LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL GAMTOS IŠTEKLIŲ IR ŽEMĖS ŪKIO JUNGTINĖS TYRIMŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2009 m. lapkričio 24 d. Nr. ISAK-2377
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 321 „Dėl Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 40-1489), vadovaudamasis Bendrąja nacionaline kompleksine programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 (Žin., 2008, Nr. 7-262, Nr. 122-4641), Jungtinių tyrimų programų rengimo ir įgyvendinimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. ISAK-1475 „Dėl jungtinių tyrimų programų rengimo ir įgyvendinimo aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 87-3732), 34 punktu ir atsižvelgdamas į Jungtinių tyrimų programų vertinimo komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-1730 „Dėl jungtinių tyrimų programų vertinimo“ (Žin., 2009, Nr. 102-4270), 2009 m. lapkričio 11 d. posėdžio protokolą Nr. TE-21 ir Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programų įgyvendinimo priežiūros tarybos, sudarytos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1366/4-324 „Dėl Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) priežiūros tarybos sudarymo“ (Žin., 2009, Nr. 81-3403), 2009 m. lapkričio 16 d. posėdžio protokolą Nr. TE-22:
1. Tvirtinu Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinę tyrimų programą (pridedama)*
2. Nustatau, kad:
2.1. Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinės tyrimų programos rengėjai įgyvendina Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinę tyrimų programą vadovaudamiesi Jungtinių tyrimų programų rengimo ir įgyvendinimo aprašo nuostatomis;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2009 m. lapkričio 24 d.
įsakymu Nr. ISAK-2377
GAMTOS IŠTEKLIŲ IR ŽEMĖS ŪKIO JUNGTINĖ TYRIMŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinė tyrimų programa (toliau – Programa) parengta atsižvelgiant į Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 (Žin., 2007, Nr. 4-1489), ir Bendrosios nacionalinės kompleksinės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 (Žin., 2008, Nr. 7-262, Nr. 122-4641), įgyvendinimo metu kilusias problemas, susijusias su integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) ir nacionalinių kompleksinių programų (toliau – NKP) įgyvendinimo koordinavimu bei vadovaujantis Jungtinių tyrimų programų rengimo ir įgyvendinimo aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. ISAK-1475 (Žin., 2009, Nr. 87-3732).
2. programa – tai rezultatų, kuriuos numatoma pasiekti plėtojant gamtos išteklių ir žemės, miškų ir maisto bei jūrinio ūkio sektorių mokslinius tyrimus ir ekonominę veiklą ir įgyvendinant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) infrastruktūros ir žmogiškųjų išteklių vystymo projektus, finansuojamus Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų ir nacionalinių fondų lėšomis, visuma.
3. Programos rengėjai – Lietuvos veterinarijos akademija, Klaipėdos universitetas, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos žemdirbystės institutas, Lietuvos energetikos institutas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universiteto Ekologijos institutas, Geologijos ir geografijos institutas, Botanikos institutas, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Lietuvos miškų institutas, vykdantys žemės, miškų ir maisto ūkio, jūrų aplinkos ir jūrinių technologijų, atsinaujinančios ir alternatyvios energetikos, ekosistemų, žemės gelmių tyrimų, klimato kaitos, kraštovaizdžio ir naudingųjų iškasenų tyrimų srityse ir bendradarbiaujantys su kitomis, susijusius MTEP darbus vykdančiomis mokslo ir studijų institucijomis, verslo įmonėmis ir su kitais atitinkamo mokslinių tyrimų ir ekonominės veiklos sektoriaus plėtra suinteresuotais juridiniais asmenimis.
4. Programa ženkliai prisidės Lietuvoje įgyvendinant Europos Vadovų Tarybos 2009 spalio 29–30 d. patvirtintą Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategiją, kuria siekiama padaryti šį regioną ekologiškai tvarų, klestintį, prieinamą ir patrauklų bei saugų, o viena esminių šios strategijos sričių yra tvari jūrinio sektoriaus, žemės ūkio ir žuvininkystės plėtrą.
5. Programa rengiama siekiant koordinuoti Gamtos išteklių, jūrinio sektoriaus, žemės, miškų ir maisto ūkio MTEP infrastruktūros, aukščiausios kvalifikacijos Lietuvos ir užsienio mokslininkų bei tyrėjų bendradarbiavimą, mokslo, studijų ir verslo sąveikos stiprinimą projektų, finansuojamų ES struktūrinės paramos ir kitų šaltinių lėšomis, įgyvendinimui ir veiksmingam jų rezultatų panaudojimui.
II. APLINKOS ANALIZĖ
7. Lietuvos gamtos ištekliai, infrastruktūra, intelektinis potencialas ir sukaupta patirtis leidžia sėkmingai naudoti gamtos išteklius ir juos plėtoti, skatinant turimo mokslinio ir gamybinio potencialo telkimą ir bendradarbiavimą Lietuvos, Europos ir Pasaulio mastu, kuriant ir diegiant naujus didesnės pridedamosios vertės produktus tradiciniuose Lietuvos ūkio sektoriuose. Tai skatintų įmones aktyviau investuoti į MTEP, sudarytų reikiamas išankstines sąlygas stiprinti ilgalaikį Lietuvos ūkio konkurencingumą. Konkurencingumo pagrindu turi tapti gebėjimas diegti naujausias technologijas, plėtoti inovacinę veiklą konkurencingiems procesams ir produktams kurti.
8. Žemės ūkis yra didžiausias žemės naudotojas ir pagrindinis kraštovaizdžio ir aplinkos kokybę lemiantis veiksnys. Europos žemės ūkio modelis atspindi daugiafunkcę ūkininkavimo svarbą kraštovaizdžio, maisto produktų, kultūros ir gamtos paveldo vertingumui ir įvairovei. Gerus ekonominius rezultatus privalu suderinti su tausojamuoju gamtos išteklių naudojimu ir atliekų lygiu – išlaikyti biologinę įvairovę, išsaugoti ekosistemas ir išvengti dykumėjimo.
9. Tolesnė žemės, miškų ir maisto ūkio raida turėtų prisidėti prie tvaraus vystymosi, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama sveikiems, aukštos kokybės produktams, aplinkosaugos požiūriu tvariems gamybos metodams, įskaitant ekologišką gamybą, atsinaujinančius energijos išteklius ir biologinės įvairovės apsaugą. Reformuotas žemės ir miškų ūkis, kaimo plėtra gali itin prisidėti prie konkurencingumo ir tvaraus vystymosi.
10. Tarybos 2006 m. vasario 20 d. sprendime 2006/144/EB dėl kaimo plėtros Bendrijos strateginių gairių numatyta kaimo vietovių konkurencingumui, darbo vietų kūrimui ir jovėms taikyti strategišką požiūrį. Privalu atkreipti didesnį dėmesį į ilgalaikes investicijas, skirtas žmonėms, pažangiajai patirčiai, kapitalui ūkio ir miškininkystės sektoriuose, naujiems ekologiškų ir visiems naudingų paslaugų teikimo būdams, naujų ir geresnių darbo vietų kūrimui. Šiame sprendime numatyti tokie pagrindiniai veiksmai prioritetams įgyvendinti: žemės ūkio sektoriaus restruktūrizavimas ir modernizavimas, integravimo į žemės ūkio ir maisto grandinę gerinimas, sąlygų inovacijai ir naudojimuisi moksliniais tyrimais, taikomąja veikla sudarymas ir panašiai.
11. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamentas ir Europos Taryba bendru sutarimu patvirtino Septintąją bendrąją programą (7BP), kurios viena iš programų – maistas, žemės ūkis, žuvininkystė ir biotechnologijos. Minėtosios programos strateginis tikslas – telkti mokslo, pramonės ir kitų suinteresuotų grupių pajėgas žinių bioekonomikai Europoje sukurti. Žinių bioekonomika – tai ekonomika, pagrįsta naujomis žiniomis ir inovacijomis, susijusiomis su darniu biologinių išteklių valdymu, gamyba ir naudojimu, leidžiančiu kurti saugius, ekologiškus ir konkurencingus žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, maisto, pašarų, sveikatos ir kitų ūkio sričių produktus.
12. Lietuvos žemės ūkyje ir jį aptarnaujančiuose sektoriuose kartu su maisto produktų ir gėrimų pramone sukurta bendroji pridedamoji vertė 2008 metais sudarė 9,2 procento visos Lietuvoje sukurtos bendrosios pridedamosios vertės. Žemės ūkio ir maisto produktų dalis sudarė apie 20 procentų viso eksporto, užsienio prekybos balansas buvo teigiamas ir siekė daugiau kaip 1,85 mlrd. litų, tačiau labai žemas darbo našumas – jis keliskart mažesnis už ES valstybių vidurkį.
13. Miškų sektorius sukuria apie 4 procentus Lietuvos bendrojo vidaus produkto; medienos produktų pramonė – apie 10 procentų Lietuvos pramonės pridedamosios vertės. Miškų sektorius apima 220 tūkstančių privačių miško savininkų ir 52 tūkstančius medienos produktų pramonės ir miškininkystės darbuotojų. Tai yra viena sparčiausiai augančių ir teigiamą eksporto ir importo balansą turinčių Lietuvos pramonės šakų.
14. Viena iš perspektyviausių sričių – biomasės energetika. Lietuva įsipareigojo iki 2010 metų 12 procentų bendrosios energijos ir 7 procentus elektros energijos pakeisti atsinaujinančiais energijos ištekliais, kurių 80–90 procentų sudarytų biomasė. Lietuva, vykdydama 2003 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/30/EB dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte nuostatas, 2004 metais išdėstė Lietuvos Respublikos biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymą nauja redakcija (Žin., 2000, Nr. 64-1940; 2004, Nr. 28-870) ir priėmė jo vykdymą reglamentuojančią Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo 2004–2010 metais programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 1056 (Žin., 2004, Nr. 133-4786), kurioje numatė iki 2010 m. 5,75 procento transporto sunaudojamų degalų pakeisti biodegalais. Jau 2008 metų pabaigoje bus įrengti 400 tūkst. tonų per metus biodegalų (bioeatanolio ir biodyzelino) gamybos pajėgumai, o iki 2020 m. Lietuvoje bus galima pagaminti iki 750–760 tūkst. tonų biodegalų per metus.
15. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas nuolat didėja dėl nuolatinio iškastinio kuro kainų augimo, energijos tiekimo saugumo užtikrinimo ir būtinumo mažinti teršalų ir dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, išmetimus į atmosferą. Šis kompleksas uždavinių yra tiek svarbus, kad šalys yra priėmusios tam tikrus įsipareigojimus, kurie apibendrinti ES dokumentuose, tokiuose kaip atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo direktyva 2009/28/EB, reglamentuojančioje privalomuosius veiksmus šioje srityje. Šia direktyva Lietuva yra įpareigota iki 2020 metų padidinti iki 23 procentų atsinaujinančių išteklių energijos dalį bendro galutinio energijos suvartojimo. Reikia pažymėti, kad šiuo metu atsinaujinančių išteklių energijos dalis tesudaro atitinkamai 9 procentus, o lengviausiai prienami ir ekonomiškai efektyviausi atsinaujinančios energijos ištekliai jau naudojami. Todėl siekiant šių užsibrėžtų tikslų turi būti diegiamos pažangios technologijos ir naujausi mokslo pasiekimai, kuriamos naujos energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir tiekimo infrastruktūros, plečiami intensyvūs moksliniai tyrimai.
