vadovų Taryboje. Šiuo metu tai yra konkrečiausias ir svarbiausias ES energetikos politikos dokumentas.

1.2.1. TIEKIMO PATIKIMUMAS

Energetikos politikos veiksmų plane Europos Vadovų Taryba pabrėžė poreikį stiprinti tiekimo patikimumą visoje ES bei kiekvienoje valstybėje narėje veiksmingai: a) didinant energijos išteklių ir tiekimo maršrutų įvairovę (ši tiekimo išteklių ir maršrutų įvairovė yra sąlyga didinti konkurencingumą energetikos vidaus rinkoje); b) gerinant duomenų apie naftą skaidrumą ir atliekant ES naftos tiekimo infrastruktūras bei naftos atsargų mechanizmų, papildančių Tarptautinės energetikos agentūros mechanizmą krizės atveju, peržiūrą, ypač dėl prieinamumo krizės atveju; c) atliekant esamo ir potencialaus energijos importo ir susijusių tinklų poveikio kiekvienos valstybės narės tiekimo patikimumui įvertinimą; d) Europos Komisijoje įsteigiant Energijos tiekimo stebėjimo tarnybą.

Vertinant EVT Energetikos politikos veiksmų planą, galima išskirti dvi kryptis: 1) akcentuojama būtinybė diversifikuoti energijos tiekimo išteklių maršrutus; 2) prevenciškai siekiama kaupti informaciją apie naftos paklausą, naftos tiekimo infrastruktūrą ir naftos atsargas. Todėl galima teigti, kad naujas naftotiekis atitiktų pirmąją tiekimo patikimumo dimensijos kryptį: naujas naftotiekis leistų Lietuvai naftą importuoti tiek per Būtingės naftos terminalą, tiek per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą, be to, taip pat atitinkamai būtų diversifikuojami naftos tiekimo nuo jūros iki Mažeikių maršrutai. Taigi naftos transportavimo kelių šalies viduje diversifikavimas šiuo atveju padidintų naftos tiekimo patikimumą.

1.2.2. TARPTAUTINĖ ENERGETIKOS POLITIKA

Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad esminiai dalykai toliau formuojant bendrą ES nuomonę, remiančią tris energetikos politikos tikslus, yra šie: a) derybos dėl susitarimo su Rusija baigus galioti partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimui, visų pirma energetikos klausimais, ir jo įforminimas; b) ES santykių su Vidurio Azija, Kaspijos ir Juodosios jūros regionais stiprinimas siekiant labiau praplėsti išteklių ir tiekimo maršrutų įvairovę; c) Energijos bendrijos sutarties įgyvendinimo užtikrinimas siekiant tolesnio jos plėtojimo ir galimo taikymo Norvegijai, Turkijai, Ukrainai ir Moldovai; d) visapusiškas priemonių pagal Europos kaimynystės politiką panaudojimas.

ES tarptautinės energetikos politikos tikslas – užtikrintas energetinių išteklių tiekimas iš esamų tiekėjų ir energetinių išteklių importas iš alternatyvių šaltinių. Lietuvai išplėtus naftos importo galimybes jūra, padidėtų galimybės importuoti naftą iš kitų šaltinių be papildomos naftotiekių infrastruktūros. Atsižvelgiant į tai, kad netgi ES galimybės subsidijuoti naujų vamzdynų tiesimą yra finansiškai ribotos, Rytų Europos valstybės savo aktyvia politika siekia kontroliuoti ne tik savo, bet ir Vidurio Azijos valstybių energetinių išteklių tranzitą.

Lietuva, didindama naftos importo jūra apimtis, prisidėtų prie ES energijos išteklių diversifikavimo: Lietuva lanksčia naftos transportavimo infrastruktūra, t. y. jūra, importuotų didesnį naftos kiekį, ją perdirbtų ir, padidinusi naftos produktų eksportą į kitas ES valstybes, taip netiesiogiai diversifikuotų ES naftos produktų tiekėjus. Padidėjus galimybėms importuoti didesnį naftos kiekį jūra, t. y. naftos papildomai importuojant per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą ir ją toliau transportuojant naftotiekiu Klaipėda – Mažeikiai (naftotiekis Klaipėda -Mažeikiai -> galimybė importuoti naftą per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą -> didesnis naftos tiekimas AB „Mažeikių nafta“ -> padidėjusios naftos produktų eksporto galimybės -> naftos produktų transportavimas produktotiekiu Mažeikiai – Klaipėda), „Mažeikių nafta“ galėtų padidinti naftos produktų eksportą į ES šalių rinkas. Taigi padidinus naftos importo jūra apimtį ir išplėtus naftos transportavimą nuo Klaipėdos iki Mažeikių, būtų padidintas naftos tiekimas į ES šalių rinkas ir taip dar labiau diversifikuojami ES naftos produktų tiekėjai.

Įgyvendinant naujo naftotiekio iš Klaipėdos į Mažeikius ir naujo produktotiekio iš Mažeikių į Klaipėdą tiesimo projektus, reikalingos atitinkamos naftotiekių ir produktotiekių saugumo zonos toje teritorijoje, per kurią driektųsi šie vamzdynai. Siekiant kuo mažesnio neigiamo poveikio aplinkai tiesiant naftotiekį ir produktotiekį, būtų galima pasinaudoti esama geležinkelio linijos Skuodas – Kretinga – Klaipėda apsaugos juosta. Ši naftotiekio ir produktotiekio tiesimo alternatyva būtų racionali ne tik aplinkosaugos ir ekonomine prasme, bet taip pat atitiktų esamas transporto ir energetikos sinergijos iniciatyvas ES lygmeniu. 2007 m. kovo 21 d. EK priimtame komunikate „Transeuropiniai tinklai: integruoto požiūrio link“ (angl. Trans-European networks: Towards an integrated approach) teisiškai įtvirtinamos 2006 m. rugpjūčio mėn. parengtos studijos „Transeuropinių tinklų sinergija: potencialių sinergijos įtakos sričių įvertinimas“ (angl. Synergies between Trans-European Networks: Evaluations of potential areas for synergetic impacts) idėjos. Sinergijos iniciatyva ES yra siekiama skatinti kombinuotos infrastruktūros kūrimą kartu derinant transporto, energetikos ir telekomunikacijų tinklų kūrimą. Be šių tinklų sinergijos, EK komunikate akcentuojama pirmenybė mažiausiai aplinkai kenksmingoms ir mažiau energijos suvartojančioms transporto rūšims taip pat pateikiami konkretūs pasiūlymai, kurie leistų suderinti aplinkos apsaugą su infrastruktūros kūrimu. ES lygmeniu aktuali transporto ir energetikos tinklų sinergijos idėja gali būti pritaikoma ir Lietuvoje tiesiant naują naftotiekį ir produktotiekį: šiuo atveju naujas naftotiekis ir produktotiekis galėtų būti tiesiami geležinkelio saugumo zonoje ir taip, persidengiant geležinkelio saugumo zonai ir naftotiekio bei produktotiekio saugumo zonai, bendra saugumo zonos apimtis išsiplėstų santykinai nedaug. Toks projektas leistų sukurti anksčiau įgyvendinto geležinkelio (transportas) ir šiuo metu įgyvendinamų naftotiekio bei produktotiekio plėtros (energetika) projektus. Transporto ir energetikos tinklų sinergija šiuo atveju leistų išsaugoti geležinkelio infrastruktūrą ir sukurti naują transportavimo sistemą vamzdynais, o transporto (geležinkelis) ir energetikos (naftotiekis ir produktotiekis) tinklai tarnautų tam pačiam – naftos importo ir naftos produktų eksporto – tikslui. Dvi skirtingos, viena nuo kitos nepriklausomos ir autonomiškos naftos transportavimo sistemos tuo pačiu maršrutu padidintų Lietuvos energetinį saugumą, nes sutrikus transportavimui naftotiekiu arba produktotiekiu, būtų galima pasinaudoti naftos ar jos produktų transportavimo geležinkeliu galimybe.

1.3. NAFTOS IR JOS PRODUKTŲ TRANSPORTAVIMO INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS GALIMYBIŲ ĮVERTINIMAS PAGAL NACIONALINĘ ENERGETIKOS STRATEGIJĄ

Nacionalinė energetikos strategija¹ yra svarbiausias nacionalinio lygmens dokumentas energetikos sektoriuje, todėl bet kokie naftos transportavimo infrastruktūros plėtros projektai turėtų išplaukti iš šios strategijos nuostatų arba bent šioms nuostatoms neprieštarauti. Nacionalinėje energetikos strategijoje pirmiausia atsižvelgiama į ES lygmens energetikos politiką ir ES lygmens prioritetus, todėl atitinkamai ribotai apžvelgiamas ir naftos sektorius, t. y. naftos sektoriui didžia dalimi skiriama reikšmės tiek, kiek jos yra skiriama ES energetikos politikoje. Kita vertus, Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta kartu su Estija ir Latvija parengti suderintą Baltijos valstybių strategiją ir veiksmų planus, sprendžiant bendrus regionui uždavinius². Nacionalinėje energetikos strategijoje galima išskirti keletą svarbiausių veiksnių (kriterijų), pagal kuriuos turėtų būti plėtojamas naftos sektorius ir plečiama naftos ir jos produktų transportavimo infrastruktūra.

________________

¹Nacionalinė energetikos strategija patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046. 2007 m. sausio 18 d. LR Seimas taip pat priėmė nutarimą Nr. X-1047 „Dėl nacionalinės strategijos įgyvendinimo“, kuriame suformuluoti siūlymai LR vyriausybei parengti atskirų energetikos sektorių studiją, konsultuotis su EK, bendradarbiauti su Baltijos jūros ir kitomis valstybėmis; taip pat LR vyriausybė raginama parengti Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo plano ir programų, skirtų įgyvendinti strategijoje numatytus tikslus, priemonių įgyvendinimo terminus, projektus bei iki 2007 m. gegužės 1 d. pateikti juos Seimui susipažinti ir nuomonei pareikšti. 2007 m. kovo 1 d. buvo sudaryta Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo priežiūros grupė, kuriai pavesta koordinuoti Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo plano 2007–2012 metams parengimą.

²Nacionalinė energetikos strategija, IX skyrius („Lietuvos interesai ir uždaviniai Baltijos regione“), 14 dalis.

1.3.1. DIDĖJANTI NAFTOS PAKLAUSA

2005 m. Lietuvos pirminės energijos išteklių balanse nafta ir naftos produktai sudarė 30,8 proc. Nacionalinėje energetikos strategijoje prognozuojama, kad bendrame pirminės energijos išteklių balanse 2025 metais naftos produktų, įskaitant ir orimulsiją, dalis sudarys apie 35 proc. Be to, naftos produktų paklausa bent iki 2015 m., t. y. iki planuojamo naujos atominės elektrinės veiklos pradžios, turėtų dar labiau padidėti, nes uždarius Ignalinos atominę elektrinę termofikacinėse elektrinėse pagrindiniu pirminiu energijos šaltiniu taps dujos, o nafta bus naudojama kaip rezervinis kuras. Atsižvelgiant į didėjančią naftos produktų paklausą ir Lietuvos vidaus rinkoje, naftos importą ateityje reikėtų didinti ne tik siekiant perdirbti ir eksportuoti didesnį naftos produktų kiekį, tačiau ir siekiant užtikrinti padidėjusią naftos produktų vidaus paklausą. Priešingu atveju, nedidinant naftos importo, padidėjusi vidinė naftos paklausa turėtų būti kompensuojama dalį eksportuojamos naftos nukreipiant į vidaus vartojimą, o esant didelei naftos produktų paklausai Europoje, toks vidaus poreikių patenkinimas naftos eksporto sąskaita nebūtų racionalus.

1.3.2. LIETUVOS VARTOTOJŲ APRŪPINIMAS ENERGIJA IR ENERGIJOS EKSPORTAS Į UŽSIENIO RINKAS

Pagal Nacionalinėje energetikos strategijoje apibrėžtą Lietuvos energetikos sektoriaus viziją¹galima išskirti dvi Lietuvos energetikos sektoriaus funkcijas: a) ekonomiškai pagrįstomis ir vartotojams prieinamomis kainomis patikimas, saugus, visiškas ir nepertraukiamas Lietuvos ūkio ir vartotojų aprūpinimas energija; b) galimybių sudarymas konkurencingomis kainomis eksportuoti energiją į užsienio rinkas. Taigi pagal nacionalinę energetikos strategiją Lietuva turėtų būti ne tik energetinių išteklių vartotoja, tačiau taip pat turėtų konkuruoti atviroje tarptautinėje energetikos rinkoje.

__________________

¹Nacionalinė energetikos strategija, VI skyrius, 10 dalis.

Atsižvelgiant į faktinius naftos importo pajėgumus Būtingės terminalu² ir į naftotiekio Būtingė-Mažeikiai transportavimo apimtį, galima teigti, kad Lietuva yra užsitikrinusi galimybę ekonomiškai pagrįstomis ir vartotojams prieinamomis kainomis patikimai, saugiai, visiškai ir nepertraukiamai importuoti naftą vidaus vartojimui. Nors naftos sektoriuje šiuo metu gali būti visiškai įgyvendinta pirmoji Lietuvos energetikos sektoriaus vizijos dalis (patikimas, saugus, visiškas ir nepertraukiamas Lietuvos ūkio ir vartotojų aprūpinimas energija), tačiau esamos ribotos naftos importo galimybės ir neišplėtota naftotiekių ir produktotiekių transportavimo sistema riboja Lietuvos galimybes eksportuoti naftos produktus į užsienio rinkas arba tai leidžia daryti nepakankamai saugiu ir ekonomiškai nenaudingu būdu.

_________________

²Bendras faktinis Būtingės naftos terminalo naftos importo/eksporto pajėgumas, kaip minėta, yra ne 14 mln. t, o 8–10 mln. tonų per metus.

1.3.3. TIEKIMO DIVERSIFIKAVIMAS

Nacionalinės energetikos strategijoje³ teigiama, kad energetinis saugumas be kitų komponentų taip pat aprėpia energijos tiekimo įvairovę ir patikimumą bei nepriklausomybę nuo monopolinio tiekėjo diktato. Nacionalinėje energetikos strategijoje teigiama, kad Lietuvoje yra sudarytos visos sąlygos diversifikuoti naftos ir jos produktų tiekimą⁴.

__________________

³Nacionalinė energetikos strategija, I skyrius („Bendrosios nuostatos“), 5 dalis.

⁴Nacionalinė energetikos strategija, I skyrius („Bendrosios nuostatos“), 2 dalis.

Naftos importo diversifikavimas sudarant galimybę šiuos energetinius išteklius importuoti jūra buvo projektuojamas kaip rezervinis (papildomas), o ne pagrindinis (vienintelis) naftos tiekimo būdas, tačiau nuo 2006 m. liepos mėn. pabaigos naftos importas jūra yra pagrindinis, o ne papildomas naftos importo būdas. Todėl, nors Lietuva ir turi galimybę importuoti naftą jūra iš skirtingų šaltinių, tačiau šiuo metu (kol nėra užtikrintos galimybės jūra importuoti 10-11 mln. tonų naftos), nėra užtikrinama pakankama būtent naftos tiekimo apimtis, kad būtų galima išnaudoti visą Lietuvos naftos produktų eksporto potencialą. Jei siekiama įgyvendinti Nacionalinėje energetikos strategijoje nurodytus abu Lietuvos energetikos vizijos komponentus (tiek užtikrinti tiekimą vidaus vartojimui, tiek eksportuoti naftą į užsienio rinkas), būtina didinti naftos importo apimtį. Taigi šiuo metu Lietuvoje yra užtikrintos galimybės diversifikuoti naftos importo jūra šaltinius, tačiau nepakankami naftos importo pajėgumai mažina Lietuvos naftos perdirbimo ir naftos produktų eksporto potencialą.

Lietuvai reikėtų diversifikuoti naftos importo jūra maršrutus, kad užtikrinti nenutrūkstamą naftos tiekimą esant trumpalaikiam naftos tiekimo per Būtingės terminalą sutrikimams. Šiuo atveju būtina užtikrinti, kad į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą naftą būtų galima importuoti ir per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą(svarbu užtikrinti, kad trumpuoju laikotarpiu per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą ir naftotiekiu Klaipėda – Mažeikiai būtų galima importuoti iki 30 tūkst. tonų naftos per dieną, t. y. visą kiekį, reikalingą optimaliai AB „Mažeikių nafta“ veiklai). Taigi naftotiekiu Klaipėda – Mažeikiai galėtų būti tiekiamas ne tik papildomas naftos kiekis optimaliai AB „Mažeikių nafta“ veiklai užtikrinti, bet ir esant trumpalaikiams naftos importo sutrikimams Būtingės naftos terminale arba naftotiekiu Būtingė – Mažeikiai, būtų galima pasinaudoti naftos importo alternatyva per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą.

1.3.4. VAMZDYNŲ ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA

Nacionalinėje energetikos strategijoje teigiama, kad Lietuvos naftos sektoriuje gerai išplėtoti energetiniai pajėgumai: naftos perdirbimo gamykla, naftos ir jos produktų importo bei eksporto terminalai¹, tačiau Nacionalinėje energetikos strategijoje nėra išsamiai apžvelgiama Lietuvos transportavimo sistemos būklė. Apsiribojama esamų transportavimo sistemos trūkumų identifikavimu (teigiama, kad daugelis vamzdynų, kurie yra fiziškai ir morališkai susidėvėję, turi būti atnaujinti jau artimiausioje ateityje²) ir nurodoma valstybės misija ieškant finansinių šaltinių energetinių išteklių transportavimo sistemai atnaujinti (valstybės funkcija yra vykdant šalies energetikos infrastruktūros atnaujinimą, modernizavimą ir plėtrą efektyviai ir skaidriai panaudoti ES struktūrinę paramą³). Nacionalinėje energetikos strategijoje vamzdynų atnaujinimo poreikis pirmiausia siejamas su būtinybe užtikrinti patikimą energetinių išteklių tiekimą, tačiau apskritai Nacionalinės energetikos strategijos nuostatos yra palankios naftotiekių ir produktotiekių infrastruktūros plėtros projektams. Naftotiekių ir produktotiekių plėtra, o ne tik esamų vamzdynų modernizavimas yra galimas dėl šių priežasčių: 1) atsižvelgiant į Lietuvos energetinio sektoriaus viziją, ne mažesnė reikšmė turėtų būti teikiama naujų naftotiekių ir produktotiekių statybai, taip sukuriant sąlygas visiškai išnaudoti Lietuvos kaip naftos perdirbimo ir naftos produktų eksporto šalies potencialą. Esama Lietuvos naftos ir naftos produktų transportavimo sistema ekonominiu požiūriu yra nepakankamai efektyvi ir potencialiai riboja Lietuvos naftos perdirbimo ir naftos produktų eksporto galimybes; 2) atsižvelgiant į tai, kad Lietuvai naftos tiekimas naftotiekiu „Družba“ buvo nutrauktas ir šio naftotiekio vamzdynų atnaujinimo poreikio nėra, šiuo metu potencialus naftotiekis, kuris gali būti atnaujintas, yra naftotiekis Būtingė – Mažeikiai, tačiau šiam naftotiekiui yra tik septyni metai, o jo būklė įvertinta kaip gera.⁴ Taigi Lietuvoje nėra naftotiekių, kurie galėtų būti atnaujinami, todėl pirmiausia reikėtų tiesti naujus naftotiekius, padidinsiančius Lietuvos naftos sektoriaus konkurencingumą.

__________________

¹Nacionalinė energetikos strategija, V skyrius („Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizė“), 9 dalis.

²Nacionalinė energetikos strategija, V skyrius („Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizė“), 9 dalis.

³Nacionalinė energetikos strategija, VII skyrius („Valstybės misija“), 11 dalis.

⁴AB „Mažeikių nafta“ 2006 metų prospektas – ataskaita.

1.3.5. KONKURENCINGUMAS

Viena iš valstybės funkcijų pagal Nacionalinę energetikos strategiją yra numatyti veiksmingiausius energetikos politikos įgyvendinimo būdus ir priemones siekiant užtikrinti šalies energetinį saugumą, ekonomikos gyvybingumą ir konkurencingumą, minimaliai pažeidžiant aplinką¹.

__________________

¹Nacionalinė energetikos strategija, VII skyrius („Valstybės misija“), 11 dalis.

Lietuvos energetikos vizijoje akcentuojamas poreikis „didinti energijos eksportą“². Naftos produktų eksportas gali būti didinamas tokiu atveju, jei, užtikrinus optimalų naftos tiekimo kiekį, naftos perdirbimas ir jos transportavimas yra konkurencingas. Kaip minėta, šiuo metu naftos produktai iš Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos į AB „Klaipėdos nafta“ terminalą transportuojami geležinkeliu – toks naftos produktų transportavimo būdas yra vidutiniškai 2,5 karto brangesnis nei naftos produktų transportavimas produktotiekiu (skaičiuojant naftos transportavimo kainą be kapitalo kaštų). Būtent naujas naftotiekis ir produktotiekis sumažintų Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos kaštus transportuojant naftą ar naftos produktus ir taip padidintų jos gaminamos produkcijos konkurencingumą Europos rinkose. Kita vertus, nenutiesus naftotiekio ir ypač produktotiekio Mažeikių naftos perdirbimo gamykla galėtų pasinaudoti Latvijos pasiūlymu naftos produktus eksportuoti per Liepojos arba Ventspilio terminalus. Į Latviją naftos produktai būtų transportuojami naftotiekiu, todėl AB „Mažeikių nafta“ konkurencingumas padidėtų dėl sumažėjusių išlaidų naftos transportavimui. Tačiau naftos produktus transportuojant per Latvijos uostus sumažėtų nacionalinės pajamos dėl prarastos galimybės transportuoti naftos produktus per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą: pagrindinis AB „Klaipėdos nafta“ klientas yra AB „Mažeikių nafta“ – 2006 m. iš viso „Klaipėdos nafta“ perkrovė 5506,7 tūkst. tonų naftos produktų (4182,2 tūkst. tonų arba 76 proc. bendros naftos produktų krovos sudarė AB „Mažeikių nafta“ produkcija). Akivaizdu, kad Klaipėdos naftos terminalas (ir jo konkurencingumas) labai priklauso nuo AB „Mažeikių nafta“ NPG produktų eksporto).

__________________

²Nacionalinė energetikos strategija, VI skyrius, 10 dalis.

1.3.6. APLINKĄ TAUSOJANTIS TIEKIMAS

Griežtesni aplinkosaugos reikalavimai energetikos įmonėms yra vienas pagrindinių veiksnių, darančių įtaką stabiliai jų veiklai Lietuvoje.¹

__________________

¹Nacionalinė energetikos strategija, IV skyrius („Veiksniai, darantys įtaką stabiliai energetikos veiklai Lietuvoje“).

Nacionalinėje energetikos strategijoje apibendrinant energetikos santykį su aplinkosauga pirmiausia akcentuojamas aplinką tausojantis tiekimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuva yra naftos perdirbimo ir naftos produktų eksporto valstybė ir siekia ateityje šią energetinę funkciją plėsti, būtina akcentuoti ne tik aplinką tausojančio tiekimo į Lietuvą, bet ir aplinką tausojančio tiekimo iš Lietuvos būtinybę.

Siekiant padidinti AB „Mažeikių nafta“ konkurencingumą (optimalus NPG veikimas galimas tada, jei būtų perdirbama 11 mln. tonų naftos per metus) būtina didinti naftos importo apimtis naftą papildomai importuojant per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą, kad atsiradus techniniams sutrikimams Būtingės naftos terminale nenutrūktų naftos tiekimas. Kita vertus, nesant Klaipėdą ir Mažeikius jungiančio naftotiekio, padidėjęs per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą importuotas naftos kiekis į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą turėtų būti transportuojama geležinkeliu, o tai sukeltų papildomą pavojų aplinkai. Žala aplinkai galėtų būti minimizuota tokiu atveju, jei nafta iš AB „Klaipėdos nafta“ terminalo į Mažeikius būtų transportuojama būtent naftotiekiu, o ne geležinkeliais.

Didžioji dalis Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje perdirbtos naftos (naftos produktai) į užsienio rinkas eksportuojama geležinkeliu per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą.² Netgi modernizavus geležinkelio cisternas (šiuo metu aplinkosaugos reikalavimus atitinka tik apie 20 proc. cisternų), naftos produktų transportavimas geležinkeliu kelia didesnę riziką aplinkai nei naftos produktų transportavimas produktotiekiu. Tiek naftos, tiek naftos produktų transportavimas vamzdynais yra saugesnis energetinių išteklių transportavimo būdas, maksimaliai sumažinantis aplinkos taršos galimybes.

__________________

²2006 m. pirmąjį pusmetį geležinkeliu į užsienio rinkas per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą eksportuota 65 proc. visos „Mažeikių naftoje“ pagamintos produkcijos

Nacionalinėje energetikos strategijoje pabrėžiama būtinybė užtikrinti aplinką tausojantį tiekimą. Būtent naftotiekis (aplinką tausojantis importas) ir produktotiekis (aplinką tausojantis eksportas) didintų naftos ir jos produktų tiekimo saugumą aplinkosaugos požiūriu, nes energetinių išteklių transportavimas vamzdynais sukelia mažesnę aplinkos taršą nei naftos ir ypač jos produktų transportavimas geležinkeliu.

1.3.7. EKONOMIŠKUMAS

Nacionalinė energetikos strategijoje teigiama, kad energetinio saugumo užtikrinimas reikalauja prognozuojamo, patikimo, ekonomiškai priimtino ir aplinką tausojančio energijos tiekimo. Naujo naftotiekio, o ypač produktotiekio tiesimas atitiktų visus šiuos keturis energetinio saugumo kriterijus, tačiau pirmiausia būtų įgyvendinami du energetinio saugumo tikslai – ekonominis priimtinumas ir aplinkos tausojimas. Naftos ir naftos produktų transportavimas vamzdynais vidutiniškai yra 2,5 karto pigesnis nei naftos ir jos produktų transportavimas geležinkeliais, todėl transportuojant vamzdynais yra didinamas ekonomiškumas.

Apibendrinant Nacionalinės energetikos strategijos suderinamumą su naujo naftotiekio ir produktotiekio statybos poreikiu, galima teigti, kad Nacionalinėje energetikos strategijoje nėra suformuluotas naftotiekių ir produktotiekių plėtros tikslas. Tačiau Nacionalinėje energetikos strategijoje akcentuojama ne tik apsirūpinimo nafta būtinybė vidaus vartojimui, bet pabrėžiamas ir tikslas didinti naftos perdirbimą ir eksportuoti naftos produktus. Atsižvelgiant į tai, naujas naftotiekio ir produktotiekio tiesimas visiškai atitiktų Lietuvos energetikos sektoriaus viziją ir bendruosius Nacionalinės energetikos strategijos tikslus: 1) naujas naftotiekis išplėstų technines galimybes eksportuoti naftos produktus – taip būtų padidintos Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos galimybės dirbti optimaliu režimu (11 mln. tonų naftos/metus); 2) produktotiekis padidintų naftos produktų, skirtų eksportui (benzino, dyzelino), transportavimo saugumą bei sumažintų naftos transportavimo išlaidas ir taip padidintų AB „Mažeikių nafta“ produkcijos konkurencingumą.

1.4. BALTIJOS ENERGETIKOS STRATEGIJA

Estijos, Latvijos ir Lietuvos kartu rengiama Baltijos energetikos strategija¹ gali būti traktuojama kaip tarpinė ES energetikos politikos ir Lietuvos nacionalinės energetikos politikos grandis. Baltijos energetikos strategijos projekte teigiama, kad yra būtina sudaryti sąlygas energijos eksportui į užsienio rinkas, o Baltijos šalių partnerystė gali būti plėtojama stiprinant AB „Mažeikių nafta“ efektyvumą. AB „Mažeikių nafta“ kartu su Latvijos dujų saugykla Baltijos energetikos strategijos projekte yra įvardijamos kaip Baltijos šalių energetinį saugumą stiprinantis veiksnys. Atliekant SSGG analizę, veikianti naftos perdirbimo gamykla ir patrauklūs tranzito maršrutai išskirti kaip Baltijos šalių energetikos stiprybės. Kita vertus, teigiama, kad tebesitęsianti rezervinių skysto kuro atsargų plėtra sukuria tiekimo pažeidžiamumą esant tiekimo sutrikimams, o politiniai motyvai daro negatyvią įtaką tranzitui ir tiekimui – šie du elementai greta kitų įvardyti kaip Baltijos šalių energetikos sektoriaus silpnybės. Kaip galimybė išskirta efektyvesnis uostų panaudojimas, o grėsmės – potencialūs naftos ir jos produktų tiekimo sutrikimai bei potencialus tranzito poveikis aplinkai. Taigi Baltijos energetikos strategijos projekto SSGG analizėje naftai ir jos produktams skiriama ypatinga reikšmė – naftos perdirbimo gamykla Lietuvoje yra Baltijos šalių energetinio saugumo prielaida, o išnaudojus uostų ir naftos produktų perdirbimo potencialą būtų galima sumažinti grėsmes – galimą naftos ir jos produktų tiekimo sutrikimą Baltijos šalyse.

___________________

¹ Baltijos energetikos strategija, projektas, 2007 m. sausio 30 d.

Baltijos energetikos strategijos projekto strateginiai tikslai yra orientuoti tiek į naftos importo galimybių (siekiama diversifikuoti naftos šaltinius ir tiekimo maršrutus), tiek į naftos ir jos produktų eksporto didinimą (siekiama plėsti energijos išteklių tranzito maršrutus). Taigi, skirtingai nei ES strateginiuose energetikos politikos dokumentuose ir Nacionalinėje energetikos strategijoje, naftos produktų eksporto apimties didinimo poreikis tiesiogiai įvardytas kaip Baltijos valstybių energetinio saugumo ir ekonominio konkurencingumo tikslas.

Baltijos energetikos strategijos skysto kuro sektoriaus uždaviniuose konstatuojama, kad Baltijos šalių uostų geografinė padėtis yra tinkama dideliam skysto kuro tranzitui iš Rytų Europos į Vakarų Europą ir kitas šalis, taip pat jo importui iš įvairių šalių. Šiuo atveju akcentuojamas tiek skysto kuro naudojimas vidaus paklausai (Baltijos valstybėse prognozuojamas lengvųjų naftos produktų vartojimo padidėjimas transporto sektoriuje dėl augančio tarptautinis krovinių vežimo ir didėjančio gyventojų mobilumo), tiek teigiamai įvertinamas naftos perdirbimo potencialas („Mažeikių nafta“) ir Baltijos šalių uostų potencialas transportuoti perdirbtus naftos produktus. Taigi Baltijos energetikos strategijoje akcentuojama būtinybė perdirbti naftą ir eksportuoti naftos produktus į Vakarų Europos šalis, todėl galima teigti, kad naujo naftotiekio ir produktotiekio tiesimas Lietuvoje atitinka bendruosius Baltijos energetikos strategijos tikslus.

Apibendrinant galima teigti, kad Baltijos energetikos strategijoje naftos sektorius įvardytas kaip pažeidžiamas ir tuo pačiu turintis didelį potencialą (Mažeikių naftos perdirbimo gamykla ir uostų potencialų išnaudojimas energetinių išteklių importui ir transportavimui). Atsižvelgiant į tai, kad svarbiausias Baltijos šalių naftos sektoriaus potencialas yra sukoncentruotas Lietuvoje, naftotiekis ir produktotiekis Lietuvoje padėtų šį potencialą realizuoti.

1.5. NAFTOTIEKIO IR PRODUKTOTIEKIO TIESIMO SUDERINAMUMAS SU ES, BALTIJOS ŠALIŲ IR LIETUVOS ENERGETIKOS STRATEGINĖMIS NUOSTATOMIS

Atsižvelgiant į kaimyninių Rytų Europos valstybių geoenergetinę politiką, kuria siekiama diversifikuoti naftos tiekimo maršrutus, taip didinant tiesiogines sąsajas su energetinių išteklių realizavimo zonos valstybėmis ir mažinant energetinių išteklių transportavimo bei perdirbimo zonos subjektų (kartu ir Lietuvos) reikšmę, ir į augančias naftos produktų paklausos tendencijas, Lietuvai būtina užsitikrinti patikimą, ekonomiškai subalansuotą naftos tiekimą iš skirtingų tiekėjų ir naftos produktų eksportą visa grandine (naftos importo atveju nuo Baltijos jūros iki Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos, naftos eksporto atveju – nuo Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos iki Baltijos jūros).

ES energetikos politikoje ir Lietuvos Nacionalinėje energetikos strategijoje nėra numatyta naftos sektoriaus ir naftos infrastruktūros plėtros projektų argumentuojant, kad naftos sektoriuje negali susiformuoti vidinė ES rinka, o galimybė importuoti naftą jūra yra pakankama energetinio pažeidžiamumo naftos sektoriuje neutralizavimo priemonė. ES energetikos politikoje ir Nacionalinėje energetikos strategijoje įtvirtinta nuostata, kad naftos sektoriuje nėra būtinybės plėsti energetinę infrastruktūrą neprieštarauja konkretiems naftotiekių ir produktotiekių tiesimo projektams, jei šie apskritai didina energetinį saugumą ir yra suderinami su svarbiausiais energetinio sektoriaus tiekimo, saugumo ir konkurencingumo kriterijais.

Apibendrinant strateginių ES, Baltijos valstybių ir Lietuvos energetikos sektoriaus dokumentų naftos sektoriaus atžvilgiu apžvalgą galima daryti dvi išdavas: 1) strateginiuose dokumentuose naftos sektoriui ir naftos infrastruktūros bei naftos ir jos produktų transportavimo infrastruktūros plėtrai skiriamas nepakankamas dėmesys; 2) nors strateginiuose dokumentuose naftos perdirbimo ir naftos bei jos produktų transportavimo infrastruktūros plėtrai nėra teikiamas prioritetas, tačiau ši plėtra yra visiškai suderinama su energetikos politikos tikslais ir atitinka šiuos svarbiausius kriterijus visais trimis (ES, Lietuvos ir Baltijos valstybių) strateginiais lygmenimis: naftos tiekimo šaltinių diversifikacija; didėjančios naftos produktų paklausos patenkinimas; konkurencingumas; aplinkosauga.

Nors strateginiuose ES energetikos politikos dokumentuose ir Nacionalinėje energetikos strategijoje tiesiogiai nėra skatinama naftotiekių ir produktotiekių plėtra, tačiau šių dokumentų nuostatos leidžia ir netiesiogiai skatina naftos importo ir naftos produktų eksporto plėtrą.

1.6. NAFTOS INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA (IŠVADOS)

Atsižvelgiant į esamą situaciją (kaimyninių Rytų Europos valstybių geoenergetinė politika, kuria siekiama naftą eksportuoti per vietinius uostus; auganti naftos paklausa Vakarų Europoje) ir strateginius energetikos dokumentus (Nacionalinės energetikos strategijos nuostatos; svarbiausi ES energetinės politikos dokumentai), Lietuvoje turėtų būti plečiama naftos vamzdynų infrastruktūra (tiesiamas naujas naftotiekis ir produktotiekis¹), nes: 1) vamzdynų plėtra didina Lietuvos galimybes įgyvendinti Nacionalinėje energetikos strategijoje suformuluotą energetikos sektoriaus viziją ( a) ekonomiškai pagrįstomis ir vartotojams prieinamomis kainomis patikimas, saugus, visiškas ir nepertraukiamas Lietuvos ūkio ir vartotojų aprūpinimas energija; b) galimybių sudarymas konkurencingomis kainomis eksportuoti energiją į užsienio rinkas); 2) vamzdynų plėtra atitiktų ES energetikos politikos strateginiuose dokumentuose akcentuojamus prioritetus (naftos tiekimo šaltinių diversifikavimas, aplinkos apsauga ir konkurencingumas).

____________________

¹ Galimos šios produktotiekio maršrutų alternatyvos: a) „Mažeikių nafta“ – Būtingės terminalas; b) „Mažeikių nafta“ – Laukžemė – „Klaipėdos nafta“; c) „Mažeikių nafta“ – Būtingės terminalas – „Klaipėdos nafta“ (Baltijos jūros dugnu); d) „Mažeikių nafta“ – Būtingės terminalas – „Klaipėdos nafta“ (geležinkelio Skuodas-Kretinga-Klaipėda apsaugos juostoje). Galimos šios naftotiekio maršrutų alternatyvos: a) Laukžemė – „Klaipėdos nafta“; b) Laukžemė – Būtingės terminalas – „Klaipėdos nafta“; c) Laukžemė -“Klaipėdos nafta“ (geležinkelio Skuodas-Kretinga-Klaipėda apsaugos juostoje).

Padidėjus naftos importui, naujas naftotiekis sustiprintų AB „Mažeikių nafta“ galimybes perdirbti naftą ir eksportuoti naftos produktus ekonominiu požiūriu efektyviausiu būdu dėl šių priežasčių: 1) nors Lietuvoje ir yra užtikrinta naftos tiekimo galimybė jūra, tačiau nafta nuo jūros iki AB „Mažeikių nafta“ tiekiama vieninteliu naftotiekiu Būtingė – Mažeikiai. Nuo Klaipėdos iki Mažeikių nutiesus naftotiekį (alternatyvus variantas – naftotiekis nuo Klaipėdos iki Būtingės), juo būtų galima transportuoti papildomą naftos kiekį, reikalingą optimaliai AB „Mažeikių nafta“ veiklai. Be to, esant naftos importo trukdžiams Būtingės naftos terminale, naftos tiekimas naftotiekiu Klaipėda – Mažeikiai (prieš tai padidinus naftos importą per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą) galėtų būti padidintas; 2) realių Būtingės terminalo naftos importo pajėgumų (8–10 mln. tonų naftos per metus) pakanka Lietuvos vidaus rinkai ir regioninių rinkų (Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje) bei iš dalies Vakarų Europos rinkos paklausai patenkinti, tačiau šie pajėgumai yra per maži optimaliam AB „Mažeikių nafta“ veikimui (10–11 mln. tonų naftos per metus) ir Lietuvos naftos produktų eksporto potencialui išnaudoti. 3) naftos importas per Klaipėdą geležinkeliu būtų brangesnis lyginant su naftos transportavimu naftotiekiu; 4) naftos importas per Klaipėdą padėtų padidinti AB „Klaipėdos nafta“ produktų krovos apimtį.

