LIETUVOS RESPUBLIKOS

ADVOKATŪROS

Į S T A T Y M A S

1998 m. birželio 25 d. Nr. VIII-811

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja pripažinimo advokatu tvarką; klausimus, susijusius su advokato teise verstis praktika; advokatų profesines teises ir pareigas; Lietuvos Respublikos advokatų savivaldos sistemą bei kitus advokatūros funkcionavimo principus.

2 straipsnis. Advokatų vieta Lietuvos teisinėje sistemoje

Advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis.

3 straipsnis. Advokatų skaičius

Advokatų skaičius Lietuvos Respublikoje neribojamas.

4 straipsnis. Advokato veikla

1. Advokatas yra nepriklausomas savo kliento patarėjas ir atstovas teisės klausimais.

2. Advokato teisę atstovauti klientui ar jį ginti teismuose, arbitražuose (trečiųjų teismuose), kitose institucijose gali riboti tik įstatymai.

3. Kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus.

4. Advokatų veiklai nėra taikomi komercinę-ūkinę (taip pat ir įmonių) veiklą reglamentuojantys įstatymai.

5 straipsnis. Advokatų profesinės veiklos principai

Advokatų profesinės veiklos pagrindiniai principai:

1) konstitucinės teisės į gynybą garantavimas;

2) advokato profesinės veiklos laisvė ir nepriklausomumas;

3) advokatų tarpusavio santykių demokratiškumas ir kolegiškumas;

4) advokatų profesinės veiklos teisėtumas;

5) Advokatų profesinės etikos kodekso laikymasis.

6 straipsnis. Lietuvos Respublikos advokatūra

Lietuvos Respublikos advokatūra – Lietuvos Respublikos advokatų visuma.

ANTRASIS SKIRSNIS

ASMENS PRIPAŽINIMAS ADVOKATU

7 straipsnis. Pripažinimo advokatu sąlygos

Fizinis asmuo (toliau – pareiškėjas) rašytinio prašymo pagrindu pripažįstamas advokatu, jeigu jis:

1) yra Lietuvos Respublikos pilietis;

2) turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus;

3) turi ne mažesnį kaip 5 metų prokuroro, tardytojo ar kitokio teisinio darbo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą pareigybių sąrašą stažą arba atliko 1 metų advokato padėjėjo praktiką;

4) yra nepriekaištingos reputacijos;

5) moka valstybinę kalbą;

6) išlaikė advokato kvalifikacinius egzaminus;

7) neturi psichinės sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato pareigų.

8 straipsnis. Lengvatinio pripažinimo advokatu sąlygos

Advokatais pripažįstami netaikant šio įstatymo 7 straipsnio 3 ir 6 punktų:

1) asmenys, apgynę socialinių mokslų teisės krypties daktaro ar habilituoto daktaro disertaciją;

2) asmenys, turintys ne mažesnį kaip 3 metų teisėjo darbo stažą;

3) buvę advokatais asmenys, išbraukti iš Praktikuojančių advokatų sąrašo šio įstatymo 24 straipsnio 1, 5 ar 6 punktuose nurodytais pagrindais, jeigu nuo išbraukimo praėjo ne daugiau kaip 5 metai. Jeigu nuo asmens išbraukimo iš Praktikuojančių advokatų sąrašo praėjo daugiau kaip 5 metai, pripažįstant jį advokatu nėra taikomas šio įstatymo 7 straipsnio 3 punktas.

9 straipsnis. Nepriekaištingos reputacijos sąvoka

Pareiškėjas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos ir jo prašymas pripažinti advokatu nėra tenkinamas šiais atvejais:

1) jeigu jis buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą, nepaisant, ar išnyko teistumas;

2) jeigu jis nuteistas už nesunkų tyčinį ar neatsargų nusikaltimą ir nėra išnykęs teistumas;

3) jeigu jis buvo išbrauktas iš Praktikuojančių advokatų sąrašo remiantis advokatų garbės teismo sprendimu ir nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dar nepraėjo 5 metai;

4) jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja narkotinėmis, psichotropinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu;

5) jeigu pareiškėjo elgesys ar veikla, kuria jis verčiasi, nėra suderinama su Advokatų profesinės etikos kodekso reikalavimais;

6) jeigu pareiškėjas atleistas iš teisėjų, notarų, advokatų, prokurorų ar teisėsaugos institucijų už profesinės veiklos pažeidimus.

10 straipsnis. Išvada dėl asmens sveikatos

Lietuvos advokatų taryba, spręsdama asmens pripažinimo advokatu klausimą, šio įstatymo 7 straipsnio 7 punkte ir 9 straipsnio 4 punkte nurodytais pagrindais turi pareikalauti iš pareiškėjo pateikti medicinos išvadą dėl sveikatos būklės.

11 straipsnis. Pripažinimo advokatu tvarka

1. Sprendimą dėl pareiškėjo prašymo pripažinti advokatu priima Lietuvos advokatų taryba ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo ir reikiamų dokumentų padavimo dienos ir apie tai informuoja pareiškėją ne vėliau kaip per 5 dienas.

2. Atsisakymas pripažinti pareiškėją advokatu turi būti motyvuotas raštu. Pareiškėjas per 14 dienų nuo atsisakymo įteikimo dienos turi teisę sprendimą atsisakyti pripažinti advokatu apskųsti Vilniaus apygardos teismui.

3. Jeigu Lietuvos advokatų taryba per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą nepriima sprendimo, pareiškėjas per 14 dienų gali kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įpareigoti Lietuvos advokatų tarybą pripažinti jį advokatu.

4. Pareiškėjas yra laikomas advokatu nuo sprendimo pripažinti jį advokatu priėmimo dienos.

12 straipsnis. Pripažinimo advokatu procedūros sustabdymas

1. Pareiškėjo pripažinimo advokatu procedūra gali būti sustabdyta, jeigu pareiškėjo atžvilgiu yra pradėtas parengtinis tyrimas baudžiamojoje byloje arba tokioje byloje jau vyksta teisminis nagrinėjimas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais pripažinimo advokatu procedūra yra sustabdoma, iki byloje bus priimtas nuosprendis ar byla bus nutraukta.

13 straipsnis. Advokato asmens byla

Ne vėliau kaip per 7 dienas nuo asmens pripažinimo advokatu Lietuvos advokatų taryba sudaro advokato asmens bylą, kurioje yra laikomi visi su advokato veikla susiję dokumentai.

14 straipsnis. Sprendimo pripažinti asmenį advokatu atšaukimas ir panaikinimas

1. Sprendimas pripažinti asmenį advokatu yra atšaukiamas, jeigu po jo priėmimo paaiškėja anksčiau buvę faktai, kurių žinojimas sprendimo priėmimo metu būtų sąlygojęs atsisakymą pripažinti asmenį advokatu (šio įstatymo 7, 8, 9 ir 10 straipsniai). Advokatas laikomas atšauktu nuo sprendimo atšaukti priėmimo dienos.

2. Sprendimas pripažinti asmenį advokatu yra panaikinamas:

1) jeigu po sprendimo priėmimo išnyksta bent viena iš šio įstatymo 7 straipsnyje išvardytų sąlygų;

2) jeigu po sprendimo priėmimo atsiranda bent viena iš šio įstatymo 9 straipsnyje išvardytų sąlygų;

3) raštišku advokato prašymu;

4) advokatų garbės teismo sprendimu;

5) jeigu advokatas per 6 mėnesius nuo sprendimo pripažinti advokatu priėmimo dienos neįvykdė šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies reikalavimų;

6) kai advokatas išbraukiamas iš Praktikuojančių advokatų sąrašo.

3. Atšaukti ar panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu šiame straipsnyje nurodytais pagrindais turi teisę Lietuvos advokatų taryba. Dėl sprendimo pripažinti asmenį advokatu atšaukimo ar panaikinimo į Lietuvos advokatų tarybą turi teisę kreiptis teisingumo ministras. Lietuvos advokatų tarybai atsisakius patenkinti teisingumo ministro prašymą, šis turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.

4. Sprendimas atšaukti ar panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu gali būti advokato apskųstas Vilniaus apygardos teismui per 14 dienų nuo jo įteikimo dienos.

15 straipsnis. Advokato kvalifikaciniai egzaminai

1. Advokato kvalifikacinių egzaminų programą sudaro, jų laikymo ir apmokėjimo tvarką nustato Teisingumo ministerija.

2. Neišlaikęs advokato kvalifikacinių egzaminų asmuo gali juos pakartotinai laikyti ne anksčiau kaip po pusės metų. Egzaminų perlaikymo skaičius yra neribojamas.

3. Egzaminai vyksta ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.

4. Jeigu asmuo per 2 metus nuo advokato kvalifikacinių egzaminų išlaikymo advokatu nepripažįstamas, advokato kvalifikacinių egzaminų rezultatai netenka galios.

16 straipsnis. Advokato kvalifikacinių egzaminų komisija

1. Advokato kvalifikacinių egzaminų komisiją sudaro 7 nariai, iš kurių 3 nariai – advokatai, 2 nariai – teisės mokslininkai ir 2 nariai – teisėjai. Šios komisijos 4 narius pasiūlo Lietuvos advokatų taryba.

