LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VALSTYBINIO SVEIKATOS APSAUGOS REGULIAVIMO IR VALSTYBINĖS HIGIENINĖS KONTROLĖS LIETUVOS RESPUBLIKOJE
1991 m. gegužės 21 d. Nr. 206
Vilnius
Siekdama užtikrinti, kad būtų realizuota nacionalinė sveikatos koncepcija, sukurta efektyvi sveikatos apsaugos valstybinio reguliavimo sistema, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 154 „Dėl Lietuvos Respublikos ministerijų pagrindinių funkcijų „ (Žin., 1990, Nr. 18-476) 1 punktą ir nutarimo Nr. 155 „Dėl Lietuvos Respublikos departamentų pagrindinių funkcijų“ (Žin., 1990, Nr. 18-477) 1 punktą šiais ministerijų ir departamentų bendrąsias pagrindines funkcijas nusakančiais papunkčiais:
„vykdo aktyvią sveikatos apsaugos politiką, pagal savo kompetenciją rengia ir įgyvendina sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo teisines ir socialines garantijas bei ekonomines paskatas;
2. Pertvarkyti Sveikatos apsaugos ministerijos valstybinės sanitarinės higieninės kontrolės sistemą ir įsteigti Sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinę higienos inspekciją.
Nustatyti, kad Sveikatos apsaugos ministerijos miestų, rajonų bei specializuoti higienos centrai savo kompetencijos klausimais koordinuoja visuomenės sveikatos programų bei valstybinio sveikatos apsaugos reguliavimo priemonių rengimą ir įgyvendinimą miestuose ir rajonuose, o valstybinė higienos inspekcija, išlaikoma ir skiriamų higienos centrams bendrų jų asignavimų, vykdo valstybinę higieninę kontrolę Lietuvos Respublikoje.
4. Pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai:
4.1. įpareigoti Valstybinę higienos inspekciją vykdyti valstybinę higieninę kontrolę Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos departamento ir Muitinės departamento objektuose.
Vidaus reikalų ministerija turi iki 1991 m. liepos 1 d. perduoti į Sveikatos apsaugos ministerijos reguliavimo sferą sanitarijos ir epidemiologijos stotį su jai priklausančiu norminiu darbo apmokėjimo fondu, materialinėmis vertybėmis ir pastatais;
4.2. kartu su TSRS sveikatos apsaugos ministerija bei TSRS susisiekimo ministerija iki 1992 m. sausio 1 d. išspręsti klausimą dėl šių žinybų sanitarijos ir epidemiologijos stočių, funkcionuojančių Lietuvos Respublikoje, perdavimo į Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos reguliavimo sferą;
4.3. kartu su Ekonomikos ministerija parengti ir iki 1991 m. lapkričio 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl sveikatos apsaugos ekonominio reguliavimo;
4.4. kartu su Socialinės apsaugos ministerija, Ekonomikos ministerija ir Finansų ministerija parengti ir iki 1991 m. lapkričio 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti ekonominių sankcijų fiziniams ir juridiniams asmenims, kaltiems dėl jų veiklos neigiamos įtakos žmonių sveikatai, taikymo tvarką.
5. Pripažinti netekusiais galios:
5.1. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1973 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. 407 „Dėl valstybinės sanitarinės priežiūros Lietuvos TSR“ (Žin., 1973, Nr. 34-303);
5.2. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1986 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. 79 „Dėl administracinės atsakomybės už naudojimąsi transporto priemonėmis taisyklių, eismo tvarkos apsaugos ir saugumo taisyklių, priešgaisrinės apsaugos taisyklių, sanitarinių higieninių ir sanitarinių priešepideminių taisyklių pažeidimą geležinkelio, jūrų ir oro transporte“ (Žin., 1986, Nr. 8-71) 4 punkto „a“ papunktį.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1991 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 206
Sveikatos apsaugos ministerijos valstybinės higienos inspekcijos nuostatai
Bendroji dalis
1. Sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinė higienos inspekcija yra kontrolės organas, vykdantis Lietuvos Respublikoje higieninę kontrolę.
Valstybinės higienos inspekcijos uždaviniai
3. Kontroliuoti, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų higienos klausimais, vykdo higienos normatyvinių aktų reikalavimus;
3.3. kurdami geriamojo vandens šaltinių, rekreacinių zonų, kurortų aplinką teršiančių ir kitų objektų sanitarinės apsaugos zonas;
3.4. rengdami valstybinių standartų, statybinių normų ir taisyklių, techninių sąlygų ir kitus normatyvinės dokumentacijos projektus;
3.6. gamindami, transportuodami, saugodami, naudodami, utilizuodami ir laidodami jonizuojančiojo spinduliavimo šaltinius, nuodingąsias chemines ir biologines medžiagas, pramonines toksines atliekas;
4. Organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos valstybinės sienos ir teritorijos medicininę karantininę apsaugą;
4.1. užkirsti kelią itin pavojingoms infekcinėms ligoms atsirasti ir išplisti tarp gyventojų (karantininių ligų profilaktika reglamentuota Tarptautinių medicininių sanitarinių taisyklių ir Lietuvos Respublikos įstatymų bei normatyvinių aktų);
5. Kontroliuoti, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi priešepideminių užkrečiamųjų ligų profilaktikos reikalavimų.
6. Kontroliuoti, kad būtų laikomasi higienos priemonių reikalavimų, padedančių užkirsti kelią epidemijoms, ekologinėms nelaimėms ir kitoms ypatingoms situacijoms, taip pat likviduojant jų padarinius.
7. Vesti didelio triukšmo, vibracijos, elektromagnetinių bangų ir kitokių fizinių veiksnių šaltinių apskaitą pagal savo kompetenciją ir kontroliuoti, kaip vykdomos darbuotojų ir aplinkinių gyventojų sveikatos apsaugos priemonės.
8. Kontroliuoti vakcinų, diagnostikumų ir kitų imunobiologinių preparatų transportavimo, saugojimo ir naudojimo sąlygas bei darbo su jais režimą.
10. Vykdyti pramonės, žemės ūkio, energetikos ryšių, susisiekimo, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitų objektų higieninę kontrolę.
11. Vykdyti Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos muitinės departamento objektų higieninę kontrolę.
12. Vykdyti vaikų, mokinių, studentų, kursantų, karių, asmenų, atliekančių bausmę, mokymo, mitybos, darbo ir poilsio higieninę kontrolę.
Valstybinės higienos inspekcijos struktūra
Valstybinės higienos inspekcijos pareigūnai
17. Valstybės higienos inspekcijos pareigūnai yra šie:
17.1. sveikatos apsaugos ministro pavaduotojas – Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis gydytojas higienistas;
17.3. miestų, rajonų bei kiti vyriausieji valstybiniai gydytojai higienistai ir jų pavaduotojai, atitinkamų higienos centrų direktoriai ir jų pavaduotojai;
Valstybinės higienos inspekcijos pareigūnų skyrimas
18. Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį gydytoją higienistą skiria ir atleidžia iš pareigų Lietuvos Respublikos Vyriausybė sveikatos apsaugos ministro teikimu. Valstybinės higieninės kontrolės klausimais Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis gydytojas higienistas yra atsakingas ir atskaitingas Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
19. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto pavaduotojus, miestų, rajonų bei kitus vyriausiuosius valstybinius gydytojus higienistus skiria ir atleidžia iš pareigų Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis gydytojas higienistas.
20. Miestų, rajonų bei kitų vyriausiųjų valstybinių gydytojų higienistų pavaduotojus, valstybinius gydytojus higienistus ir jų padėjėjus skiria ir atleidžia iš pareigų miestų, rajonų bei kiti vyriausieji valstybiniai gydytojai higienistai.
Valstybinės higienos inspekcijos pareigūnai yra atsakingi ir atskaitingi pavaldumo tvarka.
Valstybinės higienos inspekcijos pareigūnų teisės
21. Visi Valstybinės higienos inspekcijos pareigūnai turi teisę:
21.1. bet kuriuo paros metu (pateikę tarnybinį pažymėjimą) be kliūčių lankytis kontroliuojamuose objektuose ir teritorijose nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir nuosavybės formos. Įeiti į piliečių gyvenamąsias patalpas galima tik jiems sutinkant, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais;
21.2. nustatytąja tvarka imti geriamojo vandens, maisto produktų, medžiagų, gaminių ir pan. mėginius ir atlikti jų higieninius ir mikrobiologinius tyrimus;
21.3. reikalauti iš juridinių ir fizinių asmenų pateikti duomenis, dokumentaciją, reikalingą kontroliuojamojo objekto higieninei ir epidemiologinei būklei įvertinti;
21.4. reikalauti iš juridinių ir fizinių asmenų, kad būtų pašalinti higienos normatyvinių reikalavimų pažeidimai, nutraukta veikla, kenkianti gyventojų sveikatai, vykdyti kitas sveikatos apsaugos priemones;
21.5. išimtiniais atvejais (ne ilgiau kaip parai, iki atskiro atitinkamo miesto, rajono, kito vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto nutarimo) uždrausti realizuoti ir vartoti maisto produktus, geriamąjį vandenį, naudoti kitus gaminius, sustabdyti gamybos technologines linijas ir procesus, neleisti įvežti per sieną, transportuoti ir naudoti jonizuojančiojo spinduliavimo šaltinius, nuodingąsias chemines ir biologines medžiagas, taip pat nutraukti ūkinę ar kitą veiklą, keliančią pavojų gyventojų sveikatai ir gyvybei;
21.7. įstatymų nustatyta tvarka skirti administracines baudas pareigūnams ir piliečiams, pažeidusiems higienos normatyvinių aktų reikalavimus ir nevykdantiems Valstybinės higienos inspekcijos pareigūnų reikalavimų;
21.8. reikalauti hospitalizuoti infekcinius ligonius, keliančius pavojų kitiems asmenims, įstatymų nustatyta tvarka vykdyti jų priverstinę hospitalizaciją;
21.9. reikalauti atlikti dezinfekciją, deratizaciją, dezinsekciją ir kitas priešepidemines priemones infekcinių ligų židiniuose;
22. Lietuvos Respublikos miestų, rajonų, ir kiti vyriausieji valstybiniai gydytojai higienistai bei jų pavaduotojai, be išvardytų 21 punkte teisių, turi teisę:
22.1. sustabdyti pastatų, įrenginių, statybos, rekonstrukcijos ir projektavimo, technologijų, technologinių reglamentų rengimo, įrengimų konstravimo bei produkcijos gamybos darbus, jei pažeidžiami higienos normatyvinių aktų reikalavimai;
22.2. sustabdyti (arba uždrausti naudoti) išteklių gavybą, pramonės, energetikos, transporto, žemės ūkio, ryšių objektų, hidrotechnikos ir komunalinio ūkio įrenginių, viešojo maitinimo, prekybos, mokslo ir mokymo, vaikų, poilsio, sveikatos apsaugos įstaigų, sanatorijų, kultūros, sporto, buitinio aptarnavimo ir kitų objektų, technologinių procesų, įrengimų eksploataciją, darbų vykdymą, darbo įrankių naudojimą, jei pažeidžiami higienos normatyvinių aktų reikalavimai arba jei ūkinė ar kitokia veikla gali pakenkti žmonių sveikatai;
22.3. uždrausti pavojingoje žmonių sveikatai ir gyvybei teritorijoje gyventi žmonėms ir užsiimti žemės ūkio ar kita ūkine veikla;
22.4. uždrausti gaminti, realizuoti, naudoti neįregistruotas, neturinčias sertifikatų chemines medžiagas ir imunobiologinius preparatus;
