LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIŲ ĮSTAIGOS STATUTO PATVIRTINIMO

1995 m. vasario 22 d. Nr. I-804

Vilnius

1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos statutą (pridedamas).

2. Šis įstatymas įsigalioja 1995 m. kovo 31 dieną.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

______________

PATVIRTINTAS

Lietuvos Respublikos

1995 m. vasario 22 d.

įstatymu Nr. I-804

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIŲ ĮSTAIGOS

S T A T U T A S

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos statutas reglamentuoja šios įstaigos organizacinę struktūrą, įgaliojimus bei vidaus tvarką, nustato Seimo kontrolierių veiklos ir kitas garantijas.

2 straipsnis.

Seimo kontrolierių įstaiga yra savarankiška valstybės institucija, kurią sudaro Seimo skiriami Seimo kontrolieriai, taip pat darbuotojai, užtikrinantys Seimo kontrolierių techninį, ūkinį ir finansinį aptarnavimą.

3 straipsnis.

Seimo kontrolierių teisės ir pareigos yra lygios, kiekvienas iš jų, tirdamas piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, veikia savarankiškai.

4 straipsnis.

Seimo kontrolieriai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Seimo kontrolierių įstatymu, šiuo statutu, kitais įstatymais, tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais.

Seimo kontrolieriai savo veiklą grindžia teisėtumo ir viešumo principais, savo sąžine.

5 straipsnis.

Seimo kontrolierių įstaiga yra juridinis asmuo. Ji finansuojama iš valstybės biudžeto.

6 straipsnis.

Seimo kontrolierių įstaiga turi savo antspaudą su Lietuvos valstybės herbo atvaizdu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga“.

Už Seimo kontrolierių įstaigos antspaudo naudojimą ir saugojimą atsako Seimo kontrolierių įstaigos vadovas.

II. SEIMO KONTROLIERIŲ ĮSTAIGOS STRUKTŪRA

7 straipsnis.

Seimo kontrolierių įstaigą sudaro Seimo kontrolieriai, Seimo kontrolierių įstaigos valdyba, Seimo kontrolierių padėjėjai, skyriai, taip pat kiti struktūriniai padaliniai, kuriuos tvirtina Seimo kontrolierių įstaigos valdyba.

Seimo kontrolierių įstaigai vadovauja Seimo kontrolierių įstaigos vadovas.

8 straipsnis.

Seimo kontrolierių įstaigos struktūrinių padalinių ir įstaigos tarnautojų kompetenciją nustato Seimo kontrolierių įstaigos reglamentas, kurį tvirtina Seimo kontrolierių įstaigos valdyba.

III. SEIMO KONTROLIERIŲ TYRIMO SRITYS BEI OBJEKTAI

9 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai tiria piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių įstaigų bei karinių ir joms prilygintų įstaigų pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo. Karinėms įstaigoms prilyginamos Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas ir jiems pavaldžios institucijos. Seimo kontrolierių, tiriančių piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių įstaigų, pasiskirstymą veiklos sritimis tvirtina Seimo kontrolierių įstaigos valdyba.

10 straipsnis.

Seimo kontrolierių įstaigos vadovas, perduodamas skundą kitam Seimo kontrolieriui Seimo kontrolierių įstatymo 7 straipsnyje išvardytais pagrindais, pirmiausia paveda skundą nagrinėti tos pačios kategorijos skundus tiriančiam Seimo kontrolieriui, o jeigu šis negali - bet kuriam kitam Seimo kontrolieriui.

11 straipsnis.

Pagal Seimo kontrolierių pavedimus atskirus tyrimo veiksmus gali atlikti jų padėjėjai.

IV. SEIMO KONTROLIERIŲ VEIKLOS IR KITOS GARANTIJOS

12 straipsnis.