2. Advokato kvalifikacinių egzaminų komisiją ir jos pirmininką 3 metams tvirtina teisingumo ministras.

17 straipsnis.       Reikalavimai asmenims, norintiems laikyti advokato kvalifikacinius egzaminus

Asmuo, norintis laikyti advokato kvalifikacinius egzaminus, privalo pateikti Lietuvos advokatų tarybai:

1) dokumentą, patvirtinantį aukštąjį teisinį išsilavinimą, nurodytą šio įstatymo 7 straipsnio 2 punkte;

2) dokumentą, patvirtinantį teisinio darbo stažą pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 punktą, arba advokato padėjėjo praktikos vadovo teigiamą praktikos įvertinimą;

3) mokesčio už egzaminų laikymą kvitą.

TREČIASIS SKIRSNIS

TEISĖ VERSTIS ADVOKATO PRAKTIKA

18 straipsnis. Teisė verstis advokato praktika

1. Teisę verstis advokato praktika turi asmenys, šio įstatymo antrojo skirsnio nustatyta tvarka pripažinti advokatais, jeigu per 6 mėnesius nuo sprendimo pripažinti advokatu priėmimo dienos:

1) prisiekė šio įstatymo nustatyta tvarka;

2) apdraudė civilinę atsakomybę;

3) įsigijo arba turi nuolatinę darbo vietą;

4) įrašyti į Praktikuojančių advokatų sąrašą ir turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą liudijimą.

2. Lietuvos advokatų taryba ne vėliau kaip per 14 dienų nuo advokato įrašymo į Praktikuojančių advokatų sąrašą dienos advokatui išduoda teisingumo ministro nustatytos formos liudijimą, kurio notariškai patvirtintas nuorašas yra saugomas advokato asmens byloje, bei advokato pažymėjimą. Liudijimo išdavimo diena laikoma advokato teisės verstis advokato praktika suteikimo diena. Jeigu Lietuvos advokatų taryba nesilaiko šioje dalyje nustatyto termino, advokatas turi teisę per 14 dienų nuo termino pasibaigimo kreiptis į teisingumo ministrą. Ministras per 14 dienų išduoda šioje dalyje nurodytą liudijimą bei advokato pažymėjimą.

3. Užsienio valstybių advokatai verstis advokato praktika Lietuvoje gali tik pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis dėl teisinės pagalbos.

4. Asmenys, neįrašyti į Praktikuojančių advokatų sąrašą, negali dirbti advokatais (teikti teisinę pagalbą), išskyrus pagal darbo sutartį dirbančius asmenis, kurie gali teikti teisinę pagalbą tik tai įmonei, įstaigai, organizacijai, kurioje dirba, bei asmenis, nurodytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse. Šios straipsnio dalies reikalavimų nesilaikymas užtraukia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytą atsakomybę.

19 straipsnis. Advokato priesaika

1. Advokato priesaiką priima teisingumo ministras.

2. Advokatas, norintis verstis advokato praktika, prisiekia šiais žodžiais:

„Aš, advokatas (-ė) (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, padėti ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, dorai ir sąžiningai atlikti advokato pareigas, saugoti profesinę paslaptį ir savo elgesiu nepakenkti advokato vardui.

Tepadeda man Dievas.“

3. Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.

4. Advokatas prisiekia padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos.

5. Priesaikos tekstas, kurį pasirašo advokatas ir teisingumo ministras, laikomas advokato asmens byloje.

6. Advokato priesaika turi būti priimta ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo atitinkamo prašymo teisingumo ministrui pateikimo dienos. Prašymą priimti advokato priesaiką gali pateikti tik asmuo, šio įstatymo antrojo skirsnio nustatyta tvarka pripažintas advokatu.

20 straipsnis. Advokato civilinės atsakomybės draudimas

1. Verstis advokato praktika gali tik savo civilinę atsakomybę apdraudęs advokatas.

2. Minimali draudimo suma yra 50 000 Lt.

3. Advokatas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka visiškai atsako už savo, savo padėjėjų, sekretorių ir kitų darbuotojų kaltais veiksmais klientui padarytą žalą teikiant teisinę pagalbą.

21 straipsnis. Advokato darbo vieta ir dokumentai

1. Advokatas, norintis verstis advokato praktika, turi įsteigti kontorą arba sudaryti sutartį dėl nuolatinės darbo vietos su jau veikiančios advokato (-ų) kontoros advokatu (-ais).

2. Advokato (-ų) kontora neturi juridinio asmens teisių.

3. Advokatų kontoroje dirbantys advokatai sudaro partnerystės sutartį ir darbui organizuoti 2 metams išrenka seniūną. Advokatų kontoroje nesudarę partnerystės sutarties gali dirbti advokatai, sudarę sutartį dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo.

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Teisingumo ministerija arba Lietuvos advokatų taryba gali įsteigti advokatų kontorą, kuri teikia teisinę pagalbą socialiai remtiniems asmenims civilinėse bylose bei teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose pagal tardytojo, prokuroro ar teismo paskyrimą.

