LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORINIO PLANAVIMO
1993 m. kovo 12 d. Nr. 161
Vilnius
Siekdama nustatyti valstybės politiką ir prioritetus krašto tvarkymo srityje, prisijungti prie tarptautinių teritorinio planavimo programų, taip pat sisteminti ir plėsti teritorinio planavimo darbus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
3. Pavesti Statybos ir urbanistikos ministerijai:
3.1. vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijos tvarkymo iki 2010 metų generalinio plano užsakovo funkcijas;
3.2. kartu su Ekonomikos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu ir savivaldybėmis, dalyvaujant suinteresuotoms ministerijoms bei valstybinėms tarnyboms, parengti ir iki 1993 m. spalio 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1993 – 1995 metų Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo darbų programos projektą.
4. Miestų ir rajonų valdybos kartu su Statybos ir urbanistikos ministerija turi išnagrinėti miestų bei plečiamų kaimo gyvenviečių generalinius planus ir iki 1993 m. rugsėjo 1 d. parengti jų koregavimo 1994 -1999 metais programą.
5. Pavesti Finansų ministerijai, Ekonomikos ministerijai bei Statybos ir urbanistikos ministerijai kasmet teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo darbų finansavimo.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 161
LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORINIO PLANAVIMO LAIKINIEJI NUOSTATAI
BENDROJI DALIS
1. Šie nuostatai apibrėžia teritorinio planavimo sampratą, nustato Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo (toliau vadinama – teritorinis planavimas) organizavimo principus, objektus ir subjektus, jų teises bei pareigas, valstybinių institucijų kompetenciją šiuo klausimu ir visuomenės dalyvavimo teritorinio planavimo procese tvarką.
TERITORINIO PLANAVIMO SAMPRATA
2. Teritorinis planavimas yra žmonių veiklos teritorinio organizavimo ir aplinkos tvarkymo valstybinis reguliavimas, nustatantis gyventojų teritorinį pasiskirstymą, teritorijų funkcinę paskirtį, jų socialinę ekonominę raidą, gamtonaudos režimą, gamtinio kraštovaizdžio ir kultūros paveldo apsaugą, infrastruktūros ir statybų išdėstymą.
Teritorinio planavimo tikslai
3. Teritorinio planavimo tikslai yra:
3.5. nustatyti visuomenės, valstybės, savivaldybių bei privačių interesų prioritetus pagal teritorijų funkcinę reikšmę ir socialinio ekonominio plėtojimo bei ekologinės darnos koncepcijas;
TERITORINIO PLANAVIMO RŪŠYS
4. Teritorinis planavimas yra bendrasis ir specialusis.
Bendrasis teritorinis planavimas kompleksiškai nagrinėja, prognozuoja ir reguliuoja kraštotvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje, savivaldybių ar jų grupių (regionų) teritorijose, taip pat miestuose ir kaimo gyvenvietėse.
Specialusis teritorinis planavimas nagrinėja ir reguliuoja ūkio šakos ar infrastruktūros teritorinį plėtojimą, specialios paskirties teritorijų ar kraštovaizdžio kompleksų tvarkymą (žemėtvarką, miškotvarką, urbanistiką, rekreacinių bei saugomų teritorijų tvarkymą, komunikacijų išdėstymą).
TERITORINIO PLANAVIMO DOKUMENTAI
5. Teritorinio planavimo dokumentai yra:
5.1. valstybinės reikšmės:
5.2. regioninės reikšmės:
5.2.2. specialios paskirties teritorijų (žemės, miškų ir vandens ūkio, rekreacinių, saugomų ir kitų) bei infrastruktūros sistemų planai;
6. Teritorinio planavimo dokumentuose, be kita ko, turi būti išnagrinėta:
6.2. gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio vertybės bei ūkininkavimo tradicijos, žemėnaudos kaita, ekologinė pusiausvyra;
6.5. krašto apsaugos, civilinės saugos ir socialinės, gamybinės bei inžinerinės infrastruktūros objektų išdėstymas;
7. Specialiojo teritorinio planavimo dokumentai neturi prieštarauti bendrojo teritorinio planavimo dokumentams, taip pat miestų ir kaimo gyvenviečių generaliniams planams.
