LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL SMEGENŲ MIRTIES KRITERIJŲ IR JŲ NUSTATYMO TVARKOS PATVIRTINIMO
1998 m. gegužės 15 d. Nr. 259
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos
1998 05 15 įsakymu Nr. 259
1 priedas
Smegenų mirties kriterijai ir jų nustatymo tvarka
1. Smegenų mirtis yra visiška smegenų kamieno funkcionavimo baigtis (toliau tekste – smegenų mirtis), nors kai kurie organai bei jų sistemos dar funkcionuoja.
Ekskliuduojami: apsinuodiję ligoniai, veikiami farmakologinių preparatų – narkotikų, neuroleptikų, migdomųjų, raminamųjų, raumenų relaksantų, su sunkiais metaboliniais ir endokrininiais sutrikimais bei esantys hipotermijos būsenoje (kūno temperatūra žemesnė kaip 35 laipsniai).
Diagnozuojant smegenų mirtį, ligonis yra komos būklėje, jam atliekama dirbtinė plaučių ventiliacija, yra nustatytos komos priežastys, įrodytas negrįžtamas smegenų struktūrų pakenkimas.
Smegenų mirtis konstatuojama, jei gydant ligonį nustatomi ir ne mažiau kaip 24 val. nuo nustatymo pradžios išlieka šie kriterijai:
2. Visi septyni smegenų mirties kriterijai turi būti nustatyti ir patikrinti tyrimo pradžioje bei pakartoti po 12 ir 24 valandų.
2.1. Jei po 12 valandų suaugusiesiems elektroencefalogramoje registruojama izolinija, t. y. išnykusi smegenų elektrinė veikla, konstatuojama smegenų mirtis.
2.2. Konstatuojant smegenų mirtį vaikams iki 1 metų amžiaus, būtina 48 valandų stebėjimo trukmė ir elektroencefalogramoje turi būti registruojama izolinija.
3. Smegenų mirtį konstatuoja ir patvirtina 3 gydytojų konsiliumas: