VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJOS VIRŠININKO
ĮSAKYMAS
DĖL VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJOS VIRŠININKO 2010 m. LIEPOS 20 d. ĮSAKYMO Nr. 22.3-58 „DĖL BRANDUOLINĖS SAUGOS REIKALAVIMŲ BSR-2.1.3-2010 „ATOMINIŲ ELEKTRINIŲ AIKŠTELIŲ VERTINIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2011 m. rugsėjo 27 d. Nr. 22.3-91
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo (Žin., 2011, Nr. 91-4316) 4 straipsnio 1 punktu ir 11 straipsnio 1 punktu bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo (Žin., 2007, Nr. 76-3004) 12 straipsnį:
1. Pakeičiu Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2010 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 22.3-58 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-2.1.3-2010 „Atominių elektrinių aikštelių vertinimo bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 91-4845) preambulę ir išdėstau ją taip:
2. Pakeičiu Branduolinės saugos reikalavimus BSR-2.1.3-2010 „Atominių elektrinių aikštelių vertinimo bendrieji reikalavimai“, patvirtintus Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2010 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 22.3-58 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-2.1.3-2010 „Atominių elektrinių aikštelių vertinimo bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“:
2.1. Papildau šiuo 21 punktu:
„21. Atominės elektrinės aikštelės vertintojas atlikdamas AE aikštelės vertinimą turi vadovautis Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymu (Žin., 2011, Nr. 91-4316), šiais Reikalavimais, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais branduolinės energetikos objektų fizinę saugą, avarinę parengtį ir reagavimą į ekstremalias situacijas, taip pat rekomenduojama atsižvelgti į šiuos Tarptautinės atominės energijos agentūros (toliau – TATENA) dokumentus:
21.1. TATENA reikalavimus „Branduolinės energetikos objektų aikštelės vertinimo reikalavimai“ (angl. Site Evaluation for Nuclear Installations) NS-R-3;
21.2. TATENA rekomendacijų vadovą „Seisminio pavojaus įvertinimas vertinant branduolinių energetikos objektų aikštelę“ (angl. Seismic Hazards in Site Evaluation for Nuclear Installations) SSG-9;
21.3. TATENA rekomendacijų vadovą „Išorinių žmogaus veiklos sukeltų įvykių įvertinimas vertinant branduolinės elektrinės aikštelę“ (angl. External Human Induced Events in Site Evaluation for Nuclear Power Plants) NS-G-3.1;
21.4. TATENA rekomendacijų vadovą „Radioaktyviųjų medžiagų sklaidos ore ir vandenyje bei gyventojų pasiskirstymo įvertinimas vertinant branduolinės elektrinės aikštelę“ (angl. Dispersion of Radioactive Material in Air and Water and Consideration of Population Distribution in Site Evaluation for Nuclear Power Plants) NS-G-3.2;
21.5. TATENA rekomendacijų vadovą „Meteorologinių įvykių įvertinimas vertinant branduolinės elektrinės aikštelę“ (angl. Meteorological Events in Site Evaluation for Nuclear Power Plants) NS-G-3.4;
21.6. TATENA rekomendacijų vadovą „Užtvindymo pavojų įvertinimas vertinant branduolinės elektrinės aikštelę, esančią ant kranto“ (angl. Flood Hazard for Nuclear Power Plants on Coastal and River Sites) NS-G-3.5;
21.7. TATENA rekomendacijų vadovą „Geotechniniai aikštelės vertinimo aspektai ir branduolinės elektrinės pamatai ir pagrindai“ (angl. Geotechnical Aspects of Site Evaluation and Foundations for Nuclear Power Plants) NS-G-3.6;
21.8. TATENA dokumentą „Branduolinio saugumo rekomendacijos branduolinių medžiagų ir branduolinių objektų fizinei apsaugai (INFCIRC/225/ 5 peržiūra)“ (angl. Nuclear Security Recommendations on Physical Protection of Nuclear Material and Nuclear Facilities (INFCIRC/225/Revision 5), TATENA Branduolinio saugumo serija Nr. 13.“
2.2. 3 punktą išdėstau taip:
„3. Šiame teisės akte vartojamos šios pagrindinės sąvokos:
Atominė elektrinė (toliau – AE) – branduolinė (atominė) elektrinė, suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 119-2771; 2011, Nr. 91-4314), kurią planuojama pastatyti vertinamoje AE aikštelėje.
