LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL SOCIALINIŲ PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS 2004–2006 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2003 m. rugsėjo 18 d. Nr. 1178
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 104-2367) 12 straipsnio 3 dalimi ir siekdama skatinti ir iš dalies finansuoti socialinių paslaugų įstaigų plėtrą regionuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Nustatyti, kad šio nutarimo 1 punkte nurodyta programa įgyvendinama iš atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai numatytų asignavimų ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.
3. Pavesti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai parengti ir patvirtinti šio nutarimo 1 punkte nurodytos programos įgyvendinimo 2004, 2005 ir 2006 metų planus ir projektų atrankos konkursų 2004, 2005 ir 2006 metų nuostatus.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1178
SOCIALINIŲ PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS 2004–2006 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros 2004–2006 metų programos (toliau vadinama – Programa) paskirtis – sudaryti sąlygas plėtoti socialines paslaugas savivaldybėse ir regionuose – užtikrinti gyventojams galimybę naudotis socialinėmis paslaugomis, skatinti nevyriausybinių organizacijų, teikiančių socialines paslaugas, savivaldybių institucijų, užsienio partnerių, regionų bendradarbiavimą.
2. Teisinį šios Programos pagrindą sudaro: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 104-2367), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832), Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas (Žin., 1994, Nr. 101-2015), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. 171 „Dėl Socialinių paslaugų teikimo reformos koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 15-564) ir 1994 m. gegužės 9 d. nutarimas Nr. 360 „Dėl Socialinės paramos koncepcijos“ (Žin., 1994, Nr. 36-653), Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. rugsėjo 4 d. įsakymas Nr. 137 „Dėl Socialinių paslaugų namuose plėtojimo krypčių ir stacionarių globos įstaigų darbo efektyvumo didinimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 94-2621), socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. liepos 9 d. įsakymas Nr. 97 „Dėl Reikalavimų stacionarioms socialinės globos įstaigoms ir asmenų nukreipimo į stacionarias socialinės globos įstaigas tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 76-3274), 2003 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. A1-72 „Dėl Reikalavimų nestacionarioms socialinių paslaugų įstaigoms patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 43-1990), 2003 m. vasario 11 d. įsakymas Nr. A1-25 „Dėl Reikalavimų psichologinės bei socialinės reabilitacijos įstaigoms, teikiančioms paslaugas asmenims, turintiems priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 17-759), kiti teisės aktai.
3. Ši Programa įgyvendinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296), Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. IX-455 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (Žin., 2001, Nr. 62-2244), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 144 „Dėl Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento“ (Žin., 2003, Nr. 13-508) nuostatas.
II. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
6. Šios Programos tikslas – gerinti socialinių paslaugų infrastruktūrą bendruomenėse, šiuo tikslu skatinti geros kokybės socialinių paslaugų teikimą, didinti jų prieinamumą socialinės rizikos šeimoms ir vaikams, neįgaliesiems, seniems žmonėms, tam naudoti visus galimus išteklius: žmogiškuosius, finansinius, materialinius.
7. Svarbiausieji šios Programos uždaviniai:
7.3. plėsti nestacionarių socialinių paslaugų įstaigų tinklą, rūpintis, kad jos teiktų kuo įvairesnes socialines paslaugas;
7.6. kuo plačiau įtraukti į šios Programos įgyvendinimą vietos bendruomenes – skatinti savivaldybių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą rengiant bendrus projektus, numatant jų atsakomybę už šių projektų įgyvendinimą;
III. PADĖTIES ANALIZĖ
8. Atsižvelgdama į ribotus apskričių ir savivaldybių finansinius išteklius, skirtus socialinių paslaugų tinklui vietos bendruomenėse plėsti, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Pasaulio banku ir Švedijos tarptautinės plėtros agentūra 1997 metais pradėjo įgyvendinti Socialinės politikos ir bendruomeninių socialinių paslaugų plėtros projektą. Siekta, kad kuo daugiau potencialių klientų gautų geros kokybės socialines paslaugas nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose. Įgyvendinant projektą, 1997–2002 metais savivaldybėse įsteigta 14 bendruomenės socialinių paslaugų įstaigų įvairioms socialinėms gyventojų grupėms. Šiems centrams įsteigti iš Pasaulio banko paskolos skirta 8,8 mln. litų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto – 1,2 mln. litų. Centruose sukurta 261 darbo vieta. Socialines paslaugas šiuose centruose gauna vidutiniškai apie 1300 klientų per mėnesį. Šis projektas davė pradžią bendruomeninių socialinių paslaugų plėtrai.
