LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1996 M. VASARIO 20 D. NUTARIMO NR. 248 „DĖL DARBO IR POILSIO LAIKO YPATUMŲ KAI KURIOSE ŪKIO ŠAKOSE, SUMINĖS DARBO LAIKO APSKAITOS ĮVEDIMO IR DARBŲ, KURIUOSE GALI BŪTI TAIKOMA ILGESNĖ KAIP 12 VALANDŲ PER PARĄ DARBO (PAMAINOS) TRUKMĖ“ DALINIO PAKEITIMO
2001 m. balandžio 10 d. Nr. 397
Vilnius
Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. 248 „Dėl darbo ir poilsio laiko ypatumų kai kuriose ūkio šakose, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo ir darbų, kuriuose gali būti taikoma ilgesnė kaip 12 valandų per parą darbo (pamainos) trukmė“ (Žin., 1996, Nr. 18-473):
1. Išdėstyti preambulę taip:
„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 2000, Nr. 95-2968) 40 straipsnio 4 dalimi, 44 ir 57 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:“.
2. Padaryti šiuos nurodytuoju nutarimu patvirtintų Darbo ir poilsio laiko ypatumų transporto, ryšių, žemės ūkio įmonėse, jūrų ir upių laivyne pakeitimus:
2.1. pakeisti 1, 2, 6 ir 47 punktuose nuorodą į Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymą nuoroda į Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą;
2.2. išdėstyti 7-13 punktus taip:
„7. Darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporte taikomi transporto priemonių vairuotojams, išskyrus tuos atvejus, kai vežama:
7.1. kroviniams vežti skirtomis transporto priemonėmis, kurių bendroji masė, įskaitant priekabą ar puspriekabę, neviršija 3,5 tonos;
7.2. keleiviams vežti skirtomis transporto priemonėmis, kurios pagal savo konstrukciją ir įrengimą skirtos vežti ne daugiau kaip 9 asmenis, įskaitant vairuotoją;
7.3. transporto priemonėmis, kurių maksimalus leistinas greitis, nurodytas jų techninėse charakteristikose, ne didesnis kaip 30 kilometrų per valandą;
7.4. transporto priemonėmis, kuriomis naudojasi krašto apsaugos, civilinės saugos, vidaus reikalų, ugniagesių ar kitos tarnybos, atsakančios už viešąją tvarką;
7.5. transporto priemonėmis, naudojamomis kanalizacijos sistemų, vandens, dujų, elektros tiekimo, telegrafo ir telefono tarnybų, kelių priežiūrai ir kontrolei, atliekų surinkimui ir išvežimui, pašto vežimui, radijo ir televizijos programų transliavimui;
7.10. transporto priemonėmis, atliekančiomis važiavimo testus, kurių reikia joms techniškai tobulinti, remontuoti, taip pat naujomis ar suremontuotomis, bet nepradėtomis naudoti transporto priemonėmis;
7.13. transporto priemonėmis, išvežiojančiomis žemės ūkio, sodininkystės, miškų ūkio ar žvejybos ūkio produkciją 50 kilometrų nuotoliu nuo krovimo vietos arba rajono teritorijoje;
8. Darbo laiko trukmė apima vairuotojo darbo laiką, kurį jis vairuoja transporto priemonę, bei kitą laiką, skirtą pagalbiniams darbams, susijusiems su transporto priemonės priežiūra ir keleivių arba krovinių vežimu.
Į darbo laiko trukmę įskaitoma pasirengimo prieš išvykstant į maršrutą ir sugrįžus iš jo į įmonę laikas, medicininio patikrinimo prieš išvykstant į maršrutą laikas (iki 5 minučių per pamainą), transporto priemonės vairavimo laikas, stovėjimo laikas (krovimo punktuose, keleivių laipinimo vietose, muitinėse ir panašiai), buvimo transporto priemonėje laikas, kai ji maršruto metu vežama keltu ar buksyruojama kita transporto priemone, prastovos ne dėl darbuotojo kaltės, numatytas grafike trumpalaikio poilsio kelyje laikas, taip pat transporto priemonės apžiūros ir jos aptarnavimo (remonto) laikas.