Produktotiekis (projektinis pajėgumas – iki 7 mln. tonų naftos produktų per metus), kuriuo būtų galima transportuoti benziną, dyzeliną turėtų būti tiesiamas dėl šių ekonominių, aplinkosaugos ir konkurencijos priežasčių: 1) būtų diversifikuojami naftos produktų eksporto būdai (pagrindinis naftos produktų transportavimo iki Klaipėdos kanalas būtų produktotiekis, o rezervinis (esant trumpalaikiams naftos produktų transportavimo pajėgumams arba transportuojant nedidelius naftos produktų, pavyzdžiui, reaktyvinio kuro, kiekius) transportavimo kanalas galėtų būti geležinkeliai; 2) lyginant su naftos produktų transportavimu geležinkeliais, būtų 2,5 karto sumažinta naftos produktų transportavimo kaina; 3) būtų įgytas santykinis pranašumas transportuoti naftos produktus Lietuvos teritorija (Ventspilio uostą ir Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą jungia geležinkelio linija, todėl Latvija, nesant produktotiekio Lietuvoje, galėtų sėkmingai dempinguoti naftos produktų transportavimo geležinkeliu kainą – Ventspilio uostas, nutrūkus rusiškos naftos transportavimui vamzdynais, yra ypač suinteresuotas Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos produkcijos transportavimu ir krova Ventspilio uoste. Šiuo metu iš Lietuvos į Latviją naftos produktai geležinkeliais tiekiami tik vartojimo, bet ne tranzito poreikiams); 4) naftos produktai būtų transportuojami mažesnę grėsmę aplinkai keliančiu transportavimo būdu (naftotiekiu, o ne geležinkeliais).

2. AB „MAŽEIKIŲ NAFTA“ ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ IR PERSPEKTYVINIAI ĮMONĖS MODERNIZAVIMO BEI PLĖTROS PLANAI

2.1. ESAMA SITUACIJA

Projektinis AB „Mažeikių nafta“ NPG naftos perdirbimo pajėgumas yra 15,0 mln. tonų žaliavos per metus. 2005 m. gamykla perdirbo ~9,2 mln. tonų žalios naftos. Iki 2012 m. planuojama faktinį gamyklos našumą padidinti iki ~11,0 mln. tonų žalios naftos. Gamykloje perdirbant naftą vykdomos žemiau išvardintos gamybos ir subgamybos:

1. Pirminis naftos paruošimas.

Kartu su nafta į gamyklą patenka net iki 1,5 % vandens, įvairių druskų, rūgščių bei mechaninių priemaišų. Prieš pradedant naftos perdirbimą ši nudruskinama ir nuvandenijama.

Nafta sumaišoma su gėlu vandeniu ir šiame ištirpsta naftoje esančios druskos. Antra vertus, susidaro labai stabili emulsija, kuri suardoma įmaišant deemulsiklių bei šildant. Naftoje esančios organinės rūgštys neutralizuojamos į minėtą emulsiją įmaišant šarmų.

Visi šie komponentai sumaišomi ir patenka į specialų aparatą – elektrodehidratorių. Jame emulsija suardoma, nusistovi skirtingos emulsijos fazės. Dėl skirtingų vandens ir naftos tankių vandens lašai nusėda, o nafta – kyla aukštyn. Taip vyksta emulguoto vandens atskyrimas nuo naftos.

2. Nekonversiniai perdirbimo procesai:

a. atmosferinė rektifikacija;

Proceso principas – skysto mišinio išskirstymas į sudedamąsias dalis pasinaudojant nevienoda jų virimo temperatūra. Tai priminis naftos perdirbimo etapas, kurio metu distiliuojant angliavandeniliai grubiai išskirstomi į įvairias frakcijas (dujas, benziną, žibalą, dyzelinį distiliatą, atmosferinį mazutą). Rektifikacija – tai daugkartinis distiliacijos procesas.

b. vakuuminė rektifikacija;

Atmosferinės rektifikacijos kolonos apačioje lieka sunkesnioji naftos frakcija. Bandant ją distiliuoti atmosferinio slėgio aplinkoje reikalinga labai aukšta temperatūra, kuriai esant sunkiųjų angliavandenilių molekulės skyla, polimerizuojasi ir gali sugadinti įrangą. Nepageidaujamiems šalutiniams efektams išvengti ši frakcija distiliuojama vakuume, dėl ko mišinio komponentai užverda esant daug žemesnėms temperatūroms.

c. dujų frakcionavimas;

Atskirtoje lengvojoje (suskystintų naftos dujų) frakcijoje būna ištirpusių dujinių komponentų, kurie galutiniai apdorojami absorbcijos ir dujų frakcionavimo sekcijoje. Čia taip pat iš dujų išskiriamas sieros vandenilis, kuris vėliau patenka į sieros gamybos įrenginius. Frakcionavimo paskirtis – išskirstyti angliavandenilių mišinį į BBF, PPF ir pentano-heksano frakciją.

Nesuskystintos angliavandenilinės dujos iš dujų frakcionavimo po išvalymo nuo sieros junginių naudojamos kaip dujinis kuras šildant naftos produktus.

3. Konversiniai perdirbimo procesai:

a. katalizinis riformingas;

Katalizinis riformingas – vienas iš pagrindinių didelio oktaninio skaičiaus¹ benzino komponento gamybos procesų. Jo tikslas – mažą oktaninį skaičių turinčius benzino komponentus paversti kitokios struktūros medžiagomis, kurių atsparumas detonacijai arba oktaninis skaičius yra didesnis. Prieš riformingą žaliava nusierinama (atliekamas hidrovalymas).

__________________

¹ Oktaninis skaičius – ankstyvos degalų detonacijos veikiant šilumai ir slėgiui charakteristika (pernelyg ankstyva detonacija vidaus degimo varikliuose sąlygoja bildesių atsiradimą). Oktaninis skaičius nustatomas lyginant konkretų mišinį su izooktano (mažiausias bildesių lygis) ir heptano (didžiausias bildesių kiekis) mišiniu: oktaninis skaičius atitinka izooktano tūrio procentą etaloniniame mišinyje ekvivalenčiame pagal bildesių intensyvumą nagrinėjamam mišiniui (degalams). Pvz. degalai, kurių oktaninis skaičius lygus 92, atitinka etaloninį mišinį, kuriame izooktanas sudaro 92 %, o heptanas – 8 % tūrio.

b. katalizinis krekingas;

Katalizinis krekingas – pagrindinis antrinio naftos perdirbimo procesas. Jo metu iš sunkiųjų naftos produktų papildomai išskiriama virš 50 % šviesiųjų naftos frakcijų.

c. visbrekingas;

Visbrekingas – tai likutinio vakuuminės rektifikacijos produkto (gudrono) perdirbimas į kūrenamojo mazuto komponentą. Šio proceso metu tam tikra dalis gudrono skyla susidarant lengvojo ir sunkiojo dyzelinio distiliato bei benzino frakcijoms, kurios po to naudojamos kaip žaliavų komponentai kituose perdirbimo procesuose, pvz. sunkusis dyzelinis distiliatas naudojamas reikiamai prekinio kūrenamojo mazuto klampai gauti (t.y. juo bei kitomis panašiomis frakcijomis skiedžiamas kūrenamojo mazuto komponentas iš visbrekingo proceso).

Visbrekingo metu perdirbamas gudronas, kuris taip pat yra ir bitumo gamybos įrenginio žaliava. Paprastai šiltuoju metų laiku iš gudrono gaminamas bitumas, o pasibaigus statybų sezonui gudronas perdirbamas visbrekingo įrenginyje.

d. koksavimas (galimas potencialus procesas);

Koksavimo proceso paskirtis – padidinti naftos perdirbimo gilumą. Koksavimo įrenginio žaliava – mazuto vakuuminės rektifikacijos likutis (gudronas) ir sunkiųjų frakcijų likučiai iš katalizinio krekingo procesų. Proceso principas – terminis krekingas, t.y. stambių molekulių skaldymas aukštoje temperatūroje. Produkcija – sausos (etanas, propanas ir pan.) dujos, C₃/C₄ dujos, benzinas, lengvas dyzelinis distiliatas, sunkus distiliatas ir koksas.

Koksavimo technologijos privalumas lyginant su kitomis analogiškomis technologijomis yra tai, kad pasiekiamas didžiausias konversijos į vertingesnius produktus laipsnis: labai didelė šviesiųjų naftos produktų išeiga ir visai nelieka mazuto (vietoj jo gaunamas sąlyginai nedidelis kokso kiekis).

e. alkilinimas (galimas potencialus procesas);

Alkilinimas – reakcija tarp mažos molekulinės masės alkenų¹ (dar vadinamų olefinais) butileno ir izobutano, naudojant katalizatorių. Reakcijos produktas vadinamas alkilatu, yra didelio oktaninio skaičiaus parafinų grupės izostruktūros angliavandenilių mišinys. Dėl didelio oktaninio skaičiaus alkilatas yra vienas pageidaujamų prekinio benzino komponentų.

_________________

¹ Alkenai – angliavandeniliai, savo sudėtyje turintys dvigubą anglies atomų jungtį.

f. izomerizacija;

Proceso, kurio metu padidinamas pirminės rektifikacijos lengvojo benzino (pentano-heksano frakcijos) oktaninis skaičius, paskirtis – izomerizato gamyba. Izomerizacijos procese kaip žaliavos komponentas taip pat naudojamas lengvasis katalizatas. Izomerizatas naudojamas kaip prekinio benzino komponentas.

Sugriežtinus benzino kokybės reikalavimus, frakcijos, kuriai priklauso izomerizacijos įrenginio žaliava, ekonomiška nenaudinga tiesiogiai maišyti į benziną. Izomerizacijos proceso metu žaliavoje esantys linijinės struktūros angliavandeniliai (pentanai ir heptanai) paverčiami didesnį oktaninį skaičių turinčiais šakotos struktūros angliavandeniliais, o nepageidautinas junginys – benzenas – prisotinamas vandeniliu iki cikloheksano.

g. oligomerizacija;

Įrenginio paskirtis – daugiaoktanio benzino komponento gamyba iš nesočiųjų suskystintų naftos dujų.

Proceso metu vykdoma kontroliuojama polimerizacija (t.y. keliolika molekulių apjungiama tarpusavyje) gaunant kitokios struktūros junginį. Jame molekulės yra didesnės ir yra priskiriamos benzino frakcijai. Taip didinama šviesiųjų produktų išeiga, sunaudojami nepageidaujami suskystintose dujose esantys komponentai.

h. hidrinimas;

Tai cheminė reakcija, kurios metu prie žaliavos prijungiama vandenilio molekulė. Naftos pramonėje paprastai hidrinami nesotieji organiniai junginiai, pvz. alkenai. Reakcija dažniausiai vyksta vandenilio terpėje slėgio ir katalizatoriaus aplinkoje.

i. hidrodesulfurizacija (hidrovalymas);

Proceso paskirtis – sumažinti sieros ir kitų nepageidaujamų junginių žaliavoje kiekį ją hidrinant. Reakcijos metu sieros, azoto ir deguonies turintys organiniai junginiai skyla ir, susijungę su procese naudojamomis vandenilio dujomis, virsta sieros vandeniliu, amoniaku arba vandeniu.

4. Pagalbiniai procesai:

a. vandenilio gamyba;

Naftos perdirbimo gamyklose vandenilis naudojamas labai plačiai (pvz. hidrinimo reakcijose). Vandenilis gaminamas sumaišant angliavandenilines dujas su perkaitintu garu ir tiekiant mišinį į katalizatoriumi užpildytus vamzdžius, o po to – į krosnį-reaktorių. Reakcijos rezultatas – anglies dioksido (CO₂) ir vandenilinių dujų mišinys. Reakcija vyksta aukštoje (800 °C) temperatūroje.

b. elementinės sieros gamyba;

Gamyklos technologiniuose procesuose iš naftos ir jos produktų išskirti organiniai sieros junginiai (konvertuoti į sieros vandenilį) surenkami absorbuojant MEA tirpalu.

Sieros gamybos įrenginiuose sieros vandeniliu prisotintas MEA kaitinamas ir sieros vandenilis išgaruoja. Regeneruotas MEA gražinamas į gamyklą, o sieros vandenilio dujos apdorojamos dviem stadijomis: pirmojoje dujos kaitinamos esant nepakankamam deguonies kiekiui (taip dalį sieros vandenilio paverčiant elementine siera), o antrojoje iš sieros vandenilio ir sieros dioksido mišinio elementinė siera gaunama panaudojant katalizatorius konvertoriuose.

c. bitumo gamyba;

Bitumai gaminami iš likutinio vakuuminės rektifikacijos produkto (gudrono). Karštas gudronas sumaišomas su oru ir oksiduojasi, virsdamas bitumu.

d. MTBE/ETBE gamyba;

MTBE/ETBE – aukšto oktaninio skaičiaus benzino komponentas, kuris pakeitė anksčiau naudotą nuodingą tetraetilšviną. Leistinas medžiagos kiekis didelio oktaninio skaičiaus benzinuose – iki 15 % (pagal tūrį). Komponento sudėtyje esantis deguonis leidžia geriau sudegti degalams, yra nekenksmingas aplinkai ir nekenkia automobilių išmetamųjų dujų sistemose įtaisytiems katalizatoriams.

MTBE gaminamas katalizatoriaus aplinkoje vykdant reakciją tarp metanolio ir izobutileno. ETBE gaminamas katalizatoriaus aplinkoje vykdant reakciją tarp etanolio ir izobuteno.

e. nuotekų valymas;

f. kuro deginimas;

Kuras įmonės krosnyse deginamas technologiniuose procesuose reikalingai šilumai pagaminti. Kuras – naftos perdirbimo metu gautos nepastovios frakcinės sudėties sausosios angliavandenilinės dujos – kuro dujos, skystasis kuras – kūrenamasis mazutas ir pan.

g. fakelinė sistema;

Sistemos paskirtis – surinkti ir sudeginti perteklines gamykloje susidarančias angliavandenilines dujas, neleidžiant joms teršti aplinkos.

5. Žaliavos ir produktų paskirstymas:

a. saugojimas;

b. maišymas;

c. išvežimas;

d. atvežimas.

2.2. NORMINIAI REIKALAVIMAI NAFTOS PERDIRBIMO PRAMONĖS SEKTORIUI

Produkcijos kokybė

Skystojo kuro kokybę reglamentuojantys ES dokumentai:

• 1993 m. kovo 25 d. Europos Tarybos direktyva 93/12/EB (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/33/EB) susijusi su sieros kiekiu tam tikrų rūšių skystajame kure;

• 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelino kokybės (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/17/EB).

Šių direktyvų reikalavimai į nacionalinę teisę perkelti Lietuvos Respublikos aplinkos, ūkio ir susisiekimo ministrų 2006 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. D1-399/4-336/3-340 „Dėl Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių patvirtinimo“.

Dokumentuose keliami reikalavimai naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro kokybės rodikliams: oktaniniam skaičiui, švino kiekiui, sieros kiekiui, garų slėgiui, deguonies kiekiui, organinių deguonies junginių (oksigenatų-metanolio, etanolio, alkoholių, eterių ir t.t.) kiekiui ir pan.

Oras

Aplinkos oro kokybę reglamentuojantys dokumentai:

• 1996 m. rugsėjo 27 d. Europos Tarybos direktyva 96/62/EB dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo;

• 2000 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/69/EB dėl benzeno ir anglies monoksido aplinkos ore ribinių verčių;

• 1999 m. balandžio 22 d. Europos Tarybos direktyva 99/30/EB dėl sieros dioksido, azoto dioksido, azoto oksidų, kietųjų dalelių ir švino ribinių verčių aplinkos ore (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2001 m. spalio 17 d. Europos Komisijos sprendimu 2001/744/EB).

Šių direktyvų reikalavimai į nacionalinę teisę perkelti Lietuvos Respublikos aplinkos ir sveikatos ministrų 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. D1-329/V-469 „Dėl aplinkos oro užterštumo normų nustatymo“.

Kiti aplinkos oro kokybę reglamentuojantys Lietuvos respublikos norminiai dokumentai:

• Lietuvos respublikos aplinkos ir sveikatos ministrų 2007 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. D1-329/V-469 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo patvirtinimo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių nustatymo“ pakeitimo“.

Kurą deginančių įrenginių išmetamus teršalus normuojantys dokumentai:

• 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į aplinkos orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo.

Šios direktyvos reikalavimai į nacionalinę teisę perkelti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 486 „Dėl išmetamų teršalų iš didelių kurą deginančių įrenginių normų ir išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-2001 nustatymo“ pakeitimo“.

Lakiųjų organinių junginių sklidimą į aplinkos orą ribojantys dokumentai:

• 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/63/EB dėl lakiųjų organinių junginių išsiskyrimo į aplinką laikant benziną ir tiekiant jį iš terminalų į degalines kontrolės;

Šios direktyvos reikalavimai į nacionalinę teisę perkelti LR aplinkos ministro, LR socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir LR susisiekimo ministro 2000 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 520/104/360 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 35-2000 „Lakiųjų organinių junginių sklidimo į aplinkos orą ribojimo reikalavimai naujiems benzino laikymo, perpylimo bei transportavimo įrenginiams“ patvirtinimo“.

Nuotekos

• 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus;

• 2001 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2455/2001/EB, nustatantis prioritetinių medžiagų vandens politikos srityje sąrašą ir papildantis direktyvą 2000/60/EB;

• 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EB dėl miesto nuotekų valymo;

• 1990 m. liepos 27 d. Tarybos direktyva 90/415/EB, iš dalies pakeičianti direktyvos 86/280/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų, įtrauktų į direktyvos 76/464/EB priedo I sąrašą, išleidimo ribinių verčių ir siektinų kokybės normų II priedą;

• 1988 m. birželio 16 d. tarybos direktyva 88/347/EB, iš dalies pakeičianti direktyvos 86/280/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų, įtrauktų į Direktyvos 76/464/EB priedo I sąrašą, išleidimo ribinių verčių ir siektinų kokybės normų II priedą;

• 1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 86/280/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų, įtrauktų į direktyvos 76/464/EB priedo I sąrašą, išleidimo ribinių verčių ir kokybės siektinų normų;

• 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo.

2.3. PLANUOJAMA PLĖTRA

Siekdama modernizuoti esamas gamybas bei gerinti gaminamos produkcijos kokybę AB „Mažeikių nafta“ planuoja modernizuoti daug esamų ir pastatyti keletą visiškai naujų įrenginių. Bendra planuojamų darbų vertė – apie 2,3 mlrd. Lt.

1. MTBE įrenginys, objektas 430-10 (KT-1/1 komplekse).

Kaip jau minėta, vadovaujantis 93/12/EB ir 98/70/EB direktyvų reikalavimais gaminant šviesiuosius naftos produktus privaloma naudoti tam tikrą dalį iš atsinaujinančių šaltinių gaminamų kuro komponentų (biologinės kilmės kurą, kuris gaminamas iš grūdų, bulvių, rapsų sėklų, pjuvenų ir pan.).

Įrenginio rekonstrukcijos tikslas – pritaikyti jį gaminti ne tik MTBE, bet ir ETBE, kuris yra gaminamas iš jau minėto bioetanolio. Po rekonstrukcijos įrenginyje bus galima gaminti pasirinktinai MTBE arba ETBE (tačiau ne abu vienu metu).

Alternatyva MTBE įrenginio rekonstrukcijai galima tik viena – naujo, atskiro ETBE įrenginio, statyba, tačiau tai netikslinga nei ekonominiu, nei aplinkosauginiu aspektais.

Įrenginys rekonstruotas ir veikia nuo 2006 m. III ketvirčio pradžios.

2. Naftos produktų krovos terminalas.

Iki II modernizavimo etapo pradžios AB „Mažeikių nafta“ pagamintus šviesiuosius naftos produktus išveždavo geležinkeliu, o nedideli kiekiai buvo išvežami autotransportu iš tuo metu veikusios UAB „Juodeikių nafta“. Kadangi UAB „Juodeikių nafta“ pagal savo technologiją neatitiko ES reikalavimų, jos eksploatacija buvo nutraukta 2006 metų pabaigoje. Įmonės prekybiniam lankstumui padidinti buvo įrengtas naujas modernus šviesiųjų naftos produktų terminalas, rekonstravus nenaudojamą naftos produktų bazę.

Alternatyva šiam variantui buvo viena- visiškai naujo terminalo statyba – atmesta kaip ekonomiškai nepagrįsta, nes senosios bazės vieta aplinkosauginiu požiūriu yra labai tinkama (žemo LOJ fono zona).

Naujai pastatytas terminalas atitinka visus 94/63/EB direktyvos reikalavimus. Terminalas buvo pastatytas ir pradėjo veiklą nuo 2007 m. pradžios.

3. Katalizinio krekingo benzino hidrovalymo¹ įrenginys.

____________________

¹ Hidrovalymas – nepageidautinų junginių molekulių atskyrimas prijungiant prie jų vandenilio atomus (hidrogenizuojant), konkrečiu atveju sieros turintys junginiai hidrogenizuojami iki sieros vandenilio, kuris po to „išplaunamas“ iš žaliavos monoetanolaminu.

Siekiant, kad AB „Mažeikių nafta“ gaminamas benzinas atitiktų Europos Sąjungos kokybės reikalavimus (direktyvos 93/12/EB ir 98/70/EB), sieros kiekį jame reikia sumažinti iki 10 ppm. Tam nuspręsta pastatyti atitinkamos paskirties įrenginį. Jame numatyta šalinti sieros junginius iš katalizinio krekingo įrenginyje gaminamo benzino.

Įrenginys pradės veikti 2007 m. pabaigoje.

4. Vandenilio gamybos įrenginys.

Viena iš pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria mažai sieringus naftos produktus planuojančios gaminti naftos perdirbimo gamyklos, yra didėjančios vandenilio dujų sąnaudos. Siekiant gaminti Europos Sąjungos kokybės reikalavimus atitinkančius produktus su nedideliu sieros kiekiu gamykloje reikalinga gaminti didesnius vandenilio žaliavos kiekius.

Tam numatyta pastatyti naują vandenilio gamybos įrenginį, kurio projektinis našumas -5,4 t/h (60.000 Nm3/h) arba 44.035 t/m 100 % koncentracijos vandenilio dujų. Visas pagaminamo vandenilio kiekis dėl to išaugs iki maždaug 90.000 Nm3/h .

5. Metanolio priėmimo ir saugojimo baras, objektas 901-06.

Siekiant, kad AB „Mažeikių nafta“ gaminamame benzine etanolio kiekis atitiktų direktyvos 98/70/EB reikalavimus, plečiamas esamas metanolio priėmimo ir saugojimo baras. Po išplėtimo bare bus saugomas ne tik metanolis, bet ir etanolis. Abu šie junginiai taip pat naudojami atitinkamai MTBE ir ETBE gamybai.

Etanolis gamykloje negaminamas, todėl atvežamas autocisternomis (geležinkeliu medžiaga nevežama dėl nedidelių jos poreikių). Atvežta medžiaga saugoma saugyklose.

Nuspręsta rekonstruoti metanolio (tiek chemiškai, tiek ir technologiškai giminingos etanoliui medžiagos) priėmimo ir saugojimo barą, kad be metanolio jame papildomai būtų galima iškrauti ir saugoti etanolį. Atsižvelgiant į numatomus medžiagos poreikius, parke planuojama įrengti papildomas 5x160 m³ talpyklas.

Trys jų jau pastatytos (2006 m. II ketvirtį), likusios bus baigtos 2008 m. viduryje.

6. MTBE, ETBE ir benzino komponentų saugyklos.

Siekiant įgyvendinti 93/12/EB ir 98/70/EB direktyvų reikalavimus į šviesiuosius naftos produktus įterpti dalį iš atsinaujinančių šaltinių gaminamų kuro komponentų gaminamiems MTBE, ETBE ir benzino komponentams saugoti planuojama rekonstruoti šiuo metu nenaudojamas talpyklas (6x3.000 m³). Alternatyva pasirinktam variantui – naujų talpyklų statyba paliekant esamas nepanaudotomis – atmestas kaip ekonomiškai nepagrįstas.

Pirmosios 3 talpyklos rekonstruotos 2006 m. II ketvirtį, likusios bus pradėtos naudoti 2008 m. viduryje.

7. Riebalų rūgščių metilo esterio (RRME) saugyklos.

Siekiant atitikti ES reikalavimus (direktyvos 93/12/EB ir 98/70/EB) didinti eterių dalį šviesiuosiuose naftos produktuose į tam tikrų frakcijų produkciją gamykloje numatyta įterpti RRME. RRME gamykloje negaminamas, todėl įvežamas autocisternomis ir perpilamas į talpyklas.

RRME saugojimui rekonstruojamos 3x1.000 m3 talpyklos, kurios šiuo metu stovi nenaudojamos. Viena jų rekonstruota jau 2005 m. (pradėta eksploatuoti 2006 m.), likusias numatoma įrengti iki 2008 m. pabaigos.

8. Kombinuoto pirminio naftos perdirbimo kompleksų (objektas 140-10) LK-6U Nr. 1 ir LK-6U Nr. 2 dyzelino ir žibalo frakcijų hidrovalymo sekcijos (S-300/1).

Siekiant, kad AB „Mažeikių nafta“ gaminamas dyzelinas atitiktų Europos Sąjungos kokybės reikalavimus (direktyvos 93/12/EB ir 98/70/EB), sieros kiekį jame reikia sumažinti iki 10 ppm. Tam nuspręsta rekonstruoti esamus atitinkamų frakcijų hidrovalymo įrenginius LK-6U kompleksuose.

a. Kombinuoto pirminio naftos perdirbimo komplekso LK-6U Nr. 1 dyzelino hidrovalymo sekcija (S-300/1). Rekonstruojamoje sekcijoje numatoma pakeisti pagrindinį reaktorių R-301. Šiuo metu tūrinis žaliavos greitis jame yra didesnis, nei 3 h-1, o norint gaminti dyzeliną su ne didesniu kaip 10 ppm sieros kiekiu (siekiant atitikti ES keliamiems kokybės reikalavimams) reikalinga, kad jis būtų ne didesnis nei 1 h-1. Tam, kad sumažinti tūrinį žaliavos greitį, reikalinga reaktoriaus tūrį, t.y. katalizatoriaus kiekį jame, padidinti maždaug triskart. Katalizatorius bus pakeistas į NiMo, kuris leidžia pasiekti geresnį išvalymo nuo sieros bei aromatinių junginių prisotinimo laipsnį perdirbant antrinius dyzelinus (iš KT-1/1 įrenginio). Taip pat numatyta įdiegti dyzelino deparafinizacijos bloką, kuris leis gaminti arktinės klasės dyzeliną su labai geromis drumstumo ir užšalimo temperatūromis.

b. Kombinuoto pirminio naftos perdirbimo komplekso LK-6U Nr. 2 dyzelino hidrovalymo sekcija (S-300/1). Rekonstruojamoje sekcijoje, kaip ir LK-6U Nr. 1 atveju, numatoma pakeisti pagrindinį reaktorių, katalizatoriaus kiekį ir pan.

Įrenginių rekonstrukcija bus baigta iki 2008 m. pabaigos.

9. Kombinuoto mazuto giluminio perdirbimo įrenginio KT-1/1, objektas 140-10, vakuuminio distiliato katalizinio krekingo (S-200) ir dujų frakcionavimo (S-300) sekcijos.

S-300 sekcijoje bus atliekami darbai, po kurių padidės sekcijos našumas (nuo 2,0 iki 3,3 mln. t/m):

• keičiamos arba modifikuojamos riebių dujų kompresorių sistemos, didinant jų našumą;

• keičiamos arba modifikuojamos orapūtės, tiekiančios orą į regeneratorių R-202;

• modifikuojama R-201 reaktoriaus ir R-202 regeneratoriaus vidinė įranga.

• modifikuojama suskystintų dujų absorbcijos, frakcionavimo ir benzino stabilizavimo kolonų vidinė įranga (lėkštes), didinant jų našumą;

• ir. pan.

Įrenginio rekonstrukcija planuojama baigti iki 2009 m. III ketvirčio.

10. Mažeikių elektrinė (dabar – Gamybos padalinys Nr. 5).

AB „Mažeikių nafta“ pastaruoju metu itin aktualus buvo sunkaus katilų kuro (visbrekingo likutinio produkto, toliau – VLP) panaudojimo klausimas. Dėl didelio sieringumo rinkoje jis nėra paklausus, o produkto kaupimas ir saugojimas yra trumpalaikis problemos sprendimo būdas. Buvo nuspręsta, kad optimaliausias variantas konkrečiu atveju būtų AB Mažeikių elektrinė įsigijimas, jos integravimas į naftos perdirbimo gamyklą ir minėto kuro sudeginimas elektrinės garo generatoriuose.

Deginant sunkų, skystą, sieringą kurą dūmuose sieros anhidrido (SO₂), azoto oksidų (NO_x) ir kietųjų dalelių (KD) koncentracijos smarkiai viršytų Lietuvos Respublikoje pagal ES direktyvų reikalavimus nustatytus normatyvus. Tam, kad elektrinėje būtų galima technologiškai deginti VLP ir tuo pačiu nepažeisti Europos Sąjungos bei Lietuvos respublikos teisės aktų, planuojama:

• nutiesti vamzdyną visbrekingo likutiniam produktui transportuoti į elektrinę;

• trijuose katiluose įrengti degiklius, pritaikytus deginti VLP;

• pastatyti dūmų valymo nuo azoto oksidų įrenginius;

• pastatyti elektrostatinius filtrus dūmų valymui nuo kietųjų dalelių;

• pastatyti dūmų valymo nuo sieros oksidų įrenginį (valymo metu bus gaminama sieros rūgštis)

• rezervuarų parkas valant dūmus nuo sieros dioksido pagamintai sieros rūgščiai sandėliuoti;

• geležinkelio estakada valant dūmus nuo sieros dioksido pagamintai sieros rūgščiai krauti į geležinkelio cisternas;

• nebenaudoti esamo¹, pastatyti naują kaminą.

___________________

¹ Prie esamo kamino bus prijungtas tik likęs nerekonstruotas (rezervinis) katilas, kurio nuolat eksploatuoti nenumatoma. Tuo atveju, jeigu prireiktų, kad jis pakeistų kurį nors iš likusių trijų katilų, būtų naudojamas rezervinis kuras – mazutas (S<1 %).

Po rekonstrukcijos įrenginyje bus tenkinami visi 93/12/EB ir 2001/80/EB direktyvų reikalavimai.

Rekonstrukciją planuojama baigti iki 2009 m. pabaigos.

11. Sieros gamybos įrenginys, objektai 672-10/20.

Sieros dioksido (SO₂) išmetimai į aplinką įrenginio kaminuose šiuo metu siekia apie 21.000 mg/Nm³. Siekiant atitikti ES direktyvos 96/61/EC reikalavimus reikalinga sieros vandenilio konversijos į elementinę sierą laipsnį nuo 96 % padidinti iki 99,5 %. Taip pat numatyta pastatyti elementinės sieros degazavimo ir granuliavimo bloką, o dūmus iš SGĮ, kartu su juose likusia nekonvertuoto sieros vandenilio dalimi tiekti į elektrinės dūmų valymo nuo sieros junginių įrenginį.

Įrenginio rekonstrukcija planuojama baigti iki 2009 m. pabaigos.

12. Kombinuoto mazuto giluminio perdirbimo komplekso KT-1/1, objektas 140-10, visbrekingo įrenginys (S-001 sekcija).

Šiuo metu visbrekingo įrenginyje mazuto vakuuminės rektifikacijos produktas (gudronas) vykdant terminį krekingą perdirbamas į kūrenamojo mazuto komponentą. Numatyta įrengti papildomą vakuuminę rektifikacinę koloną. Taip visbrekingo įrenginio likutis bus sumažintas dar 20–25 %, gaunant gazolį.

Likutiniame šio kolonos produkte liks tik labai sunkios frakcijos (skystos būsenos būna esant bent 250–270 °C). Didžioji likutinio produkto dalis bus tiekiama tiesiai į elektrinę ir naudojama kaip krosnių kuras. Likusi dalis – atskiedžiama dyzelinu arba gaminama orimulsija (įterpiant emulsiklio ir vandens), taip gaunant prekinį produktą.

Įrenginio rekonstrukcija planuojama baigti iki 2009 m. pabaigos.

Kartus su šiais sekcijoje atliekami ir jau 2007 m. lapkričio pradžioje turi būti užbaigti 2006 m. kilusio gaisro metu sunaikintų ir pažeistų įrenginių pakeitimo ar remonto darbai.

13. Propileno koncentravimo įrenginys

Įrenginio rekonstrukcija bus baigta iki 2009 m. pabaigos.

14. Hidrokrekingo įrenginys.

Siekiant padidinti gamykloje gaminamų aukštos kokybės distiliatų (reaktyvinio kuro, dyzelino) išeigą ir subalansuoti benzinų gamybą įmonėje, numatyta pastatyti naują, vakuuminio distiliato hidrokrekingo, įrenginį. Jame iš tos pačios žaliavos (vakuuminio distiliato), šiuo metu perdirbamo KT-1/1 įrenginyje, gaminant benziną, bus gaminami aukštos kokybės distiliatai.

Hidrokrekingo technologija labai panaši į dyzelino ar vakuuminio distiliato hidrovalymo procesus. Pagrindinis skirtumas – procesas vyksta esant daug aukštesniems slėgiams (iki 150–180 bar, hidrovalymo procesuose – 60–80 bar).

Įrenginio statyba planuojama baigti iki 2011 m. pabaigos.

15. Alkilinimo įrenginys.

ES nuo 2005 m. leistiną aromatinių angliavandenilių kiekį prekiniame benzine suma – žino nuo 42 % iki 35 %, o alkenų kiekį 2009 m. planuoja sumažinti nuo 18 % iki 10 %. Atitinkamiems pokyčiams gamyklos produkcijoje įgyvendinti būtinas alkilinimo įrenginys, galimos alternatyvos tik renkantis įrenginio konstrukciją. Kaip pagrindinis alkilinimo įrenginio variantas ilgą laiką buvo nagrinėjamas alkilinimas naudojant fluoro vandenilį, kuris yra itin pavojinga ir aplinkosauginiu požiūriu nesveikintina medžiaga. Buvo pasirinktas kitas, ekonominiu požiūriu rizikingesnis, variantas – statyti alkilinimo įrenginį pagal visiškai naują technologiją (GPGB), kurioje alkilinimas vyktų naudojant kietos fazės katalizatorių.

Įrenginio rekonstrukcija planuojama baigti iki 2012 m. III ketvirčio pabaigos.

16. Gamyklos rezervuarų parko išplėtimas.

Vadovaujantis LR Valstybės rezervo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 78-2359) AB „Mažeikių nafta“ NPG planuojama naujai pastatyti valstybės rezervui priklausančio benzino (2x30.000 m³arba 3x20.000 m³)¹ ir dyzelino (2x50.000 m³) saugojimo rezervuarus.

__________________

¹ PAOV ataskaitoje nagrinėjamas variantas, kai įrengiami 3x20.000 m³ rezervuarai: šiuo atveju poveikis aplinkai būtų didesnis, nes būtų daugiau aplinkos oro taršos šaltinių.

Rezervuarai bus pradėti eksploatuoti 2012 m. III ketvirtį.

17. Gamyklos kuro deginimo įrenginių modernizacija.

Planuojama, kad iki 2010 m. pabaigos į mažai azoto oksidų generuojančius („Low NO_x“ tipo) bus pakeisti daugumos krosnių degikliai.

18. Kiti (bendragamykliniai) darbai.

3. AB „MAŽEIKIŲ NAFTA“ APSIRŪPINIMO NAFTA IR PRODUKCIJOS REALIZAVIMO BŪDAI

Nafta

Iki 2016 m. AB „Mažeikių nafta“ NPG (toliau – Gamykla) planuoja kasmet perdirbti iki 11 mln. t naftos. Padidinus našumą, mažinama perdirbimo savikaina.

Iki 2005 m. Gamykla naftą gaudavo „Družba“ naftotiekiu. Nuo 2006 m. liepos mėn., nutrūkus naftos tiekimui šiuo vamzdynu, nafta į gamyklą tiekiama vamzdynu iš Būtingės terminalo (toliau -Terminalas) ir geležinkeliu.

Egzistuoja reali grėsmė, jog naftos tiekimas „Družba“ vamzdynu nebebus atnaujintas. Taip pat, įvertinus Rytų Europos valstybėse vykdomus naftos eksporto infrastruktūros plėtos projektus, galima pagrįstai teigti, kad AB „Mažeikių nafta“ lieka du keliai apsirūpinti žaliava – geležinkeliu ir jūra.

Produkcija

Perdirbant naftą (11 mln. t/m našumu) gaunami produktai:

• Suskystintos naftos dujos – apie 5 % nuo perdirbtos naftos kiekio (apie 0,55 mln. t/m);

• Šviesieji naftos produktai – apie 74 % nuo perdirbtos naftos kiekio (apie 8,14 mln. t/m);

• Sunkieji naftos produktai – apie 9 % nuo perdirbtos naftos kiekio (apie 1,0 mln. t/m);

• Elementinė siera – apie 1 % nuo perdirbtos naftos kiekio (apie 0,11 mln. t/m);

• Kuro dujos ir skystas kuras, sudeginami Gamykloje – apie 9 % nuo perdirbtos naftos kiekio (apie 1,0 mln. t/m);

• Nuostoliai ir nekondiciniai produktai – apie 2 % nuo perdirbtos naftos kiekio (apie 0,23 mln. t/m).

Šiuo metu produkcija iš gamyklos išvežama geležinkeliu ir autotransportu. Produkcijos paskirstymas pagal rinkas:

• vidaus rinka (Lietuva) – 13–22 % (2006–2007 m. duomenimis);

• užsienio rinkos (geležinkeliu) – 22–34 % (2006–2007 m. duomenimis);

• užsienio rinkos (jūra, per AB „Klaipėdos nafta“) – 65–44 % (2006–2007 m. duomenimis).

3.1. LOGISTIKA. TRANSPORTAVIMAS GELEŽINKELIU

Gamykla

Estakadų parkas

1. Šviesiųjų naftos produktų pylimo geležinkelio estakada 910-30. Čia į geležinkelio cisternas perpilami šviesieji naftos produktai – įvairūs benzinai, reaktyvinis kuras ir dyzelinas.

2005 m. į cisternas čia buvo perpilta ~3,43 mln. t produkcijos. Planuojama, kad Gamyklai veikiant 11 mln. t/m našumu estakadoje perpilamų produktų kiekis gali pasiekti 4,1 mln. t/m.