9. Pasinaudojusi Socialinės politikos ir bendruomeninių socialinių paslaugų plėtros projekto įgyvendinimo patirtimi, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. 202 „Dėl Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros 1998–2003 metų programos“ (Žin., 1998, Nr. 19-478), 1998 metais kartu su apskričių viršininkais ir savivaldybių institucijomis pradėjo įgyvendinti Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros programą, siekdama, kad nyktų socialinių paslaugų infrastruktūros skirtumai savivaldybėse.
10. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. 55 „Dėl Europos Tarybos vystymo banko paskolos socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros 1999 metų investiciniam projektui finansuoti“ (Žin., 1999, Nr. 9-196; 2000, Nr. 35-976), nuo 1999 metų 9 punkte nurodyta programa buvo įgyvendinama naudojant ir Europos Tarybos socialinio vystymo fondo paskolos lėšas. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Europos Tarybos socialinio vystymo fondo paskolos lėšomis 1999 metais pradėta finansuoti 10 stambių socialinių paslaugų plėtros projektų. Nors šie projektai turėjo būti įgyvendinti 1999 metais, dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų stokos jie užbaigti tik 2002 metais.
11. Pažymėtini šie 9 punkte nurodytos programos įgyvendinimo 1998–2003 metais rodikliai:
11.1. programai įgyvendinti skirtomis lėšomis 1998-2003 metais finansuoti 83 projektai, iš jų 23 skirti neįgaliesiems, 21 – socialinės rizikos šeimoms ir vaikams, 17 – mišrių socialinių paslaugų teikimui, 15 – seniems žmonėms, 7 – socialinės rizikos suaugusiems asmenims;
11.2. programai įgyvendinti skirtomis lėšomis 1998-2003 metais finansuota 60 savivaldybių projektų, 22 nevyriausybinių organizacijų projektai ir vienas apskrities viršininko administracijos pateiktas socialinių paslaugų plėtros projektas;
11.3. iš 83 projektų, 1998–2003 metais vykdytų programos lėšomis, 79 skirti nestacionarių socialinių paslaugų ir 4 – stacionarių socialinių paslaugų plėtrai;
11.4. nuo 1999 metų programai įgyvendinti skirtomis lėšomis pradėti finansuoti naujo tipo mišrių socialinių paslaugų įstaigų plėtros projektai (pvz., laikinojo gyvenimo namai nepilnametėms iš asocialaus elgesio šeimų, kurios augina kūdikius; mišrių socialinių paslaugų įstaigos, kuriose „po vienu stogu“ teikiama pagalba įvairioms socialinėms gyventojų grupėms). 1999-2003 metais finansuota 17 tokio tipo įstaigų plėtros projektų;
12. Nurodytos 9 punkte programos įgyvendinimo rezultatai yra šie:
12.1. sumažėjo socialinių paslaugų prieinamumo skirtumai savivaldybėse. 1998–2003 metais socialinių paslaugų plėtros projektai buvo įgyvendinami 42 savivaldybėse (70 procentų Lietuvos savivaldybių). 2002 metų pabaigoje veikė 45 naujos ar modernizuotos socialinių paslaugų įstaigos;
12.2. paspartėjo socialinių paslaugų decentralizavimas, prie jo aktyviai prisidėjo ir bendruomenė. 2002 metais, palyginti su 1998 metais, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų įkurtų įstaigų padaugėjo net 1,5 karto;
12.3. savivaldybės ir nevyriausybinės organizacijos pradėjo glaudžiau bendradarbiauti įgyvendindamos socialinių paslaugų plėtros projektus. Nevyriausybinės organizacijos teikė konkursui projektus, o savivaldybės prie nevyriausybinių organizacijų projektų įgyvendinimo prisidėjo lėšomis ir įranga, skyrė nevyriausybinių organizacijų projektams įgyvendinti savivaldybėms priklausančius pastatus, teikė kitokią pagalbą;
12.4. mažoms savivaldybėms, kurios savo biudžetuose stokoja lėšų, pasidarė lengviau plėtoti socialinių paslaugų infrastruktūrą. Vienam projektui įgyvendinti iš programos vidutiniškai skirta apie 340 tūkst. litų;
12.5. sumažėjo nedarbas. Vienas įgyvendinamas socialinių paslaugų plėtros projektas 1998–2002 metais vidutiniškai sukūrė 9 naujas darbo vietas;
12.6. imta kurti nedidelių ir darniai veikiančių nestacionarių socialinių paslaugų įstaigų tinklą. 95,2 procento visų programos lėšomis finansuotų projektų skirta nestacionarių socialinių paslaugų įstaigų plėtrai;
12.7. atsirado daugiau naujo tipo socialinių paslaugų įstaigų, kuriose „po vienu stogu“ teikiamos įvairios paslaugos;
12.8. savivaldybės noriau imasi atsakomybės už jų įsteigtų ir programos lėšomis finansuotų socialinių paslaugų įstaigų išlaikymą;
12.10. bendradarbiaudami su užsienio partneriais, kooperuodami Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Europos Tarybos vystymo banko paskolos lėšas, projektų rengėjai ir vykdytojai kaupia patirtį, kuri padės toliau plėtoti socialinių paslaugų infrastruktūrą Lietuvoje, sieti šios Programos įgyvendinimą su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų naudojimu.
13. Įgyvendinant 9 punkte nurodytą programą, susidurta su šiomis problemomis:
13.1. manyta, kad programai įgyvendinti 1998–2003 metais prireiks 46,8 mln. litų. Surengti 3 projektų atrankos konkursai (1998, 1999 ir 2003 metais), kuriuose pateikti 628 projektai (jiems įgyvendinti būtų reikėję 181,1 mln. litų). Iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Europos Tarybos vystymo banko paskolos programai įgyvendinti skirta apie 28,15 mln. litų (60,1 procento visų numatytų lėšų, arba tik 15,5 procento visos projektams įgyvendinti prašomos sumos). Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, dėl to, kad iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skirta per mažai lėšų, nefinansuoti 44 socialinių paslaugų plėtros projektai, tai neleido teikti socialinių paslaugų apie 2000 klientų ir įkurti apie 400 naujų darbo vietų;
14. Kadangi 9 punkte nurodytos programos visiškai įgyvendinti nepavyko, o socialinių paslaugų poreikis vis didėja, būtina vykdyti panašią programą ir 2004–2006 metais, nes:
14.1. ekonominės ir socialinės permainos, didelis nedarbas ir turtinė gyventojų diferenciacija neigiamai paveikė nemažą dalį šeimų: mažėja gimstamumas, gausėja socialiai silpnų ir skurstančių vaikus auginančių šeimų. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2002 metų pabaigoje buvo 18,5 tūkstančio socialinės rizikos šeimų, kuriose augo apie 40 tūkstančių vaikų. 2002 metais 3 tūkstančiai vaikų neteko tėvų globos. Daugėja socialinės rizikos šeimų, taigi reikia daugiau įstaigų (vaikų dienos centrų, paramos šeimai centrų, krizių centrų ir kitokių), dirbančių su jomis;
14.2. pastaraisiais metais gausėja neįgaliųjų. Jų 2002 metais buvo 221,6 tūkstančio, arba 4,1 procento daugiau nei 2001 metais. Neįgaliesiems ypač reikia bendruomenėje teikiamų specializuotų socialinių paslaugų, padedančių jiems sėkmingiau integruotis į visuomenę;