Seimo kontrolierius, atlikdamas savo pareigas, turi teisę:

1) reikalauti nedelsiant pateikti informaciją, dokumentus ir medžiagą, būtiną jo funkcijoms atlikti, taip pat susipažinti su neskelbtinais bei valstybinę paslaptį sudarančiais dokumentais. Prireikus šiai teisei įgyvendinti pasitelkiami policijos pareigūnai ir surašomas atitinkamas aktas apie dokumentų paėmimą;

2) įeiti į kontroliuojamų įstaigų, organizacijų patalpas. Į karinių bei joms prilygintų įstaigų teritoriją ir patalpas įeinama lydint šių įstaigų pareigūnams;

3) reikalauti, kad pareigūnai, kurių veikla tiriama, pasiaiškintų raštu ar žodžiu;

4) dalyvauti Seimo, Vyriausybės, kitų valstybės bei savivaldybių institucijų posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su Seimo kontrolierių įstaigos veikla;

5) informuoti Seimą, Vyriausybę ar atitinkamos savivaldybės tarybą apie šiurkščius įstatymų pažeidimus arba įstatymų ar kitų teisės aktų trūkumus, prieštaravimus ar spragas;

6) siūlyti Seimui, Vyriausybei ar kitoms valstybės institucijoms, kad būtų pakeisti įstatymai ar kiti norminiai aktai, varžantys žmogaus teises ir laisves.

Šio straipsnio pirmosios dalies 1-4 punktuose išvardytas teises turi ir Seimo kontrolierių padėjėjai, Seimo kontrolieriaus pavedimu tirdami skundus.

13 straipsnis.

Seimo kontrolierius be Seimo sutikimo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ar suimtas, taip pat negali būti kitaip varžoma jo laisvė.

14 straipsnis.

Įeiti į Seimo kontrolieriaus tarnybines ar gyvenamąsias patalpas, daryti šiose patalpose, taip pat tarnybiniame automobilyje apžiūrą, kratą ar poėmį leidžiama tik tada, kai nustatyta tvarka yra iškelta baudžiamoji byla.

15 straipsnis.

Seimo kontrolieriaus darbo užmokestis negali būti mažesnis už Aukščiausiojo Teismo teisėjo vidutinį darbo užmokestį.

16 straipsnis.

Seimo kontrolieriai turi valstybės kontrolieriui įstatymų nustatytas socialines garantijas.

17 straipsnis.

Seimo kontrolierių įgaliojimai gali būti nutraukti tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Seimo kontrolierių įstatymo numatytais pagrindais.

V. SEIMO KONTROLIERIŲ ĮSTAIGOS VALDYBA

18 straipsnis.

Seimo kontrolierių įstaigos valdybą sudaro penki Seimo kontrolieriai.

Seimo kontrolierių įstaigos valdyba:

1) svarsto svarbiausius Seimo kontrolierių veiklos klausimus bei išklauso kitus Seimo kontrolierių teikiamus klausimus;

2) tvirtina Seimo kontrolierių pasiskirstymą veiklos sritimis;

3) išklauso Seimo kontrolierių įstaigos skyrių pranešimus darbo organizavimo klausimais;

4) tvirtina Seimo kontrolierių įstaigos reglamentą;

5) teikia siūlymus dėl Seimo kontrolierių įstaigos finansavimo;

6) tvirtina Seimo kontrolierių įstaigos struktūrą, etatų sąrašą bei atlyginimų koeficientus;

7) materialiai skatina Seimo kontrolierių įstaigos darbuotojus;

8) pritaria metinėms ataskaitoms;

9) siunčia Seimo kontrolierius bei įstaigos darbuotojus į užsienio komandiruotes ar stažuotes, taip pat į ilgesnes kaip vienas mėnuo komandiruotes ar stažuotes Lietuvoje.

19 straipsnis.

Valdybos posėdžiams pirmininkauja Seimo kontrolierių įstaigos vadovas, o jo nesant - vyriausias pagal amžių Seimo kontrolierius.

Seimo kontrolierių įstaigos valdyba savo kompetencijos klausimais leidžia nutarimus, kurie priimami valdybos narių balsų dauguma.

