LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL KOMPLEKSINĖS NEMUNO ŽEMUPIO IR KURŠIŲ MARIŲ VANDENS IŠTEKLIŲ APSAUGOS IR RACIONALAUS NAUDOJIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2002 m. birželio 14 d. Nr. 323

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ 377 punktu (Žin., 2001, Nr. 86-3015) bei Aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 2002, Nr. 20-766) 6.1 ir 11.5 punktais,

1. Tvirtinu Kompleksinę Nemuno žemupio ir Kuršių marių vandens išteklių apsaugos ir racionalaus naudojimo programą (pridedama).

2. Į p a r e i g o j u Vandens išteklių departamentą koordinuoti programos įgyvendinimą.

3. Šio įsakymo vykdymo kontrolę p a v e d u ministerijos sekretoriui E. Gustainiui.

4. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „valdymo sistema“, „vanduo“.

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 323

KOMPLEKSINĖ NEMUNO ŽEMUPIO IR KURŠIŲ MARIŲ VANDENS IŠTEKLIŲ APSAUGOS IR RACIONALAUS NAUDOJIMO PROGRAMA

I. PROGRAMOS OBJEKTAS

Programos objektas geografiniu požiūriu apima potencialiai užliejamas teritorijas Lietuvos vakarinėje dalyje: didžiąją Nemuno deltą, kuri prasideda nuo pirmosios Nemuno atšakos – Gilijos, Kuršių marias bei jas supančią užliejamą teritoriją – apie 1075 km² plotą (įskaitant Kuršių marių plotą).

Kuršių marios – Baltijos jūros pietrytinės dalies gėlavandenė lagūna, kurios plotas Lietuvos Respublikoje sudaro 413 km², Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje – 1171 km². Nemunas surenka vandenis iš 97928 km² ploto, kurio 46,4 % yra Baltarusijos Respublikoje, 47,7 % – Lietuvos Respublikoje, 3,2 % – Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje, 2,6 % – Lenkijos Respublikoje ir 0,1 % Latvijos Respublikoje. Užliejamos teritorijos plotas atitinka užliejimus, kuriuos sukelia Nemuno, Minijos ir Kuršių marių šimtmetinis potvynis, t. y. didžiausias potvynis, pasitaikantis vieną kartą per 100 metų. Užliejami plotai, kuriuose yra polderių sistemos, prasideda ties Panemune nuo Tauragės-Sovetsko (Tilžės) kelio ir apima Minijos ir Šyšos upių žemupius bei Nemuno mažųjų intakų – Leitės, Gėgės, Veižo ir kt. upių baseinus.

Užliejamoje teritorijoje – dešinėje Nemuno deltos pusėje gyvena apie 1000 gyventojų (neskaitant Šilutės, Pagėgių, Rusnės, Uostadvario bei kitų didesnių gyvenviečių), kuriems kyla didžiausia grėsmė potvynių metu. Iš kairės pusės Nemuno delta Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje apribota šimtmetinio potvynio metu neužliejamais pylimais.

Administraciniu požiūriu programos objektas priklauso Klaipėdos (Klaipėdos ir Šilutės r. savivaldybės) ir Tauragės (Pagėgių savivaldybė) apskritims.

II. APLINKOS ANALIZĖ

Vanduo yra svarbiausias veiksnys, sąlygojantis visų ekosistemų būklę, todėl geros jo kokybės užtikrinimas – viena iš būtiniausių sąlygų visos ekosistemos išlikimui. Vykdant veiksmingą ir nuoseklią vandens politiką, būtina atsižvelgti į vandens ekosistemų, esančių arti pakrančių, estuarijų, įlankų ar santykinai uždarų jūrų pažeidžiamumą, nes jų pusiausvyrai didelę įtaką turi į juos įtekančių vidaus vandenų kokybė.