9. Kelių transporto priemonių vairuotojams, vežantiems keleivius ir krovinius Lietuvos Respublikoje, nustatoma ši darbo ir poilsio laiko trukmė:
9.1. kasdienė vairavimo trukmė tarp vieno ir kito kasdienio poilsio arba tarp kasdienio ir savaitinio poilsio neturi viršyti devynių valandų, išskyrus tai, kad du kartus per savaitę šią trukmę galima pailginti iki dešimties valandų;
9.2. ne daugiau kaip po šešių kasdienio vairavimo laikotarpių vairuotojui turi būti suteiktas savaitinis poilsis. Šį poilsį galima atidėti iki šeštos dienos pabaigos, jeigu bendra vairavimo trukmė per šešias dienas neviršija maksimalaus laiko, atitinkančio šešis kasdienio vairavimo laikotarpius;
9.4. nepertraukiamai vairavęs 4,5 valandos, vairuotojas privalo daryti ne trumpesnę kaip 45 minučių pertrauką, jeigu jam dar neatėjo poilsio laikas. Šią pertrauką galima pakeisti ne trumpesnėmis kaip 15 minučių pertraukėlėmis vairavimo metu arba iškart jam pasibaigus, laikantis nepertraukiamojo vairavimo ir pertraukų laiko normų. Vežant keleivius reguliariais reisais, po 4 valandų nepertraukiamojo vairavimo galima 30 minučių pertrauka, bet tik tais atvejais, kai ilgesnės kaip 30 minučių pertraukos gali sutrikdyti reguliarų keleivinio transporto eismą ir kai vairuotojai, nepertraukiamai vairavę 4,5 valandos, neturi galimybių daryti 15 minučių pertraukos, iki ateis laikas 30 minučių pertraukai. Pertraukos neturi būti įskaitomos į kasdienio poilsio laiką, ir jų metu vairuotojas neturi dirbti kokių nors kitų darbų;
9.5. per kiekvieną 24 valandų laikotarpį vairuotojui turi būti suteiktas ne trumpesnis kaip 11 valandų kasdienis poilsis, kuris ne dažniau kaip 3 kartus per savaitę gali būti sutrumpintas iki 9 valandų nepertraukiamojo poilsio su sąlyga, kad iki kitos savaitės pabaigos kaip kompensacija vairuotojui bus suteiktas poilsis, lygus laikotarpiui, kuriuo buvo sutrumpintas kasdienis poilsis. Jeigu kasdienio poilsio trukmė nesutrumpinama, ji per 24 valandų laikotarpį gali būti išskaidoma į du ar tris atskirus laikotarpius, iš kurių vienas turi būti ne trumpesnis kaip 8 valandos, o visa kasdienio poilsio trukmė šiuo atveju ilginama iki 12 valandų;
9.6. per kiekvieną 30 valandų laikotarpį, kai transporto priemonę vairuoja ne mažiau kaip du vairuotojai, kiekvienam iš jų turi būti suteiktas ne trumpesnis kaip 8 valandų nepertraukiamasis poilsis;
9.7. kiekvieną savaitę viena iš 9.5 ir 9.6 punktuose minėtų poilsio trukmių turi būti pailginama tiek, kad bendra savaitinio poilsio trukmė sudarytų 45 valandas, tačiau šią poilsio trukmę galima sutrumpinti iki minimalaus 36 valandų nepertraukiamojo poilsio laiko (jeigu vairuotojas ilsisi nuolatinėje transporto priemonės laikymo vietoje arba savo gyvenamojoje vietoje), arba iki minimalaus 24 valandų nepertraukiamojo poilsio laiko (jeigu ilsimasi kur nors kitur). Kiekvienas poilsio trukmės sutrumpinimas turi būti kompensuojamas tolygios trukmės poilsiu, ir juo visu galima pasinaudoti iš karto, baigiantis trečiajai savaitei (skaičiuojama nuo tos savaitės, kurią buvo sutrumpinta poilsio trukmė);
9.8. savaitinis poilsio laikas, kuris prasideda vieną savaitę ir baigiasi kitą, gali būti priskirtas vienai ar kitai iš tų savaičių;
9.9. kiekvienas poilsis, kuriuo pasinaudojama kaip kompensacija už kasdienio ir/arba savaitinio poilsio trukmės sutrumpinimą, turi būti pridėtas prie kito ne trumpesnio kaip 8 valandų poilsio ir (vairuotojo prašymu) turi būti suteikiamas nuolatinėje transporto priemonės laikymo vietoje arba vairuotojo gyvenamojoje vietoje;
9.10. kasdienis poilsis galimas ir transporto priemonėje, jeigu joje įrengtas gultas, o transporto priemonė stovi;
9.11. tais atvejais, kai vairuotojas lydi transporto priemonę, kuri gabenama keltu ar traukinio platforma, kasdienis poilsio laikas gali būti vieną kartą pertrauktas taip, kad:
9.11.1. dalis kasdienio poilsio laiko buvo ar bus praleista prieš ar po dalies kasdienio poilsio laiko, praleisto kelte ar traukinyje;
9.11.2. trukmė tarp dviejų pertraukto kasdienio poilsio dalių turi būti kuo trumpesnė ir nieku būdu neturi viršyti vienos valandos prieš krovinio pakrovimą į keltą ar traukinį arba po iškrovimo iš jų;
10. Nelaimingo atsitikimo, transporto priemonės gedimo, nenumatytos gaišaties kelyje, kelių eismo sustabdymo atvejais arba kai galima saugiai pasiekti stovėti tinkamą vietą, kurioje būtų saugu žmonėms, transporto priemonei ir kroviniui, vairuotojas gali nukrypti nuo darbo ir poilsio laiko reikalavimų. Vairuotojas turi nurodyti šio nukrypimo pobūdį ir priežastis tachografo registracijos lape, asmens kontrolės knygelės kasdieniame lapelyje arba kelionės lape.