Seimo kontrolierių įstaigos valdybos darbo tvarką nustato Seimo kontrolierių įstaigos reglamentas.

VI. SEIMO KONTROLIERIŲ ĮSTAIGOS VADOVAS

20 straipsnis.

Seimo kontrolierių įstaigos vadovą Seimo Pirmininko teikimu skiria Seimas.

21 straipsnis.

Seimo kontrolierių įstaigos vadovas, be tiesioginių kontrolieriaus pareigų, atlieka ir šias funkcijas:

1) sušaukia valdybos posėdžius ir jiems pirmininkauja;

2) vadovauja įstaigos darbui ir atstovauja įstaigai;

3) Seimo kontrolierių teikimu priima ir atleidžia iš pareigų Seimo kontrolierių padėjėjus;

4) priima ir atleidžia kitus įstaigos darbuotojus;

5) prižiūri įstaigos darbuotojų darbą ir priima sprendimus Seimo kontrolierių įstaigos darbui gerinti;

6) nustato darbuotojų pareigines algas;

7) suteikia Seimo kontrolieriams ir darbuotojams atostogas;

8) sprendžia klausimus dėl darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, stažuočių ir komandiruočių Lietuvoje, jei stažuočių ir komandiruočių laikas ne ilgesnis kaip vienas mėnuo;

9) teikia valdybai tvirtinti Seimo kontrolierių įstaigos struktūrą, etatų sąrašą ir atlyginimų koeficientus;

10) skiria darbuotojams drausmines nuobaudas;

11) siūlo valdybai nustatyti darbuotojų atlyginimų priedus bei premijas;

12) sudaro laikinąsias darbuotojų darbo grupes tam tikriems klausimams operatyviai spręsti;

13) organizuoja metinių ataskaitų Seimui rengimą;

14) paveda laikinai eiti kitam kontrolieriui pareigas to kontrolieriaus, kuris dėl ligos, atostogų, išvykimo į užsienį ar kitų priežasčių negali eiti savo pareigų;

15) šio statuto 10 straipsnyje nustatyta tvarka paveda tirti konkretų skundą kitam Seimo kontrolieriui, jeigu privalantis tirti tą skundą kontrolierius dėl giminystės ryšių ar kitų priežasčių negali nešališkai jo ištirti.

22 straipsnis.

Įstaigos vadovas savo kompetenciją įgyvendina leisdamas įsakymus. Nesant įstaigos vadovo, jį pavaduoja vyriausias pagal amžių Seimo kontrolierius.

VII. SKUNDŲ PRIĖMIMAS IR TYRIMAS

23 straipsnis.

Seimo kontrolieriai priima tirti piliečių (fizinių asmenų) skundus dėl valdžios, valdymo ir karinių bei joms prilygintų institucijų, savivaldybių tarybų ir valdybų bei jų padalinių darbuotojų ar įgaliotų asmenų, atliekančių organizacines, tvarkomąsias ar administracines funkcijas, piktnaudžiavimo ir biurokratizmo.

Seimo kontrolieriai netiria Respublikos Prezidento, Seimo narių, Konstitucinio Teismo ir kitų teismų teisėjų veiklos, taip pat prokurorų, tardytojų ir kvotėjų procesinių veiksmų, Ministro Pirmininko, valstybės kontrolieriaus ir Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) bei savivaldybių tarybų ir jų valdybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos. Seimo kontrolieriai netiria skundų, kylančių iš darbo teisinių santykių, ir kitų skundų, kuriuos turi nagrinėti teismas, taip pat netikrina teismų priimtų sprendimų ir nuosprendžių pagrįstumo ir teisėtumo.

24 straipsnis.

Skundai paduodami raštu. Skundų registravimo bei apyvartos tvarką nustato Seimo kontrolierių įstaigos reglamentas.

Jeigu skundas gautas žodžiu, telefonu arba Seimo kontrolierius nustatė pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo požymius iš spaudos ir kitų visuomenės informavimo priemonių, Seimo kontrolieriai gali pradėti tyrimą savo iniciatyva.

