LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VILNIAUS KOLEGIJOS STATUTO PATVIRTINIMO
2007 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 949
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715) 8 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 949
VILNIAUS KOLEGIJOS STATUTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vilniaus kolegija (toliau vadinama – kolegija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla, kurioje vyrauja neuniversitetinės studijos, plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai, taikomoji mokslinė veikla ir profesionalusis menas.
2. Kolegijos steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kolegija įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 1000 „Dėl valstybinių Alytaus, Kauno, Utenos ir Vilniaus kolegijų steigimo“ (Žin., 2000, Nr. 73-2254), reorganizavus Vilniaus aukštesniąją elektronikos, Vilniaus aukštesniąją ekonomikos ir Vilniaus aukštesniąją prekybos mokyklas.
3. Kolegija yra viešasis juridinis asmuo, teisinė forma – valstybės biudžetinė įstaiga. Kolegija turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715) (toliau vadinama – Aukštojo mokslo įstatymas) nustatytą specialųjį statusą.
4. Kolegijos valstybinį reguliavimą teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei Švietimo ir mokslo ministerija. Kolegija turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu, sąskaitas Lietuvos Respublikos ir užsienio bankuose. Kolegija ir jos padaliniai gali turėti emblemas, vėliavas ir kitą atributiką, kurios naudojimo nuostatus tvirtina Kolegijos akademinė taryba (toliau vadinama – Akademinė taryba). Kolegijos buveinės adresas – J. Jasinskio g. 15, LT-01111, Vilnius.
5. Kolegija turi akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklos autonomiją, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve ir apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Aukštojo mokslo įstatymo ir kitų įstatymų bei Vilniaus kolegijos statuto (toliau vadinama – šis Statutas, Statutas). Kolegija yra paramos gavėja.
II. KOLEGIJOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR VEIKLOS SRITYS
7. Pagrindinis kolegijos tikslas – rengti aukštąjį išsilavinimą turinčius fizinių, technologijos, socialinių, biomedicinos, humanitarinių mokslų ir meno sričių specialistus, laiduoti modernų ir Europos aukštojo mokslo erdvės reikalavimus atitinkantį studijų procesą aktyviai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais; ugdyti bendruosius studentų gebėjimus ir pilietines vertybines nuostatas, būtinas kolegijos absolventų darbui ir tęstinėms studijoms.
8. Kiti kolegijos tikslai:
8.1. sudaryti sąlygas asmeniui įgyti aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančius Lietuvos ūkio reikmes, mokslo, naujausių technologijų ir profesionalaus meno lygį;
8.2. plėtoti reikiamą taikomąją mokslinę veiklą ir tyrimus, konsultuoti savivaldybių institucijas ir ūkio subjektus;
8.3. sudaryti tęstinio mokymosi sąlygas, talkinti ūkio subjektams organizuojant asmenų profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir perkvalifikavimą, įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą;
8.4. ugdyti švietimui ir kultūrai imlius specialistus, gebančius savarankiškai dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis, pasirengusius integruotis į Lietuvos ir tarptautinę bendruomenę;
9. Kolegijos uždaviniai:
9.1. sudaryti vienodas sąlygas asmenims, siekiantiems aukštojo išsilavinimo, nepaisant lyties, amžiaus, etninės priklausomybės, religijos, politinių pažiūrų, negalios, socialinės padėties;
11. Kolegijos veiklos rūšys (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių):
12. Kolegija gali sudaryti bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo ir studijų bei kitomis institucijomis, taip pat piliečiais studijų, mokslo taikomųjų tyrimų, kvalifikacijos tobulinimo, studentų ir dėstytojų akademinių mainų, kitais klausimais.
13. Kolegija turi teisę atlikti mokslinius tyrimus ir verstis mokslo taikomąja veikla pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais bei juridiniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio valstybių studijų ir mokslo programose.