Upių žemupių teritorijos turi savitus bruožus – sulėtėjusi tėkmė, plati vaga bei upės kanalo sumažėjęs gylis, kasmetiniai potvyniai žemupyje yra didesnio masto nei kitose baseino teritorijose. Visa tai turi įtakos vandens ir visos ekosistemos kokybei, o Nemuno atveju, kai baseinas driekiasi per keletą valstybių, vandens būklei įtaką daro žmonių veiklos sukelti padariniai visoje baseino teritorijoje. Kuršių marių režimas daugiausia priklauso nuo Nemuno upės vandens, kurio perteklius šiaurine marių dalimi išteka į Baltijos jūrą (vidutiniškai 23 km³ per metus). Upių žemupių vandens kokybės užtikrinimo problemoms spręsti reikia taikyti taršos mažinimo priemones visame baseine, bet kartu skiriant didelį dėmesį deltos teritorijoje esantiems taršos šaltiniams, nes dėl pastovių užliejimų teršalai labai greitai pasklinda į aplinką.

Siekiant geros ekologinės būklės Nemuno žemupy bei Kuršių mariose, be konkrečių taršos mažinimo veiksmų, yra reikalingos Europos Sąjungos (ES) Bendrojoje vandens politikos direktyvoje (2000/60/EB) nurodytos bendrosios priemonės, reikalingos rengiant baseinų valdymo planus. Dalis šių priemonių, atsižvelgiant į šio regiono specifiką, yra nurodytos programoje. Kitos priemonės, tokios kaip: vandens telkinių suskirstymas į būdingus tipus, etaloninių sąlygų nustatymas, labai pakeistų ir dirbtinių vandens telkinių identifikavimas, vandens naudojimo ekonominis įvertinimas, taršos mažinimo programų rengimas ir t. t., bus ruošiamos visiems vandens telkiniams Lietuvos teritorijoje, todėl šioje programoje neįtrauktos.

Kuršių marios ir Nemuno delta su ją supančiomis užliejamomis pievomis, drėgnais miškais ir pelkėmis yra unikali ekosistema Baltijos regione, pasižyminti didele biotopų įvairove nedidelėje teritorijoje. Per jos teritoriją tęsiasi Arkties – Europos – Rytų Afrikos paukščių migracijos kelias. Nemuno delta pasižymi kaip svarbi daugelio retų paukščių perėjimo, migruojančių šikšnosparnių susitelkimo bei poilsio vieta. Čia yra retų augalų rūšių bei bendrijų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, nykstančių varliagyvių ir žinduolių rūšių. Per Nemuno žemupį driekiasi svarbiausias Lietuvoje daugelio praeivių žuvų rūšių migracijos kelias. Kuršių mariose yra aptinkamos beveik visos Lietuvos raudonosios knygos ir Berno konvencijos saugomos žuvų rūšys. Šios teritorijos atskiros dalys įrašytos į daugelį Europos aplinkosaugos programų, konvencijų ar kitų susitarimų, susijusių su Baltijos jūros baseinu. Čia yra įsteigtas Nemuno deltos regioninis parkas (NDRP).

Svarbi problema nagrinėjamoje teritorijoje – vandens telkinių tarša, patenkanti iš viso tarpvalstybinio Nemuno baseino, Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių miestų komunalinės ir gamybinės nuotekos, nuotekos iš Nemuno deltoje įsikūrusių gyvenviečių, žvejybos ir žemės ūkio bendrovių, taip pat nevalytos nuotekos, nutekančios tiesiai į Nemuną iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Ragainės (Nemano) ir Tilžės (Sovetsko) celiuliozės- popieriaus kombinatų.

Daugelyje šios teritorijos vietovių kanalizacijos, nuotekų valymo ir geriamojo vandens tiekimo sistemos neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, todėl jas būtina pertvarkyti bei išplėsti. Kaimo vietovėse dėl netinkamo buitinių ir gamybinių nuotekų bei organinių ir kitų atliekų tvarkymo didėja teršalų patekimo galimybė į požeminius ir paviršinius vandens telkinius potvynio metu. Įgyvendinant Europos Tarybos direktyvą dėl miesto nuotekų valymo (91/271/EEB) miestams ir gyvenvietėms, kurių gyventojų skaičius yra 500 ir daugiau, jau yra ruošiami šių sistemų pertvarkymo ir išplėtimo planai ir numatytos ISPA fondo lėšos, reikalingos pertvarkymui.

Vandens telkinių taršos mažinimui azoto junginiais iš žemės ūkio šaltinių yra numatyta programa, kuri remsis Pažangaus ūkininkavimo taisyklių ir patarimų nuostatomis bei sudarys galimybę buitinių ir gamybinių nuotekų bei organinių atliekų tvarkymui.