14.3. Lietuvos visuomenė sensta. 2001 metų gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 19,3 procento 60 metų ir vyresnių asmenų (t. y. daugiau kaip 17 procentų visų gyventojų). Taigi Lietuva peržengė demografinės senatvės ribą. Manoma, kad iki 2015 metų kas penktas Lietuvos gyventojas bus sulaukęs 60 ir daugiau metų. Daugėjant senų vienišų žmonių, reikia vis daugiau socialinių paslaugų, tokių kaip trumpalaikė socialinė globa, dienos socialinė globa ir panašių;
14.4. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2002 metų duomenimis, savivaldybėse itin reikia naujų socialinių paslaugų įstaigų. Anketinės apklausos būdu apklaustų visų savivaldybių socialinės paramos skyrių darbuotojų nuomone, Lietuvoje dar reikėtų įsteigti 182 socialinių paslaugų įstaigas. Ypač stinga socialinių paslaugų įstaigų rizikos grupių asmenims ir neįgaliesiems;
14.5. per lėtai decentralizuojamos socialinės paslaugos. 57 procentai visų socialinių paslaugų įstaigų 2002 metais buvo savivaldybės, 16 procentų – nevyriausybinių organizacijų, 26 procentai – apskričių pavaldumo;
14.6. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2002 metais atliktas tyrimas „Socialinių darbuotojų profesinio rengimo ir poreikio Lietuvoje analizė“ parodė, kad savivaldybėms ypač reikia socialinių darbuotojų, kad naujų socialinių paslaugų įstaigų steigimas ar esamų išplėtimas leistų į socialinių paslaugų teikimą įtraukti daugiau socialinio darbo studijas baigusių kompetentingų socialinio darbo specialistų, dėl to pagerėtų socialinių paslaugų kokybė;
14.7. socialinių paslaugų infrastruktūros plėtojimas gerina socialinių paslaugų kokybę visoje Lietuvos Respublikoje;
14.8. integruojantis į Europos Sąjungą, labai svarbu gerinti socialinių paslaugų kokybę. Socialinė politika socialinių paslaugų srityje susijusi su demografinėmis ir ekonomikos raidos tendencijomis visoje Europoje. Pastaruosius 2 dešimtmečius labai padidėjo socialinių paslaugų poreikis, siūlomų socialinių paslaugų įvairovė ir teikimo mastas. Europos Sąjungos dokumentuose nustatyta, kad būtina laikytis tam tikrų principų kuriant ir diegiant socialinės apsaugos garantijų sistemą (žmogaus orumo išsaugojimas, socialinės atskirties ir skurdo mažinimas, kita). Minėtųjų principų būtina laikytis ir plėtojant socialinių paslaugų sistemą;
14.9. norint laikytis griežtesnių socialinių paslaugų kokybės reikalavimų nacionaliniu ir Europos mastu, būtina turėti daugiau žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Taigi sėkmingą reformos įgyvendinimą savivaldybėse lems jų finansinių galimybių plėtoti geros kokybės socialines paslaugas didinimas. Viena iš tokių galimybių – ši Programa, padedanti savivaldybėms plėtoti socialinių paslaugų tinklą ir ieškoti įvairiausių socialinių paslaugų formų.
IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
15. Įgyvendinant šią Programą, konkurso būdu atrenkami ir iš dalies finansuojami savivaldybių, apskričių viršininkų ir nevyriausybinių organizacijų parengti socialinių paslaugų plėtros projektai.
16. Pagal šią Programą finansuojami steigiamų ar esamų socialinių paslaugų įstaigų statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto ir einamojo remonto darbai, dengiamos pagrindinių priemonių ir kitų prekių įsigijimo išlaidos.