III. KOLEGIJOS STRUKTŪRA, VALDYMAS IR SAVIVALDOS INSTITUCIJOS
17. Kolegijos struktūrą sudaro šie padaliniai: Elektronikos ir informatikos fakultetas, Ekonomikos fakultetas, Verslo vadybos fakultetas, Sveikatos priežiūros fakultetas, Agrotechnologijų fakultetas, Pedagogikos fakultetas, Dizaino ir technologijų fakultetas, Menų fakultetas. Kolegija turi atitinkamų studijų krypčių reglamentų nustatytų kvalifikacijų akademinį ir profesinį personalą, bibliotekų, mokomųjų ir informacinių priemonių kompleksų, kurių reikia atitinkamoms studijų programoms įgyvendinti. Kolegijos struktūrą ir jos pakeitimus inicijuoja ir šio Statuto pakeitimus nustatytąja tvarka teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Akademinė taryba.
18. Kolegijoje veikia Akademinė taryba, Kolegijos taryba ir savivaldos institucijos fakultetuose, kurių veiklą reglamentuoja jų nuostatai. Asociacijos ir politinės organizacijos savivaldoje nedalyvauja.
19. Akademinė taryba yra aukščiausioji kolegijos akademinės savivaldos institucija. Įsigalioję jos nutarimai privalomi visiems kolegijos dėstytojams, kitiems darbuotojams ir studentams.
20. Akademinė taryba atlieka šias funkcijas:
20.3. kolegijos direktoriaus teikimu tvirtina direktoriaus pavaduotoją akademinei veiklai, dekanus, prodekanus ir katedrų vedėjus;
20.7. svarsto taikomųjų mokslinių tyrimų, taikomosios mokslinės veiklos ir profesionalaus meno plėtros programas;
20.8. nagrinėja kolegijos plėtros perspektyvinio plano projektą ir, gavusi Kolegijos tarybos pritarimą, teikia jį Švietimo ir mokslo ministerijai;
20.9. svarsto metines kolegijos direktoriaus ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas, jų įvykdymo ataskaitas ir, gavusi Kolegijos tarybos pritarimą, jas tvirtina;
20.10. tvirtina Kolegijos vidaus tvarkos taisykles ir kolegijos akademinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus, Kolegijos dėstytojų etikos kodeksą ir Kolegijos studentų etikos kodeksą;
20.11. šaukia kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems kolegijos veiklos klausimams aptarti, kai to reikalauja daugiau nei pusė visų Akademinės tarybos narių. Apie susirinkimo vietą, laiką ir darbotvarkę bendruomenės nariai turi būti informuoti raštu ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki posėdžio dienos;
21. Akademinė taryba atlieka šias pareigas:
21.1. informuoja kolegijos bendruomenę apie savo sprendimus viešai skelbimų lentoje ir kolegijos interneto tinklalapyje ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo;
22. Akademinė taryba turi šias teises:
24. Akademinę tarybą sudaro:
24.3. Kolegijos studentų atstovybės (toliau vadinama – Studentų atstovybė) skirti atstovai (po vieną iš kiekvieno fakulteto), kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų Akademinės tarybos narių;
27. Akademinė taryba tvirtina savo veiklos reglamentą ir renka Akademinės tarybos pirmininką. Kolegijos direktorius negali būti renkamas Akademinės tarybos pirmininku. Akademinės tarybos pirmininko kadencija trunka tiek, kiek tęsiasi jį išrinkusios Akademinės tarybos įgaliojimai.
28. Jeigu Akademinės tarybos pirmininkas netinkamai vykdo Akademinės tarybos veiklos reglamente numatytas pareigas, jis gali būti atšauktas iš pirmininko pareigų nepasibaigus kadencijos laikui. Jeigu Akademinės tarybos narys netinkamai vykdo Akademinės tarybos veiklos reglamente numatytas pareigas, Akademinės tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į jį skyrusią instituciją su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) Akademinės tarybos narį ir vietoj jo skirti (išrinkti) kitą asmenį. Sprendimai dėl akademinės tarybos nario arba pirmininko atšaukimo iš pareigų priimami, jeigu už juos balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai visų Akademinės tarybos narių.