16. Maisto pramonė, glaudžiai susijusi su žemės ūkiu, šiuo metu turi modernią gamybinę infrastruktūrą, diegia pažangias gamybos technologijas. Kad būtų garantuota maisto produktų sauga ir gera kokybė, svarbu pramonės įmones aprūpinti tinkama žaliava, o tai labai priklauso nuo technologijų taikymo pirminėje grandyje – ūkininkų ūkiuose ir žemės ūkio įmonėse. Lietuvos maisto ūkio pridedamoji vertė turėtų būti didinama skatinant naujų produktų kūrimą, tolesnį gamybos procesų tobulinimą.
17. 2002–2008 metais maisto pramonei buvo būdingas spartus restruktūrizacijos procesas. Tada daugiau nei perpus sumažėjo veikiančių ūkio subjektų ir padidėjo didesnių įmonių lyginamoji dalis. Per šį laikotarpį maisto pramonės dalis BVP sumažėjo nuo 4 iki 3,5 procento, t. y. pagal minėtą procentinės dalies BVP vidutinį metinį pokytį, maisto pramonė stabilesnes pozicijas išlaikė tiek visos apdirbamosios gamybos, tiek visos pramonės, kur vidutinis metinis rodiklio sumažėjimas sudarė atitinkamai 0,18 ir 0,36 procentinio punkto atžvilgiu. Eksportuojamų maisto produktų ir gėrimų dalis bendrojoje šalies eksporto vertėje vidutiniškai padidėdavo po 0,2 procentinio punkto, t. y. nuo 8,2 2002 metais iki 10,9 procento – 2007 metais. Kaip teigiama nacionalinėje 2007–2013 metų kaimo plėtros strategijoje, siekiant, kad Lietuvos žemės ūkio, maisto ir perdirbimo pramonės konkurencingumas nuolat stiprėtų, būtina nuosekliai investuoti į naujų produktų, procesų ir technologijų kūrimą, diegti inovacinius metodus, taip didinant pridedamąją vertę ir gerinant produkcijos kokybę. 2009 metais atlikto mokslinio tyrimo „Lietuvos maisto produktų gamybos pramonės konkurencingumo studija“ rezultatai parodė, kad Lietuvos maisto produktų gamybos sektoriaus įmonių vadovai ir specialistai pripažįsta novatoriškų gaminių kūrimo svarbą, todėl investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą ir sukuria inovacijas. Jų nuomone, sektoriaus įmonių novatoriškumo lygis yra pakankamai auštas. Palyginti aukštą sektoriaus įmonių inovacinį potencialą lemia aukštesnis nei kitose pramonės šakose mokslo ir tyrimų institucijų bendradarbiavimas su įmonėmis.
18. Žemės, miškų ir maisto ūkio sričių mokslo ir studijų institucijų mokslininkams vykdant Šeštosios bendrosios programos projektą INCO-CT-2004-003356 „Lietuvos maisto kokybės ir saugos tinklas“, buvo įkurtas virtualus Lietuvos maisto kokybės ir saugos tinklas (LIT-MKST). Tolesnis tikslas – įkurti LIT-MKST svečio narystę prie didelių, gerai įrengtų centrų Italijoje ir Švedijoje, sudarant sąlygas skatinti ir plėsti ryšį tarp LIT-MKST ir pasirinktų centrų, keistis informacija ir tyrimų rezultatais. Taip pat ketinama įgyvendinti projektą „BaltFood – Baltijos jūros regiono maisto klasterio tinklo sukūrimas“, kurio vienas iš tikslų – sujungti Baltijos jūros regione esančias maisto technologijų laboratorijas su mažo pajėgumo technologine įranga, siekiant veiksmingai panaudoti įrangą naujoms technologijoms kurti atskirose ES valstybėse. Šiuo metu glaudžiai bendradarbiaujama su užsienio universitetais ir kitomis mokslinių tyrimų institucijomis. Planuojama toliau aktyviai dalyvauti tarptautinių mokslinių tyrimų programų veikloje (pavyzdžiui, atsinaujinančių energijos išteklių, klimato kaitos ir kitomis temomis), tęsti vykdomus tarptautinių programų MTEP projektus.
19. Aplinkos būkle ir jos apsauga globaliu mastu pasaulis susirūpino pavėluotai – tik XX amžiaus pabaigoje. Lietuva tuo metu buvo dar Sovietu Sąjungos, kurioje aplinkos būklė buvo apverktinos būklės, Dalis. Tai gerokai pristabdė mokslinių tyrimų ekologijos, aplinkosaugos ir aplinkotvarkos srityse raidą. Tyrimai buvo vykdomi Vilniaus universitete, Biologijos, Zoologijos ir parazitologijos, Botanikos, Ekologijos, Geologijos institutuose. Didžiausias mokslininkų dėmesys skiriamas antropogeniniam poveikiui ir su tuo susijusioms pasekmėms ekosistemoms bei jų atskiriems komponentams, natūraliems gamtos procesams. Šioje srityje dirbančių šalyje mokslininkų skaičius visada buvo ribotas, skiriamas finansavimas menkas, mokslai nebuvo laikomi prioritetiniais. Tuo metu pasaulyje buvo skiriama ypač daug dėmesio taikomiesiems ekologijos aspektams – biologinės įvairovės apsaugos strategija, klimato kaitos strategija, Natura 2000, Paukščių ir Buveinių direktyvos, ECONET, Countdown 2010. Lietuva kol kas neatitinka tarptautinių standartų gamtos išteklių apsaugos bei valdymo srityje, todėl ateityje poreikis šiems darbams didės. Pagrindine problemos priežastimi galima nurodyti rimtų fundamentinių tyrimų nepakankamumą, dėl to nepajėgiama išspręsti kai kurių aplinkosaugos, įvairių ekonomikos sektorių problemų, pagerinti studijuojančių šalies universitetuose studijų programų kokybę.
20. Inovacijų svarba Europos ūkininkavimo, žemės ūkio ir maisto, miškininkystės sektoriams nuolat didėja. Lietuva turi gerai išplėtotą žemės, miškų ir maisto ūkio mokslinių tyrimų tinklą, rengiami įvairių krypčių aukštos kvalifikacijos specialistai, todėl Lietuvos ūkio subjektams aktualios inovacijos galėtų pastebimai pagerinti perdirbimo įmonių ir ūkių veiklos rezultatus. Naujos bendradarbiavimo formos galėtų sudaryti sąlygas pasinaudoti moksliniais tyrimais ir taikomąja veikla, inovacijomis, tada būtų galima sukurti naujoviškas gaminių realizavimo rinkas ar pradėti plėtoti atsinaujinančios energijos išteklių gamybą ir naudojimą energijai išgauti.
21. Siekiant paspartinti žinių visuomenės kūrimą ir sustiprinti ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus, buvo parengtos integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programos, skirtos atitinkamų sričių mokslinių tyrimų, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialui sutelkti. Šis potencialas turėtų bendrą ir tinklinę mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastruktūrą ir kryptingai prisidėtų prie susijusio ūkio sektoriaus plėtros, žinių ekonomikos kūrimo, Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimo.
22. 2008 m. liepos mėn. 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 786 (Žin., 2008, Nr. 92-3663) patvirtinta Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programa, skirta jūros aplinkos ir jūrinių technologijų mokslinių tyrimų kryptims plėtoti.
23. 2008 m. spalio mėn. 01 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1130 (Žin., 2008, Nr. 131-5050) patvirtinta Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ plėtros programa, skirta žemės, miškų ir maisto ūkio sektoriaus moksliniams tyrimams plėtoti.
24. 2008 m. lapkričio mėn. 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1170 (Žin., 2008, Nr. 134-5201) buvo patvirtinta Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ plėtros programa, skirta darniosios chemijos, biofarmacijos, mechatronikos, elektroninių technologijų, atsinaujinančios ir alternatyvios energetikos, informacinių ir telekomunikacinių technologijų srityse atliekamų mokslinių tyrimų kryptims plėtoti.
25. 2008 m. lapkričio mėn. 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1263 (Žin., 2008, Nr. 140-5561) patvirtinta Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programa, skirta biotechnologijos, inovatyvios medicinos technologijų, molekulinės medicinos, biofarmacijos, ekosistemų, darnaus vystimosi, informatikos ir komunikacinių technologijų srityse atliekamiems moksliniams tyrimams plėtoti.
26. Siekiant kompleksiškai (tiesioginėmis ir netiesioginėmis priemonėmis) padidinti moksliniams tyrimams bei taikomajai veiklai imlių ūkio sektorių lyginamąją dalį, užtikrinti mokslui imlių ūkio subsektorių teminių strategijų įgyvendinimą, kompleksiškai derinant specialistų rengimą, MTEP vystymą, atitinkamos infrastruktūros plėtrą, mokslo ir verslo bendradarbiavimą plėtojančias priemones, bei taikyti nustatytus kriterijus mokslui imlių ūkio subsektorių veiklai ir jų teminėms strategijoms įgyvendinti, rengiamos nacionalinės kompleksinės programos.
27. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 (Žin., 2008, Nr. 7-262, Nr. 122-4641) patvirtintos Bendrosios nacionalinės kompleksinės programos pagrindu rengiamos nacionalinės kompleksinės programos.
28. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2335 (Žin., 2008, Nr. 7-–261; 2009, Nr. 32-1252) patvirtintos Tyrėjų karjeros programos dauguma priemonių skirtos tyrėjų veiklai viešajame ir ūkio sektoriuose skatinti. Šios programos įgyvendinimas finansuojamas iš ES struktūrinių fondų lėšų.
29. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ plėtros programa, Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ plėtros programa, Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programa, Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programa, susijusios nacionalinės kompleksinės programos ir Tyrėjų karjeros programa buvo rengiamos siekiant paspartinti žinių visuomenės kūrimą ir sustiprinti ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus naudojant ES struktūrinių fondų lėšas. Siekiant koordinuoti minėtų programų projektų įgyvendinimą ir racionaliai naudoti skiriamas lėšas, parengta programa.
III. Programos Tikslas ir uždaviniai
30. Programos tikslas – įgyvendinant darnaus vystymo ir tausojančio išteklių naudojimo principus, sutelkti žemės, miškų ir maisto ūkio (agrobiotechnologijų, bioenergetikos, miškininkystės, biosistemų ir vandens inžinerijos, maisto technologijų, gyvūnų mitybos, sveikatingumo maisto žaliavų saugos ir kokybės), jūrų aplinkos ir jūrinių technologijų, atsinaujinančios ir alternatyvios energetikos, ekosistemų, žemės gelmių, klimato, kraštovaizdžio ir naudingų išteklių tyrimų sričių mokslinį potencialą, pagrįsti ES struktūrinių fondų lėšų, skirtų šių sričių mokslinių tyrimų ir ekonominės veiklos sektorių plėtrai, racionalų naudojimą, sukurti mokslo ir studijų sistemos bendradarbiavimo su verslu savireguliavimo mechanizmus ir susieti planuojamus įgyvendinti Slėnių ir NKP projektus su mokslinių tyrimų ir ekonominės veiklos sektorių tobulinimu.