18. Konkursams pateiktus projektus vertina ir pasiūlymus dėl jų finansavimo teikia socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintos projektų atrankos komisijos.
19. Projektai remiami atsižvelgiant į jų kokybę, inovacijas, kofinansavimą, projektų tęstinumo užtikrinimo galimybes.
20. Šios Programos įgyvendinimo prioritetus kasmet nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, išnagrinėjusi socialinių paslaugų tinklo lygį visoje Lietuvoje ir regionuose. Šios Programos įgyvendinimo planai ir projektų atrankos konkursų nuostatai kasmet tvirtinami socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.
21. Įstaigos ir organizacijos, rengdamos konkursams projektus, privalo vadovautis socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintais projektų atrankos konkursų nuostatais. Nuostatai reglamentuoja šios Programos įgyvendinimo prioritetus ir kryptis, reikalavimus projektų teikėjams, pagrindinius reikalavimus projektams, dokumentų pateikimą konkursui, projektų vertinimą, vykdymą ir vykdymo kontrolę.
22. Projektai įgyvendinami pagal sutartį, kurią Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasirašo su savivaldybe (apskrities viršininku), kurios teritorijoje įgyvendinamas projektas.
23. Šiai Programai skirtomis lėšomis finansuojamų socialinių paslaugų plėtros projektų įgyvendinimą užtikrina savivaldybės ir apskričių viršininkai. Savivaldybės ir apskričių viršininkai:
23.1. vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, rengia projektuose numatytų statybos, rekonstravimo, kapitalinio ir einamojo remonto darbų, pagrindinių priemonių ir kitų prekių įsigijimo konkursus;
23.2. atsiskaito Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai už projektams įgyvendinti panaudotas lėšas;
24. Jeigu pateiktiems projektams įgyvendinti bus siekiama gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, projektų vertinimo, atrankos, finansavimo ir administravimo mechanizmui bus taikomos Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo procedūros, nustatytos Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumente ir kituose teisės aktuose.
25. Šios Programos įgyvendinimas gali būti vertinamas pagal šiuos pagrindinius kriterijus:
25.3. sukurtų naujų darbo vietų skaičius įsteigtose ar modernizuotose socialinių paslaugų įstaigose;
V. NUMATOMI REZULTATAI
26. Šios Programos įgyvendinimas leis:
26.1. toliau decentralizuoti šalies socialinių paslaugų sistemą, tolygiau plėtoti socialines paslaugas regionuose;
26.5. plėsti valstybės, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą ir partnerystę plėtojant socialinių paslaugų infrastruktūrą;
26.6. skatinti bendruomenės institucijų ir organizacijų iniciatyvą prisidėti prie socialinių paslaugų sistemos plėtros;
26.7. kooperuoti ir reikiamai naudoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, fondų, kitų finansavimo šaltinių lėšas;
VI. LĖŠŲ POREIKIS
27. Šios Programos finansavimo šaltinis – valstybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos (pagal priedą), lėšos iš kitų šaltinių.
28. Ši Programa įgyvendinama iš atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai numatytų asignavimų ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.
______________
Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros
2004–2006 metų programos
priedas
LĖŠŲ SOCIALINIŲ PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS 2004–2006 METŲ PROGRAMAI ĮGYVENDINTI POREIKIS
| Metai |
Numatomas lėšų poreikis (mln. litų) |
||
| iš viso |
iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (preliminariai) |
iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų |
|
| 2004 |
10 |
4,23 |
5,77 |
| 2005 |
10,5 |
4,375 |
6,125 |
| 2006 |
10,5 |
4,375 |
6,125 |
| Iš viso |
31 |
12,98 |
18,02 |
Pastaba. Negavus lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų (jeigu projektai neatitiktų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumente nurodytų prioritetų, priemonių ir remtinos veiklos), jų skyrimo iš kitų finansavimo šaltinių galimybės būtų nagrinėjamos bendra tvarka.
______________