29. Akademinės tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per mokslo metus. Posėdžius šaukia Akademinės tarybos pirmininkas. Apie posėdžio vietą, laiką ir darbotvarkę Akademinės tarybos nariai turi būti informuoti ne vėliau kaip prieš mėnesį iki posėdžio dienos. Neeilinis Akademinės tarybos posėdis šaukiamas ne vėliau kaip per mėnesį po siūlymo jį surengti pateikimo Akademinės tarybos pirmininkui, kai to reikalauja ne mažiau kaip trečdalis Akademinės tarybos narių. Neeiliniam posėdžiui pirmininkauja neeilinio posėdžio pirmininku išrinktas Akademinės tarybos narys.
31. Kolegijos taryba atlieka šias funkcijas:
31.2. teikia siūlymus dėl studijų, taikomųjų mokslinių tyrimų bei meninės veiklos ir jų plėtros programų, taip pat dėl struktūros pakeitimų, kurių reikia toms programoms įgyvendinti;
31.4. prieš 2 mėnesius iki kadencijos pabaigos arba nutrūkus įgaliojimams nepasibaigus kadencijai, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais skelbia Akademinės tarybos ir kolegijos direktoriaus rinkimus;
31.5. svarsto ir parengia išvadas dėl metinių kolegijos direktoriaus ataskaitų, metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų;
31.6. vertina, kaip kolegija vykdo savo uždavinius, kaip prisideda prie valstybės ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros;
31.7. vertina, kaip naudojamas kolegijos turtas, jai skirtos valstybės ir kitos gautos lėšos; gali siūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai inicijuoti kolegijos ūkinės ir finansinės veiklos auditą;
32. Kolegijos taryba atlieka šias pareigas:
32.2. apie savo veiklą Kolegijos tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka kasmet informuoja Akademinę tarybą, kolegijos akademinę bendruomenę ir visuomenę;
33. Kolegijos taryba turi šias teises:
33.1. gauti iš kolegijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos informaciją, kurios reikia jos funkcijoms atlikti;
34. Kolegijos taryba sudaroma iš 12 narių 4 metų kadencijai. Kolegijos taryba formuojama iš 3 dalių: 4 narius skiria Akademinė taryba; 4 (ne kolegijos darbuotojus), atstovaujančius mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, vietos savivaldos ar valstybės valdymo institucijoms, skiria švietimo ir mokslo ministras; 4 narius bendru sutarimu skiria kolegijos direktorius ir švietimo ir mokslo ministras. Tarp Akademinės tarybos skirtų narių turi būti kolegijos direktorius ir ne mažiau kaip vienas studentų atstovas, išrinktas Studentų atstovybės. Švietimo ir mokslo ministras įsakymu tvirtina Kolegijos tarybos sudėtį ir, atsižvelgdamas į kolegijos direktoriaus siūlymą, skiria jos pirmininką. Kolegijos tarybos pirmininku negali būti kolegijoje dirbantis asmuo.
35. Kolegijos tarybos nariais negali būti Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
36. Kolegijos taryba tvirtina Kolegijos tarybos darbo reglamentą. Sprendimus ji priima visų savo narių balsų dauguma. Kolegijos tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 jos narių.
37. Kolegijos tarybos posėdžiai kviečiami jos pirmininko arba ne mažiau kaip 1/3 narių iniciatyva ne rečiau kaip 2 kartus per mokslo metus.
38. Jeigu Kolegijos tarybos narys netinkamai vykdo Kolegijos tarybos darbo reglamente numatytas joje pareigas, Kolegijos tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į švietimo ir mokslo ministrą, Akademinę tarybą ar kolegijos direktorių su prašymu atšaukti jų paskirtą (išrinktą) Kolegijos tarybos narį. Kolegijos direktorius, gavęs Akademinės tarybos pritarimą, turi teisę pateikti švietimo ir mokslo ministrui prašymą pakeisti Kolegijos tarybos pirmininką.