Nemuno žemupyje šiuo metu yra apie 15 nustatytų pesticidų sandėlių. Daugelis iš jų neatitinka pesticidų saugojimui keliamų reikalavimų, o ir patys pesticidai yra pasenę ir nebetinkami naudoti. Dėl pastovių užliejimų Nemuno žemupio teritorijoje kyla grėsmė, kad pesticidai pateks į paviršinius ir požeminius vandenis. Todėl yra būtina atlikti detalesnius sandėlių tyrimus, nustatant jų pavojingumo laipsnį bei organizuoti chemikalų perkėlimą į tam paruoštas, gerai prižiūrimas vietas.

Kadangi Nemuno deltoje gruntiniai vandenys yra maitinami upių vandeniu, gruntinio vandens kokybė yra labai glaudžiai susijusi su paviršinio vandens kokybe. Netaikant priemonių paviršinių vandenų taršos mažinimui, kyla grėsmė užteršti požeminius vandenis. Kaimo gyvenviečių ir sodybų gyventojai vartoja savų šachtinių šulinių vandenį, išgaunamą iš arčiausiai žemės paviršiaus esančių gruntinio vandens sluoksnių, kurie yra lengvai paveikiami ūkinės veiklos sukeltos taršos. Miesto gyvenvietėse geriamojo vandens kokybė pablogėja dėl pasenusios vamzdynų sistemos. Todėl šiame regione svarbi problema – gyventojų aprūpinimas geros kokybės požeminiu vandeniu.

Potvyniai ne tik sukelia grėsmę labai greitai teršalams pasklisti aplinkoje, bet ir mažina teritorijos ekonominės plėtros, susisiekimo galimybes, daroma žala gyventojų turtui. Potvynių padariniams likviduoti kasmet skiriamos didelės valstybės biudžeto ir vietos savivaldos lėšos. Didelis nešmenų kiekis, atplukdomas su Nemuno vandenimis, užneša Nemuno atšakas deltoje, dėl ko kasmet progresuojantis seklėjimas labai apsunkina migruojančių žuvų patekimą į Lietuvos vidaus vandenis bei laivybos sąlygas, didėja užliejimai potvynių metu, taip pat blogėja žuvų nerštaviečių būklė. Apsaugoti deltą nuo didesnių potvynių yra įmanoma taikant vagos reguliavimą, pylimų statymą, tačiau dėl sumažėjusios ūkinės veiklos šioje teritorijoje tokios investicijos nepasiteisintų, o pastatyti inžineriniai statiniai turėtų nepageidaujamą poveikį aplinkai. Todėl potvynių problemos sprendimui reikia ieškoti ir kitų variantų – išskirti pavojingas zonas ir riboti ūkinę veiklą jose, sudaryti sąlygas gyventojų išsikėlimui į saugias teritorijas. Viena iš priemonių, švelninanti potvynių mastą, yra Nemuno atšakų gilinimas – tai taip pat pagerintų žuvų migracijos ir neršto Nemuno žemupyje bei laivybos sąlygas.

Be anksčiau minėtų problemų, taip pat iškyla polderių sistemų pertvarkymo reikmė, derinant gamtinius ir ūkinius interesus. Užliejamos pievos yra svarbios gamtosauginiu požiūriu, todėl, darant pertvarkymus polderiuose, būtina atsižvelgti į šios teritorijos svarbą ir pirmenybę teikti reikiamo vandens režimo sukūrimui svarbiose pelkiniams ir migruojantiems paukščiams teritorijose, pelkių (šlapžemių) biotopų atkūrimui, žuvų neršto pievose ir jų gyvenimo vidaus vandenyse sąlygų optimizavimui.

Nemuno deltos regioninio parko problemos programoje detaliai neaptariamos, nes jo tvarkymui 1999 m. DANCEE finansuoto projekto metu buvo parengtas veiksmų planas ir daugelis priemonių šiuo metu yra įgyvendinamos.

Programoje minėtų problemų sprendimas būtų efektyvesnis, jei pavyktų išspręsti vietos gyventojų ir organizacijų informavimo, švietimo, visuomenės įtraukimo į regiono valdymą problemą.

III. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Programos tikslas – užtikrinti kompleksinę Kuršių marių ir Nemuno žemupio vandens išteklių ir su jais susijusių ekosistemų apsaugą ir racionalų jų naudojimą.

Pagrindiniai programos uždaviniai:

- charakterizuoti Nemuno žemupio vandens telkinius ir Kuršių marias;

- mažinti taršą Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose;

- spręsti potvynių sukeliamas problemas užliejamose teritorijose;

- sudaryti sąlygas gyventojų aprūpinimui tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu;

- gerinti žuvų migracijos ir neršto sąlygas;

- derinti ūkinius ir ekologinius interesus užliejamose teritorijose;

- vystyti vietos gyventojų ekologinį švietimą.

IV. LAUKIAMI REZULTATAI

Įvertinus esamų vandens telkinių būklę, atsižvelgiant į gamtines, socialines, ekonomines ir numatomos ūkinės plėtros sąlygas, bus nustatyti realūs, pasiekiami vandens kokybės tikslai, o numatytos priemonės taršai mažinti pasiteisins.

Įdiegus taršos mažinimo priemones, mažės Nemuno, Kuršių marių užterštumas, gerės Baltijos jūros vandens kokybė, žuvų gyvenimo sąlygos, rekreacinė vandenų vertė.

Renatūralizavus apleistas, žemės ūkyje nenaudojamas ir neperspektyvias polderių pievas, bus atkurti natūralių pievų ir pelkių biotopai (šlapžemės), sudarytas palankus vandens režimas retų saugomų augalų augavietėse, pelkiniams ir migruojantiems paukščiams svarbiose teritorijose, taip pat sumažės lėšos, reikalingos polderių įrenginių priežiūrai.

Apribojus ar keleriems metams uždraudus vertingų bei nykstančių žuvų verslinę žūklę Nemuno deltos atšakose, Krokų lankos ežere, Kniaupo įlankoje, Minijos žemupyje ir visose Nemuno deltos regioninio parko senvagėse, reguliariai atliekant Nemuno deltos atšakų gilinimo darbus, bus sudarytos palankios sąlygos praeivėms ir pusiau praeivėms vertingoms žuvims patekti į nerštavietes bei padidės žuvų populiacija.

Parengus rekomendacijas, racionaliam gyventojų aprūpinimui tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu bus sudarytos sąlygos išspręsti gyventojų aprūpinimo tinkamos kokybės požeminiu vandeniu problemą.

Turizmo plėtojimas sudarys sąlygas sukurti naujas darbo vietas vietos gyventojams.

Vietos gyventojų informavimas apie regiono specifiką ir supažindinimas su tarptautiniais bei nacionaliniais aplinkosauginiais reikalavimais, nevalstybinių organizacijų veiklos rėmimas padės efektyviau spręsti aplinkosaugos problemas šiame regione.

