LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL VETERINARIJOS REIKALAVIMŲ MĖSOS GAMINIAMS PATVIRTINIMO

 

2002 m. birželio 25 d. Nr. 288

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) bei norėdamas užtikrinti tinkamą visuomenės sveikatos apsaugą ir įgyvendinti Europos Sąjungos Tarybos direktyvoje 80/215/EEB nustatytus reikalavimus mėsos gaminiams:

1. Tvirtinu pridedamus Veterinarijos reikalavimus mėsos gaminiams.

1. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir Veterinarijos sanitarijos skyriams.

 

 

 

Integracijos į Europos Sąjungą

skyriaus viršininkas

l. e. direktoriaus pareigas                                                                     Tadas Briedis


PATVIRTINTA

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos

direktoriaus 2002 m. birželio 25 d.

įsakymu Nr. 288

 

VETERINARIJOS REIKALAVIMAI MĖSOS GAMINIAMS

 

Veterinarijos reikalavimai mėsos gaminiams (toliau – Reikalavimai) parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir atitinka Europos Sąjungos Tarybos direktyvą 80/215/EEB.

1. Reikalavimų tikslas – nustatyti veterinarijos reikalavimus mėsos gaminių paruošimui ir prekybai.

2. Vartojamos sąvokos:

Aw – rodiklis, nurodantis laisvojo vandens aktyvumą produkte.

Fc – mikroorganizmų sunaikinimo efektų, gautų kaitinant produktą, suma.

Mėsos gaminiai – produktai, pagaminti iš šviežios mėsos arba kuriuose yra tokios mėsos ir apdoroti tokiu būdu, kad produktas neturėtų šviežios mėsos savybių.

pH – neigiamas dešimtainis vandenilio jonų koncentracijos rodiklis.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.

Valstybinis veterinarijos gydytojas – VMVT paskirtas veterinarijos gydytojas.

3. Prekybai skirti mėsos gaminiai turi būti gaminami iš šviežios mėsos arba produktų, kuriuose yra tokios mėsos, kuri gauta iš:

3.1. avių, ožkų arba neporakanopių, kurie buvo laikyti šalyje ne mažiau kaip 21 dieną arba buvo auginami joje nuo gimimo;

3.2. galvijų arba kiaulių, kurie nebuvo paskersti likviduojant snukio ir nagų ligos, klasikinio kiaulių maro, kiaulių vezikulinės ligos arba enterovirusinio encefalomielito protrūkį;

3.3. skerdyklų, kuriose gyvuliai nebuvo skerdžiami likviduojant snukio ir nagų ligos, klasikinio kiaulių maro, kiaulių vezikulinės ligos arba enterovirusinio encefalomielito protrūkį;

3.4. kiaulių, avių arba ožkų, kurių laikymo vietoje ne mažiau kaip 6 savaites nediagnozuota bruceliozė.

4. Leidžiama prekiauti mėsos gaminiais, kurie pagaminti iš šviežios mėsos arba produktų, kuriuose yra tokios mėsos, paženklintos sveikumo ženklu, jei mėsos gaminiai buvo apdoroti termiškai konservuojant, kai Fc ne mažesnis kaip 3.

5. Jeigu afrikinis kiaulių maras buvo diagnozuotas Lietuvos Respublikoje paskutinius 12 mėnesių ar mėsos gaminiai pagaminti iš kiaulienos, gautos užkrėstuose ūkiuose ar teritorijose, arba jei juose yra kiaulienos, gautos iš ūkių, kuriems taikomi apribojimai dėl afrikinio kiaulių maro:

5.1. iš mėsos turi būti pašalinti kaulai ir pagrindiniai limfiniai mazgai;

5.2. prieš apdorojimą karščiu mėsos gabalai turi būti įdėti į konservų dėžutes;

5.3. mėsa konservų dėžutėse turi būti apdorota karščiu griežtai laikantis tokių sąlygų:

5.3.1. mėsa turi būti laikoma 60o C temperatūroje ne mažiau kaip 4 valandas, iš kurių bent 30 minučių temperatūra gabalo viduje turi siekti ne mažiau kaip 70o C; stebėsenai turi būti naudojamas automatinis įrenginys, kuriuo galima nustatyti temperatūrą kaitinimo įrangos ir didelių mėsos gabalų viduje,

5.3.2. turi būti nuolat tikrinama kiekvienos gaminių partijos tam tikro mėginių skaičiaus temperatūra;

5.4. tokia mėsa turi būti gaunama, pjaustoma, transportuojama ir laikoma atskirai nuo kitos šviežios mėsos;

5.5. termiškai apdorojus, konservų dėžutė turi būti paženklinta sveikumo ženklu.