5. Advokato (-ų) kontoros steigimo ir registravimo tvarką reglamentuoja Lietuvos advokatūros statutas, kurio nuostatos negali prieštarauti šiam įstatymui bei negali nustatyti advokato (-ų) kontoroje papildomų, nei nurodyta šio straipsnio 6 dalyje, reikalavimų.

6. Advokato (-ų) kontoroje turi būti priimamasis bei telefoninis ryšis (stacionarinis arba mobilusis).

7. Advokato (-ų) kontoros dokumentų tvarkymo tvarką, gaunamų lėšų apskaitą ir apskaitos dokumentų formas nustato Lietuvos advokatų taryba, suderinusi su Finansų ministerija.

8. Advokatas (-ai) gali steigti advokato (-ų) kontoros skyrius (padalinius).

22 straipsnis. Advokato (-ų) kontoros registracija

1. Lietuvos advokatų taryba ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo būtinų dokumentų ir raštiško prašymo pateikimo dienos įregistruoja (arba atsisako registruoti) advokato (-ų) kontorą.

2. Atsisakymas įregistruoti advokato (-ų) kontorą turi būti motyvuotas. Per 14 dienų nuo atsisakymo įteikimo dienos advokatas jį gali apskųsti Vilniaus apygardos teismui. Jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą Lietuvos advokatų taryba nepriima jokio sprendimo dėl advokato (-ų) kontoros registracijos, advokatas (-ai) per 14 dienų nuo registracijos termino pasibaigimo gali kreiptis į teisingumo ministrą su prašymu įregistruoti advokato (-ų) kontorą. Teisingumo ministras sprendimą priima ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo gavimo dienos. Teisingumo ministro sprendimas neregistruoti advokato (-ų) kontoros per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti apskundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

3. Priėmusi prašymą įregistruoti advokato (-ų) kontorą, Lietuvos advokatų taryba iš karto nustato ir pasirašytinai advokatą informuoja apie sprendimo dėl kontoros įregistravimo paskelbimo terminą. Sprendimo paskelbimo diena yra laikoma jo įteikimo diena.

4. Advokatų kontorų sąrašą tvarko Lietuvos advokatų taryba.

23 straipsnis. Įrašymas į Praktikuojančių advokatų sąrašą

1. Į advokatų, turinčių teisę verstis advokato praktika, sąrašą (toliau – Praktikuojančių advokatų sąrašas) advokatą įrašo Lietuvos advokatų taryba.

2. Lietuvos advokatų taryba ne vėliau kaip per 14 dienų nuo prašymo gavimo dienos įrašo advokatą į Praktikuojančių advokatų sąrašą, jeigu šis yra prisiekęs, pateikia civilinės atsakomybės draudimo sutartį bei dokumentus, įrodančius nuolatinės darbo vietos buvimą.

3. Apie advokato įrašymą į Praktikuojančių advokatų sąrašą ne vėliau kaip per 14 dienų nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos raštu yra informuojamas teisingumo ministras.

4. Jeigu advokatas per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nėra įrašomas į Praktikuojančių advokatų sąrašą, per 14 dienų, skaičiuojant nuo įrašymo termino pasibaigimo dienos, jis turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą. Teismas, įsitikinęs, kad yra visos būtinos įrašymo į Praktikuojančių advokatų sąrašą sąlygos, priima sprendimą pripažinti asmenį įrašytu į Praktikuojančių advokatų sąrašą.

24 straipsnis. Išbraukimas iš Praktikuojančių advokatų sąrašo

Lietuvos advokatų tarybos sprendimu advokatas išbraukiamas iš Praktikuojančių advokatų sąrašo, jeigu:

1) jis raštu prašo būti išbrauktas;

2) panaikinamas arba atšaukiamas sprendimas pripažinti asmenį advokatu;

3) priimtas atitinkamas Advokatų garbės teismo sprendimas;

4) paaiškėja, kad įrašant į Praktikuojančių advokatų sąrašą buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys;

5) advokatas yra išrenkamas į valstybės (savivaldybės) valdžios ar valdymo institucijas ar jo veikla apribojama pagal šio įstatymo 37 straipsnio 1 ir 2 dalis;

6) išnyksta sąlygos, suteikiančios teisę verstis advokato praktika.

25 straipsnis. Praktikuojančių advokatų sąrašo skelbimas

Lietuvos Respublikos praktikuojančių advokatų sąrašą bei jo pakeitimus „Valstybės žiniose“ skelbia teisingumo ministras Lietuvos advokatų tarybos teikimu arba savo iniciatyva, jeigu Lietuvos advokatų taryba neįvykdo šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalies reikalavimo.

26 straipsnis. Advokato funkcijų apribojimai

1. Advokatas neturi teisės atstovauti ar ginti byloje prieš savo tėvus (įtėvius), sutuoktinį, vaikus (įvaikius), brolius ir seseris.