2. Šviesiųjų naftos produktų pylimo geležinkelio estakada 910-50. Čia į geležinkelio cisternas perpilami šviesieji naftos produktai – krosnių kuras, reaktyvinis kuras ir dyzelinas automobiliams ir dyzelinas žemės ūkiui.

2005 m. į cisternas čia buvo perpilta ~2,83 mln. t produkcijos. Planuojama, kad Gamyklai veikiant 11 mln. t/m našumu estakadoje perpilamų produktų kiekis gali pasiekti 3,38 mln. t/m.

3. Šviesiųjų naftos produktų pylimo į autocisternas terminalas.

Planuojama terminalo apyvarta – apie 0,52 mln. t šviesiųjų naftos produktų per metus.

4. Šviesiųjų naftos produktų pylimo geležinkelio estakada 910-70. Čia iš geležinkelio cisternų išpumpuojami nekokybiškų šviesiųjų naftos produktų cisternų turinys.

2005 m. bendras nekondicinių produktų kiekis estakadoje siekė ~17.000 t. Šių produktų kiekis nuo Gamyklos našumo nepriklauso, todėl ateityje turėtų išlikti daugmaž to paties lygmens.

5. Suskystintų naftos dujų (toliau – SND) perpylimo į geležinkelio cisternas estakada 941-20.

2005 m. į cisternas čia buvo perpilta ~26.000 t produkcijos. Planuojama, kad Gamyklai veikiant 11 mln. t/m našumu estakadoje perpilamų produktų kiekis gali pasiekti 45.000 t/m.

6. Suskystintų naftos dujų perpylimo į geležinkelio cisternas estakada 941-30.

2005 m. į cisternas čia buvo perpilta ~140.000 t produkcijos. Planuojama, kad Gamyklai veikiant 11 mln. t/m našumu estakadoje perpilamų produktų kiekis gali pasiekti 240.000 t/m.

7. Suskystintų naftos dujų perpylimo į autocisternas punktas.

2005 m. į autocisternas čia buvo perpilta ~290.000 t produkcijos. Planuojama, kad Gamyklai veikiant 11 mln. t/m našumu estakadoje perpilamų produktų kiekis gali pasiekti 500.000 t/m.

8. Naftos ir mazuto pylimo bei išpylimo estakada 910-10. Čia mazutas perpilamas į geležinkelio cisternas, o nafta išpilama iš jų.

2005 m. į cisternas čia buvo perpilta ~1,5 mln. t mazuto ir išpumpuota apie 0,46 mln. t naftos. Planuojama, kad Gamyklai veikiant 11 mln. t/m našumu estakadoje perpilamų produktų kiekis padidės iki atitinkamai 1,77 mln. t mazuto ir 0,55 mln. t naftos.

9. Mazuto išpylimo iš geležinkelio cisternų estakada 190-10/3.

2005 m. iš cisternų čia buvo išpilta ~21.300 t mazuto ir 15.500 t vakuuminio distiliato.

10. Autocisternų užpildymo mazutu estakada.

2005 m. į autocisternas čia buvo pripilta ~44.000 t mazuto. Autocisternomis iš gamyklos išvežamo mazuto kiekiai nepriklauso nuo gamyklos perdirbamos naftos kiekio, tik nuo mazuto paklausos. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/33/EB įvedė apribojimus sieros junginių kiekiui Europos Bendrijos valstybių-narių ūkio subjektų naudojamų deginimo įrenginių kure, mazuto paklausos augimo tendencijos laikytinos gana pesimistinėmis, todėl manoma, kad parduodamo mazuto kiekiai nedidės arba didės neženkliai.

11. Autocisternų užpildymo bitumu estakados.

2005 m. į autocisternas čia buvo pripilta ~280.000 t/m bitumo. Planuojama, kad Gamyklai veikiant 11 mln. t/m našumu estakadoje perpilamo bitumo kiekis padidės iki ~340.000 t/m.

12. Bitumo perpylimo į geležinkelio cisternas estakada.

2005 m. į cisternas čia buvo perpilta ~23.000 t bitumo. Planuojama, kad Gamyklai veikiant 11 mln. t/m našumu perpilamo bitumo kiekis padidės iki ~27.000 t.

13. Metanolio ir etanolio priėmimo ir saugojimo baras. Čia iš autocisternų ir geležinkelio cisternų į laikinas saugojimo talpyklas perpumpuojami benzino komponentų MTBE ir ETBE žaliavos – metanolis ir etanolis. Barą numatyta rekonstruoti. Planuojamas jo pajėgumas po rekonstrukcijos – apie 6.000 t/m metanolio ir apie 10.000 t/m etanolio.

Nafta

Kaip jau minėta, geležinkeliu į Gamyklą atvežama tik nedidelė visos reikalingos naftos dalis (2006 m. – 2,6 %, 2007 m. – 1,7 %).

Gamykla per mėnesį gali priimti iki 300–350 tūkst. t naftos, t.y. iki 3,6–4,2 mln. t per metus. Tai sudaro 32–38 % viso gamyklos žaliavos poreikio.

Produkcija

Kaip jau minėta, geležinkeliu ir autotransportu šiuo metu išvežama visa Gamyklos produkcija.

3.2. LOGISTIKA. TRANSPORTAVIMAS JŪRA

Per Būtingės terminalą

Terminalas

Terminalas gali aptarnauti iki 150.000 DWT¹ talpos tanklaivius (po vieną vienu metu). 150.000 tonų talpos tanklaivio krovos laikas – iki 25 valandos, pilnas aptarnavimas – iki 28 valandų (25 h – iškrovimui, 2 h – prisišvartavimui ir 1 h – atsišvartavimui). Maksimalus pumpavimo į tanklaivius pajėgumas – iki 5.520 m³/h; iš tanklaivių- iki 5.220 m³/h.

___________________

¹ angl. „deadweight“ – tonomis išreikštas laivo svoris, atėmus paties laivo masę. Rezultatas rodo bendrą laivo įgulos, keleivių, krovinių, kuro bei vandens svorį.

Terminale yra 3x50.000 m³ ir 2x52.000 m³ naftos talpyklos. Statybinis Būtingės rezervuarų parko tūris – 254.000 m³.

Jūroje, 7,3 km nuo kranto, 20 m gylyje inkaruotas vieno tanklaivio prišvartavimo plūduras, kurį su krantu jungia 914 mm skersmens povandeninis naftotiekis.

Šiuo metu patvirtintas suminis plūduro našumas yra 14 mln. t: 6,1 mln. t importui / 8 mln. t eksportui arba 14 mln. t tik eksportui. Techniškai plūduras pajėgus perpumpuoti 14 mln. t, t.y. dirbant tik importo arba tik eksporto režimu.

Teoriškai žvelgiant, Terminalo našumo pakanka, kad aprūpinti AB „Mažeikių nafta“ NPG reikiamu žaliavos kiekiu, tačiau Būtingės terminalo darbo trukmę riboja meteorologinės sąlygos:

• prisišvartavimas prie plūduro: vėjo greitis 30 mazgų (15 m/s); vidutinis bangų aukštis 2,5 m;

• pakrovimo/iškrovimo darbai , sustabdymas/atsišvartavimas nuo plūduro: vėjo greitis 35 mazgai (18 m/s); vidutinis bangų aukštis 3,0 m;

Kiti apribojimai:

• maksimali lygaus kilio grimzlė tanklaiviams, kurių dedveitas iki 120.000 t – 15 metrų;

• maksimali lygaus kilio grimzlė tanklaiviams, kurių dedveitas nuo 120.000 iki 150.000 t – 16 m.

Be to, būtina prisiminti, kad į Baltijos jūrą negali įplaukti tanklaiviai, kurių grimzlė didesnė, nei 15 m – tai apsprendžia Didžiojo Belto sąsiaurio gylis.

Gamyklai dirbant planuojamu našumu, jai reikėtų apie 32.800 m³ naftos per dieną. Būtingės terminale, atsižvelgiant įjos rezervuarų parko talpą, galima saugoti naftos rezervą, kuris būtų pakankamas gamyklai normaliu režimu veikti iki 7 dienų (t.y. 1 savaitę).

Transportavimas

Nafta iš Būtingės į Gamyklą transportuojama esamu vamzdynu „Būtingė-Mažeikiai“.

Vamzdžio skersmuo – 560 mm.

Projektinis našumas – 14,0 mln. t/m.

Ilgis – 92 km.

Per Liepojos jūros uostą

Uostas veikia ištisus metus, išskyrus tuos atvejus, kai yra nepalankios meteorologinės sąlygos:

• vėjo greitis >14 m/s;

• žiemą ribojama navigacija:

o laivų, kurių ledo klasė yra žemesnė, nei švedų-suomių klasė 1C, rusų L3 arba jas atitinkanti;

o laivų, priklausančių „upė-jūra“ klasei ir baržų. Uoste taikomi apribojimai:

• laivo ilgis 210 m;

• laivo plotis 35 m;

• grimzlė <9,5 m.

Terminalai

Liepojoje iš viso yra penki naftos ir jos produktų krovos terminalai:

1. SIA „DG Terminals“.

Rezervuarų parko suminė talpa – 22.000 m³ (alyvai – 7.630 m³; šviesiems naftos produktams – 8.580 m³; MTBE – 5.000 m³; dyzelinui – 700 m³).

Vidutinis terminalo našumas – 30.000 t/mėn. Maksimalus geležinkelio estakados našumas – 4.000 t/d. Estakadoje vienu metu gali būti aptarnaujama iki 21 geležinkelio cisternos.

2. SIA „Glen Oil Ltd“.

Rezervuarų parko suminė talpa – 20.000 m³ (2x10.000 m³). Perkraunami produktai -šiluminė alyva, basinė alyva, krosnių kuras, vakuuminis distiliatas.

Vidutinis terminalo našumas – 50.000 t/mėn.

3. SIA „Liepajas Petroleum“.

Rezervuarų parko suminė talpa – 9.000 m³ (1x5.000 m³ ir 2x2.000 m³). Rezervuarai šildomi, todėl gali būti perkraunami tiek lengvieji, tiek ir sunkieji naftos produktai.

Vidutinis terminalo našumas – 25.000 t/mėn.

4. SIA „BBC“.

Rezervuarų parko suminė talpa – 9.000 m³ (3x3.000 m³).

Vidutinis terminalo našumas – 28.000 t/mėn. Maksimalus geležinkelio estakados našumas – 3.600 t/d. Estakadoje vienu metu gali būti aptarnaujama iki 8 geležinkelio cisternos.

5. SIA „Duna“.

Rezervuarų parko suminė talpa – 5.000 m³.

Vidutinis terminalo našumas – 25.000 t/mėn. Maksimalus geležinkelio estakados našumas – 2.300 t/d. Estakadoje vienu metu gali būti aptarnaujama iki 7 geležinkelio cisternos.

Transportavimas

Nafta iš Liepojos į Gamyklą arba produkcija iš Gamyklos į Liepoją galėtų būti transportuojama geležinkeliu arba vamzdynu. Transportavimas geležinkeliu problematiškas dėl nedidelio Liepojos terminaluose esančių estakadų našumo. Transportavimas vamzdynu „AB „Mažeikių nafta“-Būtingė“ galimas tik Lietuvos teritorijoje. Norint transportuoti naftą iš Liepojos, reikia nutiesti atšaką iš Liepojos į AB „Mažeikių nafta“, prijungiant ją prie vamzdyno „Mažeikiai-Būtingė“. Norint transportuoti produkciją iš AB „Mažeikių nafta“ į Liepoją, reikia tiesti naują vamzdyną.

Per AB „Klaipėdos nafta“ terminalą

Terminalas

Terminale yra 30 rezervuarų: 12x5.000 m³, 4x10.000 m³, 12x20.000 m³, 2x32.250 m³. Suminis Terminalo rezervuarų parko tūris – 404.500 m³.

Terminalo našumas 2006 m. siekė 5,51 mln. t produktų per metus, planuojamas, kad 2007 m. šis skaičius pasieks 5,8 mln. t. Projektinis terminalo našumas – apie 7,1 mln. t/m.

Pakrovimo į tanklaivius našumas: šviesiems naftos produktams – iki 2.000 m³/h; tamsiems naftos produktams – iki 4.000 m³/h; naftai – iki 3.800 m³/h.

Terminalą aptarnauja Pauosčio geležinkelio stotis, kurioje vienu metu gali būti sukaupta iki 500 geležinkelio cisternų. Stotyje įrengtos dvi estakados, kuriose vienu metu gali būti išpilama 60 šviesiųjų ir 64 tamsiųjų naftos produktų cisternos.

Terminale įrengtos dvejos krantinės, abiejų ilgis – po 270 m, gylis – 14 m. Tai leidžia aptarnauti iki 100.000 DWT talpos tanklaivius, kurių grimzlė ne didesnė kaip 12,5 m.

Transportavimas

Nafta iš Klaipėdos į Gamyklą galėtų būti transportuojama geležinkeliu arba vamzdynu. Transportavimas geležinkeliu problematiškas dėl nedidelio jau šiuo metu maksimaliai apkrautos Pauosčio geležinkelio stoties. Transportavimas vamzdynu „AB „Mažeikių nafta“-Būtingė“ galimas tik nutiesus atšaką nuo Klaipėdos iki Būtingės, prijungiant ją prie vamzdyno „Mažeikiai-Būtingė“.

Per AB „Ventspils nafta“ terminalą

Terminalas

Terminalas gali aptarnauti iki 130.000 DWT talpos tanklaivius (iki 6 vienu metu).

Terminale yra 105 rezervuarai. Šiuo metu naftai skirta 285.000 m³, dyzelinui – 545.000 m³, o kitiems naftos produktams – 365.000 m³ rezervuarų talpos. Suminis Terminalo rezervuarų parko tūris – 1.195.000 m³.

Naftos priėmimo estakados našumas siekia 8,5 mln. t produktų per metus. Vienu metu joje gali būti perkraunama iki 114 cisternų.

Dyzelino priėmimo estakados našumas siekia 14,5 mln. t produktų per metus. Vienu metu joje gali būti perkraunama iki 120 cisternų.

Kitų naftos produktų priėmimo estakados našumas siekia 4,7 mln. t produktų per metus. Vienu metu joje gali būti perkraunama iki 58 cisternų.

Teoriškai žvelgiant, terminalo našumo pakanka, kad būtų aprūpinta Gamyklą reikiamu žaliavos kiekiu. Terminalo patrauklumą riboja tik iki galo neišspręstas transportavimo į Gamyklą klausimas.

Ventspilio terminale, atsižvelgiant į jo rezervuarų parko talpą, galima saugoti naftos rezervą, kuris būtų pakankamas gamyklai normaliu režimu veikti iki 8 dienų (t.y. apie 1 savaitę), tačiau visuomet lieka galimybė pakeisti medžiagų saugojimo terminalo rezervuarų parke proporcijas ir pailginti šį laiką iki maždaug 2 savaičių.

Transportavimas

Nafta iš Ventspilio į Gamyklą arba produkcija iš Gamyklos į Ventspilį galėtų būti transportuojama geležinkeliu arba esamų vamzdynų atkarpomis:

▪ Naftotiekis „Polockas-Biržai-Ventspilis“

Pirminė paskirtis – tiekti „Družba“ vamzdynu iš Rusijos į Polocką atitekančią naftą į Ventspilio uostą.

Vamzdžio skersmuo – 720 mm.

Projektinis našumas – 16,2 mln. t/m, tačiau dėl vamzdžio amžiaus (trasa pradėta eksploatuoti 1968 m.) 1990 m. maksimalus naftos pralaidumas buvo sumažintas iki 14 mln. t/m.

Ilgis – 516,8 km.

▪ Naftotiekis „Polockas-Biržai-Mažeikiai“

Pirminė paskirtis – tiekti „Družba“ vamzdynu iš Rusijos į Polocką atitekančią naftą į Gamyklą.

Vamzdžio skersmuo – 720 mm.

Našumas – iki 16,2 mln. t/m.

Ilgis – 441 km.

▪ „Ilukstė-Biržai-Ventspilis“

Pirminė paskirtis – tiekti iš Polocko į Ventspilio uostą dyzeliną.

Vamzdžio skersmuo – 530 mm.

Projektinis našumas – iki 4 mln. t/m.

Ilgis – 505 km.

Transportavimas vamzdynu būtų įmanomas sujungus šiuo metu nenaudojamų vamzdžių atkarpas į liniją „Ventspilis-Biržai-Mažeikiai“, kurios ilgis galėtų siekti apie 480 km.

Tam būtina atlikti:

▪ nenaudojamų vamzdynų diagnostiką;

▪ tarp vamzdynų sumontuoti junges;

▪ sumontuoti papildomą įrangą ir atlikti kt. įrangos montavimą

Priklausomai nuo diagnostikos rezultatų gali tekti atlikti nedidelį vamzdynų remontą arba pilną jų rekonstrukciją.

Gamykla

Naftos talpyklų parkas

Naftai saugoti Gamykloje šiuo metu naudojami keturi rezervuarai (Rz.21-24), esantys Gamybos padalinio Nr. 4 Prekių-žaliavų ceche. Visi jie yra 50.000 m³ talpos, maksimalus užpildymo laipsnis – 92,5 %. Talpyklose galima saugoti naftos rezervą, kuris būtų pakankamas gamyklai normaliu režimu veikti iki 4 dienų.

Be šių, gamykloje yra rezervuarų, kuriuose saugoma nutekamųjų vandenų valymo įrenginiuose sugaudyta nafta:

▪ gamybos padalinio Nr. 4 Prekių-žaliavų cechas, Rz. 12-14 – 3x20.000 m³, maksimalus užpildymo laipsnis – 81,5 %;

▪ Valymo įrenginių cechas: Rz. 1-6 – 6x1.000 m³; Rz. 11-14 – 4x2.000 m³; Rz. 1/1-2 – 2x1.000 m³; Rz.3/1-3 – 3x200 m³.

Gamykloje yra talpyklų, kuriose saugomi sunkieji naftos produktai. Dalį šių rezervuarų, esant reikalui, galima panaudoti saugoti naftai.

Produkcijos talpyklų parkas

Gamyklos naftos produktų rezervuarų parkas yra gana didelis, jame galima saugoti nuo pačių lengviausių (SND, butano, propano ir pan.) iki pačių sunkiausių – bitumo, mazuto – naftos produktų.

Galutiniam produktui ar jo komponentams saugoti gamykloje įrengta kiek daugiau, nei 100 talpyklų, kurių dydis svyruoja nuo 1 iki 20.000 m³. Suminė produktų parko talpa – apie 642.257 m³.

3.3. LOGISTIKA. TRANSPORTAVIMAS VAMZDYNAIS

Šiuo metu yra įrengtas ir naudojamas tik vienas vamzdynas – tai naftos transportavimui iš Būtingės į Gamyklą skirtas vamzdynas „Būtingė-Mažeikiai“. Vamzdyno trasa eina per Palangos miesto, Kretingos, Skuodo bei Mažeikių rajonų savivaldybes.

Magistralinio naftotiekio kompleksas susideda iš šių dalių:

▪ magistralinis naftotiekis tarp Būtingės terminalo ir AB „Mažeikių nafta“. Vamzdžio skersmuo – 560 mm. Projektinis našumas – 14,0 mln. t/m. Ilgis – 92 km;

▪ naftos siurblinė Gamyklos teritorijoje;

▪ elektros energijos tiekimas vamzdyno katodinės apsaugos įrenginiams;

▪ naftos vamzdynas (d=600 mm) per Gamyklos teritoriją;

3.4. NORMATYVINIAI APRIBOJIMAI

Vadovaujantis LAND 35-2000 (VŽ. 2000 Nr. 108-3470) apribojimai taikomi:

Gamyklos įrenginiams

▪ antžeminiai benzino rezervuarai Nr. 18-20;

▪ benzino komponentų rezervuarai Nr. 31-36;

▪ antžeminiai benzino rezervuarai Nr. 37-42; 49-50;

▪ MTBE, ETBE ir oligomerizato saugyklos;

▪ šviesiųjų naftos produktų pylimo geležinkelio estakados benzino garų rekuperavimo įrenginys;

▪ naftos produktų krovos terminalo benzino rezervuarai Nr. 1-2, 2-1, 7-1 ir 7-2;

▪ šviesiųjų naftos produktų išpylimo geležinkelio estakada;

▪ valstybės rezervo benzino rezervuarai. LAND 35-2000 reikalavimai ir jų vykdymas:

1. IV skyrius, 8 punktas: „terminaluose, kurių metinė apyvarta 25.000 t/metus ar daugiau, turi būti įrengiami garų rekuperavimo įrenginiai (GRĮ), o kituose terminaluose, atlikus ekonominį ir aplinkosauginį įvertinimą, gali būti įrengiami tarpinio garų laikymo rezervuarai (laikyti garus tam, kad vėliau juos būtų galima nugabenti į kitą terminalą ir ten rekuperuoti) arba garai rezervuarų buferinėse sistemose rekuperuojami nedelsiant tame pačiame terminale“.

Gamykloje yra du terminalai, kuriuose, be kitų naftos produktų, perpilamas ir benzinas – Šviesiųjų naftos produktų pylimo geležinkelio estakada ir Naftos produktų krovos terminalas.

Šviesiųjų naftos produktų pylimo geležinkelio estakadoje užpildant geležinkelio cisternas susidarantys garai nusiurbiami į adsorbcijos-desorbcijos principu veikiantį GRĮ.

Naftos produktų krovos terminale perpilant benziną susidarantys garai nusiurbiami į desorbcijos principu veikiantį GRĮ.

2. IV skyrius, 13 punktas: „per talpyklų apsauginius slėgio/vakuumo pasikeitimo (alsavimo) vožtuvus garai neturi patekti į aplinkos orą, išskyrus atvejus, kai tai būtina žmonių arba įrenginių saugumui užtikrinti. Rekomenduojami vakuuminiai vožtuvai“.

Visi esami benzino rezervuarai su stacionariaisiais stogais turi plūduriuojančius dangčius su pirminiu ir antriniu tarpikliais. Dalyje talpyklų net įrengus pontonus alsuokliai liko neišardyti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad benzino garų sulaikymo priemonės rezervuaruose yra įrengtos, papildomųjų diegimas būtų netikslingas.

3. V skyrius, 17 punktas: „<...> metinius LOJ išgaravimo rodiklius (benzino nuostolius) <...>„ siekti sumažinti tiek, kad šie, „<...> užpildant kiekvieną terminalo saugyklą ir laikant joje benziną, neviršytų bazinio lygio – 0,01 % (pagal masę) visos terminalo metinės apyvartos“.

Šviesiųjų naftos produktų pylimo geležinkelio estakadoje tarpinės stacionarios saugyklos neįrengtos, pildomos tik mobilios. Reikalavimas netaikytinas.

Nuo 2007 m. kasmet Naftos produktų krovos terminale planuojama perpilti ir saugyklose saugoti po maždaug 162.000 t benzino grupės produktų, metiniai benzino nuostoliai po GRĮ turėtų siekti ne daugiau, nei 3,576 t. Netgi neišskiriant kiekvienos talpyklos apyvartos, tik viso terminalo, akivaizdu, kad LOJ išgaravimo rodiklis sudarys vos 0,0022 % (pagal masę) terminale perpilamo benzino produkto apyvartos.

4. V skyrius, 20 punktas: „<...> metinius LOJ išgaravimo rodiklius (benzino nuostolius) siekiama sumažinti tiek, kad šie, užpildant ir ištuštinant terminale mobiliąsias talpyklas, neviršytų bazinio lygio – 0,005 % (pagal masę) visos terminalo metinės apyvartos“.

2005 m. Šviesiųjų naftos produktų pylimo geležinkelio estakadoje į geležinkelio cisternas buvo perpilta 2.644.348 t benzino grupės produktų, metiniai benzino nuostoliai per tuos pačius metus po GRĮ siekė 2,913 t. Netgi neišskiriant kiekvienos mobiliosios talpyklos apyvartos, tik visos estakados, akivaizdu, kad LOJ išgaravimo rodiklis sudaro vos 0,00011 % (pagal masę) estakadoje perpilamo benzino produkto apyvartos. Perspektyvoje LOJ nuostoliai augs kartu su estakados apyvarta, proporcingai jai – 2007 m. numatoma estakados apyvarta – 2.882.340 t (LOJ emisija – 3,175 t, t.y. 0,00011 %), 2008–2010 m. – 3.173.218 t (LOJ emisija – 3,496 t, t.y. 0,00011 %).

Nuo 2007 m. kasmet Naftos produktų krovos terminale planuojama į autocisternas perpilti po maždaug 162.000 t benzino grupės produktų, metiniai benzino nuostoliai po GRĮ turėtų siekti ne daugiau, nei 1,656 t. Netgi neišskiriant kiekvienos talpyklos apyvartos, tik viso terminalo, akivaizdu, kad LOJ išgaravimo rodiklis sudarys vos 0,00102 % (pagal masę) terminale perpilamo benzino produkto apyvartos.

5. I priedas, 1 punktas: „antžeminių saugyklų išorinės sienos ir stogai turi būti nudažyti spalva, kurios bendrasis pastovus šilumos atspindėjimas būtų ne mažesnis kaip 70 %. Paviršiai turi būti perdažomi ne rečiau kaip kas treji metai, vykdant bendrus saugyklų priežiūros darbus. Saugyklų, sujungtų su terminale veikiančiu garų rekuperavimo įrenginiu <...> atveju ši nuostata netaikoma“.

AB „Mažeikių nafta“ stengiasi įvykdyti šį reikalavimą, palaipsniui perdažydama VISUS (ne tik benzino) turimus rezervuarus. Balta spalva jau perdažyti benzino Rz.18-20; Rz.31-42; Rz.49-50; Rz.84-85; Rz. 102-103; Rz.144.

Naftos produktų krovos terminalo benzino rezervuarams reikalavimas netaikytinas, nes šie yra sujungti su GRĮ, tačiau jie vis tiek nudažyti balta spalva.

6. I priedas, 2 punktas: „saugyklose su išoriniais plūdriaisiais stogais turi būti pirminis <...> ir <...> antrinis tarpiklis (užsandarinimas) <...>“; tarpikliai turi sulaikyti „<...> ne mažiau kaip 95 % visų garų, palyginti su rezervuarais, turinčiais stacionariuosius stogus ir neturinčiais papildomos garų sulaikymo įrangos <...>“.

Gamykloje nėra benzino rezervuarų su išoriniais plūdriaisiais stogais.

7. Saugyklos su stacionariaisiais stogais gali būti įrengtos tik tuo atveju, jeigu jos:

a. I priedas, 3.1. punktas: „<...> sujungtos su garų rekuperavimo įrenginiu <...>“;

Naftos produktų krovos terminale įrengti benzino rezervuarai yra sujungti su GRĮ. Likę gamyklos benzino rezervuarai su stacionariais stogais su GRĮ nesujungti.

b. I priedas, 3.2. punktas: „<...> sujungtos su tarpinio garų laikymo rezervuarais <...>“;

Gamykloje tarpinio benzino garų laikymo rezervuarų nėra įrengta.

c. I priedas, 3.3. punktas: turi „<...> benzino paviršiuje plūduriuojantį dangtį ir pirminį tarpiklį (užsandarinimą), kuris sulaikytų ne mažiau kaip 90 % garų, palyginti su rezervuarais, turinčiais stacionariuosius stogus ir neturinčiais papildomos garų sulaikymo įrangos <...>„.

Visi esami benzino rezervuarai su stacionariaisiais stogais turi plūduriuojančius dangčius su pirminiu ir antriniu tarpikliais.

8. II priedo 1 punktas: „mobiliųjų talpyklų užpildymo metu išsiskyrę garai <...> turi būti grąžinami į terminalo garų rekuperavimo įrenginį <...>„.

Abiejuose benzino perpylimo į mobiliąsias talpyklas terminaluose (Šviesiųjų naftos produktų pylimo geležinkelio estakadoje ir Naftos produktų krovos terminale) mobiliųjų talpyklų užpildymo metu išsiskyrę garai nukreipiami į GRĮ.

9. II priedo 3 punktas: „<...> talpyklų pildymas iš viršaus laisvai krintančia srove (taškant) draudžiamas <...>“. Pildant nepritaikytas mobiliąsias talpyklas žarnos antgalį reikia įleisti arti cisternos dugno.

Geležinkelio cisternos Šviesiųjų naftos produktų pylimo geležinkelio estakadoje yra pildomos iš viršaus, žarnas nuleidžiant prie dugno.

Naftos produktų krovos terminale autocisternos užpildomos iš apačios. Nepritaikytos autocisternos užpildomos iš viršaus, žarnas nuleidžiant maksimaliai arti talpyklų dugno.

10. II priedo 6 punktas: „pripildymo ir ištuštinimo įrenginių valdymo prietaisai turi būti tokie, kad benzino pylimą automatiškai būtų galima nutraukti“ įvykus garų nutekėjimui, gresiant talpyklos perpildymui arba nutrūkus elektros energijos tiekimui.

Tiek Šviesiųjų naftos produktų pylimo geležinkelio estakadoje, tiek ir Naftos produktų krovos terminale šis reikalavimas yra tenkinamas.

11. II priedo 8 punktas: „iš GRĮ <...> išmetamų į aplinkos orą LOJ koncentracija, išmatuota per bet kurią vieną valandą, neturi viršyti 150 mg/Nm³ <...>“.

Šviesiųjų naftos produktų pylimo geležinkelio estakadoje išmetimų iš GRĮ ribinė vertė – 10 g/Nm³. Vadovaujantis inventorizacijos rezultatais LOJ koncentracija čia siekia vidutiniškai tik 0,6 g/Nm³.

Geležinkelio cisternoms

LAND 35-2000 nuostatos taikomos „visoms Lietuvoje po 2000.12.31 naujai įsigytoms ir įregistruotoms mobiliosioms talpykloms, taip pat autocisternoms, įsigytoms ir įregistruotoms iki 2001.01.01 <...>“ (III skyrius 4.19. punktas).

Vadovaujantis LR aplinkos, socialinės apsaugos ir darbo bei susisiekimo ministrų įsakymu „Dėl <...> LAND 35-2000 <...> dalinio pakeitimo bei lakiųjų organinių junginių sklidimo į aplinkos orą ribojimo reikalavimų esamiems benzino laikymo, perpylimo bei transportavimo įrenginiams nustatymo“ (VŽ., 2001, Nr. 111-4051), LAND 35-2000 esamiems įrenginiams įsigalioja nuo 2008.01.01.

AB „Mažeikių nafta“ priklauso 723 geležinkelio cisternos šviesiems naftos produktams ir 34 vagonus bitumo išvežimui. Visos turimos cisternos yra pagamintos iki 2000.12.31, tad minėtas LAND 35-2000 joms netaikomas. Tačiau vadovaujantis LR aplinkos, socialinės apsaugos ir darbo bei susisiekimo ministrų įsakymu „Dėl <...> LAND 35-2000 <...> dalinio pakeitimo bei lakiųjų organinių junginių sklidimo į aplinkos orą ribojimo reikalavimų esamiems benzino laikymo, perpylimo bei transportavimo įrenginiams nustatymo“ (VŽ., 2001, Nr. 111-4051) ) nustato, kad LAND 35-2000 reikalavimai taikomi esamiems įrenginiams ir įsigalioja „nuo 2008 01 01 – visiems kitiems esamiems įrenginiams, išskyrus tuos, kuriems šio įsakymo 2.4 punkte nustatytos išimtys.“ (2.1.2 punktas) .

Jūrinių laivų užpildymui

LAND 35-2000 reikalavimai taikomi vidaus vandenų, ne jūriniams laivams.

Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad garų rekuperavimo įrenginiai, kurie būtini kraunant benziną į geležinkelio arba automobilines cisternas, nėra privalomi.

4. NAFTOS IR ŠNP KROVOS IR TRANSPORTAVIMO VARIANTAI

4.1. NAFTOS IR ŠNP TRANSPORTAVIMĄ IR KROVĄ RIBOJANTYS FAKTORIAI

Galimi naftos ir ŠNP krovos bei transportavimo variantai AB „Mažeikių nafta“ gali būti įvairūs – nulinis variantas; transportavimas tik geležinkeliais, tik vamzdynu arba abiem keliais; transportavimas per Būtingės terminalą, per Klaipėdos uostą arba apskritai per kitų šalių uostus (Ventspilis ir Liepoja Latvijoje).

Atsižvelgiant į tai, kad Plėtros plano tikslas – siūlyti sprendimus Lietuvos nacionalinės energetikos strategijos tikslams naftos sektoriuje įgyvendinti, transportavimo ne per Lietuvos uostus variantai šioje ataskaitoje detaliau nėra nagrinėjami. Šiame plane yra pateikiama tik apibendrinta informacija apie galimybes transportuoti naftą ir šviesiuosius naftos produktus per Liepojos arba Ventspilio terminalus Latvijoje.

Pirmasis tikėtinas variantas – nulinis variantas, t.y. situacija paliekama analogiška šiandieninei. Tokio varianto trūkumai išdėstyti 1.6. skyriuje. Nesiimdama veiksmų situacijai keisti Lietuva rizikuoja netekti galimybės užtikrinti Nacionalinės energetikos strategijos tikslų įgyvendinimo. Atsižvelgiant į 1.6. skyriuje išdėstytus argumentus tampa akivaizdu, kad naftos vamzdynų infrastruktūrą Lietuvoje plėsti būtina, todėl nulinis variantas atskirai nėra nagrinėjamas.

Atsižvelgiant į esamą transportavimo ir krovos infrastruktūrą Lietuvos pajūryje galima išskirti du pagrindinius transportavimo maršrutų pradinius/galinius taškus – AB „Klaipėdos nafta“ ir Būtingės terminalai.

AB „Mažeikių nafta“ poreikis naftai – 11 mln. t, poreikis produkcijos eksportui – apie 7,15 mln. t. AB „Klaipėdos nafta“ projektinis našumas – 7,1 mln. t. Būtingės terminalo plūduro projektinis našumas – 14 mln. t. Akivaizdu, kad AB „Klaipėdos nafta“ terminalas dėl pajėgumų stokos gali tarnauti tik kaip papildomas, bet ne pagrindinis transportavimo ir krovos taškas.

Pagrindiniai realūs keliai šiems taškams pasiekti yra geležinkelis arba vamzdynas. Geležinkelio variantas priskirtinas nuliniam scenarijui, kuris šioje ataskaitoje nenagrinėjamas dėl aukščiau išdėstytų priežasčių.

Rengiant AB „Mažeikių nafta“ produkcijos realizavimo ir transportavimo plėtros planą ir siekiant užtikrinti naftos tiekimo patikimumą, numatomi galimo naftotiekio/produktotiekio AB „Klaipėdos nafta“ – AB „Mažeikių nafta“ tiesimo alternatyvūs šio varianto scenarijai.

Parenkant vamzdynų trasavimą, būtinus įrenginius naftos ir naftos produktų apskaitai, pumpavimui, saugojimui, pakrovimui remtasi FLUOR DANIEL parengtu baziniu projektu, AB „PRAMPROJEKTAS“ 2001 m. paruošta galimybių studija, AB „MAŽEIKIŲ NAFTA“ pateikta informacija.

4.2. ESAMA AB „MAŽEIKIŲ NAFTA“ NPG – BŪTINGĖS TERMINALAS TRASA

Sutartis dėl naftotiekio ir produktotiekio Būtingė-Mažeikiai projektavimo užduoties buvo pasirašyta 1994 metais tarp tuomet Mažeikių valstybinės įmonės „Nafta“ ir Valstybinio projektavimo instituto. Naftos terminalo Būtingėje naftotiekio ir produktotiekio Būtingė-Mažeikiai techninis projektas paruoštas pagal užsakovo LR Energetikos ministro pavaduotojo patvirtintą projektavimo užduotį, kuri buvo papildyta 1994 m. liepos 27 ir rugsėjo 14 d. Naftotiekio techninis projektas buvo ruošiamas 1993 metais „Pramprojekto“ atliktų projektinių pasiūlymų I-ojo varianto trasavimo pagrindu.

Dveji vamzdynai buvo projektuojami dvipusiam tekėjimui ir turėjo sujungti buvusią Mažeikių „Nafta“ įmonę su tuomet tik projektuojamu naftos terminalu Būtingėje. Pagal parengtą projektą buvo pastatytas tik naftotiekis. Suprojektuoto naftotiekio d=508 mm. Naftotiekio trasa eina per Palangos miesto, Kretingos, Skuodo bei Mažeikių savivaldybes. Naftotiekio trasa beveik visu ilgiu praeina ariamas bendrovių ir privačių ūkių laukais.

Pagal tuomet galiojusį Vyriausybės nutarimą „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ (VŽ., 1992, Nr. 22-652) magistraliniams naftotiekiams buvo nustatytos šios apsaugos zonos:

▪ išilgai vamzdynų trasos – žemės juosta, kurios plotis po 50 metrų abipus vamzdyno ašies;

▪ žemės ir miškų ūkiui naudojamoje žemėje apsaugos zonos plotis – po 25 metrus abipus vamzdyno ašies.

Tačiau priimta apsaugos zona miško teritorijoje buvo 25 m pločio pagal Miškų Ūkio ministerijos suderinimą, tokiu būdu sumažinant kertamo miško plotą.

Pagal šiuo metu galiojantį Vyriausybės nutarimą „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ (VŽ., 1992, Nr. 22-652; 2005 nutarimo Nr. 343) magistraliniams naftotiekiams nustatomos šios apsaugos zonos:

▪ išilgai vamzdynų trasos – žemės juosta, kurios plotis – po 25 metrus abipus vamzdyno ašies;

▪ išilgai kelių eilių vamzdynų trasos – žemės juosta, kurios plotis – po 25 metrus nuo kraštinių vamzdynų ašies.

Naftotiekio trasa, einanti per Palangos miesto, Kretingos, Skuodo bei Mažeikių savivaldybes, aprašyta pagal Valstybės įmonės registrų centro 2006 metų duomenis.

Palangos miesto savivaldybė. Pastatytas ir šiuo metu eksploatuojamas magistralinis naftotiekis prasideda Palangos miesto savivaldybės teritorijoje. Nuo Būtingės naftos terminalo tinklų koridoriaus, apeina Palangos kanalizacijos vandenų valymo įrenginius ir įeina į Šventosios kurortinius miškus, kerta plentą Klaipėda-Liepoja, Šventosios upę. Pagal Valstybės įmonės registrų centro 2006 metų rugsėjo 10 dienos duomenis šioje savivaldybėje naftotiekis kerta 3 kadastro blokus. Vienas jų yra įteisintas, kaip bendrovės žemės sklypas. Bendrovės sklype žemė apsauginėje zonoje yra įteisinta pilnai, tačiau likusiuose sklypuose žemė neįteisinta. Įteisinto sklypo nuosavybės dokumentuose yra įrašytos specialios sąlygos.

Kretingos rajono savivaldybė. Naftotiekis tęsiasi per Kretingos rajoną. Apeidamas Laukžemės gyvenvietę kerta sureguliuotą Kulšės upę ir jos šlaitus, netoli Senosios Įpilties vėl praeina eksploataciniu mišku ir, perkirtęs Juodupę, įeina į Skuodo rajoną. Kretingos rajone magistralinis naftotiekis kerta 8 kadastro blokus, kuriuose viso yra įteisinta 61 proc. žemės. Iš viso yra įteisinti 67 žemės sklypai, 20-iai jų nėra įrašytos specialios sąlygos.

Skuodo rajono savivaldybė. Skuodo rajone Šventosios miške naftotiekis praeina šalia esamos spaudiminės kanalizacijos iš Mažeikių „Naftos“ įmonės. Toliau naftotiekis apeina Lenkimų gyvenvietę, kerta sureguliuotas Luknės ir Duobupio upelius, kerta Bartuvos upę ir apeidamas Skuodą prie Latvijos sienos kerta geležinkelį, plentą į Latviją ir toliau eina šiauriniu Lietuvos pakraščiu, apeidamas Navydžių gyvenvietę bei Andreikiškių mišką. Toliau kerta sureguliuotas Lendimo ir Dabrupio upes, šiaurėje apeina Aleksandrijos gyvenvietę ir artėja prie plento Skuodas-Mažeikiai. Vietomis naftotiekis patenka į eksploatuojamus miškelius, apeina Nevidanskio žemaičių botanikos parką; kerta sureguliuotą Spigino upę, Apšės upę, Gabižiaus upę ir, apėjęs Verėtos slėnį, išeina į Mažeikių rajoną. Pagal Valstybės įmonės registrų centro duomenis šiame rajone yra 18 kadastro blokų, kuriuose viso 84 proc. žemės yra įteisinta. Čia suformuotų ir įteisintų sklypų yra 404 ir tik 17-oje iš jų nėra įrašytos specialiosios sąlygos dėl nutiesto naftotiekio.

Mažeikių rajono savivaldybė. Mažeikių rajone naftotiekis praeina šalia plento Skuodas-Mažeikiai, kerta Gedvydo sureguliuotą upelį, apeina šiauriniu pakraščiu Židikus ir šalia esamų dviejų spaudiminės kanalizacijos vamzdžių pasisuka link Mažeikių „Naftos“ įmonės. Toliau įlenda į eksploatuojamą mišką, kerta Dubulio sureguliuotą upelį ir dar kartą perkirtęs geležinkelį, praeina mišku; perkirtęs Eglynupio bei Skutulo upes pasiekia įmonės „Mažeikių nafta“ tvorą. Įmonės teritorijoje naftotiekis ant esamų aukštų atramų virš žemės pasiekia siurblinę. Šis rajonas padalintas į 10 kadastro blokų, 69 proc. žemės yra įteisinta. Įteisintų sklypų yra 70, vienas iš jų priklauso bendrovei. Iš įteisintų sklypų 9-iuose nėra įrašytos specialios sąlygos.

Pagal šiuo metu galiojantį Žemės įstatymo pakeitimo įstatymą (VŽ., 2004, Nr. 28-868) žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu pagal valstybės institucijų ar savivaldybės tarybų arba jų įgaliotų institucijų ar įstaigų prašymą, kai ši žemė pagal teritorijų planavimo dokumentus reikalinga: magistraliniams vamzdynams; įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė ir kitais 45 įstatymo straipsnyje nurodytais atvejais.

4.3. GALIMI ALTERNATYVINIAI NAFTOS IR ŠNP KROVOS IR TRANSPORTAVIMO VAMZDYNAIS SCENARIJAI

Numatomos nagrinėti techninės ir teritorinės alternatyvos (žiūr. 1 priedą)

Lietuvoje:

ŠNP transportavimui (žiūr. 3 pav. ŠNP transportavimo techninės ir teritorinės alternatyvos):

A. Produktotiekio trasa AB „Mažeikių nafta“ NPG – Būtingės terminalas, numatant šviesiųjų naftos produktų apskaitos, perpumpavimo, saugojimo ir perkrovimo įrenginių statybą ir įrengimą Būtingės terminalo aikštelėje bei Baltijos jūros akvatorijoje (pagal Fluor Daniel parengtą bazinį projektą);

B. Produktotiekio trasa AB „Mažeikių nafta“ NPG – Laukžemė – AB „Klaipėdos nafta“ (pagal AB „Pramprojektas“ 2001 m. galimybių studijoje parinktą trasos variantą), numatant šviesiųjų naftos produktų apskaitos, perpumpavimo ir saugojimo įrenginių statybą ir įrengimą Būtingės terminale ir/arba AB „Klaipėdos nafta“;

C. Produktotiekio trasa AB „Mažeikių nafta“ NPG – Būtingės terminalas – AB „Klaipėdos nafta“. Atkarpa AB „Mažeikių nafta“ NPG – Būtingės terminalas identiška AB „Pramprojektas“ 2001 m. galimybių studijoje parinktam atkarpos variantui, o atkarpą Būtingės terminalas – AB „Klaipėdos nafta“ siūloma tiesti Baltijos jūros dugnu. Taip pat numatoma šviesiųjų naftos produktų apskaitos, perpumpavimo ir saugojimo įrenginių statyba ir įrengimas Būtingės terminale ir/arba AB „Klaipėdos nafta“;

D. Produktotiekio trasa AB „Mažeikių nafta“ NPG – Būtingės terminalas – AB „Klaipėdos nafta“. Atkarpa AB „Mažeikių nafta“ NPG – Būtingės terminalas identiška AB „Pramprojektas“ 2001 m. galimybių studijoje parinktam atkarpos variantui, o atkarpą Būtingės terminalas – AB „Klaipėdos nafta“ siūloma tiesti geležinkelio Skuodas-Kretinga-Klaipėda apsaugos juostoje arba greta jos. Taip pat numatoma šviesiųjų naftos produktų apskaitos, perpumpavimo ir saugojimo įrenginių statyba ir įrengimas Būtingės terminale ir/arba AB „Klaipėdos nafta“;

(pav.)

3 pav. ŠNP transportavimo techninės ir teritorinės alternatyvos

Naftos transportavimui (žiūr. 4 pav. Naftos transportavimo techninės ir teritorinės alternatyvos):

E. Naftotiekio trasa Laukžemė – AB „Klaipėdos nafta“ NPG (pagal AB „Pramprojektas“ 2001 m. galimybių studijoje parinktą trasos variantą), numatant naftos apskaitos, perpumpavimo ir saugojimo įrenginių statybą ir įrengimą AB „Klaipėdos nafta“;

F. Naftotiekio trasa Laukžemė – Būtingės terminalas – AB „Klaipėdos nafta“ (Baltijos jūros dugnu), numatant naftos apskaitos, perpumpavimo ir saugojimo įrenginių statybą ir įrengimą AB „Klaipėdos nafta“;

G. Naftotiekio trasa Laukžemė – AB „Klaipėdos nafta“ (geležinkelio Skuodas-Kretinga-Klaipėda apsaugos juostoje arba greta jos), numatant naftos apskaitos, perpumpavimo ir saugojimo įrenginių statybą ir įrengimą AB „Klaipėdos nafta“.

(pav.)

4 pav. Naftos transportavimo techninės ir teritorinės alternatyvos

Galimi vamzdynų variantai Latvijoje (žiūr. 5 pav. Projektuojamų naftotiekių ir produktotiekių trasos Latvijoje):

ŠNP ir naftos transportavimui per Ventspilio terminalus:

H. Produktotiekis AB „Mažeikių nafta“ NPG – Ventspilio terminalas projektuojamas greta esamo naftotiekio. Taip pat numatoma šviesiųjų naftos produktų apskaitos ir perpumpavimo įrenginių statyba ir įrengimas Ventspilio terminale.

I. Nauja naftotiekio trasa AB „Mažeikių nafta“ NPG – Ventspilio terminalas projektuojama nuo esamo naftotiekio iki AB „Mažeikių nafta“ NPG.

J. Naftos transportavimui iš Ventspilio terminalo iki AB „Mažeikių nafta“ NPG projektuojama panaudoti esamų naftotiekių Polockas-Biržai-Ventspilis bei Polockas-Biržai-Mažeikiai atkarpas Ventspilis-Biržai ir Biržai-Mažeikiai, atlikus būtinus vamzdyno kokybės patikrinimo ir modernizavimo darbus bei pertvarkius vamzdyno Ventspilis-Biržai atkarpą reversiniam darbo rėžimui.

ŠNP ir naftos transportavimui per Liepojos terminalus:

K. Produktotiekis AB „Mažeikių nafta“ NPG – Liepoja būtų projektuojamas greta esamo naftotiekio Mažeikiai-Būtingė iki Skuodo, vėliau, kirtus Lietuvos Respublikos sieną, produktotiekis būtų projektuojamas Latvijos teritorijoje iki Liepojos terminalo. Taip pat, esant technologinei būtinybei, numatoma šviesiųjų naftos produktų apskaitos, perpumpavimo ir saugojimo įrenginių statyba ir įrengimas Liepojos terminale;

L. Naftotiekis AB „Mažeikių nafta“ NPG – Liepoja būtų projektuojamas kaip esamo naftotiekio Mažeikiai-Būtingė atšaka nuo Skuodo iki Liepojos. Taip pat numatoma naftos apskaitos, perpumpavimo ir saugojimo įrenginių statyba ir įrengimas Liepojos terminale.

(pav.)

5 pav. Projektuojamų naftotiekių ir produktotiekių trasos Latvijoje.

Komentarai dėl galimų vamzdynų trasų ir jų techninių charakteristikų.

A Būtingės terminalo plėtra

Pagal parengtą „Fluor Daniel“ bazinį projektą Būtingės terminale buvo numatyta ne tik naftos, bet ir jos šviesiųjų produktų krova. Projekto dalis naftos krovai buvo įgyvendinta, o ŠNP krovai – ne.

Nagrinėjama alternatyva numato šviesiųjų naftos produktų apskaitos, perpumpavimo, saugojimo ir perkrovimo įrenginių statybą tiek terminalo žemyninėje, tiek ir jūrinėje dalyse.

Terminalo jūrinėje dalyje „Fluor Daniel“ projekte buvo projektuojamas plūduras (toliau – SPM) galintis aptarnauti iki 30.000 DWT tanklaivius. Šiuo metu populiariausi yra 7.000–50.000 DWT talpos tanklaiviai. Atsižvelgiant į ateities perspektyvas turėtų būti numatyta galimybė krauti iki 100.000 DWT talpos tanklaivius, todėl nagrinėjama SPM perkėlimo toliau nuo kranto, kur gylis didesnis, galimybė.

Siūlomas variantas statyti naują plūdurą¹ jūros zonoje, kur gylis yra 20 m. Planuojama perspektyvinė plūduro vieta P/PV kryptimi, apie 3–3,5 km atstumu nuo jau veikiančio naftos krovos plūduro.

___________________

¹ Analogiški plūdurai, veikiantys Europoje:

• Frederisshaven, Jutlan, Danija (aviacinis kuras, dyzelinas); gylis – 15 m; <35.000 DWT;

• Vasilikos, Kipras (krosnių kuras); gylis – 30 m; <80.000 DWT;

• Fiumicino R2 Deposito, Italija (krosnių kuras, gazolis); gylis – 20 m; <50.000 DWT;

• Beddawi & Zahrani Power Plants, Libanas (gazolis); gylis – 23 m; <60.000 DWT.

B/E Produktotiekio ir naftotiekio trasa Laukžemė – AB „Klaipėdos nafta“

AB „Pramprojektas“ 2001 m. parengė galimybių studiją, kurioje parinko trasos variantą nuo Laukžemės iki AB „Klaipėdos nafta“.

Vamzdyno Laukžemė (vakarinė pusė) – AB „Klaipėdos nafta“ ilgis – 44 km; apeinant Girkalius – 42,7 km.

Vamzdyno trasa ėjo per Kretingos ir Klaipėdos raj. bei Klaipėdos m. teritorijas, daugiausia per žemės ūkio ar miško paskirties žemę. Jau tuomet išryškėjo tam tikri galimi žemėnaudos konfliktai ir trasos koregavimo būtinybės. Parengus Klaipėdos raj. ir Klaipėdos m. Bendruosius planus, kuriose vamzdyno trasa nenumatyta, žemėnaudos situacija tapo dar sudėtingesnė.

Šiuo metu pradėtame rengti Kretingos raj. Bendrajame plane taip pat planuojami žemės paskirties pakeitimai ir gyvenamajai statybai skirtų plotų ženklus padidinimas. AB „Mažeikių nafta“ pateikė prašymą Kretingos raj. savivaldybei dėl būtinybės numatyti trasas Kretingos raj. Bendrajame plane (2 priedas).

C/F Produktotiekio ir naftotiekio trasa Laukžemė – Būtingės terminalas – AB „Klaipėdos nafta“ Baltijos jūros dugnu

Atkarpa AB „Mažeikių nafta“ NPG – Būtingės terminalas identiška AB „Pramprojektas“ 2001 m. galimybių studijoje parinktam atkarpos variantui, t.y. būtų nutiestas šalia esamo naftotiekio.

Nuo Laukžemės iki AB „Klaipėdos nafta“ vamzdynas būtų tiesiamas jūros dugnu, laikantis giliau 20 m izobatos, taip aplenkiant Lietuvos pajūryje esančią Natura 2000 teritoriją.

Atstumas nuo Būtingės terminalo iki susikirtimo su kranto linija – 2,5 km. Vamzdyno trasos jūroje ilgis – 48 km. Atstumas nuo susikirtimo su kranto linija I Melnragėje iki AB „Klaipėdos nafta“ – 0,5 km.

D/G Produktotiekio ir naftotiekio trasa AB „Mažeikių nafta“ NPG – Būtingės terminalas – AB „Klaipėdos nafta“ geležinkelio Skuodas-Kretinga-Klaipėda apsaugos juostoje

Šviesiųjų naftos produktų ir naftos transportavimas gali būti analizuojamas ir nustatomi jos trasų variantai tiesiant vamzdyną geležinkelio apsaugos ir nusavinimo zonos pakraščiu arba šalia jos, sudarant bendrą 75–100 m apsaugos zoną.

2001 m. AB „Pramprojektas“ galimybių studijoje variantas tiesti vamzdynus geležinkelio apsaugos zonoje arba šalia jos buvo tik paminėtas, tačiau detaliau nenagrinėtas, nors leistų išvengti daugumos žemėnaudos konfliktų. Dėl paminėtų klausimų nagrinėjimo AB „Mažeikių nafta“ kreipėsi į VĮ „Lietuvos geležinkeliai“.

Vamzdyno Laukžemė (rytinė pusė) – AB „Klaipėdos nafta“ ilgis – 41,8 km; apeinant Kretingą ir Pašertupį – 48,8 km.

H/I Produktotiekio ir naftotiekio trasa AB „Mažeikių nafta“ NPG – Ventspilio terminalas

Priklausomai nuo konkrečios trasuotės vamzdyno ilgis nuo Mažeikių NPG iki Ventspilio būtų apie 140–150 km. Šviesiųjų naftos produktų ir naftos transportavimas per Latvijos teritoriją šiame Plėtros plane detaliai nėra nagrinėjamas, kadangi toks vertinimas atliekamas atskirai vykdomoje studijoje. Šiame plane pateikiama tik apibendrinta informacija apie galimus investicijų kaštus, jeigu, atlikus preliminarų techninį-technologinį, trasologinį bei aplinkosauginį vertinimą, būtų apsispręsta toliau nagrinėti šiuos variantus.

J Naftotiekio trasa AB „Mažeikių nafta“ NPG – Ventspilio terminalas

Naftos transportavimui iš Ventspilio terminalo iki AB „Mažeikių nafta“ NPG projektuojama panaudoti esamų naftotiekių Polockas-Biržai-Ventspilis bei Polockas-Biržai-Mažeikiai atkarpas Ventspilis-Biržai ir Biržai-Mažeikiai, atlikus būtinus vamzdyno kokybės patikrinimo ir modernizavimo darbus bei pertvarkius vamzdyno Ventspilis-Biržai atkarpą reversiniam darbo rėžimui. Bendras vamzdyno ilgis būtų apie 480 km.

K/L Produktotiekio ir naftotiekio trasa AB „Mažeikių nafta“ NPG – Liepojos terminalas

Produktotiekis AB „Mažeikių nafta“ NPG – Liepoja būtų projektuojamas greta esamo naftotiekio Mažeikiai-Būtingė iki Skuodo, vėliau, kirtus Lietuvos Respublikos sieną, produktotiekis būtų projektuojamas Latvijos teritorijoje iki Liepojos terminalo. Taip pat, esant technologinei būtinybei, numatoma šviesiųjų naftos produktų apskaitos, perpumpavimo ir saugojimo įrenginių statyba ir įrengimas Liepojos terminale. Naftotiekis AB „Mažeikių nafta“ NPG – Liepoja būtų projektuojamas kaip esamo naftotiekio Mažeikiai-Būtingė atšaka nuo Skuodo iki Liepojos. Taip pat numatoma naftos apskaitos, perpumpavimo ir saugojimo įrenginių statyba ir įrengimas Liepojos terminale.

5. VAMZDYNŲ STATYBOS SAUSUMOJE SĄLYGŲ CHARAKTERISTIKA

5.1. SAUGOMOS TERITORIJOS

Nagrinėjami vamzdynų trasų variantai sausumoje nepatenka į saugomas ir Natura 2000 teritorijas. Artimiausios saugomos teritorijos yra (3 priedas):

– Pajūrio regioninis parkas;

– Pajūrio kopos;

– Nemirsetos smiltpievės;

– Sudėnų botaninis – zoologinis draustinis.

Informacija apie saugomas teritorijas ir jose saugomas vertybes:

Saugoma teritorija	Apsaugos statusas	Preliminarus buveinių plotas, ha	Saugomos vertybės
Pajūrio regioninis parkas	LR regioninis parkas	5033 ha
Pajūrio kopos	NATURA 2000 Gamtinių buveinių apsaugai svarbi teritorija	422 ha Patenka į Pajūrio regioninio parko (dalis Nemirsetos, Šaipės kraštovaizdžio draustinių ir Plazės rezervatas)	2110, Užuomazginės pustomos kopos; 2120, Baltosios kopos; 2130, Pilkosios kopos; 2170, Kopų gluosnynai; 2170, Kopų gluosnynai; 2180, Medžiais apaugusios pajūrio kopos; 2320, pajūrio smėlynų tyruliai; 6210, Stepinės pievos; 6510, Šienaujamos mezofitų pievos
Nemirsetos smiltpievės	NATURA 2000 Paukščių apsaugai svarbi teritorija	Pajūrio regioninio parko dalis	Dirvoniniai kalviukai
Sudėnų botaninis – zoologinis draustinis		110 ha

Vadovaujantis LR vyriausybės nutarimu dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo (1992-05-12 Nr. 343) XXXIV straipsnio 136 punktu (pakeitimai 1996-09-30, VŽ., 1996, Nr. 93-2193 (1996-10-04)), visose nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose draudžiama 136.7. vykdyti bet kokius statybos, žemės kasybos bei rekreacijos infrastruktūros įrengimo darbus be nustatyta tvarka parengto projekto, kuris, be kitų institucijų turi būti suderintas su Aplinkos ministerija ir parko administracija.

Arčiausiai saugomos teritorijos nagrinėjamų vamzdynų trasa praeina prie Kalotės gyvenvietės, kur ji priartėja prie Pajūrio regioninio parko. Šiame ruože planuojamą trasą nuo parko ribos skiria geležinkelis.

5.2. KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI

Artimiausiai nuo nagrinėjamo vamzdyno trasų (Pramprojekto variantas) registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės pateiktos 9 lentelėje.

9 lentelė. Artimiausi produktotiekio trasai nekilnojamo kultūros paveldo objektai

Pavadinimas	Kultūrinė vertė ir pagrindiniai duomenys	Adresas	Situacija	Teritorijos plotas, ha
Kalnuvėnų kapinynas. Traukiamas į NKV registrą	Archeologinė istorinė vertė kapinynas, senosios kapinės	Kalnuvėnų k. Sendvario sen. Klaipėdos raj. Klaipėdos aps.	400 m. 5 p.r. nuo Klaipėdos -Palangos kelio kryžkelės su Klaipėdos – Kretingos keliu į Girkalius, 0,35 km. į p. nuo Vydmantų k. kapinių ir 0,25 km. Į š.r. nuo Anaičių-Girkalių kelio.	1,20
Letūkų k. senosios kapinės L315 (Senosios kapinės)	Istorinė vertė Palaidoti senieji Letūkų k. gyventojai	Letūkų k. Kretingalės sen. Klaipėdos raj. Klaipėdos aps.	300–320 m. į š. Nuo kelio Kretingalė – į kelią Klaipėda – Liepoja, 34–44 m į v. nuo kelio Kretingalė – Girkaliai	0,16
Kopūstų k. senosios kapinės L319 (Senosios kapinės)	Istorinė vertė Palaidoti senieji Kopūstų k. gyventojai	Kopūstų k. Kretingalės sen. Klaipėdos raj. Klaipėdos aps.	250 m. į r. nuo kelio Klaipėda – Liepoja ir į Dargužius sankirtos 190 m. į r. nuo kelio Klaipėda – Liepoja	0,05
Girkalių k. senosios kapinės L322 (Senosios kapinės)	Istorinė vertė Palaidoti senieji Girkalių k. gyventojai	Girkalių k. Kretingalės sen. Klaipėdos raj. Klaipėdos aps.	220–270 m. į š. nuo kelio Letūkai – į kelią Klaipėda – Liepoja, Girkalių k. senkapių v. pakraštys	0,19
Girkalių, Ramūčių kapinynas A408P (Senosios kapinės)	Archeologinė istorinė vertė kapinynas, senosios kapinės	Girkalių k. Kretingalės sen. Klaipėdos raj. Klaipėdos aps.	2,3 km. ŠR kryptimi nuo Klaipėdos – Palangos kelio kryžkelės su keliu į Girkalius, 0,35 km. į p. nuo Vydmantų k. kapinių ir 0,25 km. ŠR kryptimi nuo Anaičių – Girkalių kelio.	2,00; Vizualinės aps. Zona 108,32

Vertinant vamzdyno tiesimo bei eksploatavimo technologijas galima teigti, kad pagrindinis poveikis kultūros paveldo objektams gali būti tik fizinis, jei būtų pažeistas esamas kultūrinis sluoksnis.

Pagal nagrinėjamus trasos variantus didžiausia rizika pažeisti galimą kultūrinį sluoksnį yra ties Žibininkais ir Kiauleikiais (Kretingos raj.), bei ties Kopūstų k. – Kalnuvėnais (Klaipėdos raj.). Šiose vietose parinkus trasą tikslinga atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Tokie tyrimai turi būti atlikti prieš pradedant statybos darbus.

5.3. KRAŠTOVAIZDIS

Pagal Lietuvos gamtinį ir urbanistinį karkasą ir išskirtas kraštotvarkos zonas, vamzdyno trasos šiaurinė ir pietinė dalis kerta gamtinio karkaso respublikinės reikšmės geoekologinę takoskyrą, esančią Šventosios – Laukžemės ir Girulių – Klaipėdos (Melnragės) ruožuose. Pagal kraštotvarkos suskirstymą trasos šiaurinė dalis yra miškų ūkio interesų ir rekreacinės teritorijos interesų zonoje, o pietinė trasos dalis be šių zonų patenka dar ir į konservacinės teritorijos kraštovaizdžio apsaugos interesų zoną (Giruliai ir Pajūrio regioninis parkas). Taip pat pietinė trasos dalis eina per urbanistinio karkaso (Klaipėda – Melnragė) – gyvenamąją, pramonės ir transporto interesų zoną. Likusioji vidurinioji trasos dalis eina per vidinį stabilizacijos regioninį mazgą. Tankiai apgyvendintos teritorijos sudaro apie trečdalį trasos, ypač Palangos – Vidmantų ruože, prie Girkalnio, Kalotės ir Klaipėdos Labrinciškės II gyvenamajame kvartale ir Melnragėje. Vamzdynų trasa gali pakoreguoti gyvenamajai statybai planuojamas Kretingos ir Klaipėdos raj. bei Klaipėdos m. teritorijas.

Pagal Lietuvos fizinį-geografinį rajonavimą produktotiekio Laukžemė-AB „Klaipėdos nafta“ trasa (B/E variantai) prasideda Baltijos pakrantės lygumos Palangos-Šventosios mikrorajono stambiai banguotame smėlingame, miškingame vietovaizdyje. Šis vietovaizdis trasoje apima Drumulių-Mažučių spygliuočių miško masyvą. D/G trasos variantai (geležinkelio apsaugos zona) prasideda Vakarų Žemaičių lygumos Darbėnų mikrorajono stambiai banguotame priesmėlingame agrariniame vietovaizdyje.

Į pietus nuo Šventosios trasa patenka į Vakarų Žemaičių lygumos Rudaičių-Karklininkų mikrorajoną, pradžioje į stambiai ir lėkščiai kalvotą lobuotą priesmėlingą agrarinį vietovaizdį, o nuo Vidmantų į pietus – į smulkiai ir apystačiai gūbriuotą lobuotą priemolingą agrarinį vietovaizdį. Dar toliau į pietus trasa patenka į Baltijos pakrantės lygumos Klaipėdos-Girulių mikrorajono Litorinos jūros plokščiųjų terasų, apaugusių šilais, vietovaizdį, kuris arčiau jūros pereina į senųjų kopų smulkiai ir stačiai gūbriuotą smėlingą vietovaizdį.

Nežiūrint į tam tikrus reljefo vizualiai mažai pastebimus skirtumus, didžiausioje trasos dalyje sutinkamas agrarinis lyguminis ir žymiai mažesnėje dalyje – miškingas lyguminis kraštovaizdis. Šie kraštovaizdžiai neturi didesnės mozaikinės gamtinės įvairovės. Juos gan žymiai paįvairina tik urbanizuoti kompleksai ir komunikacijų infrastruktūra.

Melioracija padarė tankesnį hidrografinį tinklą. Trasoje daugiausia sutinkami kanalizuoti upeliai ir melioraciniai kanalai. Statant vamzdyną palei geležinkelį, trasa kirstų natūralius upelius: Danę, Tenžę, Darbą, Kulšę.

Miškingumas išsidėstęs netolygiai. B/E trasos variante yra du dideli miško masyvai: vienas šiaurėje (Drumulių-Mažučių), kuris sudaro 10,3 % ir kitas pietuose (Girulių-Klaipėdos) – 15,5 %. Viduryje trasos yra Joskaudų miškas, kuris sudaro 1,6 % visos trasos. Miškų masyvuose vyrauja pušies medynai.

Trasoje natūralių žemėveikslių nėra; miškai yra sodinti, vandens telkiniai melioracijos pakeisti arba naujai sudaryti. Šiuos kraštovaizdžio elementus galima priskirti tik prie pusiau natūralių žemėveikslių.

Apie 90 % ariamos žemės yra numelioruota. Tiesiant vamzdyną, čia bus pažeistas drenažas ir dirvožemio drėgmės balansas. Miško masyvuose turės būti kertamas miškas. Užbaigus darbus ir atlikus dirvožemio rekultivaciją, drenažo atstatymą ir pilną teritorijos sutvarkymą, žemėveiksliai bus atstatyti ir jų žemėnauda nepasikeis. Išimtį sudaro tik miškai, kur, pagal vamzdyno apsaugos nuostatus, nebus leidžiama trasą vėl apsodinti mišku.

5.4. PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIAI

Visos nagrinėjamos teritorijos upės priklauso Baltijos jūros baseinui. Didžiausios čia tekančios upės yra Akmena – Danė ir Šventoji.

Akmena – Danė prasideda 7 km į vakarus nuo Salantų miestelio, Grūšlaukio pelkėtuose miškuose. Nuo versmių iki Kretingos vadinama Akmena (45 km), toliau, žemupyje, – Dane. Įteka į Kuršių marias Klaipėdoje, 2 km nuo jūros vartų. Upės ilgis – 64,5 km, kritimas – 56 m, tėkmės greitis – 0,1 – 0,2 m/s, vidutinis daugiametis debitas – 7,3 m³/s, nuotėkio modulis – 11,6 l/s km², vidutinis nuolydis – 0,00088. Pastarasis upės išilginiame profilyje labai kinta – antai 16 km aukštupio atkarpos nuolydis – 0,000174, o 15 km žemupio – tik 0,00007. Akmenos – Danės baseino plotas – 595 km². Baseinas gana asimetriškas – kairioji pusė daug didesnė. Danės slėnis yra 100 – 200 m pločio, vaga – nuo 7 – 10 m aukštupyje iki 40 – 50 m pločio žemupyje. Upės gylis vidurupyje – 1 – 2 m, žemupyje 2 – 5 m, o Klaipėdoje – 5 – 6 m. Upė turi apie 20 intakų. Tai maži, 25 – 4 km ilgio, upeliai.

B/E variantų trasa tiesiogiai susijusi tik su paskutiniu dešiniuoju intaku – Purmalės upeliu, kurį trasa kerta (susikirtimo taškas yra beveik už 1 km į rytus nuo Kalotės gyvenvietės). Artimiausias atstumas nuo šios trasos iki Danės upės (ties Labrenciške) yra 1,4 km. Pačią Akmenos – Danės upę trasa kirstų vedant vamzdynus palei geležinkelį.

Šventoji išteka maždaug už 6 km nuo Mosėdžio miestelio. Iš pradžių teka šiaurvakarių kryptimi, prie sienos su Latvijos Respublika, susijungusi su intaku Lukne, pasuka į pietvakarius ir ties Šventosios žvejų uostu įteka į Baltijos jūrą. Upės ilgis – 73,1 km, kritimas – 48 m, vidutinis nuolydis – 0,00065. Išilginiame upės profilyje nuolydis labai kinta. Pavyzdžiui, 16 km aukštupio atkarpos nuolydis – 0,00143, o 11 km žemupyje – tik 0,00004. Šventosios baseino plotas – 472 km², kurio apie 17,2 % tenka Latvijos teritorijai. Baseino upių tinklo tankumas nedidelis – 0,84 km/km². Upės vidutinis debitas – 5,38 m³/s, nuotėkio modulis – 11,4 l/s km². Vamzdyno trasa 1 – 2 kartus kerta Šventosios intakus Kulšę, Karnuotį, Darbą, Lazdupį ir Žibą. Ilgiausias iš jų yra Darba. Jos ilgis – 24,5 km, baseino plotas – 119 km², debitas – 1,36 m³/s, nuotėkio modulis – 11,4 l/s km².

Vietose, kur produktotiekio trasa kerta minėtus upelius, visi jie, išskyrus Kulšę, yra sukanalizuoti (atviro tipo kanalai).

Pietinėje teritorijos dalyje, už 1,2 km į šiaurės rytus nuo Girulių ir už 0,5 km į vakarus – šiaurės vakarus nuo produktotiekio trasos yra Kalotės ežeras. Jo plotas – 47 ha, ilgis – 1,3 km, didžiausias plotis – 0,5 km. Kalotės ežeras lagūninis ir labai seklus. Tai vienas iš sparčiai degraduojančių Lietuvos ežerų – jo gylis siekia tik 1–1,4 m (didžiausias jo gylis yra tik 1,5 m). Ežero kranto linijos ilgis – 3,7 km. Rytinis ir šiaurinis ežero krantai aukštoki, statūs, pietvakarinis ir vakarinis krantai – žemi, pelkėti. Kalotės ežeras įeina į Girulių botaninį zoologinį draustinį. Šiaurės rytiniame ežero krante yra Kalotės kaimas, o pietiniame ir vakariniame krantuose – Girulių pušynas. Šiaurės rytiniame kampe iš ežero išteka Gindulos (Cypos) upelis, įtekantis į Baltijos jūrą.

Šiaurinėje teritorijos dalyje, už 2 km į vakarus nuo Darbėnų ir už 0,2 km į pietus nuo produktotiekio trasos (II varianto) yra didžiausias rajono dirbtinis paviršinio vandens telkinys – Lazdininkų tvenkinys, atsiradęs, patvenkus Darbą – kairįjį Šventosios intaką. Tvenkinys yra už 7,7 km nuo Darbos žiočių. Jis įrengtas 1976 m. Tvenkinio plotas – 108 ha, didžiausias gylis – 4,5 m, vandens tūris – 2,2 mln. m³.

Būsima produktotiekio trasa nuo 10 iki 13 kartų (skirtingais variantais) kerta melioracijos kanalus – dirbtinius 2 – 5 m pločio griovius. Vamzdynas bus klojamas 1,5 m žemiau kanalų dugno.

Beveik visoje produktotiekio trasos dirbamoje žemėje yra įrengta drenažo sistema – 0,7–1,0 m gylyje nuo žemės paviršiaus pakloti keramikiniai sausintuvų ir 2 – 3 m gylyje – rinktuvų vamzdžiai. Pagal AB „Pramprojektas“ vertinimą drenažas, kurį tiesiogiai palies (jis bus apgadintas arba suardytas, o vėliau atstatytas) produktotiekio vamzdžių klojimas, yra nuo 26,85 ha (pagal I trasos variantą) plote arba 34,55 km trasos.

5.5. GYVENAMOJI APLINKA

Planuojama produktotiekio ir naftotiekio trasa eina per Klaipėdos apskrities, Kretingos ir Klaipėdos rajonų bei Klaipėdos miesto savivaldybių teritorijas.

2001 m. planuotas trasos I variantas turėjo būti tiesiamas per mažai apgyvendintas teritorijas: kirsti Želvių kaimą, praeiti netoliese (iki 400 m) pro nedidelius kaimus ir gyvenvietes Kretingos rajone: Laukžemė, Drumuliai, Sausdravai, Lazdininkai, Joskaudai, Žibininkai, Rūdaičiai, Kiauleikiai, Vydmantai, Paražė; Klaipėdos rajone: Girkaliai, Milašiai, Graudūšiai, Letūkai, Bruzdeilynas, Peskojai, Kopūstai, Kalnuvėnai ir Kalotė. Klaipėdos mieste: Kalotės kaimas, Girulių kurortavietė, Labrenciškių privačių namų kvartalas ir Melnragės kurortavietė bei gyvenamųjų namų kvartalas.

Į vamzdyno artimiausią aplinką (iki 1000 m. atstumu) papuola: Kretingos raj. savivaldybėje –Kalgraužiai, Užpelkiai; Palangos savivaldybėje – Vilimiškų gyvenamasis kvartalas ir Anaičių kaimas; Klaipėdos rajone – Gibišelių, Melašių, Šaipių, Grabių, Dargužių bei Zeigių kaimai; Klaipėdos mieste – Plytinės, Mažojo kaimelio ir „Miško“ gyvenamieji kvartalai.

Viso artimiausioje (iki 1000 m.) aplinkoje esančiuose kaimuose, gyvenvietėse ir gyvenamuosiuose kvartaluose gyvena apie 20 000 žmonių. Daugiausia iš jų koncentruojasi Klaipėdos miesto ir Palangos (Vilimiškės) miesto gyvenamuose kvartaluose (apie 12 tūkst.), taip pat tokiose stambiose gyvenvietėse kaip Kretingos raj. Rūdaičiai (apie 1 tūkst.) ir Vydmantai (apie 2 tūkst.) bei Klaipėdos raj. Girkaliai (apie 1 tūkst.).

Šiuo metu demografinė situacija visoje nagrinėjamoje teritorijoje yra labai dinamiška, nes Klaipėdos ir Kretingos raj. sparčiai vystosi gyvenamoji statyba.

Svarstant trasos variantą geležinkelio apsaugos zonoje, į papildomai į galimo poveikio zoną būtų įtrauktos ir Klaipėdos raj. gyvenvietė Kretingalė bei Kretingos raj. gyvenvietės: Kretinga, Darbėnai, Pašertupis ir kt.). Ypatingai daug problemų gali atsirasti vedant trasą per Kretingą ir Pašertupį, todėl paliekant nagrinėjimui šį variantą, būtina svarstyti ir šių gyvenviečių apėjimo galimybes. Tačiau šiais atvejais gerokai padidėtų trasos ilgis (apie 7 km).

5.6. ESAMA INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA

Vamzdyno trasoje sutinkami susikirtimai su inžinerinės infrastruktūros objektais: asfaltuotais autokeliais ir žvyrkeliais, geležinkeliu, veikiančiomis orinėmis 0,4 kV iki 110 kV elektros tiekimo linijomis (toliau – ETL), kitomis požeminėmis komunikacijomis.

Kretingos raj. vamzdyno trasa kerta esamus 3x2 MW ir 2x2 MW vėjo jėgainių parkus.

Vamzdyno tiesimo geležinkelio apsaugos zonoje variantu turės būti įvertinta visa šioje zonoje esama geležinkelio infrastruktūra, numatytos jos apėjimo ar perkėlimo galimybės. Šios priemonės gali būti toliau nagrinėjamos tik esant VĮ „Lietuvos geležinkeliai“ pritarimui ir bendradarbiavimui.

Kretingos gyvenvietės apėjimo atveju, vamzdyno trasa priartės prie magistralinio dujotiekio apsaugos zonos.

6. VAMZDYNŲ STATYBOS JŪROJE APLINKOS SĄLYGŲ CHARAKTERISTIKA

Šis scenarijus numato sujungti Būtingės terminalą ir AB „Klaipėdos nafta“ vamzdynais, kurių pagrindinė trasa eitų jūros dugnu (4 priedas), Lietuvos respublikos ekonominėje zonoje.

Optimaliausias vamzdžių tiesimo būdas parenkamas atlikus jūros dugno tyrinėjimus ir atsižvelgus į įvairius tiesimo metodus. Projektuojant ir tiesiant naftotiekį ar produktotiekį, reikėtų vadovautis DNV tarptautiniu kodeksu ir standartų rinkiniu OS-F 101 „Povandeninės vamzdynų sistemos“ 2005 m.