39. Kolegijos direktorius vadovauja kolegijai, veikia jos vardu ir atstovauja jai. Kolegijos direktorius atlieka šias funkcijas:
39.1. atsako už tai, kad kolegijos veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, šį Statutą, kitus teisės aktus;
39.3. priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia konkursus dėstytojų pareigoms eiti, skiria į šias pareigas ir atleidžia iš jų;
39.5. skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai skelbia skelbimų lentoje;
39.6. atsako už kolegijos finansinę veiklą, tinkamą turto ir lėšų valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;
39.7. per 4 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos viešai skelbia kolegijos interneto tinklalapyje ir teikia Kolegijos tarybai, Akademinei tarybai bei Švietimo ir mokslo ministerijai metinę kolegijos veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos vykdymo ataskaitą;
39.8. koordinuoja kolegijos bendradarbiavimą su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio institucijomis bei socialiniais partneriais;
40. Kolegijos direktorius atlieka šias pareigas:
41. Kolegijos direktorius įsakymu dalį savo funkcijų (išskyrus tas funkcijas, kurias privalo atlikti pats įstaigos vadovas) gali pavesti savo pavaduotojams.
42. Kolegijos direktorių Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka Kolegijos taryba. Išrinktu laikomas kandidatas, už kurį balsavo ne mažiau kaip pusė visų Kolegijos tarybos narių. Konkurse kolegijos direktoriaus pareigoms eiti gali dalyvauti organizacinį ir pedagoginį darbą dirbęs asmuo, paprastai turintis mokslo laipsnį.
Kolegijos direktorius pradeda eiti pareigas, kai jį patvirtina švietimo ir mokslo ministras.
43. Jeigu visų Akademinės tarybos narių balsų dauguma motyvuotai nepatvirtinama kolegijos direktoriaus metinė ataskaita arba metinės pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, taip pat jeigu nustatoma, kad kolegijos direktorius šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus arba šį Statutą, Kolegijos tarybos siūlymu švietimo ir mokslo ministras gali atleisti kolegijos direktorių iš pareigų kadencijai nepasibaigus ir įpareigoti Kolegijos tarybą skelbti naujo kolegijos direktoriaus rinkimus. Švietimo ir mokslo ministras, atšaukęs kolegijos direktorių iš pareigų, iki naujo direktoriaus išrinkimo paveda jo pareigas laikinai eiti vienam iš Akademinės tarybos narių.
44. Direktoratas yra kolegijos direktoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija, svarstanti ir sprendžianti einamuosius akademinius, organizacinius, ūkinius ir kitus klausimus. Direktorato sudėtį įsakymu tvirtina kolegijos direktorius.
45. Fakultetas yra kolegijos padalinys, atsakingas už giminingų studijų krypčių studijų, mokslo taikomųjų tyrimų ir (ar) meninės veiklos organizavimą, akademinės veiklos kokybės užtikrinimą, fakulteto veiklos planavimą. Fakultetą sudaro fakulteto katedros, laboratorijos, centrai, skyriai, kitos tarnybos.
47. Fakulteto taryba yra aukščiausioji fakulteto savivaldos institucija. Fakulteto tarybos nariai yra kolegijos dėstytojai, kurių pagrindinė pedagoginė veikla yra tame fakultete. Fakulteto studentų atstovybė skiria savo atstovus į fakulteto tarybą. Studentų atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų fakulteto tarybos narių.
48. Fakulteto taryba:
49. Fakulteto tarybos pirmininką renka fakulteto tarybos nariai ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai. Fakulteto dekanas ar prodekanai negali būti renkami fakulteto tarybos pirmininku.
50. Fakulteto tarybos posėdžius šaukia fakulteto tarybos pirmininkas ne rečiau kaip 2 kartus per semestrą. Neeilinis fakulteto tarybos posėdis šaukiamas pareikalavus 1/3 fakulteto tarybos narių. Posėdis, pateikus siūlymus, šaukiamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų.