8. Teritorinio planavimo dokumentai yra privalomi visoms Lietuvos Respublikos valstybinėms institucijoms ir savivaldybėms, taip pat juridiniams ir fiziniams asmenims.
Teritorinio planavimo dokumentų derinimo ir ekspertizės tvarka nustatyta Valstybinės projektavimo priežiūros nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 411 „Dėl Valstybės projektavimo priežiūros nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 23-680).
Ministerijų, departamentų ir kitų valstybinių tarnybų kompetencija teritorinio planavimo klausimais
9. Statybos ir urbanistikos ministerija vykdo šias funkcijas:
9.1. organizuoja ir koordinuoja Lietuvos Respublikos teritorijos tvarkymo generalinio plano rengimą;
9.2. koordinuoja bendrojo teritorinio planavimo darbus, organizuoja atitinkamų dokumentų ekspertizę;
9.3. nustato bendrojo teritorinio planavimo dokumentų sudėtį, apimtį, jų rengimo, derinimo, keitimo ir registravimo tvarką;
9.4. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengtus valstybinės reikšmės teritorinio planavimo dokumentus;
9.5. pasirinktinai kontroliuoja, ar specialiojo bei savivaldybių rengiamo teritorinio planavimo dokumentai atitinka bendrojo teritorinio planavimo dokumentų ir Lietuvos Respublikos teritorijos tvarkymo generalinio plano nuostatas;
10. Ekonomikos ministerija vykdo šias funkcijas:
10.1. rengia Lietuvos Respublikos teritorijos administracinio suskirstymo planą, koreguoja jį, atsižvelgdama į valstybės ūkio raidą, ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei;
11. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas vykdo šias funkcijas:
12. Kitos ministerijos, departamentai ir valstybinės tarnybos vykdo šias Lietuvos Respublikos Vyriausybės joms pavestas funkcijas:
12.1. nustato specialiojo teritorinio planavimo valstybinės ir regioninės reikšmės dokumentų sudėtį, apimtį bei jų rengimo, ekspertizės ir keitimo tvarką;
12.3. rengia valstybinės reikšmės teritorinius ūkio šakų bei infrastruktūros planus, nacionalinių, regioninių parkų, saugomų kultūros paveldo ir kitų teritorijų tvarkymo projektus ir teikia juos tvirtinti nustatytąja tvarka;
13. Valstybinės inspekcijos kontroliuoja, ar objektų projektai, statyba, rekonstravimas, naudojimas, griovimas ir teritorijų įsisavinimas bei naudojimas atitinka valstybinių institucijų išduotas privalomąsias sąlygas, nurodymus ir teritorinio planavimo dokumentus bei teisinius aktus.
Valstybinės inspekcijos turi teisę nustatytąja tvarka sustabdyti ir užprotestuoti Statybos ir urbanistikos ministerijoje objektų statybą, rekonstravimą, naudojimą, griovimą, teritorijos įsisavinimą bei taikyti subjektams, pažeidusiems nustatytąją tvarką, kitas įstatymų numatytas sankcijas.
14. Valstybinių institucijų veiklą, susijusią su privalomųjų sąlygų ir nurodymų bei informacijos teikimu, ekspertizės atlikimu, projektų derinimo ir jų įgyvendinimo kontrole, nustato įstatymai, šių institucijų nuostatai, Valstybės projektavimo priežiūros nuostatai ir kiti teritorinį planavimą reglamentuojantys dokumentai.
Rengiant teritorinio planavimo dokumentų (projektų) užduotis, valstybinės institucijos, gavusios užsakovo paraišką, privalo per 15 dienų pateikti informaciją ar išduoti pagal kompetenciją privalomąsias sąlygas bei nurodymus. Pavėluotai ar pažeidus nustatytąją tvarką išduotos sąlygos neprivalomos.
MIESTŲ IR RAJONŲ VALDYBŲ KOMPETENCIJA TERITORINIO PLANAVIMO KLAUSIMAIS
15. Miestų ir rajonų valdybos rengia jų teritorijos bei vietinės reikšmės teritorinio planavimo dokumentus, taip pat turi teisę pagal sutartį su gretimomis savivaldybėmis rengti regionų teritorinio planavimo dokumentus.