25 straipsnis.

Skunde nurodoma:

1) adresatas - Seimo kontrolierius;

2) pareiškėjo vardas, pavardė ir adresas;

3) apskundžiamų pareigūnų vardai, pavardės ir pareigos, įstaiga, kurioje jie dirba;

4) skundžiamo sprendimo pavadinimas ir priėmimo data arba skundžiamų veiksmų apibūdinimas, jų padarymo laikas ir aplinkybės;

5) pareiškėjo pozicija;

6) suformuluotas prašymas Seimo kontrolieriui;

7) pridedamų dokumentų sąrašas;

8) skundo surašymo data ir pareiškėjo parašas.

Skundams paduoti nustatomas 3 mėnesių terminas nuo skundžiamų veiksmų padarymo.

Skundai, paduoti praėjus šiam terminui, taip pat anoniminiai skundai nenagrinėjami, jeigu Seimo kontrolierius nenusprendžia kitaip.

26 straipsnis.

Prie skundo gali būti pridedama:

1) skundžiamo sprendimo nuorašas;

2) turimi įrodymai ar jų aprašymas;

3) siūlomų apklausti asmenų sąrašas, nurodant jų adresus ir kokias aplinkybes kiekvienas iš jų gali patvirtinti.

27 straipsnis.

Seimo kontrolierius atsisako nagrinėti skundą ir ne vėliau kaip per 7 dienas grąžina jį pareiškėjui, jeigu:

1) padaro išvadą, kad skundo dalykas yra mažareikšmis;

2) skundas paduotas praėjus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 15 straipsnyje nurodytam terminui;

3) skunde nurodytų aplinkybių netiria Seimo kontrolieriai;

4) skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas arba yra nagrinėjamas teisme;

5) dėl skundo dalyko yra iškelta baudžiamoji byla ar vyksta parengtinis tardymas.

28 straipsnis.

Skundas, po ištyrimo paduotas pakartotinai, nenagrinėjamas, jeigu Seimo kontrolierius nenusprendžia kitaip.

29 straipsnis.

Jeigu pareiškėjui skundas grąžinamas, turi būti nurodyti atsisakymo jį nagrinėti pagrindai. Tais atvejais, kai skundas nepriskirtas Seimo kontrolierių kompetencijai, atsisakyme nagrinėti nurodoma, į kokią instituciją tuo klausimu galėtų kreiptis pareiškėjas.

Įstatymo nustatytos skundo formos nesilaikymas ar rekvizitų nenurodymas negali būti pagrindu atsisakyti nagrinėti skundą, išskyrus atvejus, kai neįmanoma pradėti tyrimo dėl duomenų trūkumo, o pareiškėjas atsisako juos pateikti.

30 straipsnis.

Nagrinėdamas skundą, Seimo kontrolierius turi teisę kreiptis į pareigūną, kurio veiklą nagrinėja, prašydamas šį pasiaiškinti. Tokį pasiaiškinimą pareigūnas privalo pateikti per 5 darbo dienas. Jeigu pasiaiškinimas nepateikiamas, Seimo kontrolierius turi teisę kreiptis į aukštesnįjį pareigūną (kolegialų organą), kuris privalo išreikalauti pasiaiškinimą arba pats paaiškinti per Seimo kontrolieriaus nustatytą terminą.

31 straipsnis.

Baigus nagrinėti skundą, surašoma pažyma, kurioje nurodoma tyrimo metu išaiškintos aplinkybės, surinkti įrodymai bei pareigūno veikos juridinis įvertinimas. Pažymą pasirašo Seimo kontrolierius. Su tyrimo rezultatais supažindinamas įstaigos, kurioje buvo atliekamas tyrimas, vadovas bei pareigūnas, kurio veiksmai buvo tiriami, ir skundo autorius.

32 straipsnis.

Skundas turi būti ištirtas ir pareiškėjui atsakyta per 1 mėnesį nuo skundo gavimo dienos. Prireikus Seimo kontrolierius tyrimo terminą gali pratęsti dar vienam mėnesiui. Apie tai informuojamas pareiškėjas.