Vamzdynai tiesiami naudojant inkarinio tipo laivus arba laivus su dinaminiu pozicionavimu. Kartu su tiesimo laivu plaukia ir inkarų perkėlimo laivai – vilkikai, tiekimo laivai ir tyrinėjimo laivai. Atskiri jungiamieji vamzdžiai dažniausiai 12 m ilgio, pristatomi į tiesimo laivą, kur jie suvirinami į vientisą vamzdžių eilę ir nuleidžiami ant jūros dugno. Tiesimo laive vykstantį procesą sudaro vamzdžių virinimas, neardomasis suvirinimo siūlių bandymas, montažinių sujungimų paruošimas ir nuleidimas ant jūros dugno – taip viskas vyksta natūraliu ciklu. Vamzdžių eilė paprastai per galinę laivo dalį yra nuleidžiama ant jūros dugno, tiesimo laivui plaukiant į priekį (vadinamasis, S-lay vamzdžių tiesimo vandenyje tipas). Ant dugno vamzdis tvirtinamas atramomis. Atstumai tarp atramų priklauso nuo dugno sandaros ypatumų, grunto savybių, hidrologinių sąlygų. Alternatyva galėtų būti vamzdžių virinimas sausumoje ir po to jų plukdymas ir suvirinimas reikiamose vietose jūroje.

Priklausomai nuo oro sąlygų vidutinis tiesimo tempas yra apie 2–5 km per dieną. Siekiant užtikrinti minimalų kitų jūroje plaukiojančių laivų poveikį vamzdyno tiesimo darbams, aplink tiesimo laivą nustatoma apsaugos zona (apie 1,5 km spinduliu), kur draudžiamas laivų, įskaitant ir žvejybinius eismas.

Paprastai vamzdynai tiesiami ant jūros dugno ir tik kai kuriose vietose įkasami į jūros dugną. Tai būtina padaryti ties jų išėjimo į krantą taškais ir seklumomis, prie farvaterio, siekiant apsaugoti nuo įvairaus poveikio (laivų, inkarų ir kt.) ir užtikrinti vamzdyno stabilumą. Pilnai įkasti vamzdyną reikia vietose, esančiose priekrantėje, kur didelės bangos ir stiprios srovės. Taip pat vamzdynai įkasami ir kertant kitus vamzdynus arba kabelius. Yra keletas kabelių praėjimo būdų. Telekomunikaciniai kabeliai ties susikirtimo tašku dažniausiai nuleidžiami dar giliau į dugną, užkasami ir tuomet ant viršaus klojami vamzdžiai. Kiti kabeliai gali būti nupjaunami ir išvedami aplink vamzdyną. Elektros kabeliai neturi būti nupjaunami, bet apsaugoti nuo vamzdžių apkrovos, pvz., ties kirtimo tašku iš abiejų pusių, padarant atramas ir uolienų.

Vamzdyno paklojimo griovys gali būti kasamas prie specializuoto povandeninio plūgo pritvirtintomis slidėmis čiuožiant vamzdynu arba iškertant griovį uolienose. Griovys ir vamzdynas užpilami natūraliomis jūros dugno nuosėdomis arba paliekami natūraliam užnešimui.

Atlikus jūros batimetrinius ir kitus tyrimus, bus nustatytas gylis, reljefo ypatumai, geologinė sandara vamzdyno trasoje, kurios ir nulems tiesimo technologijos ypatumus.

Magistralinių naftotiekių apsaugos taisyklės (VŽ., 1998, Nr. 41-1119; 2002, 20-785) nustato pagrindinius magistralinių naftotiekių apsaugai keliamus reikalavimus, užtikrinant jų saugų, patikimą ir efektyvų eksploatavimą ir siekiant išvengti avarijų, sutrikimų ir nelaimingų atsitikimų. Visas naftotiekio ir produktotiekio tinklas turi būti apsaugotas korozijai atsparia. Nuo korozijos sauganti danga dar būna apsaugota betono danga. Betono dangos storis 40–150 mm, kuris suteikia vamzdžiams papildomo svorio, kad jie galėtų stabiliai gulėti ant jūros dugno tiek naftotiekio/produktotiekio įrengimo, tiek eksploatacijos metu.

Katodinė apsauga yra paremta apsauginiais anodais, pvz., iš indžio aktyvinto aliuminio lydinio. Anodai gali būti išdėstyti kas 5–6 jungiamuosius vamzdžius. Techninio projektavimo metu turi būti įvertintas medžiagų, panaudotų dangai ir katodinei apsaugai, poveikis aplinkai tam, kad nebūtų taikomos jūrinei aplinkai pavojingos medžiagos.

Nuo Būtingės terminalo pagrindinės dalies vamzdyno trasa eitų lygiagrečiai jau esamam naftotiekiui. Atstumas iki jūros kranto linijos apie 2,5 km. Vamzdis šioje trasos dalyje yra įgilintas nuo 1,5 m iki 3 m (ties apsaugine kopa) priklausomai nuo reljefo ypatumu. Kranto kirtimo taške produktotiekis galėtų praeiti apie 50 m į pietus nuo esamo naftotiekio. Kaip ir naftotiekio klojimo atveju, intensyvios litodinamikos priekrantės smėlių paplitimo zonoje vamzdis turi būti įgilintas ne mažiau 3 m nuo dugno paviršiaus. Tas pats reikalavimas turi būti taikomas ir vamzdyno išėjimo vietai povandeniniame šlaite prie I Melnragės. Toliau vamzdyno trasa pietvakarių kryptimi driektųsi iki 20 m izobatos ir apeidama saugomas teritorijas įgautų pietryčių kryptį Klaipėdos link. Įėjimo į krantą taškas pirmoje Melnragėje netoli šiaurinio uosto molo. Nuo čia vamzdynas eitų sausuma iki AB „Klaipėdos nafta“, atstumas apie 0,4 km.

Pagrindiniai jūros varianto parametrai:

Atstumas nuo Būtingės terminalo iki susikirtimo su kranto linija – 2,5 km;

Vamzdyno trasos jūroje ilgis – 48 km;

Atstumas nuo susikirtimo su kranto linija I Melnragėje iki AB „Klaipėdos nafta“ – 0,5 km;

Visas ilgis – 51 km.

6.1. JŪROS DUGNO GEOLOGINĖ SANDARA

Jūros priekrantė nuo Klaipėdos iki Būtingės pasižymi savita geologine sandara (5 priedas). Svarbiausias išskirtinis bruožas yra tas, kad kranto zoną nuo atviros jūros čia skiria iš Klaipėdos – Ventspilio plynaukštė, kurios pagrindą sudaro pleistoceno nuogulos. Daug kur šios plynaukštės paviršius nėra padengtas šiuolaikinėmis jūrinėmis nuosėdomis ir atsidengia išplautos reliktinės nuogulos – žvirgždas, gargždas ir rieduliai. Fragmentais aptinkami moreniniai priemoliai. Šiuolaikinių nuosėdų paplitimas yra stebimas nuo kranto linijos iki 4–8 m (Olando kepurė, Palanga), 10-12-16 m. Povandeniniame šlaite aktyvaus smėlio zona yra maždaug iki 10 m gylio, tačiau smėlio migracija stebima ir didesniuose gyliuose.

Ruože tarp kranto linijos ir plynaukštės šiuolaikines dugno nuosėdas sudaro įvairaus rupumo smėlis, vyrauja smulkus smėlis. Ties Būtinge šių smėlių storis siekia iki 6–7 m ir plonėja jūros link. Po jais aptinkamos Litorinos laikotarpio nuogulos, kartais praturtintos organine medžiaga, su durpių, sapropelio tarpsluoksniais. Melnragės link litorinos jūrinių nuosėdų kraigas sutinkamas nuo 1 iki -2 m abs. aukštyje, po postlitorinos nuosėdomis.

Plynaukštės paviršius dažniausiai padengtas įvairaus stambumo rieduliais. Stambiausi iš jų gali siekti net kelis metrus, tačiau jie dažniausiai aptinkami Olando kepurės – Palangos ruože. Padengimas rieduliais dažniausiai nėra ištisinis, kai aptinkami, žvirgždo, gargždo, įvairaus rupumo smėlio laukai. Smėlio storiai tokiose vietose nėra dideli ir siekia apie 0,5 m.

Į šiaurę nuo Klaipėdos plynaukštės klostosi smulkaus smėlio ir stambaus aleurito nuosėdos, kurių formavimuisi įtakos turi ir iš Kuršių marių išnešama nuosėdinė medžiaga.

Tokiu būdu vamzdyno trasa turėtų eiti skirtingos geologinės sandaros plotais:

▪ kranto povandeninis šlaitas, padengtas smėliu;

▪ moreninė eroduota lyguma (reliktinė plynaukštė) padengta rieduliais, žvirgždu, gargždu, smėliu, morena;

▪ jūrinė lyguma, padengta smėliu ir aleuritu.

Jūros dugno geologinės sąlygos yra gana palankios vamzdyno tiesimui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ties Būtinge krantas nėra stabilus ir pagal daugiametes tendencijas patiria ardymą, o ties I Melnrage, krantas akumuliacinis, tačiau dinamines tendencijas lemia Klaipėdos uosto hidrotechninių įrenginių poveikis.

6.2. RELJEFAS

Vamzdyno trasa jūroje galėtų praeiti gyliuose iki 30 m. Tokį jūros gylį pirmiausia apsprendžia tai, kad iki 20 m izobatos yra įsteigtos jūrinės saugomos teritorijos ir yra būtina jas aplenkti.

Šiauriau Klaipėdos plytinčios priekrantės reljefas genezės bei sąskaidos požiūriu – tai pati sudėtingiausia Lietuvos Baltijos jūros priekrantės dalis. Prie kranto vyrauja smėlio zona su jai būdingomis akumuliacinio reljefo formomis: sėkliais ir tarpsėkliais. Už smėlio zonos driekiasi sudėtingo reljefo eroduota moreninė lyguma su povandeniniais gūbriais ir tarp jų įsiterpusiais smėlio kupolais bei kitomis mezo ir mikroreljefo formomis.

Smėlio zonos plotis atkarpoje tarp sienos su Latvija ir Būtingės, kaitaliojasi tarp 320 m ir 830 m. Šiauriau ir piečiau Šventosios molo smėlio zona gerokai prasiplečia (1220–1720 m) ir ima siaurėti tik artėdama prie Ošupio. Tarp Ošupio ir Olando kepurės kranto atkarpos smėlingas kranto povandeninis šlaitas susiaurėja iki 200–300 m. Tiesa, ir šioje priekrantės atkarpoje išsiskiria ruožai, kuriuose smėlio dangos plotis padidėja virš 500 m. Tai kyšuliai ties Palangos tiltu, Nemirseta, moreninio klifo pradžia. Kai kuriose vietose susidaro vadinamieji litodinaminiai koridoriai, jungiantys giliau plytinčius smėlio-aleurito nuosėdomis padengtus dugno plotus su priekrantės smėlio zona.

Priekrantinėje smėlio zonoje daugelyje vietų išryškėja povandeniniai sėkliai ir tarpsėkliai. Šių akumuliacinių formų zonos plotis, einant nuo sienos su Latvija į pietus, kaitaliojasi tarp 100 m ir 270 m. Dažniausiai būna vienas arba du sėkliai, užimantys apie 170 m pločio priekrantės zoną. 200 m pločio sėklių zona atsiranda tik ties Nemirsetos kyšuliu, o po to vėl išnyksta.

Tarp Nemirsetos kyšulio ir krante iškilusio moreninio klifo povandeninių sėklių iš esmės visai nėra, bet toliau į pietus visur yra 1–2 sėkliai, artėjant prie Klaipėdos uosto jų skaičius kaitaliojasi tarp 3 ir 6. Be to, artėjant prie uosto šiaurinio molo, sėkliai praranda įprastą dydį bei pasiskirstymo ritmą. Jie tampa netaisyklingais tiek aukščio, tiek tarpsėklių išgilinimo požiūriu.

Labai nevienoda ir reljefo sąskaida sėklių zonoje. Jei šiaurinėje priekrantės dalyje nuo sienos su Latvija iki Šventosios uosto didžiausias sėklių peraukštėjimas virš tarpsėklio siekė 1,6 m, o tarp Šventosios uosto ir Ošupio – 1,1 m, tai ties Palanga – vos 0,4–0,6 m. Sėklių parametrai dar sumažėja šiauriau Olando kepurės (0,3–0,4 m), toliau vėl padidėja iki 0,7–1,2 m. Netoli Klaipėdos uosto šiaurinio molo plytinčioje priekrantėje sėklių zonoje dažniausiai būna itin gilus kuris nors tarpsėklis ir sėklius virš jo gali iškilti net 2,2 m.

Moreninės povandeninės lygumos sąskaida taip pat labai nevienoda. Išilgai kranto besidriekiantys gūbriai atskirais atvejais iškyla virš lygumos 5–7 m. Iki 15 m izobatos kranto zona labai dideliu gūbriuotumu išsiskiria Olando kepurės ir kiek į šiaurę nuo kyšulio esančioje atkarpoje. Atskirų gūbrių aukštis čia paprastai viršija 6 m. Taip iškilę gūbriai sąlygoja didžiausių bangų sugožimą net 1,7–1,9 km nuo kranto. Didele abraduotos moreninės lygumos sąskaida išsiskiria ir Palangos-Nemirsetos priekrantė iki 15–20 m. Šioje vietoje aptikti gilūs morenoje išgraužti kanjonai. Tuo tarpu priekrantėje šiauriau Šventosios ir Būtingės moreniniai dariniai didele reljefo sąskaida neišsiskiria.

Jūrinė lyguma už plynaukštės pasižymi išlygintu reljefu.

Vertinant vamzdyno trasos reljefą ir litodinamikos ypatumus, sudėtingiausia situacija yra povandeninių sėklių zonoje. Vamzdyną šioje zonoje būtina įgilinti iki gylių užtikrinančių nuosėdinės storymės stabilumą. Vamzdyno trasa moreninę plynaukštę nuo Būtingės iki Palangos kerta didesniuose negu 20 m gyliuose. Preliminariu vertinimu reljefo sąskaida čia nėra labai išraiškinga, tačiau tik po detalių batimetrinių matavimų bus galima parinkti optimalų vamzdyno klojimo variantą.

6.3. BIOTOPAI

Būtingės naftos terminalo jūrinės dalies rajone yra smėlėto, akmenuoto dugno bei žvirgždo biotopai. Didžiausias zoobentoso gausumas ir įvairovė būdinga akmenuotam dugnui, kur rieduliai ir akmenys gargždo laukuose apaugę dvigeldžiais moliuskais Mytilus edulis. Midijų kolonijose taip pat gausios ir kitos zoobentoso rūšys: ūsakojai vėžiagyviai Balanus improvisus, smulkios daugiašerės kirmėlės Fabricia sabella, Gammarus genties šoniplaukos. Dėl didelės gamtinių sąlygų įvairovės kiekybiniai bentosinių organizmų rodikliai akmenuotame dugne labai skiriasi. Žvirgždo biotope su smėlio ir gargždo laukais zoobentoso rūšių įvairovė, gausumas ir biomasė yra mažiausi. Tipiškos rūšys yra mažašerės (Oligochaeta) ir daugiašerės kirmėlės Marenzelleria viridis ir Nereis diversicolor, tačiau dėl skirtingų aplinkos sąlygų vienos vyraujančios rūšies čia nėra. Smėlėtame dugne Būtingės rajone, kaip ir visoje Lietuvos priekrantėje, vyrauja į dugno nuosėdas įsirausiančios rūšys: dvigeldžiai moliuskai Macoma baltica (vidutiniškai 70 %) ir daugiašerės kirmėlės Marenzelleria viridis (vidutiniškai 14 %). Tokiam dugnui būdinga mažiausia zoobentoso rodiklių kaita. 25–30 m gyliuose vyrauja vidutinio smėlio su Macoma balthica bendrija biotopas, tačiau lokaliai paplitę ir žvirgždo laukai su Hediste diversicolor. Pastarajam biotopui būdingos stambesnės nei 1 mm nuosėdų frakcijos, o dalelių, kurių diametras smulkesnis nei 0,25 mm, nėra. Vidutiniuose ir smulkiuose smėliuose dugno bendrijas sudaro iki 14 faunos rūšių. Čia dominuoja dvigeldžiai moliuskai M. balthica, tačiau lokaliai juos gali keisti Marenzelleria neglecta.

Palangos priekrantėje viršutinėje povandeninio šlaito dalyje, nuo dinaminės kranto linijos iki 2–3 m gylio vyrauja judrus smėlis su skurdžia infauna. Šiam ruožui, ypač šiltuoju metų laiku, būdingi judrūs Gammarus genties ir Bathyporeia pilosa vėžiagyviai bei krevetės Crangon crangon. Šios rūšys yra gana svarbus žuvų mailiaus mitybinis objektas. Giliau slūgsančius akmenis ir gargždą ties Palanga apauga midijos ir jūrų gilės, tarp kurių iki maždaug 4–5 m gylio randami pavieniai banguoliai. Giliau, kur bangų mūša ir nešmenų transportas silpnesnis, gargždo ir riedulių dugnas yra tankiai apaugęs banguoliais Furcellaria lumbricalis. Šis biotopas savo savybėmis atitinka į NATURA 2000 sąrašą įtrauktą rifų buveinę, kuri ypač svarbi priekrantės bioįvairovės palaikymui. Šiame biotope, tankiuose banguolių sąžalynuose, formuojasi specifinė dugno bendrija su asocijuotomis rūšimis. Rifai taip pat formuoja slėptuves žuvų mailiui, kuriam mitybos sąlygos čia ypač palankios. Palangos ruožas šiuo metu yra vienintelė vieta Lietuvos priekrantėje, kur iki šiol buvo registruotos rifų radimvietės. Jų pagrindinis paplitimo arealas stebimas 6 – 10 m gyliuose. Giliau, iki 15 m, randamas akmenų ir gargždo dugnas su midijomis Mytilus edulis ir banguoliu Furcellaria lumbricalis, tačiau banguolis, matomai dėl šviesos stygiaus, tankių sąžalynų čia neformuoja. Visame gylių intervale tarp akmenų ir gargždo masyvų fragmentiškai yra paplitusios smėlio seklumos su dvigeldžiais moliuskais Macoma baltica. Šis biotopas mažai kuo skiriasi nuo randamo kitose priekrantės dalyse.

Melnragės ir Girulių zonos viršutinėje povandeninio šlaito dalyje, nuo dinaminės kranto linijos iki 2–3 m gylio vyrauja judrus smėlis su skurdžia infauna. Šiam ruožui, ypač šiltuoju metų laiku, būdingi judrūs Gammarus genties ir Bathyporeia pilosa vėžiagyviai bei krevetės Crangon crangon. Pagrindiniai infauniniai organizmai yra daugiašerės kirmėlės Marenzelleria neglecta, oligochetai ir Macoma balthica. Giliau paplitęs smulkaus smėlio su dvigeldžiais moliuskais Macoma baltica biotopas, kurį tik atskiruose ruožuose keičia akmenuoto dugno su midijomis Mytilus edulis ir ūsakojais vėžiagyviais Balanus improvisus biotopas. Kai kuriose vietose randami pavienės banguolio Furcelaria lumbricalis augimvietės, tačiau jos retos, o augalai gana reti.

Tiesiant vamzdyną, dugno kasimo metu fauna būtų išnaikinama, rekolonizacijos procesai turėtų būti pakankamai greiti ir bendrijos, matomai, atsistatytų per 1–3 metus. Vamzdyno trasoje ypač vertingų biotopų nėra kartografuota, tačiau reiktų atkreipti dėmesį, kad trasa praeina greta ypač vertingo Palangos-Kunigiškių jūros rajono. Šis rajonas gamtosauginiu požiūriu yra ypač jautrus bet kokiai ūkinei veiklai, kuri vykdoma tiek čia, tiek gretimose teritorijose. Povandeninius rifus formuojanti epilitinė flora ir fauna yra ypač jautrios nešmenų transporto, o taip pat ir apšvietimo pokyčiams. Natūraliai šiame ruože susiformavę rifai – banguolių sąžalynai.

6.4. SAUGOMOS TERITORIJOS

Vamzdyno jūroje trasos parinkimui reikšmingos yra saugomos teritorijos (1 priedas) Tikslinga trasas parinkti taip, kad jos nepatektų į saugomų teritorijų ribas. Tarp Būtingės ir Klaipėdos yra šios jūrinės saugomos teritorijos:

– Baltijos jūros priekrantė;

– Baltijos jūros talasologinis draustinis.

Į pietus nuo Klaipėdos saugomos teritorijos yra:

– Kuršių nerija;

– Kuršių nerijos nacionalinis parkas.

Informacija apie saugomas teritorijas ir jose saugomas vertybes:

Saugoma teritorija	Apsaugos statusas	Preliminarus buveinių plotas, ha	Saugomos vertybės
	NATURA 2000	1073 ha	1170, Rifai
Baltijos jūros priekrantė	Gamtinių buveinių apsaugai svarbi teritorija	Ribos sutampa su Baltijos jūros talasologinio draustinio ribomis ir Pajūrio regioninio parko Karklės talasologinio draustinio ribomis	1170, Rifai
Baltijos jūros priekrantė	Paukščių apsaugai svarbi teritorija	Pajūrio regioninio parko dalis, Baltijos jūros talasologinis draustinis	Rudakaklių narų, sibirinių gagų, klykuolių, didžiųjų dančiasnapių ir mažųjų kirų žiemojimo ir migracinių sankaupų vieta
Baltijos jūros talasologinis draustinis	LR valstybinis draustinis NATURA 2000 Gamtinių buveinių apsaugai svarbi teritorija	1073 ha Ribos sutampa su Baltijos jūros talasologinio draustinio ribomis ir Pajūrio regioninio parko Karklės talasologinio draustinio ribomis	1170, Rifai
Baltijos jūros talasologinis draustinis	Paukščių apsaugai svarbi teritorija	Užima dalį Pajūrio regioninio parko – Karklės talasologinį draustinį ir apima Baltijos jūros talasologinį draustinį	Baltijos jūros priekrantė Rudakaklių narų, sibirinių gagų, klykuolių, didžiųjų dančiasnapių ir mažųjų kirų žiemojimo ir migracinių sankaupų vieta
Kuršių nerijos nacionalinis parkas	LR nacionalinis parkas	26474 ha	Gamtos rezervatai – 2 Kraštovaizdžio draustiniai – 4 Etnokultūriniai draustiniai – 4 Kultūrinės vietovės – 6
Kuršių nerija	NATURA 2000 Gamtinių buveinių apsaugai svarbi teritorija	24996 ha Ribos sutampa su Kuršių nerijos nacionalinio parko ribomis, išskyrus rekreacinės bei kitos (gyvenamosios) paskirties prioriteto funkcines zonas	1110, Smėlio seklumos; 1150, Lagūnos; 2110, Užuomazginės pustomos kopos; 2120, Baltosios kopos; 2130, Pilkosios kopos; 2140, Kopų varnauogynai; 2170, kopų gluosnynai; 2180, Medžiais apaugusios pajūrio kopos; 2190, Drėgnos tarpkopės; 2320, Pajūrio smėlynų tyruliai; Pajūrinė linažolė
	Paukščių apsaugai svarbi teritorija	Ribos sutampa su patvirtintomis Kuršių nerijos nacionalinio parko ribomis, išskyrus rekreacinio, ūkinio komunalinio ir kitos (gyvenamosios) paskirties prioriteto funkcines zonas	Juodieji pesliai; Jūriniai ereliai; Ligutės; Dirvoniniai kalviukai; Migruojančių ir žiemojančių vandens paukščių sankaupų vietos Baltijos jūroje ir Kuršių mariose
	Paukščių apsaugai svarbi teritorija	Ribos sutampa su patvirtintomis Nemuno deltos regioninio parko ribomis, išskyrus šio parko rekreacinio, žemės ūkio ir kitos (gyvenamosios) paskirties prioriteto funkcines zonas	didieji baubliai, nendrinės lingės, pievinės lingės, jūriniai ereliai, švygždos, plovinės vištelės, griežlės, avocetės, juodkrūčiai bėgikai, gaidukai, stulgiai, mažieji kirai, upinės žuvėdros, mažosios žuvėdros, juodosios žuvėdros, baltaskruostės žuvėdros, didieji apuokai, balinės pelėdos, tulžiai, meldinės nendrinukės, sodinės startos, paprastosios medšarkės; paukščių migracinių srautų susiliejimo vieta, taip pat migruojančių žąsų, ančių, kitų vandens paukščių sankaupų vieta

Pagal LR vyriausybės nutarimą dėl bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo 2004-03-15 Nr. 276) 1 priedėlio:

– 1 priedėlio II skyriaus „Jūros buveinių apsauga ir tvarkymas“ 5 punktą: 1110 Smėlio seklumų, 1130 Upių žiočių, 1150 Lagūnų, 1170 Rifų apsaugai svarbiose teritorijose draudžiama keisti dugno reljefą, vykdyti veiklą, jeigu tai pažeistų hidrologinį režimą ir cheminę vandens sudėtį, keistų, terštų ar kitaip pablogintų buveinių būklę;

– 1 priedėlio III skyriaus „Pajūrio ir žemyninių smėlynų buveinių apsauga ir tvarkymas“ 6 punktą 2110 Užuomazginių pustomų kopų apsaugai svarbiose teritorijose draudžiama: 6.1 papunktis. Įrengti krantines, statyti statinius, vykdyti paplūdimio tvarkymo darbus, kurie pažeistų ar kitaip keistų kranto liniją ir pablogintų buveinės būklę;

– 2 priedėlio II skyriaus „Globaliai nykstančių paukščių rūšių apsaugai svarbių teritorijų apsauga ir tvarkymas“ 8 punktą Sibirinių gagų sankaupų vietų apsaugai svarbiose teritorijose draudžiama: 8.2. statyti naujus viršvandeninius statinius priekrantės zonoje, jeigu tai pablogintų buveinių būklę; 8.3. tvarkyti jūros dugną, jeigu tai pablogintų buveinių būklę;

– 2 priedėlio III skyriaus „Migruojančių vandens ir pelkių paukščių sankaupų vietų apsaugai svarbių teritorijų apsauga ir tvarkymas“ 16 punktas „Rudakaklių narų, ..., didžiųjų dančiasnapių, ..., klykuolių sankaupų vietų apsaugai svarbiose teritorijose draudžiama 16.1.2. tvarkyti jūros dugną, vykdyti grunto gramzdinimo darbus (išskyrus paplūdimių maitinimą smėliu) ar kitaip transformuoti buveines, jeigu tai pablogintųjų būklę;

Pagal LR vyriausybės nutarimo dėl valstybinio Baltijos jūros talasologinio draustinio įsteigimo, jo nuostatų ir ribų plano patvirtinimo 2005-05-19 Nr. 561 II skyriaus 5.2. punktą: „Draustinyje draudžiama tvarkyti jūros dugną ar kitaip transformuoti buveines, jeigu tai pažeistų cheminę vandens sudėtį, keistų, terštų ar kitaip pablogintų natūralių buveinių būklę“.

Šie apribojimai nustato sąlygas, kad vamzdyno trasa turi būti parenkama už jūrinių saugomų teritorijų ribų.

6.5. ESAMA GAMTONAUDA

Vamzdyno trasos parinkimui reikšminga yra kita jūros gamtonauda. LR vyriausybė yra patvirtinus Šventosios uosto akvatorijos ribas, todėl siūloma vamzdyno trasa apeiti šią akvatoriją.

Statant Būtingės terminalo jūrinėje dalyje plūdurą šviesiems naftos produktams, jis turėtų būti įrengiamas Šventosios uosto išoriniame reide ir įvestų navigacinius apribojimus viso numatomo atstatyti Šventosios uosto naudojimui.

Melnragės rajone vamzdyno trasa eina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto išorinių reidu. LR vyriausybės strateginio planavimo komitetas yra pritaręs Klaipėdos giliavandenio uosto vystymui priešais I Melnragę. Todėl jūrinio vamzdyno tiesimo klausimas turėtų būti suderintas su LR susisiekimo ministerija ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Vamzdyno tiesimas būtų gana reikšmingas priekrantės žvejams, nes sumažėtų žvejybai naudojami plotai. Nustatytame 300 m į abi puses vamzdyno saugos rajone yra draudžiama žvejyba. Tokiu būdu, savo verslo plotų netektų žvejai žvejojantys produktyviuose 26, 27 ir 28 priekrantės žvejybos baruose (Šventoji – Būtingė ir 16, 17 ir 18 baruose (Giruliai – Melnragė).

Vamzdyno saugos rajone turės būti nustatyti apribojimai laivybai.

7. ALTERNATYVIŲ VAMZDYNŲ TRASŲ ĮGYVENDINIMO GALIMYBIŲ ĮVERTINIMAS TERITORIJŲ PLANAVIMO ASPEKTU

7.1. NORMATYVINIAI REIKALAVIMAI TERMINALŲ IR MAGISTRALINIŲ VAMZDYNŲ PROJEKTAVIMUI IR STATYBAI

Pagrindiniai teisiniai aktai reglamentuojantys terminalų ir magistralinių vamzdynų projektavimą ir statybą yra:

– „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“ LR vyriausybės nutarimas 1992.05.12 d. Nr. 343 bei paskesni nutarimai ir 2003.04. 29d nutarimas Nr. 539.

– „Naftos ir naftos produktų magistralinių ir jūrinių vamzdynų eksploatavimo taisyklės“ patvirtintos LR Ūkio ministro 2007-05-25 įsakymu Nr. 4-207.

– Magistralinių naftotiekių apsaugos taisyklės (toliau – Taisyklės) patvirtintos ūkio ministro 1998 04 24 įsakymu Nr. 151 (VŽ., 1998, Nr. 41-1119).

– Statybos techninis reglamentas STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“.

– Respublikinės statybos normos RSN 157-94, Priešgaisrines naftos ir naftos produktų laikymo taisyklės.

– Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės (2005-02-18 Nr. 64).

– Lauko gaisrinio vandentiekio tinklai ir statiniai. Projektavimo ir įrengimo taisyklės (2007-02-22, Nr. 1-66).

Šiuo metu specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato Žemės įstatymo pakeitimo įstatymas (VŽ., 2004, Nr. 28-868), Saugomų teritorijų įstatymas (VŽ., 2001, Nr. 108-3902), Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas (VŽ., 2004, Nr. 153-5571 ), Miškų įstatymas (VŽ., 2001, Nr. 35-1161), Kelių įstatymas (VŽ., 2002, Nr. 101-4492) ir kiti įstatymai.

Pagal minėto Žemės įstatymo 22 straipsnį, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo tvarką nustato Vyriausybė. Konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus. Kai, patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą ar jo patikslinimą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos arba panaikinamos anksčiau sklypui taikytos sąlygos, teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo rengimo organizatorius per 10 dienų nuo teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo patvirtinimo apie tai raštu praneša žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojui, nurodydamas konkrečias taikytinas ar panaikinamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir Nekilnojamojo turto kadastro bei Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka pateikia Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui informaciją apie žemės sklypų kadastro ir registro duomenų pakeitimą.

Žemės savininkas ar kitas naudotojas dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo organizatorių arba tiesiogiai į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka. Žemės savininkas ar kitas naudotojas į teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo organizatorių dėl nuostolių atlyginimo gali kreiptis ne vėliau kaip per vienus metus nuo pranešimo apie papildomų specialiųjų sąlygų žemės sklypui nustatymą gavimo dienos. Žemės savininko ar kito naudotojo patirtų nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo organizatoriaus ir žemės sklypo savininko ar kito naudotojo susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas.

Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso (VŽ., 2000, Nr. Nr. 74-2262) nustatytais pagrindais (VII skyrius), siekiant užtikrinti daikto (šiuo atveju vamzdyno), dėl kurio nustatomas servitutas, tinkamą naudojimą. Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo (VŽ., 2004, Nr. 28-868) 23 straipsnis nurodo servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejus. Servitutus nustato apskrities viršininkas savo sprendimu – administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Žemės savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis.

Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį praradimo. Už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui mokama vienkartinės ar periodinės kompensacijos pagal Vyriausybės patvirtintą apskaičiavimo metodiką (VŽ., 2004, Nr. 157-6486). Administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi apskrities viršininko sprendimu panaikinti nustatytą servitutą.

7.2. NAFTOTIEKIO IR PRODUKTOTIEKIO APSAUGOS ZONOS REGLAMENTAS

LR Vyriausybės nutarimas 1992 05 12 d. Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, dalinis pakeitimas 1995 12 29 d. Nr. 1640, nustato magistralinio naftotiekio apsaugos zonos plotį. Pagal šių sąlygų 25 punktą nustatomos šios magistralinių naftotiekių apsaugos zonos:

• 25.1. išilgai vamzdynų trasos – žemės juosta, kurios plotis – po 25 metrus abipus ašies.

• 25.2. išilgai kelių eilių vamzdynų trasos – žemės juosta, kurios plotis – po 25 metrus nuo kraštinių vamzdynų ašies.

Vamzdyno apsaugos zonoje be raštiško eksploatuojančios įmonės sutikimo draudžiama:

• statyti pastatus ir įrenginius;

• sodinti medžius ir krūmus, vykdyti pagrindinius kirtimus;

• sandėliuoti pašarus, trąšas bei medžiagas;

• krauti į stirtas šieną ir šiaudus;

• įrengti buomus arkliams rišti, laikyti gyvulius;

• skirti žuvininkystės plotus, žvejoti ir gaudyti vandens gyvūnus;

• įrengti girdyklas, kapoti bei pjaustyti ledą;

• įrengti pervažas per vamzdynų trasas, automobilių transporto, traktorių bei kitos technikos aikšteles;

• vykdyti žemės melioravimo, drėkinimo ir sausinimo darbus;

• vykdyti sprogdinimo darbus, lyginti gruntą;

• daryti geologines nuotraukas, vykdyti paieškų, geodezijos bei kitus darbus, susijusius su gręžinių įrengimu ir grunto bandinių (išskyrus dirvos pavyzdžius) ėmimu;

• perstatyti, užversti ir laužyti skiriamuosius ženklus, kontrolinius matavimo punktus;

• atidaryti neaptarnaujamųjų kabelinio ryšio punktų, katodinės ir drenažinės apsaugos stočių, stebėjimo šulinių ir kitų linijinių įrenginių angas, vartus ir duris, atsukti ir užsukti čiaupus, sklendes, išjungti arba įjungti vamzdynų ryšio, elektros tiekimo ir telemechanikos įtaisus;

• įrengti sąvartynus, pilti rūgštis, šarmus bei druskų skiedinius;

• ardyti vamzdyno pakrančių tvirtinimus, vandens pralaidas, žemės bei kitus įrenginius, saugančius dujotiekį ar naftotiekį nuo pažeidimų, o šalia esančią teritoriją – nuo dujų išsiveržimo ar naftos išsiliejimo avarijos atveju;

• mesti ir vilkti vandens telkiniuose inkarus, grandines, vilkikus ir tralus, gilinti vandens telkinių dugną, kasti bei siurbti žemę;

• deginti ugnį ir įrengti atvirus arba uždarus ugnies šaltinius;

• kasti žemę giliau kaip 0,3 metro.

Rengiantis statyti bet kuriuos pastatus, įrenginius ar kitus objektus 350 metrų atstumu nuo magistralinio naftotiekio trasos priešprojektinius pasiūlymus bei projektinę dokumentaciją būtina suderinti su magistralinius naftotiekius eksploatuojančia organizacija bei Valstybine darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Produktotiekio AB „Mažeikių nafta“ – Laukžemė – AB „Klaipėdos nafta“ statybos galimybių studijoje (Pramprojektas, 2001) buvo siūloma, siekiant sumažinti iškertamo miško plotą, miškuose sumažinti produktotiekio apsaugos zoną iki 10 m abipus vamzdyno ašies arba iki 20 m, t.y. iki minimalios laikinos darbų vykdymo zonos. Konkretus minimalios darbo zonos dydis miškuose turės būti nustatytas tolimesnėse projektavimo stadijose, suderinus su atitinkamomis institucijomis.

Planuojamoje ūkinėje veikloje būtina atskirti statybos metu daromą poveikį, kuris yra trumpalaikis ir ilgalaikes pasekmes, kurias sukels produktotiekio nustatyti ilgalaikiai statybų apribojimai esamiems ir planuojamiems sklypams, veiklos apribojimams konkrečiose teritorijose.

Poveikis aplinkai – žemėnaudoms, per kurias tiesiamas vamzdynas ir gretutinių žemės sklypų naudotojams, nustatomi servitutai ir apribojimai tik įteisinant tai per detaliuosius planus.

Specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose nustatyta apsaugos zona po 25 m į abi puses nuo projektuojamo vamzdyno. Papildomai reikia nurodyti statybas ribojančią zoną planuose ir tai įteisinti teritorijų planavimo dokumentais kiekvienoje savivaldybėje (remiamasi Aplinkos ministerijos 2001-09-06 raštu Nr. 02-03-1435 ir Teritorijų planavimo įstatymu, Civiliniu kodeksu).

Labiausiai pažeidžiamose vietose reikia ypač detaliai parinkti trasos vietą, kur yra mažas atstumas iki užstatytų teritorijų. Teritorinio planavimo dokumentuose reikia įteisinti statybas ribojančią zoną, kuri patenka ant privačių ir valstybinių žemės sklypų, kad šie apribojimai būtų žinomi savininkams ir užfiksuoti sklypų kadastriniuose planuose, po to, kai atliktas viešo svarstymo ir detaliųjų planų rengimo, tvirtinimo procedūros.

Už nustatytų apribojimų dydį bei turinį, naujų kadastrinių planų rengimo išlaidas ir kompensacijas savininkams, reikia nustatyti konkrečiai kiekvienam sklypo naudotojui, savininkui.

Duomenis apie žemės naudotojus tikslinga surinkti ne tik iš Žemės ir nekilnojamojo turto kadastro įmonės, bet ir iš Žemės reformos projektų, kur sklypai yra suplanuoti, projektai patvirtinti, bet dar savininkai neatliko tikslių kadastrinių matavimų, neįformino Žemės ir nekilnojamojo turto kadastro įmonėje.

Tikslinga vadovautis tokiu principu, kuris nurodytas Teritorijų planavimo įstatyme: jeigu esama būklė nuosavybės naudojimo ar sklypo keičiama (nustatomi apribojimai, kurių nebuvo iki šiol) privaloma apie tai informuoti savininką ar žemės naudotoją, savivaldybes ir kitus valstybinės žemės naudotojus, nurodant detaliuosiuose planuose tikslius žemės plotus bei servitutus, išaiškinimo raštu apie numatomas kompensacijas bei pakeitimų būdą, kiek, kur ir kokie plotai, jų būklė keisti numatoma.