AE aikštelė – teritorija, kurioje tiriama ir (ar) vertinama galimybė statyti AE (statybos vieta) ir AE priklausančius statinius bei kurioje planuojamas vykdyti arba vykdomas AE eksploatavimas ir su juo susijusi veikla.
AE aikštelės aplinka – tam tikra teritorija aplink AE aikštelę, kurios dydis ir forma aikštelės vertinimo metu pasirenkama vadovaujantis teisės aktais, rekomendacijomis ar geriausiąja praktika, atsižvelgiant į nagrinėjamos konkrečios problemos, susijusios su AE aikštelės saugos analize ir pagrindimu, ypatumus.
AE aikštelės vertinimas – AE aikštelės bei jos aplinkos savybių, kurios gali turėti įtakos AE saugai, saugos analizė ir pagrindimas.
AE aikštelės vertintojas – AE projektą įgyvendinantis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo nustatyta tvarka atlieka AE aikštelės vertinimą, arba asmuo, turintis pagal šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus išduotą licenciją AE statybai ir (arba) eksploatavimui.
AE projektas – visuma normatyviniais techniniais dokumentais nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami AE sprendiniai (aiškinamoji dalis, statinio (statinių grupės) projektas, įrenginių projektai, skaičiavimai, brėžiniai, saugos pagrindimai ir kiti), skirta AE statybai vykdyti ir ją eksploatuoti.
Bendroji avarija – avarinė situacija, kai AE eksploatavimo sutrikimo metu patekę į aplinką radionuklidai išplinta už AE sanitarinės apsaugos zonos ribų, ir jų kiekiai viršija nustatytus kriterijus.
Galutinis šilumos sugėriklis – aplinkos terpė, kurioje išsklaidoma energijos gamybos metu nepanaudojama šiluma ar likutinė šiluma, išsiskirianti sustabdžius AE branduolinį reaktorių.
Geologinis lūžis (angl. fault (geological) – plyšys ar plyšių zona Žemės plutoje pagal kurio(-ių) plokščią ar išgaubtą plokštumą yra pasislinkusios uolienos.
Išplėstinės projektinės sąlygos – AE projekte numatytos sunkiosios avarijos bei būsenos, kurios gali susidaryti dėl mažai tikėtinų įvykių sekų.
Normalus AE eksploatavimas – AE eksploatavimas laikantis nurodytų eksploatavimo ribų ir sąlygų.
Paviršinis geologinis lūžis (angl. surface faulting) – žemės drebėjimo sukeltas liekamasis žemės paviršiaus poslinkis arba uolienų slūgsojimo vientisumo suardymas pagal geologinio lūžio plokštumą.
Prevencinių apsaugos priemonių zona – aplink AE nustatyta zona, kurioje yra iš anksto suplanuoti skubūs apsaugomieji veiksmai, kurie turi būti vykdomi nedelsiant po to, kai nustatyta tvarka paskelbiama apie įvykusią bendrąją avariją ir kurių tikslas yra sumažinti determinuotųjų jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio efektų riziką iki minimumo dar iki radionuklidų išmetimo į aplinką ar iškart po jo.
Projektinė avarija – avarinės sąlygos, į kurias atsižvelgus yra nustatyti kriterijai AE projektui bei kurioms esant branduolinio kuro pažeidimo ir radioaktyviųjų išmetimų lygis neviršija leistinų ribų.
Projektinės sąlygos – AE būsenos, apimančios normalų eksploatavimą, tikėtinus eksploatavimo įvykius ir projektines avarijas.
Skubių apsaugos priemonių zona – aplink AE nustatyta zona, kurioje yra iš anksto planuojama, ir atsižvelgiant į aplinkos užterštumo lygį, pasirengta vykdyti skubius apsaugomuosius veiksmus.
SL-1 – seismingumo lygis, kurio tikimybė yra didesnė nei 1x10-2 seisminio įvykio per vienus AE branduolinio reaktoriaus eksploatavimo metus.
SL-2 – seismingumo lygis, kurio tikimybė yra didesnė nei 1x10-4 seisminio įvykio per vienus AE branduolinio reaktoriaus eksploatavimo metus.
Sunkioji avarija – sunkesnės nei projektinė avarija avarinės sąlygos, kai branduolinio kuro pažeidimo ir radioaktyviųjų išmetimų lygis viršija projektinėms avarijoms nustatytas ribas.
Tiekėjas (prekių tiekėjas, paslaugų teikėjas, rangovas) (toliau – tiekėjas) – ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo ar tokių asmenų grupė, – galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus.
Tikėtinas eksploatavimo įvykis – nuokrypis nuo normalaus AE eksploatavimo sąlygų, kuris yra tikėtinas vykdant AE eksploatavimą. Ši sąvoka apima visus įvykius, kurių tikimybinės analizės metodais įvertintas dažnis yra lygus arba didesnis negu 10-2 per vienerius reaktoriaus darbo metus, taip pat įvykius, priskirtus tikėtiniems eksploatavimo įvykiams AE projekte.
Veiksnus geologinis lūžis (angl. capable fault) – geologinis lūžis, turintis didelį uolienų poslinkio žemės paviršiuje ar arti žemės paviršiaus slūgsančiuose sluoksniuose potencialą.
Kitos šiuose Reikalavimuose vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai suprantami taip, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatyme (Žin., 1995, Nr. 61-1533; 2004, Nr. 73-2532), kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose branduolinės energijos naudojimą, gyventojų apsaugą įvykus radiacinėms ar branduolinėms avarijoms, avarinę parengtį, ir standarte „Kokybės vadybos sistemos. Pagrindai ir aiškinamasis žodynas (ISO 9000:2005).“
2.4. 21 punktą išdėstau taip:
„21. AE aikštelės vertinimui naudojami kriterijai ir prielaidos bei AE aikštelės ar jos aplinkos parametrai turi atitikti esamą ir (ar) prognozuojamą aikštelės būseną visais AE gyvavimo etapais. AE projektavimo, statybos ar eksploatavimo metu paaiškėjus naujoms branduolinės saugos požiūriu svarbioms aplinkybėms, turi būti atliktas atitinkamos apimties papildomas AE aikštelės vertinimas. Jo rezultatų pagrindu turi būti atlikti atitinkami AE aikštelės vertinimo dokumentų bei, esant būtinybei, AE projekto pakeitimai.“
2.5. 23 punktą išdėstau taip:
„23. Analizuojant išorinius įvykius, turi būti nustatytas ir ištirtas išorinių gamtinių ir žmogaus veiklos (įskaitant tyčinės) galimų sukelti įvykių (geologinių reiškinių, meteorologinių reiškinių, potvynių, orlaivio sudužimo, sprogimų, gaisro, įvykių dėl aplinkinių civilinių objektų veiklos ir kitų) galimas poveikis AE saugai. Taip pat turi būti atsižvelgta į galimus šiame punkte nurodytų įvykių derinius. Išorinių įvykių atrankos kriterijus turi nustatyti ir pagrįsti jų taikomumą AE aikštelės vertintojas.“
2.6. Papildau šiuo 281 punktu:
2.7. Papildau šiuo 282 punktu:
„282. Tiriama AE aikštelė turi būti pripažinta netinkama, jei remiantis patikimais duomenimis nėra įrodyta, kad veiksnaus geologinio lūžio joje nėra. Jei veiksnus geologinis lūžis yra už AE aikštelės ribų, turi būti įrodyta, kad šio lūžio įtaka AE saugai gali būti patikimai kompensuota techninėmis priemonėmis. Veiksnaus geologinio lūžio nustatymui turi būti pasirinktas kvartero periodas, kurio dabartinė geochronologinė apimtis yra nustatyta 2,58 milijono metų. Geologinio lūžio veiksnumas turi būti nustatytas remiantis geologiniais, geofiziniais, geodeziniais ir seismologiniais duomenimis. Geologinis lūžis turi būti laikomas veiksniu, jeigu yra nustatomas atitikimas šioms sąlygoms:
282.1. jeigu yra nustatyti kvartero periode vykusių tektoninių judesių ir (ar) periodiškai pasikartojančių tektoninių judesių požymiai (žymios tektoninės deformacijos ir (ar) uolienų sluoksnių vientisumo nutraukimas ir (ar) kiti), kurie pagrįstai leidžia daryti išvadą apie ateityje galimai pasikartosiančius tektoninius judesius žemės paviršiuje ar arti žemės paviršiaus slūgsančiuose sluoksniuose;
282.2. jeigu nustatoma, kad geologinis lūžis yra struktūriškai susijęs su žinomu veiksniu geologiniu lūžiu, ir judesiai pagal vieną iš geologinių lūžių gali sukelti judėjimą žemės paviršiuje ar arti žemės paviršiaus slūgsančiuose sluoksniuose pagal kitą geologinį lūžį;
282.3. jeigu maksimali potencinė žemės drebėjimo magnitudė, susijusi su seismogenine struktūra, yra pakankamai didelė tokiame gylyje, kuriame ji pagrįstai gali sukelti tektoninės sandaros nulemtus sluoksnių judesius žemės paviršiuje ar arti žemės paviršiaus slūgsančiuose sluoksniuose AE aikštelėje.“
2.8. Papildau šiuo 291 punktu:
2.9. Papildau šiuo 292 punktu:
„292. Modeliuojant radionuklidų išmetimus sunkiosios avarijos atveju būtina daryti prielaidą, kad atitinkamuose išmetimuose yra ne mažiau nei 100 TBq aktyvumo 137-ojo cezio izotopo, o kitų nei cezio izotopų yra tiek, kad radioaktyviųjų medžiagų išmetimų sukeltas poveikis, praėjus trims mėnesiams, negali būti mažesnis už tą, kurį sukeltų 100 TBq aktyvumo 137-ojo cezio izotopo išmetimas.“
2.10. 31 punktą išdėstau taip:
„31. Radiologinio poveikio analizės rezultatai ir išvados turi parodyti vertinamos AE aikštelės atitikimą kriterijams, kurie:
31.1. turi būti nustatyti atsižvelgiant į VATESI branduolinės saugos reikalavimuose ir branduolinės saugos taisyklėse nustatytus AE projekto priimtinumo kriterijus;
2.11. Papildau šiuo 311 punktu:
„311. Radiologinio poveikio analizė turi būti atlikta pakartotinai vėlesniuose AE gyvavimo etapuose vadovaujantis VATESI branduolinės saugos reikalavimais ir branduolinės saugos taisyklėmis:
311.1.naudojant tikslius projektuojant AE nustatytus parametrus, reikalingus radionuklidų poveikio analizei;
2.12. 32.1 punktą išdėstau taip:
„32.1. išanalizuota ir įvertinta galimybė už AE aikštelės ribų taikyti reikiamas avarinės parengties priemones. Šios analizės metu turi būti įvertintas gyventojų skaičius ir jų pasiskirstymas AE aikštelės aplinkoje, esama infrastruktūra, žemės ir vandens naudmenų naudojimo sąlygos bei kiti veiksniai, galintys turėti įtakos avarinės parengties priemonių taikymui. Analizuojama aplinka turi apimti numatomas skubių, prevencinių ir kitų apsaugos priemonių zonas;“.
2.13. 39 punktą išdėstau taip:
„39. Asmuo, eksploatuojantis AE ar nutraukiantis AE eksploatavimą ir atliekantis AE aikštelės bei jos aplinkos savybių stebėseną vadovaujantis šių Reikalavimų 23 punktu, jos rezultatus pateikia AE periodinėse saugos analizės vertinimo ataskaitose, rengiamose vadovaujantis Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo 32 straipsnio 7 dalimi.“
2.14. Papildau šiuo 391 punktu:
Radiacinės apsaugos departamento direktorius,
laikinai vykdantis viršininko funkcijas Vidas Paulikas