22.5. uždrausti gaminti ir platinti (vartoti) augalų apsaugos, gyvulių augimo stimuliavimo ir reguliavimo priemones, polimerines ir statybines medžiagas, tarą, įpakavimo, skalbimo, valymo priemones, kosmetikos, parfumerijos produkciją ir kitas medžiagas, jei, vadovaujantis reglamentuojamaisiais dokumentais ar laboratorinių tyrimų duomenimis, jos gali pakenkti žmonių sveikatai;
22.6. išduoti laikinus leidimus lankytis kontroliuojamuosiuose objektuose asmenims, kuriuos, vykdydami higieninę ir epidemiologinę priežiūrą, pasitelkia Valstybinės higienos inspekcijos pareigūnai;
22.7. uždrausti įvežti į Lietuvos Respubliką tas žaliavas, gamybos priemones, prekes, produkciją, kurios įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento patvirtintus specialius sąrašus;
22.8. pavesti mokslinio tyrimo įstaigoms (nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir nuosavybės formos), nesutrikdant jų mokslinių tyrimų eigos ir gamybos, atlikti ekspertinius ir laboratorinius tyrimus, susijusius su sveikatos apsaugos priemonių įgyvendinimu;
22.9. įstatymų nustatyta tvarka skirti administracines baudas pareigūnams bei piliečiams ir taikyti ekonomines sankcijas juridiniams asmenims bei piliečiams, pažeidusiems higienos normatyvinių aktų reikalavimus ir nevykdantiems Valstybės higienos inspekcijos reikalavimų;
23. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis gydytojas higienistas turi teisę:
23.1. teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl jai pavaldžių valdymo organų sprendimų vykdymo sustabdymo ir užprotestavimo, jeigu jie prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams higienos klausimais, taip pat higienos normatyviniams aktams;
23.3. priimti nutarimus, sprendžiančius, ar respublikiniai standartai, techninės sąlygos ir kiti normatyviniai aktai atitinka higienos normatyvinių aktų reikalavimus;
23.5. teikti pasiūlymus Vyriausybei skelbti higieniniu (epideminiu) atžvilgiu pavojingas zonas ir kontroliuoti priemonių žmonių gyvybei ir sveikatai apsaugoti vykdymą;
Valstybinės higienos inspekcijos pareigūnų teisės
24. Valstybinės higienos inspekcijos pareigūnai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei kitais higienos normatyviniais aktais.
25. Valstybinės higienos inspekcijos pareigūnų nutarimai ir reikalavimai yra privalomi vykdyti visiems valstybiniams ir savivaldybių valdymo organams, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims,.
Valstybinės higienos inspekcijos pareigūnų atsakomybė
27. Visų valstybinės higienos inspekcijos pareigūnų veiksmai, paliečiantys juridinių ir fizinių asmenų interesus, gali būti apskundžiami teismine tvarka. Pareigūnų veiksmų apskundimas visais atvejais dar nesustabdo jų priimtų nutarimų ir neatleidžia nuo jų vykdymo.
28. Juridiniai ir fiziniai asmenys, savo veikloje naudojantys technologijas ir medžiagas, kurios yra jų autorinė nuosavybė, turi teisę reikalauti (taip pat ir raštu), kad Valstybinės higienos inspekcijos pareigūnai išsaugotų autorinę ir komercinę paslaptį. Pareigūnai, neteisėtai pagarsinę tokią informaciją, atsako įstatymų numatyta tvarka.
Valstybinės higienos inspekcijos pareigūnų atributai
29. Lietuvos Respublikos miestų, rajonų ir kiti vyriausieji valstybiniai gydytojai higienistai turi antspaudus su savo pareigų pavadinimu.
30. Valstybinės higienos inspekcijos pareigūnai turi nustatytos formos tarnybinius pažymėjimus, o medicininių karantininių skyrių, punktų ir postų pareigūnai – dar ir uniformą bei kitus atributus.