Planuojama trasa turės įtakos planuojamai veiklai (šiuo metu rengiami ar derinami teritorinio planavimo dokumentai, planavimo schemos ar specialieji planai užregistruoti savivaldybėse, jiems išduodamos sąlygos planavimui). Todėl būtina į tokius projektus atsižvelgti, įvertinant kiek bus apribota ne tik turima žemė, bet ir planuojama veikla joje (kur keičiama paskirtis arba numatyta inžinerinė infrastruktūra). Kiekvienoje savivaldybėje reikia atskirai padaryti tokių planų suvestinę, ruošiant teritorinio planavimo dokumentus vamzdyno tiesimui, numatyti konkrečias kompensacijas.

Didžiausia įtaka žemėnaudų suplanuotai struktūrai, numatoma Kalotės-Labrenciškių-Melnragės ruože bei prie kelio Kretinga-Palanga-Klaipėda.

Žemės reforma yra įvykdyta, nenurodant žemės reformos projektuose visuomenės poreikiams (šiuo atveju vamzdynui) būtinų išpirkti plotų arba neprivatizuotų plotų tam tikslui. Net krašto kelio Klaipėda-Liepoja tęsiniui nuo Palanga-Kretinga sankryžos žemės plotai nėra rezervuoti, įvykdyta reforma, neatspindint valstybės intereso planuose.

Klaipėdos miesto ir Klaipėdos raj. Bendrieji planai nenumato naftotiekio ir produktotiekio tiesimo, o svarstomų trasų vietoje nurodo kitą žemės naudojimą. Taip pat eilėje sklypų patvirtinti detalieji planai, kurie taip pat turės būti keičiami. Dėl visų planavimo dokumentų keitimo galimybių, pirmiausia, turi būti susitarta su Kretingos raj., Klaipėdos raj., ir Klaipėdos m. savivaldybėmis.

Numatomas poveikis ir rekreacinių teritorijų miško parko, apsauginių želdynų bei poilsio zonas aptarnaujančių kelių, dviračių trasų ir pėsčiųjų takų vystymui prie Melnragės. Visi šie poveikio mastai turi būti įvertinti smulkiau, ne vien tik per nuomą, bet atliekant konkrečius darbus, kurie turi atsispindėti detaliuosiuose ir techniniuose projektuose.

7.3. KRETINGOS RAJONAS

Kretingos rajono Bendrasis planas pradėtas rengti 2007 m. Šiuo metu jau yra gauta virš 1000 gyventojų prašymų keisti žemės paskirtį ir leisti statyti gyvenamuosius namus ar ūkininkų sodybas. Kol yra rengiami bendrojo plano sprendiniai, būtina kreiptis į planavimo organizatorių – Kretingos savivaldybę – dėl būtinybės numatyti naftotiekio ir produktotiekio trasos galimybes (raštas Kretingos raj. merui išsiųstas).

Numatytoje trasoje ir prie jos yra gauti prašymai įrengti gyvenamąsias ar gyvenamąsias – rekreacines teritorijas tarp Lazdininkų tvenkinio ir Padarbio miško. Problematiška vieta ir ties Žibininiais bei Juoskaudų mišku.

Labiausiai komplikuota situacija – tarp Vydmantų ir Palangos kelio, kur faktiškai visa teritorija planuojama gyvenamajai statybai. Šioje vietoje numatytas Klaipėdos – Liepojos kelio tiesimas, parengtas šio kelio projektas. Lygiagrečiai keliui buvo siūloma tiesti vamzdyną, tačiau visa žemė čia yra privatizuota, todėl problemišku tapo netgi paties kelio tiesimas.

7.4. KLAIPĖDOS RAJONAS

Klaipėdos rajono Bendrasis planas patvirtintas dar 2005 m. Pagal jį faktiškai visa planuojamo vamzdyno (variantai B/E) trasa nuo Kopūstų kaimo eitų per gyvenamosios ar komercinės paskirties teritorijas (7 priedas). Daugelyje tokių vietų jau yra patvirtinti arba rengiami detalieji planai, kai kur jau vykdomos statybos. Tokiose vietose vamzdyno trasa negalės praeiti ir turės būti koreguojama.

Vamzdyno trasa kerta arba betarpiškai ribojasi su 25 sklypais, kuriuose vykdoma, planuojama arba jau suplanuota gyvenamoji ar komercinė statyba. Intensyviausiai gyvenamoji statyba planuojama šalia kelio Klaipėda – Palanga, taip pat prie Peskojų k., Bruzdeilyno k., Letūkų k., Girkalių k.

7.5. KLAIPĖDOS MIESTAS

Klaipėdos m. Bendrasis planas patvirtintas 2007 m. (9 priedas.). Jame magistralinio vamzdyno trasa taip pat nebuvo numatyta. Labiausiai komplikuota situacija – tarp Kalotės ir Labrenciškių, kur suplanuotos gyvenamosios ir komercinės teritorijos.

Akivaizdu, kad B/E vamzdyno variantų trasos eitų per teritorijas, kurių funkcija, zonavimas ir reglamentai yra patvirtinti kitai paskirčiai, vamzdyno trasa nėra sutapdinama su infrastruktūrai skirtais koridoriais.

Trasa pagal AB „Pramprojektas“ siūlymus kerta tokias suplanuotas teritorijas:

– Labrenciškių antros eilės gyvenamąjį kvartalą;

– Girulių mišką;

– susisiekimo ir infrastruktūros linijas (esamas magistralines gatves, planuojamas naujas gatves ir dviračių takus, magistralinius inžinerinius tinklus ir rekreacinių teritorijų pėsčiųjų takus).

Vamzdyno trasa čia turėtų eiti lygiagrečiai geležinkeliui, jo saugos zonoje. Tačiau pagal šiuo metu galiojantį (Labrenciškių) detalųjį planą, turėtų būti skiriamos kompensacijos daugelio sklypų prie Kalotės pervažos, kuriuose statyba taptų negalima dėl nustatytų apribojimų, savininkams.

Be to, siūloma trasą atitolinti nuo Girulių gyvenvietės, planuojant ją esamų miško proskynų vietoje. Klaipėdos m. bendrajame plane pažymėtas geležinkelio Girulių apvažiavimas. Jei ši alternatyva būtų realizuota, čia galėtų praeiti ir vamzdyno trasa.

7.6. KONFLIKTINĖS ŽEMĖNAUDOS SITUACIJOS, JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS

Pasikeitus žemės paskirčiai, sparčiai besivystant gyvenamajai ir komercinei statybai, faktiškai visuose svarstomuose trasų alternatyvose išryškėja konfliktinės situacijos.

Pagrindiniai B/E trasų (AB „Pramprojektas“, 2001) probleminiai taškai:

Kretingos rajonas –

• teritorija tarp Lazdininkų tvenkinio ir Padarbio miško;

• ties Žibininiais ir Juoskaudų mišku;

• tarp Vydmantų ir Palangos kelio.

Klaipėdos rajonas –

• šalia kelio Klaipėda – Palanga;

• prie Girkalių k.;

• prie Letūkų k.;

• prie Bruzdeilyno k.;

• prie Peskojų k.

Klaipėdos miestas –

• teritorija tarp Kalotės ir Labrenciškių.

Atsižvelgiant į tai, kad trasa numatyta teritorijose, kuriose yra rengiami arba jau parengti (Klaipėdos rajone) detalieji planai numatant joms gyvenamąją paskirtį, o kai kur jau pradėtos statybos, vamzdyno tiesimo čia galimybės yra abejotinos. Šiame ruože turėtų būti svarstomas naujas trasos variantas apeinant Letūkų ir Girkalių gyvenvietes iš rytų pusės ir prieinant prie kelio Klaipėda – Palanga pagal Klaipėdos ir Kretingos raj. ribą.

Siūloma Pramprojekto trasa (B/E variantas) 2001 m. buvo renkama taip, kad iki gyvenamųjų pastatų būtų išlaikytas ne mažesnis kaip 100 m atstumas. Bet jau tuo metu tokį atstumą ne visur buvo galima išlaikyti ir tokiose vietose buvo numatyta kloti saugesnius 30 procentų storesnių sienelių vamzdžius. Per pastaruosius metus situacija iš esmės pasikeitė, nes Klaipėdos rajone ir Klaipėdos mieste parengti ir patvirtinti Bendrieji planai (toliau – BP), kuriuose vamzdyno trasa nenumatyta, o daugeliu atveju žemės paskirtis iš žemės ūkio pakeista į gyvenamosios statybos, komercinę ar rekreacinę. Tai labai komplikuoja minėto B/E varianto įgyvendinimą.

Pagrindiniai D/G trasų (geležinkelio apsaugos zona arba greta jos) probleminiai taškai:

Šviesiųjų naftos produktų ir naftos transportavimas gali būti analizuojamas ir nustatomi jos trasų variantai tiesiant vamzdyną geležinkelio apsaugos zonos pakraščiu arba šalia jos, sudarant bendrą 75 – 100 m apsaugos zoną. Geležinkelio apsaugos zona svyruoja iki 45 m abipus kraštinių kelio ašių, bet zonos riba negali būti arčiau kaip 5 m iki bet kokio statinio. Šioje apsaugos zonoje tiesiami geležinkelio infrastruktūros tinklai ir statomi statiniai bei formuojamos želdinių zonos (LR vyriausybės nutarimas 1995.05.12 Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“).

Analizuojant šviesiųjų naftos produktų ir naftos transportavimo vamzdynų tiesimą geležinkelio ir jų įrengimų apsaugos zonoje arba greta jos, būtina jau pirminiame etape derinti tokias vamzdynų tiesimo galimybes su AB „Lietuvos geležinkeliai“ administracija. Šiuo metu yra parengta IXB transeuropinio geležinkelio koridoriaus modernizavimo galimybių studija, įvertinant 6000 t sąstatų svorį ir 160 km/h judėjimo greitį, vykdomas ruožo Šiauliai – Klaipėda signalizacijos, elektros tiekimo ir telekomunikacijų infrastruktūros modernizavimas, ilginamos stotys, vykdomi kiti darbai. Tam intensyviai naudojama geležinkelio atkarpos Kretinga – Klaipėda apsaugos zona. Geležinkelio Kretinga – Skuodas ruože judėjimo intensyvumas mažesnis, šio ruožo apsauginė zona yra laisvesnė.

Sudėtingiausias yra praėjimas per Kretingą ir Pašertupį, todėl turėtų būti nagrinėjami jų aplenkimo variantai.

7.7. KONFLIKTŲ VERTINIMAS TERITORIJŲ PLANAVIMO ASPEKTU

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame LR Seimo 2002-10-29 nutarimu Nr. IX-1154, tekstiniai ir grafiniai sprendiniai nenumato naftotiekio į Klaipėdą (LR Aplinkos ministerija – užsakovas, rengėjas – UAB „Urbanistika“).

Bendrojo plano 5 skyriuje „Techninė infrastruktūra“, dalyje „Energetikos infrastruktūra“ 22 punkte naftos kuro tiekimui užtikrinti numatoma skatinti gaminti ir vartoti ekologiškai švaresnes kuro rūšis – mažai sieros turintį mazutą, kitus naftos produktus. Tam buvo numatyta modernizuoti AB „Mažeikių nafta“ naftos perdirbimo įmonę.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymą valstybės poreikiams rezervuojamos teritorijos turi būti numatytos teritorinio planavimo dokumentuose. LR Bendrajame plane tam tikslui nėra numatyta plotų ir trasų planuojamo naftotiekio zonoje. Numatyta geležinkelio trasa į Būtingę nuo Darbėnų ir Kretingos, Klaipėdos aplinkkeliai.

Vamzdyno Laukžemė – Klaipėda planavimas įtakotų LR Bendrajame plane numatytą gamtinį karkasą, praeitų per geoekologinę takoskyrą ir vidinio stabilizavimo arealą Klaipėdos miesto ir Kretingos rajono savivaldybių teritorijose. Naftotiekio planavimas prieštarautų funkcinių prioritetų planams: nustatytas rekreacinis prioritetas, bendrajame Respublikos plane kaip labai didelio potencialo Klaipėdos mieste ir Kretingos rajone. Techninės infrastruktūros prioritetas nenumatytas.

Urbanistinio karkaso brėžinyje trasos vietoje numatytos aukščiausio lygmens urbanistinės integracijos ašys, todėl paskirties keitimas vietoje žemės ūkio į kitą – gyvenamąją, rekreacinę, komercinę yra pagrįstas pagal teritorinio planavimo dokumentus ir šis procesas yra labai sparčiai vykdomas savivaldybėse.

Klaipėdos apskrities bendrajame plane „Vakarų Lietuva 2020“, (Klaipėda, 2001), preliminarūs sprendiniai, skyriuje Nr. 2 „Problemos ir plėtros tikslai“ nurodoma: „<...> decentralizuoti ekonominę ir urbanistinę plėtrą, kad išvengti <...> ūkinės veiklos koncentracijos Klaipėdoje <...>“. Tai bendro pobūdžio nuostatos, kurioms yra pritarusios apskrities savivaldybės, todėl iš esmės naftotiekio planavimas į Klaipėdą prieštarautų tokiai regioninei politikai. Pagal ją tikslinga būtų vystyti Būtingės infrastruktūrą ir pajėgumus.

Skyriuose „Inžinerinės infrastruktūros plėtra“ tekstiniuose ir grafiniuose sprendiniuose naftotiekio ir infrastruktūros koridoriai nenumatyti.

Erdvinės struktūros raidos schemoje planuojamos trasos vietoje numatyti plėtros centrai urbanistinės plėtros zonos gyvenamajai, rekreacinei, komercinei paskirčiai.

Valstybės poreikiams paimti žemę trasos vietoje nenumatyta, dėl to planas leidžia keisti žemės paskirtį ruošiant teritorinio planavimo dokumentus irtai vyksta jau keletą metų.

Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apskrities Bendrojo plano 3.3 skyriuje „Susisiekimo sistemos plėtra“ nurodyta plėtoti Šventosios jūrų uostą, atnaujinti ir modernizuoti jo hidrotechninius įrenginius, krantines, infrastruktūrą ir pritaikyti juos smulkiai prekybos laivybai, pramoninei priekrantės žvejybai, keleivių pervežimui, pramoginio laivyno ir Būtingės naftos terminalo aptarnavimui.

Pagal šiuo metu rengiamo Kretingos savivaldybės bendrojo plano koncepciją yra numatyta:

atkarpa nuo Laukžemis per Šventosios mišką –

• numatytas Šventosios kraštovaizdžio parkas;

• kerta gamtinio karkaso – upės slėnio teritoriją.

atkarpa nuo Sausdvarų iki Žibininių –

• numatytos urbanizuotos gyvenamosios, komercinės, visuomeninės, rekreacinės teritorijos;

• yra daug gyventojų, kurie pageidauja keisti žemės ūkio paskirtį, tai numato koncepcija ir pritaria rajono savivaldybė.

Naftotiekio trasa šioje atkarpoje ypač netikslinga, nes nustatytas rekreacinis, gyvenamasis prioritetas. Dalis teritorijų patvirtinta rajono Savivaldybės tarybos 2005 metais Miškų schemoje, kur prioritetinis miško įveisimas. Ruošiama daug detaliųjų planų.

Atkarpoje Žibininkai – Rūdaičiai –

• valstybinio miško, gyvenamųjų rajonų plotai;

• vėjo jėgainių parkai; vakarinėje pusėje nuo Rūdaičių žemės ūkio plotai prie pat vėjo jėgainių; prioritetas gyvenviečių plėtrai;

• yra patvirtintos Kultūros vertybių vizualinės apsaugos zonos.

Atkarpoje Rūdaičiai – Vydmantai –

• prioritetas gyvenamosios funkcijos vystymui prie gyvenviečių, miško plėtrai;

• prie vėjo jėgainių parko žemės ūkio paskirties teritorija;

• dujų reguliavimo stoties, apsaugos zonos;

• kultūros paveldo objektų apsaugos zona.

Atkarpoje Vydmantai – Klaipėdos rajono riba –

• magistralinio dujotiekio apsaugos zona,

• naudingų išteklių telkiniai,

• ypač daug gyventojų pageidaujančių keisti žemės ūkio paskirtį.

Kretingos rajone planuojant naują trasą, sprendinius reiktų pristatyti visuomenei.

Pagal 2005 m. patvirtintą Klaipėdos rajono BP planą faktiškai visa vamzdyno trasa nuo Kopūstų kaimo eina per gyvenamosios ar komercinės paskirties teritorijas.

Pagal Klaipėdos miesto bendrąjį planą, patvirtintą Klaipėdos miesto tarybos 2007-04-05 sprendimu Nr. T2-110 Naftotiekio trasa grafiniuose ir tekstiniuose sprendiniuose nenumatyta. Atkreiptinas dėmesys į tokius tekstinius sprendinius, kuriais būtina vadovautis:

1.1.5. Transporto ir energijos tiekimo sistemas planuoti palankias aplinkai, lyginant alternatyvas, atlikus poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas;

1.1.6. Prioritetine veikla jūros, marių ir upių pakrantėse nustatyti rekreacinę, poilsinės laivybos ir dviračių takų tinklo sukūrimą;

1.2. Derinantis prie apskrities bendros erdvinės plėtros koncepcijos, nustatyti prioritetą – dekoncentruotos plėtros principui, planuojant decentralizuotą ekonominę ir urbanistinę plėtrą regione.

1.9. Parenkant vietą naujiems inžinerinių komunikacijų, susisiekimo, pramonės, komercijos kompleksams mieste ir priemiestyje turi būti taikomas apdairumo principas. Turi būti nustatytas planuojamos ūkinės veiklos, plėtros programų, teritorinių planų įgyvendinimo poveikis gamtinei, rekreacinei, gyvenamajai aplinkai, numatytos ekstremalių situacijų prevencijos, padarinių mažinimo ir likvidavimo, kompensacinės priemonės.

2.8. Vertinant teritorinio planavimo dokumentų ir poveikio aplinkai sprendinių pasekmes, pirmiausia vadovautis savivaldybės atstovaujamu miestiečių viešuoju interesu, poreikiu, remtis Nacionaline darnaus vystymosi strategija ir KNNP nuostatais parko teritorijoje.

3.5. Plėsti Klaipėdos miesto geležinkelio kelius, naujas stotis planuojant priemiestyje, Klaipėdos rajone prie Kopūstų kaimo įrengiant aplinkkelį už miesto. Perspektyvinį Pauosčio stoties, Melnragės kelius planuoti nekertant miško. Pietinėje miesto dalyje, lygiagrečiai „Draugystės“ geležinkelio stoties keliams – perspektyvinį geležinkelio kelius, sujungtą su aplinkkeliu. Laipsniškai mažinti centrinės geležinkelio teritorijos ir stoties plotus ir veiklą juose. AB „Lietuvos geležinkeliai turi paruošti miesto vidinių kelių mažinimo galimybių studiją.

4.13. Atliekant poveikio aplinkai (PAV) ir strateginių pasekmių aplinkai vertinimus (SPAV), būtina įvertinti įmonių sanitarinių apsaugos zonų (SAZ) įtaką gretimų teritorijų plėtrai, o teritorinio planavimo dokumentus, numatančius sanitarinių apsaugos zonų (SAZ) keitimą, derinti su gretimų teritorijų naudotojais, tais atvejais, kai įtakojama jų veikla ar kitaip keičiama jų būklė.

5.4. Atlikus poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą apsispręsti dėl šiaurinės uosto dalies plėtros perspektyvų prie šiaurinio molo.

5.5. Atlikus strateginių pasekmių vertinimą ir poveikio aplinkai vertinimą apsispręsti dėl šiaurinės uosto dalies prijungimo prie Lietuvos geležinkelių ir kelių tinklo.

Atsižvelgiant į Klaipėdos m. BP grafinius sprendinius, nustatytus funkcinius prioritetus naftotiekis miesto ribose nebuvo planuotas. Norint išnagrinėti galimybes, reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą bei bendrojo plano pakeitimus, jei reikia, parengti detaliuosius planus. Žemės paėmimas visuomenės poreikiams, želdinių, miško kirtimas negalimas, jeigu neatlikti visi minėti veiksmai.

8. PRELIMINARUS GALIMO POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS

Svarbiausi geosistemos komponentai, kuriems vertinamas poveikis yra:

• žemės gelmės,

• dirvožemis,

• vanduo,

• biologinė įvairovė.

8.1. ŽEMĖS GELMĖS

Geomorfologija

Teritorija, kurioje planuojamas vamzdynas nuo Būtingės naftos terminalo (Laukžemės) iki AB „Klaipėdos nafta“, yra pačiame vakariniame Lietuvos sausuminės dalies pakraštyje ir šliejasi prie Baltijos jūros. Jos plokščias, vietomis banguotas reljefas labai palaipsniui nuo Vakarų Žemaičių plynaukštės moreninės pašlaitės per to paties pavadinimo lygumą laipsniškai nusileidžia į Baltijos jūros pakrantę.

Geomorfologiniu požiūriu būsima produktotiekio trasa praeina dviejų geomorfologinių rajonų – Baltijos jūros duburio ir Žemaičių-Kuršo aukštumos – sandūroje (Guobytė, 2002).

Rytinėje trasos pusėje yra virtinė kalvų, kurios sudaro ištisą Klaipėdos moreninį gūbrį, pakylantį iki 40 m abs.a. ir nutįsusį šiaurvakarių – pietryčių kryptimi, netoli nuo Klaipėdos ir Gargždų. Tai lėkštai kalvotas pakraštinių ledyninių darinių reljefas, kuris plyti juostiškai. Už jo dar toliau į rytus plyti Kretingos moreninė nuolaiduma. Pastarojoje paviršiaus reljefo aukštis kinta nuo maždaug 25 iki 50 m abs. a. (didėja rytų kryptimi, link Žemaičių aukštumų).

Visiškai savitą kraštovaizdį sudaro vakarinėje trasos pusėje, Baltijos jūros pakrante, kelių kilometrų pločio ruožu besitęsiąs jūros poveikyje susidaręs jūrinės terasuotos lygumos su uždėtinėmis eolinėmis formomis Baltijos jūros duburio reljefas. Tai daugiau smėlingos jūrinių darinių terasių reljefo formos, išryškėjančios Klaipėdos pakrantėje ir nusitęsiančios šiaurės link pamažu platėdamos, kol Latvijos pasienyje prie Šventosios pasiekia apie 6 km plotį. Vakariniame šio rajono pakraštyje išilgai jūros kranto tęsiasi smėlėtas paplūdimys, iškart šalia jo – vėjo supustytas kopagūbris. Jo aukštis kinta nuo 3 iki 10 m (vietomis ir daugiau) virš jūros lygio. Į rytus nuo kopagūbrio yra 50 – 300 m pločio žemesnioji, į rytus žemėjanti to paties kopagūbrio dalis, pereinanti į jūrinės terasės lygumą.

Geologinės sąlygos

Vamzdyno tiesimas paliestų tik viršutinius geologinius sluoksnius – kvartero storymę.

Kvartero (Q) nuogulos teritorijoje paplitę ištisai ir slūgso ant nelygaus, paleoįrėžiais suskaidyto, pokvarterinio paviršiaus, šiaurinėje teritorijos dalyje sudaryto iš apatinio triaso, centrinėje – vidurinės juros, o Klaipėdos apylinkėse – apatinės kreidos uolienų. Ir tik vieno paleoįrėžio, aptikto šiauriau Šventosios, dugne po kvartero dariniais rastos viršutinio permo uolienos. Vyraujantis kvartero nuosėdinės storymės pado absoliutinis aukštis svyruoja nuo -40 iki -60 m. Kvartero nuogulų storis, esant apylygiam, tolygiai rytų kryptimi kylančiam dabartiniam žemės paviršiui, labai priklauso nuo pokvarterinio reljefo pobūdžio. Didžiausi kvartero nuogulų storiai – virš 130 m – yra Baltijos jūros pakrantėje paplitusiuose paleoįrėžiuose, giliai įsirėžusiuose į prekvartero uolienas, o viename iš jų (Palangos apylinkėse) kvartero nuogulų storis pasiekia net 143 metrus. Vyraujantis kvartero nuogulų storis likusioje teritorijos dalyje – 60 – 80 metrų. Storis didėja rytų kryptimi – Žemaičių aukštumų link.

Kvartero nuogulų storymei yra būdinga dar ir tai, kad pjūviuose akivaizdžiai vyrauja moreninės nuogulos. Tarpmoreninės nuogulos, išskyrus Pamario svitos nuosėdas, paplitusios sporadiškai ir kiek dažniau apatinėje storymės dalyje – paleoįrėžiuose bei pokvarterinio reljefo pažemėjimuose. Tarpledynmečių nuosėdų teritorijoje neaptikta.

Kaip minėta, kvartero geologiniame pjūvyje vyrauja glacialinės kilmės moreninis priemolis ir priesmėlis – procentinis jų kiekis bendroje storymėje siekia 80 – 100 %. Glacialinės kilmės dariniai pagal amžių priskiriami Dainavos (gIIdn), Žemaitijos (gIIžm), Medininkų (gIImd), Grūdos (gIIIgr) ir Baltijos (gIIIbl) horizontams.

Tarpmoreninės akvaglacialinės nuogulos paplitę sporadiškai tiek plane, tiek ir pjūvyje. Litologiškai jas sudaro įvairios granuliometrinės sudėties smėlis, rečiau – žvirgždas – gargždas, aleuritas ir molis.

Trasos apylinkių teritorijos dabartiniame paviršiuje yra vėlyvojo ledynmečio glacialinės, fliuvioglacialinės ir limnoglacialinės bei šiuolaikinės arba holoceno nuogulos. Plačiausiai paplitusi dugninė morena (gIIIbl), rečiau – kraštinė morena (gtIIIbl).

Glacigeninės pagrindinės morenos nuogulos – gIIIbl paplitę šiuolaikinio reljefo paviršiuje į rytus nuo Darbos – Tenžės – Danės slėnių ir tik vietomis užklotos nestora limninių (0,6–1,2 m), limnoglacialinių prieledyninių baseinų (1,1–2,7 m) ir Baltijos ledyninio ežero (iki 0,7 m) nuosėdų ar aliuvinių (0,6–1,8 m) bei fliuvioglacialinių (0,6–1,5 m) nuogulų danga, o reljefo pažemėjimuose dažnai užpelkėjusios. Glacigeninės pagrindinės morenos nuogulos slūgso ant Grūdos posvitės glacigeninių, o vietomis – ant fliuvioglacialinių nuogulų. Rudo ir geltono smulkaus moreninio priesmėlio, rečiau – priemolio su žvirgždo, gargždo ir riedulių priemaiša sluoksnio vyraujantis storis – 1,7–2,4 m. Nuoguloms būdinga masyvi tekstūra, nors viršutinėje sluoksnio dalyje (iki 0,9–1,0 m gylio) jos dažnai išdūlėjusios, turinčios dėmėtą tekstūrą. Sluoksnyje dažni įvairaus storio molingo smėlio lęšiai.

Glacigeniniai kraštiniai dariniai – gtIIIbl. Šių darinių ruožas, palaipsniui platėdamas, nusidriekia iš šiaurės rytų į pietus – pietvakarius iki Olando Kepurės ir nuo Olando Kepurės į pietus – pietryčius. Ant Grūdos posvitės, o Karklės kaimo apylinkėse – ant Medininkų svitos įvairios genezės nuogulų suklostyti kraštiniai dariniai tik vietomis uždengti nestora – nuo 0,6 iki 1,6 m – fliuvioglacialinių, limnoglacialinių, limninių ar biogeninių nuogulų bei nuosėdų danga. Glacigeninių kraštinių darinių – geltonai rudo, rudo, raudonai rudo smulkaus moreninio priesmėlio, rečiau – priemolio su žvirgždo – gargždo priemaiša sluoksnio storis svyruoja nuo 0,5 iki 5,7 m. Vyraujantis storis – 2,3 – 3,2 m. Dariniams būdinga sujaukta tekstūra, juose gausu įvairaus rupumo, dažnai – molingo ar žvirgždingo, smėlio ir aleurito lęšių.

Holoceno (QIV) storymėje išskiriamos limninės, jūrinės, fliuvialinės, biogeninės, perfliacinės (eolinės) ir deliuvio grupių nuosėdos, nuogulos, sąnašos ir dariniai. Litologiškai tai daugiausia smulkus smėlis, vietomis sapropelis, durpė, o jūrinėse paplūdimio sąnašose – dar ir žvirgždas bei gargždas. Nuosėdų sluoksnio storis – iki 10 – 12 metrų.

Inžinerinės geologinės sąlygos

Trasos, priklausomai nuo nuogulų amžiaus, sudėties, fizikinių ir mechaninių savybių gruntų paplitimo statinių aktyvaus poveikio sferoje ir nuo dabartinių egzogeninių geologinių procesų ir reiškinių paplitimo, patenka į 6 inžinerinius geologinius rajonus (Bitinas, 1997).

1 inžinerinis geologinis rajonas apima šiaurinę Kuršių nerijos dalį, 2 – teritorijos vakarinėje dalyje esančią Postlitorinos ir Litorinos jūrų plokščią, vietomis užpelkėjusią terasinę lygumą, paplūdimį palei Baltijos jūrą ir pakrantės kopų kalvagūbrį, 3 – Danės upės slėnį, 4 – Baltijos ledyninio ežero terasą, esančią teritorijos vakarinėje dalyje, 5 – viršutinio pleistoceno viršutinio Nemuno svitos Baltijos posvitės kraštinių darinių ruožą, einantį centrine teritorijos dalimi ir 6 – plokščią, vietomis silpnai banguotą, dugninės morenos lygumą su atskiromis silpnai kalvoto reljefo salomis pietinėje dalyje.

Žemės gelmių ištekliai

Daugiausia rajone yra žaliavos, tinkamos statybos darbams – žvyro ir smėlio. Ankstesniais metais čia buvo įvertinti arba išžvalgyti 27 žvyro ir smėlio telkiniai; likę neišeksploatuoti jų ištekliai 1996 m. sausio 1 d. pagal A+B kategorijas buvo 7,015 mln. m³ ir pagal C – 1,015 mln. m³.

Didžiojoje teritorijos dalyje plyti Baltijos posvitės dugninės morenos bei kraštinių darinių glacigeninių nuogulų priemolis ir priesmėlis su smėlio lęšiais, o žvyro ir smėlio telkiniai dažniausiai yra aptikti tik stambesniųjų upių (Danės, Tenžės) senslėniuose ir dabartiniuose slėniuose bei Baltijos ledyninio ežero terasoje.

Prieš 10–15 metų buvo išžvalgyti ir įvertinti palyginti nemaži žvyro ir smėlio ištekliai. Tačiau vėliau Lietuvoje pasikeitė politinė – ekonominė situacija: pabrango kuras, tuo pačiu padidėjo ir žaliavos pervežimo išlaidos, labai sumažėjo žaliavos poreikis, taip pat buvo įteisintos naujos saugomos teritorijos. Pusė išžvalgytų ir likusių neišeksploatuotų žvyro ir smėlio išteklių pateko į saugomas teritorijas (Palangos m. žaliąją zoną ir kt.), o jų įsisavinimo galimybė pagal šiuo metu veikiančius įstatymus yra ribota. Kita dalis išteklių išžvalgyta, bet nepatvirtinta, nes negauta žemė karjero atidarymui ir kt.

Tiesiogiai nagrinėjamoje trasoje yra tik vienas smėlio telkinys – Klaipėdos I sklypas, esantis Klaipėdos m. šiaurinėje dalyje, tačiau čia buvę smėlio ištekliai jau seniai išeksploatuoti ir 1965 m. išimti iš Valstybinio naudingųjų išteklių balanso.

Nafta. Nagrinėjamoje teritorijoje yra 3 naftos telkiniai, kurių patvirtinti ištekliai yra Valstybiniame naudingųjų iškasenų balanse. Tai Girkalių, Genčių ir Kretingos naftos telkiniai. Jie išžvalgyti 1990 – 1994 metais. Visi šie telkiniai šiuo metu eksploatuojami. Nafta siurbiama iš maždaug 2 km gylyje esančių kambro sistemos (G) sluoksnių.

Iki 1963 m. rajone yra surasti ir įvertinti 3 karbonatinių uolienų – gėlavandenės klinties ir tufo – telkiniai.

Darbėnų telkinio naudingąją iškaseną sudaro kreidos tufas, kuriame CaCO₃ yra 77,1 – 83,3 %. Tufo sluoksnis yra labai mažo storio – vidutiniškai tik 0,48 m. Tufas slūgso 1,65 ha plote po 1 – 2,4 m storio danga. Pagal savo kokybę tufas tinka dirvų kalkinimui. Ištekliai pagal C kategoriją sudarė 8 tūkst. m³.

Vidmantų ir Vidmantų II telkinių naudingąją iškaseną sudaro gėlavandenė klintis, kurios sluoksnio vidutinis storis atitinkamai yra 1,1 ir 2,1 m. Apskaičiuoti bendri klinties ištekliai pagal C kategoriją yra 24 tūkst. m³.

Karbonatinės nuogulos slūgso po 1,0 – 2,2 m storio danga, sudaryta daugiausia iš durpės. Telkiniai yra upelių slėniuose ir reljefo pažemėjimuose. Gruntinis vanduo čia randamas jau dangos nuogulose – visi ištekliai apvandeniuoti.

Produktotiekio apylinkėse šių išteklių nerekomenduojama naudoti net vietinėms reikmėms, nes jų gavyba padarytų didesnę žalą gamtai, negu tie ištekliai verti.

Žemės gelmių ekologinė būklė

Teritorijos žemės gelmių, įskaitant ir aeracijos zoną, ekologinė būklė yra gera. Tai lemia daugelis faktorių:

• žemės gelmės dėka vandensparinių nuogulų buvimo viršutinėje geologinio pjūvio dalyje yra pakankamai gerai apsaugotos nuo taršos patekimo;

• teritorija nėra vandeningų horizontų mitybos sritis;

• rajone nėra didelių požemio teršėjų;

• žemės gelmių apsaugai yra palankus jau susiformavęs teritorijos statusas – rekreacinė zona ir pajūrio kurortai (Palanga, Šventoji).

Saugomi geologiniai objektai

Visoje nagrinėjamoje teritorijoje tarp Būtingės ir Klaipėdos geologiniai paminklai yra tik du: tai Baltijos pakrantės klifas, vadinamas Olando kepure, ir Pelėkių akmuo.

Olando kepurė (Didysis klifas) yra Pajūrio regioniniame parke, Klaipėdos raj., į šiaurę nuo Girulių, už 4,5 km į vakarus nuo būsimos produktotiekio trasos esanti Baltijos jūros kranto atodanga – klifas. Jos aukštis – 18 – 20 m. Atodangą sudaro moreninio priemolio ir eolinio smėlio sluoksniai. Skardis ardomas bangomūšos, ypač uraganų metu. Praeityje Olando kepurė buvo orientyru jūreiviams, todėl šis klifas buvo žymimas žemėlapiuose ir jūrlapiuose.

Pelėkių akmuo yra Kretingos rajone, maždaug už 3 km į šiaurę nuo Darbėnų ir už 3 km į rytus nuo produktotiekio trasos, Pelėkių kaime. Tai riedulys, geologinis gamtos ir archeologijos paminklas. Akmens matmenys (virš žemės paviršiaus): ilgis – 6,65 m, plotis – 5,06 m, aukštis – 1,5 m, didžiausia horizontali apimtis – 17,69 m.

Galimas poveikis žemės gelmėms

Naftotiekio ir produktotiekio tiesimas žemės gelmes, tiksliau – tik pačią viršutinę litosferos dalį, tiesiogiai paveiks statybos metu, nes vamzdynas bus klojamas ne žemės paviršiuje, o 1,1 m gylyje (toks gylis parinktas atsižvelgiant į grunto įšalimo gylį, kuris kinta nuo 0,6 iki 1,2 m), prieš tai iškasus 1,5 m gylio tranšėją.

Statybos darbai bus pradėti nuo augalinio grunto (dirvožemio) nupjovimo buldozeriu ir sustumdymo į tolimiausią laikinos darbo zonos kraštą išilgai kasamos tranšėjos, kur jis bus sandėliuojamas iki panaudojimo rekultivacijai) augalinio sluoksnio atstatymui. Vietoje laikinai bus sandėliuojamas tik gruntas, tinkantis tranšėjos užvertimui, o jeigu iškasamos durpės arba dumblas, jie turi būti išvežami, o tranšėja turi būti užpilama atvežtiniu gruntu (karjeriniu smėliu).

Pastačius naftotiekį ir produktotiekį ir normaliai jį eksploatuojant, jokio neigiamo poveikio žemės gelmėms nebus. Tai įmanoma tik galimų produktotiekio avarijų (ekstremalių situacijų) atvejais.

Tokiais atvejais, atsižvelgiant į tai, kad produktotiekis yra įgilintas, įmanomas tiesioginis naftos ar naftos produktų išsiliejimas į aeracijos zonos gruntą ir požeminį (pirmiausia gruntinį) vandenį.

Galimą poveikį mažinančios priemonės

Statybos darbų projekte turi būti numatytos techninės ir organizacinės priemonės, siekiant kiek įmanoma apsidrausti nuo galimų avarijų ir tuo apsaugoti požemį nuo galimo užteršimo.

Statybos metu – kasant tranšėją – suradus gruntą, netinkamą vamzdžio užpylimui (durpę, dumblą), toks gruntas yra išvežamas, o jo vietoje užpilamas atvežtinis gruntas (smėlis).

Paklojus vamzdžius, tam tikrą tranšėjos atkarpą leidžiama užpilti gruntu tik patikrinus suguldytus vamzdžius, jų sujungimo siūlių suvirinimo bei vamzdžių izoliavimo kokybę.

Vamzdžiai į vandeniu užpildytą tranšėją (vietose, kur yra aukštas gruntinio vandens lygis) neguldomi – vanduo prieš tai turi būti pažemintas adatiniais filtrais arba išsiurbtas iš tranšėjos atviru būdu – siurbliu ir išleidžiamas į artimiausią paviršinio vandens telkinį.

8.2. VANDUO

Vietovės hidrogeologinės sąlygos

Atsižvelgiant į teritorijos hidrogeologinio pjūvio ypatybes, jautriausia galimos taršos naftos produktais prasme yra tik pati viršutinė hidrogeologinio pjūvio dalis – aeracijos zona ir gruntinis vandeningas horizontas.