11. Transporto priemonių vairuotojų darbo ir poilsio laiko apskaitai turi būti naudojama viena iš šių 11.1–11.3 punktuose nurodytų priemonių:
11.1. registravimo įranga – tachografai (laikantis Tachografų naudojimo taisyklių, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija);
11.2. eismo tvarkaraščiai, patvirtinti Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka ir sudaryti pagal darbo ir poilsio laiko ypatumus (jeigu keleiviai vežami reguliariais reisais ir autobusuose neįrengti tachografai);
11.3. kelių transporto priemonės ekipažo nario asmens kontrolės knygelės (kurių išdavimo ir naudojimo tvarką nustato Susisiekimo ministerija), naudojamos tuo atveju, jeigu transporto priemonėse nėra tachografų, bet ne ilgiau kaip iki:
11.3.2. 2002 m. gruodžio 31 d., jeigu transporto priemonės pagamintos po 1991 iki 1995 metų įskaitytinai;
12. Darbdavys turi teisę nustatyti ilgesnę kaip 12 valandų darbo (pamainos) trukmę konduktoriams, kelių transporto dispečeriams, pamainos mechanikams, remonto dirbtuvių meistrams, kuro pylėjams, sandėlininkams, autobusų stočių administratoriams, bagažo saugojimo sandėlininkams, bilietų kasininkams, inkasatoriams.
13. Kelių transporto priemonių ekipažų, vežančių keleivius ir krovinius tarptautiniais maršrutais, darbo ir poilsio laiko ypatumai nustatyti Europos šalių susitarime dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važiuojančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR), sudarytame 1970 m. liepos 1 d. Ženevoje (Žin., 2000, Nr. 59-1762)“;
2.3. išdėstyti 20 punktą taip:
„20. Nepertraukiamuosius darbus dirbantiems darbuotojams darbo laiko trukmė kartu su nakties (nuo 22 val. iki 6 val.) darbo laiku gali būti ilgesnė negu 8 valandos.
Sąrašas pareigų (profesijų), kuriose darbuotojų darbas, viršijantis nustatytąją darbo laiko trukmę, nelaikomas viršvalandiniu, nustatomas kolektyvinėje sutartyje (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 48 straipsnio 2 ir 4 dalys)“.
3. Nurodytuoju nutarimu patvirtintos Leidimų įmonėms įvesti suminę darbo laiko apskaitą išdavimo tvarkos 1 punkte vietoj žodžių „žmonių saugos darbe“ įrašyti žodžius „darbuotojų saugos ir sveikatos“.
4. Nurodytuoju nutarimu patvirtintos Leidimų įmonėms įvesti suminę darbo laiko apskaitą išdavimo tvarkos priedą išdėstyti taip:
„Leidimų įmonėms įvesti suminę
darbo laiko apskaitą išdavimo tvarkos
priedas
Darbuotojai, kuriems netaikoma suminė darbo laiko apskaita
1. Dirbantys paaugliai (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau vadinama – įstatymas) 41 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
2. Moksleiviai, dirbantys mokslo metais laisvu nuo mokymosi metu (įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
4. Neįgalieji asmenys (įstatymo 2 straipsnio 22 dalis), kuriems sutrumpinta darbo trukmė nustatoma pagal Valstybinės socialinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą (įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
5. Darbuotojai, kuriems sutrumpintą darbo trukmę nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija (įstatymo 41 straipsnio 3 dalis), išskyrus budėtojus.
7. Darbuotojai, kuriems pagal teisės aktus nustatomas ne visas darbo laikas – ne visa darbo diena ar ne visa darbo savaitė (įstatymo 46 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 21 „Dėl Ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 5-92)“.
5. Nurodytuoju nutarimu patvirtinto darbų, kuriuose gali būti taikoma ilgesnė kaip 12 valandų per parą darbo (pamainos) trukmė, sąrašo 1 pastabos pirmąją pastraipą išdėstyti taip:
„1. Šiame sąraše nurodyti darbai, kuriuose išimtiniais atvejais tam tikrų kategorijų darbuotojams (gydymo, socialinės globos, vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos ir ryšių specializuotų tarnybų, taip pat avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų), budėtojams patalpose darbo laikas per parą gali būti ilgesnis už nustatytąjį Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau vadinama – įstatymas) 40 straipsnio 3 dalyje. Šiuo atveju vidutinis savaitės darbo laikas per 7 dienų laikotarpį neturi viršyti 48 valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos (įstatymo 40 straipsnio 4 dalis)“.