51. Fakulteto tarybos nutarimai priimami atviru ar slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių.
52. Fakulteto dekanas atlieka šias funkcijas:
52.1. koordinuoja ir organizuoja studijų procesą fakultete, įgyvendina Akademinės tarybos, fakulteto tarybos nutarimus ir vykdo kolegijos direktoriaus įsakymus;
52.2. pagal kompetenciją duoda nurodymus, privalomus visiems fakulteto dėstytojams, kitiems darbuotojams ir studentams;
52.4. plėtoja fakulteto bendradarbiavimą su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio institucijomis;
53. Fakulteto dekanas atlieka šias pareigas:
55. Dekanatas yra dekano vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Dekanatas svarsto ir priima fakulteto kompetenciją atitinkančių organizacinių, studijų, ūkio ir kitų klausimų sprendimus, koordinuoja fakulteto padalinių darbą, teikia siūlymus Akademinei tarybai ir kolegijos direktoriui. Dekanatą sudaro dekanas, prodekanai, katedrų vedėjai ir kitų fakulteto padalinių vadovai.
56. Katedra yra pagrindinis studijų, taikomųjų mokslinių tyrimų ir (ar) meninės veiklos organizatorius ir vykdytojas.
57. Katedra atlieka šias funkcijas:
57.1. organizuoja savo narių metodinį darbą, taikomuosius mokslinius tyrimus ir (ar) meninę veiklą ir atsako už ją;
57.2. sudaro dalykų studijų programas, atsako už jų vykdymo kokybę, rūpinasi metodinės medžiagos ir renginių tobulinimo, mokymo priemonėmis, teikia siūlymus dėl studijų plano ir programų;
57.5. planuoja ir analizuoja katedros dėstytojų dalykinės, pedagoginės, vadybinės kvalifikacijos tobulinimą;
57.6. bendradarbiauja su socialiniais partneriais ir teikia kolegijos vadovybei projektus bendradarbiavimo sutartims sudaryti;
58. Katedros sudėtį kiekvienais mokslo metais fakulteto dekano teikimu tvirtina kolegijos direktorius įsakymu.
IV. KOLEGIJOS PERSONALAS
61. Kolegijos personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracijos ir kiti darbuotojai. Su kolegijos darbuotojais sudaromos darbo sutartys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir jiems užtikrinamos šių įstatymų ir kitų teisės aktų numatytos darbo sąlygos ir socialinės garantijos.
62. Kolegijos direktorius turi teisę kviestis dirbti Lietuvos ir kitų valstybių mokslo ir studijų įstaigų darbuotojus, įvairių sričių specialistus. Asmuo, norintis dirbti kolegijoje, kaip nepagrindinėje darbovietėje, kartu su prašymu privalo nurodyti savo pareigas pagrindinėje ir visose nepagrindinėse darbovietėse.
63. Kolegijos dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius ir asistentas. dėstytojai, turintys mokslo laipsnį, be pedagoginio darbo, turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir (ar) taikomojoje mokslinėje veikloje, taip pat metodinėje veikloje; meno studijų dėstytojai – mokslinėje ir (ar) profesionalioje meninėje, taip pat metodinėje veikloje. Kvalifikacinius dėstytojų ir mokslo darbuotojų (išskyrus mokslininkus stažuotojus) pareigybių reikalavimus, konkursų šias pareigas eiti organizavimo, dėstytojų ir mokslo darbuotojų (išskyrus mokslininkus stažuotojus) atestavimo tvarką nustato Kolegijos konkursų eiti dėstytojų pareigas organizavimo ir dėstytojų atestavimo nuostatai, kuriuos tvirtina Akademinė taryba.
64. Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Šie asmenys turi atitikti profesoriaus pareigų reikalavimus. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, formuoti mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose. Profesoriaus pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje ir (ar) formuoti meno mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus.
65. Docento pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Šie asmenys turi atitikti docento pareigų reikalavimus. Akademinės tarybos pritarimu į docento pareigas kolegijoje ne daugiau kaip vienai kadencijai gali būti priimamas asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose. Docento pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje.
66. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą.
67. Į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Asistentas turi dėstyti studentams ir vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.).
68. Mokslo darbuotojai yra mokslininkai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo pareigas, taip pat asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą ir einantys jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas. Mokslo darbuotojai dalyvauja studijų procese Akademinės tarybos nustatyta tvarka.