31. Siekiant Programos tikslo, ketinama įgyvendinti šiuos uždavinius:
31.1. sukurti stiprius tarptautiniame kontekste pastebimus atitinkamų mokslinių tyrimų ir ekonominės veiklos sektorių mokslinės kompetencijos centrus;
IV. MOKSLINIŲ TYRIMŲ tematikOS IR projektai
32. Programa skirta gamtos išteklių ir žemės ūkio moksliniams tyrimams ir susijusios ekonominės veiklos sektoriui plėtoti. Programą sudarančios tematikos:
32.1 žemės, miškų ir maisto ūkio (agrobiotechnologijų, bioenergetikos, miškininkystės, biosistemų ir vandens inžinerijos, maisto technologijų, gyvūnų mitybos, sveikatingumo maisto žaliavų saugos ir kokybės);
33. Programos įgyvendinimo metu ketinama išplėtoti numatytoms tematikoms skirtą MTEP ir susijusią infrastruktūrą. Kuriami atviros prieigos centrai bus aprūpinami šiuolaikine MTEP įranga. Pasinaudodami sukurta nauja aukšto lygio MTEP infrastruktūra, gamtos išteklių ir žemės ūkio srities mokslininkai ir tyrėjai įgyvendins Lietuvos mokslo bei ūkio plėtrai aktualius fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus, finansuojamus nacionalinių bei tarptautinių MTEP programų, privačių ūkio subjektų lėšomis.
34. Siekiant išplėtoti numatytas Programos tematikas, ketinama įgyvendinti šiuos projektus:
34.3. Agrobiotechnologijų, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos MTEP centrų, aukštojo mokslo studijų ir susijusios infrastruktūros plėtra bei mokslo ir studijų institucijų reorganizavimas;
34.4. Gyvūnų sveikatingumo, mitybos ir gyvūninių žaliavų mokslo ir studijų infrastruktūros plėtra, mokslinio potencialo konsolidacija;
34.5. Maisto mokslo ir technologijų MTEP infrastruktūros plėtra ir mokslinio potencialo konsolidacija;
35. Verslo, mokslo ir studijų integracija pasireikš įgyvendinant bendrus projektus, kurių daliniu finansavimu suinteresuotos inovatyvios verslo įmonės. Dalį lėšų numatoma gauti per Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos administruojamas ES finansinės paramos priemones. Todėl, greta Lietuvos žemės ūkio universiteto Mokomojo ūkio planuojama statyti eksperimentinę pieno perdirbimo įmonę, greta Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stoties planuojama statyti Biomasės energetikos centro demonstracinių projektų parką; Lietuvos veterinarijos akademijos praktinio mokymo ir bandymų centre planuojama įkurti pašarų bei pašarinių priedų gamybos įmonę, eksperimentinių gyvūnų veisimo patalpas bei naujų preparatų veterinarijos tikslams gamybos (kartu su uždarąją akcine bendrove „Ruvera“) įmonę; uždaroji akcinė bendrovė „Pirmagra“ ketina įrengti eksperimentinį šiltnamį tausojančiai žemdirbystei plėtoti, ekologinio ir tausojančio ūkio technologijoms diegti, daržovių apdorojimo ir perdirbimo cechą. Į Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ veiklą, kuriant fizinę infrastruktūrą, planuoja įsilieti ir pirmaujančios trąšų gamybos bendrovės, kurios, šalia besikuriančių kitų verslo subjektų, planuoja steigti trąšų laboratoriją, kurioje bus bandomos, tobulinamos jau turimos ir gaminamos naujos trąšos. Visi planuojantys savo veiklą Slėnyje „Nemunas“ verslo subjektai glaudžiai bendradarbiaus tarpusavyje, nes naudosis vieni kitų paslaugomis, produkcija, dirbs su tais pačiais mokslininkais, doktorantais, studentais, įtraukdami juos į slėnio veiklą, taip pat tiesiogiai komunikuodami užtikrins naujų veiklų radimąsi, skatins į slėnį ateiti paslaugų teikėjus, kitus Programos dalyvius įtraukti į bendrą veiklą.
36. Siekiant, kad mokslininkai, tyrėjai, studentai ir verslininkai produktyviai bendradarbiautų, būtų užtikrinta mokslinio potencialo panaudojimo sinergija, būtų sukurta nuolatinė inovacijų paramos sistema, skirta mokslo ir verslo bendradarbiavimo tinklams ir inovacinei veiklai plėtoti, ir technologijų perdavimo inovatyvioms verslo įmonėms mechanizmas, įgyvendinant Slėnio „Nemunas“ plėtros programą Lietuvos žemės ūkio universiteto teritorijoje ketinama įkurti Komunikavimo ir technologijų perdavimo centras koordinuos mokslo potencialą, orientuotą į naujų technologijų kūrimą ir plėtojimą, skatins mokslininkų ir inovacinių įmonių bendradarbiavimą, kad mokslininkų žinios būtų panaudotos realią naudą teikiantiems produktams kurti, skatins ir rems inovacijų pradžią ir žinioms imlių verslo įmonių inkubavimą. Šiame centre numatomas sutelkti Agroinovacijų ekonomikos ir vadybos centras vykdys sektoriaus rinkotyros ir rinkodaros taikomuosius tyrimus. Tikimasi, kad prie numatytos tematikos plėtojimo prisijungs ir nacionalinės technologinės platformos: ateities augalų, biodegalų, biomasės ir biokuro gamybos ir naudojimo, gyvūnų sveikatingumo ir gerovės, maisto ūkio, miškų sektoriaus.
37. Įgyvendinus numatytus Programos MTEP ir susijusios infrastruktūros plėtros projektus, bus sukurti Žemės ir miškų ūkio jungtinis tyrimų centras, Agroekologijos ir augalų biopotencialo mokslo ir studijų centras, Augalų genetikos ir biotechnologijos mokslo ir studijų centras, Gyvūnų mitybos ir biotechnologijų centras, Miškų sektoriaus tyrimų, studijų ir plėtros centras, Biosistemų inžinerijos, biomasės energetikos ir vandens inžinerijos centras; Maisto mokslo ir technologijų centras, Gyvūnų sveikatingumo ir gyvūninių žaliavų centras, Zootechnikos ir veterinarijos mokslo ir mokymo centras (bazė), Gyvūnų veislinės vertės nustatymo edukacinis centras, Komunikavimo ir technologijų perdavimo centras (su Agroinovacijų ekonomikos ir vadybos centru bei Žemės ūkio mokslo, mokymo ir konsultavimo informacinių technologijų centru), Ekotoksikologijos centras, Biotaksonomijos, ekologijos ir molekulinių tyrimų centras, Geotyrimų centras, Atsinaujinančios ir alternatyvios energetikos mokslo centras, Nacionalinis jūros mokslo ir technologijų centras.
V. Žmogiškųjų išteklių plėtra
38. Programos ir atskirų projektų įgyvendinimo metu bus siekiama konsoliduoti mokslininkus ir tyrėjus, dirbančius įvairiose institucijose ir įkuriamuose Žemės ir miškų jungtinių tyrimų; Agroekologijos ir augalų biopotencialo mokslo ir studijų; Augalų genetikos biotechnologijos; Gyvūnų mitybos ir biotechnologijų; Miškų sektoriaus tyrimų, studijų ir plėtros; Biosistemų inžinerijos, biomasės energetikos ir vandens inžinerijos; Biosistemų ir vandens inžinerijos tyrimų ir studijų; Maisto mokslo ir technologijų; Gyvūnų sveikatingumo ir gyvūninių žaliavų saugos ir kokybės; Zootechnikos ir veterinarijos mokslo ir mokymo (bazėje); Gyvūnų veislinės vertės nustatymo edukaciniame; Ekotoksikologijos; Biotaksonomijos, ekologijos ir molekulinių tyrimų; Geotyrimų; Atsinaujinančios ir alternatyvios energetikos mokslo; Nacionaliniame jūros mokslo ir technologijų tyrimų centruose.
39. Siekiant sutelkti trūkstamą mokslinį ir techninį potencialą bus vykdomos Tvaraus gamtinės aplinkos naudojimo nacionalinės kompleksinės programos, Jūrinio sektoriaus nacionalinės kompleksinės programos ir Žemės, miškų ir maisto sektoriaus nacionalinės kompleksinės programos A ir B veiklos bei naudojamos šios priemonės:
39.1. Aukštojo mokslo studijų programų kūrimas, atnaujinimas ir įgyvendinimas I–II studijų pakopose; aukštojo mokslo studijų personalo (dėstytojų) kompetencijų ugdymas ir mobilumo skatinimas. (pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos antrąjį prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“; VP 1.2 prioritetas)
39.2. Doktorantūros studijų kūrimas, atnaujinimas, įgyvendinimas; tyrėjų kvalifikacijos tobulinimas ir kompetencijų ugdymas, mobilumo skatinimas. (pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos trečiąjį prioritetą „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“; VP 1.3 prioritetas)
39.3. Mokslinės–tiriamosios veiklos skatinimas (pagal Tyrėjų karjeros programos priemonę 1.1 „Subsidijos Lietuvos tarptautinio lygio mokslininkams“ ir 2.3 „Studentų mokslinių darbų skatinimas“).
39.4. Aukšto lygio mokslininkų pritraukimas ir reintegracija (pagal Tyrėjų karjeros programos priemonę 1.2. „Subsidijos aukšto lygio mokslininkų pritraukimui ir reintegracijai“ ir 2.2 „Mokslininkų iš užsienio trumpalaikiai vizitai“).
VI. LĖŠOS IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI
40. Programos MTEP ir susijusios infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių plėtros, mobilumo skatinimo, studijų tobulinimo projektams skirtų lėšų pagrindą sudaro ES struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros bei Europos socialinio fondų) ir nacionalinės lėšos (1 lentelė).