2. Advokatas, kuris yra ar buvo byloje vienos šalies atstovas arba gynėjas, negali būti šioje byloje kitos šalies atstovu ar gynėju.

3. Advokatas negali atstovauti arba ginti teisme, kuriame jis dirbo teisėju, jeigu nuo darbo pabaigos nepraėjo 3 metai.

4. Advokatas negali atstovauti arba ginti teisme, kuriame teisėjais dirba jo sutuoktinis (buvęs sutuoktinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), pusbroliai, pusseserės, senoliai ar vaikaičiai.

5. Advokatas negali atstovauti ar ginti byloje, kurioje jis dalyvavo kaip teisėjas, arbitras, prokuroras ar valstybės (savivaldybės) tarnybos atstovas.

6. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti apribojimai nurodomi liudijime, pripažįstančiame asmenį advokatu, bei informuojami teismai, kuriuose advokatas negali atstovauti. Atitinkamus įrašus liudijime daro ir apie tai informuoja teismus Lietuvos advokatų taryba.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ADVOKATO PADĖJĖJAS

27 straipsnis. Advokato padėjėjo sąvoka

Advokato padėjėjas – Lietuvos Respublikos pilietis, šio įstatymo nustatyta tvarka įrašytas į Lietuvos advokatų tarybos advokatų padėjėjų sąrašą. Advokato padėjėjas turi visas šiame įstatyme numatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus teisę ginti baudžiamosiose bylose įtariamuosius, kaltinamuosius, teisiamuosius ir nuteistuosius, balsuoti advokatų susirinkime (konferencijoje) bei savarankiškai atstovauti kliento interesams teismuose ir kitose institucijose be raštiško advokato (praktikos vadovo) sutikimo.

28 straipsnis. Advokatų padėjėjų sąrašas

1. Lietuvos advokatų taryba įrašo į advokatų padėjėjų sąrašą asmenį, kuris:

1) turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, nurodytą šio įstatymo 7 straipsnio 2 punkte;

2) yra nepriekaištingos reputacijos pagal šio įstatymo 9 straipsnį;

3) yra susitaręs su advokatu atlikti padėjėjo praktiką.

2. Atsisakymo įrašyti į advokatų padėjėjų sąrašą motyvai turi būti nurodomi raštu, jeigu padavęs prašymą asmuo to pageidauja.

3. Atsisakymas įrašyti į advokatų padėjėjų sąrašą gali būti skundžiamas šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

29 straipsnis. Išbraukimas iš advokatų padėjėjų sąrašo

1. Lietuvos advokatų taryba išbraukia asmenį iš advokatų padėjėjų sąrašo, jeigu:

1) jis padavė raštišką prašymą nutraukti advokato padėjėjo praktiką;

2) jis neatvyko laikyti advokato kvalifikacinių egzaminų per 1 metus nuo praktikos užbaigimo;

3) jis pažeidė šio įstatymo, Lietuvos advokatūros statuto, Advokatų profesinės etikos kodekso reikalavimus;

4) jis pradėjo eiti kitas apmokamas pareigas, išskyrus mokslinį, pedagoginį ar kūrybinį darbą;

5) paaiškėja, kad asmuo prieš įrašant jį į advokatų padėjėjų sąrašą pateikė neteisingas žinias pagal šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalį.

2. Per 1 mėnesį nuo asmens išbraukimo iš advokatų padėjėjų sąrašo šio straipsnio 1` dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais advokato padėjėjas turi teisę apskųsti Lietuvos advokatų tarybos sprendimą Vilniaus apygardos teismui.

30 straipsnis. Vadovavimas advokato padėjėjo praktikai

1. Advokato padėjėjo praktika atliekama pas turintį ne mažesnį kaip 5 metų advokato darbo stažą, neturintį galiojančių drausminių nuobaudų advokatą, kuris raštu sutinka vadovauti advokato padėjėjo praktikai.

2. Advokatas gali vadovauti neribotam advokatų padėjėjų skaičiui, jeigu jo kontoros darbo sąlygos garantuoja tinkamą praktikos atlikimą.

31 straipsnis. Advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarka

Advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarką nustato Lietuvos advokatūros statutas.

PENKTASIS SKIRSNIS

ADVOKATO TEISĖS IR PAREIGOS, PROFESINĖS VEIKLOS GARANTIJOS

32 straipsnis. Bendroji advokato profesinė pareiga

1. Advokatas privalo sąžiningai vykdyti savo profesines pareigas. Ir atlikdamas savo profesines pareigas, ir jų neatlikdamas advokatas turi laikytis šiai profesijai keliamų Advokatų profesinės etikos kodekso reikalavimų.

2. Savo veikloje advokatas privalo laikytis duotos priesaikos ir įstatymų.

33 straipsnis. Atsisakymas sudaryti teisinės pagalbos sutartį

Jeigu advokatas nenori sudaryti su klientu teisinės pagalbos sutarties, privalo nedelsdamas klientą apie tai informuoti.