70. Į kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pagrindines pareigas (išskyrus mokslininkus stažuotojus) asmenys skiriami viešo konkurso būdu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai. Prieš 2 mėnesius iki pasibaigiant kolegijos dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijai skelbiamas viešas konkursas šias pareigas eiti. Jame gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Kiti kolegijos darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo įstatymų nustatyta tvarka.
71. Akademinės tarybos sprendimu gali būti rengiama neeilinė kolegijos dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestacija. Neatestuotas dėstytojas ar mokslo darbuotojas atleidžiamas iš pareigų įstatymų numatyta tvarka.
72. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ar mokslo darbuotojai gali dirbti kolegijoje, jeigu Akademinė taryba pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis Akademinės tarybos sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai.
73. Kolegijos direktorius ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui nepagrindinėms pareigoms gali be konkurso priimti dėstytojus dirbti pedagoginį darbą pagal terminuotą darbo sutartį. Šiems dėstytojams netaikomas reikalavimas vykdyti mokslinius tyrimus.
74. Kolegija turi administraciją, būtiną jos ir jos akademinių padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, taip pat kitų darbuotojų, kurių reikia kolegijos akademinės bei ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Administraciją sudaro kolegijos ir jos akademinių padalinių vadovai bei vadovų pavaduotojai. Kitų (ne administracijos) kolegijos darbuotojų skaičių, pareigas ir funkcijas nustato pati kolegija.
75. Į kolegijos ir jos akademinių padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas paprastai renkami (skiriami) ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresni kaip 65 metų asmenys gali būti renkami (skiriami) į kolegijos ir jos padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas, jeigu tam pritaria Kolegijos taryba, Akademinė taryba ir Studentų atstovybė. Vyresni kaip 65 metų asmenys, kurie eina kolegijos ar jos padalinių vadovų ar šių vadovų pavaduotojų pareigas ir kurių kadencija dar nėra pasibaigusi, gali dirbti iki kadencijos pabaigos.
76. Kolegija gali ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui kviesti dėstytojus ir mokslo darbuotojus iš kitų valstybių dirbti pagal terminuotą darbo sutartį pedagoginį ar (ir) mokslinį darbą. Kviestiniams dėstytojams ar mokslininkams netaikoma Statute numatyta skyrimo į pareigas tvarka.
77. Kolegijos dėstytojai kartą per 5 metus gali būti atleidžiami ne ilgesniam kaip metų laikotarpiui nuo pedagoginio darbo atlikti mokslinius tyrimus ir tobulinti mokslinę ir profesinę kvalifikaciją. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
78. Kolegijos dėstytojo teisės:
78.4. išvykti laikinai stažuotis arba dirbti pedagoginį ar mokslinį tiriamąjį darbą kitose mokyklose (šalyje ir užsienyje);
79. Kolegijos dėstytojo pareigos:
80. Kolegijos dėstytojų teises ir pareigas kolegijoje nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Statutas ir kolegijos direktoriaus patvirtintas dėstytojo pareigybės aprašymas.
V. STUDIJOS
83. Kolegijoje vykdomos nuosekliosios ir nenuosekliosios studijos, taip pat kursai ir paskaitų ciklai profesinei kvalifikacijai tobulinti. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kolegijoje gali būti vykdomos pagrindinio profesinio mokymo programos.
84. Nuosekliosios studijos kolegijoje vyksta pagal studijų programas, kurias tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija Akademinės tarybos teikimu. Kolegija Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka studijų programas periodiškai teikia vertinti Studijų kokybės vertinimo centrui.
85. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kolegijai gali būti suteikta teisė organizuoti tam tikros krypties universitetines studijas. Šiuo atveju ne mažiau kaip pusę studijų programų apimties turi dėstyti mokslininkai ir (ar) pripažinti menininkai.
86. Pagrindinės nuosekliųjų studijų formos yra šios: dieninė, vakarinė ir neakivaizdinė. Konkrečios nuosekliųjų studijų krypties formas, dėstomus dalykus ir jų santykį, trukmę nustato atitinkamos studijų krypties reglamentas.
