LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIO PROKURORO
Į S A K Y M A S
DĖL REKOMENDACIJŲ DĖL TARPTAUTINIŲ BENDRŲ (JUNGTINIŲ) TYRIMO GRUPIŲ SUDARYMO IR VEIKLOS PATVIRTINIMO
2004 m. gruodžio 21 d. Nr. I-203
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (Žin., 2003, Nr. 42-1919) 16 straipsnio 2 dalimi,
tvirtinu pridedamas Rekomendacijas dėl tarptautinių bendrų (jungtinių) tyrimo grupių sudarymo ir veiklos.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro
2004 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. I-203
Rekomendacijos dėl Tarptautinių bendrų (jungtinių) tyrimo grupių sudarymo ir veiklos
I. Bendrosios nuostatos
1. Šios rekomendacijos nustato tarptautinių bendrų (jungtinių) tyrimo grupių, sudaromų iš valstybių Europos Sąjungos narių arba kitų valstybių institucijų pareigūnų, taip pat pagal Europos Sąjungos sutartį įkurtų institucijų pareigūnų, paskirtį, sudėtį, sudarymo ir veiklos Lietuvos Respublikoje tvarką.
2. Šiose rekomendacijose vartojamos sąvokos:
2.2. Grupė – bendra (jungtinė) tyrimo grupė, dviejų ar daugiau valstybių, ES institucijų savitarpio susitarimu sudaryta konkrečiam tikslui (pvz., nusikalstamoms veikoms tirti grupę sudariusioje vienoje ar daugiau valstybių) ir ribotam laikui, kuris savitarpio sutikimu gali būti pratęstas, iš prokurorų ir (ar) ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų.
2.3. Lietuvos Respublikos komandiruotieji grupės nariai – Lietuvos Respublikos prokurorai ir (ar) ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai, dalyvaujantys grupių veikloje kitose valstybėse.
2.4. Komandiruotieji grupės nariai – grupės nariai, kurie nėra Lietuvos Respublikos prokurorai ar ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai.
2.5. Susitarimas – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir valstybių kompetentingų institucijų ar (ir) pagal Europos Sąjungos sutartį įkurtų institucijų tarpusavio susitarimas įsteigti grupę.
2.6. Eurojustas – Europos Sąjungos teisinio bendradarbiavimo organas, įkurtas 2002 m. vasario 28 d. Europos Tarybos sprendimu 2002/187/TVR kovai su sunkiais nusikaltimais stiprinti.
2.7. OLAF – Europos kovos su finansiniais sukčiavimais biuras, įkurtas 1999 m. balandžio 28 d. Europos Komisijos sprendimu 1999/352/EC.
ii. grupių sudarymas
4. Grupė gali būti sudaroma, jeigu:
4.1. Lietuvos Respublikoje atliekamas sudėtingas, daug pastangų ir laiko reikalaujantis nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas yra susijęs su kitomis valstybėmis, kuriose būtina atlikti suderintus ikiteisminio tyrimo veiksmus;
III. kreipimasis dėl Grupės sudarymo
7. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjus, kad yra šių rekomendacijų 4 punkte numatyti pagrindai, ikiteisminį tyrimą atliekantis ar jam vadovaujantis prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 66 straipsniu, surašo motyvuotą prašymą dėl grupės sudarymo, kurį Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui pateikia aukštesnysis prokuroras. Rengiant šį prašymą dėl reikiamos informacijos gali būti kreipiamasi į Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste.
8. Prašyme turi būti nurodyta:
8.2. kada pradėtas ikiteisminis tyrimas Lietuvoje, baudžiamosios bylos numeris, ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas;
8.4. duomenys apie asmenį, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo vieta, gyvenamoji vieta, pilietybė ir kiti turintys reikšmės bylai duomenys);
8.9. kiek įmanoma išsamiau aprašyti grupės tikslai ir būtini atlikti kiekvienoje susijusioje valstybėje proceso veiksmai;
9. Prie prašymo pridedamas susitarimo dėl bendros (jungtinės) tyrimo grupės sudarymo projektas, parengtas pagal šių rekomendacijų priede Nr. 2 nustatytą formą.
