LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJA

 

Į S A K Y M A S

DĖL DRAUDIMO ĮMONIŲ DRAUDIMO TECHNINIŲ ATIDĖJIMŲ LĖŠŲ INVESTAVIMO DYDŽIŲ

 

1997 m. birželio 27 d. Nr. 97

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 55 straipsnio 5 dalimi,

ĮSAKAU:

Patvirtinti draudimo įmonių draudimo techninių atidėjimų lėšų investavimo dydžius.

 

 

ŪKIO MINISTRAS,

PAVADUOJANTIS FINANSŲ MINISTRĄ                                                    VINCAS BABILIUS

______________

 


PATVIRTINTA

Finansų ministerijos 1997 m. birželio 27 d.

įsakymu Nr. 97

 

DRAUDIMO ĮMONIŲ DRAUDIMO TECHNINIŲ ATIDĖJIMŲ LĖŠŲ INVESTAVIMO DYDŽIAI

 

Draudimo įmonės, investuodamos draudimo techninių atidėjimų lėšas, vadovaujasi šiomis nuostatomis:

1. Į valstybės ir savivaldos institucijų obligacijas privalo investuoti ne mažiau kaip 60 procentų draudimo techninių atidėjimų lėšų, iš to skaičiaus į savivaldos institucijų obligacijas – ne daugiau kaip 10 procentų techninių atidėjimų lėšų.

2. Į įmonių obligacijas galima investuoti ne daugiau kaip 15 procentų draudimo techninių atidėjimų lėšų. Šios įmonės turi būti įtrauktos į Vertybinių popierių biržos oficialų sąrašą, o jų akcijos turi būti kotiruojamos Vertybinių popierių biržoje.

3. Į hipotekines paskolas galima investuoti ne daugiau kaip 15 procentų draudimo techninių atidėjimų lėšų. Į vieną objektą galima investuoti ne daugiau kaip 5 procentus draudimo techninių atidėjimų lėšų.

3.1. Užstatant nekilnojamąjį turtą, gali būti suteikiamos paskolos, kurių dydis yra ne didesnis kaip 75 procentų užstatyto turto vertės, nustatytos turto vertintojų.

3.2. Draudžiama teikti paskolas su draudimo įmone susijusiems asmenims:

3.2.1. draudimo įmonės ir jos dukterinių įmonių savininkams, turintiems jose akcijų, kurių nominali vertė sudaro ne mažiau kaip 10 procentų įmonės įstatinio kapitalo, jų sutuoktiniams, tėvams ir vaikams arba įmonės, kuriose minėti asmenys tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai įsigijo arba valdo daugiau kaip 20 procentų nuosavo kapitalo;

3.2.2. draudimo įmonės ir jos dukterinių įmonių valdybų nariams, revizoriams, administracijos ir filialų vadovams bei jų sutuoktiniams, tėvams ir vaikams arba įmonėms, kuriose minėti asmenys tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai įsigijo arba valdo daugiau kaip 20 procentų nuosavo kapitalo.

4. Į nekilnojamąjį turtą galima investuoti ne daugiau kaip 30 procentų draudimo techninių atidėjimų lėšų.

5. Į kotiruojamas Vertybinių popierių biržoje akcijas galima investuoti ne daugiau kaip 15 procentų draudimo techninių atidėjimų lėšų. Į vienos įmonės akcijas galima investuoti ne daugiau kaip 5 procentų draudimo techninių atidėjimų lėšų.

6. Į nekotiruojamas Vertybinių popierių biržoje akcijas galima investuoti ne daugiau kaip 2 procentus draudimo techninių atidėjimų lėšų. Investuoti galima tik gavus Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos leidimą.

7. Į terminuotus indėlius bankuose galima investuoti ne daugiau kaip 30 procentų draudimo techninių atidėjimų lėšų. Į vieną banką galima investuoti ne daugiau kaip 10 procentų draudimo techninių atidėjimų lėšų.

7.1. Draudimo įmonės gali investuoti draudimo techninių atidėjimų lėšas užsienio valiuta į Kanados, JAV, Austrijos, Belgijos, Danijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Airijos, Italijos, Liuksemburgo, Olandijos, Portugalijos, Ispanijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Šveicarijos, Australijos, Japonijos, Korėjos, Naujosios Zelandijos komercinius bankus, kurių kredito reitingai yra ne žemesni kaip Baa pagal „Moody’s“, BBB pagal „Standard and Poor’s“ ar kitų oficialių reitingų agentūrų atitinkamus įvertinimus. Užsienio šalies komercinio banko, į kurį draudimo įmonės investuoja draudimo techninių atidėjimų lėšas, aktyvai turi būti ne mažesni kaip 30 milijardų JAV dolerių ir kapitalas ne mažesnis kaip 1 milijardas JAV dolerių. Draudimo techninių atidėjimų lėšos gali būti investuojamos šiose užsienio šalyse į Draudimo įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytus objektus, gavus Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos leidimą.

7.2. Draudimo įmonės gali investuoti draudimo techninių atidėjimų lėšas į Lietuvos Respublikos komercinius bankus, kurie tenkina Lietuvos banko nustatytus bankų veiklos riziką ribojančių rodiklių reikalavimus ir kurių akcinis kapitalas nuo šių nuostatų patvirtinimo datos yra ne mažesnis kaip 50 mln. litų; nuo 1998 m. sausio 1 d. būtų ne mažesnis kaip 60 mln. litų; nuo 1999 m. sausio 1 d. būtų ne mažesnis kaip 80 mln. litų; nuo 2000 m. sausio 1 d. būtų ne mažesnis kaip 100 mln. litų.

7.3. Draudimo įmonėms nuo 1998 m. sausio 1 d. rekomenduotina investuoti draudimo techninių atidėjimų lėšas tik tuose Lietuvos Respublikos bankuose, kurie turės tarptautinius reitingus, o nuo 1999 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos komerciniams bankams bus taikomi privalomi minimalūs reitingo reikalavimai.

8. Ne mažiau kaip 50 procentų draudimo techninių atidėjimų lėšų turi būti investuojama į Draudimo įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytus objektus Lietuvos Respublikos teritorijoje. Draudimo įmonės pirmiausia nustato įstatinio kapitalo investavimo kryptis bei dydžius, po to – techninių atidėjimų investavimo kryptis bei dydžius.

9. Draudimo įmonės gali investuoti draudimo techninių atidėjimų lėšas į 7.1 punkte nurodytų šalių vertybinius popierius, kurių reitingas negali būti žemesnis kaip A pagal „Moody’s,“ „Standard and Poor’s“ ar kitų oficialių reitingų agentūrų atitinkamą įvertinimą. Tuo atveju, jeigu šie vertybiniai popieriai yra įvertinti kelių reitingo agentūrų, tai investuoti galima į tuos vertybinius popierius, kurių nors vienos reitingo įvertinimas yra ne žemesnis kaip A pagal „Standard and Poor’s“, „Moody’s“ ar kitų reitingų agentūrų atitinkamą įvertinimą.

10. Siekiant užtikrinti draudimo įmonės likvidumą, draudimo įmonės administracija nustato draudimo techninių atidėjimų dydį, laikomą draudimo įmonės atsiskaitomojoje sąskaitoje.

______________