1 lentelė. Programos Gamtos ištekliai ir žemės ūkis projektų lėšos ir finansavimo šaltiniai
| Programa, projektas |
Iš viso, tūkst., litų. |
Finansavimo šaltinis, lėšos, tūkst.. litų. |
|||
| Švietimo ir mokslo ministerija |
Ūkio ministerija, Europos regioninės plėtros fondas |
Kiti |
|||
| Europos regioninės plėtros fondas |
Europos socialinis fondas |
||||
| Slėnio „Santara“ programa: |
|||||
| Jungtinių gamtos tyrimų centro įkūrimas |
20 030 |
15 030 |
|
|
5 000 (Aplinkos ministerija) |
| Tvaraus gamtinės aplinkos naudojimo nacionalinė kompleksinė programa: |
|||||
| Gamtinių biologinių ir geologinių išteklių tyrimai, studijos ir tvarus naudojimas (BIOGEONAUDA) |
12 600 |
8 520 |
4 080 |
|
|
| Jūrinio slėnio programa: |
|||||
| Jūrinio slėnio branduolio sukūrimas ir studijų infrastruktūros atnaujinimas |
89 181 |
89 181 |
|
|
|
| Žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros laboratorijos sukūrimas |
5 000 |
|
|
|
5 000 (Žemės ūkio ministerija) |
| Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko infrastruktūros plėtra Jūriniame slėnyje |
18 000 |
|
|
18 000 |
|
| Nacionalinio jūros mokslo ir technologijų centro priemonė |
4 000 |
|
4 000 |
|
|
| Asociacijos „Baltijos slėnis“ veiklos stiprinimas, konkursinis projektas |
1 500 |
|
1 500 |
|
|
| Jūrinio sektoriaus nacionalinė kompleksinė programa |
|||||
| A ir B veiklos: Jūrinio sektoriaus studijų tobulinimas, mokslininkų ir tyrėjų kvalifikacijos kėlimas ir mobilumo skatinimas |
9 410 |
|
9 410 |
|
|
| Slėnio „Nemunas“ programa: |
|||||
| Agrobiotechnologijų, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos MTEP centrų, aukštojo mokslo studijų ir susijusios infrastruktūros plėtra bei mokslo ir studijų institucijų reorganizavimas |
80 289 |
80 289 |
|
|
|
| Gyvūnų sveikatingumo, mitybos ir gyvūninių žaliavų mokslo ir studijų infrastruktūros plėtra, mokslinio potencialo konsolidacija |
30 303 |
30 303 |
|
|
|
| Maisto mokslo ir technologijų MTEP infrastruktūros plėtra ir mokslinio potencialo konsolidacija |
8 433 |
8 433 |
|
|
|
| Gyvūnų veislinės vertės nustatymo mokslinis – edukacinis centras |
47 348 |
|
|
|
47 348 (Žemės ūkio ministerija) |
| Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro plėtra |
10 000 |
|
|
10 000 |
|
| Asociacijos „Slėnis Nemunas“ veiklos stiprinimas siekiant užtikrinti slėnio „Nemunas“ programos įgyvendinimą |
1 500 |
|
1 500 |
|
|
| Žemės, miškų ir maisto sektoriaus nacionalinė kompleksinė programa: |
|||||
| A veikla: Mokslininkų kompetencijų ugdymas ir mobilumo skatinimas |
1 250 |
|
1 250 |
|
|
| B veikla: Aukštojo mokslo studijų programų kūrimas, atnaujinimas ir įgyvendinimas I–II studijų pakopose, aukštojo mokslo studijų personalo (dėstytojų) kompetencijų ugdymas |
2 500 |
|
2 500 |
|
|
| Slėnio „Santaka“ programa: |
|||||
| Atsinaujinančios ir alternatyvios energetikos mokslo centro įkūrimas ir veiklų, susijusių su pažangių technologijų įsisavinimų ir naujų kūrimu, atsinaujinantiems ir alternatyviems energijos ištekliams panaudoti, vystymas |
5 297 |
5 297 |
|
|
|
| Mechatronikos nacionalinė kompleksinė programa |
|||||
| Mažų dujų debitų pamatinės matavimo sistemos, pagrįstos sistemos darbo elementų mechaninių poslinkių matavimu ir jų valdymu, sukūrimas |
100 |
100 |
|
|
|
|
|
346 741 |
237 153 |
24 240 |
28 000 |
57 348 |
41. Vystant Programoje numatytas tematikas ir pasinaudojant sukurta nauja, aukšto lygio MTEP infrastruktūra, ketinama įgyvendinti įvairius fundamentinius, taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus, finansuojamus nacionalinių bei tarptautinių MTEP programų, privačių ūkio subjektų lėšomis.
VII. Atviros prieigos užtikrinimas
43. Įgyvendinant Programą, bus sukurta atviros prieigos infrastruktūra – mokslo infrastruktūra (MTEP įranga, įrangos kompleksai), prie kurios atvira prieiga bus suteikiama suinteresuotiems mokslo, studijų ir verslo subjektams, vadovaujantis lygiateisiškumo, skaidrumo, atvirumo ir veiksmingumo principais. MTEP ir atviros prieigos paslaugos privatiems ūkio subjektams bus teikiamos už nustatytą kainą, konkretūs ūkio subjektai nebus diskriminuojami, jiems nebus sudaromos išskirtinės sąlygos, vadinasi nebus iškreipiama konkurencinė padėties rinkoje.
44. Atviros prieigos centras formuojamas kaip institucijos, valdančios atviros prieigos infrastruktūrą, padalinys. Atviros prieigos centro valdytoja yra jį įsteigusi institucija.
VIII. Programos valdymas
46. Sprendimus dėl Programoje vykdomų projektų finansavimo priima už ES struktūrinių fondų ir nacionalinio biudžeto administravimą atsakingos ministerijos. Strateginius klausimus dėl Programos įgyvendinimo priima ir siūlymus atsakingoms ministerijoms teikia Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programų įgyvendinimo priežiūros taryba, sudaryta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. liepos 1 d įsakymu Nr. ISAK-1366/4-324 (Žin., 2009, Nr. 81-3403) (toliau – Slėnių priežiūros taryba).
47. Informaciją, reikalingą sprendimams dėl slėnių plėtros priimti, Slėnių priežiūros tarybai teikia Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) stebėsenos grupė (toliau – Slėnių stebėsenos grupė). Slėnių stebėsenos grupė vykdo Programos, su ja susijusių nacionalinių kompleksinių programų projektų ir slėnių projektų stebėseną bei konsultuoja jų vykdytojus.
48. Programos valdymą ir administravimą užtikrina Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinės tyrimų programos koordinavimo taryba (toliau – Koordinavimo taryba).
49. Dėl Koordinavimo tarybos sudėties sutaria Programos dalyviai. Vieną Koordinavimo tarybos narį deleguoja švietimo ir mokslo ministras. Koordinavimo tarybos sprendimų įgyvendinimą koordinuoja ir veiklos efektyvumą užtikrina Programos administratorius. Koordinavimo taryba paskirdama administratorių gali nuspręsti jam deleguoti dalį Koordinavimo tarybos funkcijų.
50. Koordinavimo tarybos funkcijos:
50.2. planuoti naujas Programos tematikas, projektus ir teikti siūlymus Slėnių priežiūros tarybai dėl naujų tematikų ar projektų įrašymo į Programą;
50.3. analizuoti Programos įgyvendinimo pažangą ir teikti rekomendacijas Programos projektų vykdytojams ir dalyviams bei už projekto finansavimą atsakingai ministerijai;
50.4. stebėti užsibrėžtų Programos įgyvendinimo rezultatų siekimą, kitimą pagal atskirus Programos įgyvendinimo etapus;
50.6. teikti siūlymus Slėnių priežiūros tarybai dėl strateginių sprendimų, susijusių su Programos įgyvendinimu;
50.7. analizuoti Programos projektų vykdytojų siūlymus ir teikti atsakingai ministerijai siūlymus dėl jų finansavimo korekcijų;
50.9. teikti siūlymus Atviros prieigos infrastruktūros valdytojams dėl atviros prieigos infrastruktūros naudojimo, administravimo bei administravimo taisyklių korekcijų;
50.10. nagrinėti suinteresuotų asmenų ginčus, kylančius dėl Atviros prieigos centrui priskirtos įrangos naudojimo, intelektinės nuosavybės apsaugos principų pažeidimų ar ginčus, kylančius kitu pagrindu, tačiau tiesiogiai susijusių su Atviros prieigos centru;
50.11. teikti siūlymus, kuriuos įgyvendinus būtų galima sukurti realius partnerystės ryšius tarp pasaulinio lygio bendrovių ir integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių), paskatinti spartų naujų tarptautiniu mastu konkurencingų įmonių radimąsi, užtikrinti inovacijų ir aukštųjų technologijų diegimą įvairiuose ūkio sektoriuose.
51. Koordinavimo tarybos veiklą reglamentuoja Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinės tyrimų programos koordinavimo tarybos darbo reglamentas.
52. Už atskirų Programos projektų įgyvendinimą atsakingi tų projektų vykdytojai (pareiškėjas ir partneriai). Projektų vykdytojai atsako už tinkamą Programoje numatytų projektų įgyvendinimą, reikiamos informacijos apie Programos projektų įgyvendinimą ir pasiektus rezultatus pateikimą.
IX. Programos įgyvendinimo rezultatai
54. Programos įgyvendinimo rodikliai pateikiami pagal Jungtinių tyrimų programų rengimo ir įgyvendinimo aprašo 24 punktą (3 priedas).
55. Vadovaujantis Jungtinių tyrimų programų rengimo ir įgyvendinimo aprašo 26 punktu Programa bus įgyvendinama 3 etapais:
X. Baigiamosios nuostatos
Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinės tyrimų programos
1 priedas
Preliminari Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinės tyrimų programos projektų lentelė
| Nr. |
Projekto pavadinimas |
Preliminarus projekto biudžetas, mln. litų |
Lėšos iš privačių projekto partnerių, mln. litų |
Finansavimo šaltiniai (mln. litų) |
Projekto dalyviai, partneriai |
Įgyvendinimo pradžia |
Įgyvendinimo pabaiga |
Projekto rezultatai |
Projekto tikslai |
| 1. |
Jungtinio gamtos tyrimų centro įkūrimas |
20,03 |
– |
15,03 (Švietimo ir mokslo ministerija) 5 (Aplinkos ministerija) |
Vilniaus universiteto Ekologijos institutas; Geologijos ir geografijos institutas; Botanikos institutas; Vilniaus universitetas |
2009 metai |
2013 metai |
Įkurti 3 atviros prieigos centrai (toliau – APC); APC aptarnavimui įsigyta įranga už 9.878.431 litų; pastatytas Jungtinio gamtos tyrimų centro laboratorijų korpusas; įdarbinta 39 nauji darbuotojai, iš jų 25 mokslininkai ir 14 doktorantų; sukurtos, atnaujintos ir įranga aprūpintos 6 mokslinės laboratorijos. |
Sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą buvusių ir dabartinių ekosistemų ir darnaus vystymosi tyrimų ir studijų bei aplinkosauginių technologijų plėtros reikmėms, sutelkti aukščiausios kvalifikacijos specialistus. Skatinti mokslo, studijų bei verslo plėtrą tausojančio gamtinių išteklių naudojimo ir aplinkosaugos sektoriuje bei pramonėje (žuvininkystė, transportas, turizmas, naudingosios iškasenos ir kt.). Šis projektas užtikrina Vilniaus universiteto Ekologijos instituto, Botanikos instituto bei Geologijos ir Geografijos instituto apjungimą į Slėnyje „Santara” steigiamą valstybės mokslinių tyrimų institutą – Gamtos tyrimų centrą. |
| 2. |
Tvaraus gamtinės aplinkos naudojimo nacionalinė kompleksinė programa: Gamtinių biologinių ir geologinių išteklių tyrimai, studijos ir tvarus naudojimas (BIOGEONAUDA) |
12,6 |
– |
Švietimo ir mokslo ministerija |
Vilniaus universiteto Ekologijos institutas; Geologijos ir geografijos institutas; Botanikos institutas |
2009 metai |
2013 metai |
Renovuotose patalpose, instaliuota Slėnio „Santara“ programoje numatyto Jungtinio gamtos tyrimų centro aparatūra; ne mažiau kaip 60 Vilniaus universiteto studentų įtraukti į praktines bei MTEP veiklas; įkurtos 5 specializuotos laboratorijos |
Kompleksiškai derinti biologinių ir žemės gelmių išteklių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vystymą su specialistų rengimu visų pakopų studijose, su MTEP ir studijų infrastruktūros plėtra bei mokslo ir verslo bendradarbiavimą plėtojančias priemones |
| 3. |
Jūrinio slėnio branduolio sukūrimas ir studijų infrastruktūros atnaujinimas |
89,181 |
– |
Švietimo ir mokslo ministerija |
Klaipėdos universitetas, Vilniaus universiteto Ekologijos institutas, Botanikos institutas |
2009 metai |
2013 metai |
Laboratorijų pastato bendras plotas – apie 5000 kv. metrų; Įranga aprūpintų mokslinių laboratorijų skaičius – 4; Įsigytų ir įranga aprūpintų mokslinių tyrimų laivų skaičius – 1; Atnaujintų auditorijų ir laboratorijų skaičius – 10; Atnaujintų lauko tyrimų laboratorijų skaičius – 2 |
Siekiama sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą bendrosioms Lietuvos jūrinio sektoriaus mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms, ES jūrų politikos tikslams įgyvendinti ir įvairių valstybės institucijų jūrinių tyrimų poreikiams tenkinti. |
| 4. |
Žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros laboratorijos įrengimas |
5 |
– |
Žemės ūkio ministerija |
Klaipėdos universitetas, Žemės ūkio ministerija |
2010 metai |
2013 metai |
Sukurta atviros prieigos Žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros laboratorija – 1 |
Sukurti atviros prieigos Žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros laboratoriją |
| 5. |
Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko infrastruktūros plėtra Jūriniame slėnyje |
18 |
– |
Ūkio ministerija |
Klaipėdos universitetas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas |
2010 metai |
2013 metai |
2 paruošti ir įgyvendinti techniniai projektai; 2 ekspertizės; paruošta 10 ha teritorijos; pastatytas 2000 kv.metrų pastatas; įsigyta 3D kompiuterinė modeliavimo įranga 5 darbo vietoms bei eksperimentinei gamybai skirta mechaninio apdirbimo įranga |
Sukurti inžinerinę infrastruktūrą, reikalingą Jūrinio slėnio laboratorinio pastato statybai ir technologijų verslo inkubatoriaus statyba. |
| 6. |
Nacionalinio jūros mokslo ir technologijų centro priemonė |
4 |
|
Švietimo ir mokslo ministerija |
Klaipėdos universitetas |
2011 metai |
2013 metai |
Sukurtas 1 mokslinis centras. |
Sukoncentruoti jūrinio mokslo potencialą ir sukurti aukšto lygio mokslinį centrą tenkinantį jūrinio verslo, mokslo ir studijų poreikius bei valstybės interesus ES integruotos jūrų politikos ir Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinime. |
| 7. |
Asociacijos „Baltijos slėnis“ veiklos stiprinimas |
1,5 |
|
Švietimo ir mokslo ministerija |
Asociacija „Baltijos slėnis“ |
2010 metai |
2011 metai |
Dalyvavimas tarptautinėse organizacijose – 4 vnt.; informacinis portalas – 1 vnt.; paskaitos – 10 vnt.; mokslo populiarinimo publikacijos – 12 vnt.; leidinys – 1 vnt.; konferencijų organizavimas – 4 vnt.; audiovizualinė medžiaga – 2 vnt.; TV laidos – 4 vnt.; kursai, stažuotės – 22 asmenims; parengta galimybių studija – 1 vnt.; parengtas valorizacijos planas – 1 vnt. |
Koordinuoti jūrinio slėnio veiklas bei projektus |
| 8. |
Jūrinio sektoriaus nacionalinė kompleksinė programa: Jūrinio sektoriaus studijų tobulinimas, mokslininkų ir tyrėjų kvalifikacijos kėlimas ir mobilumo skatinimas |
9,41 |
|
Švietimo ir mokslo ministerija |
Klaipėdos universitetas, Vilniaus universiteto Ekologijos institutas, Botanikos institutas Lietuvos energetikos institutas, Geologijos ir geografijos institutas |
2010 metai |
2013 metai |
Atnaujintų I pakopos studijų programų – 3 vnt. Sukurtų II pakopos studijų programų – 1 vnt. Atnaujintų II pakopos studijų programų – 5 vnt. Sukurtų II pakopos tarpdisciplininių studijų programų – 1 vnt. Naujai parengtų modulių – 12 vnt. Įsigyta naujų vadovėlių – 50 pavadinimų po 5 vnt. Įdiegtų metodų – 3 vnt. Studijų programų, kuriose šie metodai naudojami – 10 vnt. Inovatyvius metodus taikančių dėstytojų skičius – 25. Studentų, atlikusių praktikas, skaičius – 100. Studentų, įtrauktų į MTEP veiklas, skaičius – 20. Parengta studentų praktikos programa – 1 vnt. Parengta studentų dalyvavimo MTEP veikloje programa – 1 vnt. Stažuočių skaičius – 10. Vizitų į konferencijas skaičius – 15. Neformaliai apmokytų dėstytojų skaičius – 100. Parengtos jungtinės doktorantūros studijos su užsienio universitetais – 2 vnt. Parengta jungtinių doktorantūros studijų su Lietuvos mokslo institucijomis – 1 vnt. Atnaujinta jungtinių doktorantūros studijų – 1 vnt. Parengta modulių anglų k. – 8 vnt. Užsienio mokslininkų vizitų skaičius – 60. Vizitų į konferencijas skaičius – 140. Suorganizuota tarptautinių konferencijų – 4 vnt. Vizitų į stažuotes skaičius – 60. Apmokytų tyrėjų skaičius – 40. Užsienio mokslininkų, atvykusių konsultuoti – 10. |
Kompleksiškai atnaujinti, modernizuoti bei sukurti naujas studijų programas, atsižvelgiant į šalies jūrinio sektoriaus poreikius, tobulinti jūrinio sektoriaus mokslininkų ir tyrėjų bei studijų personalo kvalifikaciją ir kompetencijas bei jaunų mokslininkų rengimą, skatinti jūrinio sektoriaus mokslo ir verslo bendradarbiavimą |
| 9. |
Agrobiotechnologijų, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos MTEP centrų, aukštojo mokslo studijų ir susijusios infrastruktūros plėtra bei mokslo ir studijų institucijų reorganizavimas |
80,289 |
– |
Švietimo ir mokslo ministerija |
Žemės ūkio universitetas, Žemdirbystės institutas, Sodininkystės ir daržininkystės institutas, Miškų institutas Žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos institutas, Žemės ūkio universiteto Vandens ūkio institutas |
2009 metai |
2013 metai |
Sukurti ir veikiantys 5 mokslinių tyrimų centrai; sukurta 60 bendrų darbo vietų mokslinių tyrimų srityje; pasirašyta 20 bendradarbiavimo sutarčių tarp tyrimų institucijų ir labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių; sukurtos, atnaujintos ir/arba įranga aprūpintos 34 mokomosios laboratorijos bei auditorijos; sukurtos, atnaujintos ir/arba įranga aprūpintos 33 mokslinės laboratorijos. |
Sustiprinti viešąją žemės ir miškų MTTP ir studijų bazę, suformuojant mokslinių tyrimų, studijų ir plėtros centrus kuriant ir atnaujinant mokslinių tyrimų vykdymui skirtą bendrąją technologinę ir informacinę infrastruktūrą, konsoliduoti mokslinį potencialą vykdant 2008 m. spalio 1 d. LR Vyriausybė nutarimu Nr. 989 patvirtiną valstybės mokslinių tyrimų įstaigų, susijusių su integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtra, tinklo pertvarkos planą, atnaujinti studijų infrastruktūra, reikalinga mokslui imliems ūkio subvektoriams ir sudaryti tinkamas sąlygas studentų teorinių ir praktinių įgūdžių ugdymui bei tyrėjų kvalifikacijos tobulinimui. |
| 10. |
Gyvūnų sveikatingumo, mitybos ir gyvūninių žaliavų mokslo ir studijų infrastruktūros plėtra, mokslinio potencialo konsolidacija |
30,303 |
– |
Švietimo ir mokslo ministerija |
Lietuvos veterinarijos akademija, Lietuvos veterinarijos akademijos Veterinarijos institutas, Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas. |
2009 metai |
2013 metai |
Įkurti 2 mokslinių tyrimų centrai; įkurta 10 ir atnaujintos 5 mokslinių tyrimų laboratorijos; sukurta 15 naujų darbo vietų ir atnaujinta 41; atnaujinta 12 mokomųjų laboratorijų; integruoti 2 mokslinių tyrimų institutai. |
Šiuo projektu siekiama prisidėti prie vykdomų gyvūnų sveikatingumo, mitybos ir gyvūninių žaliavų tyrimų plėtros, prisidėti prie rengiamų specialistų studijų kokybės gerinimo. Projekto metu bus išplėtota gyvūnų sveikatingumo, mitybos ir gyvūninių žaliavų MTEP infrastruktūra; išplėtota studijų infrastruktūra LVA bei konsoliduotas mokslinis potencialas zootechnikos ir veterinarinės medicinos mokslų kryptyse. |
| 11. |
Maisto mokslo ir technologijų MTEP infrastruktūros plėtra ir mokslinio potencialo konsolidacija |
8,433 |
– |
Švietimo ir mokslo ministerija |
Kauno technologijos universitetas Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas; Kauno technologijos universiteto Maisto institutas |
2009 metai |
2013 metai |
Įvykdytų mokslo ir studijų institucijų restruktūrizavimo projektų skaičius – 1 |
Šiuo projektu siekiama prisidėti prie aktyvesnio maisto mokslo ir technologijų plėtojimo Lietuvoje, konsoliduojant mokslinį potencialą ir išplečiant MTEP infrastruktūrą. |
| 12. |
Gyvūnų veislinės vertės nustatymo mokslinis – edukacinis centras |
47,348 |
|
Žemės ūkio ministerija |
Lietuvos veterinarijos akademija |
2010 metai |
2013 metai |
Sukurtas gyvūnų veislinės vertės nustatymo mokslinis – edukacinis centras – 1 |
Sukurti gyvūnų veislinės vertės nustatymo mokslinį – edukacinį centrą, sudarant sąlygas veislinių gyvulių augintojams gauti integruotas gyvulių veislinės vertės nustatymo ir pardavimo paslaugas. |
| 13. |
Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro plėtra |
10 |
– |
Ūkio ministerija |
Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos veterinarijos akademija, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas ,Lietuvos žemdirbystės institutas, Kauno technologijos universitetas, Kauno technologijos universiteto Maisto institutas, Lietuvos miškų institutas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio institutas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos institutas, Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės, Lietuvos veterinarijos akademija Veterinarijos institutas, asociacija „Slėnis Nemunas“, uždaroji akcinė bendrovė „Arvi ir ko“, koncernas „Achemos grupė“, uždaroji akcinė bendrovė „Utenos mėsa“, akcinė bendrovė „Kauno grūdai“, asociacija „Litbioma“, Lietuvos melioracijos įmonių asociacija, Baltijos agroverslo institutas, uždaroji akcinė bendrovė „Mestilla“ ir kt. |
2010 metai |
2012 metai |
Subjektų, įsikūrusių technologijų parke ir verslo inkubatoriuje, skaičius (per 3 metus po Slėnio programos įgyvendinimo) – 40. Sukurtas ir veikiantis komercializavimo ir technologijų perdavimo funkcijas atliekantis padalinys – 1 vnt. Susikūrusios naujos žinioms imlios įmonės (per 3 metus po Slėnio programos įgyvendinimo) – 10 vnt. MTTP ir inovacijų aplinkos gerinimo projektai – 1 vnt. Paremtų technologijų parko ir verslo inkubatoriaus infrastruktūros objektų plotas (kv. metrai) – 1000 kv.m. Bus įvykdyti 2 MTEP ir inovacijų aplinkos gerinimo projektai. Įmonių, pasinaudojusių inovacijų paramos paslaugomis, skaičius pasieks 40. |
Užtikrinti žinioms imlių verslo įmonių, mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, mokslinio potencialo panaudojimo sinergiją, sukurti nuolat veikiančią inovacijų paramos sistemą |
| 14. |
Asociacijos „Slėnis Nemunas“ veiklos stiprinimas siekiant užtikrinti slėnio „Nemunas“ programos įgyvendinimą |
1,5 |
|
Švietimo ir mokslo ministerija |
Asociacija „Slėnis Nemunas“ , asociacija „Maisto ūkio klasteris“ |
2010 metai |
2012 metai |
Dalyvavimas tarptautiniuose mokslo tinkluose ir tarptautinėse organizacijose – 9 vnt. Studijų parengimas –5 vnt. Asociacijos sisteminio modelio parinkimas–1 vnt. Mokslinių pasiekimų ir komercializuotinų rezultatų duomenų bazės ir internetinio portalo sukūrimas ir palaikymas – 1 vnt. Valorizacijos plano parengimas ir vykdymas – 1 vnt. Tarptautinių konferencijų organizavimas–2 vnt. Dalyvavimas parodose – 3 vnt. Informacinio leidinio paruošimas ir išleidimas – 1 vnt. DVD sukūrimas ir išleidimas–1 vnt. Verslo savaičių, mokslo dienų, technologijų dienų vykdymas – 5 vnt. Informaciniai, viešinimo straipsniai – 26 vnt. Mokslo kavinės įsteigimas ir viešinimo renginiai – 3 vnt. Komercializuotinų produktų pristatymai – 24 renginiai. 50 darbuotojų bendrųjų gebėjimų stiprinimas. |
Asociacijos, tikslas yra skatinti mokslo ir studijų integraciją bei naujų technologijų perdavimą verslui, mokslininkų ir tyrėjų gebėjimų stiprinimą, koordinuoti, efektyviai planuoti ir vystyti Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro – „Slėnis Nemunas“ – asociacijos narių veiklą, atstovauti Asociacijos narių interesams, vykdyti Asociacijos narių nustatytus tikslus, uždavinius bei funkcijas siekiant užtikrinti Slėnio „Nemunas“ programos įgyvendinimą.. |
| 15. |
Žemės, miškų ir maisto ūkio nacionalinė kompleksinė programa: Mokslininkų kompetencijų ugdymas ir mobilumo skatinimas |
1,25 |
|
Švietimo ir mokslo ministerija |
Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos veterinarijos akademija, Lietuvos žemdirbystės institutas, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Lietuvos miškų institutas |
2010 metai |
2012 metai |
Atnaujintos 3 doktorantūros studijos. 40 doktorantų ir tyrėjų dalyvaus vertingiausiose tarptautinėse mokslinėse konferencijose. Organizuotos 2 doktorantų ir tyrėjų tarptautinės mokslinės konferencijos; 16 doktorantų ir tyrėjų stažuotės užsienio mokslo centruose; 150 tyrėjų bendrųjų gebėjimų ugdymas. |
Pagerinti žemės, miškų ir maisto sektoriams reikalingų specialistų bei tyrėjų rengimo kokybę bei pagerinti esamų MTEP žmogiškųjų išteklių kokybę |
| 16. |
Žemės, miškų ir maisto ūkio nacionalinė kompleksinė programa: Aukštojo mokslo studijų programų kūrimas, atnaujinimas ir įgyvendinimas I–II studijų pakopose, aukštojo mokslo studijų personalo (dėstytojų) kompetencijų ugdymas |
2,5 |
|
Švietimo ir mokslo ministerija |
Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos veterinarijos akademija |
2010 metai |
2012 metai |
Sukurtos ir atnaujintos 5 studijų programos; 150 dėstytojų dalyvavimas bendrųjų ir didaktinių kompetencijų plėtotės kursuose; 20 dėstytojų stažuotės užsienio universitetuose. |
Pagerinti žemės, miškų ir maisto sektoriams reikalingų specialistų (studentų) rengimo kokybę bei pagerinti esamų žmogiškųjų išteklių (dėstytojų) kokybę |
| 17. |
Atsinaujinančios ir alternatyvios energetikos mokslo centro įkūrimas ir veiklų, susijusių su pažangių technologijų įsisavinimų ir naujų kūrimu, atsinaujinantiems ir alternatyviems energijos ištekliams panaudoti, vystymas |
5,297 |
– |
Švietimo ir mokslo ministerija |
Kauno technologijos universitetas; Kauno medicinos universitetas akcinė bendrovė „Astra“, uždaroji akcinė bendrovė „Kalvis“, akcinė bendrovė „Vienybė“, kitos bendrovės dujų, vandens, šilumos ir skystojo kuro tiekėjos bei šilumos ir skystojo biokuro gamintojos |
2009 metai |
2013 metai |
Naujų tyrimų plėtrai užtikrinti įsteigti padaliniai – 1. Naujai įdarbinti specialistai: daktarai – 9; dr. stažuot. – 11; doktorantai – 15; kiti tyrėjai – 15. |
Sustiprinti MTEP bazę bei konsoliduoti tyrėjų ir verslo atstovų pajėgas bei bendradarbiavimą, vystant pažangias atsinaujinančio ir atliekinio kuro efektyvaus panaudojimo ir atliekų nukenksminimo aukštatemperatūriniame sraute technologijas bei susietus medžiagų ir srautų tyrimus ir jų realizavimą praktikoje |
| 18. |
Mechatronikos nacionalinė kompleksinė programa: Mažų dujų debitų pamatinės matavimo sistemos, pagrįstos sistemos darbo elementų mechaninių poslinkių matavimu ir jų valdymu, sukūrimas |
0,1 |
– |
Švietimo ir mokslo ministerija |
Lietuvos energetikos institutas, Kauno technologijos universitetas |
2010 metai |
2013 metai |
Sukurta 1 mokslinių tyrimų laboratorija. |
Sukurti mikrosrautų MTEP bazę ir atlikti tyrimus, siekiant nustatyti skysčių ir dujų tekėjimo ir masės bei energijos pernašos dėsningumus mikrosistemose, kurias suformuoja nanostruktūros, kapiliariniai kanalai ir paviršių struktūriniai elementai |
|
|
Iš viso: |
346,741 |
|
|
|
|
|
|
|
Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinės tyrimų programos
2 priedas
Laboratorinės įrangos įsigijimo grafikas
1.
2.
| Eil. Nr. |
Projektai |
Metai, ketvirtis |
||||||||||||||||
| 2009 | 2010 |
2011 |
2012 |
2013 |
||||||||||||||
| IV | I |
II |
III |
IV |
I |
II |
III |
IV |
I |
II |
III |
IV |
I |
II |
III |
IV |
||
| 3. |
Jungtinio gamtos tyrimų centro įkūrimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4. |
Jūrinio slėnio branduolio sukūrimas ir studijų infrastruktūros atnaujinimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5. |
Agrobiotechnologijų, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos MTEP centrų, aukštojo mokslo studijų ir susijusios infrastruktūros plėtra bei mokslo ir studijų institucijų reorganizavimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 6. |
Gyvūnų sveikatingumo, mitybos ir gyvūninių žaliavų mokslo ir studijų infrastruktūros plėtra, mokslinio potencialo konsolidacija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 7. |
Maisto ūkio (maisto technologijos): Maisto mokslo ir technologijų MTEP infrastruktūros plėtra ir mokslinio potencialo konsolidacija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 8. |
Atsinaujinančios ir alternatyvios energetikos mokslo centro įkūrimas ir veiklų, susijusių su pažangių technologijų įsisavinimų ir naujų kūrimu, atsinaujinantiems ir alternatyviems energijos ištekliams panaudoti, vystymas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinės tyrimų programos
3 priedas
Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinės tyrimų programos įgyvendinimo rezultatų lentelė
| Programos pavadinimas |
Programos įgyvendinimo etapai |
Iš viso |
||||||||
| 2010 01 01–2011 12 31 |
2012 01 01–2013 12 31 |
2014 01 01–2015 12 31 |
|
|||||||
| Rodikliai |
Numatomi rezultatai |
Netaikoma |
Komentarai |
Numatomi rezultatai |
Netaikoma |
Komentarai |
Numatomi rezultatai |
Netaikoma |
Komentarai |
|
| 1. Programai ir jos sudedamosioms dalims (Slėniams, dalyvaujančioms institucijoms ir kt.) valdyti pritrauktų panašaus masto projektų sėkmingo įgyvendinimo užsienyje patirtį turinčių mokslo specialistų skaičius |
||||||||||
| Jungtinis gamtos tyrimų centras |
0 |
|
|
0 |
|
|
2 |
|
|
2 |
| Jūrinis slėnis |
0 |
x |
Kartu su Lietuvos mokslų akademija sudaryta užsienio jūros mokslų specialistų konsultacinė grupė |
0 |
x |
|
0 |
x |
|
0 |
| Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos centrai |
0 |
x |
|
0 |
x |
|
0 |
x |
|
0 |
| Gyvūnų sveikatingumas, mityba ir gyvūninės žaliavos centrai |
0 |
x |
|
0 |
x |
|
0 |
x |
|
0 |
| Maisto mokslo ir technologijų centras |
0 |
x |
|
0 |
x |
|
0 |
x |
|
0 |
| Nacionalinis ateities energetikos technologijų mokslo centras |
1 |
|
Patarėjai specialistai iš ILA bendrovės ir PTB instituto (Vokietija) |
1 |
|
Patarėjai specialistai iš ILA bendrovės ir PTB instituto (Vokietija) |
1 |
|
Vieno specialisto įtraukimas valdymo funkcijoms |
3 |
| Iš viso: |
1 |
|
|
1 |
|
|
3 |
|
|
5 |
| 2. Naujai įdarbintų mokslininkų, tyrėjų ir kitų specialistų (atskirai vertinant profesorius, daktarus stažuotojus ir doktorantus), dirbančių Programoje plėtojamose mokslinių tyrimų kryptyse skaičius |
||||||||||
| Jungtinis gamtos tyrimų centras |
18 |
|
1 profesorius, 4 daktarai, 3 stažuotojai, 10 doktorantų |
18 |
|
1 profesorius, 4 daktarai, 3 stažuotojai, 10 doktorantų |
18 |
|
1 profesorius, 4 daktarai, 3 stažuotojai, 10 doktorantų |
18 |
| Jūrinis slėnis |
37 |
|
17 habilituotų daktarų ir daktarų, 1 daktaras stažuotojas, 12 doktorantų 8 kiti tyrėjai |
49 |
|
21 habilituotų daktarų ir daktarų, 1 daktaras stažuotojas, 15 doktorantų 12 kiti tyrėjai |
67 |
|
25 habilituotų daktarų ir daktarų, 2 daktarai stažuotojai 18 doktorantų 22 kiti tyrėjai |
67 |
| Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos centrai |
25 |
|
2 profesoriai, 8 daktarai, 15 doktorantų |
35 |
|
5 profesoriai, 10 daktarų, 20 doktorantų |
50 |
|
5 Profesoriai, 15 daktarų, 30 doktorantų |
50 |
| Gyvūnų sveikatingumas, mityba ir gyvūninės žaliavos centrai |
2 |
|
1 profesorius, 1 doktorantas |
7 |
|
Profesorių, daktarų – 5; Doktorantų – 2 |
8 |
|
Profesorių, daktarų – 5; Daktarų stažuotojų – 1; Doktorantų – 2 |
8 |
| Maisto mokslo ir technologijų centras |
5 |
|
Profesoriai ir daktarai – 2 Stažuotojai – 1 Doktorantai – 1 Kiti tyrėjai – 1 |
10 |
|
Profesoriai ir daktarai – 3 Stažuotojai – 3 Doktorantai – 2 Kiti tyrėjai – 2 |
12 |
|
Profesoriai ir daktarai – 3 Stažuotojai – 3 Doktorantai – 4 Kiti tyrėjai – 2 |
12 |
| Nacionalinis ateities energetikos technologijų mokslo centras |
13 |
|
Daktarai – 2 Daktarų stažuotojų – 3 Doktorantai – 4 Kiti tyrėjai – 4; |
17 |
|
Daktarai – 3; Daktarų stažuotojų – 4; Doktorantai – 5; Kiti tyrėjai – 5. |
21 |
|
Daktarai – 4 Daktarų stažuotojų – 5; Doktorantai – 6; Kiti tyrėjai – 6 |
21 |
| Iš viso: |
100 |
|
|
136 |
|
|
176 |
|
|
176 |
| 3. Sėkmingai naujų tyrimų tematikų plėtrai užtikrinti įsteigtų struktūrinių padalinių (katedrų, centrų, institutų ir kt.), kuriems vadovauja tam naujai pritraukti tarptautinio lygio mokslininkai, skaičius |
||||||||||
| Jungtinis gamtos tyrimų centras |
0 |
|
|
0 |
|
|
2 |
|
|
2 |
| Jūrinis slėnis |
1 |
|
Jūros mokslo ir technologijų centras |
0 |
|
|
4 |
|
JMTC sudėtyje įkurtos 4 laboratorijos |
5 |
| Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos centrai |
2 |
|
|
2 |
|
suformuojami 5 centrai ir Agrarinių ir miškų mokslų centras |
4 |
|
|
8 |
| Gyvūnų sveikatingumas, mityba ir gyvūninės žaliavos centrai |
2 |
|
Sukuriami 2 nauji slėnio programoje numatyti centrai |
2 |
|
Sukuriami 2 nauji slėnio programoje numatyti centrai |
3 |
|
|
7 |
| Maisto mokslo ir technologijų centras |
0 |
|
|
1 |
|
|
1 |
|
|
2 |
| Nacionalinis ateities energetikos technologijų mokslo centras |
0 |
|
|
0 |
|
|
1 |
|
Tyrimų padalinys mikrosrautams tirti |
1 |
| Iš viso: |
5 |
|
|
5 |
|
|
15 |
|
|
25 |
| 4. Mokslininkų, naujai įdarbintų verslo įmonėse, dirbančiose Programoje plėtojamose mokslinių tyrimų kryptyse, skaičius |
||||||||||
| Jungtinis gamtos tyrimų centras |
1 |
|
|
2 |
|
|
3 |
|
|
6 |
| Jūrinis slėnis |
0 |
|
|
2 |
|
|
2 |
|
|
4 |
| Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos centrai |
2 |
|
|
3 |
|
|
6 |
|
|
11 |
| Gyvūnų sveikatingumas, mityba ir gyvūninės žaliavos centrai |
2 |
|
|
3 |
|
|
5 |
|
|
10 |
| Maisto mokslo ir technologijų centras |
1 |
|
|
2 |
|
|
2 |
|
|
5 |
| Nacionalinis ateities energetikos technologijų mokslo centras |
0 |
|
|
1 |
|
|
2 |
|
|
3 |
| Iš viso: |
6 |
|
|
13 |
|
|
20 |
|
|
39 |
| 5. Mokslininkų iš kitų institucijų (nedalyvaujančių įgyvendinant Programą), taip pat verslo įmonėse dirbančių tyrėjų, pasinaudojusių APC, veikiančių pagal Programą, laboratorijų paslaugomis, skaičius ir kiti rodikliai, apibūdinantys APC laboratorijų apkrovą (pačių Programos rengėjų nuožiūra) |
||||||||||
| Jungtinis gamtos tyrimų centras |
0 |
|
APC kūrimo procesas |
4 |
|
|
7 |
|
|
11 |
| Jūrinis slėnis |
0 |
|
Kol nėra sukurta infrastruktūra |
15 |
|
Mokslininkų ir tyrėjų skaičius |
20 |
|
Mokslininkų ir tyrėjų skaičius |
35 |
| Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos centrai |
5 |
|
Mokslininkų ir tyrėjų skaičius |
10 |
|
Mokslininkų ir tyrėjų skaičius |
20 |
|
Mokslininkų ir tyrėjų skaičius |
35 |
| Gyvūnų sveikatingumas, mityba ir gyvūninės žaliavos centrai |
10 |
|
|
20 |
|
|
35 |
|
|
65 |
| Maisto mokslo ir technologijų centras |
23 |
|
Verslo įmonių tyrėjai – 8 Kitų institucijų tyrėjai – 15 |
28 |
|
Verslo įmonių tyrėjai – 10 Kitų institucijų tyrėjai – 18 |
34 |
|
Verslo įmonių tyrėjai – 12 Kitų institucijų tyrėjai – 22 |
85 |
| Nacionalinis ateities energetikos technologijų mokslo centras |
14 |
|
5 daktarai, 9 tyrėjai |
15 |
|
6 daktarai, 9 tyrėjai |
13 |
|
4 daktarai, 9 tyrėjai |
42 |
| Iš viso: |
52 |
|
|
92 |
|
|
129 |
|
|
273 |
| 6. Programai vykdyti sutelktų žmogiškųjų išteklių tarptautiškumo lygis, t. y. užsienio šalių piliečių lyginamasis skaičius 1–5 rodikliuose |
||||||||||
| Jungtinis gamtos tyrimų centras |
0,01 |
|
|
0,01 |
|
|
0,02 |
|
|
0,013 |
| Jūrinis slėnis |
0,03 |
|
Kol nėra sukurta infrastruktūra |
0,06 |
|
|
0,06 |
|
|
0,05 |
| Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos centrai |
0,03 |
|
|
0,04 |
|
|
0,05 |
|
|
0,04 |
| Gyvūnų sveikatingumas, mityba ir gyvūninės žaliavos centrai |
0,11 |
|
|
0,24 |
|
|
0,31 |
|
|
0,22 |
| Maisto mokslo ir technologijų centras |
0,1 |
|
|
0,12 |
|
|
0,14 |
|
|
0,12 |
| Nacionalinis ateities energetikos technologijų mokslo centras |
0,11 |
|
1 iš 9 |
0,13 |
|
1 iš 8 |
0,17 |
|
1 iš 6 |
0,14 |
| Iš viso: |
0,065 |
|
|
0,1 |
|
|
0,125 |
|
|
0,097 |
| 7. Studentų (pagal studijų pakopas (įskaitant doktorantus), baigusių pagal atitinkamos Programoje plėtojamos mokslinių tyrimų ir ekonominės veiklos sektoriaus krypties studijų programas ir dirbančių įgyvendinant atitinkamos Programos projektus, skaičius |
||||||||||
| Jungtinis gamtos tyrimų centras |
45 |
|
|
50 |
|
|
68 |
|
|
163 |
| Jūrinis slėnis |
33 |
|
20 bakalaurų, 10 magistrantų, 3 doktorantai |
47 |
|
30 bakalaurų, 12 magistrantų, 5 doktorantai |
51 |
|
30 bakalaurų, 14 magistrantų, 7 doktorantai |
131 |
| Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos centrai |
60 |
|
|
80 |
|
|
100 |
|
|
240 |
| Gyvūnų sveikatingumas, mityba ir gyvūninės žaliavos centrai |
50 |
|
32 magistrantai, 10 rezidentų, 8 doktorantai |
60 |
|
42 magistrantai, 10 rezidentų, 8 doktorantai |
70 |
|
57 magistrantai, 13 rezidentų, 10 doktorantų |
180 |
| Maisto mokslo ir technologijų centras |
41 |
|
Bakalaurai – 25 Magistrantai – 14 Doktorantai – 2 |
48 |
|
Bakalaurai – 30 Magistrantai – 16 Doktorantai – 2 |
57 |
|
Bakalaurai – 35 Magistrantai – 18 Doktorantai – 4 |
146 |
| Nacionalinis ateities energetikos technologijų mokslo centras |
15 |
|
6 studentai stažuotės, 4 magistrų įdarbinimas, 5 doktorantai. |
18 |
|
7 studentų stažuotės, 5 magistrų įdarbinimas, 6 doktorantai. |
27 |
|
8 studentų stažuotės, 6 magistrų įdarbinimas, 7 doktorantai. |
60 |
| Iš viso: |
244 |
|
|
303 |
|
|
373 |
|
|
920 |
| 8. Pritrauktų lėšų iš įmonių ir tarptautinių MTEP programų, vykdžius MTEP užsakymus, pokytis pamečiui, palyginti su pastarųjų 4–5 metų laikotarpio vidurkiu (vertinamos absoliučios ir santykinės vienam tyrėjui tenkančios vertės) |
||||||||||
| Jungtinis gamtos tyrimų centras |
0 |
x |
|
0 |
x |
|
|
x |
0 |
0 |
| Jūrinis slėnis |
10 |
|
procentų, 22 tūkst. litų vienam tyrėjui |
20 |
|
procentų, 24 tūkst. litų vienam tyrėjui |
30 |
|
procentų, 26 tūkst. litų vienam tyrėjui |
20 procentų |
| Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos centrai |
10 |
|
procentų, 10 tūkst. litų vienam tyrėjui |
18 |
|
procentų, 12 tūkst. litų vienam tyrėjui |