34 straipsnis. Kitos advokato pareigos

Advokatas privalo:

1) naudoti tik teisėtas priemones bei būdus savo klientų interesams ginti;

2) saugoti profesinės veiklos metu jam patikėtas žinias;

3) teismo posėdžio metu dėvėti mantiją;

4) nuolat kelti savo profesinę kvalifikaciją. Advokatų profesinės kvalifikacijos kėlimą organizuoja Lietuvos advokatų taryba, o koordinuoja Teisingumo ministerija, kuri turi teisę siūlyti konkrečias kvalifikacijos kėlimo priemones bei reikalauti iš Lietuvos advokatų tarybos ataskaitų advokatų profesinės kvalifikacijos kėlimo klausimais.

35 straipsnis. Advokato socialinis draudimas

Advokatas ir advokato padėjėjas privalo apsidrausti valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai gauti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Kad gautų papildomą pensijos dalį bei socialinio draudimo pašalpas, advokatas ir advokato padėjėjas gali apsidrausti įstatymų nustatyta tvarka.

36 straipsnis. Draudimas reklamuotis

1. Advokatui draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai reklamuoti savo profesinę veiklą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimas nėra taikomas, kai duomenys apie advokatą, jo kontorą yra nurodomi informaciniuose leidiniuose, oficialiuose blankuose ir vizitinėse kortelėse.

37 straipsnis. Kitos veiklos apribojimai

1. Advokatas, įrašytas į Praktikuojančių advokatų sąrašą, negali dirbti ar eiti kitų apmokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir organizacijose, užsiimti verslu, išskyrus teisinės pagalbos teikimą, darbą advokatų savivaldos institucijose ir mokslinį, kūrybinį ar pedagoginį darbą.

2. Advokatas, kuriam Advokatų garbės teismo sprendimu laikinai uždrausta profesinė veikla, gali eiti kitas apmokamas pareigas, nesusijusias su advokato praktika.

3. Advokatas pats ar kito asmens vardu neturi teisės pirkti ar kitu būdu įsigyti iš savo klientų turto ar teisių į šį turtą, kurioms jis atstovavo ar kurias gynė byloje. Tokios sutartys negalioja. Sprendžiant šių sutarčių negaliojimo pasekmių klausimą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu.

38 straipsnis. Advokato teisės

Advokatas, teikdamas teisinę pagalbą, turi teisę:

1) atstovauti šalims, pareiškėjams, tretiesiems ir suinteresuotiems asmenims teismuose nagrinėjant civilines ir administracines bylas, dalyvauti gynėju ar atstovu baudžiamosiose bylose;

2) fizinių ir juridinių asmenų pavedimu atstovauti jiems valstybės, visuomeninėse, ūkinėse ir kitose institucijose ir palaikydamas teisinius ryšius su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis;

3) iš visų fizinių ir juridinių asmenų išreikalauti teisinei pagalbai teikti reikalingus dokumentus ar jų nuorašus;

4) rinkti ir pateikti įrodymus naudodamasis įstatymų leidžiamomis priemonėmis;

5) pasirinkti specializaciją;

6) naudotis kitomis įstatymų numatytomis teisėmis teisinei pagalbai teikti;

7) susipažinti su teismų ir kitų institucijų, nagrinėjančių ginčus ir skundus, praktika, taip pat ir su priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis ir bylos medžiaga. Jeigu ginčas ar skundas buvo nagrinėjamas uždarame teismo posėdyje, pateikiama susipažinti tik ta bylos medžiaga, kurioje nėra duomenų, dėl kurių skundas ar ginčas buvo nagrinėjamas uždarame teismo posėdyje.

39 straipsnis. Advokato teisė susitikti su klientu

Draudžiama kliudyti advokatui be pašalinių susitikti su klientu, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

40 straipsnis. Advokato garantijos

1. Advokatas negali būti liudytoju ar teikti paaiškinimų dėl aplinkybių, kurias sužinojo atlikdamas savo profesines pareigas.

2. Profesinių pareigų atlikimo metu advokato negalima sulaikyti, atlikti jo asmens patikrinimo ar asmens kratos, išskyrus atvejus, kai advokatas daro nusikaltimą arba jam yra iškelta baudžiamoji byla.

3. Niekas negali areštuoti, konfiskuoti ar tikrinti dokumentų, korespondencijos ar kitokių duomenų laikmenų, kurias advokatas yra gavęs atlikdamas profesines pareigas ar kuriose yra jo profesinės veiklos duomenų, išskyrus atvejus, kai advokatui yra iškelta baudžiamoji byla.