6. VMVT, jeigu mėsa termiškai apdorojama 5 punkte nurodytomis sąlygomis, ES Komisijai pateikia sąrašą įmonių, kurios turi įrangą terminiam mėsos apdorojimui.

7. Jeigu šviežia mėsa gauta iš gyvulių, kurie nėra kilę iš užkrėstų ūkių:

7.1. mėsa apdorojama termiškai, tačiau kitu būdu, nei nurodyta 4 punkte, kad temperatūra jos viduje siektų bent 70° C;

7.2. neįtarus kiaulių vezikulinės ligos, kumpiai su kaulais arba be jų, sveriantys ne mažiau kaip 5,5 kg, natūraliai fermentuojami ir brandinami ne mažiau kaip devynis mėnesius, jeigu jų:

7.2.1. Aw rodiklis yra ne didesnis kaip 0,93,

7.2.2. pH ne didesnis kaip 6.

8. Jeigu įtariama snukio ir nagų liga, kumpiai su kaulais gali būti apdorojami, kaip nurodyta 7.1 punkte.

9. Mėsos produktai turi būti gaminami valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint ir apsaugoti nuo užteršimo.

10. 5 punkte nurodyta šviežia mėsa:

10.1. turi būti transportuojama ir laikoma atskirai nuo 3 punkte nurodytos šviežios mėsos;

10.2. neturi būti naudojama mėsos gaminiams, kurie eksportuojami į ES valstybes, gaminti.

11. Veterinarijos sertifikate prie įrašo „produktų kilmė“ turi būti įrašyti šie žodžiai: „mėsos produktai apdoroti pagal Veterinarijos reikalavimų mėsos gaminiams 4 arba 5 punkte nurodytas sąlygas“.

12. Mėsos gaminiai, kurie neatitinka 4-5 punktų reikalavimų, negali būti ženklinami sveikumo ženklu.

13. Paskutinius 12 mėnesių Lietuvos Respublikoje nustačius afrikinį kiaulių marą, draudžiama eksportuoti į ES valstybes mėsos gaminius, jeigu jie nebuvo apdoroti, kaip nurodyta 4-5 punktuose. VMVT gali taikyti šio punkto reikalavimus tik tai teritorijos daliai, kurioje buvo diagnozuota liga.

14. Nustačius afrikinį kiaulių marą Lietuvos Respublikoje, jeigu ši liga prieš tai joje nebuvo diagnozuota paskutinius 12 mėnesių, VMVT gali taikyti 4-5 punktų reikalavimus, atsižvelgdama į 16 punktą, tik tai teritorijos daliai, kurioje nustatytas ligos protrūkis, jeigu:

14.1. pirminiai ligos protrūkiai buvo likviduoti per trumpiausią laiką;

14.2. naujas ligos protrūkis nėra susijęs su pirminiais ligos protrūkiais, kurie nurodyti 14.1 punkte.

15. Nustatant teritorijos dalį, kaip nurodyta 13 punkte, turi būti atsižvelgta į:

15.1. naudotus afrikinio kiaulių maro kontrolės ir likvidavimo metodus;

15.2. visų tyrimo metodų ir serologinio tyrimo rezultatus, patvirtinančius, kad kiaulės nesirgo afrikiniu kiaulių maru ne mažiau kaip 12 mėnesių;

15.3. teritorijos plotą, jos administracines ir geografines ribas;

15.4. prevencijos priemones, kurios buvo naudotos, kad liga neišplistų į kitas kiaulių bandas arba kad tos pačios bandos kiaulės pakartotinai neužsikrėstų;

15.5. priemones kiaulių judėjimui kontroliuoti.

16. Nustatant teritorijos dalį, kuri nurodyta 14 punkte, turi būti atsižvelgta į:

16.1. ligos likvidavimo ir kiaulių likvidavimo užkrėstame ir įtariamame, kad užkrėstas, ūkyje metodus;

16.2. teritorijos plotą, jos administracines ir geografines ribas;

16.3. ligos paplitimą ir jos plitimo tendencijas;

16.4. ligos plitimą ribojančias priemones;

16.5. priemones kiaulių judėjimui toje teritorijoje ar už jos ribų apriboti ir kontroliuoti;

16.6. mėsos gaminių apdorojimo būdus ir datą, jei jiems netaikomi apribojimai.

______________