Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS vietos savivaldos Įstatymo 26 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-4311
2012 m. birželio 27 d. Nr. 758
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5‑97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2012 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. SV-S-1607 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-4311 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
Siekiant Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyto Įstatymo projekto tikslo, Įstatymo projekte siūloma numatyti galimybę savivaldybės tarybos nariui raštu atsisakyti atlyginimo už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ir dirbti savivaldybės taryboje visuomeniniais pagrindais. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55‑1048; 2008, Nr. 113-4290) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Konstitucinis Teismas ne kartą (inter alia 2001 m. gruodžio 18 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimuose) yra konstatavęs, kad konstitucinė teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą susijusi ir su vienu iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, t. y. su konstituciniu teisėtų lūkesčių apsaugos principu. Jei valstybės tarnautojui (ar kitam darbuotojui) teisės aktuose nustatytas tam tikras užmokestis už darbą, jis turi būti mokamas nustatytą laiką, ir valstybės tarnautojai (taip pat kiti darbuotojai) turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendintos. Taigi teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų ir principų, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir lūkesčių. Pažymėtina, kad savivaldybės tarybos nario atlyginimas apima ne tik pinigų sumą, išmokamą savivaldybės tarybos nariui, bet ir gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Dalį šių sumų savivaldybės institucija, mokanti atlyginimą savivaldybių tarybų nariams, sumoka šių savivaldybių tarybų narių vardu kaip mokesčius išskaičiuojanti institucija, o dalį įmokų sumoka tiesiogiai kaip darbdavys – draudėjas pagal socialinio draudimo nuostatas. Todėl savivaldybės tarybos nariui atsisakius atlyginimo susidarytų situacija, kad atlyginimas jam nebūtų skaičiuojamas ir išmokamas, nebūtų mokami ir teisės aktų nustatyti privalomi mokesčiai ir valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Taigi savivaldybės tarybos narys, atsisakęs atlyginimo už darbą, prarastų teisę į visas su tuo susijusias valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo garantijas – taip būtų pažeistas konstitucinis teisėtų lūkesčių apsaugos principas; be to, dėl tokios teisinės situacijos neteisėtai sumažėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos, nes siūlomas teisinis reguliavimas sudaro sąlygas savivaldybės tarybos nariui atsisakyti ne tik jam priklausančios išmokėti atlyginimo dalies, bet ir draudėjo (šiuo atveju – savivaldybės administracijos) mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų.
Taigi pripažįstant, kad savivaldybės tarybos narys, kaip ir kiekvienas asmuo, turi teisę elgtis su jam priklausančia nuosavybe kaip tinkamas, vis dėlto manytina, kad savivaldybės tarybos narys gali atsisakyti tik jam priskaičiuoto ir išmokamo atlyginimo, nuo kurio sumokėti visi mokesčiai ir kiti privalomi atskaitymai. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos administraciniai teismai (pavyzdžiui, Panevėžio administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-307-552-2011).
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektas turėtų būti patikslintas – nustatyta galimybė savivaldybės tarybos nariui savanoriškai atsisakyti tik jam priskaičiuoto ir išmokamo atlyginimo, nuo kurio sumokėti visi privalomi mokesčiai ir valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
2. Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2012 m. gegužės 16 d. išvados Nr. XIP-4311 1–4 punktuose pateiktoms pastaboms.