LIETUVOS RESPUBLIKOS Miestų ir rajonų valstybinėms
FINANSŲ MINISTERIJA mokesčių inspekcijoms
Ministerijoms ir žinyboms
(pagal sąrašą)
DĖL ATVEŽTŲ ŽALIAVŲ BEI PREKIŲ APMOKESTINIMO
IR MATERIALINIŲ VERTYBIŲ PERKAINOJIMO
1991 m. vasario 7 d. Nr. 10N
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 50 „Dėl kai kurių prekių apmokestinimo“ nustatė, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. I-809 numatytą 14 procentų pridėtinį mokestį nuo 1991 m. vasario 11 d. moka įmonės, parduodančios privačių įmonių (individualių įmonių, ūkinių bendrijų bei akcinių bendrovių) ir atskirų asmenų atvežtas iš TSRS ir kitų užsienio valstybių žaliavas bei prekes be jų technologinio ar kulinarinio perdirbimo.
Priimant parduoti šias prekes, turi būti nustatytąja tvarka nurodoma, iš kur jos atvežtos.
Pridėtinis mokestis skaičiuojamas nuo pardavimo kainos ir mokamas į biudžetą ta pačia tvarka kaip apyvartos mokestis ir įskaitomas į biudžeto pajamų 3 straipsnio „Akcizai“ (apyvartos mokestis) 21 paragrafą „Pridėtinis 14 % mokestis“.
Apyskaitos atitinkamai valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiamos ir mokestis sumokamas į biudžetą ne vėliau sekančio mėnesio 23 dienos.
Minėtu nutarimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė taip pat nustatė, kad Lietuvos Respublikos valstybiniams valdymo organams pakeitus materialinių vertybių kainas, valstybinės prekybos ir vartotojų kooperacijos prekybos įstaigose, valstybinėse tiekimo bei buitinio gyventojų aptarnavimo įmonėse bei organizacijose materialinių vertybių likučiai perkainojami, o perkainojimo skirtumas įskaitomas į šių įmonių bei organizacijų įstatinį fondą, neatsižvelgiant į tai, ar perkainojamos materialinės vertybės įsigytos iš savų lėšų ar panaudojus kreditą. Sutartinėmis ir rinkos kainomis įsigyjamos materialinės vertybės neperkainojamos.
Kitų ūkio šakų įmonėse ir organizacijose materialinės vertybės neperkainojamos, išskyrus auksą, sidabrą, platiną ir platinos grupės metalus, kurių perkainojimo skirtumas taip pat įskaitomas į šių įmonių bei organizacijų įstatinį fondą.
Tokiu būdu netenka galios Finansų ministerijos 1990 m. gruodžio 27 d. raštas Nr. 05-69 „Dėl naftos produktų likučių perkainojimo“, o 1990 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. 05-71 „Dėl akcizų už naftos produktus“ 4 ir 5 pastraipas išdėstyti sekančiai: „Naftos produktų likučiai 1991 m. sausio 1 d., esantys naftos produktų tiekimo įmonėse, perkainojami ir perkainojimo skirtumas įskaitomas į šių įmonių įstatinį fondą“.