IV. susitarimo dėl grupės sudarymo rengimas
11. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, gavęs prašymą ir susitarimo projektą, esant pagrindui paveda Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriui parengti užsienio valstybėms prašymus dėl grupės sudarymo. Jei tokiems prašymams parengti trūksta informacijos ar susitarimo projektas parengtas netinkamai, prašymą pateikusiam prokurorui nurodoma per nustatytą terminą pateikti trūkstamus duomenis ar tinkamai parengti susitarimo projektą. Jeigu grupei sudaryti nėra pagrindo, prašymas grąžinamas jį pateikusiam prokurorui. Rengiant susitarimo ir prašymo projektus dėl reikiamos informacijos gali būti kreipiamasi į Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste.
12. Rengiant susitarimą dėl bendros (jungtinės) tyrimo grupės sudarymo būtina atsižvelgti į valstybių pareiškimus ir išlygas pagal 2000 m. gegužės 29 d. Konvenciją dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, 2001 m. spalio 16 d. šios Konvencijos protokolą, taip pat Europos Sąjungos Tarybos 2002 m. birželio 13 d. pamatinį sprendimą 2002/465/TVR dėl bendrų tyrimo grupių ir 2002 m. vasario 28 d. sprendimą 2002/187/TVR dėl Eurojusto įkūrimo siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais, taip pat Europos Tarybos 1959 m. Konvenciją dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, 2001 m. lapkričio 8 d. šios Konvencijos 2 papildomą protokolą, Europos Sąjungos institucijų priimtus teisės aktus ir kitas svarbias aplinkybes (informacija apie naujus teisės aktus šioje srityje bus teikiama papildomai).
13. Reikiamais atvejais susitarime gali būti numatomas institucijų, įsteigtų pagal Europos Sąjungos sutartį (Eurojusto, Europolo, OLAF ar kitų), taip pat trečiųjų šalių kompetentingų institucijų pareigūnų dalyvavimas grupės veikloje. Jų kompetencija tyrimo procese nustatoma papildomu susitarimu, kuris pridedamas prie šio susitarimo. Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste į grupę komandiruoja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ar jo pavaduotojas.
14. Prašymai užsienio valstybėms ir pasiūlymai Europos Sąjungos institucijoms dėl grupės sudarymo kartu su susitarimo projektu siunčiami užsienio valstybių kompetentingoms įstaigoms ir ES institucijų vadovams, kartu siūlomas numatytų sąlygų derinimo laikas ir būdai (susitikimo metu, paštu, faksu ar elektroninių komunikacijos priemonių pagalba).
15. Bylose, kuriose ikiteisminio tyrimo veiksmus susijusiose valstybėse koordinuoja ar inicijavo Eurojustas arba Eurojusto koordinacinė veikla reikalinga baudžiamojo proceso tikslams pasiekti, prašymai valstybėms narėms dėl grupės sudarymo siunčiami tik per Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste.
16. Susitarimas surašomas lietuvių kalba ir verčiamas į grupę sudarančių valstybių kompetentingoms institucijoms, Eurojustui, Europolui ir OLAF ar kitoms institucijoms priimtiną kalbą.
17. Susitarimą dėl grupės sudarymo pasirašo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras arba jo pavaduotojas.
V. BENDROSIOS GRUPIŲ VEIKLOS NUOSTATOS
19. Grupei vadovauja valstybės, kurioje grupė veikia, kompetentingos institucijos, dalyvaujančios nusikalstamų veikų tyrimuose, atstovas.
20. Grupė veikia pagal savo kompetenciją, numatytą susitarime ir vadovaudamasi valstybės, kurioje yra sudaryta ir veikia, įstatymais ir kitais teisės aktais.
VI. Lietuvoje sudarytų grupių veikla
22. Sudarius susitarimą, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (pavaduotojo) arba Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiojo prokuroro (pavaduotojo), arba teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (pavaduotojo) nutarimu sudaroma tyrimo grupė iš kelių vienos ar skirtingų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų ir (ar) prokurorų, kuriems pavedama atlikti ikiteisminį tyrimą, kad būtų pasiekti susitarime numatyti tikslai. Tuo pačiu nutarimu paskiriamas grupės vadovas.
23. Grupei vadovauja Lietuvos Respublikos prokuratūros prokuroras, kuris organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas:
23.1. paveda grupės nariams – Lietuvos Respublikos pareigūnams:
23.2. jeigu Lietuvos Respublikoje sudarytai ir veikiančiai grupei reikia gauti duomenų iš kitų valstybių, nedalyvaujančių grupės veikloje, kreipiasi dėl teisinės pagalbos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
23.4. paveda grupės komandiruotajam nariui atlikti tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus, gavęs Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (pavaduotojo) ir komandiravusios valstybės kompetentingos institucijos pritarimą. Prašyme pritarti tokiam pavedimui, kuris adresuojamas Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriui, nurodoma:
24. Komandiruotieji grupės nariai užduotis atlieka taip, kaip buvo nustatyta susitarime. Jie turi teisę:
24.1. dalyvauti Lietuvos Respublikos pareigūnų atliekamuose proceso veiksmuose, išskyrus atvejus, kai grupės vadovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais, nusprendžia, jog komandiruotųjų grupės narių dalyvavimas proceso veiksmuose negalimas;
VII. LIETUVOS RESPUBLIKOS INSTITUCIJŲ KOMANDIRUOTŲJŲ GRUPĖS NARIŲ VEIKLA KITOSE VALSTYBĖSE
27. Lietuvos Respublikos prokuratūros prokurorus į kitose valstybėse sudaromas grupes komandiruoja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (pavaduotojas), o Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnus – šių įstaigų vadovai (pavaduotojai) Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (pavaduotojo) teikimu.
28. Lietuvos Respublikos komandiruotieji grupės nariai, dalyvaudami grupės veikloje, proceso veiksmus užsienio valstybių teritorijoje atlieka pagal tų valstybių nacionalinę teisę. Jų statusą ir atsakomybę reglamentuoja šių rekomendacijų Priede Nr. 1 išvardyti teisės aktai. Užsienio valstybėse atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų rezultatai gali būti tiesiogiai perduodami grupės vadovui ir naudojami baudžiamajame procese dėl grupės tiriamų nusikalstamų veikų.
29. Lietuvos Respublikos komandiruotieji grupės nariai grupės vadovo pavedimu reikiamus ikiteisminio tyrimo veiksmus Lietuvos Respublikos teritorijoje atlieka patys pagal savo kompetenciją arba prašymus dėl jų atlikimo pateikia Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms. Tokių ikiteisminio tyrimo veiksmų rezultatai (dokumentai, daiktai, informacija) gali būti tiesiogiai perduodami grupės vadovui ir naudojami baudžiamajame procese dėl grupės tiriamų nusikalstamų veikų. Lietuvos Respublikos komandiruotieji grupės nariai pagal savo kompetenciją taip pat gali suteikti grupei jos tiriamai nusikalstamai veikai išaiškinti reikalingą informaciją, kurią turi teisę gauti ir panaudoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
30. Informacija, kurią Lietuvos Respublikos komandiruotieji grupės nariai teisėtai gauna dalyvaudami grupės veikloje ir kurios neturi atitinkamos valstybės kompetentingos institucijos, gali būti naudojama šiems tikslams:
30.2. kitoms nusikalstamoms veikoms tirti, taip pat baudžiamajam persekiojimui vykdyti tik gavus išankstinį valstybės, kurioje gauta informacija, sutikimą. Duoti sutikimą atsisakoma tik tokiu atveju, jeigu informacijos panaudojimas pakenktų nusikalstamų veikų tyrimui atitinkamoje valstybėje arba jeigu dėl to toji valstybė galėtų atsisakyti suteikti savitarpio pagalbą;
30.3. siekiant užkirsti kelią iškilusiai tiesioginei ir didelei grėsmei visuomenės saugumui ir nepažeidžiant šių rekomendacijų 30.2 papunkčio nuostatų, jeigu vėliau bus pradedamas nusikalstamos veikos tyrimas;
PRIEDAS Nr. I
GRUPIŲ SUDARYMO IR VEIKLOS TEISINIAI PAGRINDAI
KONVENCIJA DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ SAVITARPIO PAGALBOS BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE, KURIĄ PAGAL EUROPOS SĄJUNGOS SUTARTIES 34 STRAIPSNĮ PATVIRTINO TARYBA. Priimta 2000 m. gegužės 29 d. Briuselyje, ratifikuota 2004 m. vasario 5 d. įstatymu (Žin., 2004, Nr. 154).