Pajūrio žemumoje aeracijos zonos storis labiau priklauso nuo nuogulų litologinės sudėties, filtracinių savybių ir mažiau, negu aukštumose, nuo reljefo. Čia gruntinį vandenį maitina krituliai ir tik vietomis – krituliai ir šlaitinis nuotėkis. Gruntinis vanduo randamas įvairiame gylyje, tačiau aeracijos zonos storis čia kinta ne itin plačiame intervale – nuo kelių dešimčių centimetrų iki 2–3 ir labai retai daugiau metrų.

Rečiausiai pasitaikantis aeracijos zonos storis yra virš 5 metrų, bet jis nesudaro didesnių ištisinių plotų.

Aeracijos zona, kurios storis yra 3 – 5 metrai, paplitusi plačiau, ir siejasi su kraštiniais moreniniais dariniais (gt III bl) , kur gruntinis vanduo daugiau kaupiasi smėlingose ar priesmėlingose nuogulose. Pastarųjų gan gausu nevienalytėje kraštinių darinių morenoje.

2 – 3 metrų storio aeracijos zona daugiau būdinga dugninės morenos (g III bl) plotams. Juose ir nedidelio storio limnoglacialinio (lg III bl) smėlio ruožuose, tam tikrose jūrinių nuogulų (mIV) paplitimo vietose dominuoja ir 1 – 2 m storio aeracijos zonos sluoksnis. Jūrinėse nuogulose aeracijos zonos storis yra kaičiausias ir bene labiausiai priklauso nuo jas dengiančio eolinio reljefo aukščio. Jose vyrauja nedidelis 1 – 2 m storis (jūrinėse terasinėse lygumose), aukštesnėse eoliniu smėliu padengtose vietovėse viršija 2 m, o kopose yra dar didesnis. Aeracijos zona iki vieno metro storio labiau būdinga lėkštoms įlomėms, esančioms tarp dugninės morenos plotų ir menkai įsirėžusių upelių slėniams, atskiroms mažai pakilusios palvės įduboms bei užkopinės pajūrio dubumos uždurpėjusioms vietovėms ir panašiai.

Aeracijos zoną sudarančių nuogulų filtracinės savybės kaičios tiek pjūvyje, tiek ir plane. Be to, tos pačios granuliometrinės sudėties nuogulos dažnai turi skirtingas filtracijos koeficiento reikšmes. Geriausias filtracines savybes turi jūrinės nuogulos, kurias sudaro vidutinis ir smulkus smėlis, turintis poringumo koeficientą 0,7. Šio smėlio filtracijos koeficientas yra 15 – 18 m/p. Mažiausias filtracijos koeficiento reikšmes turi moreninis priemolis ir priesmėlis – 0,5 m/p.

Gruntinis vandeningas horizontas yra beveik pačiame kvartero dangos viršuje, ant pirmo ištisinio vandeniui nelaidaus sluoksnio. Smėliu padengtuose ir užpelkėjusiuose plotuose jis dažniausiai aslojamas Baltijos moreniniu priemoliu (gIIIbl), rečiau limnoglacialiniu moliu (lgIIIbl). Nuosėdinėje storymėje gruntinis vanduo susikaupęs įvairaus grūduotumo smėlyje, žvirgžde – gargžde, durpėje ir priemolio paviršiaus plyšiuose.

Gruntinio vandens lygio paviršius daugmaž pakartoja lėkštą Pajūrio lygumos bendrą polinkį ir esminius jos paviršiaus bruožus (4.2.1 pav.). Vyraujanti gruntinio srauto tėkmės kryptis yra į vakarus, Baltijos jūros pusėn. Jo kelyje pasitaikantys Šventosios, Akmenos – Danės bei mažų upelių slėniai drenuoja gruntinį vandenį, daugiau ar mažiau iškreipdami bendro srauto tėkmę ir polinkį. Pakankamai pastovios krypties, mažiau iškreiptas gruntinio vandens srautas egzistuoja tik jūrinių terasių smėlingose nuogulose.

Teritorijoje gruntinis vanduo yra negiliai, dominuojant mažesniam už 2 – 3 m gyliui, todėl čia, išskyrus pačią Baltijos jūros pakrantę, didelius plotus užima drėgni eglynai bei melioruotos kultūrinės pievos, anksčiau buvusios žemapelkės.

Gruntinis vanduo moreninėse nuogulose yra negiliai – 1 – 2 m gylyje. Dažnai vandeningesnė būna tik viršutinė smėlingesnė ir plyšiuotesnė morenos dalis. Jos filtracijos koeficiento reikšmės svyruoja 0,01 – 9,0 m/p ribose. Be abejo, labai retai pasitaikančiuose smėlio ir žvirgždo lęšiuose filtracijos koeficiento reikšmės gerokai didesnės ir gali siekti 15–25 m/p. Prastos filtracinės savybės dažniausiai būdingos vienasluoksnės kvartero dangos plotams, kur randamas lokaliai paplitęs tankių paviršinių glacialinių nuogulų gruntinis vanduo.

Per centrinę rajono dalį, iš šiaurės link Klaipėdos, galima vamzdyno trasos linija, driekiasi siauri ir neaukšti kraštinių morenų (gtIIIbl) ruožai, kur gruntinio vandens slūgsojimo sąlygos sudėtingesnės. Čia greta vyraujančio moreninio priemolio, visuomet pasitaiko smėlingų akvaglacialinių darinių. Jūrinių terasų (mIV) nuogulų, kuriose vyrauja įvairaus rupumo smėlingos frakcijos, filtracijos koeficiento reikšmės kinta 1 – 25 m/p ribose.

Teritorijoje vyrauja hidrokarbonatinio kalcinio magninio tipo gruntinis vanduo. Mažiausia gruntinio vandens mineralizacija stebima smėlinguose ir užpelkėjusiuose plotuose, kur bendrosios mineralizacijos analitės vertės ribos svyruoja 0,1 – 0,5 g/l ribose. Moreninio priemolio ir priesmėlio gruntinis vanduo yra žymiai didesnės mineralizacijos negu smėlingų ir pelkinių nuogulų. Bendroji jo mineralizacija beveik visada yra 0,5 – 0,8 g/l, vietomis viršija 1 g/l. Daugeliu atveju, vandenyje, nežiūrint didesnės mineralizacijos, išlieka vyraujantys hidrokarbonato ir kalcio jonai. Gruntinio vandens kokybė priklauso ir nuo urbanizacijos lygio.

Požeminio vandens ištekliai

Artimiausios planuojamoms trasoms nuo Būtingės naftos terminalo iki AB „Klaipėdos nafta“ yra 6 centralizuotos vandenvietės, kuriose yra patvirtinti požeminio gėlo geriamojo vandens eksploataciniai ištekliai: Šventosios, Palangos I, Palangos IĮ, Palangos IKI, Kretingos, Klaipėdos I

Pagrindiniai duomenys apie minėtas vandenvietes pateikti 10 lentelėje.

10 lentelė. Palangos ir Šventosios vandenviečių charakteristikos (Bendoraitis, 2000)

Charakteristikos	Vandenvietė
	Palangos I	Palangos II	Palangos III	Šventosios
Atstumas iki produktotiekio km	3.0	2.2	1.9	4.2
Vandenvietės tipas	tarpsluoksninė	tarpsluoksninė	tarpsluoksninė	tarpsluoksninė
Produktyvaus vandeningo komplekso indeksas	P₂ + D₃ fm₂	P₂ + D₃ fm₂	P₂ + D₃ fm₂	P₂ + D₃ fm₂
Eksploatacinių gręžinių skaičius	5* (3 – į P₂ + D₃ fm₂ ir 2 – į D₃ fm₂)	12(2 – į P₂ + D₃ fm₂ ir 10 – į D₃ fm₂)	5* (visi – į D₃fm₂)	4 (visi – į D₃ fm₂)
Išteklių patvirtinimo metai	1984	1984	1984	1984
Patvirtintų išteklių kiekis m³/p	5000	4000	22000	4000
Vidutinis vandenvietės debitas 2001 m. m³/p	–	3470	–	490

Pastaba: * – pastaruoju metu gręžiniai neeksploatuojami.

Naftotiekio ir produktotiekio galimas poveikis vietovės geriamojo vandens šaltiniams

Rajono centralizuoto vandentiekio šaltinių apsaugotumo nuo technogeninės taršos požiūriu svarbiausia, kad visose artimiausiose produktokiekiui centralizuotose vandenvietėse (Šventosios, Palangos I, II ir III, Kretingos ir Klaipėdos I) eksploatuojamas viršutinio permo – viršutinio devono vandeningas kompleksas yra gerai izoliuotas regionine triaso vandenspara ir praktiškai neturi jokio ryšio su žemės paviršiuje esančia ir pasireiškiančia arba potencialia technogenine tarša.

Produktotiekio nuo Būtingės iki AB „Klaipėdos nafta“ apylinkių teritorijos bei rajono vandenviečių geologinių – hidrogeologinių sąlygų analizė rodo, kad netgi galima produktotiekio avarija ir jos pasėkoje įvykęs šviesių naftos produktų išsiliejimas žemės paviršiuje arba požemyje jokios įtakos Šventosios, Palangos I, II ir III, Kretingos ir Klaipėdos I vandenvietėse eksploatuojamo vandens kokybei turėti negali.

Galimą poveikį mažinančios priemonės

Naftotiekio ir produktotiekio statybos metu yra numatomos techninės ir organizacinės priemonės, siekiant kiek įmanoma apsidrausti nuo galimų avarijų ir tuo apsaugoti galimą paviršinio ir požeminio vandens užteršimą:

Vamzdžių išorinis paviršius padengiamas lydymo būdu surišta epoksidine danga, kuri apsaugo jį nuo korozijos ir galimo mechaninio pažeidimo. Tokia pat epoksidine danga padengiamos ir vamzdžių sujungimo (suvirinimo) vietos.

Paklojus vamzdžius, tam tikrą tranšėjos atkarpą leidžiama užpilti gruntu tik patikrinus suguldytus vamzdžius, jų sujungimo siūlių suvirinimo bei vamzdžių izoliavimo kokybę.

Vamzdžiai į vandeniu užpildytą tranšėją (vietose, kur yra aukštas gruntinio vandens lygis) nėra guldomi – vanduo prieš tai pažeminamas adatiniais filtrais arba išsiurbiamas iš tranšėjos atviru būdu – siurbliu ir išleidžiamas į artimiausią paviršinio vandens telkinį.

Vamzdžių apsaugai nuo korozijos ir galimo prarūdijimo įrengiama katodinės apsaugos sistema, palaikanti neigiamą antikorozinį vamzdyno potencialą žemės atžvilgiu – atskirą katodinės apsaugos stotį sudarys anglies anodai ir nuolatinės srovės šaltinis. Katodinės apsaugos sistemos veikimui patikrinti kiekviename vamzdyno kilometre sumontuojami matavimo postai, turintys galvaninį ryšį su vamzdynu.

Po visų upių ir melioracijos kanalų vagomis vamzdžiai klojami 1,5 m nuo jų dugno (tarp upės ar kanalo dugno ir vamzdžio viršaus turi būti 1,5 m storio grunto sluoksnis).

Upelių ir melioracijos kanalų dugnai ir šlaitai produktotiekio praėjimo vietose sutvirtinami 0,1 m storio surenkamomis gelžbetoninėmis plokštėmis po 2 m atstumu į visas puses nuo jo ašies.

Upių, upelių ir melioracijos kanalų krantai – šlaitai paklojus vamzdyną sutvirtinami velėnomis ir žabų tvorelėmis. Tai apsaugo krantus nuo erozijos.

Paklojus vamzdyną, atliekama pažeistos melioracinio drenažo sistemos rekonstrukcija.

Vamzdyno trasoje nuo prisijungimo taško iki AB „Klaipėdos nafta“ yra numatomos magistralinės sklendės. Vamzdynas tokiu būdu padalinamas į atskiras sekcijas. Įvykus avarijai, vamzdyne yra stabdomi siurbliai, sklendėmis pažeista vamzdyno sekcija atjungiama, tuo kiek įmanoma sumažinant naftos produktų patekimą į aplinką.

Eksploatuojant vamzdyną vykdoma nuolatinė priežiūros kontrolė sistemos SCADA pagalba ir kompiuterizuota gedimų paieška.

Eksploatuojant vamzdyną vykdomas slėgio monitoringas siurblių paleidimo, jų darbo ir stabdymo metu.

Eksploatacinės tarnybos nuolat tikrina trasos zoną aviacijos pagalba. Be to, aptarnaujantis personalas reguliariai vykdo ir tikrina sklendžių stotis bei siurblines. Apsaugos personalas apvažiuodamas pasirinktinai tikrina įvairias vamzdyno atkarpas.

Magistralinio vamzdyno trasa pažymima specialiais ženklais (kaip to reikalauja „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“).

8.3. DIRVOŽEMIS

Vietovėje vyraujančių dirvožemių charakteristika

Šiaurinėje trasos dalyje, atkarpoje Laukžemė-Vydmantai, vyrauja smėlio ir priesmėlio velėniniai jauriniai glėjiški (JPv1) silpnai įmirkę dirvožemiai. Be pastarųjų, tarp Mažučių-Sausdravų kaimų ir ties Kiauleikių kaimu smėliuose susiformavo velėniniai jauriniai iliuviniai huminiai (JPih1) silpnai įmirkę dirvožemiai, o vietose, kur trasa kerta Žibos upę ir jos intakus (tarp Žeivių-Rūdaičių kaimų), paplitę stipriai įmirkę, turtingi organika, puveningos velėnos velėniniai jauriniai glėjiniai (JPv2) ir puveningi jauriniai glėjiniai (JPp2) dirvožemiai. Tiesiant vamzdyną ties Medoniškių kaimu trasa kirstų gerai drenuojamus priesmėlio velėninius jaurinius (Jv2) vidutiniai nujaurėjusius dirvožemius.

Pietinėje trasos dalyje, atkarpoje Vydmantai–Girulių miškas, vyrauja sunkesni priemolio velėniniai jauriniai (Jv1) silpnai nujaurėję bei velėniniai jauriniai glėjiški (JPv1) dirvožemiai. Ražės upės slėnyje ir ties Bruzdeilyno kaimu paplitę stipriai įmirkę velėniniai glėjiški nujaurėję (VGj1) ir velėniniai glėjiniai nujaurėję (VGj2).

Girulių miške paplitę smėlio jauriniai šilaininiai (J1) silpnai nujaurėję dirvožemiai, žemesnėse vietose – velėniniai jauriniai glėjiški (JPv1) silpnai įmirkę.

Trasa trijose vietose kerta durpės pelkinius žemutinius (Pž) dirvožemius: I-uoju variantu – Mažučių miške, kur durpės storis < 0,5m; II-uoju variantu – kertant Kulšės upę, kur durpės storis >1m; bei kertant Ražės upę, kur durpės < 1m

Dirvožemio cheminė būklė

Dirvožemiai nagrinėjamose trasose yra silpnai technogeniškai paveikti ir jų geocheminę sudėtį kontroliuoja gamtiniai faktoriai: dirvodarinė uoliena, organinės medžiagos kiekis, žemėnaudos pobūdis. Priemolio dirvožemiai daugeliu elementų yra turtingesni, smėlio dirvožemiai – skurdesni. Organiniai dirvožemiai, puveningos velėnos ir, ypač, durpės, pasižymimi mažesniais beveik visų elementų kiekiais. Tos pačios granuliometrinės sudėties miškų dirvožemiai dažniausiai skurdesni nei dirbamų laukų dirvožemiai.

Pagal Lietuvos geocheminio atlaso duomenis (Kadūnas V. ir kt., 1999) regiono organiniuose durpės ir puveningos velėnos dirvožemiuose linkę kauptis atmosfera pernešami technogeniniai elementai (Ag, Pb, Zn), vietomis iki vidutinio taršos pavojingumo lygio pagal suminį koncentracijos rodiklį (Zd > 16).

Antropogeninė vietinė tarša dirvožemiuose nežymi, dažniausiai susijusi su žemės ūkio veikla Stipriau teršiamos gyvenvietės, pramoninės miestų teritorijos, (padidėję Cu, Zn, Sn kiekiai), tačiau taršos sklaida yra nežymi (Kompleksinis geologinis kartografavimas..., 1997).

Vyraujančių dirvožemių pažeidžiamumas ir atsparumas

Pagal dirvožemio užterštumo cheminėmis medžiagomis higieninio vertinimo metodinius nurodymus lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemiai (smėlis, smulkus smėlis, priesmėlis) yra atsparūs, o priemolis – vidutiniškai atsparus cheminės taršos poveikiui (Jatulienė ir kt., 1997):

Galimas (numatomas) poveikis

Vamzdyno tiesimo metu derlingas dirvožemio sluoksnis 3,7 m pločio vamzdžio klojimo juostoje bus nuimtas ir laikinai sandėliuojamas palei trasą, laikinoje darbo zonoje

Bendras vamzdyno trasos Laukžemė – AB „Klaipėdos nafta“ nuimamo derlingo dirvožemio plotas ir tūris priklausys nuo pasirinkto trasos varianto.

Vamzdyno tiesimo metu cheminė, entomologinė, parazitologinė, mikrobiologinė, radiacinė ir pan. dirvožemio tarša nenumatoma.

Laikinoje 25 m pločio darbo zonoje prognozuojamas mechaninis dirvožemio pažeidimas:

• miško paklotės suardymas ir sumaišymas su viršutiniu dirvožemio sluoksniu kertant mišką ir raunant kelmus valstybiniuose Drumulių ir Mažučių miškuose (I variantas), privačiame miške ties Žibininkų kaimu bei Girulių miške-parke šalia Klaipėdos;

• dirvožemio tankio padidėjimas veikiant sunkiasvorei technikai bei sandėliuojant medžiagas, iškastą gruntą ir dirvožemio derlingą sluoksnį.

Fizinis (mechaninis) poveikis dirvožemiui

Vamzdyno klojimo tranšėjos kasimo metu sunaikinamas visas dirvožemis, nepriklausomai nuo dirvožemio profilio dydžio. Minėtų darbų atlikimo metu yra suardoma visa dirvožemio struktūra ir pakinta dirvožemio profilio tankis. Reikalingas netrumpas laikotarpis šioms dirvožemio savybėms atsistatyti. Šis laikotarpis yra ilgesnis smėlio dirvodarinei uolienai ir žymiai trumpesnis priemolio dirvodarinei uolienai. Per šį fizinių savybių atsistatymo laikotarpį dirvožemis yra neatsparus vandens ir vėjo erozijai. Dėl erozijos jis netenka viršutinės derlingiausios dalies, kuri ilgai neatsistato ir dirvožemis ilgam laikotarpiui praranda savo buvusį derlingumą.

Ten, kur susidaro dėl vandens srautų sąlygos linijinei erozijai, formuojasi žemės paviršiuje griovos ir išgriaužos, kurios padaro šį plotą netinkamą naudoti žemės ūkiui.

Vandens poveikis dirvožemio erozijos intensyvumui priklauso nuo žemės paviršiaus nuolydžio statumo ir ilgumo, taip pat nuo dirvožemio granulometrinės sudėties, organinės medžiagos ir humuso kiekio. Į erozijos procesą aktyviai veikia ir hidroklimatiniai faktoriai, kaip sniege vandens atsargos, sniego tirpimo spartumas, liūčių dažnumas. Vandens atsargos sniege šiame Lietuvos regione yra dažnai nedidelės ir nepastovios, todėl sniego tirpimas šioje lygumoje didesnės reikšmės dirvožemio erozijai neturi. Tuo tarpu liūčių vaidmuo čia yra didesnis, kaip kitur Lietuvoje.

Trasoje dirvožemio defliacijai (išpustymui) nėra pavojaus. Čia smėlio dirvožemiai apsaugoti mišku, o bemiškiuose plotuose vyrauja užmirkę patvarūs defliacijai priemolio dirvožemiai. Be to trasa eina skersai vyraujančių nuo jūros pusės vėjų.

Žalingas dirvožemiui yra jo suslėgimas. Nuo tokio suslėgimo aliuviniame dirvožemyje žolės derlingumas sumažėja iki 34 %, o durpingame dirvožemyje – iki 26 %.

Cheminis poveikis dirvožemiui

Trasoje dirvožemius užteršti yra rizika nafta arba naftos produktais, kurių patekimas į gruntinius vandenis ir susikaupimo periodas dirvožemyje priklauso nuo dirvožemio granuliometrinių ir agrocheminių savybių.

Smėlio dirvožemiai, esantys Drumulių – Mažučių miško masyve bei Girulių miške ir Klaipėdos šiauriniame pakraštyje (Melnragėje), yra geri vandens laidininkai. Dėl mažo humusingumo ir organinės medžiagos kiekio jie yra netalpūs vandeniui ir kitoms skystoms medžiagoms. Be to Drumulių ir Mažučių miškų smėlio dirvožemiai yra užmirkę dėl negiliai slūgsančio gruntinio vandens, kuris čia yra betarpiškame sąlytyje su dirvožemio vandeniu. Tokie dirvožemiai nesudaro buferio gruntinio vandens užteršimui. Geresnėje šiuo atžvilgiu padėtyje yra Girulių miško smėlio dirvožemis, kuris neturi betarpiško ryšio su gruntiniu vandeniu, nes pastarasis čia slūgso žymiai giliau. Tačiau greita vertikali vandens filtracija tik neilgam sutrukdo vandeniui ar lengviems naftos produktams patekti į gruntinius vandenis.

Tuo tarpu glėjiniai ir glėjiški priemolio dirvožemiai yra blogi vandens laidininkai ir jie geriau apsaugo gruntinius vandenis nuo užteršimo. Jų storymėje vyksta lėta vertikali vandens filtracija, tačiau priešingai čia vyrauja paviršinis nuotėkis, kurio dėka naftos produktai lengvai gali patekti į paviršinius vandenis.

Ypač neapsaugo paviršinius ir gruntinius vandenis aliuviniai ir žemapelkiniai dirvožemiai, kurie jau dirvožemio storymėje yra drenuojami kartu paviršinio ir gruntinio vandens. Patekę į šiuos dirvožemius naftos produktai, gali užteršti tiesiogiai vandenis ne tik patekimo vietoje, bet ir toli nuo šio užteršimo ribų.

Poveikio sumažinimo priemonės

Prieš naftotiekio ir produktotiekio statybą dirvožemio viršutinis derlingasis (humusingas) sluoksnis visais atvejais turi būti nukasamas arba nuskutamas ir šalia tranšėjos sukaupiamas. Esant velėnai, ji turi būti atskirta nuo dirvožemio ir saugojama atskirai. Statybos metu iškasti akmenys turi būti sandėliuojami specialiai įrengtose aikštelėse (analogiškai melioracijos darbams). Stambesni nei 0,4 m³ akmenys turi būti laikomi atskirai.

Po statybos darbų pabaigos visoje trasoje turi būti atliktas žemės purenimas, naudojant gilų arimą ir akėjimą (išskyrus specialaus tvirtinimo vietose). Ir tik po to nuimto viršutinio dirvožemio sluoksnio ir samanų dangos į trasą atgal sugrąžinimas. Mažai humusingi (iki 1 %) dirvožemiai praturtinami durpėmis arba kita organika, tuo sudarant sąlygas greitai įsitvirtinti augalijai, sulaikančiai dirvožemio eroziją.

Tokius darbus reikia atlikti trasos šiaurinėje dalyje, praeinančioje per Drumulių-Mažučių miško masyvą; pietinėje dalyje – Girulių ir Klaipėdos miškuose; taip pat, iš dalies, ir Palangos – Vidmantų ruože, kur vyrauja smėlio dirvožemiai. Po to būtina visoje trasoje taip išlyginti dirvožemio paviršių, kad išilgai trasos nesusidarytų latako formos, po grunto suslūgimo, pažemėjimas. Dirvožemio išarimas ir po to jo paviršiaus išlyginimas pageidautinas kuo anksčiau, kad dirvožemiui būtų laiko natūraliai sutankėti iki pavasarinio sniego tirpimo. Be to, tokiu būdu padidinamas dirvožemio vandens talpumas, padedantis išvengti dirvožemiui žalingo suslėgimo.

8.4. BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ

Informacija apie augaliją

Kalgraužių ir Mažučių miškų riba. Dominuoja paprastoji pušis su paprastosios eglės priemaiša. Miško pakraščiuose auga karpuotasis beržas, juodalksnis, baltalksnis, skroblas. Miško trake gausu paprastojo kadagio sąžalynų. Pomiškyje yra paprastosios pušies savaiminukų. Žolių – krūmokšnių arde dominuoja samanos. Sutinkami vertingesni miško augalai, kaip vienašalė užgina, skėtinė marenikė, apskritalapė kriaušlapė, miškinė gluosvė, mėlynė, bruknė, šilinis viržis ir kiti augalai. Rūšys, įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą yra pateiktos 4.5.1. lentelėje (Nr. 1-6).

Šventosios miškas. Trasa kerta tik šiaurrytinį miško kampą ir į pietus driekiasi rytiniu miško pakraščiu. Miške dominuoja paprastoji pušis. Trake auga paprastasis kadagys, miško pakraščiuose auga karpotasis beržas, skroblas, baltalksnis ir kt. Žemesnėse miško vietose yra paprastosios eglės guotų. Pomiškyje yra paprastosios pušies ir eglės savaiminukų. Žolių – krūmokšnių arde – kerpės, samanos, žoliniai augalai ir uoginiai krūmokšniai. Iš vertingesnių žolinių augalų pažymėtina miškinė septynikė, dvilapė medutė, vaisinė baltašakė, paprastoji pakalnutė, skėtinė merenikė, apskritalapė kriaušlapė, šilinis viržis. Pasitaiko mėlynės ir bruknės sąžalynų. Rūšys, įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą yra pateiktos 4.5.1. lentelėje (Nr. 7-13).

Palangos miškas. Trasa liečiasi tik prie šiaurrytinio miško pakraščio. Miške dominuoja paprastoji pušis. Trake auga paprastasis kadagys. Pomiškyje paprastosios pušies savaiminukai. Rytiniame miško pakraštyje sutinkamas karpuotasis beržas. Paprastoji liepa, paprastasis skroblas, vinkšna, paprastasis skirpstas. Pasitaiko žemesnėse vietose paprastoji eglė. Žolių – krūmokšnių arde – kerpės, samanos, žoliniai augalai. Iš vertingesnių žolinių augalų aptinkama dvilapė medutė, miškinė septynikė, vaistinė baltašaknė, paprastoji pakalnutė, apskritalapė kriaušlapė, skėtinė merenikė, šilinis viržis. Pasitaiko mėlynės ir bruknės krūmelių. Rūšys, įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą yra pateiktos 4.5.1. lentelėje (Nr. 14-19).

Girulių miškas yra beveik skersai kertamas vamzdyno. Miške dominuoja paprastoji pušis. Pasitaiko paprastoji eglė, juodalksnis, karpuotasis beržas, paprastasis ąžuolas, paprastasis šermukšnis, paprastasis skroblas, vinkšna ir kt. medžių rūšys. Trake auga paprastasis skirpstas, kelios karklų rūšys. Pomiškyje įvairių medžių rūšių savaiminukų. Žolių – krūmokšnių arde sutinkamos kerpės, samanos, lanksčioji šluotsmilgė, smiltyninė viksva, avinis eraičinas, dvilapė medutė, miškinė septynikė, vaistinė baltašaknė, paprastoji pakalnutė, apskritalapė kriaušlapė, šilinis viržis, šiaurinė linėja, gebenlapė veronika, mėlynė, bruknė ir kt. Rūšys, įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą yra pateiktos 4.5.1. lentelėje (Nr. 20-22).

Medžių amžius visuose minėtuose miškuose yra apie 40–150 metų.

Pievų augmenija. Pajūrio žemumos pievose, upių pakrantėse aptinkamas nemažas augalų rūšių skaičius. Dalis augalų rūšių dėl jų retumo yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą (23–34 rūšys), jų augimvietės turi būti saugomos.

Informacija apie gyvūniją

Vietovė, kuria praeina numatoma vamzdyno trasa, eina riba tarp Baltijos jūros pakrantės ir Lietuvos šiaurės vakarų faunistinių rajonų. Baltijos jūros pakrantės rajonui būdingas tam tikras entomofaunos „endemiškumas“ Tik Lietuvos pajūryje sutinkamos kai kurios halofilinės ir psamofilinės vabzdžių rūšys, čia gausu ir rūšių būdingų Vidurio Europai ir Viduržemio bei Juodosios jūrų baseinams, kurios likusioje Lietuvos dalyje sutinkamos tik pietryčiuose, gerai įšylančiose sausose stacijose. Kai kurioms rūšims Lietuvos pajūris yra šiauriausias paplitimo taškas. Lietuvos šiaurės vakarų (Žemaitijos) rajonui būdinga europinė – sibirinė entomofauna, ekologiškai susijusi su eglynais (Kazlauskas, 1984; Pileckis, Monsevičius, 1995).

Entomologiniu požiūriu teritorija nepakankamai tyrinėta. Kaip ir visoje Lietuvoje taip ir aptariamoje vietovėje labiausiai tyrinėtos vabzdžių grupės tai drugiai ir vabalai, todėl ir duomenų apie šių būrių atstovus yra daugiausiai.

Numatoma tiesti trasa kirs ir keletą upelių. Svarbesni jų – tai Kulšė, Darba ir Žyba. Šiuose upeliuose jau eilę metų atliekami dugno hidrobiontų monitoringo darbai, kurių metu buvo tyrinėjama šių upių dugno fauna ir nustatinėjama vandens kokybė. 2000 – 2001 m. tyrimų duomenimis Žyboje aptikta 12, Kulšėje 16, o Darboje 13 šeimų atstovų. Vidutinis biotinis balas atitinkamai buvo – Žyboje 5,45, Kulšėje 6,00, Darboje 6,82 , nustatyta vandens kokybės klasė – II. Iš jautrių taršai šeimų, kurių biotinis balas lygus 10, Kulšėje rasta Molannidae, Leptoceridae, Rhagonyidae ir Ephemeridae atstovų, Žyboje – Ephemeridae, Leptoceridae, Darboje – Molannidae, Odontoceridae, Ephemeridae, Aphelocheiridae ir Rhagonyidae.

Žuvys. Numatoma vamzdyno trasa kerta nedidelius upelius arba jų aukštupius, didžioji jų dalis yra kanalizuoti. Šiuose upeliuose sutinkama nedidelė žuvų rūšinė įvairovė, tačiau Darba, Kulšė ir Žyba yra Šventosios (pajūrio) intakai, kuriuose nedideliais kiekiais buvo sutinkami šlakiai ir margieji upėtakiai, įtraukti į globojamų žuvų rūšių sąrašą. Tačiau 2000–2001 metais šios žuvų rūšys buvo stebėtos tik pačioje Šventojoje. Darboje, Kulšėje, Žyboje ir Ražėje sutinkama nedaug žuvų rūšių, tačiau yra galima nelaimės atveju įtaka ir Šventosios upės žuvų bendrijai, todėl čia pateikiame ir bendrą žuvų rūšių sąrašą.

Teritorijoje sutinkama viena į Lietuvos raudonąją knygą įtraukta Varliagyvių rūšis).

Paukščiai ir žinduoliai. Numatoma vamzdyno trasa praeitų svarbioje tiek paukščių, tiek kai kurių žinduolių rūšių migracijos kelio atkarpoje.

Migracijų metu čia sutinkama apie 150 paukščių rūšių iš kurių 21 įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą. Be to 41 rūšis paukščių saugomos pagal ES paukščių ir ES buveinių direktyvas, Berno, Bonos konvencijas ir BirdLife statuso. Perinčių paukščių atžvilgiu vertingos teritorijos yra pietinėje (urbanizuotoje teritorijoje) ir šiaurinėje miškingoje vietovėje. Urbanizuotoje teritorijoje sutinkami perintys tokie reti paukščiai: griežlės putpelės, pelėsakaliai ir kt., o miškingoje: vapsvaėdžiai, mažieji ereliai rėksniai, juodieji pesliai, gervės ir kt.

Iš žinduolių čia nuolat gyvena 2 rūšys įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą, tačiau dar 4 gyvenančios rūšys yra saugomos ES buveinių direktyvų, Berno ir Bonos konvencijų. Migracijos metu čia sutinkamos nemažiau 6 šikšnosparnių rūšys kurios įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą bei saugomos ES buveinių direktyvų, Berno ir Bonos konvencijų.

Galimas poveikis biologinei įvairovei

Vamzdyno tiesimo metu bus pažeisti pievų ir miškų biotopai.

Vamzdyno tiesimas neturės žymesnės įtakos vietovės miškingumui bei medynų struktūrai, nes iškertamas plotas nėra didelis, be to, trasoms bus naudojamos jau esamos kvartalinės linijos.

Vertingiausi augalų bioįvairovės prasme yra Kalgraužių, Mažučių ir Šventosios miškai bei natūralios upių slėnių pievos. Visos į Lietuvos Raudonąją knygą įtrauktos bei kitos saugotinos augalų rūšys yra jautrios antropogeniniam poveikiui, t.y. drėgmės režimo svyravimui ir paklotės trypimui. Trasos tiesimo metu bus pažeistos arba sunaikintos retų rūšių augimvietės.

Aukštesnė bestuburių bioįvairovė yra Mažučių, Girulių bei Melnragės miškuose ir upių (ypač Kulšės, Darbos, Žybos, Rąžės ir Purmalės) slėniuose, todėl čia yra labiausiai tikėtinas poveikis jų populiacijoms.

Vykdant vamzdyno tiesimo darbus bus kertami Darbos ir Žybos upeliai, kuriuose gali vykti retų ir globojamų žuvų rūšių šlakio ir margojo upėtakio nerštas.

Iškastoje tranšėjoje pavasarinės ir rudeninės migracijos metu gali masiškai žūti varliagyviai.

Dėl triukšmo, sukeliamo darbų metu miškų teritorijose, gali nukentėti stambesnių žinduolių ir paukščių populiacijos kurios yra ypač jautrios dauginimosi periodu. Medžiojamų gyvūnų ištekliams produktotiekio tiesimo darbai įtakos neturės.

Likusioji teritorijos dalis tai žemės ūkio naudmenos, kuriose bioįvairovė nedidelė; čia sutinkamos tik dažnos ir labai dažnos rūšys.

Avarijos atveju galimas tiesioginis letalus naftos produktų poveikis tiek sausumos, tiek paviršinių vandens telkinių augalų ir gyvūnų bendrijoms.

Poveikio sumažinimo priemonės

Siūlomos šios priemonės sumažinti vamzdyno tiesimo poveikį biologinei įvairovei:

• Daugelio augalų augimvietės magistralinio vamzdyno tiesimo metu bus sunaikintos, tačiau kai kurias itin retas rūšis siūlome perkelti į atokesnes augimvietes su tinkamomis sąlygomis.

• Siūlome vengti kasimo darbų varliagyvių migracijų metu.

• Siekiant išsaugoti upelių bendrijas, baigus hidrotechninius būtina rekultivuoti dugną, pašalinti dėl darbų susikaupusį dumblą ir smėlį.

• Prieš pradedant ir pabaigus tiesimo darbus atlikti Darbos ir Žybos upeliuose žuvų bendrijų vienkartinius stebėjimus.

• Miškuose vamzdyno tiesimo darbus vykdyti pasibaigus paukščių veisimosi periodui.

8.5. MAGISTRALINIO VAMZDYNO POVEIKIO APLINKAI PRELIMINARUS VERTINIMAS

Reikšmingo poveikio aplinkai aspektai	Poveikio aplinkai charakteristika
Triukšmas	Triukšmo poveikis laikinas, tik statybos metu nuo dirbančios technikos
Aplinkos oras	Normalios eksploatacijos metu poveikio nėra. Galimas poveikis avarijos metu, garavimas.
Paviršiniai ir požeminiai vandenys	Paviršinimams vandens telkiniams laikinas poveikis atliekant vamzdyno klojimo darbus; galimas poveikis avarijų atvejais. Vamzdyno trasos rajone centralizuoto vandens tiekimo šaltiniai patikimai apsaugoti nuo technogeninės taršos. Eksploatuojamas viršutinio permo-viršutinio devono vandeningas kompleksas yra gerai izoliuotas regionine triaso vandenspara ir praktiškai neturi jokio ryšio su žemės paviršiuje esančia ar pasireiškiančia antropogenine tarša.
Dirvožemis	Trumpalaikis poveikis statybos metu. Galima dirvų erozija atskiruose trasos ruožuose. Statybos metu turi būti taikomos prevencinės priemonės. Užbaigus statybą atlikti trasos rekultivacijos darbai.
Žemės gelmės	Laikinas poveikis vamzdyno klojimo metu. Taikomos prevencinės priemonės.
Biologinė įvairovė	Galimas poveikis biologinei įvairovei vamzdyno tiesimo metu. Poveikis yra trumpalaikis, numatomos prevencinės ir kompensacinės priemonės.
Kraštovaizdis	Trumpalaikis (iki rekultivacijos) poveikis žemėveiksliams statybos metu, išskyrus miškus, kur numatomas miško kirtimas. Klaipėdos mieste gali būti iškirsta 18–36 ha rekreacinio miško.
Kultūros paveldas	Siekiant išvengti poveikio kultūrinėms istorinėms ir archeologinėms vertybėms numatomos prevencinės priemonės.
Ekstremalios situacijos ir poveikį mažinančios priemonės	Statistinė avarijos tikimybė – 0,037/metus, arba 1 kartas per 27 metus. Vamzdyno statybos ir eksploatacijos metu numatytos prevencinės priemonės.
Socialinė ekonominė aplinka	Tiesioginio poveikio žmonių sveikatai nebus. Neigiamas socialinis poveikis pasireikš apribojant privačios nuosavybės naudojimo teises ir siekiant įteisinti kitą žemės naudojimo paskirtį, negu numato dabar galiojantys teritorijų planavimo dokumentai. Šis konfliktas yra sąlygotas įvykdytos žemės reformos ir fakto, kad nei viename galiojančiame skirtingų lygių teritorijų planavimo dokumente nėra numatyta magistralinio naftotiekio ir produktotiekio tiesimo galimybė. Konflikto sprendimas galimas tik suderinus abipusius veiksmus su vietos savivalda. Teritorijų planavimo dokumentuose reikės įteisinti trasą nežymiai keistis), nustatyti kompensacijas savininkams bei numatyti specialiais kompensacines priemones savivaldybėms.

9. VAMZDYNŲ SISTEMŲ ĮVERTINIMAS TECHNINIU ASPEKTU

9.1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

Normatyvinis atstumas nuo esamo naftotiekio iki projektuojamo produktotiekio

Techninės priežiūros tarnyba, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos sprogių-degių gamybų ir technologijų skyrius, Aplinkos ministerijos būsto ir techninio normavimo departamentas išnagrinėjo argumentuotus pasiūlymus ir pateikė savo išvadas:

– techninės priežiūros tarnyba 2001-08-01 rašte Nr. 03-02-205 nurodė, kad produktotiekio nuo AB „Mažeikių nafta“ iki AB „Klaipėdos nafta“ tiesimo darbai galėtų būti vykdomi 6 m atstumu nuo veikiančio magistralinio naftotiekio, laikantis projekte numatytų sąlygų;

– Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos sprogių-degių gamybų ir technologijų skyrius nurodė, kad produktotiekio nuo AB „Mažeikių nafta“ iki AB „Klaipėdos nafta“ tiesimo darbai galėtų būti vykdomi 6 m atstumu nuo veikiančio magistralinio naftotiekio, įvertinus keliamus pavojus ir rizikas dėl veikiančio naftotiekio visose produktotiekio klojimo darbų stadijose.

– aplinkos ministerijos būsto ir techninio normavimo departamentas 2001-08-27 d. raštu Nr. 03-04-4266 nurodė, kad šviesių naftos produktų vamzdyno tiesimo darbai galėtų būti vykdomi 6 m (tarp ašių) atstumu nuo veikiančio magistralinio naftotiekio, statinio ir statybos technologijos projektuose tinkamai įvertinus veikiančio naftotiekio keliamą pavijų visose tiesimo darbų stadijose.

Normatyviniai reikalavimai produktotiekio klojimui

Produktotiekį klojant lygiagrečiai esamam naftotiekiui (AB „Mažeikių nafta“ – Būtingė) minimalus atstumas tarp eksploatuojamo ir naujai klojamo vamzdžių ašių turi būti 6 m.

Produktotiekį klojant lygiagrečiai esamai spaudiminei išvalyto AB „Mažeikių nafta“ NPG nuotekinio vandens kanalizacijos vamzdžio minimalus atstumas tarp eksploatuojamo ir naujai klojamo vamzdžių ašių turi būti 5 m.

Drenažo sistemų rekonstrukcija

Prieš produktotiekio klojimą trasos ilgyje turi būti rekonstruota drenažo sistema. Esami sausintuvų vamzdžiai, pakloti 0,7–1,0 m gylyje, panaikinami jų galuose įstatant akles. Rinktuvai, pakloti 2–3 m gylyje, iškeliami iš darbo zonos.

Produktotiekio klojimo metu rekonstruojamas drenažas, o techninio projekto rengimo metu šios juostos plotis bus nustatomas detaliau. Juostos plotis turi būti patikslintas rengiant techninį projektą.

Dirvožemio apsauga

Produktotiekio klojimo metu gali būti pažeistas dirvožemis, pakeistos landšafto ekologinės sąlygos. Statybos pradžioje augalinis sluoksnis bus nuskustas ir sandėliuojamas atokiau tranšėjos. Paklojus produktotiekį ir jį užvertus, visoje trasoje bus atliktas žemės purenimas ir gilus arimas. Po to nuimtas viršutinis augalinis sluoksnis grąžintas į savo vietą. Mažai humusingi dirvožemiai bus praturtinti durpėmis, tuo sudarius sąlygas įsitvirtinti augalijai. Ariamose žemėse vamzdynas klojamas pagal normatyvus.

Vandens telkinių apsauga

Produktotiekis kirs natūralias ir sureguliuotas upių vagas, melioracijos kanalus. Kertama Šventoji, Bartuva, Juodupis, Gedvydas, Eglynupis, Skutulas. Tokiu būdu bus padaryta intervencija į upių šlaitus bei slėnius.

Upių ir upelių krantų tvirtinimui taikytinas kompleksinis būdas – iš velėnavimo ir žabų tvorelių statymo. Slėnių šlaitams dėl jų mažesnio nuolydžio daugelyje vietų užtenka tik pasėti daugiamečių žolių.

Bartuvos vagoje produktotiekis klojamas žemiau dugno, pagal normatyvus.

Melioracijos kanalai produktotiekio praėjimo vietose sutvirtinami surenkamo g/b plokštėm.

Skersai geležinkelių ir respublikinės reikšmės asfalto dangos plentų, produktotiekis paklojamas betranšėjiniu būdu plieniniuose futliaruose arba kitu alternatyviu leidžiamu metodu.

Susikirtimas su inžineriniais tinklais

Planuojama produktotiekio trasa Mažeikių rajone du kartus susikerta su esamais spaudimines kanalizacijos plieniniais vamzdžiais d=600 ird=800 mm.

Skuodo rajone planuojama produktotiekio trasa penkis kartus kertasi su vienu esamos spaudimines kanalizacijos vamzdžiu d=800 mm.

Visuose susikirtimuose su esamais spaudimines kanalizacijos vamzdžiais produktotiekis turės būti klojamas giliau, išlaikant 0,5 m atstumą tarp jų.

Produktotiekis pagal technologiją turi būti periodiškai valomos ir tikrinamos specialiu elektroniniu įrenginiu, todėl ribojamas vamzdynų alkūnių išlenkimo spindulys pagal normatyvų ASME B 31.4-98 leidimo reikalavimus. Alkūnės gali būti gamyklinės arba gaminamos vietoje.

Planuojama produktotiekio trasa kerta esamus ryšių kabelius. Kasant tranšėją, kabeliai turės būti kabinami skersai jos, naudojant metalines arba medines konstrukcijas.

Skersai žvyro dangos kelių tranšėja vamzdynui iškasama atviru būdu ir, paklojus vamzdį, tuojau pat užkasama, atstatant pravažiavimus (arba naudojami laikini tilteliai). Perkasus asfalto dangos kelius, įrengiami apvažiavimai. Skersai kelių tranšėja užverčiama smėliniu gruntu, atvežamo iš artimiausio karjero.

Virš produktotiekio praeis orines aukštos ir žemos įtampos linijos, ryšių orinės linijos. Statybos darbai po šiomis linijomis turi būti vykdomi nedidelių aukščių mechanizmais, t.y. tranšėja išstumiama buldozeriais. Vamzdžių montavimas vykdomas strėliniais vamzdžių klotuvais su fiksuoto ilgio strėlėmis.

Trasos statybos paruošiamieji darbai

Tiesiant vamzdyną neišvengiamai daromas poveikis natūraliems gamtiniams objektams – miškų masyvams, upėms, pelkėms. Taip pat ir techniniams objektams: geležinkeliams, kelio dangoms, melioracijos kanalams, jų pralaidoms, galvijų ganyklų aptvarams.

Prieš produktotiekio klojimą darbams reikia pasiruošti – trasa suskirstoms atkarpomis. Vienoje dirbant gretima turi būti ruošiama darbui.

Prieš statybos darbų pradžią reikia:

• gauti leidimą vykdyti statybos darbus iš miestų ir rajonų savivaldybių valdytojų ir Žemėtvarkos tarnybų vadovų (priklausomai kokioje vietoje bus ruošiamasis dirbti);

• įspėti visus žemių savininkus ir nuomininkus ir gauti raštišką jų sutikimą numatomai darbų pradžios datai;

• nuvalyti darbo zoną 25 m pločio nuo užkrovimo malkomis, šiaudais, trąšomis ir kt. medžiagomis;

• patikrinti ir patikslinti trasos ašies geodezinį nužymėjimą;

• pastatyti įspėjamuosius ženklus prie kertamų autokelių, upių, melioracijos kanalų apie darbų pobūdį ir trukmę;

• iškirsti krūmus, pavienius medžius, jeigu jie pateks į tranšėjos ribas;

• iškirsti miškus ir išrauti kelmus bei pašalinti iš laikinos darbo zonos ploto.

Prieš darbų pradžią reikia sužinoti kur randasi smėlio-žvyro karjeras, kur galima išvežti durpes ar dumblą (iškastą iš tranšėjos), kur galima sandėliuoti akmenis, kur vežti mišką.

Tranšėjų kasimas ir užpylimas

Lietuvoje žiemos metu grunto įšalimo gylis svyruoja nuo 0,6 m iki 1,2 m. Atsižvelgiant į grunto įšalimo gylį produktotiekio d=406 mm vamzdžių įgilinimą priimti tokį, kad apsaugotumėme jį nuo užšalimo.

Statybos darbus reikia pradėti nuo augalinio grunto nupjovimo buldozeriu ir sustumdymo į tolimiausią laikinos darbo zonos kraštą išilgai numatomos kasti tranšėjos, kur jis turi būti sandėliuojamas iki panaudojimo rekultivacijai – augalinio sluoksnio atstatymui. Po augalinio grunto nuėmimo, produktotiekio ašyje reikia pastatyti vikšrinį ekskavatorių su atbuliniu kastuvu 0,5 m3 talpos ir iškasti tranšėją, ekskavatoriui judant ašimi bei sandėliuojant gruntą, čia pat, ant vieno tranšėjos šlaito (to paties, kur susandėliuotas augalinis sluoksnis). Gruntą reikia sandėliuoti vietoje tik jeigu jis tinka užvertimui, o jeigu iškasamos durpės arba dumblas, tai turi būti kraunamos į traktorių priekabas ir išvežamas į sandėliavimui skirtą vietą, o atgaliniam užvertimui turi būti atvežamas gruntas iš karjero. Tranšėjos dugnas turi būti neiškasamas iki projektinės altitudės 10 cm ir turi būti išlyginama, atliekamą gruntą, išmetant ant tranšėjos šlaito briaunos.

Tranšėjos užpylimas gali būti tik po tranšėjos dugne paguldytų vamzdžių ir sujungimo siūlių suvirinimo bei izoliavimo darbų patikrinimo. Tranšėjos atgalinis užpylimas atliekamas 50 cm storio sijoto grunto sluoksniais, po to gruntą prie tranšėjos pristumiant buldozeriu. Atgalinio tranšėjos užvertimo metu gruntas sutankinamas pertraukiamais dyzeliniais plokštuminiais tankintuvais arba panaudojant kitas specialias priemones.

Vamzdžiai į vandeniu užpildytą tranšėją neguldomi, vanduo turi būti pažeminamas adatiniais filtrais arba atsiurbtas iš tranšėjos atviru būdu – siurbliu arba adatinių filtrų pagalba ir numetamas į esamus vandens kanalus, upelius.

Po galutinio tranšėjos užvertimo ir apvolavimo atliekama žemės rekultivacija – atstatomas augalinis grunto sluoksnis. Atkreipiamas dėmesys, jos augalinis sluoksnis nupjaunamas 20 m pločio laikinoje darbo zonoje ir baigus darbus, atstatomas visame 20 m plotyje. Statybos darbai atliekami vikšriniais mechanizmais, kurie judės, sukiosis ir pažeidinės augalinį sluoksnį. Vamzdynai turės būti atvežti iki arčiausiai praeinančių prie trasos autokelių galo, o prie tranšėjos bus atvežami specialiu transportu.

Ryšių kabelis tarp AB „Klaipėdos nafta“ ir Būtingės paklojamas 2 m atstume nuo produktotiekio paviršinėje tranšėjoje.

Vamzdyno projektavimas, saugumas

Vamzdynas yra pati saugiausia ir ekonomiškiausia transportavimo priemonė. Be to, jis nekenkia aplinkai, kadangi paprastai yra tiesiamas po žeme, išskyrus keletą sklendžių ir siurblinių. Taikomų projektavimo ir gamybos standartų dėka avarijų, pratekėjimų arba išsipylimų galimybė stipriai sumažėja; Vamzdynų eksploatacija ir valdymas yra kompiuterizuoti, kompiuterių pagalba renkami duomenys visoje vamzdyno trasoje ir sekundžių tikslumu per ryšių sistemą perduodami operatoriui. Operatorius kontroliuoja visą vamzdyną centrinėje kontrolės patalpoje. Jis gali paleisti bei stabdyti siurblius , atidaryti bei uždaryti sklendes, užpildyti arba ištuštinti rezervuarus ir surasti pratekėjimus kompiuterizuotos pratekėjimų kontrolės sistemos pagalba. Toliau pateikiama keletas produktotiekio techninių sprendimų galimybių:

• išorinis vamzdžio paviršius padengiamas lydymo būdu surišta epoksidine danga;

• aukštos klasės legiruoto plieno vamzdžiai gaminami laikantis griežtos kokybės kontrolės standartų;

• vamzdžiai klojami jūros dugne – sustiprinti ir apvilkti į betono apvalkalą;

• vamzdyno suvirinimų patikros metodas, nesuardant gaminio;

• požeminėms plieno konstrukcijoms numatoma katodinė apsauga;

• vamzdynas, siurblinės, vamzdyno sklendės valdymas bei duomenų rinkimas yra kompiuterizuoti;

• kompiuterizuota pratekėjimų paieška, siekiant išaiškinti potencialius pratekėjimų šaltinius, stabdant arba nestabdant vamzdyno veikimo;

• strateginiuose taškuose įrengtos vamzdyno sklendės su distanciniu valdymu uždaromos avarijos atveju;

• visa vamzdyno trasa yra nužymėta, įrengiami gyventojus perspėjantys bei draudžiantys vykdyti kasinėjimo darbus ženklai;

• siurblinių signalizacija ir atjungimas automatizuoti, signalizacija perspėja apie įrengimų gedimą.

Priešgaisrinė sauga

Visoje produktotiekio trasoje kuris klojamas lygiagrečiai esamam naftotiekiui išorės gaisrų gesinimui panaudojami esami gyventojų tvenkiniai ir kūdros prie kurių yra privažiavimai. Prie telkinių be privažiavimų numatoma įrengti papildomus privažiavimus bei pratęsti esamus privažiavimus prie esamų melioracinių kanalų.

Priešgaisriniai privažiavimai numatomi ant gruntinių pylimų ir atvežtinio grunto, kurie įrengiami nuėmus augalinį sluoksnį. Virš gruntinio pylimo įrengiama 20cm storio smėlio danga ir 18cm storio žvyro danga. Esamų vandens telkinių pagilinimas atliekamas draglainu, nuo telkinio šlaito iškasant gruntą, o patogesniam gaisrinių automašinų vandens paėmimui įrengiami surenkamo gelžbetonio elementų šuliniai D 1m, į kuriuos atvedami 6m ilgio vamzdžiai su sklendėmis nuo atvirų telkinių. Be to prie vandens ėmimo vietų įrengiamos žvyruotos aikštelės 12x12m gaisrinių mašinų manevravimui.

9.2. TECHNINIŲ SPRENDINIŲ VERTINIMAS

A. Produktotiekio tiesimas AB „Mažeikių nafta“ – Būtingės terminalas – naujas plūduras jūroje (10 priedas)

Ši šviesių naftos produktų vamzdyno atkarpos dalis yra naftos terminalo Būtingėje statybos tęsinys, įgyvendinantis anksčiau parengto, suderinto ir patvirtinto projekto sprendinius.

Technologiniai sprendiniai

Planuojamas 18 colių (457 mm išorinio diametro) produktotiekis nuo AB „Mažeikių nafta“ NPG iki Butingės terminalo su galimu tarpiniu pasijungimo tašku ties Laukžeme, bei visais reikalingais technologiniais įrenginiais. Trasos ilgis – 92 km.

Produktotiekyje numatomi įrenginiai:

• Produkto vamzdyno magistralinė siurblinė AB „ Mažeikių nafta“ teritorijoje.

• Apskaitos mazgai AB „Mažeikių nafta“ ir Būtingės terminalo teritorijose;

• Produktotiekio vamzdynas AB „Mažeikių nafta“ – Būtingės terminalas

• Sklendės

• Katodinės stotys elektrocheminei vamzdyno apsaugai

• Produktų rezervuarų parkas ir terminalas Būtingės terminalo teritorijoje

• Produktotiekis Būtingės terminalas – Baltijos jūros krantas

• Produktotiekis Baltijos jūros dugnu iki plūduro

• Plūduras Baltijos jūroje

Produkto vamzdyno magistralinė siurblinė AB „ Mažeikių nafta“ teritorijoje

Iš naftos perdirbimo gamyklos į terminalą bus eksportuojami naftos produktai: dyzelinas ir įvairūs benzinai. Bendras produktų kiekis – 5,5 mln. tonų arba 6,875 mln. m³ per metus. Atlikus gamyklos modernizavimą numatomas produktotiekio našumo padidėjimas iki 7,0 mln. t arba 8,750 mln.m³ per metus.

Siurblinės našumas veikiant 6500 valandų per metus – 1350 m3/val. Naftos produktų transportavimui iki Būtingės terminalo numatoma produkto vamzdyno siurblinė AB „Mažeikių nafta“ teritorijoje. Siurblinės našumas – 7,0 mln. t (8,75 mln. m³) naftos produktų per metus.

Iš viso numatoma įrengti tris produkto siurblius (3x675 m3/val.), vienas kurių rezervinis.

Techniniai siurblinės duomenys:

• siurblinės našumas – 1350 m³/val.;

• siurblių skaičius – 3 (vienas siurblys rezervinis);

• siurblio našumas – 675 m³/val.;

• siurblinės išvystomas slėgis – 101 bar;

• instaliuota elektros galia – 6000 kW;

• naudojama elektros galia – 5000 kW.

Siurblinė pilnai automatizuota ir valdoma per vietinį valdymo skydą arba Būtingės terminalo operatoriaus. Siurblių skaičius, našumas, slėgis tikslinamas techninio projekto ruošimo stadijoje.

Produkto apskaitos punktas AB „Mažeikių nafta“ teritorijoje

Galutinis naftos produktų apskaitos punktas yra gamyklos produkto pagalbinių siurblių išleidimo pusėje ir pagrindinės produkto siurblinės siurbimo linijoje. Šis punktas būtų naudojamas vykdyti tiek eksportuojamų, tiek importuojamų produktų apskaitą. Jį sudarytų dvi matavimo linijos, kurių viena tarnautų kaip rezervinė.

Pagrindinis apskaitos punkto darbas apimtų srauto debito, greičio, slėgio, temperatūros kontrolę.

Produktotiekis

Produktotiekis būtų tiesiamas šalia esamo naftotiekio Būtingė – AB „Mažeikių nafta“ NPG, 6 m atstumu (tarp vamzdžių ašių).

Produktotiekio atkarpoje tarp AB „Mažeikių nafta“ ir Laukžemės maždaug kas 20 km numatoma įrengti po sklendę, kad būtų galima sekcionuoti vamzdyną. Sklendei reikalinga aikštelė 20x20 m. Prie sklendes aikštelės įrengiamas žvyro privažiavimas. Elektros srovė sklendei tiekiama iš arčiausiai esančių ETL.

Mažeikiuose būtų statomas specialus įrenginys vamzdynui valyti.

Planuojama įrengti 3 katodines apsaugos stoteles: prie kelio į Senąją Įpiltį (PK-782), prie sklendes Narvydžių kaime (PK-487) ir prie Židikų gyvenvietės (PK-168).

Produktotiekis prasidėtų nuo pirmos magistralinės sklendės ties siurbline AB „Mažeikių nafta“ teritorijoje ir eitų Švažo-Bužės mišku, du kartus kirstų Skutulo upelį, po to kartą – Eglynupio upelį, o prie vandenų valymo įrenginių – du spaudiminės kanalizacijos vamzdžius ir geležinkelį. Po to tai priartėdamas, tai nutoldamas nuo spaudiminės kanalizacijos vamzdžių šiauriniu pakraščiu apeitų Židikus ir eitų šalia plento Skuodas-Mažeikiai.

Trasa apeina Nevidansko vardo Žemaičių botanikos parką, Aleksandrijos gyvenvietę, Narvydžių kaimą ir eina Lietuvos šiauriniu pakraščiu. Prie Latvijos Respublikos sienos kerta kelią ir geležinkelį į Priekulę, apeina Skuodą, kerta Bartuvos upę. Toliau apeina Luknės gyvenvietę, eina Luknės sukanalizuotos upės slėniu, apeina Lenkimų gyvenvietę, kerta Juodupės upelį, Kalniškių mišką, eina šalia Senosios Įpilties ir apeidamas Laukžemės gyvenvietę, pasiekia pasijungimo tašką „B“ (II variantas), o kirtęs sureguliuotą Kulšės upelį, pasiekia pasijungimo tašką ''A“ (I variantas).

Mažeikių rajone projektuojamas produktotiekis 5,62 km ilgyje eina lygiagrečiai dviejų 800 mm diametro išvalyto vandens vamzdynų, kurie eina iš AB „Mažeikių nafta“ valymo įrenginių.

Skuodo rajone projektuojamas produktotiekis 2,04 km ilgyje eina lygiagrečiai vieno 800 mm diametro išvalyto vandens vamzdyno, kuris eina iš AB „Mažeikių nafta“ valymo įrenginių iki Baltijos jūros.

Produktotiekis visu ilgiu eina privačiais ir nuomojamais (valstybiniais) laukais Trasoje daugiausia aptinkami moreniniai ir limnoglacialiniai priemoliai, upių slėniuose vidutinio tankumo smėliai, kai kur reljefo pažemėjimuose durpės bei dulkingi smėliai su organikos priemaiša. Gruntas nepralaidus naftos produktams. Gruntiniai vandenys slūgso 0.0–2.4 m gylyje

Vyraujantys vėjai – vakarų, kurių greitis daugumoje 3–5 m/s. Vidutinė metinė temperatūra +7 °C, metinis kritulių kiekis apie 700 mm.

Išorinis vamzdžio paviršius padengiamas lydymo būdu surišta polimerine danga, kuri apsaugo jį nuo korozijos ir pažeidimo. Vamzdžių apsaugai nuo korozijos įrengiama katodinės apsaugos sistema iš trijų stotelių, kurių vietos nurodytos aukščiau. Elektros srovė katodinėms stotelėms imama iš arčiausiai esančių žemos įtampos tinklų.

Magistralinės sklendės

Produktotiekio sekcionavimui (vamzdyno tarpų atjungimui) numatomos magistralinės sklendės, maždaug kas 20 km. Vamzdyno atkarpoje tarp AB „Mažeikių nafta“ ir Būtingės terminalas numatoma pastatyti vieną sklendę prie Navidansko vardo botanikos sodo Skuodo rajone. Sklendei reikalinga aikštelė 20x20 m. Prie sklendės aikštelės įrengiamas žvyro privažiavimas.

Techninės sklendės charakteristikos:

– sąlyginis diametras – 400 mm;

– instaliuota elektros galia – 10 kW.

Katodinės stotys

Produktotiekio vamzdžio apsaugai nuo klaidžiojančių elektros srovių numatoma panaudoti prie esamo naftotiekio esančios katodinės stotys ir įžeminimo kontūrai , papildomai pastatant reikalingus įrenginius. Vamzdyno atkarpoje tarp AB „Mažeikių nafta“ ir Būtingės terminalas numatoma įrengti 3 papildomas katodines stotis.

Katodinės stoties techninės charakteristikos:

– instaliuota elektros galia – 4 kW;

– reikalinga elektros galia – 3 kW.

ŠNP importo – eksporto terminalas ( FLOUR DANIEL )

Šviesių naftos produktų importo-eksporto terminalas Būtingėje yra naftos terminalo Būtingėje statybos tęsinys, numatytas anksčiau parengtame ir patvirtintame projekte.

ŠNP terminalas numatomas įrengti Būtingės terminalo teritorijos dalyje numatytoje bazinio FLUOR DANIEL projekte.

ŠNP terminale numatoma įrengti šiuos statinius bei įrenginius:

– terminalo produkto siurblinę (našumas 7,0 mln. t/metus , 1350 m³/h);

– produktų apskaitos punktą (7 mln. t/metus, 1.350 m³/h);

– produkto laikymo talpas, viso 190 000 m³;

– užtamsinto produkto talpą (10 000 m³);

– buferinę produkto talpą (5 000 m³);

– benzino garų rekuperavimo sistemą;

– produkto išpylimo į autotransportą įrenginius;

– produkto užpylimo siurblius, kurių našumas – 2 200 m³/h;

– vamzdynus ir armatūrą terminalo ribose;

– kranto vamzdynus iki jūros – 2,5 km, 16“ (403 mm) ir 24“ colių (610 mm) skersmens;

– jūros vamzdynus(16“ ir 24“ colių diametro) – 7,5 km ir atitinkamą armatūrą;

– plūdurą jūroje (7,5 km atstumu nuo kranto, 20 m. gylyje).

Produktotiekis Būtingės terminalas – Baltijos jūros krantas

Numatomi du produkto vamzdynai nuo Būtingės terminalo iki kranto. Trasos ilgis 2,5 km. Vamzdynų diametrai: pagrindinis vamzdis – 24“ (610 mm); minimalaus srauto recirkuliacinis vamzdis – 16“ (403 mm). Vamzdžiai klojami šalia esamų naftos terminalo prijungimo vamzdžių, dešinėje pusėje žiūrint nuo jūros pusės.

Produktotiekis Baltijos jūros krantas – plūduras

Numatomi du produkto vamzdynai nuo Baltijos jūros kranto iki plūduro . Trasos ilgis iki plūduro – 7,5 km. Vamzdynų skersmenys: pagrindinis vamzdis 24“ (610 mm); minimalaus srauto recirkuliacinis vamzdis – 16“ (403 mm). Vamzdynų pralaidumas numatytas 7,0 mln. t produktų eksportui ir numato 100 000 DWT tanklaivio užpylimą per 60 h. (2 200 m³/h). Vamzdžiai klojami jūroje užkasant vamzdžius dugne >1,5 m gylyje. Plūduro zonoje įrengiami vamzdynų aptarnavimo įrengimai, kurie aptarnaujami narų.

Plūduras Baltijos jūroje

Įrenginio pralaidumas numatytas 7,0 mln. t produktų eksportui ir numato 100 000 DWT talpos tanklaivio užpylimą per 60 h. (2 200 m³/h).

Išorinis produkto įrenginys apima tam skirtą vieno tanklaivio švartavimo įtaisą, velkančio troso inkarinį švartavimo įrenginį, plūdurą . Šis turės savo užkastą vamzdyną ir kolektorių, 6 arba 8 velkančio troso švartavimo linijas, kurias sudaro grandinė, inkaro sistema, poplūdurinės žarnos tarp plūduro ir povandeninio kolektoriaus ir pagrindinės plūduriuojančios žarnos tarp plūduro ir tanklaivio. Plūdure bus įrengtos navigacijos šviesos ir rūko sirena bei kėlimo kranas žarnos aptarnavimui ir pakeitimui.

Produktų plūduras bus pastatytas vandenyje 7,5 kilometrai nuo Baltijos jūros kranto 20 metrų gylyje. Jis bus nuolatinai prišvartuotas prie draginių inkarų arba polių. Vamzdynų jūroje aptarnavimas ir vidinio vamzdžio priežiūra bus atliekamas rankinio valdymo, povandeninio, portatyvaus jūrinio vamzdyno paleidimo įrenginio, sujungto su povandeninio kolektoriaus galu, pagalba.

B. Produktotiekis AB „Mažeikių nafta“ – Laukžemė – AB „Klaipėdos nafta“ su tarpine siurbline

Tarpinės siurblinės ir vamzdyno technologiniai sprendimai

Produktotiekio paskirtis – iš AB „Mažeikių nafta“ transportuoti eksportui į AB „Klaipėdos nafta“ benziną, aviacinį kurą ir dyzeliną.

Numatomas 18 colių (457 mm) išorinio skersmens produktotiekis nuo Laukžemės iki AB „Klaipėdos nafta“.

Vamzdyno tiesimas atkarpoje AB „Mažeikių nafta“ – Laukžemė išnagrinėtas aprašant variantą A. Naujoje produktotiekio atkarpoje (Laukžemė – AB „Klaipėdos nafta“) numatomi šie įrengimai:

• produktotiekio vamzdynas AB „Mažeikių nafta“ – AB „Klaipėdos nafta“;

• magistralinės sklendės;

• nauji rezervuarai AB „Klaipėdos nafta“ teritorijoje;

• apskaitos įrenginiai AB „Klaipėdos nafta“.

2 m atstumu nuo produktotiekio klojamas optinis ryšių kabelis (tik naujai atkarpai). Atkarpoje Laukžemė-Klaipėda numatomos 3 magistralinės sklendės:

1. ties atsišakojimu į Klaipėdą, Laukžemėje.

2. ties trasos Laukžemė-Klaipėda viduriu;

3. prieš Melnragės mišką.

Sklendžių įrengimui reikalingas plotas 20x20 m. Numatoma katodinė vamzdyno apsauga.

Magistralinės sklendės

Informacija apie sekcionuojančias sklendes atkarpoje AB „Mažeikių nafta“ – Būtingė pateikta aprašant variantą „A“. Atkarpoje Laukžemė – Klaipėda numatomos dar trys sklendės. Jų techninės charakteristikos:

• sąlyginis skersmuo – 400 mm;

• instaliuota elektros galia – 10 kW.

• reikalinga elektros galia – 8 kW.

Kontrolinės sistemos įrenginiams (slėgio, debito, sklendės būklės signalizatoriai) prie kiekvienos sklendės numatomas nepertraukiamo maitinimo šaltinis (toliau – NMŠ).

Sklendėms. projektuojamoms Mažeikių siurblinėje ir Klaipėdos terminale, elektros energija bus tiekiama iš šių įmonių-tinklų.

Katodinės stotys

Analogiškai variantui „A“.

Rezervuarai ir apskaitos mazgas AB „Klaipėdos nafta“

Produkto priėmimui AB „Klaipėdos nafta“ teritorijoje numatoma įrengti 2x5000m³ talpos papildomus rezervuarus ir produkto apskaitos punktą.

Darbų apimtys AB „Klaipėdos nafta“ teritorijoje priimti pagal AB „Mažeikių nafta“ pateiktus duomenis.

AB „Klaipėdos nafta“ reikalingos rekonstrukcijos apimtis tikslinamos tolesnėje projektavimo eigoje gavus techninę rekonstravimo užduotį.

C. Produktotiekis AB „Mažeikių nafta“ – Būtingės terminalas – AB „Klaipėdos nafta“ (Baltijos jūros dugnu)

Tai naujas ŠNP vamzdyno, rengiamo pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius normatyvinius dokumentus, projektas.

Vamzdyno tiesimas atkarpoje AB „Mažeikių nafta“ – Būtingės terminalas išnagrinėtas punkte 1 (variantas „A“) (pagal AB „Pramprojektas“ 2001 m. statybos galimybių studiją) numatantis 7 mln. t naftos produktų eksportą per Būtingę.

Produktotiekis Būtingės terminalas – AB „Klaipėdos nafta“ Baltijos jūros dugnu numato iki 7,0 mln. t naftos produktų eksportą per AB „Klaipėdos nafta“.

Nagrinėjamas ŠNP vamzdyno tiesimo variantas apima šiuos būtinus atlikti darbus:

– variante „A“ numatomas atlikti apimtis atkarpoje AB „Mažeikių nafta NPG – Laukžemė;

– produktotiekis (D=457mm) Būtingės terminalas – Baltijos jūra (2,5 km) produktotiekis (D=457mm) Baltijos jūros dugnu Būtingė – AB „Klaipėdos nafta“ (48,0 km);

– produktotiekis nuo susikirtimo su kranto linija Melnragėje iki AB „Klaipėdos nafta“ (0,5 km);

– įrenginiai AB „Klaipėdos nafta“ ŠNP priėmimui ir tolesnėm eksporto operacijoms.

D. Produktotiekis AB „Mažeikių nafta“ – Laukžemė – AB „Klaipėdos nafta“ (geležinkelio apsaugos zonoje)

Tai naujas produktotiekio, rengiamo pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius normatyvinius dokumentus, projektas.

Vamzdyno tiesimas atkarpoje AB „Mažeikių nafta“ – Laukžemė išnagrinėtas aprašant variantą „A“. Produktotiekis Laukžemė – AB „Klaipėdos nafta“ geležinkelio apsaugos zonoje numato iki 7,0 mln. t naftos produktų eksportą per AB „Klaipėdos nafta“.

Produktotiekyje numatomi šie įrengimai:

– variante „A“ numatomas atlikti apimtis atkarpoje AB „Mažeikių nafta NPG – Laukžemė;

– produktotiekio vamzdynas 18“ (457mm) Laukžemė – AB „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio Skuodas-Kretinga-Klaipėda apsaugos zonoje; 41,8 km (I variantas) arba 48,8 km (II variantas, apeinant Kretingą ir Pašertupį);

– magistralinės sklendės;

– tarpinė ŠNP siurblinė;

– katodinės stotys elektrocheminei vamzdyno apsaugai;

– nauji rezervuarai AB „ Klaipėdos nafta“ teritorijoje;

– apskaitos įrenginiai AB „Klaipėdos nafta“.

Iki 5 m atstumu nuo ŠNP vamzdyno klojamas optinis ryšių kabelis.

Atkarpoje Laukžemė-Klaipėda numatomos 3 magistralinių sklendžių pastatymo vietos:

1. Laukžemėje – ties atsišakojimu į Klaipėdą. Čia sklendės statomos abiem variantais ant atšakos į Klaipėdą ir Būtingę;

2. ties trasos Laukžemė-Klaipėda viduriu (Kretinga);

3. prieš Melnragės mišką.

Sklendžių įrengimui reikalingas plotas iki 20x20, m. Numatoma katodinė vamzdyno apsauga.

E. Naftotiekis Laukžemė – AB „Klaipėdos nafta“ (pagal AB „Pramprojektas“ studiją)

Naftos tiekimo vamzdyno tiesimas atkarpoje AB „Klaipėdos nafta“ – Laukžemė su įsijungimu į esamą naftotiekį numatomas siekiant užtikrinti nepertraukiamą naftos tiekimą AB „Mažeikių nafta“.

Nagrinėjamas naftos vamzdyno tiesimo variantas apima šiuos būtinus įrenginius:

• naftotiekis 22“ (D=558mm) Laukžemė – AB „Klaipėdos nafta“ (44,0km)

• magistralinės sklendės

• katodinės stotys (2 vnt.)

• įrenginiai AB „Klaipėdos nafta“ naftos priėmimui iš jūros ir perpumpavimui iki AB „Mažeikių nafta“ NPG:

◦ Naftos siurblinė, našumas – 30 000 t/parą (1 900 m3/h)

◦ Naftos produktų apskaitos mazgas

◦ Nauji rezervuarai – AB „Klaipėdos nafta“ teritorijoje 2x50000 m3 talpos.

Magistralinės sklendės įrengiamos:

– ant naftotiekio iš abiejų pusių nuo prijungimo vietos ,

– ant numatomo naftos vamzdžio prie Laukžemės

– ant naftotiekio tarp Laukžemės ir Klaipėdos, arčiau Klaipėdos

Naftos siurblinė AB „Klaipėdos nafta“ teritorijoje

Siurblinės techniniai duomenys:

– siurblinės našumas – 1 900 m³/h.;

– siurblių skaičius – 3 (vienas rezervinis);

– siurblio našumas – 950 m³/h.;

– siurblinės išvystomas slėgis – 120 bar(tikslinamas tech. projektavimo metu);

– instaliuota elektros galia – 6 000 kW.

F. Naftotiekis Būtingės terminalas – AB „Klaipėdos nafta“ (Baltijos jūros dugnu)

Vamzdyno tiesimas atkarpoje Būtingės terminalas – AB „Klaipėdos nafta“ nagrinėjamas siekiant užtikrinti nepertraukiamą naftos tiekimą AB „Mažeikių nafta“.

Naftotiekis Būtingės terminalas – AB „Klaipėdos nafta“ Baltijos jūros dugnu numato 30 000 t/parą naftos tiekimą per AB „Klaipėdos nafta“:

• Naftotiekis 22“ (D=558mm) Būtingės terminalas – Baltijos jūra (2,5km);

• Naftotiekis 22“ (D=558mm) Baltijos jūros dugnu Būtingė – AB „Klaipėdos nafta“ (48,0km);

• Naftotiekis 22“ (D=558mm) nuo susikirtimo su kranto linija Melnragėje iki AB „Klaipėdos nafta“(0,5 km);

• Katodinės stotys (2 vnt.);

• Įrenginiai AB „Klaipėdos nafta“ naftos priėmimui iš jūros ir perpumpavimui iki Būtingės terminalo:

◦ naftos siurblinė 30 000 tonų/parą našumo (1 900 m³/h); o naftos produktų apskaitos mazgas;

◦ nauji rezervuarai – AB „Klaipėdos nafta“ teritorijoje 2x50 000 m³ talpos.

Naftos siurblinė AB „Klaipėdos nafta“ teritorijoje

– Žr. varianto „E“ aprašymą.

G. Naftotiekis Laukžemė – AB „Klaipėdos nafta“ (geležinkelio apsaugos zonoje)

Nagrinėjamas naftos vamzdyno tiesimo variantas apima šiuos būtinus įrenginius:

• naftotiekis 22“ (D=558mm) Laukžemė – AB „Klaipėdos nafta“ geležinkelio apsaugos zonoje – 41,8 km (I variantas), arba 48,8 km (II variantas, apeinant Kretingą ir Pašertupį);

• magistralinės sklendės

• katodinės stotys (2 vnt.)

• įrenginiai AB „Klaipėdos nafta“ naftos priėmimui iš jūros ir perpumpavimui iki AB „Mažeikių nafta“ NPG:

o Naftos siurblinė, našumas – 30 000 t/parą (1 900 m³/h)

o Naftos produktų apskaitos mazgas

o Nauji rezervuarai – AB „Klaipėdos nafta“ teritorijoje 2x50000 m³ talpos.

Magistralinės sklendės įrengiamos:

– ant naftotiekio iš abiejų pusių nuo prijungimo vietos ,

– ant numatomo naftos vamzdžio prie Laukžemės

– ant naftotiekio tarp Laukžemės ir Klaipėdos, arčiau Klaipėdos

Naftos siurblinė AB „Klaipėdos nafta“ teritorijoje

– Žr. varianto „E“ aprašymą.

9.3. INVESTICINIAI KAŠTAI

Vertinant visų nagrinėjamų scenarijų investicinius kaštus buvo atsižvelgta į analogiškų objektų statybos bei įrengimo kainas. Skaičiuojant kainas nebuvo vertinama žemės kaina, kadangi šiuo metu nėra galimybių nustatyti statyboms reikalingos žemės plotą bei galimą jos kainą.

Variantas A. Produktotiekis AB „Mažeikių Nafta“ – Būtingės Terminalas – plūduras jūroje