V. KOMPLEKSINĖS NEMUNO ŽEMUPIO IR KURŠIŲ MARIŲ VANDENS IŠTEKLIŲ APSAUGOS IR RACIONALAUS NAUDOJIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Priemonės	Įvykdymo data	Atsakingos institucijos
Nemuno žemupio ir Kuršių marių charakterizavimas
1. Atlikti antropogeninio poveikio paviršinių ir požeminių vandenų telkiniams įvertinimą Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose, įskaitant ekosistemų pokyčius, sutelktosios ir pasklidosios taršos bei vandens suvartojimo poveikį aplinkai	2004	VID, JTC, JūrTC, LGT
2. Identifikuoti požeminio vandens telkinių vietą ir ribas, įvertinti požeminio vandens slūgsojimo sąlygas, jo ryšius su paviršinio vandens telkiniais	2004	LGT
3. Nustatyti aplinkosauginius tikslus Kuršių mariose, Nemuno žiotyse ir Nemuno žemupio teritorijos požeminiuose vandenyse	2006	AM Vandenų skyrius, LGT, VID
Taršos Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose mažinimas
4. Optimizuoti paviršinio vandens tyrimų vietų išdėstymą, parametrų parinkimą ir matavimų dažnumo nustatymą Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje pagal projekto „Aplinkos monitoringo pajėgumų stiprinimas Lietuvoje“ rekomendacijas	2003	JTC, KRAAD, JūrTC, LHMT, VID
5. Parengti bendradarbiavimo sutartį tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities dėl vandens išteklių valdymo, pirmiausia sprendžiant klausimus dėl paviršinių vandenų monitoringo koordinavimo Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose, dėl pasikeitimo informacija, teisinių bei techninių klausimų derinimo vandens išteklių valdymo ir apsaugos srityje	2003	AM Tarptautinių ryšių ir sutarčių skyrius
6. Teikti techninę konsultacinę pagalbą Rusijos Federacijai ieškant finansavimo šaltinių ir statant Tilžės (Sovetsko) ir Nemano nuotekų valymo įrenginius	2004	AM Vandenų skyrius
7. Patikslinti pesticidų sandėlių ir cheminių medžiagų juose inventorizaciją, nustatant sandėlių pavojingumo laipsnį	2004	KRAAD, LGT, JTC
8. Parengti rekomendacijas organinių medžiagų nusėsdinimo galimybių padidinimui užliejamoje Nemuno slėnio dalyje	2005	KRAAD, VID
9. Parengti mažesnėms nei 500 gyventojų aglomeracijoms (užliejamoje zonoje) nuotekų, atliekų ir organinių trąšų tvarkymo programą	2006	KRAAD, VID
10. Parengti rekomendacijas racionaliam gyventojų aprūpinimui tinkamos kokybės vandeniu	2006	LGT, KRAAD
Potvynių sukeliamų problemų užliejamose teritorijose sprendimas
11. Parengti užliejamų teritorijų zonų išskyrimo schemą, papildyti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas specialiais reikalavimais ūkinei veiklai potvynio užliejamose teritorijose pagal išskirtas potvynių tikimybės zonas	2003	VID, Gamtos apsaugos departamentas
Žuvų migracijos ir neršto sąlygų gerinimas
12. Parengti teisės aktus, ribojančius nykstančių vertingų rūšių žuvų verslinę žvejybą Nemuno deltos atšakose, Krokų lankos ežere, Kniaupo įlankoje, Minijos žemupyje ir visose Nemuno deltos regioninio parko senvagėse	2003	VID
13. Vykdyti praeivių žuvų monitoringą Klaipėdos sąsiauryje ir Nemuno atšakose	Nuolat	JTC
14. Parengti rekomendacijas ir programą Nemuno atšakų (Pakalnės, Skirvytės, Rusnaitės, Vytinės) bei Kuršių marių priekrantės akvatorijos gilinimo ir gylio palaikymo darbams atlikti	2004	VID
Ūkinių ir ekologinių interesų derinimas užliejamose teritorijose
15. Išnagrinėti durpių eksploatacijos nutraukimo galimybes	2003	AM Gamtos apsaugos departamentas, VSTT, LGT
16. Pagal gamtosauginio-ekonominio vertinimo rezultatus parengti rekomendacijas dėl ekologiniu požiūriu vertingų teritorijų renatūralizavimo	2004	VSTT
17. Parengti turizmo, rekreacijos, mėgėjiškos žūklės vystymo programą Nemuno deltos parko teritorijoje	2004	VSTT, NDRP
18. Parengti kriterijus renatūralizuojamų ekosistemų monitoringo vykdymui	2005	VSTT
Vietos gyventojų ekologinis švietimas
19. Remti nevyriausybinių organizacijų aplinkosauginę veiklą: leidinių leidybą, aplinkos tvarkymo akcijas, aplinkosauginių projektų, seminarų rengimą, savanorišką aplinkos monitoringą	Nuolat	AM Visuomenės informavimo skyrius
20. Inicijuoti seminarų rengimą vietos gyventojams apie regiono ekologinę būklę, žmonių veiklos daromą įtaką aplinkai bei įvairių aplinkosauginių priemonių naudą gamtai ir visuomenei	2003	AM Visuomenės informavimo skyrius, LGT

Sutrumpinimai:

AM – Aplinkos ministerija

JūrTC – Jūrinis tyrimų centras

JTC – Jungtinis tyrimų centras

KRAAD – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas

LGT – Lietuvos geologijos tarnyba

LHMT – Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

NDRP – Nemuno deltos regioninis parkas

VSTT – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

VID – Vandens išteklių departamentas

______________