Convention established by the Council in accordance with Article 34 of the Treaty on European Union on Mutual Assistance in Criminal Matters between the Member States of the European Union (http://ue.eu.int).
PROTOKOLAS PRIE KONVENCIJOS dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurį pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba. Priimtas 2001 m. spalio 16 d. Liuksemburge, ratifikuotas 2004 m. vasario 5 d. įstatymu (Žin., 2004, Nr. 154).
Protocol established by the Council in accordance with Article 34 of the Treaty on European Union on Mutual Assistance in Criminal Matters between the Member States of the European Union (http://ue. eu. int).
EUROPOS KONVENCIJA DĖL SAVITARPIO PAGALBOS BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE. Priimta 1959 m. balandžio 20 d., ratifikuota 1995 m. balandžio 4 d. įstatymu (Žin., 1995, Nr. 33-762).
European Convention on Mutual Assistance in Criminal Matters (http://conventions.coe.int).
EUROPOS KONVENCIJOS DĖL SAVITARPIO PAGALBOS BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE ANTRASIS PAPILDOMAS PROTOKOLAS. Priimtas 2001 m. lapkričio 8 d., ratifikuotas 2004 m. sausio 29 d. įstatymu (Žin., 2004, Nr. 42-1374).
Second Additional Protocol to the European Convention on Mutual Assistance in Criminal Matters (http://conventions. coe. int).
TARYBOS PAMATINIS SPRENDIMAS, kuriuo 2002 m. vasario 28 d. įkurtas Eurojustas, siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais (2002/187/TVR).
Council Decision of 28 February 2002 setting up Eurojust with a view to reinforcing the fight against serious crime (2002/187/JHA) (http://ue. eu. int).
TARYBOS PAMATINIS SPRENDIMAS 2002 m. birželio 13 d. dėl bendrų tyrimo grupių (2002/465/TVR).
Council Framework Decision of 13 June 2002 on joint investigation teams (http://www.lrs.lt).
TARYBOS REKOMENDACIJA 2003 m. gegužės 8 d. dėl susitarimo įsteigti bendrą tyrimo grupę.
Council Recomendation of 8 May 2003 on a model agreement for setting up a joint investigation team (JIT) (2003/C 121/01) (http://ue.eu.int).
LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO STRAIPSNIAI: 4, 66, 67, 164, 169, 170, 171.
______________
PRIEDAS Nr. 2
PAVYZDINIS SUSITARIMAS DĖL JUNGTINĖS TYRIMO GRUPĖS SUDARYMO
Remdamosi 2000 m. gegužės 29 d. Konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose tarp Europos Sąjungos valstybių narių (toliau – Konvencija) 13 straipsnio, Europos Tarybos 1959 m. Konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose antrojo papildomo protokolo (toliau – Protokolas) 20 straipsnio nuostatomis ir 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatiniu sprendimu dėl jungtinių tyrimo grupių (toliau – Pamatinis sprendimas),
1. Susitarimo šalys (valstybių pavadinimai)
susitarė sudaryti jungtinę tyrimo grupę (toliau – JTG):
(Pirmosios valstybės kompetentingos institucijos – susitarimo šalies pavadinimas) |
ir
(Antrosios valstybės kompetentingos institucijos – susitarimo šalies pavadinimas) |
ir
(Trečiosios ir kitų valstybių kompetentingų institucijų – susitarimo šalių pavadinimai) |
Susitarimo šalys bendru susitarimu gali nuspręsti pasiūlyti ir kitų šalių kompetentingoms institucijoms prisijungti prie šio susitarimo. Galimi susitarimai ir su trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis institucijomis, kurios kompetentingos pagal teisės aktų, priimtų įgyvendinant Europos Sąjungos sutartis, nuostatas ir yra susijusios su JTG veikla (Pavyzdinis priedas).
2. JTG tikslas
Šiame susitarime numatoma, kad JTG bus sudaryta šiuo tikslu:
(JTG tikslo aprašymas) Šalys bendru susitarimu gali pakeisti JTG tikslą. |
3. Susitarimo taikymo laikotarpis
Remiantis Konvencijos 13 straipsnio 1 punktu, Protokolo 20 straipsnio 1 punktu ir Pamatinio sprendimo 1 straipsnio 1 punktu, JTG sudaroma tam tikram laikotarpiui. Pagal šį susitarimą JTG veiks:
nuo
(įrašyti datą) |
iki
(įrašyti datą) |
Šiame susitarime nurodytą veiklos terminą šalys gali pratęsti savitarpio sutarimu. Tokiu atveju susitarimas turi būti atnaujintas.