4. Krata, poėmis advokato kontoroje pagal šio straipsnio 2 dalį, dokumentų, korespondencijos ar kitokių duomenų laikmenų, nurodytų šio straipsnio 3 dalyje, konfiskavimas ar tikrinimas gali būti atliekami, jei advokatui iškelta baudžiamoji byla.

5. Apie advokato patraukimą kaltinamuoju arba atliktus procesinius veiksmus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, turi būti pranešta Lietuvos advokatų tarybai.

41 straipsnis. Teisė susitikti su suimtu ar sulaikytu advokatu

Lietuvos advokatų tarybos nariai arba jos paskirtas advokatas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka susitikti su advokatu, kuris yra sulaikytas ar suimtas.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

SUSITARIMAS DĖL TEISINĖS PAGALBOS

42 straipsnis. Kliento ir advokato susitarimas

1. Advokatą pasirenka klientas, o įstatyme numatytais atvejais paskiria teismas, tardytojas, prokuroras.

2. Dėl teisinės pagalbos gali būti susitariama su keliais advokatais.

3. Klientas su advokatu ar advokatais dėl teisinės pagalbos susitaria pasirašydami sutartį.

43 straipsnis. Advokato įgalinimų įforminimas

1. Atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia orderį ar sutartį.

2. Advokato orderio turinį ir formą tvirtina Lietuvos advokatų taryba, o jo užpildymo ir pateikimo taisykles nustato Lietuvos advokatūros statutas.

44 straipsnis. Užmokestis už advokato teikiamą teisinę pagalbą

1. Advokatui už teisinės pagalbos teikimą klientai moka užmokestį. Dėl užmokesčio dydžio klientas ir advokatas susitaria raštu Lietuvos advokatūros statute nustatyta tvarka.

2. Draudžiama dėl advokato užmokesčio susitarti taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties.

3. Nustatant užmokesčio dydį, turi būti atsižvelgta į bylų sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

4. Teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku tvirtina rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio ir apskaičiavimo tvarkos.

45 straipsnis. Advokato išlaidų apmokėjimas

1. Advokato darbas ir su profesine veikla susijusios išlaidos apmokamos iš užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą ir lėšų, gautų už valstybinį advokatų darbo apmokėjimą.

2. Ginčus dėl užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžio sprendžia Lietuvos advokatų taryba. Jos sprendimas gali būti apskundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

46 straipsnis. Valstybinis advokato darbo apmokėjimas

1. Advokato, teikiančio teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose pagal tardytojo, prokuroro ar teismo paskyrimą, darbą apmoka Teisingumo ministerija iš valstybės biudžeto lėšų.

2. Valstybinio advokato darbo apmokėjimo dydį ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3. Advokatas moka mokesčius valstybei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

ADVOKATO DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ

47 straipsnis. Pagrindai advokato drausmės bylai iškelti

1. Advokatui, advokato padėjėjui už šio įstatymo, Lietuvos advokatūros statuto ir Advokatų profesinės etikos kodekso reikalavimų bei profesinės veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla.

2. Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatų taryba arba teisingumo ministras.

48 straipsnis. Advokatų garbės teismas

1. Advokatų drausmės bylą Lietuvos advokatūros statuto nustatyta tvarka nagrinėja Advokatų garbės teismas, kurį sudaro 5 nariai.

2. Advokatų garbės teismas iš advokatų, turinčių ne mažesnį kaip 7 metų advokato darbo stažą, sudaromas šia tvarka:

1) 3 narius iš advokatų renka visuotinis advokatų susirinkimas (konferencija);

2) 2 narius iš advokatų skiria teisingumo ministras.

3. Advokatų garbės teismo įgaliojimų laikas – 3 metai.

4. Advokatų garbės teismas gali nagrinėti bylas, jeigu yra paskirti bent 3 jo nariai.

5. Susirinkę į pirmą posėdį garbės teismo nariai renka jo pirmininką ir sekretorių.

6. Visi Advokatų garbės teismo posėdžiai yra protokoluojami.

49 straipsnis. Drausminių nuobaudų rūšys

Advokatui už pažeidimus, išvardytus šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje, Advokatų garbės teismas gali skirti šias nuobaudas:

1) pastabą;

2) papeikimą;

3) papeikimą, viešai apie tai paskelbiant;

4) uždrausti profesinę veiklą iki 1 metų;

5) išbraukti iš Praktikuojančių advokatų sąrašo ir inicijuoti sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimą.

50 straipsnis. Advokatų garbės teismo sprendimų apskundimas

Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti apskundžiami Vilniaus apygardos teismui per 14 dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo dienos.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

ADVOKATŲ SAVIVALDA

51 straipsnis. Advokatų susirinkimas (konferencija)

1. Lietuvos advokatūros veiklai aptarti bei organizuoti advokatai kasmet renkasi į visuotinį Lietuvos Respublikos advokatų susirinkimą (konferenciją).