87. Asmeniui, išėjusiam nuosekliųjų studijų programą, išduodamas tai patvirtinantis nustatytosios formos aukštojo mokslo diplomas. Asmeniui, studijavusiam kolegijoje pavienius dalykus arba dalykų ciklą, bet neišėjusiam kurios nors nuosekliųjų studijų visos programos, taip pat studijavusiam nenuosekliosiose studijose, išduodamas tai patvirtinantis kolegijos nustatytos formos pažymėjimas.
88. Kolegijoje dėstoma ir studijuojama lietuvių kalba, išskyrus tuos atvejus, kai:
88.2. paskaitas skaito ar kitus akademinius užsiėmimus veda užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai, kiti užsienio organizacijų specialistai;
89. Studentai į nuosekliųjų studijų pirmą kursą priimami pagal kolegijos direktoriaus patvirtintas ir su Švietimo ir mokslo ministerija suderintas taisykles, taip pat ne vėliau kaip prieš 2 metus iki priėmimo pradžios su Švietimo ir mokslo ministerija suderintas studentų priėmimo į neuniversitetines studijas sąlygas.
90. Asmenys į kitas studijų ir mokymo programas, kurios nenurodytos Statuto 89 punkte, priimami kolegijos nustatyta tvarka.
91. Kolegijoje Studijų reglamento nustatyta tvarka gali būti sudarytos sąlygos studentams studijuoti individualiai pagal suderintą studijų planą.
92. Kolegijoje Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka gali būti įskaitomi studijų kitose aukštosiose mokyklose rezultatai.
93. Kolegijoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti vykdomos studijos pagal kitų aukštųjų mokyklų studijų programas, jeigu tose valstybėse yra nacionalinė vertinimo (akreditavimo) sistema, pagal kurią įvertintos (akredituotos) tos aukštosios mokyklos arba jų programos.
94. Visuomenės ir ūkio poreikiams tenkinti kolegija gali organizuoti tęstines studijas asmenims perkvalifikuoti, jų kvalifikacijai ir profesiniams įgūdžiams tobulinti. Šios studijos vykdomos pagal nuosekliųjų arba nenuosekliųjų studijų programas studijų sutartyse nustatytomis sąlygomis.
VI. STUDENTAI IR JŲ SAVIVALDA
96. Į kolegiją priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir pateikę tai patvirtinantį brandos atestatą.
97. Kolegijoje studijuoja nuosekliųjų studijų studentai ir nenuosekliųjų studijų klausytojai. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su kolegija.
98. Kolegijos studentams išduodamas atitinkamos formos studento pažymėjimas, kurio išdavimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija.
99. Kolegijos studentai turi teisę:
99.1. studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis, laboratorijomis, kita studijų įranga ir priemonėmis;
99.2. pasirinkti studijų programą ir dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai), nustatytąja tvarka studijuoti pagal individualias studijų programas;
99.3. vertinti studijų programos ir jos realizavimo kokybę, kreiptis į fakulteto (prireikus ir į kolegijos) administraciją žinių vertinimo klausimais;
99.5. nutraukti studijas savo paties prašymu ar tuo atveju, kai dėl objektyvių priežasčių studijos negalimos;
99.6. atnaujinti studijas, jeigu ketinamoje studijuoti studijų programoje yra laisvų vietų ir įvykdomos kitos Studijų reglamente nustatytos studijų atnaujinimo sąlygos;
100. Studentų pareigos:
100.2. vykdyti kolegijos dėstytojų teisėtus reikalavimus, savivaldos institucijų sprendimus ir kolegijos direktoriaus įsakymus;
100.4. laikytis Kolegijos studentų etikos kodekso, kurį tvirtina kolegijos direktorius, gavęs Akademinės tarybos pritarimą;
101. Už studentų pareigų pažeidimus direktorius dekano teikimu ne vėliau kaip per mėnesį nuo nusižengimo nustatymo gali skirti studentams šias drausmines nuobaudas:
102. Studentas gali būti pašalintas iš kolegijos direktoriaus įsakymu, jeigu:
103. Prieš skiriant studentui drausminę nuobaudą turi būti pareikalauta, kad šis per rašte nurodytą terminą pasiaiškintų raštu. Jeigu per nustatytą terminą studentas be svarbių priežasčių atsisako pasiaiškinti arba pasiaiškinimo nepateikia, drausminė nuobauda skiriama be pasiaiškinimo.
104. Jeigu drausminė nuobauda skiriama Studentų atstovybės nariui, turi būti gautas šios atstovybės sutikimas, išskyrus tuos atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą. Jeigu nėra Studentų atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda studentų atstovui gali būti paskirta Akademinės tarybos sprendimu.
105. Kolegijos studentų interesams kolegijoje atstovauja Studentų atstovybė, veikianti pagal studentų konferencijos patvirtintus įstatus. Studentų atstovybę sudaro studentų konferencijos išrinkti studentai.
106. Kolegijos studentų atstovybės veikla grindžiama teisėtumo, demokratijos, viešumo, skaidrumo, sąžiningumo, kolegialumo ir savivaldos principais. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (Žin., 2004, Nr. 25-745), kitais teisės aktais ir šiuo Statutu.
107. Studentų konferenciją sudaro studentai, deleguoti fakultetų studentų atstovybių proporcingai studentų skaičiui fakultete. Delegavimo tvarką nustato Studentų atstovybės įstatai. Studentų konferencija yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė konferencijos delegatų. Studentų konferencijos sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė konferencijoje dalyvavusių studentų.
108. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš kolegijos ir jos padalinių administracijos visais studijų klausimais.
109. Kolegija remia Studentų atstovybę, skiria patalpas jos veiklai ir pagal galimybes – lėšų atstovybės veiklai finansuoti.
110. Studentų atstovybė turi teisę reikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir raštu pareikalauti dar kartą svarstyti kolegijos savivaldos institucijų priimtus sprendimus.
VII. GINČŲ NAGRINĖJIMAS
112. Kolegijos administracijos darbuotojai ar jų įgalioti asmenys, gavę rašytinius studentų pareiškimus dėl šio Statuto ar kitų teisės aktų nustatytų jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 30 dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti.
113. Kolegijoje veikia dvi ginčų nagrinėjimo komisijos:
114. Darbo ginčų komisija sudaroma iš vienodo skaičiaus darbuotojų ir kolegijos administracijos atstovų ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui. Komisijos pirmininką renka darbo ginčų komisijos nariai. Darbo ginčų komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (Žin., 2002, Nr. 64-2569).
115. Į ginčų komisiją, nagrinėjančią ginčus tarp kolegijos administracijos ir studentų, po lygiai skiriami kolegijos administracijos ir Studentų atstovybės įgalioti asmenys. Ginčų komisijos sudėtį tvirtina Akademinė taryba. Komisijos pirmininką renka ginčų komisijos nariai.
VIII. TURTAS IR LĖŠOS
117. Kolegijos turtą sudaro turimi pastatai ir kitos materialinės vertybės, nebiudžetiniai finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektinio darbo produktai (kiek tai nepažeidžia autorių teisių), kitas teisėtai įgytas turtas.
118. Kolegija jai perduotą valstybės ir savivaldybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Aukštojo mokslo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
119. Kolegijos lėšas sudaro:
119.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skirtos:
119.1.1. pagal Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką;
120. Kolegijos lėšos, gautos kaip studijų įmokos, taip pat lėšos, gautos iš asmenų, mokančių visą studijų kainą, ir pajamos iš mokslinės ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įtraukiamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto apskaitą, tačiau naudojamos kolegijos specialiosioms programoms finansuoti. Kolegija Statute numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti specialiųjų programų lėšas valdo, naudoja bei jomis disponuoja savarankiškai, Akademinės tarybos nustatyta tvarka.
121. Kolegija privalo sudaryti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto gaunamų lėšų naudojimo sąmatą.
122. Už Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų naudojimą atsiskaitoma įstatymų nustatyta tvarka. Kolegija atsiskaito ir kitoms institucijoms, iš kurių gavo finansavimą.