4. Valstybė (-ės), kurioje(-se) JTG veiks
JTG veiks žemiau nurodytoje (-se) valstybėje (-se):
(Nurodyti valstybę ar valstybes, kuriose ši JTG veiks) |
Pagal Konvencijos 13(3)b straipsnį, Protokolo 20 straipsnį ir Pamatinio sprendimo 1(3)b straipsnį grupė veiks laikydamasi tos valstybės, kurioje atliks tyrimo veiksmus, įstatymų. Jeigu JTG perkeltų savo veiklą į kitą valstybę, jai bus taikomi tos valstybės įstatymai.
5. JTG vadovas (-ai)1
Susitarimo šalys paskiria JTG vadovu žemiau nurodytą asmenį, kuris atstovauja kompetentingai institucijai toje valstybėje, kurioje grupė veiks, ir kuriam vadovaujant JTG nariai toje valstybėje turės atlikti savo užduotis:
VALSTYBĖ |
VARDAS, PAVARDĖ |
PAREIGOS |
KOMANDIRUOJAMAS (INSTITUCIJOS PAVADINIMAS) |
|
|
|
|
|
|
|
|
Jeigu kuriam nors iš aukščiau nurodytų asmenų nebus leista vykdyti savo pareigų, jo vadovas raštu informuos kitas šalis apie jį pakeisiantį asmenį.
6. JTG nariai
Žemiau nurodyti asmenys skiriami JTG nariais:
6.1. Prokuratūros ar teismo institucijos
VARDAS, PAVARDĖ |
PAREIGOS |
KOMANDIRUOJAMAS (INSTITUCIJOS PAVADINIMAS) |
|
|
|
|
|
|
Jeigu kuriam nors iš aukščiau nurodytų asmenų nebus leista vykdyti savo pareigų, jo vadovas raštu informuos kitas šalis apie jį pakeisiantį asmenį.
6.2. Policijos įstaigos[1]
VARDAS, PAVARDĖ |
PAREIGOS |
KOMANDIRUOJAMAS (INSTITUCIJOS PAVADINIMAS) |
|
|
|
|
|
|
Jeigu kuriam nors iš aukščiau nurodytų asmenų nebus leista vykdyti savo pareigų, jo vadovas raštu informuos kitas šalis apie jį pakeisiantį asmenį.
7. Europolo/Eurojusto/OLAF pareigūnų ar kitų institucijų, įsteigtų remiantis Europos Sąjungos sutartimis, bei trečiųjų šalių pareigūnų dalyvavimas.
Šio susitarimo šalys sutinka priimti Europolo/Eurojusto/OLAF pasiūlymą[2][3] dėl dalyvavimo ar prašyti minėtų institucijų pareigūnų dalyvavimo remiantis susitarimais, kurie pateikti šio susitarimo Priede. (Apie Europolo/Eurojusto/OLAF pareigūnų dalyvavimą JTG turi būti paminėta šiame straipsnyje. Šalys sutinka, kad susitarimai, pagal kuriuos Europolo/Eurojusto/OLAF pareigūnai dalyvaus JTG, bus numatyti atskirame susitarime[4] su Europolu/Eurojustu/OLAF, pridėtame prie šio susitarimo.)
8. Bendrosios susitarimo sąlygos
Iš esmės bus taikomos Konvencijos 13 straipsnyje, Protokolo 20 straipsnyje ir Pamatiniame sprendime nurodytos sąlygos atsižvelgiant į tai, kaip jos įgyvendinamos valstybėje, kurioje veikia JTG.
9. Specialiosios susitarimo sąlygos
Žemiau išvardytos specialiosios sąlygos gali būti numatytos šiame susitarime, nereikalingas reikėtų išbraukti (pažymėtina, kad kai kuriuos aspektus taip pat reglamentuoja Konvencija, Protokolas ir Pamatinis sprendimas):
9.2. Leidimo komandiruotiesiems JTG grupės nariams atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus grupės veikimo valstybėje sąlygos.