16. Miestų ir rajonų valdybos vykdo šias funkcijas:
16.1. nustato savivaldybės (regiono) teritorijos tvarkymo plano, taip pat miestų ir kaimo gyvenviečių generalinių planų rengimo sąlygas;
16.2. nustato savivaldybės teritorijų įsisavinimo, rezervavimo, naudojimo, tvarkymo ir objektų šiose teritorijose projektavimo, statybos, rekonstravimo bei naudojimo sąlygas, taip pat vietinės reikšmės teritorinio planavimo dokumentų apimtį;
16.3. išduoda įvairios paskirties teritorijų detalių tvarkymo projektų bei žemėnaudų planų rengimo sąlygas ir nurodymus, kontroliuoja, ar šie planai atitinka regiono ir savivaldybės teritorijos tvarkymo planus;
16.4. rengia ir tvirtina savivaldybės (regiono) teritorijos tvarkymo planą, miestų ir kaimo gyvenviečių generalinius planus (jeigu kitaip nenumatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės), infrastruktūros ir žemėnaudų tvarkymo planus, taip pat kitus regioninės ir vietinės reikšmės teritorinio planavimo dokumentus;
TERITORINIO PLANAVIMO VYRIAUSYBINĖ EKSPERTŲ KOMISIJA IR JOS KOMPETENCIJA
18. Teritorinio planavimo vyriausybinė ekspertų komisija – tai institucija, atliekanti teritorinio planavimo dokumentų valstybinio eksperto funkcijas. Komisija nagrinėja konkrečias teritorinio planavimo problemas ir projektus, taip pat valstybinės reikšmės teritorinio planavimo dokumentus ir teikia išvadas šiais klausimais. Komisiją skiria Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Statybos ir urbanistikos ministerijos, Ekonomikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento teikimu.
TERITORINIO PLANAVIMO SUBJEKTŲ TEISĖS IR PAREIGOS
19. Teritorinio planavimo dokumentų (projektų) užsakovai privalo:
19.1. pranešti Statybos ir urbanistikos ministerijai apie valstybinės ir regioninės reikšmės teritorinio planavimo dokumento, o savivaldybei – apie savivaldybės teritorijos bei vietinės reikšmės teritorinio planavimo dokumento rengimo terminus ir užregistruoti patvirtintą dokumentą;
19.2. paskelbti visuomenei apie projektavimo darbų tikslus, pradžią bei pabaigą, nustatyti pretenzijų pateikimo terminus;
19.3. pateikti užbaigtą teritorinio planavimo dokumentą visuomenei susipažinti ir nustatyti ne trumpesnį kaip 2 mėnesių jo svarstymo laikotarpį. Svarstymo laikui pasibaigus, užsakovas per mėnesį išnagrinėja raštu pareikštas pastabas, paskelbia visuomenei motyvuotas išvadas ir pateikia dokumentą tvirtinti.
20. Teritorinio planavimo dokumentų (projektų) užsakovai, jeigu pateiktas dokumento projektas nederinamas, turi teisę per 10 dienų gauti iš bet kurios valstybinės institucijos raštišką motyvuotą paaiškinimą ir užprotestuoti jį Statybos ir urbanistikos ministerijoje.
21. Teritorinio planavimo dokumentų rengimo ir derinimo metu gautus pasiūlymus bei pareikštas pretenzijas nagrinėja ir sprendimą priima dokumentą tvirtinanti institucija, atsižvelgdama į ekspertų išvadas.
22. Teritorinio planavimo dokumentų keitimo ar papildymų iniciatoriai privalo informuoti fizinius ir juridinius asmenis, kuriuos šie pakeitimai liečia, apie savo ketinimus, nustatyti pretenzijų pateikimo terminą ir jas išnagrinėję raštu pranešti savo išvadas.
23. Teritorinio planavimo dokumentus parengę juridiniai asmenys vykdo jų įgyvendinimo autorinę priežiūrą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita.
24. Žemės ir kito nekilnojamojo turto naudotojai privalo:
24.1. įsisavindami bei tvarkydami teritorijas ir žemės sklypus, laikytis teritorinio planavimo dokumentuose nustatytos tvarkos ir reikalavimų;
25. Žemės ir kito nekilnojamojo turto naudotojai turi teisę pareikšti pretenzijas ir pasiūlymus teritorinio planavimo dokumento užsakovui ar dokumento pataisų bei papildymų iniciatoriui dėl šio dokumento rengimo.