Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 67, 119, 123, 141, 143 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO
PROJEKTO NR. XIP-1811(2)
2011 m. gruodžio 7 d. Nr. 1431
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2011 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. SV-S-1348 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Pritarti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67, 119, 123, 141, 143 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-1811(2) (toliau – Įstatymo projektas) tikslams – sudaryti prielaidas savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų veiklos efektyvumui, atskaitingumui ir teisėtumui užtikrinti, savivaldybių institucijų lankstesniam formavimui, aiškiau nustatyti jų įgaliojimus ir tiesioginę atsakomybę gyventojams ir valdžios institucijoms bei 1 ir 2 straipsniuose keičiamoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Žin., 1992, Nr. 33-1014) (toliau – keičiama Konstitucija) 67 straipsnio 12 punkto ir 119 straipsnio nuostatoms, kuriomis siūloma įteisinti tiesioginius merų rinkimus, tačiau nepritarti siūlomam vietos savivaldos modeliui, kad savivaldybės meras yra savivaldybės vykdomoji institucija, atskaitinga administracinio vieneto gyventojams ir savivaldybės tarybai, dėl toliau išdėstytų priežasčių.
Pagal keičiamos Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalį savivaldos teisė įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas. Pagal keičiamos Konstitucijos 119 straipsnio 3 dalį (Įstatymo projekto 2 straipsnis) savivaldybės meras būtų atskaitingas ne tik administracinio vieneto gyventojams, bet ir savivaldybės tarybai. Taigi Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti tokį teisinį reglamentavimą, pagal kurį savivaldybės tarybos ir mero tarpusavio santykiai būtų grindžiami vykdomųjų organų atskaitingumo atstovaujamiesiems organams ir savivaldybių tarybų viršenybės prieš joms atskaitingus vykdomuosius organus principais. Pažymėtina, kad teisės rinkti savivaldybės merą tiesiogiai suteikimas administracinio vieneto (toliau – savivaldybė) gyventojams suponuotų ir visiškai kitokį nei dabar savivaldybės mero statusą. Savivaldybės meras įgytų tiesioginį savivaldybės gyventojų mandatą (o ne išvestinį kaip šiuo metu, kai jį renka savivaldybės taryba), nes įgaliojimus įgytų tiesioginiu savivaldybės gyventojų sprendimu. Taigi pagrįsta manyti, kad ir savivaldybės gyventojų pasitikėjimas tiesiogiai išrinktu meru būtų didesnis. Atitinkamai savivaldybės meras privalo būti tiesiogiai atskaitingas jį išrinkusiems savivaldybės gyventojams. Tačiau nustačius jo, kaip vykdomosios institucijos, atskaitomybę ir savivaldybės tarybai būtų neaiškus santykis tarp tiesioginio atstovavimo jį išrinkusiems savivaldybės gyventojams ir jo atskaitomybės kitai savivaldybės institucijai, todėl dėl siūlomo reglamentavimo gali kilti abiejų išrinktų savivaldybės institucijų kompetencijos ir galių paskirstymo suderinimo problemų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime (Žin., 2003, Nr. 19-828) pažymėjo: savivaldybių taryboms atskaitingų vykdomųjų organų negalima traktuoti kaip tokių, per kuriuos teritorinės bendruomenės įgyvendina savivaldos teisę, t. y. kaip savivaldos institucijų, nes pagal Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalį savivaldos teisė įgyvendinama per savivaldybių tarybas; savivaldybių tarybos turi konstitucinę kompetenciją kontroliuoti šiuos vykdomuosius organus; vykdomieji organai negali pakeisti arba pajungti sau savivaldybių tarybų, diktuoti joms, vykdomųjų organų įgaliojimai negali dominuoti savivaldybių tarybų įgaliojimų atžvilgiu; savivaldybių taryboms atskaitingi vykdomieji organai pagal Konstituciją neturi teisės priimti sprendimų, kurie nebūtų grindžiami įstatymais, Vyriausybės ir (arba) atitinkamų savivaldybių tarybų sprendimais, taip pat tokių sprendimų, kurie savo teisine galia prilygtų savivaldybių tarybų sprendimams. Atsižvelgiant į tai, kas pažymėta šiame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime, ir į tai, kad savivaldos teisė įgyvendinama per savivaldybių tarybas, darytina išvada, kad daugelis žmonių lūkesčių, susijusių su tiesiogiai išrinktu savivaldybės meru, gali likti neįgyvendinti, nes savivaldybės meras, kaip vykdomoji institucija, negalės priimti sprendimų dėl esminių savivaldybės problemų, o tai gali lemti gyventojų nusivylimą tiesiogiai išrinktų savivaldybių merų veikla, mažesnį nei tikimasi gyventojų aktyvumą tiesioginiuose savivaldybių merų rinkimuose ir sukompromituoti pačią tiesioginių savivaldybių merų rinkimų idėją. Todėl pritartina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141, 143 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte Nr. XIP-3867 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1663 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl vietos savivaldos modelio ir tiesioginių merų rinkimų“ projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (Žin., 2009, Nr. 150-6722) Lietuvos Respublikos Seimui pateikto Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl vietos savivaldos modelio ir tiesioginių merų rinkimų“ projekto Nr. XIP-1582 I alternatyvoje siūlomoms esminėms vietos savivaldos modelio nuostatoms, pagal kurias savivaldybės atstovaujamoji institucija yra tiesiogiai išrinktas meras ir savivaldybės taryba, kad meras yra savivaldybės tarybos narys ir jos pirmininkas, organizuojantis savivaldybės tarybos darbą, kad meras yra savivaldybės vadovas. Šias nuostatas įtvirtinus Konstitucijoje, būtų sudarytos prielaidos įstatymu suteikti savivaldybės merui papildomų įgaliojimų, kuriuos šiuo metu vykdo savivaldybės taryba, o tai ne tik didintų savivaldybių merų atsakomybę sprendžiant esmines savivaldybių problemas, bet ir lemtų didesnį gyventojų susidomėjimą vietos savivalda, jos institucijų, atstovaujančių savivaldybės gyventojų interesams, veikla.
2. Nepritarti keičiamos Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalies (Įstatymo projekto 3 straipsnis) nuostatoms, kuriomis siūloma nustatyti, kad Vyriausybės atstovams gali būti pavesta atlikti ir valstybinio valdymo funkcijas. Tos pačios srities valdymo ir priežiūros funkcijų sutelkimas vienoje institucijoje sudarytų prielaidas neveiksmingam valdymo sprendimų priėmimo ir jų įgyvendinimo procesui, nes institucija, pati nustatydama privalomus vykdyti nurodymus ir kontroliuodama jų vykdymą, gali nepagrįstai didinti administracinę naštą kontroliuojamiems subjektams.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1998 m. vasario 18 d. nutarime (Žin., 1998, Nr. 18-435) yra konstatavęs, kad „savivaldybių veiklos administracinės priežiūros savarankiško konstitucinio instituto suliejimas su kitu institutu, o šiuo atveju tiesioginis inkorporavimas į vietinį valdymą neatitinka Konstitucijos 120 straipsnio antrosios dalies <...>“.
3. Pritarti:
3.1. keičiamos Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalyje (Įstatymo projekto 3 straipsnis) nustatytos Vyriausybės atstovų atliekamos priežiūros funkcijos išplėtimui ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui minėtoje straipsnio dalyje nustatyti, kokių kitų subjektų atžvilgiu Vyriausybės atstovai vykdytų įstatymų ir Vyriausybės sprendimų vykdymo priežiūrą, nes keičiamos Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalyje Vyriausybės atstovams jau nustatyta prižiūrėti, ar įstatymų ir Vyriausybės sprendimų laikosi savivaldybės;
3.2. Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos 2010 m. balandžio 21 d. išvadoje išdėstytoms pastaboms ir pasiūlymams dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67, 119, 122, 123, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIP-1811 išdėstytos nuostatos, kad savivaldybės meru galėtų būti renkamas tik Lietuvos Respublikos pilietis (Įstatymo projekto 2 straipsnis), ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2011 m. spalio 12 d. išvadoje Nr. XIP-1811(2) išdėstytoms pastaboms ir pasiūlymams.