9.3. Konkrečios sąlygos, kurioms esant komandiruotieji JTG nariai gali kreiptis į savo nacionalines institucijas dėl tyrimo veiksmų atlikimo be grupės rašytinio prašymo.
9.5. Sąlygos, pagal kurias komandiruotieji nariai gali pasidalyti informacija, gauta iš juos komandiravusių institucijų.
9.8. Nuorodos į esamas teisės normas ar susitarimus, reglamentuojančius JTG sudarymo ar veiklos klausimus.
10. Organizacinės priemonės
Kompetentingos (įrašyti valstybę) institucijos pasirūpins visomis JTG veiklai būtinomis organizacinėmis priemonėmis.
Sritys, priklausančios išimtinei (įrašyti valstybę) ar kitų šalių kompetencijai arba susijusios su pareigų pasidalijimu tarp kompetentingų (įrašyti valstybę) institucijų ar kitų šalių (šiame sąraše pateikiamas tik pavyzdinis priemonių sąrašas):
Susitarimas su Europolu/Eurojustu/OLAF ar kitomis institucijomis, kurios kompetentingos pagal teisės aktų, priimtų įgyvendinant (ES) sutartis, nuostatas, kitomis tarptautinėmis institucijomis ar trečiosiomis šalimis
1. Susitarimo šalys
Europolas /Eurojustas/ OLAF... ir (pirmosios valstybės kompetentingos institucijos susitarimo šalies pavadinimas), (antrosios valstybės kompetentingos institucijos susitarimo šalies pavadinimas) ir (... valstybės kompetentingos institucijos susitarimo šalies pavadinimas) susitarė, kad Europolo / Eurojusto / OLAF pareigūnai1 dalyvaus jungtinėje tyrimo grupėje, kurią ......... (susitarimo, prie kurio pridedamas šis susitarimas, sudarymo data ir vieta) buvo sutarta sudaryti. Šis dalyvavimas vyks pagal žemiau nurodytas sąlygas.
2. Dalyvaujantys pareigūnai
Šie žemiau išvardyti Europolo/Eurojusto/OLAF pareigūnai dalyvaus JTG:
VARDAS, PAVARDĖ |
PAREIGOS |
KOMANDIRUOJAMAS (INSTITUCIJOS PAVADINIMAS) |
|
|
|
|
|
|
Jeigu kuriam nors iš aukščiau nurodytų asmenų nebus leista vykdyti savo pareigų, jo vadovas raštu informuos kitas šalis apie jį pakeisiantį asmenį.
4. Teisės, suteikiamos kompetentingų pagal teisės aktus, priimtus įgyvendinant ES sutartis, Europolo/Eurojusto/OLAF institucijų, kitų tarptautinių institucijų ar trečiųjų šalių, dalyvaujančių JTG, pareigūnams.
1 Taikytina nuostata, kad grupės vadovu skiriamas valstybės, kurioje grupė veiks, kompetentingos institucijos, dalyvaujančios ikiteisminiame tyrime, atstovas.
[1] Tokiomis policijos institucijomis taip pat gali būti laikomi ir valstybėse narėse esančių nacionalinių Europolo skyrių nariai. Nacionaliniai skyriai įkurti valstybėse narėse ir veikia kaip nacionalinės policijos institucijos. Netgi Europole dirbantys valstybių narių ryšių tarnybų pareigūnai išlaiko savo įgaliojimus veikti kaip nacionalinės policijos institucijos.
[2] Eurojustas, remdamasis Tarybos sprendimo dėl Eurojusto 7(a) straipsniu, gali proprio motu (savo iniciatyva) pasiūlyti įsteigti JTG
[3] Pažymėtina, kad toks dalyvavimas neprivalomas, tačiau priklauso nuo tyrimo aplinkybių ir kiekvienos institucijos kompetencijos dėl dalyvavimo JTG veikloje.
[4] Šiame atskirame susitarime, be kitų dalykų, turi būti nurodyta, ar teisės, kurios suteikiamos nariams ir komandiruotiesiems nariams pagal Pamatinį sprendimą ar Konvencijos 13 str., bus taikomos ir šios institucijos, dalyvaujančios JTG, pareigūnams.
1 Nereikalingą išbraukti