33 straipsnis.

Atlikęs tyrimą, Seimo kontrolierius priima vieną iš šių sprendimų:

1) perduoti medžiagą tardymo institucijoms, kai aptinkami nusikaltimo požymiai;

2) pareikšti ieškinį teisme ir siūlyti atleisti iš užimamų pareigų kaltus piktnaudžiavimu ir biurokratizmu pareigūnus, išskyrus tuos, kuriuos skiria Respublikos Prezidentas arba skiria ar renka Seimas, bei siūlyti, kad būtų kompensuoti moraliniai ar materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė asmuo dėl pareigūnų padarytų pažeidimų;

3) pareikšti ieškinį teisme arba kreiptis į aukštesniąją instituciją, kad būtų panaikintas dėl pareigūno piktnaudžiavimo priimtas sprendimas;

4) siūlyti žinybos kolegialiai institucijai, tikrinamos įstaigos vadovui ar aukštesniajai institucijai skirti nusižengusiems pareigūnams drausmines nuobaudas;

5) atkreipti pareigūnų dėmesį į aplaidumą darbe, įstatymų nesilaikymą, tarnybinės etikos pažeidimą ar biurokratizmą;

6) atmesti skundą, kai nepasitvirtina jame nurodyti pažeidimai;

7) pranešti Seimui ar Respublikos Prezidentui apie ministrų ar kitų Seimui ar Respublikos Prezidentui atskaitingų pareigūnų padarytus pažeidimus.

VIII. METINIŲ ATASKAITŲ RENGIMO TVARKA

34 straipsnis.

Metinių ataskaitų rengimą organizuoja Seimo kontrolierių įstaigos vadovas. Praėjusių kalendorinių metų ataskaita rengiama kasmet ir iki kovo 15 dienos raštu pateikiama Seimui.

35 straipsnis.

Seimo kontrolieriai iki vasario 1 dienos parengia ir pateikia Seimo kontrolierių įstaigos vadovui informaciją apie savo veiklą. Gauta informacija apibendrinama ir parengiamas metinės ataskaitos projektas, kuriame pateikiama informacija apie tai, kuriose valstybės valdžios ir valdymo institucijose, savivaldybių tarybose ir valdybose, karinėse ir joms prilygintose įstaigose nustatyta daugiausia pareigūnų padarytų pažeidimų, kokios tų pažeidimų priežastys, kokie įstatymai ar kiti teisės aktai skatina piktnaudžiavimą ar biurokratizmą, kokių priemonių reikia imtis, kad sumažėtų pareigūnų piktnaudžiavimo bei biurokratizmo atvejų.

IX. SEIMO KONTROLIERIŲ VEIKLOS VIEŠUMAS

36 straipsnis.

Seimo kontrolieriai pagal pareigūnų veiklos tyrimo sritis arba, jų sutikimu, Seimo kontrolierių įstaigos atstovas viešiesiems ryšiams ir informacijai teikia informaciją spaudai ir kitoms visuomenės informavimo priemonėms apie pareigūnų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi arba biurokratizmo atvejus.

Neteikiama visuomenei informacija, kuri yra neskelbtina pagal Lietuvos Respublikos valstybinę paslaptį sudarančių žinių sąrašą.

37 straipsnis.

Seimo kontrolierių įstaigos atstovo viešiesiems ryšiams ir informacijai veiklos tvarka nustatoma Seimo kontrolierių įstaigos reglamente.

38 straipsnis.

Seimo kontrolierių įstaigos atstovas viešiesiems ryšiams ir informacijai turi fiksuoti skelbiamą spaudoje, per radiją ir televiziją informaciją, susijusią su Seimo kontrolierių veikla, jų priimtais sprendimais, ir apie tai nedelsdamas pranešti Seimo kontrolieriams pagal šių veiklos sritis.

39 straipsnis.

Seimo kontrolierių įstaiga leidžia informacinį biuletenį.

______________