2. Sprendimą sukviesti advokatų susirinkimą (konferenciją) priima Lietuvos advokatų taryba.

3. Advokatų susirinkimas (konferencija) turi būti sukviestas, kai to reikalauja daugiau nei pusė į Praktikuojančių advokatų sąrašą įrašytų advokatų.

4. Advokatų susirinkimo (konferencijos) dalyvių skaičių, atstovavimo principus ir išrinkimo tvarką nustato Lietuvos advokatūros statutas.

52 straipsnis. Lietuvos advokatų tarybos, jos pirmininko ir revizijos komisijos rinkimas

1. Advokatūros veiklai organizuoti ir koordinuoti visuotinis Lietuvos Respublikos advokatų susirinkimas (konferencija) 3 metams renka Lietuvos advokatų tarybą, šios tarybos pirmininką ir revizijos komisiją.

2. Lietuvos advokatų taryba turi juridinio asmens teises.

3. Lietuvos advokatų tarybos nariais renkami advokatai, turintys ne mažesnį kaip 8 metų advokato darbo stažą.

4. Revizijos komisijos nariais renkami advokatai, turintys ne mažesnį kaip 5 metų advokato darbo stažą.

53 straipsnis. Kadencijų skaičius

1. Tas pats asmuo Lietuvos advokatų tarybos, revizijos komisijos ar Advokatų garbės teismo nariu gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

2. Tas pats asmuo vienu metu gali būti tik vienos iš advokatų savivaldos institucijų nariu.

54 straipsnis. Advokatų susirinkimo (konferencijos) teisės

Advokatų susirinkimas (konferencija):

1) nustato Lietuvos advokatų tarybos bei revizijos komisijos narių skaičių;

2) slaptu balsavimu renka Lietuvos advokatų tarybą, šios tarybos pirmininką, revizijos komisiją, Advokatų garbės teismo 3 narius;

3) tvirtina metinę Lietuvos advokatų tarybos apyskaitą ir sąmatą;

4) nustato Lietuvos advokatų tarybos darbuotojų etatus ir jų skaičių;

5) nustato advokatams privalomas pinigines įmokas, skirtas bendriems advokatūros reikalams;

6) steigia pinigų fondus stipendijoms, pašalpoms ir kitiems advokatų reikalams;

7) sprendžia nekilnojamojo turto įgijimo ir perleidimo klausimus;

8) sprendžia kitus advokatų profesinės veiklos klausimus;

9) priima Lietuvos advokatūros statutą, kurį tvirtina teisingumo ministras, ir patvirtina Advokatų profesinės etikos kodeksą.

55 straipsnis. Lietuvos advokatų tarybos ir jos pirmininko teisės

1. Lietuvos advokatų taryba:

1) renka iš savo narių tarybos pirmininko pavaduotoją;

2) steigia ir registruoja advokatų kontoras;

3) sprendžia profesinius ir turtinius ginčus tarp advokatų, jeigu yra bent vienas prašymas;

4) skiria kitą advokatą bylai, kurioje anksčiau jos paskirtas ir dalyvavęs byloje advokatas nebegali atlikti savo pareigų;

5) sudaro ir pateikia advokatų susirinkimui (konferencijai) metinę apyskaitą ir sąmatą;

6) vykdo metinę sąmatą ir valdo Lietuvos advokatūros turtą;

7) nustato tarybos darbuotojų atlyginimus;

8) vykdo kitas šio įstatymo ir Lietuvos advokatūros statuto nustatytas pareigas.

2. Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas atstovauja Lietuvos Respublikos advokatūrai, Lietuvos advokatų tarybos vardu susirašinėja su fiziniais ir juridiniais asmenimis, valstybės institucijomis, visuomeninėmis ir kitomis organizacijomis.

56 straipsnis. Revizijos komisijos teisės

1. Advokatų susirinkimo (konferencijos) išrinkta revizijos komisija:

1) tikrina Lietuvos advokatų tarybos finansinę veiklą;

2) kontroliuoja, kaip nagrinėjami skundai ir prašymai dėl Lietuvos advokatų tarybos, advokatų kontorų finansinės veiklos.

2. Revizijos komisijos darbo tvarką nustato Lietuvos advokatūros statutas.

DEVINTASIS SKIRSNIS

ADVOKATŲ TARYBOS LĖŠOS

57 straipsnis. Lietuvos advokatų tarybos lėšos

Lietuvos advokatų tarybos lėšos sudaromos iš advokatų privalomų piniginių įmokų, kurias advokatai sumoka iš užmokesčio už suteiktą teisinę pagalbą.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

58 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas įsigalioja nuo 1998 m. spalio 1 d.

2. Įsigaliojus šiam įstatymui, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą (Žin., 1992, Nr. 30-911; 1994, Nr. 89-1705) pripažinti netekusiu galios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio antrąja dalimi, skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS                                                                     VYTAUTAS LANDSBERGIS