36 |
|
procentai, 16tūkst. litų vienam tyrėjui |
21,3 procento |
| Gyvūnų sveikatingumas, mityba ir gyvūninės žaliavos centrai |
8 |
|
procentai, 5 tūkst. litų vienam tyrėjui |
12 |
|
procentų, 6 tūkst. litų vienam tyrėjui |
23 |
|
procentai, 10tūkst. litų vienam tyrėjui |
14,3 procento |
| Maisto mokslo ir technologijų centras |
10 |
|
procentų, 10 tūkst. litų vienam tyrėjui |
15 |
|
procentų, 15 tūkst. litų vienam tyrėjui |
20 |
|
procentų, 20 tūkst. litų vienam tyrėjui |
15 procentų |
| Nacionalinis ateities energetikos technologijų mokslo centras |
10 |
|
procentų, 16,5 tūkst. litų vienam tyrėjui |
15 |
|
procentų, 17,3 tūkst. litų vienam tyrėjui |
20 |
|
procentų, 18 tūkst. litų vienam tyrėjui |
15 procentų |
| Iš viso: |
8 |
|
|
13,33 |
|
|
21,5 |
|
|
14,27 procento |
| 9. Bendrų projektų su įmonėmis (išskiriant užsienio kapitalo įmones (atskirai išskiriant Lietuvoje veikiančias) ir užsienyje veikiančias Lietuvos kapitalo įmones), kurios įsitraukė į Programą jos įgyvendinimo metu, t. y. nuo 2010 m. sausio 1 d., skaičius ir iš jų pritrauktos lėšos, mln. litų. |
||||||||||
| Jungtinis gamtos tyrimų centras |
0 |
x |
|
0 |
x |
|
0 |
x |
|
0 |
| Jūrinis slėnis |
0,1 |
|
2 įmonės – iš jų 1 veikianti Lietuvoje ir 1 užsienio kapitalo įmonė |
0,2 |
|
3 įmonės – iš jų 2 veikiančios Lietuvoje ir 1 užsienio kapitalo įmonė |
0,5 |
|
7 įmonės – iš jų 5 veikiančios Lietuvoje ir 2 užsienio kapitalo įmonės |
0,8 |
| Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos centrai |
0,9 |
|
2 įmonės – iš jų 1 Lietuvoje veikianti ir 1 užsienio kapitalo įmonė |
1,2 |
|
4 įmonės – iš jų 3 veikiančios Lietuvoje ir 1 užsienio kapitalo įmonė |
1,5 |
|
6 įmonės – iš jų 5 veikiančios Lietuvoje ir 1 užsienio kapitalo įmonė |
3,6 |
| Gyvūnų sveikatingumas, mityba ir gyvūninės žaliavos centrai |
0,05 |
|
2 įmonės |
0,07 |
|
1 Lietuvoje veikianti. įmonė |
0,085 |
|
2 įmonės – iš jų 1 veikianti Lietuvoje ir 1 užsienio kapitalo įmonė |
0,205 |
| Maisto mokslo ir technologijų centras |
0,3 |
|
|
0,4 |
|
|
0,5 |
|
|
1,2 |
| Nacionalinis ateities energetikos technologijų mokslo centras |
0,5 |
|
10 įmonių iš jų 1 užsienio kapitalo įmonė |
0,6 |
|
11 įmonių iš jų 1 užsienio kapitalo įmonė |
0,7 |
|
12 įmonių – iš jų 1 užsienio kapitalo įmonė |
1,8 |
| Iš viso: |
1850000 |
|
14 įmonių |
2470000 |
|
19 įmonių |
3285000 |
|
27 įmonės |
7605000 |
| 10. Programoje dalyvaujančių įmonių biudžeto dalis, kasmet skiriama MTEP veiklai |
||||||||||
| Jungtinis gamtos tyrimų centras |
|
x |
|
|
x |
|
|
x |
|
|
| Jūrinis slėnis |
|
x |
|
|
x |
|
|
x |
|
|
| Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos centrai |
|
x |
|
|
x |
|
|
x |
|
|
| Gyvūnų sveikatingumas, mityba ir gyvūninės žaliavos centrai |
|
x |
|
|
x |
|
|
x |
|
|
| Maisto mokslo ir technologijų centras |
|
x |
|
|
x |
|
|
x |
|
|
| Nacionalinis ateities energetikos technologijų mokslo centras |
0,02 |
|
1/50 |
0,025 |
|
1/40 |
0,03 |
|
1/30 |
0,025 |
| Iš viso: |
0,02 |
|
|
0,025 |
|
|
0,03 |
|
|
0,025 |
| 11. Sukurtų naujų žinioms imlių įmonių skaičius, palyginti su 2008 metais |
||||||||||
| Jungtinis gamtos tyrimų centras |
|
x |
|
|
x |
|
|
x |
|
0 |
| Jūrinis slėnis |
|
x |
|
|
x |
|
|
x |
|
0 |
| Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos centrai |
1 |
|
|
2 |
|
|
3 |
|
|
6 |
| Gyvūnų sveikatingumas, mityba ir gyvūninės žaliavos centrai |
|
x |
|
|
x |
|
|
x |
|
0 |
| Maisto mokslo ir technologijų centras |
0 |
|
|
1 |
|
|
1 |
x |
|
2 |
| Nacionalinis ateities energetikos technologijų mokslo centras |
0 |
|
|
1 |
|
|
1 |
|
|
2 |
| Iš viso: |
1 |
|
|
4 |
|
|
5 |
|
|
10 |
| 12. Paskelbtų mokslinių publikacijų svarbiausiuose tarptautiniuose mokslo žurnaluose skaičius, nurodant mokslinių publikacijų cituojamumą apibūdinančius rodiklius, ir pokytis pamečiui, palyginti su pastarųjų 4–5 metų laikotarpio vidurkiu |
||||||||||
| Jungtinis gamtos tyrimų centras |
66 |
|
10 procentų |
68 |
|
20 procentų |
72 |
|
30 procentų |
206 |
| Jūrinis slėnis |
30 |
|
ISI WOS, 25 procentai |
40 |
|
ISI WOS, 40 procentų |
50 |
|
ISI WOS, 60 procentų |
120 |
| Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos centrai |
40 |
|
ISI WOS |
60 |
|
ISI WOS |
90 |
|
ISI WOS |
190 |
| Gyvūnų sveikatingumas, mityba ir gyvūninės žaliavos centrai |
30 |
|
IndexCopernicus – 5.7; citavimų vidurkis – 5 |
43 |
|
IndexCopernicus –7.7; citavimų vidurkis – 7 |
52 |
|
IndexCopernicus – 8.7; citavimų vidurkis – 10 |
125 |
| Maisto mokslo ir technologijų centras |
12 |
|
Leidiniuose, kurių impact factor > 0,3. Didėjimas – 20 procentų |
16 |
|
Leidiniuose, kurių impact factor > 0,3. Didėjimas – 60 procentų |
20 |
|
Leidiniuose, kurių impact factor > 0,3. Didėjimas – 100 procentų |
48 |
| Nacionalinis ateities energetikos technologijų mokslo centras |
18 |
|
ISI – 25 procentai |
25 |
|
ISI – 40 procentų |
40 |
|
ISI – 60 procentų |
83 |
| Iš viso: |
196 |
|
|
252 |
|
|
324 |
|
|
772 |
| 13. Užregistruotų tarptautinių paraiškų ir patentų Europos patentų biure, Jungtinių Amerikos valstijų patentų ir prekybos ženklų biure ir Japonijos patentų biure skaičius po 2009 metų |
||||||||||
| Jungtinis gamtos tyrimų centras |
0 |
x |
|
0 |
x |
|
0 |
x |
|
0 |
| Jūrinis slėnis |
0 |
|
|
1 |
|
|
1 |
|
|
2 |
| Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos centrai |
0 |
|
|
0 |
|
|
1 |
|
|
1 |
| Gyvūnų sveikatingumas, mityba ir gyvūninės žaliavos centrai |
0 |
x |
|
0 |
x |
|
0 |
x |
|
0 |
| Maisto mokslo ir technologijų centras |
0 |
x |
|
0 |
x |
|
0 |
x |
|
0 |
| Nacionalinis ateities energetikos technologijų mokslo centras |
0 |
|
|
1 |
|
|
1 |
|
|
2 |
| Iš viso: |
0 |
|
|
2 |
|
|
3 |
|
|
5 |
| 14. Sukurtų naujų produktų ir paslaugų, įdiegiamų Lietuvos įmonėse, pagal pasirašytas atitinkamas technologijų ir produktų prototipų perdavimo sutartis, skaičius |
||||||||||
| Jungtinis gamtos tyrimų centras |
0 |
x |
|
0 |
x |
|
0 |
x |
|
0 |
| Jūrinis slėnis |
0 |
x |
|
0 |
x |
|
0 |
x |
|
0 |
| Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos centrai |
2 |
|
|
5 |
|
|
7 |
|
|
14 |
| Gyvūnų sveikatingumas, mityba ir gyvūninės žaliavos centrai |
1 |
|
|
2 |
|
|
4 |
|
|
7 |
| Maisto mokslo ir technologijų centras |
2 |
|
|
4 |
|
|
6 |
|
|
12 |
| Nacionalinis ateities energetikos technologijų mokslo centras |
4 |
|
|
5 |
|
|
6 |
|
|
15 |
| Iš viso: |
9 |
|
|
16 |
|
|
23 |
|
|
48 |
| 15. Institucijų, dalyvaujančių JTP, pritrauktų iš atitinkamos NKP lėšų dalis procentais nuo iš viso tai NKP skiriamų lėšų (jeigu JTP tematikoje yra patvirtinta NKP) ir lėšos, pritrauktos iš atskirų Tyrėjų karjeros programos priemonių |
||||||||||
| Jungtinis gamtos tyrimų centras |
37 |
|
Iš viso NKP – 17 mln. litų |
37 |
|
Iš viso NKP 17 mln. litų |
0 |
|
|
74 |
| Jūrinis slėnis |
50 |
|
Iš viso NKP – 9,41 mln. litų |
25 |
|
Iš viso NKP 9,41 mln. litų |
25 |
|
Iš viso NKP 9,41 mln. litų |
100 |
| Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos centrai |
40 |
|
Iš viso NKP – 3,75 mln. litų |
27,46 |
|
Iš viso NKP – 3,75 mln. litų |
0 |
|
|
67,46 |
| Gyvūnų sveikatingumas, mityba ir gyvūninės žaliavos centrai |
15 |
|
Iš viso NKP – 3,75 mln. litų |
10,46 |
|
Iš viso NKP – 3,75 mln. litų |
0 |
|
|
25,46 |
| Maisto mokslo ir technologijų centras |
7,08 |
|
Iš viso NKP – 3,75 mln. litų |
0 |
|
0 |
0 |
|
|
7,08 |
| Nacionalinis ateities energetikos technologijų mokslo centras |
1,09 |
|
Iš viso NKP – 9,2 mln. litų |
0 |
|
|
0 |
|
|
2,7 |
| Iš viso: |
34,12 |
|
Iš viso NKP – 39,36 mln. litų |
25,6 |
|
|
5,98 |
|
|
65,7 |
| 16. Programoje dalyvaujančių institucijų organizuotų tarptautinių mugių, skirtų Programos rezultatams pristatyti, dalyvavimo svarbiausiose tarptautinėse konferencijose ir parodose, kuriose buvo pristatoma Programa, skaičius ir kiti Programos rengėjų nurodyti rezultatų viešinimo būdai |
||||||||||
| Jungtinis gamtos tyrimų centras |
0 |
|
|
1 |
|
|
2 |
|
|
3 |
| Jūrinis slėnis |
2 |
|
|
4 |
|
|
4 |
|
|
10 |
| Agrobiotechnologijos, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos centrai |
5 |
|
Kasmetinės parodos „Ką pasėsi“, „Sprendimų ratas“ ir kt.; tarptautinė paroda ar konferencija |
6 |
|
Kasmetinės parodos „Ką pasėsi“, „Sprendimų ratas“ ir kt.; tarptautinė paroda ar konferencija |
6 |
|
Kasmetinės parodos „Ką pasėsi“, „Sprendimų ratas“ ir kt.; tarptautinė paroda ar konferencija |
17 |
| Gyvūnų sveikatingumas, mityba ir gyvūninės žaliavos centrai |
20 |
|
Konferencijų pranešimai |
30 |
|
Konferencijų pranešimai |
40 |
|
Konferencijų pranešimai |
90 |
| Maisto mokslo ir technologijų centras |
12 |
|
|
15 |
|
|
20 |
|
|
47 |
| Nacionalinis ateities energetikos technologijų mokslo centras |
14 |
|
8 konferencijos, 4 parodos, 7 reklamos, 2 tarptautinių techninių komitetų posėdžiai. |
17 |
|
9 konferencijos 6 parodos 8 reklamos 2 tarptautinių techninių komitetų posėdžiai. |
18 |
|
10 konferencijų 6 parodos 8 reklamos 2 tarptautinių techninių komitetų posėdžiai. |
49 |
| Viso: |
53 |
|
|
73 |
|
|
90 |
|
|
216 |
* Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinė tyrimų programa skelbiama „Valstybės žinių“ tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt.